Administracinė byla Nr. AS-15-575/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03559-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas J. Č. 2020 m. spalio 30 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. spalio 5 d. sprendimą
Nr. 19R-795 (AG-704/07-2020), Vilniaus miesto savivaldybės 2020 m. liepos 30 d. sprendimą, įformintą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus 2020 m. liepos 30 d. rašte Nr. A51-95903/20(3.3.2.26E-BUS) „Dėl patalpų (duomenys neskelbtini) naudojimo“ (toliau – ir Raštas), ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę pakartotinai atlikti patalpų patikrinimą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo J. Č. skundą ir nurodė grąžinti jam sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį.

Teismas, išanalizavęs Rašto turinį, padarė išvadą, kad Vilniaus miesto savivaldybė pareiškėjo atžvilgiu nepriėmė atitinkamo individualaus sprendimo ir netaikė jam jokių poveikio priemonių. Raštu nėra įformintas vienas iš sprendimų, nurodytų Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje, juo pareiškėjas tik informuojamas apie pagal Statybos įstatymo 49 straipsnio 2 dalį atlikto patikrinimo metu nustatytus faktus, ginčo patalpų naudojimo paskirtį (įregistruotą Nekilnojamojo turto registre) ir bendrąją patalpų savininko / naudotojo pareigą patalpas naudoti pagal paskirtį (Statybos įstatymo 47 str. 1 d., su išimtimis). Tai pažymėjo ir Komisija, ginčijamu sprendimu nutraukdama bylą dėl pareiškėjo skundo. Teismo vertinimu, Raštas laikytinas tarpiniu administracinės procedūros dokumentu, o ne galutiniu sprendimu, priimtu institucijos, atliekančios statinių naudojimo priežiūros funkciją, ir sukeliančiu pareiškėjui teisines pasekmes, todėl pareiškėjo skundas nenagrinėtinas administracinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 2 d. 1 p.).

III.

Pareiškėjas J. Č. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas apžvelgia aplinkybes, susijusias su ginčo patalpų naudojimo paskirties patikrinimu ir 2020 m. liepos 30 d. sprendimo priėmimu, išdėsto argumentus dėl minėto sprendimo ir ginčijamo Komisijos sprendimo neteisėtumo bei nepagrįstumo. Pareiškėjas nesutinka su teismo pozicija, kad Raštu įformintas sprendimas nesukelia jam jokių teisinių pasekmių, ir pažymi, jog, neteisingai įvertinus faktines aplinkybes, pareiškėjui gresia administracinė atsakomybė, t. y. teisinės pasekmės. Nesudarius galimybės pareiškėjui dalyvauti patikrinime ir vertinti fiksuojamas aplinkybes, teikti paaiškinimus, buvo apribota jo galimybė ginti savo teisėtus interesus. Teismas pasisakė dėl patalpų naudojimo pagal paskirtį galimybių, administracinių nusižengimų teisenos klausimais, nepaisant to, kad pareiškėjas neprašė spręsti administracinių nusižengimų teisenai priskirtinų klausimų. Administracinės atsakomybės klausimas nebūtų aktualus, jeigu faktinės aplinkybės būtų buvusios užfiksuotos objektyviai, suteikiant pareiškėjui teisę dalyvauti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, bet ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011, 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015). Skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).

Raštu (b. l. 14) pareiškėjas buvo informuotas apie atlikto ginčo patalpų naudojimo paskirties patikrinimo metu padarytas išvadas (patalpose vykdoma maitinimo veikla, kuri neatitinka patalpų pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties, nurodytos Nekilnojamojo turto registre, – prekybos), įstatyme įtvirtintą pareigą statinį (jo patalpas) naudoti pagal paskirtį, taip pat įpareigotas užtikrinti, kad ginčo patalpos būtų naudojamos pagal paskirtį, ir apie įpareigojimų vykdymą informuoti Skyrių, bei jam priminta apie administracinės atsakomybės taikymo galimybę.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad Raštas yra procedūrinis (tarpinis) dokumentas ir tiesiogiai nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių. Pastebėtina, kad ir pats pareiškėjas savo procesiniuose dokumentuose Raštą (jame įformintą sprendimą) nurodo tik kaip pagrindą priimti tolimesnius sprendimus, t. y. surašyti administracinio nusižengimo protokolą (Statybos įstatymo 49 str. 3 d. 4 p.) ar priimti kitokį sprendimą dėl administracinės atsakomybės jam taikymo. Akcentuotina, kad Rašte padarytų išvadų teisingumas, taip pat nurodymo pareiškėjui užtikrinti ginčo patalpų naudojimą pagal paskirtį ir apie įpareigojimų vykdymą informuoti Skyrių iki 2020 m. rugsėjo 28 d., teisėtumas ir pagrįstumas bus įvertinti sprendžiant, ar sprendimas dėl administracinės atsakomybės taikymo pareiškėjui (jei toks sprendimas bus priimtas) atitinka teisės aktų reikalavimus, be kita ko, yra pagrįstas tinkamai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Be to, Rašte suformuluoti nurodymai yra susieti su minima galbūt taikytina administracine atsakomybe, nors sprendimas dėl administracinės atsakomybės taikymo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 359 straipsnį („Statinio (jo patalpų) naudojimas pažeidžiant nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimas ne pagal paskirtį“) dar nebuvo priimtas (palyginimui žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-273-520/2019). Konstatuotina, kad Raštas savaime neturi įtakos pareiškėjo teisėms ir įstatymų saugomiems interesams, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio
1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. Č. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai         Ramūnas Gadliauskas

        Ričardas Piličiauskas

        Arūnas Sutkevičius