Civilinė byla Nr. e2S-1231-390/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-22563-2016-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.10.7.; 3.2.6.6.6.3.; 3.3.2.5

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-28440-615/2016 pagal ieškovo BUAB „Knygininkas“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Versus Veto“, ieškinį atsakovui V. B. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas BUAB „Knygininkas“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Versus Veto“, pateikė teismui ieškinį atsakovui V. B., kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais bendros 2671,19 Eur dydžio sumos BUAB „Knygininkas“ atliktus mokėjimo pavedimus atsakovui V. B.: 2014 m. spalio 20 d. grynųjų pinigų mokėjimo pavedimą (1223,09 Eur); 2014 m. gruodžio 29 d. mokėjimo pavedimą (1448,10 Eur); taikyti restituciją ir priteisti ieškovo naudai iš atsakovo V. B. 2671,19 Eur sumą, 258,72 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimu už akių ieškovės BUAB „Knygininkas“ ieškinį atsakovui V. B. tenkino. Pripažino BUAB „Knygininkas“ atliktus mokėjimo pavedimus atsakovui V. B.: 2014 m. spalio 20 d. grynųjų pinigų mokėjimo pavedimą (1223,09 Eur); 2014 m. gruodžio 29 d. mokėjimo pavedimą (1448,10 Eur) negaliojančiais nuo sudarymo momento. Taikė restituciją ir priteisė iš atsakovo V. B. ieškovei BUAB „Knygininkas“ 2671,19 Eur sumą. Priteisė iš atsakovo V. B. ieškovei BUAB „Knygininkas“ 258,72 Eur palūkanų ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2929,91 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-11-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Valstybei iš atsakovo V. B. priteisė 66,00 Eur žyminio mokesčio. Teismas nurodė, kad ieškinys bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo bei 2016-11-09 nutartis, atsakovui vadovaujantis 1751 straipsnio 9 dalimi 2016-11-09 15:50 val. buvo išsiųsta elektroninių ryšių priemonėmis per EPP. Aukštesnės instancijos teismai savo praktikoje pažymi, kad vadovaujantis CPK 1751 straipsnio 10 dalimi, įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Todėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovui diena yra laikoma 2016-11-10. Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį (Civilinio proceso kodekso 142 straipsnis), ieškovo reikalavimų neginčijo. Ieškovas ieškinyje yra nurodęs, kad neprieštarauja dėl sprendimo už akių priėmimui.

Atsakovas pateikė teismui prašymą atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimui paduoti, kuriuo prašė atnaujinti terminą pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, kad atsakovas apie pareikštą ieškinį nežinojo. V. B. nėra prisijungęs prie EPP sistemos, o popierinis pranešimas apie civilinę bylą nebuvo siųstas. Apie priimtą teismo sprendimą sužinojo tik 2017-02-10, darbovietėje gavęs antstolio pranešimus dėl sprendimo vykdymo. Teigia, kad apie civilinės bylos nagrinėjimą sužinojo per „Liteko“ viešą sprendimų paieškos sistemą. Pareiškėjui neturint aktyvios paskyros EPP (nors teismas turi galimybę partikrinti apie paskyros aktyvavimą sistemoje) ir atsakovui negavus bylos dokumentų, buvo užkirsta galimybė apginti savo teises pateikiant atsiliepimą į ieškinį, dalyvaujant posėdžiuose, pareikšti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Taip pat nurodė, kad ginčas tarp tų pačių šalių tuo pačiu pagrindu jau buvo išnagrinėtas to paties teisėjo, todėl teisėjui buvo žinoma, kad pareiškėjo EPP paskyra neaktyvuota. Asmeniui, neturinčiam aktyvios paskyros elektroninėje teismų sistemoje, procesiniai dokumentai turėjo būti siunčiami CPK 123 straipsnyje nustatyta tvarka. T.y. praleido įstatymu nustatytą terminą pareikšti teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo , nes nežinojo apie pareikštą ieškinį ir apie Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimą už akių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 27 d. nutartimi netenkino atsakovo V. B. prašymo atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsakovo V. B. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo grąžino atsakovui.

Teismas nurodė, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) ir civilinėje byloje esančiu Kauno apylinkės teismo Informatikos skyriaus vedėjo 2017-02-21 tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad atsakovas V. B. prie EPP sistemos yra prisijungęs. EPP taisyklių 8 punktas nustato, kad paslaugų gavėjas aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungia prie Liteko VEP posistemio ir autentifikuojasi šių taisyklių nustatyta tvarka, atlieka visus šiuos veiksmus: įveda privalomus pateikti registracijos duomenis arba patvirtina Liteko VEP posistemyje nurodytų duomenų tinkamumą, patvirtina, kad susipažino su šiomis taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų (šis sutikimas kartu laikomas paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje), patvirtina, jog sutinka, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi paslaugų teikimo tikslais. EPP taisyklių 33 punktas nustato, kad jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Pagal EPP taisyklių 34 punktą tuo atveju, jeigu paslaugų gavėjai ir/ar paslaugų vartotojai dėl svarbių priežasčių (užimtumas bylose, liga, atostogos ir kt.) negali naudotis Liteko VEP posistemiu ar atlikti procesinio veiksmo, jie nedelsdami privalo apie tai informuoti teismą, užpildę paskyroje esančią specialią informacinio pranešimo formą ir pateikę šį informacinį pranešimą teismui Liteko VEP posistemyje. Patikrinus EPP naudotojų registrą buvo nustatyta, kad atsakovas V. B. paskutinį kartą prie EPP buvo prisijungęs 2016-04-26 10:11 val. Kadangi atsakovas buvo prisijungęs prie EPP sistemos, tai reiškia, kad jo paskyra yra aktyvuota ir asmuo buvo supažindintas su EPP naudojimosi taisyklėmis. Todėl buvus atsakovo prašyme kaip vienintelę termino praleidimo priežastį nurodytą aplinkybę paneigia elektroninės formos civilinės bylos duomenys ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys.

Pateikdamas prašymą dėl procesinio termino atnaujinimo atsakovas pateikė tiktai pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindžiančius įrodymus, tačiau nepateikė įrodymų, pagrindžiančių termino praleidimo priežastį.

Nurodė, kad Kauno apylinkės teisme yra išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-7492-615/2016, pagal to paties ieškovo BUAB „Knygininkas“ ieškinį tam pačiam atsakovui V. B.. Šioje civilinėje byloje Kauno apylinkės teismas 2016-10-17 nutartimi netenkino ieškovo BUAB „Knygininkas“ pareiškimo dėl ieškinio dalyko didinimo. Atsakovas V. B. teikė į civilinę bylą Nr. e2-7492-615/2016 procesinius dokumentus, dalyvavo teismo posėdžiuose ir apie priimtą teismo 2016-10-17 nutartį jam buvo žinoma. Atsakovas V. B. civilinėje byloje Nr. e2-7492-615/2016 buvo atstovaujamas jam kvalifikuotas teisines paslaugas teikusios advokato padėjėjos, kuri atsakovui privalėjo išaiškinti, kad teismui šioje civilinėje byloje nepriėmus nagrinėti papildomų ieškovo reikalavimų, ieškovas turi teisę juos pareikšti pradėdamas naują civilinę bylą. Todėl atsakovas, būdamas atidus ir rūpestingas, privalėjo tikrinti per EPP sistemą jam siunčiamus dokumentus ir pranešimus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas V. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartį ir priimti naują nutartį, atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti. Atskirasis skundas grindžiamas sekančiais argumentais:

8.1. Teismas nustatė, kad atsakovas V. B. paskutinį kartą prie EPP sistemos buvo prisijungęs 2016-04-26, todėl sprendė, kad paskyra aktyvuota ir asmuo buvo supažindintas su EPP naudojimosi taisyklėmis. Tačiau atsakovas, gavęs Kauno apylinkės teismo pranešimą dėl užvestos civilinės bylos Nr. e2-7492-615/2016, nuvyko į Kauno apylinkės teismo nagrinėjamų civilinių bylų raštinę, kur jam buvo nurodyta, jog byla yra elektroninė, todėl su bylos dokumentais galima susipažinti elektroniniu būdu bei padėjo prisijungti prie sistemos. Atsakovas prie EPP sistemos buvo prisijungęs tik vieną kartą, t.y. Kauno apylinkės teismo susipažinimo su bylomis kabinete, padedamas ten dirbusios specialistės, kuri atliko prisijungimo prie sistemos veiksmus. Atsakovas nebuvo informuotas, kad paskyra tapo aktyvi neterminuotai. Atsakovas sąžiningai klydo manydamas, kad susipažinimas su elektronine byla Kauno apylinkės teismo raštinėje per elektroninę sistemą buvo vienkartinis veiksmas, todėl manydamas jog nėra prisijungęs prie sistemos, sistema daugiau nesinaudojo.

8.2. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovas nesusipažino su procesiniais dokumentais, nes paskutinį kartą prie EPP sistemos buvo prisijungęs tik 2016-04-26, o ieškinys pateiktas 2016-11-04.

8.3. Teismui turint galimybę stebėti EPP paskyroje atliekamus veiksmus ir matant, kad procesinis dokumentas nebuvo perskaitytas (EPP taisyklių 31 punktas), atsakovo el. paštas nėra aktyvuotas, nesiuntimas atsakovui popierinio ir/ar elektroniniu paštu pranešimo apie gautus procesinius dokumentus civilinėje byloje Nr. e2-2844-615/2016, pažeistos EPP taisyklių nuostatos, suvaržytos atsakovo teisės būti išklausytam.

8.4. Pirmos instancijos teismui nesiėmus priemonių tinkamai informuoti atsakovą apie gautus procesinius dokumentus ir vėliau formaliai atmetus prašymą dėl termino atnaujinimo pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, buvo užkirstas kelias atsakovui teisinės gynybos priemonėmis apginti savo pažeistas teises, tuo pažeidžiant jo teisę į nešališką ir teisingą teismą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Byloje nustatyta, kad ieškovas BUAB „Knygininkas“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Versus Veto“, pateikė ieškinį atsakovui V. B. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimu už akių ieškovės BUAB „Knygininkas“ ieškinį atsakovui V. B. tenkino. 2017 m. vasario 20 d. Kauno apylinkės teisme gautas atsakovo prašymas atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimui paduoti.

12. Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (CPK 287 str. 1 d.). Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 str. 5 d.), dėl ko gali būti pažeista asmens teisė būti išklausytam. Todėl sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, reikia analizuoti ne tik formalias termino praleidimo priežastis bet ir aplinkybes, ar šalis tinkamai buvo informuota apie procesą ir ar turėjo galimybę ginčyti jai pateiktus ieškinio reikalavimus. Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK normomis termino atnaujinimo klausimas kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, besiskundžiančios šalies elgesį procese, į jos sąžiningumą naudojantis suteiktomis procesinėmis teisėmis. Taip pat sprendžiant termino pareiškimui paduoti atnaujinimo klausimą, vertintinos aplinkybės, dėl kurių atsakovas šį terminą praleido, ir šių aplinkybių svarba, t. y. jų reikšmingumas ir įtaka atsiradusioms pasekmėms (termino praleidimui), asmens galimybės šių aplinkybių išvengti ar jas įveikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  Civilinių bylų skyriaus  2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2017).

13. Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodė, kad jis nežinojo apie pareikštą ieškinį, o apie teismo 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimą už akių sužinojo tik 2017-02-10, gavus antstolio pranešimus dėl sprendimo vykdymo pagal Kauno apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-2844-615/2017. Apie bylos nagrinėjimą, priimtą sprendimą nebuvo tinkamai informuotas, nes procesiniai dokumentai buvo siunčiami per EPP sistemą, o jo paskyra buvo neaktyvi. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad atsakovas 2016-04-26 buvo prisijungęs prie EPP sistemos sprendė, kad jo paskyra aktyvuota ir jis supažindintas su EPP naudojimosi taisyklėmis.

14. Elektroninių paslaugų teikimą, procesinių dokumentų pateikimą teismų ir jų įteikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklės, patvirtintos Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) „Dėl Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“; Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro  2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 „Dėl Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo patvirtinimo“.

15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad paslaugų gavėjas aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungia prie Liteko VEP posistemio ir autentifikuojasi šių taisyklių nustatyta tvarka, atlieka visus šiuos veiksmus: įveda privalomus pateikti registracijos duomenis arba patvirtina Liteko VEP posistemyje nurodytų duomenų tinkamumą, patvirtina, kad susipažino su šiomis taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų (šis sutikimas kartu laikomas paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje). Adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Tačiau pažymėtina, kad sprendžiant klausimą ar proceso dalyviui buvo tinkamai siunčiami ir įteikti procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis, reikia vadovautis Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro  2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 „Dėl Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo patvirtinimo“. Pažymėtina, kad šio aprašo 22 punkte nustatyta, kad jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir nurodytu elektroniniu paštu. Patvirtinus dokumentų siuntimą LITEKO VEP posistemyje automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas. To paties aprašo 24 punkte nustatyta, jog jei teisme gautus procesinius dokumentus reikia įteikti kitiems proceso dalyviams, o adresatas neprivalo gauti procesinių dokumentų elektroninių ryšių priemonėmis ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra nėra aktyvi, gauti procesiniai dokumentai yra išspausdinami, o atsakingas teismo darbuotojas patvirtina jų kopijų tikrumą ir pateikia juos pašto paslaugų teikėjui. Apie procesinių dokumentų išsiuntimą pažymima teismo LITEKO paskyroje.

16. Iš civilinės bylos duomenų matyti, kad atsakovui tiek procesiniai dokumentai, tiek teismo sprendimas už akių buvo siunčiami per EPP sistemą. Nustatyta, kad ieškinys teisme gautas 2016 m. lapkričio 4 d. Procesiniai dokumentai atsakovui išsiųsti 2016 m. lapkričio 9 d. Sprendimas už akių išsiųstas 2016 m. gruodžio 1 d. Tuo tarpu iš byloje esančio 2017 m. vasario 21 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad V. B. paskutinį kartą per EPP sistemą buvo prisijungęs 2016 m. balandžio 26 d. Atsižvelgiant į tai pagrįstu laikytinas atsakovo argumentas, jog jo EPP paskyra nebuvo aktyvi. Pirmosios instancijos teismas, siųsdamas procesinius dokumentus atsakovui per EPP sistemą bei spręsdamas dėl termino atnaujinimo pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, turėjo į šias aplinkybes atsižvelgti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad atsakovas prie EPP buvo prisijungęs 2016-04-26 nepatvirtina, kad atsakovas buvo aktyvus EPP sistemos vartotojas. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie bylos procesą ir priimtą sprendimą už akių. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta vertintina, kad atsakovas neturėjo realios galimybės per įstatymo nustatytą dvidešimties dienų nuo sprendimo priėmimo terminą pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

17. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės - atnaujintinas atsakovui praleistas terminas paduoti pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 329 straipsnio 1 dalis.). Atnaujinus terminą, byla perduotina pirmosios instancijos teismui spręsti priėmimo klausimą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti atsakovui V. B. praleistą terminą paduoti pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Bylą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti pareiškimo priėmimo klausimą dėl sprendimo už akių paržiūrėjimo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                             Algimantas Kukalis