Civilinė byla Nr. e2-3694-1159/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34385-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.7.8;

3.2.3.1; 3.2.6.1  (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 25 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Romualdas Gylys, sekretoriaujant Renatai Stankovskajai,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Secure Nordic Payments“ direktorei S. Z. (2022 m. balandžio 12 d.) atstovui advokatui Juliui Pagojui ir atsakovei D. B. (2022 m. balandžio 12 d. ir 2022 m. balandžio 14 d.) ir jos atstovei advokatei Rūtai Globytei,  

viešuose mišriuose nuotoliniuose teismo posėdžiuose (2022 m. kovo 24 d., 2022 m. balandžio 12, 14, 15 d.) žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės patikslintą ieškinį atsakovei dėl žalos atlyginimo, išvadą duodanti institucija Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 

Sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2022 m.  balandžio 25 d. 16:00 val.

I. Teismas n u s t a t ė:

1. Ieškovė su 2022 m. vasario 22 d. su patikslintu ieškiniu (toliau – ieškinys) (DOK-33092), kreipėsi į teismą, prašydama:

1) priteisti iš atsakovės 11 156,19 Eur žalos atlyginimą;

2) priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas: 4 553,95 Eur (DOK-67305) advokato pagalbai apmokėti ir 251 Eur žyminiam mokesčiui (21 priedas prie patikslinto ieškinio DOK-33092). 

Ieškinyje nurodė, kad:

1.1. Bendros aplinkybės:

1) Ieškovė ir atsakovė 2020 m. rugsėjo 23 d. sudarė darbo sutartį Nr. 75 (toliau – Darbo sutartis). Darbo sutarties 1.2 punkte buvo įtvirtinta, kad atsakovė priimama dirbti teisinių reikalų vadovės pareigoms, o 2021 m. sausio 5 d. sudarė susitarimą dėl Darbo sutarties pakeitimo, kuriuo pakeitė atsakovės pareigas į  direktoriaus pavaduotojos administraciniams reikalams. Atsakovė nuo 2021 m. sausio 5 d. ėjo ne tik direktoriaus pavaduotojos administraciniams reikalams pareigas, bet taip pat atliko ir teisinių reikalų vadovės funkcijas.

2) 2020 m. kovo 13 d. Vokietijos Federacinės Respublikos pilietis E. S. (toliau – Vokietijos pilietis) kreipėsi į Vokietijos Federacinės Vedingo apylinkės teismą (vok. Amtsgericht Wedding) (toliau – Vokietijos teismas) su prašymu išduoti Europos mokėjimo įsakymą, kuriame suformulavo reikalavimą dėl žalos atlyginimo (9 500,00 Eur) bei kitas susijusias išlaidas, nukreiptas į ieškovę. 2020 m. gegužės 26 d. Vokietijos teismas, remdamasis minėtu prašymu, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1896/20061 12 straipsnį išdavė Europos mokėjimo įsakymą. Šiuo teismo sprendimu ieškovei buvo nurodyta sumokėti Vokietijos piliečiui: (i) reikalavimų sumą – 9 500,00 Eur; (ii) teismo mokesčius – 120,50 Eur; (iii) advokato išlaidas – 687,82 Eur; (iv) vertimo išlaidas – 150,00 Eur (viso 10 458,32 Eur). 

3) Gavusi mokėjimo įsakymą, ieškovė pavedė atsakovei spręsti šį klausimą ir pateikti prieštaravimą šiam įsakymui (t. y. jį užginčyti). 2021 m. sausio 8 d. atsakovė pateikė Vokietijos teismui prieštaravimą, kuris nebuvo pasirašytas pagal teismo nustatytas taisykles (t. y. buvo netinkamas), todėl, atitinkamai, Vokietijos teismo nebuvo priimtas. 2021 m. sausio 21 d. atsakovė ieškovės vardu pateikė Vokietijos teismui antrąjį prieštaravimą dėl Europos mokėjimo įsakymo, t. y. tai padarė viena diena vėliau negu nustatytas 30 dienų terminas.

1.2. Dėl reikalavimo priteisti iš atsakovės 11 156,19 Eur žalos atlyginimą, ieškovė nurodė, kad:

1) Darbo kodekso 151 straipsnyje yra nustatyta, kad: „Kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.“;

2) Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad: „Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.“

3) Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė tinkamai ir laiku nepateikė prieštaravimo dėl Europos mokėjimo įsakymo, šis įsakymas įsigaliojo bei ieškovė buvo priversta jį vykdyti, t. y. sumokėti Vokietijos piliečiui 10 458,32 Eur sumą, o taip pat palūkanas ir mokesčius antstoliams, kuriuos sumokėjo 2021 m. liepos 19 d. ir 2021 m. rugpjūčio 12 d.

4) Pagal Darbo sutarties ir prie jos priskirtų funkcijų aprašymus atsakovei buvo nustatytos pareigos – atstovauti ir ginti įmonę teisme, jei to prireiktų. <...> atsakyti į oficialias užklausas, adresuotas įmonei. <...>.“, t. y. nors 2021 m. sausio 5 d. ieškovė ir atsakovė sudarė susitarimą dėl Darbo sutarties pakeitimo, kuriuo ieškovės pareigų pavadinimas buvo pakeistas iš „Teisinių reikalų vadovės“ į „Direktoriaus pavaduotoja administraciniams reikalams“, tačiau šis pakeitimas nepanaikino atsakovės funkcijų, kurias ji atliko eidama Teisinių reikalų vadovės pareigas, t. y. atsakovė nuo 2021 m. sausio 5 d. buvo įmonės direktoriaus pavaduotoja administraciniams reikalams ir teisinių reikalų vadovė. Atsakovė, vykdydama teisinių reikalų vadovės funkcijas, turėjo pareigą tinkamai ir laiku atlikti visas savo darbo funkcijas, įskaitant prieštaravimo pareiškimą (t. y. pateikimą/išsiuntimą) Vokietijos teismui per nustatytą 30 dienų terminą. Pažymėtina, kad atsakovė yra teisinį išsilavinimą turintis asmuo, kurios teisinio darbo patirtis tiek dirbant ieškovės įmonėje, tiek anksčiau, neleidžia suabejoti jos gebėjimu suprasti, kokias pasekmes gali sukelti ir sukels teismo nustatyto termino praleidimas.

5) Atsakovė elgėsi nepakankamai atidžiai, šiuo konkrečiu atveju savo veiksmų (t. y. netinkamo, o vėliau pavėluoto prieštaravimo Vokietijos teismui pateikimo) pasekmes (t. y. Vokietijos teismo sprendimą priteisti iš ieškinyje nurodytas sumas) numatė ne kaip neišvengiamą, o tik kaip galimą dalyką. Atsakovė tikėjosi, kad išvengs pasekmių ir lengvabūdiškai pervertino tai, kad Vokietijos apylinkės teismas priims netinkamai pasirašytus ir (ar) praleidus terminą pateiktus dokumentus. Tokie atsakovės veiksmai rodo, kad jos kaltės rūšis pasireiškė neatsargumu dėl per didelio pasitikėjimo.

6) Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė netinkamai atliko savo pareigas, o būtent – praleido 30 dienų terminą pateikti prieštaravimą dėl Europos mokėjimo įsakymo, ieškovei kilo žala, kurios dydį sudaro 10 458,32 Eur, sumokėti pagal Europos mokėjimo nurodymą, t. y. reikalavimo suma pagal sutartį, teismo mokesčiai, nukentėjusiojo asmens advokato išlaidos bei vertimo išlaidos bei 697,87 Eur, kuriuos ieškovė sumokėjo už ikiteisminės pretenzijos rengimą.

1.3. Prie ieškinio pridėjo įrodymus:  Darbo sutarties ir jos pakeitimų kopijas, dokumentus iš Vokietijos teismo (vokiečių ir lietuvių kalbomis) kopijas, kitus susijusius dokumentus. Taip pat pateikė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus Darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2022 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. DGKS-664 (17 priedas prie patikslinto ieškinio, kuriuo nuspręsta atsisakyti nagrinėti ieškovės UAB „Secure Nordic Payments“ prašymą darbo byloje Nr. APS-131-22109 atsakovei dėl turtinės žalos atlyginimo, nes ieškovės prašymas pateiktas praleidus DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir darbo ginčų komisija jo neatnaujino.

2. Pasirengimo nagrinėti bylą proceso metu:

2.1. Atsakovė pateikė atsiliepimą (DOK-44094) ir 2022 m. balandžio 6 d. (DOK-60973), 2022 m. balandžio 11 d. (DOK-63336), 2022 m. balandžio 14 d. (DOK-66785) papildomus paaiškinimus, dokumentus,  kuriuose nurodė, kad su Ieškiniu nesutinka, Ieškinys yra nepagrįstas, nes:

2.1.1. Faktinės aplinkybės:

Prieštaravimai Vokietijos teismui buvo pateikti, tačiau netiko pasirašymo būdas. Ieškovė, visą laiką žinojusi apie prieštaravimų pateikimą, daugiau jokių priemonių nesiėmė.

2.1.2. Dėl atsakovės bendrų atsakomybės sąlygų:

1) ieškinyje nurodytos aplinkybės dėl žalos kilimo visiškai neatitinka tikrovės. Pati atsakovė ne kartą (tiek žodžiu, tiek raštu) teikė pasiūlymą papildomai samdytis išorės teisininkus, kurie spręstų visą situaciją, teiktų teisines išvadas, kt. Tačiau, ieškovės atstovai priėmė sprendimą, kurį pagal pavedimą atsakovė vykdė. Atsakovė veiksmus atliko tik gavusi būtent ieškovės atstovų pavedimą, paremtą jų pačių priimtu sprendimu, dėdama visas pastangas atlikti jį pasitelkiant visas žinias ir įgūdžius. Kaip matyti iš pačios ieškovės pateiktų dokumentų, (i) ieškovė apie galimą 9500 Eur baudos sumokėjimą ne tik žinojo nuo 2020 m. gegužės mėnesio (kai atsakovė net nedirbo pas ieškovę); (ii) bet ir 2020 m. gruodžio 21 d. gavusi Europos mokėjimo įsakymą nesiėmė jokių veiksmų, nusprendė, kad jei reikės šią sumą sumokės, vilkino patį procesą. Taigi, nagrinėjamu atveju, ieškovė nėra įrodžiusi, kad (i) atsakovė buvo atsakinga už prieštaravimų pateikimą ir sprendimų dėl prieštaravimų pateikimo priėmimą, bei (ii) įrodymų, kad būtent atsakovė praleido terminą prieštaravimams pateikti.

2) Ieškinyje nurodytais terminais, kuomet neva buvo atlikti neteisėti veiksmai, atsakovė ėjo ne teisinių reikalų vadovės, o direktoriaus pavaduotojos administracijai pareigas (nuo 2021 m. sausio 5 d.). Nors atsakovė ir padėjo ieškovei išspręsti tam tikrus teisinius klausimus, kurie kildavo, tačiau tai nebuvo pagrindinės atsakovės pareigos (juo labiau priimti sprendimus dėl atitinkamų institucijų priimtų sprendimų apskundimo). Dėl šių priežasčių, atsakovė ir siūlė ieškovei kreiptis į išorinius teisininkus, kurie galėtų padėti sutvarkyti susidariusią situaciją su prieštaravimų pateikimu. Ieškovės direktorė taip pat buvo pateikusi informaciją atsakovei, kad akcininkas pats nori išsibandyti šį atvejį ir jeigu reikės baudą susimokės. Atsakovė, jau eidama visiškai kitas pareigas, tiesiog padėjo pakoordinuoti šį klausimą, vykdydama ieškovės pavedimą. Kaip matyti iš pateikiamų dokumentų, ieškovės vadovė ir akcininkas tą puikiai suprato, patys priėmė sprendimus dėl paaiškinimų pateikimo, terminų ir aplinkybės, kad dabar jau prašomos atlyginti žalos sumą sumokės, bet nori išbandyti procesą. Čia ypatingai pažymėtina, kad niekada nei darbo santykių su ieškove metu, nei jiems nutrūkus (iki 2021 m. spalio 26 d.) ieškovė jokių pretenzijų atsakovei nereiškė.

3) Atsakovė su jokiais pareiginiais nuostatais, ar bet kokiais kitais ieškovės lokaliniais dokumentais, kuriuose būtų nurodytos atsakovei privalomos atlikti funkcijos, niekada nebuvo supažindinta (ši svarbi aplinkybė pabrėžtina, atsižvelgiant į ieškovės pateiktus paaiškinimus ir ištraukas iš pareiginių nuostatų, nurodytas atsakovės funkcijas, kurias ji neva atliko). Todėl, nagrinėjamu atveju tampa apskritai neaišku kokiais įrodymais remdamasi ieškovė teigia, kad sprendimus dėl prieštaravimų pateikimo priėmė pati atsakovė ir, kad būtent atsakovė praleido terminą juos pateikti bei, kad tai buvo jos atsakomybė.

4) Dėl materialinės atsakomybės sąlygų. Darbo kodekso 151 straipsnis įtvirtina, jog kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę. Nurodytina, kad pareiga atlyginti kilusią žalą atsiranda, kai nagrinėjamoje situacijoje egzistuoja šių sąlygų visetas: - padaroma žala; - žala padaroma neteisėta veika; - yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; - yra pažeidėjo kaltė; - pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; - žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla.

Darbuotojo neteisėta veika – suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – lokalinių, nevykdymas ar netinkamas vykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322-1075/2018). Dėl žalos atsiradimo kaltas asmuo turi būti pažeidęs savo įsipareigojimus pagal sutartį, įstatymus ar kitus teisės aktus (pvz. vidines tvarkas). Pažymėtina, kad ieškinyje nėra nurodyta nei vieno konkretaus teisės akto/vidinio dokumento, kurį neva pažeidė atsakovė: nėra aišku kokias konkrečias Darbuotojai nustatytas pareigas ji pažeidė, kur konkrečiai tokios pareigos yra įtvirtintos, o jei yra įtvirtintos, tai ar atsakovė buvo su tokiais vidiniais dokumentais/teisės aktais supažindinta. 

Ieškovė neįrodo, kad būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų Bendrovei kilo žala, t. y. aplinkybė, kad prieštaravimai buvo pateikti po Vokietijos teismo nustatyto termino (jei ši aplinkybė iš tikrųjų egzistavo, nes įrodymų byloje nėra), pati savaime nesuponuoja išvados, kad būtent dėl to Bendrovei kilo žala. Tad, net jei prieštaravimai ir būtų pateikti laiku, tai nereiškia, kad žala vis tiek nebūtų kilusi. Galbūt Bendrovė būtų „laimėjusi“ šiek tiek laiko, tačiau tai savaime nereiškia, kad nebūtų reikėję mokėti 9500 Eur sumos. Pats žalos atsiradimo faktas nėra ir negali būti kildinamas iš prieštaravimų pateikimo termino. Žala, kurios atlyginimo ieškovė dabar reikalauja iš atsakovės pati savaime jei ir kilo, tai kilo ne dėl termino praleidimo, o dėl kitų, atsakovei nežinomų Bendrovės ar trečiųjų asmenų veiksmų, kurių atsakovė neatliko.

Nagrinėjamu atveju, kaip ir nurodyta aukščiau, žala savaime kilo ne dėl po termino pateiktų prieštaravimų Vokietijos teismui, o dėl visai kitų priežasčių. Nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo.

2.1.3. Prašė priteisti atstovavimo išlaidas (DOK-65083 ir        DOK-66785), t. y. 1397,55 Eur.

2.2. Ieškovė papildomai 2022 m. kovo 24 d. (DOK-52708), 2022 m. balandžio 6 d. (DOK-60994), 2022 m. balandžio 11 d. (DOK-63304), 2022 m. balandžio 14 d. (DOK-66678) nurodė, kad:

1) (DOK-52708) Atsakovės vidutinis darbo užmokestis buvo 3936,50 Eur.

2) (DOK-52708) Vokietijos pilietis per savo atstovus kreipėsi į ieškovę 2019 m. lapkričio 13 d. el. paštu prašydamas atlyginti jo tariamai patirtą žalą. Pažymėtina, kad šiame prašyme Vokietijos pilietis nepateikė jokių įrodymų, kad jis tikrai tapo sukčiavimo auka (t. y. nepateikiama jokia informacija, kad būtų priimti apkaltinamieji nuosprendžiai tariamai sukčiavimu užsiėmusių asmenų atžvilgiu, ar bent jau pradėti kokie nors tyrimai). Vėliau Vokietijos pilietis  kreipėsi į Vokietijos teismą prašydamas išduoti Europos mokėjimo įsakymą dėl tariamos ieškovės skolos jam. Ši skola faktiškai niekada neegzistavo. Asmenų sąskaitos, į kurias Vokietijos pilietis pervedė pinigus, buvo atidarytos ieškovės finansų įstaigoje. Dėl šios priežasties jis kreipėsi į ieškovę prašydamas grąžinti jam šiuos pinigus, tačiau ieškovė, nesant tam teisinio pagrindo, atsisakė tai padaryti. Nei Lietuvos Respublikoje, nei kitur Europos Sąjungoje, finansų įstaigos neprivalo atlyginti žalos asmenims, nukentėjusiems nuo sukčiavimo. Ypač, kol sukčiavimo faktas nėra įrodytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Jokių sukčiavimo įrodymų Vokietijos pilietis nepateikė Vokietijos teismui kreipdamasis dėl Europos mokėjimo įsakymo išdavimo. Priešingai – jis nurodė, kad jo reikalavimas kildinamas iš sutarties (žr. Ieškinio priedo Nr. 3 18 puslapio 6 punktą), nors jokia sutartis tarp ieškovės ir Vokietijos piliečio niekada nebuvo sudaryta ir jokių santykių šie subjektai neturėjo. Dėl šių priežasčių ieškovė neturėjo ir neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti jo patirtos žalos atlyginimo iš savo kliento, kuriam tariamai Vokietijos pilietis pervedė pinigus, nes, atsižvelgiant į tai, kad Vokietijos pilietis nepateikė jokių net tikėtino (prima facie) savo reikalavimų pagrindimo, nebuvo ir nėra jokių įrodymų, kad šie pinigai ieškovės klientui buvo pervesti nepagrįstai.

3) (DOK-60994) Vienintelis asmuo, kuris būtų turėjęs teisinį pagrindą reikalauti žalos atlyginimo iš ieškovės klientų, jei nurodytos aplinkybės yra teisingos, buvo Vokietijos pilietis, tačiau jis pasirinko visiškai teisėtai nepagrįstą kelią reikalauti šių pinigų iš finansų įstaigos – ieškovės. Ir jam pavyko šį reikalavimą įvykdyti tik dėl atsakovės kaltės, nes ji laiku nepateikė prieštaravimo Europos mokėjimo įsakymui. Jei Europos mokėjimo įsakymas būtų buvęs panaikintas, ieškininėje byloje Vokietijos pilietis nebūtų turėjęs jokių galimybių šių pinigų iš ieškovės išreikalauti, nes neegzistavo jokie ieškovės civilinės atsakomybės pagrindai.

Atsakovė suprato situacijos, susiklosčiusios su Vokietijos piliečiu, esmę ir ar būtent jos atsakomybė buvo prieštaravimo Europos mokėjimo įsakymui rengimas ir pateikimas. Jei Atsakovė būtų laiku ir tinkamai pateikusi prieštaravimą dėl Europos mokėjimo įsakymo, Vokietijos pilietis, norėdamas prisiteisti lėšas, kurias tariamai jam buvo skolingas ieškovė, būtų turėjęs kreiptis bendra ieškinine procedūra.

Faktą, kad pateikti prieštaravimą Europos mokėjimo įsakymui Vokietijos teismui Vokietijoje buvo būtent atsakovės pareiga, patvirtina atsakovės to laikotarpio savaitiniai veiklos planai. Atsakovės savaitės nuo 2021 m. sausio 14 d. iki 2021 m. sausio 20 d. veiklos plane (Priedas Nr. 7) yra jos pačios nusimatytas darbas „Susipažinti su gautu ieškiniu iš Europos teisminio nagrinėjimo institucijos ir, jei reikia, paruoši atsakymą“ (žr. „Kitų darbų“ punktą Nr. 4) ir prie šio darbo nurodytas komentaras „neatlikta“. Atsakovės savaitės nuo 2021 m. sausio 21 d. iki 2021 m. sausio 27 d. veiklos plane (pridedama, Priedas Nr. 8) yra jos pačios nusimatytas darbas „Pateikti atsiliepimą Europos teisminio nagrinėjimo institucijai“ (žr. „Kitų darbų“ punktą Nr. 7) ir prie šio darbo nurodyta, kad šis darbas atliktas 2021 m. sausio 21 d. Kaip matyti iš atsakovės savaitės, į kurią patenka 2021 m. sausio 20 d., darbų plano (šių papildomų paaiškinimų priedas Nr. 7), atsakovė nurodytą savaitę buvo susiplanavusi darbų, kurie užėmė 31,5 valandos. Darbo savaitėje yra 40 darbo valandų. Tai akivaizdžiai rodo, kad atsakovės užimtumas tą savaitę, kurią buvo paskutinė termino pateikti prieštaravimus diena, nebuvo itin didelis. Kaip matyti iš atsakovės savaitės darbų plano, atsakovė neturėjo jokių kitų uždavinių, išskyrus prieštaravimo Europos mokėjimo įsakymui pateikimą, todėl, atsižvelgiant į mažesnį nei maksimalus darbo savaitės valandų krūvį bei į užduoties pateikti prieštaravimą Europos mokėjimo įsakymui griežtą terminą, turėjo visas galimybes ir užtektinai laiko įvykdyti šią užduotį laiku, tačiau to nepadarė.

Ieškovės direktorė atsakovei atsiuntė fiziniu parašu pasirašytą prieštaravimo formą 2022 m. sausio 19 d. 17 val. 40 min., pasiteiravo atsakovės, ar forma tinkamai pasirašyta ir Atsakovė 2022 m. sausio 19 d. 17 val. 41 min. patvirtino, kad viskas tinka. Tai rodo, kad atsakovė, būdama atsakinga už prieštaravimo tinkamą pateikimą Vokietijos teismui, ieškovės direktorės pasirašytą prieštaravimą gavo dar 2022 m. sausio 19 d., o tai reiškia, kad ji turėjo 2022 m. sausio 19 d. likutį ir visą 2022 m. sausio 20 d. išsiųsti šį prieštaravimą, tačiau to padaryti nesugebėjo ir taip padarė ieškovei žalą.

Dokumentai, pavadinimu „pareigybės aprašymas“, ieškovės įmonėje neegzistuoja. Tačiau identiško turinio dokumentai kitais pavadinimais, kuriais nustatomas darbuotojų darbo funkcijų turinys, egzistuoja ir atitinkamas dokumentas egzistavo ir atsakovės atžvilgiu žalos padarymo metu. Šis dokumentas vadinasi „Funkcijos aprašymas“. Teisės funkcijos aprašymas, kuriame nustatytas atsakovės darbo funkcijų turinys, pateiktas į bylą kaip patikslinto ieškinio priedas Nr. 18. Po paaukštinimo iš teisinių reikalų vadovės į direktoriaus pavaduotojos administraciniams reikalams pareigas, atsakovės darbinės funkcijos apėmė tiek direktoriaus pavaduotojos administraciniams reikalams funkcijas, tiek teisinių reikalų vadovės funkcijas. Kaip matyti iš Teisės funkcijos aprašymo, pagrindinis šią funkciją vykdančio darbuotojo tikslas – „Teisiškai apsaugota įmonė“. Atsakovės sudarytuose savaitiniuose jos veiklos planuose yra nurodytas tas pats tikslas – „Teisiškai apsaugota įmonė“. Būtent šis tikslas kaip rezultatas buvo nurodytas ir prie užduoties, susijusios su prieštaravimo Europos mokėjimo įsakymui pateikimu.

Atsakovė, kuri turi teisinį išsilavinimą ir yra patyrusi teisininkė, žinojo apie savo pareigą pateikti prieštaravimus, žinojo apie likus pakankamai laiko iki termino prieštaravimams pateikti pabaigos ir suvokė savo atsakomybė už šių prieštaravimų pateikimą. Atsakovės siūlymai ieškovei dėl Vokietijos teismo priimti Europos mokėjimo įsakymo kreiptis į išorės teisininkus, buvo jos teikiami jau po galutinio termino pateikti prieštaravimus šiam įsakymui dienos, todėl niekaip nebegalėjo padėti ieškovei išvengti patirtų nuostolių.

Pridėjo Vokietijos teismo 2021 m. sausio 25 d. teismo raštą ir jo vertimą lietuvių kalbą, kuriame pažymėta, kad prieštaravimai dėl Europos mokėjimo įstatymo turi būti pasirašyti pagal Vokietijos teisę, todėl teismui nebuvo priimtini ieškovės prieštaravimai pasirašyti elektroniniu parašu, atsakovės savaitinius veiklos planus ir jų vykdymo ataskaitas, kitus susijusius įrodymus.

4) (DOK-66678) Atsakovė buvo susipažinusi su įmonės struktūra, funkcijomis, savaitinių planų pildymo tvarka, išmanė juos pakankamai gerai (kaip ir priklausė teisės reikalų vadovei ir direktoriaus pavaduotojai), kad galėtų juos pristatinėti kitiems asmenims. Pagal ieškovės struktūros schemą, kuri galiojo 2021 m. sausio – vasario mėn. (Priedas Nr. 5, prie DOK-66678), kurioje matosi, kad jau atsiradus direktoriaus pavaduotojo administraciniams reikalams pareigybei, atsakovė taip pat toliau buvo atsakinga ir už teisės funkciją. Ginčo laikotarpio metu, kol nebuvo sukomplektuota pilna įmonės komanda, atsakovė neturėjo daug funkcijų kaip direktoriaus pavaduotoja, todėl galėjo kartu eiti ir ėjo ir teisinių reikalų vadovės pareigas.

Dėl Ieškovės atliktų veiksmų gavus 2019 m. lapkričio 13 d. Vokietijos piliečio pretenziją ir į ją atsakius teisės aktų nustatyta tvarka, pažymėjo, kad dar iki Vokietijos piliečio kreipimosi ieškovė, laikydamasi pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevenciją reglamentuojančių teisės aktų, vykdė tiek ieškovės klientų, kuriems Vokietijos pilietis pervedė lėšas, patikrą. Šios patikros metu sąskaitų valdytojams ieškovė pateikė įvairius klausimus, tame tarpe ir apie lėšų, patenkančių į šias sąskaitas, kilmę. Atsižvelgiant į tai, kad sąskaitų valdytojai nepateikė ieškovę tenkinančių atsakymų į šiuos klausimus, jų naudojimosi teisės šiomis sąskaitomis buvo suspenduotos dar 2019 m. lapkričio mėnesį ir nėra atstatytos iki šiol. Dėl abiejų ieškovės klientų, kuriems Vokietijos pilietis pervedė lėšas, ieškovė 2021 m. birželio 3 d. gavo Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimą susipažinti su dokumentais (informacija) apie šių sąskaitų savininkus ir lėšų šiose sąskaitose judėjimą. Nutarime buvo nurodyta, kad jis priimtas vykdant ikiteisminį tyrimą. Ieškovė įvykdė Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimą ir pateikė reikalaujamą informaciją. Ieškovė neturi ir negali turėti informacijos, kokiu pagrindu ir dėl kokių galimų nusikalstamų veikų buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame Vilniaus apygardos prokuratūrai reikėjo šios informacijos (įskaitant ir informaciją, koks šiame ikiteisminiame tyrime buvo ieškovės klientų, kuriems Vokietijos pilietis pervedė lėšas, statusas).

2.3. Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) pateikė išvadą (DOK-37584), kurioje nurodė, kad tuo atveju, jeigu darbo pareigų pažeidimu dėl darbuotojo kaltės yra padaryta žala, darbuotojas turi atlyginti darbdaviui padarytą žalą. Darbdaviui priimant sprendimus dėl darbuotojo darbo pareigų pažeidimu padarytos žalos atlyginimo, būtina atsižvelgti į Darbo kodekso 153 straipsnyje įtvirtintas darbuotojo atlyginamos turtinės žalos ribas, t. y. darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio. Turtinės žalos atlyginimo dydis negali viršyti dvylikos darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių dydžio, jeigu tai numatyta teritorinėje ir (arba) šakos kolektyvinėje sutartyje. Nustačius Darbo kodekso 154 straipsnyje numatytą atvejį, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, nepaisant anksčiau minėtų žalos atlyginimo ribų.

2.4. Parengiamojo teismo posėdžio metu:

1) ieškovė paaiškino savo reikalavimus bei įrodymus. Sutiko kad yra bylą pasirengta nagrinėti iš esmės.

2) atsakovė paaiškino savo atsikirtimų esmę, įrodymus, kuriais grindžiami atsikirtimai. Sutiko kad yra bylą pasirengta nagrinėti iš esmės.

Šalys nepriėjo bendro sutarimo taikos sutarčiai byloje sudaryti.

3. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu: 

3.1. Liudytoja K. M.-Ž. paaiškino, kad dirbo pas ieškovę nuo 2020 m. pabaigos iki 2021 m. kovo mėnesio biuro vadybininke. Ieškovės vadovę ir atsakovę pažįsta, nes teko kartu su jomis dirbti, atlikti jų pavedimus. Prisimena, kad buvo situacija su Europos mokėjimo įsakymu gautu iš Vokietijos teismo, kad pirmų prieštaravimų nepriėmė ir kad buvo siunčiama antrą kartą, taip pat kad reikėjo siųsti vokiečių kalba. Pagrindinės jo darbo funkcijos buvo biuro priežiūra, rūpintis kanceliarinėmis prekėmis, priėmimo kortelėmis, atleidimo ir atostogų klausimų įforminimu, komunikacijos klausimai, taip pat rūpintis korespondencijos išsiuntimu ir gavimu per pašto dėžutę. Jos darbo metu dauguma darbuotojų dirbo nuotoliniu būdu, atsakovė taip pat, nes buvo karantinas. Dokumentus Vokietijos teismui rengė atsakovė, o ji juos registruodavo Lietuvos pašto savitarnos skyriuje, gaudavo siuntos lipduką ir vėliau fiziškai išnešdavo į Lietuvos pašto skyrių. Neatsimena, kas ir kaip siuntė pirmąją siuntą į Vokietiją, tačiau antrąją siuntą išsiuntė ji atsakovės prašymu. Neatsimena kurią tiksliai dieną ją registravo Lietuvos pašto savitarnos skyriuje, tačiau paprastai savitarnos registruodavo ir Lietuvos paštui įteikdavo tą pačią dieną, todėl ir šiuo atveju turėjo būti taip. Žinojo, kad siunta į Vokietijos teismą svarbu išsiųsti kaip galima greičiau, tačiau nebuvo gavusi prašymo būtinai ją išsiųsti ne vėliau kaip 2021 m. sausio 20 d.

3.2. Ieškovės atstovas ir ieškovės vadovė iš esmės palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus, pažymėjo, kad:

1) Ieškovė yra finansų įmonė, kuri 2019 m. lapkričio 13 d. gavo Vokietijos piliečio prašymą atskleisti tam tikrų ieškovės klientų duomenis, nes neva jis jiems dėl sukčiavimo pervedė 9500 Eur lėšas, tačiau to ieškovė negalėjo padaryti ir pateikė Vokietijos piliečiui neigiamą atsakymą;

2) 2020 m. rugsėjo 23 d. ieškovė ir atsakovė sudarė darbo sutartį, o 2020 m. gruodžio 21 d. ieškovė gavo iš Vokietijos teismo pranešimą, apie išduotą Europos mokėjimo įsakymą 10450 Eur sumai, kuriuos turi sumokėti Vokietijos piliečiui. Dokumentus fiziškai priėmė atsakovė. Aktualu, kad prie minėto Europos mokėjimo įsakymo pridėtame pareiškime pažymėta, kad ieškovės skola Vokietijos piliečiui atsirado iš sutarties, tačiau ieškovė su Vokietijos piliečiu nėra sudariusi jokių sutarčių, todėl jo pareiškimas ir jo pagrindu priimtas Europos mokėjimo įsakymas buvo nepagrįsti. Ieškovės veiklą parengiant prieštaravimą vykdė atsakovė, kuriai tai priklausė pagal pareigas, taip pat tai buvo su ja aptarta žodžiu, atsakovė, šią veiklą pasižymėjo ir savo veiklos planuose ir ataskaitose. Atitinkamai atsakovė 2021 m. sausio 5 d. parengė ir pateikė ieškovės vadovei elektroniniu parašu pasirašyti prieštaravimus, kurie buvo išsiųsti į Vokietijos teismą, kuris juos gavo 2021 m. sausio 19 d. ir 2021 m. sausio 25 d. raštu informavo ieškovę, kad prieštaravimai yra netinkami, nes negali būti pasirašyti elektroniniu parašu. Apie tai, kad prieštaravimai yra pasirašyti netinkamu parašo būdu atsakovė susižinojo iš Vokietijos teismo bendraudama su jais el. paštu, todėl buvo sutarta, kad atsakovė parengs ir išsiųs prieštaravimus pasirašytus fiziniu parašu, tačiau atsakovė to nepadarė laiku, t. y. iki 2021 m. sausio 20 d. Atsakovei ieškovės vadovės fiziniu parašu pasirašytas prieštaravimas buvo įteiktas 2021 m. sausio 19 d. taigi atsakovė turėjo laiko tiek sausio 19 d. tiek sausio 20 d. įteikti juos Lietuvos paštui. Nors atsakovė siūlė problemai spręsti samdyti advokatą, tačiau ji tokį pasiūlymą pateikė tik po to, kai sužinojo, kad prieštaravimai Vokietijos teismui neįteikti tinkamai, t. y. 2021 m. vasario mėnesį ir jų samdymas būtų nedavęs jokios naudos, tik papildomus nuostolius. 2021 m. birželio 29 d. šalys nutraukė darbo santykius. 2021 m. liepos 15 d. gavo antstolio raginimą sumokėti Vokietijos piliečiui 10458,32 Eur pagal aukščiau aptartą Europos mokėjimo įsakymą, antstolio raginimą ieškovė įvykdė, taip pat dėl atsakovės veiksmų patyrė žalos.

3) Atsakovės veiksmuose yra visos šešios Darbo kodekso nustatytos sąlygos materialinei atsakomybei kilti:

- Neteisėti veiksmai. Atsakovė neįvykdė tinkamai jam pavestų pareigų ir laiku nepateikė Vokietijos teismui prieštaravimų dėl Europos mokėjimo įsakymo, t. y. iki 2021 m. sausio 20 d. ji turėjo pateikti Vokietijos teismui tinkamus prieštaravimus dėl Europos mokėjimo įsakymo, tačiau to nepadarė nei pati nei užtikrino, kad tą padarytų kiti ieškovės darbuotojai;

- Žala. Dėl to, kad atsakovė laiku neišsiuntė Vokietijos teismui tinkamų prieštaravimų dėl Europos mokėjimo įsakymo ieškovė turėjo sumokėti Vokietijos piliečiui 10458,32 Eur, taip pat turėjo rengti pretenziją atsakovei ir dėl to patyrė 697,87 Eur išlaidų;

- Priežastinis ryšys. Šiuo atveju yra tiek faktinis tiek teisinis priežastinis ryšys, nes jeigu atsakovė būtų tinkamai ir laiku išsiuntusi prieštaravimus, Europos mokėjimo įsakymas būtų buvęs panaikintas ir nėra nei menkiausios abejonės, kad ginčo teisenos būdu Vokietijos pilietis nebūtų prisiteisęs jokių sumų iš ieškovės;

- Atsakovės kaltė. Atsakovė nebuvo pakankamai rūpestinga, jos elgesys neatitiko protingo ir rūpestingo asmens elgesio standarto, nebuvo pakankamai apdairi. Laikytina, kad ji pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atsakingai. Ir nors jos veiksmuose yra didelis neatsargumas, tačiau šiuo atveju ieškovei pakanka įrodyti neatsargumą, nes priteistinos žalos dydis neviršija jos trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio (Darbo kodekso 153 straipsnis);

- Žalos padarymo metu tarp šalių buvo darbo santykiai, t. y. atsakovė prieštaravimus turėjo pateikti nuo 2020 m. gruodžio 21 d. iki 2021 m. sausio 20 d., o tuo metu tarp šalių galiojo darbo sutartis;

- Žala padaryta einant pareigas. Nors darbo sutartis 2021 m. sausio 5 d. šalių susitarimu buvo pakeista, t. y. pareigų pavadinimas buvo pakeistas iš „Teisinių reikalų vadovės“ į „Direktoriaus pavaduotoja administraciniams reikalams“, tačiau šis pakeitimas nepanaikino atsakovės funkcijų, kurias ji atliko eidama Teisinių reikalų vadovės pareigas. Atsakovė nuo 2021 m. sausio 5 d. buvo įmonės Direktoriaus pavaduotoja administraciniams reikalams ir Teisinių reikalų vadovė. Bylos įrodymai patvirtina, kad atsakovė rūpinosi ieškovės teisine apsauga, o būdama Direktoriaus pavaduotoja administraciniams reikalams privalėjo pasirūpinti ir tinkamu ir laiku išsiunčiama korespondencija. Kad atsakovė gerai žinojo savo pareigas liudija byloje esantys atsakovės savaitiniai veiklos planai, kuriuose ji sau buvo nusimačiusi atlikti darbus reikalingus prieštaravimų parengimui ir pateikimui.

4) Ieškovė darbo laiko planavimą vykdė rengiant darbo planus ir ataskaitas naudojant „google drive“ paslaugas, kuriame visi darbuotojai savo informaciją talpino į tam skirtą virtualią talpyklą. Savaitės darbo planai darbuotojų aptariami su jų tiesioginiais vadovais. Darbuotojams visi darbo dokumentai, funkcijų aprašymai, pateikiami naudojant minėtas technologijas. Atsakovei pradėjus dirbti jai buvo sudarytas adaptacijos planas, supažindinta su funkcijomis, veiklos tikslais, atsakovė el. p. patvirtino, kad jos veiklos tikslai yra aiškūs, vidaus darbo pasitarimų metu ji kitiems darbuotojams aiškino darbo planavimo aspektus.

5) Prieštaravimų turiniu ir forma rūpinosi atsakovė, ji ir nurodė, kad pirmieji prieštaravimai gali būti pasirašomi el. parašu. Ieškovė neteikia Mokėjimo įstaigų įstatymo 20 straipsnyje nustatytų paslaugų, todėl jai nėra būtina turėti profesinės atsakomybės draudimą. Nesikreipė į asmenis, kuriems Vokietijos pilietis pervedė 9500 Eur, su prašymu grąžinti pinigus, nes neturi įrodymų, kad Vokietijos piliečio operacijos buvo neautorizuotos. Neautorizuota operacija yra tokia, kuriai nėra gautas mokėtojo sutikimas vykdyti mokėjimo operaciją. Ieškovė turėjo panašių atvejų, kai asmenys dėl autorizuotų operacijų kreipėsi su prašymais gražinti pinigus, tačiau visais jais būdavo teikiamas atsakymas negrąžinti pinigų.

3.3. Atsakovė ir  atsakovės atstovė nesutiko su ieškiniu, palaikė atsiliepimuose išsakytus argumentus, papildomai pažymėjo, kad:

1) Atsakovė pas ieškovę pradėjo dirbti 2020 m. rudenį teisininkės pozicijoje. Siūlomas darbas atrodė gan paprastas, kasdieniniai teisiniai klausimai. Atsakovė turėjo 4 metų teisinio darbo stažą, teisės magistro išsilavinimą ir iki tol specializavosi korporatyvinėje teisėje, darbas su finansų įmonės teisiniais klausimais buvo naujas. Atsakovei buvo paskirtas adaptacijos laikotarpis, įmonės vadovė per adaptacijos laikotarpį paaiškino, kaip veikia įmonė. Pirmosios užduotys buvo įvairių politikų sukūrimas, ir svarbiausios buvo duomenų apsaugos srityje. 2020 m. pabaigoje ieškovės vadovė pasiūlė atsakovei eiti direktoriaus pavaduotojo bendriesiems reikalams pareigas, kurių dalį ji pradėjo atlikti dar iki realaus paskyrimo, t. y. 2021 m. sausio 5 d., nes teisinių klausimų nebuvo tiek daug, todėl atsakovė galėjo atlikti kitus darbus. Eidama direktoriaus pavaduotojo bendriesiems reikalams pareigas buvo tas žmogus, kuris ieškovės vadovų sprendimus paaiškindavo įmonės darbuotojams, turėjo daug įvairių pareigų nuo susirinkimų organizavimo iki „google drive“, kuriame buvo tvarkoma daug įmonės informacijos, tvarkymo.

2) 2020 m. gruodžio pabaigoje ieškovei per antstolį buvo pateiktas Europos mokėjimo įsakymas, už kurio priėmimą pasirašė atsakovė ir kadangi ji buvo teisininkė, buvo sutarta, kad ji rūpinsis atsakymo parengimu. Kadangi atsakovė su tokiu klausimu savo praktikoje susidūrė pirmą kartą, tai reikėjo daug laiko kol viską išsiaiškino, parengė prieštaravimą, informavo ieškovės vadovę, kuri pasirašė jį elektroniniu parašu ir per tam skirtą sistemą, elektroniniu paštu, registruotu paštu išsiuntė Vokietijos teismui. Su Vokietijos teismo atstovais bendravo el. paštu, telefonu, tačiau buvo sunku susikalbėti, nes jie kalbėjo vokiškai, o ji angliškai. Kiekvieną rytą vykdavo darbo aptarimai su ieškovės vadove, viskas buvo nuolat aptariama ir derinama. Bendraudama su Vokietijos teismo atstovais sužinojo, kad elektroniniu parašu pasirašytas prieštaravimas yra netinkamas, todėl inicijavo prieštaravimų pasirašymą fiziniu parašu, ir 2021 m. sausio 19 d. perdavė fiziniu parašu pasirašytą prieštaravimą ieškovės biuro administratorei, kuri ir turėjo išsiųsti registruoti paštu. Papildomai atsakovė siuntė prieštaravimus Vokietijos teismui per faksui skirtą programą, tačiau nėra tikra, kad tokiu būdu siunčiamas faksas pasiekė gavėją. Biuro administratorė žinojo, kad šį dokumentą reikia išsiųsti kaip galima skubiau, tačiau konkretaus darbo atlikimo termino su ja neaptarė, nes biuro administratorė nebuvo pavaldi atsakovei. 2021 m. vasarį gavo Vokietijos teismo atsakymą, kad prieštaravimai nėra priimti, nes jie pasirašyti elektroniniu parašu, kuris minėtam teismui nėra priimtinas. Atsakymo į antrąjį prieštaravimą negavo. Siūlė papildomai ieškovės vadovei pasinaudoti advokatų pagalba, tačiau buvo priimtas sprendimas to nedaryti, dėl per didelių kaštų, nes advokatai pateikė pasiūlymą, kad gali parengti dokumentus už 3000 Eur. Atsakovė pažymėjo, kad ji buvo tik vykdytoja, viską spręsdavo ieškovės vadovė. Visi kas dirbo prie prieštaravimų rengimo klausimo turėjo žinoti, kad paskutinė prieštaravimų pateikimo diena yra 2021 m. sausio 20 d. Atleista iš darbo buvo, nes paprašė nustatyti konkrečias atlyginimo mokėjimo dienas, tačiau ieškovė panaikino tiek direktoriaus pavaduotojo bendriesiems reikalams tiek teisininko pareigybes ir ją atleido. Ji kreipėsi į teismą dėl neteisėto atleidimo, todėl ieškovė inicijavo šią bylą, t. y. ieškovė bando pamokyti atsakovę, kad nereikėjo kreiptis dėl atleidimo teisėtumo. Ieškovės tikslas nėra išsireikalauti žalą, o atkeršyti atsakovei.

3) Atsakovės atstovė pažymėjo, kad ieškovė gan chaotiškai organizavo darbą, tinkamai nesupažindino darbuotojų su jų funkcijomis, vidaus darbo tvarkomis, todėl ir yra toks rezultatas, kaip kad ieškovė patyrė nuostolių, tačiau už juos niekaip negali būti atsakinga atsakovė. Dėl ieškovės neapdairaus elgesio Vokietijos pilietis patyrė nuostolių ir kreipėsi į ieškovę, tačiau ši nekreipė dėmesio į susidariusią situaciją, neatliko tyrimo, pateikė Vokietijos piliečiui standartinį atsakymą, atitinkamai Vokietijos pilietis kreipėsi į Vokietijos teismą ir šis jam priteisė iš ieškovės patirtus nuostolius. Atsakovė gi elgėsi rūpestingai, parengė prieštaravimus dėl Vokietijos teismo išduoto Europos mokėjimo įsakymo, rūpinosi, kad jie būtų pateikti minėtam teismui. Tinkamas įteikimas nebuvo atsakovės rūpestis. Ieškovė tinkamai nepaaiškino, kokių darbo funkcijų atsakovė neįvykdė.

4) Negalima manyti, kad Vokietijos teismo priimtas Europos mokėjimo įsakymas yra nepagrįstas, su tuo sutiko vėliau ir ieškovės vadovė ir akcininkas, kurie nusprendė daugiau nesikreipti į Vokietijos teismą. Ieškovė nekėlė klausimo dėl nuostolių atlyginimo kreipiantis į asmenis, kuriems Vokietijos pilietis pervedė pinigus.

5) Ieškovė neįrodė visų šešių darbuotojo atsakomybės sąlygų:

- žalos, kuri šiuo atveju kildinama iš teisėto raginimo vykdymo. Šiuo atveju nėra svarbu ar atsakovė atliko ar neatliko jai skirtas pareigas, nes pagrindinė žalos kilimo priežastis yra ne atsakovės veiksmai, o ieškovės netinkamas elgesys 2019 m. dar kai atsakovė pas ieškovę nedirbo;

- neteisėtų veiksmų, nes byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė būtų vykdžiusi jai pavestas pareigas nerūpestingai ar dėl perdėto pasitikėjimo, o priešingai, atsakovė nuolat rūpinosi prieštaravimų parengimu, nuolat komunikavo su ieškovės vadove, juos parengė ir pateikė atsakingiems asmenims išsiųsti.

- kaltės – nerūpestingumo, nes jai tokį darbą teko daryti pirmą kartą, ji sąžiningai stengėsi padaryti viską, kaip gali geriausiai. Nepaisant, kad atsakovė turi teisinį išsilavinimą, tačiau ji buvo kartu ir darbuotoja, kurios atžvilgiu darbdavys turėjo vykdyti jam nustatytas pareigas.

Nesant minėtų sąlygų nėra ir priežastinio ryšio ir nėra aktualu kalbėti apie kitas sąlygas, be to, kaip minėta žala ieškovei kilo kai atsakovę ir ieškovę nesiejo darbo santykiai.

3.4. Baigiamųjų kalbų metu:

3.4.1. Ieškovės atstovas palaikė ieškinį ir anksčiau išsakytus argumentus, pažymėjo, kad:

1) iš esmės byloje sprendžiamas paprastas klausimas, t. y. ar atsakovė padarė darbo pareigų pažeidimą ir ar tuo padarė žalos ieškovei. Byloje nustatyta, kad atsakovė buvo atsakinga už prieštaravimų dėl Europos mokėjimo įsakymo parengimą ir pateikimą Vokietijos teismui. Tačiau nors ir bandė pateikti prieštaravimus, tačiau nepavyko dėl nepakankamo apdairumo. Atsakovė nebuvo vien tik vykdytoja, ieškovė ja pasitikėjo, suteikė jai svarbias pareigas tiek teisinių reikalų vadovės tiek direktoriaus pavaduotojos administraciniams reikalams, todėl ji turėjo pareigą užtikrinti, kad prieštaravimai būtų ne tik parengti, pasirašyti bet ir tinkamai ir laiku įteikti teismui. Negalima manyti, kad atsakovė buvo atsakinga už prieštaravimų parengimą, tačiau neatsakinga už įteikimą, nes tokiu atveju atsakomybė būtų perkeliama paprastiems darbuotojams. Kad jos pavaldume buvo ieškovės biuro administratorė patvirtina į bylą pateikta ieškovės struktūra, tą patvirtino ir liudytoja. Atsakovė turėjo tinkamai parengtus ir pasirašytus prieštaravimus įteikti Vokietijos teismui iki 2021 m. sausio 20 d. ir to nepadarė, bes Lietuvos pašto pateikti paaiškinimai patvirtina, kad dokumentai Lietuvos paštui buvo įteikti 2021 m. sausio 21 d. Atsakovė puikiai žinojo savo funkcijas, tą ji ne kartą pavirtino ieškovės vadovei el. paštu, įtraukdama jai priskirtus darbus į savaitės planus, atlikdama darbus, supažindindama kitus ieškovės darbuotojus. Fizinio parašo nebuvimas nereiškia, kad atsakovė nežinojo savo darbo funkcijų. Nors 2021 m. sausio 5 d. buvo pakeistos atsakovės darbo pareigos į direktoriaus pavaduotojos administraciniams reikalams, tačiau nuo šios dienos atsakovė buvo atsakinga ir už įmonės teisinę apsaugą ir vykdyti direktoriaus pavaduotojos administraciniams reikalams funkcijas, tai su ja buvo aptarta ir ji tą suprato atitinkamai atsakovei teko pareiga tinkamai atsakyti į gautą Europos mokėjimo įsakymą, t. y. parengti prieštaravimus.

2) Vokietijos pilietis kreipdamasis dėl Europos mokėjimo įsakymo išdavimo buvo nesąžiningas, nes nurodė, kad žala kilusi iš sutarties, kai jos niekada nebuvo su ieškovu sudaręs. Vokietijos pilietis netgi nepateikė įrodymų, kad tikrai pervedė lėšas asmenims, kurie turi sąskaitas pas ieškovę, taip pat jokių duomenų, kad jo atžvilgiu buvo kokia nors apgaulė, todėl jis galėtų prisiteisti pinigus tik iš tų asmenų, kuriems pervedė pinigus, o ne iš ieškovės. Todėl jei prieštaravimai būtų įteikti Vokietijos teismui tinkamai, ieškovė nebūtų patyrusi nuostolių. Ieškovės atsakymas Vokietijos piliečiui nebuvo šabloninis, o toks, kuris atitiko teisės aktų reikalavimus. Be to ieškovė jau buvo pradėjusi tam tikrus patikrinimo veiksmus asmenų, kuriems Vokietijos pilietis pervedė lėšas atžvilgiu, tačiau iš jų reikalauti pinigų neturėjo ir neturi jokio teisinio pagrindo.

3) Žala ieškovei kilo, kai dėl atsakovės aplaidžių veiksmų nebuvo parengti prieštaravimai ir vėliau gavus antstolio reikalavimą, pinigus turėjo sumokėti Vokietijos piliečiui, t. y. žala negali būti laikoma kilusia, kai Vokietijos pilietis 2019 m. kreipėsi į ieškovę, nes jo pretenzija ir atsakymas į ją nesukėlė ieškovei jokių teisinių pasekmių. Pasekmės kilo dėl to, kad nebuvo pareikšti prieštaravimai.

4) ES reglamento dėl Europos mokėjimo įsakymo 20 straipsnis numato, kad ieškovė galėjo prašyti peržiūrėti Vokietijos teismo priimtą Europos mokėjimo įsakymą, tačiau tam nebuvo pagrindo ir vien kreipimasis būtų lėmę papildomas nereikalingas išlaidas ieškovei, nes ieškovei buvo sudarytos galimybės pasiruošti gynybai, taip pat ieškovė turėjo visas galimybes pareikšti prieštaravimus. Ieškovė niekada iš anksto nesprendė dėl nuostolių nurašymo.

5) Ieškovė kreipėsi į teismą ne dėl keršto atsakovei, o todėl, kad atsakovė nesilaikė darbo sutarties nutraukimo susitarimo ir norėjo pasipelnyti ieškovės sąskaita bei todėl, kad turi teisę kreiptis dėl padarytos žalos atlyginimo.

6) Atsakovės atsakomybei yra įrodytos visos darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygos, kaip kad neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys, kaltė, žala kilo darbo santykių metu, žala padaryta atliekant darbo pareigas.

Prašė ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.4.2. Atsakovės atstovė baigiamųjų kalbų metu pažymėjo (pridėjo į bylą baigiamųjų kalbų tekstą DOK-67501), kad:

1)  Žala ieškovei kilo dar 2019 m., kai atsakovė nedirbo pas ieškovę. Svarbu, kad ieškovė būdama finansų įmone, visų pirma turi labai atsakingai organizuoti savo veiklą ir prisiimti riziką, jei būna nepakankamai atsargi. Taip vadinamoji žala, kurios atlyginimo Ieškovė dabar reikalauja iš atsakovės, pati savaime jei ir kilo, tai kilo ne dėl termino praleidimo, o dėl kitų, atsakovei nežinomų Bendrovės ar trečiųjų asmenų veiksmų, kurių atsakovė neatliko. Ieškovė piniginę sankciją, priteistą Vokietijos teismo, turėjo sumokėti ne dėl termino praleidimo savaime (kaip teigia Ieškovė, nes atsakovė jo nepraleido, šios praleidimo sąvokos naudojamos taip, kaip panaudos Ieškinyje, atsakovei ginantis nuo jos atžvilgiu pareikštų reikalavimų), o dėl kitų veiksmų, jokiu būdu nepriklausiusių nuo atsakovės. Net jei prieštaravimai būtų buvę pateikti laiku, kadangi ieškovė teigia, kad jie nebuvo pateikti laiku, tai nereiškia, kad nebūtų reikėję mokėti piniginės sankcijos.

2) Atsakovė nuo 2021 m. ėjo direktorės pavaduotojos administraciniams reikalams pareigas ir nebuvo atsakinga už teisinių reikalų vadovės pareigų vykdymą. Teisės aktai nedraudė susitarti dėl papildomų pareigų, tačiau ieškovė to nepadarė, ir tai liudija jo chaotišką darbo organizavimą. Nors tiek teisinių reikalų vadovės pareigos, tiek direktorės pavaduotojos administraciniams reikalams pareigos skambėjo gerai, tačiau atsakovė buvo tik darbų vykdytoja, o ne vadovė, dalyvavo komandiniame darbe. Ieškovė tinkamai jos nesupažinimo ir neinformavo dėl jos funkcijų, todėl negali būti ir laikoma, kad ji kokios nors funkcijos ar darbo neatliko tinkamai. 

3) Teismų praktika aiškiai nurodo, kad turi būti išsiaiškinta ką darbuotojas pažeidė. Apie Vokietijos teismo išduotą Europos mokėjimo įsakymą žinojo atsakovė, ieškovės vadovė ir biuro administratorė, visos žinojo ir terminą, kad reikia prieštaravimus pateikti iki 2021 m. sausio 20 d. todėl jis ir buvo iki šios dienos pateiktas. Atsakovė rūpinosi prieštaravimų parengimu, buvo atsakinga ir sąžininga, todėl jos veiksmuose nėra jokių neteisėtų veiksmų. Galiausiai sužinojus, kad prieštaravimai nebuvo priimti, atsakovė toliau rūpinosi ir siūlė į Vokietijos teismą kreiptis papildomai, tačiau ieškovės vadovai nusprendė prisiimti riziką ir daugiau nesikreipti. Šiuo atveju labai svarbi buvo ieškovės pozicija, kad ji sutiko prisiimti riziką, todėl negalima laikyti, kad dėl atsakovės veiksmų kilo nuostoliai ieškovei.

4) Galiausiai atsakovė buvo atleista iš darbo kaip nepalanki ieškovei, nes siūlė pakeisti darbuotojų darbo sutartis dėl atlyginimo mokėjimo terminų.

5) Nėra nei vienos iš šešių darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygų.

Prašė ieškinį atmesti ir priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Teismas konstatuoja:

Kilęs tarp šalių ginčas išspręstinas iš esmės – ieškovės reikalavimai ir atsakovės prašymas  atmestini.

4. Byloje kilusį ginčą teismas nagrinėja iš esmės, nes:

4.1. Darbo kodekso 231 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos, reglamentuojančios, kad teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės ir kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, reiškia, jog teismas CPK nustatyta tvarka ginčą nagrinėja ir iš esmės, t. y. nustatydamas ginčijamas šalių materialiąsias teises bei pareigas, išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės, kuriam taikytinos įstatyme nustatytos privalomos išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos buvo laikytasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019, 37, 38 punktai; 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-302-684/2019, 29–33 punktai).

4.2. Darbo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) nelemia asmens materialiosios subjektinės teisės, pavyzdžiui, teisės gauti žalos atlyginimą, pasibaigimo ir nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą, o lemia teisės atlikti procedūrinį veiksmą išnykimą, t. y. asmens procedūrinė subjektinė teisė pasibaigia. Terminui pasibaigus ir jo neatnaujinus individualus darbo ginčas dėl teisės negali būti nagrinėjamas iš esmės DGK, tačiau darbo ginčo šalis pagal Darbo kodekso 220 straipsnio 2 dalį, 231 straipsnio 1 dalį turi teisę per vieno mėnesio nuo Darbo kodekso sprendimo priėmimo dienos terminą pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, t. y. perkelti individualaus darbo ginčo dėl teisės, dėl kurio išnagrinėjimo buvo kreiptasi į DGK, nagrinėjimą į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020, 33 p.).

Byloje nustatyta (priedai prie patikslinto ieškinio DOK-44094), kad ieškovė laikėsi privalomos išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos ir nors darbo ginčų komisija, ieškovei praleidus Darbo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminą ir darbo ginčų komisijai jo neatnaujinus, atsisakė nagrinėti jos prašymą, tačiau tai netrukdo ginčą nagrinėti iš esmės teisme.

Šalims išaiškintina, kad pareiškus ieškinį teisme, DGK 2022 m. vasario 18 d. sprendimas Nr. DGKS-664 darbo byloje Nr. APS-131-22109, liko neįsiteisėjęs, netapo privalomas ir neįgijo vykdomojo dokumento statuso.

5. Byla priskirtina prie nedispozityvių bylų, todėl joje pilnai netaikytinas CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungtyniškumo principas, bei taikytina kitokia nei CPK 178 straipsnyje nurodyta įrodinėjimo pareiga:

5.1. Paprastai civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungtyniškumo principo (CPK 12 straipsnis), todėl negalimas įrodinėjimo pareigos perkėlimas teismui, kadangi teismas negali tapti vienos šalies advokatu ir rinkti jai naudingus įrodymus, nepaisydamas to, kad šalis pati tuos įrodymus gali pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412). Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik Civilinio proceso kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis). Be to, Kasacinio teismo konstatuota, kad jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012).

5.2. CPK 414 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu jis mano, jog tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą, atitinkamai teismas darbo byloje turi būti aktyvus ir paskirstyti įrodinėjimo naštą ir pagal Darbo kodekso 214 straipsnyje įtvirtintus principus.

5.3. Aktyvus teismo vaidmuo tam tikrų kategorijų bylose neatleidžia šalių nuo pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2015; 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012).

Teismas šalims išaiškino, kad šioje byloje ieškovė turėjo įrodyti, kad atsakovė padarė darbo pareigų pažeidimą ir juo padarė ieškovei žalos, o atsakovė taip pat turėjo pateikti įrodymus, kuriais grindė savo atsikirtimus. Teismas pats išreikalavo kai kuriuos įrodymus, kaip kad duomenis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos apie atsakovei sumokėtą darbo užmokestį, teismo ir šalių iniciatyva buvo surinkti kiti įrodymai. Todėl teismas daro išvadą, kad teismo ir šalių iniciatyva surinkta pakankamai įrodymų, kad būtų galima išspręsti ginčą iš esmės, t. y. įrodinėjimo našta byloje buvo paskirstyta ir įgyvendinta tinkamai.

6. Iš byloje esančių įrodymų teismas nustatė, kad:

6.1. Ginčas tarp šalių kilo dėl to ar atsakovė padarė darbo pareigų pažeidimą ir jei taip ar tuo padarė žalos ieškovei, ar atsakovė buvo tinkamai supažindinta su jos pareigomis, ar nuo 2021 m. sausio 5 d. atsakovė buvo atsakinga už ieškovės teisinę apsaugą, ar kilę ieškovės nuostoliai gali būti siejami su atsakovės veiksmais,  atitinkamai ar ieškovė turi teisę į žalos atlyginimą iš atsakovės.

6.2. Teismas nustatė šias faktines aplinkybes:

1) 2019 m. lapkričio mėnesį ieškovė gavo Vokietijos piliečio pretenziją su prašymu sumokėti jam 10000 Eur nuostolių, nes 9500 Eur jis pervedė ieškovės nesąžiningiems klientams (2 priedas prie DOK-60994), ieškovė atsisakė Vokietijos piliečiui sumokėti minėtas pinigų sumas (3 priedas prie DOK-60994).

2) tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta darbo sutartis ir darbo santykiai tęsėsi nuo 2020 m. spalio 5 d. (1 priedas prie patikslinto ieškinio DOK-33092) iki 2021 m. birželio 29 d. (13 priedas prie patikslinto ieškinio DOK-33092). Atsakovė pradėjo dirbti pas ieškovę Teisinių reikalų vadovės pareigose, o nuo 2021 m. sausio 5 d. direktoriaus pavaduotoja administraciniams reikalams (2 priedas prie patikslinto ieškinio DOK-33092).

3) 2020 m. kovo 13 d. Vokietijos pilietis kreipėsi į Vokietijos teismą su prašymu išduoti Europos mokėjimo įsakymą, kuriame suformulavo reikalavimą dėl žalos atlyginimo (9 500,00 Eur) bei kitas susijusias išlaidas, nukreiptą ieškovei. 2020 m. gegužės 26 d. Vokietijos teismas, remdamasis minėtu prašymu, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1896/20061 12 straipsnį išdavė Europos mokėjimo įsakymą nurodydamas ieškovei sumokėti Vokietijos piliečiui: (i) reikalavimų sumą – 9 500,00 Eur; (ii) teismo mokesčius – 120,50 Eur; (iii) advokato išlaidas – 687,82 Eur; (iv) vertimo išlaidas – 150,00 Eur (3 priedas prie patikslinto ieškinio DOK-33092).

4) 2020 m. gruodžio 21 d. (4 priedas prie patikslinto ieškinio DOK-33092) ieškovė gavo Vokietijos teismo išduotą Europos mokėjimo įsakymą (3 priedas prie patikslinto ieškinio DOK-33092).

5) 2021 m. sausio mėnesį atsakovė parengė ir pateikė (byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, kada ieškovė ar atsakovė pirmąjį prieštaravimą išsiuntė Vokietijos teismui, ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2021 m. sausio 8 d., tačiau įrodymų nepateikė) Vokietijos teismui pirmąjį prieštaravimą pasirašytą elektroniniu parašu (3 priedas prie DOK-52708), Vokietijos teismas 2021 m. sausio 25 d.  (2 priedas prie DOK-52708) atsisakė priimti pirmąjį prieštaravimą, nes jis buvo pateiktas pasirašius elektroniniu parašu.

6) 2021 m. sausio 21 d. Vokietijos teismui registruotu paštu (DOK-67187) išsiųstas antrasis prieštaravimas pasirašytas fiziniu parašu (11 priedas prie DOK-60994) dėl Europos mokėjimo įsakymo. Šalys nepateikė įrodymų apie tai, kad Vokietijos teismas būtų papildomai atsakęs į antrąjį prieštaravimą, todėl laikytina, kad tokio atsakymo nėra. Taip pat išsiskyrė šalių nuomonė, kada antruosius prieštaravimus ieškoves biuro administratorė perdavė fiziškai Lietuvos paštui, t. y. atsakovė teigė, kad tai perdavė Lietuvos paštui 2021 m. sausio 20 d., o ieškovė, kad buvo perduota 2021 m. sausio 21 d.

7) Antstolio 2021 m. liepos 15 d. raginimo Nr. S-21-11-27800 (9 priedas prie patikslinto ieškinio DOK-33092) ir 2021 m. liepos 28 d. raginimo Nr. S-21-11-28982 (11 priedas prie patikslinto ieškinio DOK-33092) pagrindu ieškovė sumokėjo 10254,79 Eur ir 958,32 Eur Vokietijos piliečiui (viso 11213,11 Eur) (10 ir 12 priedai prie patikslinto ieškinio DOK-33092).

8) 2021 m. spalio 26 d. ieškovė kreipėsi su pretenzija (14 priedas prie patikslinto ieškinio DOK-33092) į atsakovę ir prašė atlyginti 10 458,32 Eur žalą. Už pretenzijos parengimą sumokėjo 697,87 Eur (20 priedas prie patikslinto ieškinio DOK-33092). Atsakovei nesutikus geruoju atlyginti žalos, ieškovė kreipėsi į teismą, šalindamas ieškinio trūkumus taip pat kreipėsi į DGK, kuri atsisakė nagrinėti ginčą dėl praleisto termino.

9) Atsakovės vidutinis darbo užmokestis buvo 3936,50 Eur (DOK-52708).

10) Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1656-727/2022 (sprendimas nėra įsiteisėjęs, nes apskųstas apeliacine tvarka) pripažino, kad atsakovės ir ieškovės 2020 m. rugsėjo 23 d. pasirašyta darbo sutartis Nr. 75 nutraukta šalių susitarimu Darbo kodekso 54 straipsnio pagrindu nuo 2021 m. birželio 29 d.

7. Teismas, atsižvelgdamas tarp šalių kilusio ginčo esminius klausimus, nustatytas faktines aplinkybes, vertins ir spręs ar atsakovė padarė darbo pareigų vykdymo pažeidimą ar ieškovė apskritai patyrė žalos ir ar turi teisę į žalos atlyginimą iš atsakovės, jei taip ar yra visos atsakovės atsakomybės sąlygos. Aktualu, tai, kad materialinei atsakomybei prieš darbuotoją taikyti taikytinas šešių sąlygų atitikties principas, todėl ieškinio tenkinimo galimybes teismas vertins ar šios sąlygos egzistavimo atsakovės elgesyje. Materialinės atsakomybės prievolė darbuotojui atsiranda kaip jo neteisėtos veikos padarinys. Materialinės atsakomybės sąlygos yra šios: 1) reali žala; 2) žalos padarymas neteisėta veika (veikimu, neveikimu); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjo buvimas su nukentėjusia šalimi darbo teisiniame santykyje; 6) žalos padarymas einant darbines funkcijas. Tik esant visoms šioms sąlygoms yra pagrindas darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti. Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2012). Nuo kaltės rūšies, jos laipsnio priklauso materialinės atsakomybės ribos, dydis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-695/2015).

Teismo išvados ir motyvai, kuriais grindžiamas sprendimas.

8. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 11 156,19 Eur žalos atlyginimą atmestinas, nes nors atsakovė ir tinkamai neįvykdė savo pareigos laiku pateikti Vokietijos teismui tinkamai parengtus prieštaravimus dėl Europos mokėjimo įsakymo, tačiau atsakovė negali būti atsakinga už ieškovei kilusią žalą, nes ją lėmė ieškovės veiklos pobūdis, ir jai tenkanti komercinė ir gamybinė rizika (Darbo kodekso 152 straipsnio 2 dalies 4 punktas):

8.1. Atsakovė turėjo pareigą parengti prieštaravimus dėl Europos mokėjimo įsakymo ir užtikrinti jų įteikimą Vokietijos teismui:

8.1.1. byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė buvo atsakinga už prieštaravimų dėl Europos mokėjimo įsakymo parengimą ir turėjo užtikrinti jų įteikimą Vokietijos teismui, t. y. 

1) 2020 m. rugsėjo 23 d. darbo sutarties Nr. 75 (1 priedas prie patikslinto ieškinio DOK-33092), pakeistos nuo 2021 m. sausio 5 d. susitarimu (2 priedas prie patikslinto ieškinio DOK-33092):

- 1.2 punkte buvo nustatyta, kad nuo 2020 m. spalio 5 d. atsakovė ėjo teisinių reikalų vadovės pareigas, o nuo 2021 m. sausio 5 d. direktoriaus pavaduotojos administraciniams reikalams pareigas. Dėl šių esminių aplinkybių ginčo tarp šalių nebuvo, todėl jas teismas plačiau analizuos tik kitų aplinkybių kontekste;

- 4.2 punkte buvo nustatyta, kad darbuotojui (šiuo atveju atsakovei) gali būti pavedama atlikti papildomas funkcijas. Kiekvienu atveju darbuotojo ir darbdavio susitarimas dėl papildomo darbo įforminamas darbdaviui pateikiant darbuotojui paskyrimo atlikti papildomą darbą dokumentą. Šiame dokumente darbdavys nurodo papildomą darbo funkciją, jos atlikimo vietą, papildomą darbo apimtį ir darbo laiko rėžimą, darbo užmokestį už papildomą darbą, kitus papildomam darbui atlikti duomenis. Šiuo atvejų šalių nuomonės išsiskyrė, atsakovės vertinimu, papildomos funkcijos galėjo būti pavedamos tik raštu, sudarant papildomus darbo sutarties keitimus. Ieškovės vertinimu, tai galėjo būti daroma ir rengiant bei aptariant savaitinius darbo planus, žodžiu aptariant papildomus reikalingus atlikti darbus;

- 7.2 punkte buvo nustatyta, kad darbuotojas privalo visą savo darbo laiką, dėmesį ir sugebėjimus skirti darbo sutartimi prisiimtoms pareigoms vykdyti, sąžiningai ir dorai dirbti bendrovės naudai, laiku ir tiksliai vykdyti darbdavio ar jo įgaliotų atstovų nurodymus ir pavedimus <...>;

2) teisės funkcijos aprašyme (18 priedas prie patikslinto ieškinio DOK-33092) nustatyta, kad šios funkcijos tikslas apsaugoti įmonę nuo bet kokių netekčių, išorinių puolimų, ginčų, o viena iš priskirtų pareigų „atstovauti ir ginti įmonę teisme, jei to prireiktų. Idealus variantas, kad iki teismo nebūtų prieinama.“

3) Direktoriaus pavaduotojo administraciniams reikalams pareiginėje instrukcijoje (6 priedas prie DOK-66678) buvo nustatyta, kad pareigybės tikslas pasiekti aukštą pirmojo ir antrojo departamentų produktyvumą organizuojant efektyvų jų darbą, teisingai nustatant prioritetus ir stebint planų įgyvendinimą;

4) įmonės struktūros schemoje (5 priedas prie DOK-66678) nurodyta, kad atsakovė atsakinga buvo už teisės grupės veiklą, atitikties grupės veiklą, pavaduotojo administraciniams reikalams biurą;

5) atsakovės savaitiniai darbo planai (7 priedas prie DOK-66678) patvirtina, kad atsakovė planavo ir vykdė darbą susijusį su prieštaravimų parengimu dėl Europos mokėjimo įsakymo;

6) ieškovės vadovė S. Z. paaiškinimu teikimo metu parodė, kad su atsakove buvo sutarta, kad ji rūpinsis prieštaravimų dėl Europos mokėjimo įsakymo parengimu ir pateikimu Vokietijos teismui;

7) pati atsakovė paaiškinimų teismui metu paaiškino, kad ji nepaisant, kad neturėjo tam pareigos, tačiau rengė prieštaravimus Europos mokėjimo įsakymo ir rūpinosi jų įteikimui Vokietijos teismui.

8.1.2. Taigi teismas apibendrindamas aukščiau aptartus įrodymus daro išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindas teigti, kad būtent atsakovė buvo atsakinga už prieštaravimų parengimą ir pateikimą Vokietijos teismui tiek iki 2021 m. sausio 5 d tiek nuo 2021 m. sausio 5 d., t. y. nepaisant jos pareigų pasikeitimo, nes kaip minėta aukščiau, darbo sutartis leido darbdaviui pavesti darbuotojui papildomus darbus:

1) Teismas vertina, kad iki 2021 m. sausio 5 d. atsakovei einant teisinių reikalų vadovės pareigas, gali būti daroma tik viena išvada, kad pareiga parengti tinkamus prieštaravimus dėl Europos mokėjimo įsakymo ir užtikrinti jų įteikimą Vokietijos teismui teko atsakovei. Kitoks vertinimas ne tik paneigtų teisinių reikalų vadovės funkcijos esmę ir pareigas, tačiau ir bendrąjį supratimą kokias bendrąsias funkcijas turi atlikti įmonės, kaip verslo subjekto, samdomas teisininkas. Atitinkamai kritiškai vertintini atsakovės argumentai, kad darbdavys jos, kaip teisinių reikalų vadovės tinkamai neinformavo apie tai, kokias pareigas ji turi atlikti. Šiuo atveju aktualu ir tai, kad nepaisant jog atsakovė buvo kartu ir ieškovės darbuotoja, tačiau jos pagrindinė funkcija buvo teisiškai apsaugota įmonė, todėl būtent ji turėjo tinkamai konsultuoti darbdavį, kaip ir kokiu būdu darbuotojai turi būti informuojami apie jiems skirtas pareigas. Ieškovė neturėjo nurodyti atsakovei termino per kurį ji turi parengti prieštaravimus dėl Europos mokėjimo įsakymo, nes terminai buvo ir yra nustatyti 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1896/2006, nustatančiame Europos mokėjimo įsakymo procedūrą, t. y. 30 dienų terminas. Todėl kritiškai vertintinas atsakovės argumentas, kad ieškovė nenurodė ką ir kada ji turi atlikti, priešingas šios situacijos aiškinimas reikštų, kad verslo subjektas samdydamas teisininką, turėtų samdyti dar kitą teisininką, kuris aiškintų pirmesniajam teisės aktų nustatytus procesinius dokumentų pateikimo teismui terminus. Aktualu yra tai, kad atsakovės pareigybė nebuvo pagalbinio pobūdžio, o ji buvo gan aukšto teisinio lygmens, tai pavirtina ir Darbo sutartyje sulygtas darbo užmokestis, atsakovės 4 metų teisinio darbo stažo patirtis.

2) Teismas vertina, kad nuo 2021 m. sausio 5 d. atsakovė ir toliau privalėjo rūpintis tuo, kad būtų parengti tinkami prieštaravimai dėl Europos mokėjimo įsakymo ir užtikrinti jų įteikimą Vokietijos teismui. Šią išvadą, patvirtina, tai kad pagal Darbo sutarties 4.2 ir 7.2 punktus atsakovė privalėjo vykyti ir kitus darbdavio pavedimus. Nors rūpestingo ir atidaus darbdavio etalonas ir reikalavo, kad toks pavedimas būtų buvęs įformintas aiškiai ir suprantamai, t. y. kaip minėta darbo sutarties 4.2 punkte – pateikiant darbuotojui paskyrimo atlikti papildomą darbą dokumentą, tačiau Darbo sutarties 7.2 punktas papildomų nurodymų ar pavedimų galimybės griežtai nesiejo su atskiru darbo sutarties pakeitimu, kaip tą nurodė atsakovė. Be to, atsakovė kaip minėta savaitės darbo planuose, iki 2021 m. sausio 20 d. buvo nusimačiusi atlikti darbą, susijusį su prieštaravimų dėl Europos mokėjimo įsakymo parengimu. Ir nors atsakovė savo darbo plane iki 2021 m. sausio 20 d. nemini, kad turi užtikrinti minėtų prieštaravimų įteikimu Vokietijos teismui, tačiau savaitės darbo plane (8 priedas prie DOK-66678) iki 2021 m. sausio 27 d. jau pažymėta, kad darbas – pateikti atsiliepimą Europos teisminio nagrinėjimo institucijai, baigtas 2021 m. sausio 21 d. Vadinasi atsakovė buvo priskyrusi sau darbą ne tik parengti minėtus prieštaravimus, tačiau ir juos pateikti Europos teisminio nagrinėjimo institucijai, t. y. Vokietijos teismui. Kitoks šios situacijos vertinimas būtų formalus, neatitiktų paprastai teisininkams priskiriamų darbų apimties, kad jie turi pasirūpinti ne vien procesinių dokumentų teismui parengimu, tačiau ir tinkamu bei laiku įteikimu teismui. Atitinkamai teismas kritiškai vertina atsakovės paaiškinimus ir argumentus, kad ieškovė tinkamai nesupažindino jos su darbo pareigomis bei, kad nuo 2021 m. sausio 5 d. ji neturėjo atsakomybės užtikrinti prieštaravimų parengimo ir įteikimo Vokietijos teismui. Be to, šiuo atveju svarbus ir tas aspektas, kad atsakovė su visais jai priskirtais darbais neviršijo nustatytos savaitės 40 val. darbo laiko normos, šią aplinkybę bylos nagrinėjimo metu patvirtino tiek pati atsakovė tiek ieškovės vadovė. 

Be to, jeigu atsakovė tiek iki 2021 m. sausio 5 d. tiek po 2021 m. sausio 5 d. nepakankamai suprato savo pareigų pobūdį, būdama teisininke galėjo kreiptis į darbdavį prašydama paaiškinti jos pareigas, tačiau to nepadarė, toliau į savaitinius planus įtraukdavo teisinius darbus, todėl laikytina, kad atsakovė tinkamai suprato savo vaidmenį pas ieškovę, tai pavirtina ir atsakovės atsiliepimas civilinėje byloje Nr. e2-31325-727/2021 (5 priedas prie DOK-52708), t. y. atsakovė kitoje byloje, kurioje buvo sprendžiamas jos darbo sutarties nutraukimo teisėtumo klausimas, 2021 m. spalio 8 d. atsiliepimo į patikslintą ieškinį, kurį atsakovės vardu pateikė jos advokatė 2 dalies 5 paragrafe nurodė, kad: „<...>  Atsakovė dirbo Direktoriaus pavaduotojos administraciniams reikalams pareigose greta ir toliau atlikdama Teisės reikalų vadovės funkcijas, kito asmens šioje pozicijoje nebuvo.“

Šiuo atveju teismas remiasi ir kasacinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad materialinės atsakomybės sąlyga – neteisėta veika – suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – lokalinių, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Darbuotojo teisinė pareiga yra tinkamai atlikti savo pareigas, jis privalo rūpintis tinkamu darbo sutarties vykdymu. Darbuotojo neveikimas gali būti pripažintas neteisėtu, kai esant tam tikroms aplinkybėms jis įpareigotas atlikti reikiamus veiksmus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016 26 punktą), t. y. nagrinėjamoje byloje pakankamai yra įrodymų, kad atsakovė turėjo pareigą rūpintis prieštaravimų parengimu, aukštesnis supažindinimo su pareigomis ir to įrodinėjimo standartas, kurio siekia atsakovė, teismo nuožiūra būtų kėlęs neproporcingą naštą darbdaviui.

8.2. Atsakovė nors ir parengė tinkamos formos ir turinio prieštaravimus, tačiau neužtikrino, kad Vokietijos teismui tinkamos formos prieštaravimai dėl Europos mokėjimo įsakymo būtų pateikiami laiku:

8.2.1. Teismui nustačius, kad atsakovei teko pareiga ir atsakomybė pasirūpinti prieštaravimų dėl Europos mokėjimo įsakymo parengimu ir tinkamu išsiuntimu, taip pat daro išvadą, kad būtent atsakovė, o ne kitas įmonės darbuotojas, buvo atsakinga už teismui skirtų procesinių dokumentų įteikimo terminų laikymosi užtikrinimą, t. y. už tai, kad minėti prieštaravimai, tinkamos formos ir turinio būtų įteikti Vokietijos teismui per 30 dienų nuo prieštaravimų pas ieškovę gavimo dienos (2021 m. sausio 20 d. (tinkamu procesinio dokumento įteikimu laikytinas ir jo perdavimas korespondenciją siunčiančiam subjektui)). Priešingas byloje nustatytų faktų ir aplinkybių vertinimas būtų pernelyg formalus ir neatitiktų šalių susitartų darbo santykių ir už juos mokėto darbo užmokesčio esmės. Be to, byloje esantys įrodymai (DOK-67187) patvirtina, kad tinkamai pasirašyti prieštaravimai į Vokietijos teismą buvo išsiųsti per Lietuvos paštą, tačiau viena diena vėliau – 2021 m. sausio 21 d., t. y. praleidus nustatytą procesinį terminą.

8.2.2. Byloje nėra ginčo tarp šalių, kad atsakovė parengė tinkamos formos antruosius prieštaravimus, juos ieškovės vadovė pasirašė tinkamos formos parašu ir 2021 m. sausio 19 d. pateikė atsakovei, tačiau kilo ginčas ar atsakovė turėjo rūpintis prieštaravimų pateikimu Vokietijos teismui.

Teismas daro išvadą, kad būtent šiuo atveju negalima atsakomybės dėl prieštaravimų fizinio neišsiuntimo 2021 m. sausio 20 d. perkelti kitiems ieškovės darbuotojams, kaip kad biuro administratorei, kuri paliudijo, kad pašto siuntas fiziškai išsiųsdavo ir priimdavo ji. Teismo vertinimu, procesinio dokumento išsiuntimo faktą turėjo stebėti būtent atsakovė, kuri turėjo tam reikalingų teisinių žinių ir kurios pareiga pagal Darbo sutarties nuostatas buvo veikti ieškovės naudai. Tiek pati atsakovė, tiek liudytoja patvirtino, kad atsakovė nei prašė, nei nurodė liudytojai įteikti Lietuvos paštui siuntą ne vėliau kaip 2021 m. sausio 20 d., todėl toks atsakovės elgesys laikytinas nepakankamai apdairiu ir rūpestingu. Kritiškai vertintini atsakovės argumentai, kad ji negalėjo duoti nurodymų ieškovės biuro administratorei,  nes byloje pateikta ieškovės struktūros schema (5 priedas prie DOK-66678) liudija, kad nuo 2021 n. sausio 5 d. ieškovės biuro administratorė buvo pavaldi atsakovei. Netgi nepaisant galimų pavaldumo santykių ir vertinant atsakovės argumentus, jog ji nesuprato, kad gali duoti kokius nors nurodymus biuro administratorei, be to save laikė tik vykdytoja, o ne vadove, atsakovė būdama pakankamai atidi ir rūpestinga turėjo pareigą ir teisę tiesiog paprašyti biuro administratorės prieštaravimus pateikti Lietuvos paštui ne vėliau kaip 2021 m. sausio 20 d., tačiau tokio konkretaus prašymo nepateikė. Teisė prašyti bendradarbio atlikti jam priklausantį darbą iki tam tikro termino nebūtų niekaip neigiamai paveikę atsakovės ir biuro administratorės pavaldumo ar nepavaldumo santykių, be to pati atsakovė paaiškino, kad darbas buvo organizuojamas remiantis komandiniais darbo principais. Taigi prašymo pareiškimas būtų atitikęs ir darbo komandoje principą. Jeigu atsakovė būtų aiškiai suformulavusi prašymą biuro administratorei prieštaravimus Lietuvos paštui įteikti ne vėliau, kaip 2021 m. sausio 20 d., tuomet jos elgesys teismo vertinimu būtų laikomas pakankamai apdairiu ir rūpestingu.

8.2.3. Tiek civilinės, tiek materialinės atsakomybės atveju kaltės sampratą apibrėžia CK 6.248 straipsnio 3 dalis: laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Šioje normoje įtvirtintas vadinamasis protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus (bonus pater familias) elgesio standartas, pagal kurį vertinama, ar žalą padaręs asmuo yra kaltas. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad jeigu asmuo veikia neteisėtai ir siekdamas padaryti žalos, tai jo veiksmai yra tyčiniai, o jeigu konkrečioje situacijoje neužtikrinamas būtinas atidumas ir rūpestingumas, tai yra neatsargumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010).

Teismas daro išvadą, kad atsakovės elgesys, neužtikrinant, kad Vokietijos teismui būtų pateikti tinkamos formos prieštaravimai dėl Europos mokėjimo įsakymo, t. y. ieškovės biuro administratorei aiškiai nesuformuluojant prašymo prieštaravimus įteikti ne vėliau kaip 2021 m. sausio 20 d., yra laikytinas nepakankamai rūpestingu – neatsargiu. Tačiau atsakovės elgesio teismas neturi pagrindo vertinti kaip turinčio didelio neatsargumo požymių Darbo kodekso 153 straipsnio prasme, nes atsakovė nurodė, kad ji nuolat dėjo pastangas, domėjosi, diskutavo, ieškojo alternatyvių prieštaravimų įteikimo būdų kaip parengti ir pateikti Vokietijos teismui prieštaravimus, juos siuntė elektroniniu būdu, tačiau dėl patirties sprendžiant tokius klausimus stokos ir problemiško bendravimo su Vokietijos teismo atstovais, vis tik nepavyko padaryti taip, kad prieštaravimai būtų priimti Vokietijos teismo. Ieškovė nepaneigė šių atsakovės argumentų, be to tiek atsakovė tiek ieškovė nurodė, kad atsakovė pergyveno dėl to, kad prieštaravimai buvo galiausiai nepriimti Vokietijos teismo, o tai teismo vertinimu rodo neabejingą atsakovės požiūrį į jai priskirtos užduoties vykdymą ir neleidžia daryti išvados apie didelio neatsargumo buvimą.

8.3. Ieškovė patyrė žalos dėl to, kad turėjo įvykdyti Europos mokėjimo įsakymą, tačiau dėl kilusios žalos negali būti atsakinga atsakovė, nepaisant to, kad ji neužtikrino prieštaravimų dėl Europos mokėjimo įsakymo įteikimo laiku Vokietijos teismui, t. y. tarp ieškovės neatsargaus elgesio ir kilusios žalos nėra priežastinio ryšio arba jis yra per daug nutolęs, kad būtų galima taikyti atsakomybę buvusiam darbuotojui.

8.3.1. Ieškovės veikla susijusi su padidinta rizika, tačiau ieškovė nesiėmė pakankamų priemonių rizikai išvengti ar valdyti, t. y.:

1) Ieškovė neturėjo įsigijusi profesinės civilinės atsakomybės draudimo ar lygiavertės apsaugos, todėl patirtos žalos negali nukreipti į pareigų tinkamai neatlikusį darbuotoją.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovė yra elektroninių pinigų įstaiga, kuriai Lietuvos bankas 2017 m. liepos 13 d yra išdavęs licenciją Nr. 11 (https://www.lb.lt/lt/frd-licencijos/view_license?id=412) verstis teikiant šias paslaugas: mokėjimo inicijavimo, elektroninių pinigų platinimo ir išpirkimo, pinigų perlaidų, mokėjimo priemonių išleidimo ir (arba) gaunamų mokėjimų apdorojimo, elektroninių pinigų leidimo, mokėjimo operacijų, įskaitant lėšų, esančių mokėjimo sąskaitoje, atidarytoje mokėjimo paslaugų vartotojo mokėjimo paslaugų teikėjo arba kito mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje, pervedimo: tiesioginio debeto pervedimai, įskaitant vienkartinius tiesioginio debeto pervedimus, mokėjimo operacijos naudojantis mokėjimo kortele arba panašia priemone ir (arba) kredito pervedimai, įskaitant periodinius pervedimus.

Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 11 straipsnio 5 dalis nustato, kad elektroninių pinigų įstaigai, kuri teikia mokėjimo paslaugas, mutatis mutandis taikomi Mokėjimo įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 4 punkto, 11, 17, 18, 19, 20, 21, 23 ir 40 straipsnių reikalavimai.

Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo 20 straipsnis nustato, kad mokėjimo įstaiga, teikianti mokėjimo inicijavimo paslaugą, privalo būti apsidraudusi profesinės civilinės atsakomybės draudimu arba turėti kitą lygiavertę atsakomybės užtikrinimo priemonę dėl žalos, kuri gali atsirasti dėl jos įsipareigojimų, nurodytų Mokėjimų įstatymo 38, 51, 52 ir 53 straipsniuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, atlyginimo.

Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 38 straipsnis nustato, mokėjimo paslaugų teikėjo atsakomybę už neautorizuotas mokėjimo operacijas.

Taigi teismo vertinimu, Vokietijos piliečio pretenzija (2 priedas prie DOK-60994, turinys yra anglų kalba, tačiau bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovė šio dokumento turinį pagarsino lietuviškai, atsakovė sutiko su jo turiniu) ieškovei buvo paremta būtent argumentais, kad ieškovė, kaip bankas turi tikrinti savo klientų patikimumą ir atitiktį, tikrinti atliktų operacijų pagrįstumą, o to nedarant, turi atlyginti kitų asmenų, šiuo atveju Vokietijos piliečio patirtus nuostolius dėl ieškovės klientų nesąžiningo veikimo, t. y. iš esmės teismo vertinimu dėl galimai atliktų neautorizuotų operacijų. Atitinkamai ieškovė būdama elektroninių pinigų įstaiga, kuri teikė licencijoje išvardytas paslaugas, būdama pakankamai atidi ir rūpestinga privalėjo būti apsidraudusi profesinės civilinės atsakomybės draudimu arba turėti kitą lygiavertę atsakomybės užtikrinimo priemonę dėl žalos, kuri gali atsirasti dėl jos įsipareigojimų. Nors teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, kad ieškovė profesinės civilinės atsakomybės draudimu nebuvo apsidraudusi, nes realiai neteikė Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo 20 straipsnyje nustatytos mokėjimo inicijavimo paslaugos, tačiau teismui nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė realiai teikia mažiau paslaugų, nei jų yra nurodyta Lietuvos banko 2017 m. liepos 13 d. licencijoje Nr. 11. Be to, teismo vertinimu, Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo 20 straipsnyje nustatyta pareiga būti apsidraudus profesinės civilinės atsakomybės draudimu arba turėti kitą lygiavertę atsakomybės užtikrinimo priemonę dėl žalos, kuri gali atsirasti dėl jos įsipareigojimų, nurodytų Mokėjimų įstatymo 38, 51, 52 ir 53 straipsniuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, atlyginimo, turi būti įgyvendinta nepriklausomai nuo to ar minėtas paslaugas finansų įmonė teikia ar neteikia, t. y. jei Lietuvos banko licencijoje yra nurodytos paslaugos aptartos Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo 20 straipsnyje, kurioms yra privalomas profesinės civilinės atsakomybės draudimas ar lygiavertė apsauga, tai atitinkamą rizikos apsaugą finansų įmonė ir turi turėti.

2) Ieškovė neišnaudojo galimybių žalos atlyginimo reikalauti iš savo klientų, kuriems Vokietijos pilietis pervedė lėšas ir kurias Vokietijos piliečiui buvo įpareigota sumokėti ieškovė.

Ieškovė teikdama paaiškinimus (DOK-66678) teismui nurodė, kad: <...> dar iki Vokietijos piliečio kreipimosi ieškovė, laikydamasis pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevenciją reglamentuojančių teisės aktų, vykdė subjektų, kuriems Vokietijos pilietis pervedė pinigus patikrą. Šios patikros metu sąskaitų valdytojams ieškovė pateikė įvairius klausimus, tame tarpe ir apie lėšų, patenkančių į šias sąskaitas, kilmę. Atsižvelgiant į tai, kad sąskaitų valdytojai nepateikė ieškovę tenkinančių atsakymų į šiuos klausimus, jų naudojimosi teisės šiomis sąskaitomis buvo suspenduotos dar 2019 m. lapkričio mėnesį ir nėra atstatytos iki šiol. Dėl abiejų subjektų, kuriems Vokietijos pilietis pervedė pinigus, pas ieškovę turimų sąskaitų, ieškovė 2021 m. birželio 3 d. gavo Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimą susipažinti su dokumentais (informacija) apie šių sąskaitų savininkus ir lėšų šiose sąskaitose judėjimą. Nutarime buvo nurodyta, kad jis priimtas vykdant ikiteisminį tyrimą. Ieškovė įvykdė Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimą ir pateikė reikalaujamą informaciją. Ieškovė neturi ir negali turėti informacijos, kokiu pagrindu ir dėl kokių galimų nusikalstamų veikų buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame Vilniaus apygardos prokuratūrai reikėjo šios informacijos <...>.

Taigi minėtos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad negalima atmesti galimybės, kad vis tik Vokietijos piliečio pervesti pinigai ieškovės sąskaitų valdytojams buvo atlikti galimos nusikalstamos veikos padarymo įtakoje ar dėl galimos neautorizuotos operacijos, tačiau ieškovė neatliko jokių veiksmų siekdama išsiaiškinti galimybę Vokietijos piliečiui sumokėtus pinigus visų pirma išsireikalauti būtent iš ieškovės sąskaitų valdytojų. Teismo vertinimu, neišnaudojus minėtų galimybių patirtos žalos šiuo konkrečiu atveju negalima reikalauti iš buvusio darbuotojo, kuris nors ir pakankamai rūpestingai neatliko jam priskirtų pareigų. Šią išvadą teismas grindžia ir darbo teisės mokslo doktrina: 

- pareiga atlyginti visą dėl darbuotojo veiksmų kilusią žalą neturėtų tekti darbuotojui. Darbdavys turėtų suvokti riziką, kad jo veikla gali būti nuostolinga, todėl akceptuoti ir nuostolių atsiradimą bei atlyginti darbuotojo padarytą žalą (žr. Franz Gamillscheg, Peter Hanau, Die Haftung des Arbeitnehmers, S. 46; Hans H. Wohlgemuth, „Die Arbeitnehmerhaftung im Wandel“, S. 910).

- iš darbo santykių kylanti griežtesnės darbdavio atsakomybės forma ir rizikos dėl žalos atsiradimo priskyrimas darbdaviui sietinas su tuo, kad darbdavys yra darbo proceso iniciatorius, darbo organizavimas yra pagrindinis žalos atsiradimą lemiantis veiksnys, o kadangi darbuotojas nėra darbo iniciatorius, teisinga, kad darbo procese atsiradę neigiami padariniai priskiriami darbdaviui (žr. Gerhard Köbler, „Betriebsgefahr und Freistellungsanspruch“, S. 97–98; Hans-Wolfhard Kohte, „Arbeitnehmerhaftung bei arbeitsbedingter Übermüdung“, S. 1617.);

- neapsidraudęs darbdavys turi prisiimti visus gamybinės rizikos padarinius. Darbuotojas tokiu atveju neturėtų atsakyti. Draudimas susijęs su tam tikromis papildomomis išlaidomis, tačiau šias išlaidas darbdavys gali įvertinti parduodamas savo teikiamas paslaugas ar prekes (žr. Tomas Bagdanskis, Materialinė atsakomybė darbo teisėje, p. 36–40.).

3) Ieškovė būdama pakankamai atidi ir rūpestinga privalėjo drausti savo darbuotojus nuo galimos rizikos profesinės atsakomybės draudimu, priešingu atveju darbuotojų padaryta žala dėl nepakankamo rūpestingumo finansų įmonei, gali reikšti nuostolius, kurie lemtų finansų įmonės nemokumą.

Nors Darbo kodekso 155 straipsnis nenustato imperatyviai kokiais atvejais darbdavys turi drausti darbuotojų civilinę atsakomybę profesinės atsakomybės draudimu, tačiau teisinių paslaugų rinkoje aukščiausių teisinių profesijų dalyviams – advokatams, notarams, antstoliams, bankroto administratoriams, taip pat ir kitoms rizikingoms profesijoms, kaip kad turto vertintojams ir pan. yra privalomas arba bent jau rekomenduojamas civilinės atsakomybės profesinis draudimas. Atitinkamai manytina, kad ieškovė būdama pakankamai atidi ir rūpestinga turėjo drausti bent jau savo teisininkės profesinę riziką, priešingu atveju galėjo susiklostyti, kad ieškovė galėjo patirti ir ženkliai didesnę žalą dėl laiku nepateiktų prieštaravimų dėl Europos mokėjimo įsakymo, kuris yra išduodamas netikrinant reikalavimų pagrįstumo. Ieškovės elgesys nedraudžiant teisininkės, kuri savo atliekamų darbų pobūdžiu prilygo advokatei, profesinės rizikos, prisiėmė papildomą riziką, kuri negali būti perkelta darbuotojai.

Apibendrinant darytina išvada, kad ieškovei žala galėjo nekilti, jei ji būti buvusi pakankamai atidi ir atsargi ir būtų apdraudusi savo ar atsakovės profesinę riziką, ar būtų pareiškusi prašymą atlyginti patirtą žalą savo klientams, kuriems Vokietijos pilietis pervedė viso 9500 Eur.

8.4. Net ir darant išvadą, kad tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės patirtos žalos egzistuoja priežastinis ryšys, ieškovės reikalavimams tenkinti nėra teisinio pagrindo, nes:

8.4.1. Darbo kodekso  151 straipsnis nustato, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą. Atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos (Darbo kodekso 152 straipsnio 1 dalis), o Darbo kodekso 153 straipsnio 1 dalis numato, kad darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio;

8.4.2. Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 3 dalies pagrindu, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, o pagal Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų žalos kitam asmeniui;

8.4.3. Civilinio kodekso 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu, t. y. jei atitinkami asmens veiksmai turėjo įtakos žalai atsirasti, tai tokiam asmeniui gali būti taikoma civilinė atsakomybė;

8.4.4.                      teismui suteikta diskrecijos teisė mažinti iš darbuotojo priteistinos žalos dydį, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Šios aplinkybės gali būti įvairios ir vertintinos kiekvienoje byloje individualiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-445-248/2016);

8.4.5. jeigu darbuotojo atlyginimas yra daug mažesnis negu atlygintinos žalos dydis, žalos atlyginimas jam taps sunkiai pakeliama ilgalaike našta. Darbuotojui pareikšti reikalavimai atlyginti žalą negali būti tokio dydžio, kad jį materialiai sužlugdytų, dėl to tam tikrą nustatytą dydį viršijančios pretenzijos dėl žalos atlyginimo neleistinos arba turi būti apribotos (žr. pvz., Gerrick von Hoyningen-Huene, „Die Haftungseinschränkung des Arbeitnehmers – Rechtsfortbildung ohne Rechtsfortschritt“, S. 1894.);

8.4.6. ieškovės ir atsakovės darbo santykių nutraukimo 2021 m. birželio 29 d. sutarties (13 priedas prie patikslinto ieškinio (DOK-33092) 4.2 punktas nustato, kad šalys įsipareigoja susilaikyti nuo bet kokių veiksmų viena kitos atžvilgiu, kurie galėtų padaryti neigiamą įtaką šalių <...> interesams. Taigi ieškovė neginčija šios sutarties nuostatų, tačiau pareiškė ieškinį, kuris gali daryti neigiamą įtaką atsakovės interesams. Nors ieškovė nurodė, kad neva atsakovė pirmoji inicijavo ginčą teisme, kitoje byloje, tačiau teismo vertinimu toks atsakovės elgesys nepašalino ieškovės pareigos laikytis minėto susitarimo.

Atitinkamai teismas daro išvadą, kad atsakovė negali būti atsakinga už ieškovės patirtą žalą dėl Europos mokėjimo įsakymo įvykdymo, o jos atlygintos žalos dydis šiuo atveju prieš ieškovę yra lygus nuliui, be to ieškovė yra įsipareigojusi nesiimti veiksmų, kurie neigiamai paveiktų atsakovės interesus.

8.5. Ieškovės išlaidos įgyvendinant teismo priimtą sprendimą negali būti laikoma žala, nes taip būtų paneigiamas teisingumo principas.

8.5.1. Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Darbo kodekso 151 straipsnis nustato, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, o 152 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos.

8.5.2. Ieškovės nurodoma žala kildinama iš Europos mokėjimo įsakymo, kuris priimtas vadovaujantis 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1896/2006, nustatančiu Europos mokėjimo įsakymo procedūrą, t. y. iš Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingo teismo sprendimo priimto minėto reglamento nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, šiuo atveju jeigu būtų tenkinamas ieškovės reikalavimas, ieškovės darbuotojui būtų perkelta ieškovės prievolė trečiajam asmeniui, o tai teismo vertinimu, neatitiktų teisingumo principo ir apskirtai paneigtų Europos Sąjungos sukurtos teisingumo sistemos, priimant Europos mokėjimo įsakymus, instituto pagrįstumą. Iš teisės atsirastų neteisė, o tokia situacija, teismo vertinimu niekaip nedera su  2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1896/2006, nustatančiame Europos mokėjimo įsakymo procedūrą, deklaruojamais siekiais, kaip pašalinti kliūtis veiksmingai naudotis teise kreiptis į teismą tarptautinio pobūdžio bylose bei supaprastinti, pagreitinti tarpvalstybinio pobūdžio bylinėjimąsi dėl neginčytinų piniginių reikalavimų bei sumažinti jo išlaidas.

Taigi Europos mokėjimo įsakymo pagrindu išmokėtos pinigų sumos laikytinos patirtomis teisėtai dėl skolininko prisiimtos rizikos.  Netgi ir tuo atveju, kai laiku nebuvo pareikšti prieštaravimai dėl Europos mokėjimo įsakymo, jo pagrindu išmokėta suma negali būti laikoma žala Darbo kodekso 151 ir 152 straipsnių prasme ir siekiama prisiteisti iš darbuotojo, kurio materialinės atsakomybės sąlygos yra ribojamos siekiant jį apsaugoti nuo nepagrįstų darbdavių pretenzijų.

8.6. Ieškovė vien savo iniciatyva patyrė 697,87 Eur pretenzijos rengimo išlaidų (20 priedas prie DOK-33092), todėl konstatavus, kad atsakovė nėra ir negali būti atsakinga už ieškovės patirtus nuostolius dėl Europos mokėjimo įsakymo vykdymo, ieškovės prašymas dėl 697,87 Eur pretenzijos rengimo išlaidų taip pat atmestinas.

Netgi ir tuo atveju, jeigu būtų padaryta išvada, kad iš atsakovės yra priteistinos ieškovės tiesioginiai nuostoliai dėl Europos mokėjimo įsakymo įvykdymo, teismo vertinimu, pretenzijos rengimo išlaidoms atlyginti nebūtų teisinio pagrindo, nes:

8.6.1. Ieškovė turėjo pakankamą savo struktūrą (5 priedas prie DOK-66678) ir atitinkamai žmogiškųjų resursų, todėl galėjo parengti pretenziją atsakovei nesinaudodama advokatų paslaugomis, tačiau ieškovė nesiekė kuo ekonomiškiau išsiaiškinti ar atsakovė sutinka geruoju atlyginti ieškovės nuostolius ir taip nesilaikė Darbo kodekso 214 straipsnyje įtvirtinto darbo ginčų ekonomiškumo principo.

8.6.2. Darbo kodekso 217 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbo ginčų komisijoje darbo ginčai dėl teisės nagrinėjami nemokamai ir ginčo šalių patirtos išlaidos nepriteisiamos. Todėl šiuo atveju taikytina teisės taikymo ir aiškinimo analogija ir darytina išvada, kad šalių darbo ginčo sprendimo išlaidos patirtos dar iki darbo ginčų komisijos, taip pat nepriteisiamos, nes tai taip pat neatitiktų Darbo kodekso 214 straipsnyje įtvirtinto darbo ginčų ekonomiškumo principo ir paneigtų Darbo kodekso 217 straipsnio 3 dalies nuostatų esmę.

9. Netenkinus pagrindinio ieškovės reikalavimo, teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio nuostatomis, atmeta ir ieškovės reikalavimus dėl 4 553,95 Eur (DOK-67305) advokato pagalbai apmokėti ir 251 Eur žyminio mokesčio išlaidoms padengti (21 priedas prie patikslinto ieškinio DOK-33092). 

10. Nors teismas atmeta ieškovės reikalavimus, tačiau netenkintinas ir atsakovės prašymas priteisti atstovavimo išlaidas 1397,55 Eur (DOK-65083 ir DOK-66785), nes:

10.1. ypatingai tuo atveju, kai sprendžiamas darbo ginčas turi būti ieškoma pusiausvyros, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas taptų teisę į teisminę gynybą užtikrinančia, o ne ribojančia priemone. Šią išvadą teismas grindžia ir panašiomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvadomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, 2015 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-971-502/2015, 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-103-822/2016 ir kt.);

10.2. vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Teismas atsižvelgdamas į išdėstytus teisės normų ir teismų praktikos aspektus, vertindamas atsakovės elgesį darbo santykių metu, ir tai, kad nustatė, jog atsakovė tinkamai neatliko jai pavestų pareigų, ir dėl to ieškovė manydama, kad netinkamai atlikti atsakovės veiksmai nulėmė jai žalą, realizavo savo teisę – kreiptis į teismą. Atitinkamai nebūtų sąžininga iš ieškovės priteisti atsakovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, nepaisant to, kad atsakovė ir buvo silpnesnioji darbo santykių šalis.

11. Dėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidų teismas nepatyrė, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.   

III. Teismas, vadovaudamasis tuo kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 – 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Išspręsti iš esmės tarp ieškovės UAB „Secure Nordic Payments“ (į. k. 303262295) ir atsakovės D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) civilinėje byloje Nr. e2-3694-1159/2022 kilusį ginčą ir ieškovės reikalavimus bei atsakovės prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmesti kaip nepagrįstus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                    Romualdas Gylys