Civilinė byla Nr. 2-51-446-2012
Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00883-2011-3
Procesinio sprendimo kategorija:
99.1.5.; 99.3.; 99.5.; 106.5.;
119.10.; 117.1.; 117.2.
(S)

KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. vasario 8 d.
Kelmė
Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė,
sekretoriaujant Linai Normantaitei,
dalyvaujant ieškovei K. K.,
jos atstovei advokatei Aušrai Žukienei,
viešame parengiamajame posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. K. ieškinį atsakovui S. K. dėl paveldimo turto dalies nustatymo ir
n u s t a t ė :
Ieškovė ieškiniu prašė nustatyti, kad S. K. nuosavybės teise priklauso ½ dalis 0,2200 ha žemės sklypo bei gyvenamojo namo, daržinės, ūkinio pastato, 3 malkinių, sandėlio, viralinės ir kiemo statinių (šulinio), esančių (duomenys neskelbtini).
Atsakovas atsiliepime į ieškinį (b.l. 23-24) nurodė, kad jis niekada neginčijęs, jog santuokos su S. K. metu yra įgiję nekilnojamąjį turtą, kuris lygiomis dalimis priklausė jam ir jo sutuoktinei. Jis esąs tokio amžiaus, kad jam reikia pagalbos dėl apsunkinto judėjimo, nėra teisiškai išprusęs, jis visada siūlęs ieškovei geruoju dalintis palikimą, tik jai reikėjo pasakyti, kad jie abu turi vykti pas notarą. Jam nesuprantamas ieškovės noras bylinėtis dėl dalyko, dėl kurio jis niekada neprieštaravo ir buvo galima neteisminiu būdu pasiekti norimo rezultato. Prie atsiliepimo atsakovas pateikė 2011 m. gruodžio 8 d. Kelmės rajono 2-ajame notaro biure patvirtintą vienašalį sandorį, kuriuo patvirtino, jog sutinka, kad į ½ dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto, kuris viešuose registruose yra registruotas jo, kaip likusio gyvo sutuoktinio vardu, būtų išduotas nuosavybės teisės liudijimas santuokoje sugyvento turto daliai išskirti (b.l. 26).
2012 m. sausio 5 d. ieškovė pateikė teismui pareiškimą (b.l. 32-33), kuriuo prašė atsakovui sutinkant leisti jai ieškinį atsiimti ir nutartimi palikti jį nenagrinėtu, atsakovui nesutinkant su ieškinio atsiėmimu, leisti atsisakyti nuo ieškinio ir bylą nutraukti, grąžinti visą žyminį mokestį arba jo dalį -75 procentus, priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Parengiamojo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė nurodė, kad ieškovė ieškinį atsiima, prašo jį palikti nenagrinėtą.
Atsakovas pareiškimu teismui (b.l. 41) nurodė, kad jis nesutinka, kad ieškinys būtų paliktas nenagrinėtas, tačiau sutinka, kad ieškovė nutrauktų bylą jai atsiėmus ieškinį.
Lietuvos Respublikos CPK 139 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškovas tol, kol teismas neišsiuntė ieškinio kopijos atsakovui, turi teisę atsiimti pareikštą ieškinį. Vėliau ieškinį atsiimti galima tik turint atsakovo sutikimą ir ne vėliau kaip iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Kaip numatyta Lietuvos Respublikos šio straipsnio 2 dalyje, ieškinio atsiėmimą teismas įformina nutartimi, kuria ieškinį palieka nenagrinėtą. Taigi, tiek ieškinio pateikimas teismui, tiek jo atsiėmimas yra ieškovo teisė, atsakovui sutikus, įstatymas nedraudžia atsiimti ieškinį bylos nagrinėjimo metu, todėl, ieškovei prašant ir atsakovui sutinkant su ieškinio atsiėmimu, ieškinys paliekamas nenagrinėtas (CPK 139 str. 1 d., 2 d., 296 str. 1 d. 10 p.). Ieškinio atsiėmimas neužkerta kelio į teismą kreiptis dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu, įstatymas nenumato pareigos teismui vertinti ieškinio atsiėmimo pagrįstumo, todėl teismas, konstatuodamas ieškovės teisę ieškinį atsiimti, esant CPK 139 str. 1 d. sąlygoms, nepasisako dėl tokio ieškovės apsisprendimo pagrįstumo. Atsakovo reikalavimas ieškovei atsiėmus ieškinį bylą nutraukti teisiškai nepagrįstas, todėl netenkintinas.
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo advokatės atstovavimo išlaidas, kurios, kaip matyti iš jos pateikto kvito (b.l. 36), yra 800 litų. Atsakovas, pateikdamas sutikimą dėl ieškinio atsiėmimo (b.l. 41), prašė priteisti iš ieškovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktą kvitą, t.y. 120 Lt (b.l. 27).
Lietuvos Respublikos CPK 94 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Akivaizdu, kad abi šalys – ieškovė ir atsakovas, būdami giminaičiais, gyvendami tame pačiame rajone, veikė nepakankamai bendradarbiaudami, nesistengdami paveldėjimo procedūros užbaigti kuo greičiau ir ekonomiškiau. Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad ji ginčą, dėl kurio ji pareiškė ieškinį, bandė išspręsti neteisminiu keliu. Atsakovo pozicija taikiai išspręsti paveldėjimo klausimus, atsiradusius mirus S. K. ir jos sūnui V. K., matyti ir iš jo paaiškinimų teismo posėdžio metu civilinėje byloje Nr. 2-730-496-2011 (kuri prijungta prie šios bylos ieškovės prašymu), nagrinėjant jo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tačiau, ar atsakovas elgėsi tikrai geranoriškai, neišnagrinėjus bylos iš esmės, nėra galimybių nustatyti. Akivaizdu ir tai, kad abi šalys – teisiškai neišprususios, atsakovas – garbaus amžiaus, todėl yra pagrindo manyti, kad jie galėjo nežinoti, kokių kiekvienas turi imtis veiksmų, kad būtų užbaigta paveldėjimo procedūra. Dėl abiejų šalių netinkamos pozicijos vienas kito atžvilgiu, nesugebėjimo surasti kompromisą ir susitarti, buvo iškelta civilinė byla dėl paveldimo turto dalies nustatymo, kurios eigoje šalys išsiaiškino, kad ginčo tarp jų nėra, tačiau toks santykių aiškinimosi būdas nėra priimtinas, nepagrįstai eikvojamos teismo, šalių lėšos ir laikas, todėl abi šalys turi prisiimti atsakomybę dėl savo patirtų išlaidų. Įvertinus šalių elgesį ir aplinkybes, dėl kurių susidarė išlaidos šalims, darytina išvada, kad nėra pagrindo tenkinti šalių prašymų atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kurias patyrė šalys kreipdamosi teisinės pagalbos į advokatus.
Šiomis aplinkybėmis vadovaujantis sprendžiamas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, t.y. jas turėtų atlyginti šalys lygiomis dalimis (CPK 96 str. 5 d.). Kadangi valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra nedidelės (12,70 Lt), kiekvienai iš šalių mažiau nei dešimt litų, todėl, vadovaujantis CPK 96 str. 6 d., tokios sumos iš šalių nepriteistinos.
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 87 str. 1 d. 2 punkto, 2 dalies nuostatas žyminis mokestis grąžinamas visas, jeigu ieškinys atsiimamas nepradėjus bylos nagrinėti iš esmės. Kadangi ieškovė ieškinį atsiėmė parengiamojo posėdžio metu, t.y. nepradėjus bylos nagrinėjimo iš esmės, todėl jai grąžintinas visas jos sumokėtas žyminis mokestis šioje byloje – 314 Lt (b.l. 2, 19).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 87 str. 1 d. 2 p., 94 str. 1 d., 296 str. 1 d. 10 p., teismas
n u t a r i a :
Ieškovės K. K. ieškinį atsakovui S. K. dėl paveldimo turto dalies nustatymo palikti nenagrinėtą ieškovei atsiėmus ieškinį.
Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos grąžinti K. K., a.k. (duomenys neskelbtini), 314 (trijų šimtų keturiolikos) litų žyminį mokestį.
Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.
Teisėja Vilma Raščiuvienė