Civilinė byla Nr. e2S-648-613/2018

                                                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-43-3-02272-2017-5

                            Procesinio sprendimo kategorijos:

                            3.1.10.7; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.5.19

                            (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 7 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. nutarties, kuria pareiškimas dėl praleisti termino atnaujinimo netenkintas, civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims O. S., S. S., K. S., V. S. dėl praleisto termino atnaujinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.              Ginčo esmė

1. Pareiškėjas A. S. kreipėsi į Šilutės rajono apylinkės teismą su pareiškimu, prašydamas atnaujinti terminą priimti palikimą po tėvo V. S. (duomenys neskelbtini) mirties. Nurodė, kad po pareiškėjo tėvo mirties paveldėtojai susitarė, kad niekas dėl palikimo priėmimo nesikreips, sutarę, kad palikimą priims jo mama O. S.. Tačiau vėliau, kaip jis sužinojo, dėl paveldėjimo į notarą kreipėsi dar kažkas iš paveldėtojų, todėl jis buvo suklaidintas. Jis neturi teisinio išsilavinimo ir dėl to nežinojo, kad palikimą reikia priimti kreipiantis į notarą per 3 mėnesius nuo jo atsiradimo dienos. Pareiškėjo nuomone, jo sesuo S. S. įkalbėjo mamą O. S. priimti palikimą vienai tuo tikslu, kad po jos mirties pati S. S. priims visą palikimą. Pareiškėjo nuomone, jis laiku nesikreipė į notarą dėl kitų asmenų apgaulės, dėl savo teisinio neišprusimo, be to pareiškėjas nurodė, kad iki Šilutės m. nuo jo gyvenamosios vietos yra tolimas atstumas ir jam buvo sudėtinga nuvykti pas notarą.
2. Suinteresuotas asmuo O. S. su pareiškimu nesutinka. Nurodė, kad visi vaikai, tame tarpe ir pareiškėjas, susitarė, kad visą palikimą po jos sutuoktinio V. S. mirties priims ji, todėl nei pareiškėjas, nei kiti suinteresuoti asmenys dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, visą likusį palikimą priėmė ji kaip mirusiojo sutuoktinė. Taip pat suabejojo pareiškėjo teiginiu dėl jo teisinio neišprusimo, nes pareiškėjas turi savo individualią įmonę, sergant V. S., pats pareiškėjas dėl automobilio, kuris buvo registruotas V. S. vardu, pardavimo, atvyko pas sergantį tėvą atsiveždamas notarą dėl sandorio patvirtinimo, t. y. šie jo veiksmai rodo, kad A. S. pakankamai teisiškai yra išprusęs, kad suprastų, jog po asmens mirties būtina kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo.
3. Suinteresuoti asmenys S. S., K. S. taip pat nesutinka su pareiškimu, parodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir O. S..

II.              Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

4. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2018 m. sausio 24 d. nutartimi, 2018 d. sausio 26 d. papildoma nutartimi pareiškėjo pareiškimą atmetė, priteisė iš A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), O. S. ir S. S. naudai 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas apie palikimo atsiradimą sužinojo iš karto po palikėjo mirties. Teismas vertino, kad pareiškėjo argumentai, jog laiku į notarą nesikreipė dėl to, kad buvo kitų paveldėtojų apgautas bei dėl savo teisinio neišprusimo, yra tik deklaratyvūs, jie nėra svarbūs. Teismas nenustatė jokių apgaulės veiksmų pareiškėjo atžvilgiu iš kitų paveldėtojų pusės. Pats pareiškėjas negalėjo nurodyti, kokius kitų paveldėtojų veiksmus jis traktuoja kaip apgaulingus. Nepakankamas pareiškėjo teisinis išprusimas taip pat nėra pagrindas atnaujinti įstatyme nustatytą terminą, tuo labiau, kaip nurodo suinteresuoti asmenys, pareiškėjas parduodamas mirusiajam tėvui priklausantį automobilį žinojo, kad tam reikalinga notaro pagalba, nes jo tėvas tuo metu negalėjo savarankiškai judėti. Tolimas atstumas iki palikimo atsiradimo vietos taip pat nėra svarbus argumentas praleisti trijų mėnesių terminą.
6. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas nenurodė jokių svarbių aplinkybių dėl praleisto termino, neįrodė savo įrodinėjamų aplinkybių.

III.              Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Pareiškėjas A. S., atstovaujamas advokatės O. S., teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškimą tenkinti, atnaujinti A. S. terminą palikimui į turtą, likusį po tėvo V. S. mirties, priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes dėl termino palikimui priimti praleidimą sąlygojusių priežasčių, netinkamai taikė teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuluotos jų taikymo ir aiškinimo praktikos, netinkamai tyrė ir vertino įrodymus, bei netaikė CK 1.5 str. numatytų principų, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
2. Teismas nepagrįstai nepripažino termino praleidimą sąlygojusių priežasčių svarbiomis. Pareiškėjas praleido terminą palikimui priimti dėl nežinojimo apie galimybę pasinaudoti savo kaip įpėdinio paveldėjimo teise. pareiškėjo nežinojimą apie palikimo atsiradimo faktą lėmė kelios objektyvios priežastys: pareiškėjo teisinis neišprusimas; gyvenimas toliau nuo palikimo atsiradimo vietos; pareiškėjas buvo suklaidintas suinteresuotų asmenų dėl jo galimybės dalyvauti paveldėjimo procese.
3. Teismas nevertino pareiškėjo elgesio, neatsižvelgė į termino praleidimo trukmę. Taip pat neįvertino aplinkybės, jog paveldėjimo teisės liudijimas į palikėjo turtą iki šiol nėra išduotas, kadangi pareiškėjo prašymu jis buvo sustabdytas. Pareiškimo tenkinimas nesukeltų būtinumo keisti jau susiklosčiusius teisinius santykius, kurie galėtų atsirasti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo atveju.
4. Teismas pažeidė CPK 176, 177, 178, 183, 185  straipsniuose nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, kadangi įrodymus įvertino nevisapusiškai ir objektyviai neištyręs aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, taip pat skundžiamoje nutartyje netinkamai vertino pareiškėjo ir jo atstovės paaiškinimus.
5. Teismas rėmėsi aplinkybėmis, kurios nebuvo nustatytos ir ištirtos teismo posėdžio metu. Aplinkybė, jog pareiškėjas neva pardavė jo tėvui priklausantį automobilį byloje nebuvo nei nustatyta, nei patvirtinta įrodymais, tuo labiau pareiškėjo atstovė šią informaciją paneigė. Todėl teismas, remdamasis šia aplinkybe nutarties motyvuojamoje dalyje pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, numatytas CPK 183 bei 185 straipsniuose.
8. Suinteresuoti asmenys O. S. ir S. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jo netenkinti, palikti skundžiamą nutartį nepakeistą, iš apelianto priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Atskirasis skundas paduotas pažeidžiant CPK 306 straipsnio 3 dalies nuostatas, kadangi atskirąjį skundą surašė ir pasirašė tik advokatė, todėl jis negalėjo būti priimtas pirmosios instancijos teisme.
2. Teismas, išsamiai susipažinęs su bylos medžiaga, įvertinęs visus įrodymus, tinkamai ištyrė juos ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą nutartį, kuria netenkino pareiškėjo pareiškimo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.              Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Atskirasis skundas netenkintinas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas ( Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
12. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškimas dėl termino atnaujinimo palikimui priimti atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą palikimui po tėvo V. S., mirusio (duomenys neskelbtini), priimti. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog pareiškėjas nenurodė jokių svarbių aplinkybių dėl praleisto termino, neįrodė savo įrodinėjamų aplinkybių, pareiškimą atmetė.
14. Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino termino praleidimą sąlygojusių priežasčių svarbiomis, nevertino pareiškėjo elgesio, neatsižvelgė į termino praleidimo trukmę, netinkamai tyrė ir vertino įrodymus.
15. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
16. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
17. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014 ir joje nurodytą praktiką).
18. Įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam pareiškėjo priežasčių, dėl kurių praleistas terminas palikimui priimti, vertinimui, pareiškėjo nurodytas priežastis (pareiškėjo teisinis neišprusimas, pareiškėjo gyvenamosios vietos atstumas nuo palikimo atsiradimo vietos, pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl jo suklaidinimo dėl galimybės dalyvauti paveldėjimo procese) pripažįstant svarbiomis, ir sutinka su teismo išvada, kad pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl termino palikimui atnaujinti, nurodė, kad visi paveldėtojai susitarė, kad po tėvo mirties palikimą priims motina. Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo kitas aplinkybes, dėl kurių per įstatyme nustatytą terminą nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, t. y. kad pareiškėjui nebuvo žinoma nei apie palikimo atsiradimą, nei apie jo teisę į palikimą; manė, jog visas tėvo ir motinos turtas yra bendras ir galės būti paveldėtas tik po abiejų tėvo mirties. Pareiškėjo paaiškinimai pasikeitė, todėl negali būti vertintini kaip patikimi ir patvirtinantys aplinkybes, kurias siekia pareiškėjas įrodyti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo elgesio bei neatsižvelgė į termino praleidimo trukmę, tačiau jie nesudaro pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Nurodyti pareiškėjo argumentai labiau sietini su nepakankamu teismo sprendimo motyvų buvimu. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo elgesį, pažymi, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjas savo teises įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai, t. y. gavęs 2017 m. kovo 31 d. pranešimą dėl paveldėjimo, pareiškėjas pas notarę nuvyko tik 2017 m. liepos 19 d., į advokatų kontorą kreipėsi dar po dviejų savaičių, o į teismą tik 2017 m. rugsėjo 1 d. Pareiškėjo nurodyti argumentai, kad suinteresuoti asmenys su juo nebendradarbiavo, neteikė duomenų, reikalingų pateikti teismui pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, todėl jis negalėjo anksčiau  kreiptis į teismą, nepagrįsti, kadangi visus duomenis pareiškėjas galėjo išsireikalauti atstovo pagalba. Pareiškėjo nurodytos priežastys, dėl kurių praleistas terminas palikimui priimti, pareiškėjo elgesys nuo palikimo atsiradimo momento iki kreipimosi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjas buvo atidus ir rūpestingas, o terminą palikimui priimti praleido nežymiai.
19. Pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 176, 177, 178, 183, 185 straipsniuose nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, kadangi įrodymus įvertino nevisapusiškai ir objektyviai neištyręs aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu.
20. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų, įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių, faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2013). Šiuo atveju tiek skundžiamos nutarties turinys, tiek bylos medžiaga liudija, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų, bei padarė teisingas teisiniais ir faktiniais argumentais pagrįstas išvadas, todėl vien tai, kad byloje esantys įrodymai, nustatytos faktinės aplinkybės įvertinti ne taip, kaip juos vertina apeliantas, nereiškia nei netinkamo įrodymų vertinimo, nei nutarties nepagrįstumo.
21. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
22. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino pareiškėjo nurodytų įstatymo nustatyto termino palikimui priimti praleidimo priežasčių svarbiomis ir pagrįstai jo pareiškimą atmetė. Atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
24. Suinteresuoti asmenys O. S. ir S. S. pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (e. b. l. 108). Bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių, todėl šios išlaidos priteistinos iš A. S..

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a :

Tauragės apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), O. S. ir S. S. 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                                                                                            Giedrė Seselskytė