Civilinė byla Nr. e2-2246-1080/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16253-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.2.1; 2.6.2.2; 2.6.8.10; 3.2.6.1

(S)

 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. gegužės 6 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Baradinskienė,

sekretoriaujant Svetlanai Žurienei,

dalyvaujant atsakovui ir trečiojo asmens atstovui L. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „FinoMark“ ieškinį atsakovui L. N. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė „Autowow“.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 24 911,63 Eur negrąžintos paskolos, 614,24 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2023 m. rugsėjo 22 d.), 2 956,80 Eur negautų pajamų, skaičiuojamų nuo sutarties nutraukimo dienos (2023 m. rugsėjo 22 d.) iki sutarties termino pabaigos (2025 m. lapkričio 30 d.), 19,17 Eur kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2023 m. liepos 31 d.) iki sutarties nutraukimo dienos (2023 m. rugsėjo 22 d.), 166 Eur sutarties administravimo mokesčio, atskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos (2023 m. rugsėjo 22 d.), 1 574 Eur negautų pajamų, pasireiškiančių nesumokėtu administravimo mokesčiu, apskaičiuotų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2023 m. rugsėjo 22 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2025 m. lapkričio 30 d.), 2 282,33 Eur baudos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad tarp jos ir trečiojo asmens UAB „Autowow“ buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią trečiajam asmeniui suteikta 30 000 Eur paskola 36 mėnesių terminui. Siekiant užtikrinti piniginių prievolių vykdymą pagal paskolos sutartį, tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta laidavimo sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo solidariai atsakyti ieškovei, jeigu trečiasis asmuo neįvykdys visos ar dalies savo piniginės prievolės pagal sutartį. Pagal paskolos sutartį įsipareigojimai buvo padengti iš dalies. Ieškovė 2023 m. rugsėjo 12 d. išsiųstu rašytiniu pranešimu informavo atsakovą ir trečiąjį asmenį apie paskolos sutarties nutraukimą. Atsakovas per pranešimu apie sutarties nutraukimą suteiktą terminą įsiskolinimo nepadengė. Ieškovės teigimu, atsakovas susidariusio įsiskolinimo neapmoka, nebendradarbiauja su ieškove, tuo pažeisdamas laidavimo sutartyje įtvirtintas prievoles.

3.       Atsakovas L. N. ir trečiasis asmuo UAB „Autowow“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo jį atmesti.

4.       Atsiliepime nurodo, kad atsakovas, būdamas UAB „Autowow“ vadovas, pasirašė laidavimo sutartį su sutelktinio finansavimo platformos operatoriumi UAB „Finomark“, tačiau kaip pagrindinis garantas sutarties vykdymui buvo nurodytas turtinio komplekso įkeitimas. Prieš pasirašant sutartį atsakovas nebuvo informuotas apie laidavimo sutartyje esantį punktą, kad laiduotojas atsisako teisės reikalauti, jog kreditorius pirmiausiai nukreiptų išieškojimą į paskolos gavėjo turtą. Ieškovės ir atsakovo bendravimas dėl sutarties esmės vyko iki pat pasirašymo momento, todėl atsakovas neturėjo teisės deramai įsigilinti į laidavimo sutarties detales. Jei būtų žinojęs detales, nebūtų pasirašęs sutarties arba nebūtų sutikęs įkeisti įmonės turto. Atsakovo teigimu, įmonė susiduria su laikinais finansiniais sunkumais, todėl kreipėsi į ieškovę su prašymu atidėti įmokas 6 mėnesiams, tačiau ieškovė atsisakė susitarti ir pasiūlė paskolą refinansuoti kitur.

5.       Teismo posėdyje atsakovas ir trečiojo asmens atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Nurodė, kad su ieškiniu iš dalies sutinka, tačiau nesutinka su reikalavimu iš atsakovo priteisti 2 956,80 Eur negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo paskolos sutarties nutraukimo dienos iki paskolos sutarties termino pabaigos; nesutinka su reikalavimu priteisti 1 574 Eur negautų pajamų, pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu administravimo mokesčiu už laikotarpį nuo paskolos sutarties nutraukimo iki paskolos sutarties termino pasibaigimo dienos; nesutinka su reikalavimu priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

Ieškinys tenkintinas iš dalies

 

6.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė UAB „FinoMark“ ir trečiasis asmuo UAB ‚Autowow“ 2022 m. lapkričio 28 d. sudarė paskolos sutartį Nr. FM-4RNBH4BJ (toliau – ir Paskolos sutartis), kurios pagrindu ieškovė suteikė trečiajam asmeniui 30 000 Eur dydžio paskolą 36 mėnesių terminui, o trečiasis asmuo įsipareigojo grąžinti suteiktą paskolą, sumokėti 5 357,81 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma 11 proc.), 600 Eur sutarties sudarymo mokestį ir 2 160 Eur sutarties administravimo mokestį iki 2025 m. lapkričio 30 d.

7.       2022 m. lapkričio 28 d. ieškovė ir atsakovas sudarė laidavimo sutartį Nr. FMA-4097116f5b (toliau – Laidavimo sutartis), kuria atsakovas įsipareigojo solidariai atsakyti ieškovei, jeigu paskolos gavėjas (trečiasis asmuo UAB „Autowow“) neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies pagal Paskolos sutartį ir visus vėlesnius jos papildymus ir pakeitimus.

8.       Ieškovės teigimu, trečiasis asmuo UAB „Autowow“ sutartinių įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį tinkamai ir laiku nevykdė. Atsižvelgdama į tai, ieškovė nutraukė Paskolos sutartį nuo 2023 m. rugsėjo 22 d. Atsakovas kaip laiduotojas susidariusio įsiskolinimo neapmokėjo.

 

Dėl atsakovo kaip laiduotojo atsakomybės

 

9.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 76 straipsnio 1 dalis nustato, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Pagal CK 6.81 straipsnio 1 dalį skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis.

10.       Jau nurodyta, kad Laidavimo sutartimi atsakovas įsipareigojo solidariai atsakyti ieškovei, jeigu paskolos gavėja (trečiasis asmuo UAB „Autowow“) neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies pagal Paskolos sutartį ir visus vėlesnius jos papildymus ir pakeitimus (Laidavimo sutarties 1.1 punktas). Laidavimo sutarties 2.3 punkte šalys susitarė, kad paskolos gavėjui neįvykdžius Paskolos sutartyje nustatytų prievolių, laiduotojas atsako kreditoriui ta pačia apimtimi kaip ir paskolos gavėjas, t. y. už paskolos grąžinimą, palūkanų, netesybų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą ir kitų sumų sumokėjimą, kaip nustatyta Paskolos sutartyje. Laidavimo sutarties 2.2 punkte numatyta, kad laiduotojas atsisako teisės reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į paskolos gavėjo turtą.

11.       Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, teigia, kad jis neturėjo pakankamai laiko įsigilinti į Laidavimo sutarties detales, taip pat nebuvo informuotas apie Laidavimo sutarties punktą, kuriuo jis atsisakė teisės reikalauti, kad ieškovė pirmiausia nukreiptų išieškojimą į paskolos gavėjos turtą. Atsakovo teigimu, jei būtų žinojęs detales, jis nebūtų pasirašęs Laidavimo sutarties arba nebūtų sutikęs įkeisti įmonės turto.

12.       Pastebėtina, kad laidavimo sutartis – tai viena iš dažniausiai taikomų ir versle itin įprastų sutarčių, kurių esmei suprasti nereikia specialiųjų finansinių, investavimo ar panašių žinių. Nagrinėjamu atveju atsakovas laidavimo sutartį pasirašė kaip UAB „Autowow“ direktorius, t. y. kaip ūkine komercine veikla besiverčiančio subjekto atstovas, todėl jis turėjo ir galėjo suprasti, kokią riziką prisiima pasirašydamas Laidavimo sutartį. Atsakovas Laidavimo sutarties 4.1.4 punkte pareiškė, kad jam iki laidavimo sutarties pasirašymo buvo įteikta laidavimo sutarties ir paskolos sutarties kopija, ir jis yra išsamiai susipažinęs ir jam yra suprantamos visos Paskolos sutarties ir Laidavimo sutarties sąlygos bei Paskolos sutarties neįvykdymo pasekmės ir Laidavimo sutarties sudarymas neprieštarauja / nepažeidžia laiduotojo teisių ir interesų. Taigi šiuo atveju atsakovas neabejotinai galėjo numatyti, kokias pasekmes gali sukelti Laidavimo sutarties pasirašymas. Tuo atveju, jeigu Laidavimo sutarties sąlygos atsakovui būtų buvusios nepriimtinos ar nesuprantamos, jis turėjo visas galimybes tokios sutarties nepasirašyti ar imtis aktyvių veiksmų, siekdama išsiaiškinti nesuprantamas / nepriimtinas sutarties nuostatas. Byloje nėra duomenų, kad iki Laidavimo sutarties atsakovas būtų atlikęs tokius veiksmus. Byloje taip pat nėra duomenų, kad po Laidavimo sutarties sudarymo atsakovas būtų siekęs pripažinti Laidavimo sutartį negaliojančią. Toks reikalavimas nebuvo reiškiamas ir nagrinėjamoje byloje. Taigi Laidavimo sutarčiai nesant nuginčytai, teismas neturi pagrindo nesivadovauti Laidavimo sutarties nuostatomis, nustatančiomis atsakovo civilinę atsakomybę.

 

Dėl negrąžintos paskolos ir mokėjimo (pelno) palūkanų

 

13.       Vadovaujantis CK 6.870 straipsnio 1 dalimi, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį, palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Nagrinėjamu atveju šalys Paskolos sutartimi susitarė dėl 11 proc. dydžio metinės palūkanų normos.

14.       Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), atsakovas nei šios aplinkybės, nei savo prievolės grąžinti paskolą teismo posėdžio metu taip pat neginčijo (CPK 12 straipsnis), konstatuotina, kad atsakovas pažeidė savo prievolę, todėl vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.81 straipsnio 1 dalimi, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1 dalimi, ieškovės naudai atsakovo priteistina 24 911,63 Eur negrąžintos paskolos ir 614,24 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki Paskolos sutarties nutraukimo dienos (2023 m. rugsėjo 22 d.).

Dėl kompensuojamųjų palūkanų

 

15.       Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 19,17 Eur kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2023 m. liepos 31 d.) iki Paskolos sutarties nutraukimo (2023 m. rugsėjo 22 d.).

16.       CK 6.261 straipsnis nustato, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Pagal Sutelktinio finansavimo platformos teikiamų paslaugų įkainių 5.2 punktą vėlavimo palūkanos, mokėtinos investuotojams, jeigu projekto savininkas vėluoja sumokėti mokėjimus pagal Paskolos sutartį (Finansavimo sandorį) – vėlavimo palūkanos yra lygios metinei palūkanų normai (šiuo atveju – 11 proc.), padalintai iš 360, bei skaičiuojamos nuo pradelstų mokėti sumų už kiekvieną pradelstą dieną.

17.       Šiuo atveju už uždelstą atsikaityti laikotarpį nuo 2023 m. liepos 31 d. iki 2023 m. rugsėjo 22 d. (Paskolos sutarties nutraukimo) ieškovė apskaičiavo 19,17 Eur kompensuojamąsias palūkanas. Kadangi paskolos gavėjas praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, vadovaujantis CK 6.261 straipsniu, ieškovei iš atsakovo priteistina 19,17 Eur kompensuojamųjų palūkanų.

 

Dėl negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma)

 

18.       Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 2 956,80 Eur negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo Paskolos sutarties nutraukimo dienos (2023 m. rugsėjo 22 d.) iki Paskolos sutarties termino pabaigos (2025 m. lapkričio 30 d.).

19.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.

20.       Nurodytoje išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

21.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad įrodžius, jog galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, t. y. negautų pajamų faktą, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

22.       Nagrinėjamu atveju šalys Paskolos sutartyje susitarė dėl mokėtinos fiksuotos 5 357,81 Eur dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų sumos (metinė palūkanų norma – 11 proc.). Nurodytos mokėjimo (pelno) palūkanų sumos mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Šalys sutartimi paskolos grąžinimo terminą numatė iki 2025 m. lapkričio 30 d. 

23.       Aptariamu atveju ieškovė už sutartą mokestį (5 357,81 Eur dydžio pelno palūkanas) suteikusi trečiajam asmeniui paskolą ir dėl trečiojo asmens neteisėtų veiksmų (pagal Paskolos sutartį mokėtinų kasmėnesinių įmokų nemokėjimo) nutraukusi Paskolos sutartį, iki šiol neatgavo nei suteiktos paskolos, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, t. y. negavo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis tinkamo Paskolos sutarties vykdymo atveju. Teismo vertinimu, pagal Paskolos sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Taigi byloje yra pakankamas pagrindas spręsti, jog ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktą.

24.       Byloje nustatyta, kad paskolos gavėjas (trečiasis asmuo), vykdydamas Paskolos sutartį, sumokėjo ieškovei 1 786,77 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų. Paskolos sutarties nutraukimo dieną nesumokėtos mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos sudarė 614,24 Eur (sprendimo 14 punktas). Tuo atveju, jeigu Paskolos sutartis nebūtų buvusi nutraukta ir paskolos gavėjas būtų tinkamai vykdęs sutartinius įsipareigojimus, laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 22 d. iki Paskolos sutarties termino pasibaigimo dienos (2025 m. lapkričio 30 d.) paskolos gavėjas būtų sumokėjęs ieškovei dar 2 956,80 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų (5 357,81 Eur – 1 786,77 Eur – 614,24 Eur = 2 956,80 Eur).

25.       Byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą taikyti atsakovui, kaip laiduotojui, civilinę sutartinę atsakomybę, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovo negautas pajamas (apskaičiuotas pagal šalių sutartas mokėjimo (pelno) palūkanas), kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu Paskolos sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tačiau teismas pažymi, kad visos fiksuotos 2 956,80 sumos priteisimas neatitiktų negautų pajamų esmės, nes toks reikalavimas grindžiamas prielaida, jog atsakovas ar trečiasis asmuo su ieškove neatsiskaitys iki pat 2025 m. lapkričio 30 d., tuo tarpu šiuo metu egzistuoja tikimybė, kad atsakovas ar trečiasis asmuo grąžins ieškovei skolą dar iki sutarties termino pabaigos (2025 m. lapkričio 30 d.).

26.       Sutarties tinkamo įvykdymo atveju paskolos likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus Paskolos sutarties terminui neviršytų nurodytos 2 956,80 Eur sumos. Dėl šios priežasties negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) skaičiuotinos ne nuo visos negrąžintos Paskolos sumos, bet nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto paskolos likučio sumos. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1640-910/2020; 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1808-866/2020; 2021 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-407-852/2021; 2021 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-387-854/2021; 2021 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-224-560/2021).

27.       Ieškovė nuo Paskolos sutarties nutraukimo dienos (2023 m. rugsėjo 22 d.) iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Paskolos sutarties termino pabaigos (2025 m. lapkričio 30 d.), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 11 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos paskolos sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas paskolos likutis.

28.       Išdėstytų motyvų pagrindu ieškovei iš atsakovo priteistinos 11 proc. negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma), skaičiuojamos už laikotarpį nuo Paskolos sutarties nutraukimo dienos (2023 m. rugsėjo 22 d.) iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Paskolos sutarties termino pabaigos (2025 m. lapkričio 30 d.) nuo pagal Paskolos sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos likučio. Negautos pajamos Paskolos sutarties termino pasibaigimo dieną (2025 m. lapkričio 30 d.) negali viršyti 2 956,80 Eur sumos.

 

Dėl sutarties administravimo mokesčio, negautų pajamų (negauto administravimo mokesčio forma) ir baudos

 

29.       Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 166 Eur sutarties administravimo mokesčio, atskaičiuoto iki Paskolos sutarties nutraukimo dienos (2023 m. rugsėjo 22 d.), 1 574 Eur negautų pajamų (negauto administravimo mokesčio forma), apskaičiuotų už laikotarpį nuo Paskolos sutarties nutraukimo (2023 m. rugsėjo 22 d.) iki Paskolos sutarties termino pasibaigimo dienos (2025 m. lapkričio 30 d.) ir 2 282,33 Eur baudą.

30.       Paskolos sutartimi šalys susitarė dėl sutarties administravimo mokesčio. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.1.10 punkte yra nurodyta, kad mėnesinis administravimo mokestis – operatoriaus gaunamas atlygis iš paskolos gavėjo už paskolos sutarties administravimą. Paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 4.8 punkte numatyta, kad tais atvejais, kai operatoriaus iniciatyva Paskolos sutartis nutraukiama prieš terminą dėl paskolos gavėjo kaltės, paskolos gavėjas įsipareigoja sumokėti visas pagal Paskolos sutartį priklausančias mokėti palūkanas bei mėnesinį administravimo mokestį, t. y. operatorius įgyja teisę reikalauti ir tų palūkanų bei mėnesinio administravimo mokesčio, kurie būtų sumokėti, jeigu paskolos gavėjas paskolą būtų grąžinęs pagal Paskolos sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą mokėjimo grafiką.

31.       Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Autowow“ paskolą gavo naudodamasi sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus paslaugomis. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad trečiasis asmuo UAB „Autowow“ tapo „FinoMark“ sutelktinio finansavimo platformos naudotoju, sutiko su „FinoMark“ sutelktinio finansavimo platformos naudojimosi sąlygomis (toliau – Naudojimosi platforma sutartis), sudarė paskolos sutartį, kurios nuostatos apibrėžtos Paskolos sutarties bendrosiose sąlygose, Paskolos sutarties specialiosiose sąlygose ir „FinoMark“ sutelktinio finansavimo platformos teikiamų paslaugų įkainiuose.

32.       Sutelktinio finansavimo sąlygas, sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus veiklos sąlygas ir reikalavimus, kurių turi laikytis sutelktinio finansavimo platformų operatoriai, privalomos atskleisti sutelktinio finansavimo platformoje informacijos apimtį, įrašymo į viešąjį sutelktinio finansavimo platformų operatorių sąrašą ir išbraukimo iš jo tvarką ir pagrindus, taip pat sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus veiklos priežiūros tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos sutelktinio finansavimo įstatymas (toliau – SFĮ) (SFĮ 1 straipsnio 1 dalis).

33.       Sutelktinis finansavimas – finansavimo būdas, kai specialioje platformoje viešai paskelbtą projektą savo lėšomis finansuoja su tuo projektu nesusiję finansuotojai arba kai per sutelktinio finansavimo platformą finansuotojai įsigyja parduodamas kreditoriaus reikalavimo teises (SFĮ 2 straipsnio 10 dalis). Sutelktinio finansavimo platforma – sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus administruojama informacinė sistema, kurią naudojant vykdomas sutelktinis finansavimas (SFĮ 2 straipsnio 6 dalis).

34.       Iš sutelktinio finansavimo platformos naudojimosi sutarties sąlygų matyti, kad yra aiškiai apibrėžti trys subjektai, dalyvaujantys skolinimo(si) procese – operatorius (Naudojimosi platforma sutarties 2.1.6 papunktis), investuotojas (Naudojimosi platforma sutarties 2.1.10 papunktis) ir projekto savininkas (Naudojimosi platforma sutarties 2.1.18 papunktis), kuris siekia gauti lėšų. Operatorius investuotojams nesuteikia jokių garantijų, kad projektų savininkai vykdys savo įsipareigojimus pagal sandorio sąlygas ar kad bus surinkta reikalinga investicijų suma (Naudojimosi platforma sutarties 3.4 punktas). Informacija apie platformoje taikomus mokesčius, jų mokėjimo tvarką pateikiama įkainiuose, skelbiamuose platformoje (Naudojimosi platforma sutarties 11.1 punktas).

35.       Jeigu projekto savininkas neatsiskaito pagal sudarytus finansavimo sandorius, taip pat nesumokami mokesčiai UAB „FinoMark“, UAB „FinoMark“ turi teisę pradėti (ar pavesti tai padaryti įgaliotiems asmenims) išieškojimo veiksmus pagal finansavimo sandoriuose ir šioje sutartyje, jos prieduose numatytas sąlygas, taip pat užtikrinimo priemonių administravimo ir įgyvendinimo veiksmus (Naudojimosi platforma sutarties 10.1 punktas).

36.       Pradelsusio mokėti įmokas (mokėjimus) paskolos gavėjo įsipareigojimai, UAB „FinoMark“ gavus pinigines lėšas iš paskolos gavėjo, yra įskaitomi tokia tvarka: 1) UAB „FinoMark“ priklausančios baudos ir kiti mokesčiai dėl paskolos gavėjo įsipareigojimų nevykdymo; 2) paskolos davėjams priklausančios vėlavimo palūkanos; 3) UAB „FinoMark“ priklausantis mėnesinis administravimo mokestis; 4) paskolos davėjams priklausančios palūkanos; 5) paskolos suma; 6) tais atvejais, jeigu buvo perduotas įsipareigojimų išieškojimas priverstine tvarka – pirma eile yra kompensuojamos su tokiu išieškojimu susijusios operatoriaus patirtos išlaidos (žyminis mokestis, notaro, antstolio, advokato, korespondencijos kaštai ir pan.) (Paskolos sutarties bendrosios sąlygos, 4.6 papunktis).

37.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, matyti, kad paskolos suteikimo per sutelktinio finansavimo platformos dokumentuose yra aiškiai apibrėžti ne tik subjektai, dalyvaujantys skolinimo(si) procese, tačiau ir aiškiai diferencijuojamos lėšos, kurios yra skirtos finansuotojams (vėlavimo palūkanos, palūkanos, paskolos dalykas), o kurios – operatoriui už atliekamas administravimo funkcijas (baudos ir kiti mokesčiai dėl įsipareigojimų nevykdymo, mėnesinis administravimo mokestis, išlaidos, susijusios su skolos išieškojimu priverstine tvarka).

38.       Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje nurodo, kad ji yra sutelktinio finansavimo platformos operatorius, įrašytas į Lietuvos banko tvarkomą Viešąjį sutelktinio finansavimo platformų operatoriaus sąrašą, administruojantis platformą, kuria naudojantis paskolos gavėjai gali skolintis lėšas iš paskolos davėjų. Taigi pati ieškovė neskolina savo lėšų, o veikia tik kaip tarpininkas. Ieškovė teigimu, kadangi paskolos davėjai skolina savo lėšas, jiems atitenka visos mokėjimo (pelno) palūkanos, negautos pajamos ir visi kiti aksesoriniai reikalavimai, tuo tarpu vieninteles sutelktinio finansavimo operatoriaus (ieškovės) gaunamas pajamas sudaro administracinis mokestis.

39.       Teismo vertinimu, administravimo funkcija ir administravimo mokestis iš esmės yra atlygintinų paslaugų teikimas. Taigi šiuo atveju pagal trečiojo asmens UAB „Autowow“ sudarytą Paskolos sutartį susiklostė dvejopi teisiniai santykiai: paskolos teisiniai santykiai tarp paskolos davėjų (investuotojų), kuriems atstovauja sutelktinio finansavimo platformos operatorius (ieškovė), ir trečiojo asmens UAB „Autowow“ (paskolos gavėjo) bei atlyginių paslaugų teisiniai santykiai, kurie susiklostė tiesiogiai tarp ieškovės, atliekančios administravimo veiksmus, ir trečiojo asmens UAB „Autowow“ (platformos naudotojo, paslaugų gavėjo). Tiek administravimo mokestis, tiek ieškovės prašoma priteisti bauda kyla ne iš paskolos teisinių santykių, o iš atlygintinės paslaugų teikimo sutarties (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-506-407/2023).

40.       Nagrinėjamu atveju ieškinys yra pareikštas atsakovui L. N., kuris laidavo už trečiojo asmens UAB „Autowow“ pagal jos prisiimtas prievoles Paskolos sutarties pagrindu. Iš Laidavimo sutarties matyti, kad ji yra sudaryta tarp paskolos davėjų (investuotojų) ir atsakovo L. N. dėl trečiajam asmeniui UAB „Autowow“ suteiktos paskolos, jeigu paskolos gavėjas neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies pagal Paskolos sutartį.

41.       Laidavimo sutartis turi būti rašytinė (CK 6.79 straipsnis). Laidavimo sutartyje turi būti apibrėžtos šalys – laiduotojas (nagrinėjamu atveju – atsakovas L. N.) ir kito asmens kreditorius (nagrinėjamu atveju Laidavimo sutarties šalimi yra tik investuotojai) (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Nors Laidavimo sutartyje pažymėta, kad laiduotojas įsipareigoja kreditoriui ta pačia apimtimi kaip ir paskolos gavėjas, t. y. už paskolos grąžinimą, palūkanų, netesybų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą ir kitų sumų sumokėjimą, kaip nustatyta paskolos sutartyje (Laidavimo sutarties 2.3 punktas), tačiau akivaizdu, jog šis įsipareigojimas buvo prisiimtas tik kreditorių – investuotojų – atžvilgiu, taigi laidavimo teisiniai santykiai apėmė tik tas mokėtinas sumas, kurios turėjo būti išmokėtos investuotojams (vėlavimo palūkanos, palūkanos, paskolos dalykas). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad laidavimo teisiniai santykiai neapima įsipareigojimų, kylančių iš atlygintinių paslaugų teikimo teisinių santykių, kurie susiklostė tarp trečiojo asmens UAB „Autowow“ ir ieškovės kaip paslaugos teikėjo. Laidavimo sutartyje ieškovė veikia tik kaip paskolos davėjų atstovė, ji nėra savarankiška laidavimo teisinių santykių šalis. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-506-407/2023; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2328-794/2023; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2319-614/2023).

42.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinio reikalavimai dėl 166 Eur sutarties administravimo mokesčio, atskaičiuoto iki Paskolos sutarties nutraukimo dienos (2023 m. rugsėjo 22 d.), 1 574 Eur negautų pajamų (negauto administravimo mokesčio forma), apskaičiuotų už laikotarpį nuo Paskolos sutarties nutraukimo (2023 m. rugsėjo 22 d.) iki Paskolos sutarties termino pasibaigimo dienos (2025 m. lapkričio 30 d.) ir 2 282,33 Eur baudos priteisimo iš atsakovo atmestini kaip nepagrįsti, nes laidavimo santykiai neapima atlygintinų paslaugų teikimo teisinių santykių.

 

Dėl kitų šalių nurodytų argumentų

 

43.       Kiti šalių nurodyti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).

 

Dėl procesinių palūkanų

 

44.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

45.       Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 25 545,04 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. lapkričio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

46.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

47.       Ieškovė byloje patyrė 1 620,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (713 Eur žyminio mokesčio ir 907,50 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (patenkinta 87,63 proc. ieškinio reikalavimų), ieškovei iš atsakovo priteistina 1 420,04 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 620,50 Eur x 87,63 proc.).

48.       Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, nes jam tenkanti šių išlaidų dalis (7,57 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – 8 Eur (CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269–270, 279, 307 straipsniais,

 

n u s p r e n d ž i a : 

 

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei UAB „FinoMark“ (juridinio asmens kodas 305538582) iš atsakovo L. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 24 911,63 Eur (dvidešimt keturis tūkstančius devynis šimtus vienuolika eurų ir 63 ct) negrąžintos paskolos, 614,24 Eur (šešis šimtus keturiolika eurų ir 24 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, 19,17 Eur (devyniolika eurų ir 17 ct) kompensuojamųjų palūkanų, 11 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo paskolos sutarties nutraukimo dienos (2023 m. rugsėjo 22 d.) iki visiško paskolos grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2025 m. lapkričio 30 d.) nuo negrąžintos paskolos sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas paskolos likutis pagal 2022 m. lapkričio 28 d. sudarė paskolos sutarties Nr. FM-4RNBH4BJ mokėjimo grafiką (negautos pajamos paskolos sutarties termino pasibaigimo dieną negali viršyti 2 956,80 Eur sumos), 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 25 545,04 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. lapkričio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 420,04 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus dvidešimt eurų ir 4 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėja                                                          Dovilė Baradinskienė