Civilinė byla Nr. e2YT-6590-443/2021
Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00765-2021-2
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.7.2
(S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. spalio 14 d.
Šakiai
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėjas Arturas Rauktys rašytinio proceso tvarka išsprendė pareiškėjos D. S. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą.
Teismas
nustatė:
teisme 2021 m. spalio 13 d. gautas pareiškėjos D. S. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (turto pripažinimo asmenine nuosavybe).
Pareiškėja prašo Nekilnojamojo turto registre įregistruoti D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teises, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotas D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu, priklauso jai asmeninės nuosavybės teise.
Pareiškime nurodoma, kad pareiškėja 1962 m. gruodžio 31 d. buvo sudariusi santuoką su V. S., gimusiu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruota ištuoka. 1974 metais pareiškėja tapo Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo „S.“ nare, asmeninėmis lėšomis įmokėjo pirmąją 3 tūkst. rublių įmoką už jai skirtą kooperatinį butą su rūsiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir toliau asmeninėmis lėšomis mokėjo įmokas (pajinius įnašus) už Butą, įmokų mokėjimą baigė 1990 m.
Pareiškėja (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su R. B., gimusiu (duomenys neskelbtini), kartu pragyveno apie du metus ir santuoka faktiškai iširo, sutuoktiniai kartu daugiau nebegyveno, tačiau oficialiai santuoka nebuvo nutraukta, R. B. gyvenamoji vieta niekada nebuvo deklaruota bute. Pareiškėjos nuosavybės teisės į butą buvo įregistruotos 2007 m. rugpjūčio 13 d. pagal Gyvenamojo namo eksploatavimo bendrijos „S.“ 2007 m. rugpjūčio 2 d. pažymą, kad pareiškėja yra buvusi Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo „S.“ narė, kad nėra skolinga kooperatyvui, bendrijai ir bankui, ir kad jai priklauso butas. Šiuo metu pareiškėja nori perleisti butą, tačiau nuvykus į notarų biurą sužinojo, kad butas įregistruotas ne kaip asmeninė pareiškėjos nuosavybė, kad vertinamas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes gyvenamojo namo eksploatavimo bendrijai „S.“ perduodant pareiškėjai butą 2007 m. rugpjūčio 2 d., ji buvo santuokoje su R. B..
Pareiškimą atsisakytina priimti.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris įgytas pareiškėjai būnant santuokoje su R. B., priklauso pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, tai yra sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, tai yra ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2009).
Įrodinėjimo dalyką civilinėse bylose sudaro: materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu byloje dalyvaujantiems asmenims atsiranda teisės ir pareigos, bei įrodomieji faktai, kurių pagrindu teismas sprendžia apie reikšmingų bylos aplinkybių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3 K-3-497/2004).
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja turi duomenis, kurie vertinti kaip įrodymai, taigi nagrinėjamu atveju nėra juridinio fakto nustatymo būtinosios sąlygos – nėra galimybės gauti duomenis kitokia tvarka arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
Teismas vertina, kad pareiškėjos prašomas nustatyti juridinis faktas, jog visas butas jai priklauso asmeninės nuosavybės teise, yra siekimas nustatyti ne juridinę reikšmę turintį faktą, o turto teisinį rėžimą.
Turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Paneigti prezumpciją dėl viso buto teisinio statuso ir įrodyti, kad šis nekilnojamasis turtas yra asmeninė pareiškėjo nuosavybė, yra asmens, siekiančio įgyti teises į šį butą, pareiga (Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-244-480/2020). Taigi, pareiškėja siekia įrodyti reikšmingus faktus – teisiškai individualizuoti jai priklausantį turtą, t. y. pareiškėjos turto teisinį rėžimą, bei siekdama nuginčyti turto režimą gali įrodinėti reikšmingas aplinkybes, reikšdama ieškinį. Tokiu atveju, kai faktai yra įrodomieji, o ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnio tvarka.
Kasacinis teismas, aiškindamas CPK normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą bei formuodamas vieningą teismų praktiką taikant minėtą institutą yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai iškyla nuosavybės teisinius santykius reguliuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo klausimai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar asmuo turėjo nuosavybės teisę į turtą ir koks šios teisės turinys – juridinis faktas negali būti nustatinėjamas, tokie klausimai turi būti sprendžiami ieškinio teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008).
Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, į pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes, pareikštą reikalavimą, į pateiktus įrodymus, pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 290–291 straipsniais,
nutaria:
Atsisakyti priimti pareiškėjos D. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Nutartis per 7 dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.
Teisėjas Arturas Rauktys