Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-182-557/2020

Teisminio proceso Nr. 4-33-3-00156-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.2; 21.11.10

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 17 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus (toliau ir – Klaipėdos apskrities VPK, Institucija) apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. liepos 14 d. nutarties, kuria administracinio nusižengimo byla, kurioje G. M. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 48 straipsnio 1 dalį, grąžinta Klaipėdos apskrities VPK nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

1.       2020-07-02 G. M. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2020-07-02 00.05 val. Plungėje, S. Dariaus ir S. Girėno–Stoties gatvių sankryžoje vairavo motociklą „Honda CRB 125 R“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio duslintuvo skleidžiamas triukšmo lygis ties 5 000 sūkių per minutę yra 111,9 dB, kai šiai priemonei didžiausias leidžiamas triukšmo lygis ties 5 000 sūkių per minutę yra ne daugiau kaip 82 dB, triukšmo lygis viršytas 29,9 dB (pritaikius paklaidą – 28,9 dB), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 223 punkto reikalavimus. Tokia G. M. veika administracinio nusižengimo protokole kvalifikuota pagal ANK 48 straipsnio 1 dalį.

2.       Klaipėdos apylinkės teismas 2020-07-14 nutartimi administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. M. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 48 straipsnio 1 dalį, grąžino Klaipėdos apskrities VPK nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti. Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo – G. M. – yra nepilnametis, todėl, pagal ANK 584 straipsnį, jo interesams nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą turi teisę atstovauti jo atstovai pagal įstatymą (tėvai, globėjai, rūpintojai). Nors nei ANK, nei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas imperatyviai nereglamentuoja nepilnamečio atstovų pagal įstatymą dalyvavimo, kai jam yra surašomas administracinio nusižengimo protokolas ar nagrinėjama byla teisme, tačiau, teismo nuomone, užtikrinant nepilnamečio, kuris pagal amžių negali savarankiškai pasinaudoti savo teisėmis administracinio nusižengimo byloje, teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimo realumą, Institucija, kurios pareigūnas atlieka administracinio nusižengimo tyrimą, privalo informuoti nepilnamečių atstovus pagal įstatymą tiek apie nepilnamečio šaukimą į Instituciją protokolo surašymui, tiek apie paskirtą bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą, kai ji nurodoma administracinio nusižengimo protokole. Šie duomenys apie atstovų pagal įstatymą informavimą turėtų būti pateikti teismui kartu su visa administracinio nusižengimo tyrimo medžiaga. Nagrinėjamu atveju Institucija, atlikusi administracinio nusižengimo tyrimą, nenurodė nepilnamečio atstovų pagal įstatymą ir nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (pvz., nepilnamečio gimimo liudijimo ar kt.), neapklausė administracinėn atsakomybėn traukiamo nepilnamečio atstovų ir nepateikė duomenų, kad nepilnamečio atstovai dalyvavo surašant administracinio nusižengimo protokolą ar bent jau, kad jiems apie tai būtų pranešta, neinformavo jų apie paskirtą teismo posėdį. Juo labiau, jog G. M. vairuoto motociklo, kuriam Klaipėdos apskrities VPK administraciniu sprendimu panaikintas privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimas, VĮ „Regitra“ duomenimis, valdytojas (savininkas) yra ne administracinėn atsakomybėn traukiamas nepilnametis, o M. M., gimusi (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis ANK 43 straipsnio 2 dalimi, skiriant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę nepilnamečiui, būtina atsižvelgti į jo amžių, asmenybę, taip pat gali būti atsižvelgiama į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, kitas įstatymuose numatytas aplinkybes, todėl Institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, turi surinkti kiek įmanoma išsamesnius nepilnamečio asmenybę apibūdinančius duomenis, įskaitant duomenis apie jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, ir kartu su administracinio nusižengimo protokolu ir kita administracinio nusižengimo tyrimo medžiaga išsiųsti teismui, kad šis galėtų paskirti labiausiai nepilnamečių administracinės atsakomybės paskirtį atitinkančią administracinę nuobaudą ar / ir administracinio poveikio priemonę. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes teismas padarė išvadą, jog nutartyje nurodyti trūkumai trukdo nagrinėti bylą teisme iš esmės, todėl administracinio nusižengimo byla negali būti nagrinėjama ir ji turi būti grąžinta protokolą surašiusiai Institucijai trūkumams pašalinti.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3.       Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities VPK prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020-07-14 nutartį ir grąžinti G. M. administracinio nusižengimo bylą Plungės apylinkės teismui nagrinėti iš esmės.

3.1.        Nurodo, kad G. M. 2020-07-02 surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 48 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2020-07-02, apie 00.05 val., S. Dariaus ir S. Girėno g.–Stoties g., Plungėje, vairavo L3E kategorijos transporto priemonę, kurios duslintuvo skleidžiamas triukšmo lygis ties 5 000 sūk./min. yra 111,9 dB, nors šiai transporto priemonei didžiausias leidžiamas triukšmo lygis ties 5 000 sūk./min. yra ne daugiau 82 dB. Triukšmo lygis viršytas 29,9 dB. Po paklaidos triukšmo lygis viršytas 28,9 dB.

3.2.       Plungės apylinkės teismo 2020-07-14 nutartyje nurodyta, kad, teismo nuomone, užtikrinant nepilnamečio, kuris pagal amžių negali savarankiškai pasinaudoti savo teisėmis administracinio nusižengimo byloje, teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimo realumą, Institucija, kurios pareigūnas atlieka administracinio nusižengimo tyrimą, privalo informuoti nepilnamečių atstovus pagal įstatymą tiek apie nepilnamečio šaukimą į Instituciją protokolo surašymui, tiek apie paskirtą bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą, kai ji nurodoma administracinio nusižengimo protokole. Šie duomenys apie atstovų pagal įstatymą informavimą turėtų būti pateikti teismui kartu su visa administracinio nusižengimo tyrimo medžiaga. Skiriant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę nepilnamečiui, būtina atsižvelgti į jo amžių, asmenybę, taip pat jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, kitas įstatymuose numatytas aplinkybes, todėl Institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, turi surinkti kiek įmanoma išsamesnius nepilnamečio asmenybę apibūdinančius duomenis, įskaitant duomenis apie jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, ir kartu su administracinio nusižengimo protokolu ir kita tyrimo medžiaga išsiųsti teismui, kad šis galėtų paskirti labiausiai nepilnamečių administracinės atsakomybės paskirtį atitinkančią administracinę nuobaudą ir / ar administracinio poveikio priemonę. Nurodyti trūkumai trukdo nagrinėti bylą teisme iš esmės, todėl administracinio nusižengimo byla negali būti nagrinėjama ir ji turi būti grąžinta Klaipėdos apskrities VPK, surašiusiam protokolą, trūkumams pašalinti.

3.3.       ANK 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį kodeksą atsako asmuo, kuriam iki administracinio nusižengimo padarymo buvo sukakę šešiolika metų.

3.4.       Pažymėtina, kad nei ANK, nei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme imperatyviai nereglamentuotas nepilnamečio atstovų pagal įstatymą dalyvavimas, kai jam surašomas administracinio nusižengimo protokolas ar administracinio nusižengimo byla nagrinėjama teisme.

3.5.       Akcentuotina, kad apylinkės teismas įpareigoja Instituciją, surašiusią administracinio nusižengimo protokolą, surinkti asmenybę apibūdinančius duomenis, įskaitant duomenis apie asmens gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, tačiau, Klaipėdos apskrities VPK nuomone, šiuo atveju pažeisti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principai, kadangi nurodytų duomenų rinkimas pareikalautų neproporcingai didelių, lyginant su asmens padaryta veika, tyrimo sąnaudų. Be to, įvertinus teismo nurodytą loginę seką, asmenį apibūdinančius duomenis įpareigotina rinkti ir apie visus kitus asmenis, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu būtų įvertinti ir jų asmenybę apibūdinantys duomenys ir kitos reikšmingos aplinkybės.

3.6.       Vadovaujantis ANK 627 straipsniu, pasirengimo nagrinėti administracinio nusižengimo bylą etape, be kitų klausimų, teismas išsiaiškina, ar byloje netrūksta įrodymų, kad būtų galima priimti pagrįstą nutarimą. Institucijos teigimu, šiuo atveju nekyla abejonių dėl administracinio nusižengimo padarymo fakto ir veikos kvalifikavimo, tai patvirtina administracinio nusižengimo protokolas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir kita bylos medžiaga. Įrodymų vertinimas yra teismo, nagrinėjančio administracinio nusižengimo bylą, ne tik prerogatyva, bet ir pareiga. Įvertinus surinktus duomenis, jų pakankamumą dėl asmens kaltės, priimamas ir atitinkamas sprendimas. Atkreiptinas dėmesys, jog kai nagrinėjant bylą teisme paaiškėja aplinkybės, kad pateiktos teismui medžiagos neužtenka teisingam sprendimui priimti, teismas (teisėjas), siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, turi įgaliojimus pats atlikti reikiamus proceso veiksmus, nes teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia bylos medžiaga teismui yra pateikta.

3.7.       Esant aptartoms aplinkybėms, manytina, kad Plungės apylinkės teismo 2020-07-14 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN1.-309-363/2020 yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4.       Apeliacinis skundas tenkintinas.

5.       Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

6.       Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas G. M. administracinio nusižengimo bylą nutarė grąžinti Institucijai dėl to, jog užtikrinant nepilnamečio, kuris pagal amžių negali savarankiškai pasinaudoti savo teisėmis administracinio nusižengimo byloje, teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimo realumą, Institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, privalo informuoti nepilnamečių atstovus pagal įstatymą tiek apie nepilnamečio šaukimą į Instituciją protokolo surašymui, tiek apie paskirtą bylos nagrinėjimą, kai tai nurodoma administracinio nusižengimo protokole. Šie duomenys apie atstovų pagal įstatymą informavimą, apylinkės teismo nuomone, turėtų būti pateikti teismui kartu su visa administracinio nusižengimo tyrimo medžiaga, tačiau Institucija nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, neapklausė nepilnamečio atstovų ir nepateikė duomenų, kad jie dalyvavo surašant administracinio nusižengimo protokolą, bent jau, kad jiems apie tai būtų pranešta, neinformavo jų apie paskirtą teismo posėdį. Juolab, kad G. M. vairuoto motociklo, kuriam Klaipėdos apskrities VPK administraciniu sprendimu panaikintas privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimas, VĮ „Regitra“ duomenimis, valdytoja–savininkė yra M. M., o ne administracinėn atsakomybėn traukiamas nepilnametis. Be to, teismas pažymėjo, kad vadovaujantis ANK 43 straipsnio 2 dalimi, skiriant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę nepilnamečiui, būtina atsižvelgti į jo amžių, asmenybę, taip pat jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, kitas įstatymuose numatytas aplinkybes, todėl Institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, turi surinkti kiek įmanoma išsamesnius nepilnamečio asmenybę apibūdinančius duomenis, įskaitant duomenis apie jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, ir kartu su protokolu ir kita tyrimo medžiaga išsiųsti teismui, kad šis galėtų paskirti labiausiai nepilnamečių administracinės atsakomybės paskirtį atitinkančią nuobaudą ir (ar) administracinio poveikio priemonę. Tačiau tai padaryta nebuvo ir šie trūkumai, teismo nuomone, trukdo nagrinėti bylą teisme iš esmės.

7.       Apygardos teismo nuomone, apylinkės teismo sprendimas grąžinti bylą Institucijai iš esmės vien tuo pagrindu, jog Institucija nepateikė teismui duomenų, kad nepilnamečio G. M. atstovai pagal įstatymą buvo informuoti ir dalyvavo surašant jam administracinio nusižengimo protokolą, ar kad jiems apie tai buvo pranešta, neinformavo jų apie paskirtą teismo posėdį ir nepateikė teismui nepilnamečio asmenybę apibūdinančių duomenų, įskaitant duomenis apie jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, negali būti pripažintas pagrįstu. Apygardos teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje nurodyti trūkumai nėra esminiai, trukdantys nagrinėti bylą teisme, ir jie gali būti pašalinti teisme. Be to, teismas nedetalizavo, kaip būtent šie trūkumai trukdo jam bylą nagrinėti iš esmės ir kodėl jis negali pats surinkti trūkstamų duomenų.

8.       Pažymėtina, jog ANK 627 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad teismas, rengdamasis nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ir nustatęs, kad byloje trūksta įrodymų, jog būtų galima priimti pagrįstą nutarimą, priėmęs bylą nagrinėti teisme, konkrečius papildomus įrodymus išreikalauja pats arba įpareigoja administracinį nusižengimą tyrusią Instituciją ne vėliau kaip per 10 darbo dienų papildomus įrodymus pateikti teismui. ANK 627 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose numatyta, kad teismas užtikrina, jog administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims būtų išsiųsti šaukimai ir pranešimai, o nustatęs, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nebuvo išaiškintos jo procesinės teisės, duoda nurodymą šių teisių išaiškinimą išsiųsti asmeniui kartu su teismo šaukimu. Tačiau teismas šiomis nuostatomis nepasinaudojo ir savo iniciatyva trūkstamų duomenų neišsireikalavo ir neįpareigojo Instituciją juos pateikti, nors tokią teisę turėjo, neišaiškino traukiamam atsakomybėn nepilnamečiui jo teisių, neįtraukė byloje dalyvauti nepilnamečio atstovų pagal įstatymą. Tai leidžia daryti išvadą, jog skundžiamoje nutartyje nurodyti trūkumai gali būti ištaisyti teisme, nes visus trūkstamus duomenis pirmosios instancijos teismas gali išsireikalauti pats arba įpareigoti juos pateikti Instituciją, atlikusią administracinio nusižengimo tyrimą. Be to, pažymėtina, jog tik išnagrinėjęs bylą ir nustatęs, kad yra esminių įrodymų trūkumų, kurių negalima nustatyti teisme, teismas gali grąžinti bylą Institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti (ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Visi kiti klausimai, iš jų įrodymų pakankamumo, sprendžiami teisme ANK 627 straipsnio 1 dalies 5–7 punktuose nustatyta tvarka. Tačiau, kaip minėta, Plungės apylinkės teismas, nusprendęs, kad siekiant užtikrinant nepilnamečio, kuris pagal amžių negali savarankiškai pasinaudoti savo teisėmis administracinio nusižengimo byloje, teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimo realumą, Institucija turėjo apklausti administracinėn atsakomybėn traukiamo nepilnamečio G. M. atstovus pagal įstatymą, tačiau to nepadarė ir nepateikė teismui duomenų, kad nepilnamečio atstovai dalyvavo surašant administracinio nusižengimo protokolą, bent jau buvo informuoti apie paskirtą teismo posėdį, turėjo visas galimybes pats savo iniciatyva iškviesti į teismo posėdį ir apklausti administracinėn atsakomybėn traukiamo nepilnamečio asmens atstovus pagal įstatymą, tačiau šia teise nepasinaudojo, nors tokią galimybę turėjo (ANK 627 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Taigi šiuo atveju apylinkės teismo sprendimas grąžinti nepilnamečio G. M. administracinio nusižengimo bylą Institucijai, šį sprendimą grindžiant motyvais, kurie, apygardos teismo vertinimu, nėra pakankami sprendimui grąžinti bylą Institucijai, negali būti pripažintas teisėtu. Apylinkės teismas, nustatęs, kad skundžiamoje nutartyje nurodyti trūkumai trukdo bylą nagrinėti iš esmės, turėjo visas galimybes pats šiuos trūkumus pašalinti – iškviesti į teismo posėdį ir apklausti nepilnamečio G. M. atstovus pagal įstatymą, tačiau to nepadarė, o priimdamas sprendimą bylą grąžinti Institucijai, pasielgė formaliai. Toks apylinkės teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą perduoti nagrinėti Plungės apylinkės teismui.

9.       Kartu apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog G. M. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad jis protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo motociklą „Honda CRB 125 R“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio duslintuvo skleidžiamas triukšmo lygis ties 5 000 sūkių per minutę yra 111,9 dB, kai šiai priemonei didžiausias leidžiamas triukšmo lygis ties 5 000 sūkių per minutę yra ne daugiau kaip 82 dB, triukšmo lygis, pritaikius paklaidą, viršytas 28,9 dB. Nurodyta, kad tokiais savo veiksmais G. M. pažeidė KET 223 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, už kurį atsakomybė numatyta ANK 48 straipsnio 1 dalyje.

10.       KET 223 punkte numatyta, kad eisme dalyvaujanti transporto priemonė turi atitikti nustatytus techninius reikalavimus, kurie taikomi Lietuvos Respublikoje atliekant privalomąją techninę apžiūrą.

11.       ANK 48 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimą. Tačiau G. M. surašytame administracinio nusižengimo protokole šio nusižengimo esmė apskritai neatskleista, tik nurodyta, kad jis vairavo motociklą, kurio duslintuvo skleidžiamas triukšmo lygis ties 5 000 sūkių per minutę yra 111,9 dB, kai leidžiamas šiai priemonei didžiausias triukšmo lygis ties 5 000 sūkių per minutę yra ne daugiau kaip 82 dB, triukšmo lygis, pritaikius paklaidą, viršytas 28,9 dB, tuo pažeisti KET 223 punkto reikalavimai. Tačiau, kaip minėta, šiame KET punkte numatyta, kad eisme dalyvaujanti transporto priemonė turi atitikti nustatytus techninius reikalavimus, kurie taikomi Lietuvos Respublikoje atliekant privalomąją techninę apžiūrą. Šis KET pažeidimas, apygardos teismo vertinimu, turėtų būti kvalifikuojamas pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, kuriame numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. Tačiau, kaip matyti G. M. administracinio nusižengimo protokole aprašyti veiksmai kvalifikuoti pagal ANK 48 straipsnio 1 dalį, kuriame numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimą, tačiau šio nusižengimo esmė neatskleista.

12.       Pažymėtina ir tai, jog KET 235 punkte, inter alia, numatyta, kad motorinių transporto priemonių vairuotojai privalo užtikrinti, kad jų transporto priemonės neviršytų teisės aktuose nustatyto triukšmo lygio. Tačiau, nors Institucija nustatė, kad G. M. vairavo motociklą „Honda CRB 125 R“, kurio duslintuvo skleidžiamas triukšmo lygis viršijo leidžiamą šiai transporto priemonei didžiausią leidžiamą triukšmo lygį, minėto KET punkto, numatančio pareigą motorinių transporto priemonių vairuotojams užtikrinti, kad jų transporto priemonės neviršytų teisės aktuose nustatyto triukšmo lygio, pažeidimas G. M. surašytame administracinio nusižengimo protokole nenurodytas.

13.       Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo, už kurio nevykdymą ar pažeidimą numatyta administracinė atsakomybė numatyta ANK 48 straipsnio 1 dalyje, 9 dalyje numatyta, kad susisiekimo ministerija reglamentuoja kelių transporto priemonių ir orlaivių variklių triukšmo ribinius dydžius, suderinusi su Sveikatos apsaugos ministerija (5 punktas); nustato transporto priemonių ir sudedamųjų transporto priemonių dalių atitikties triukšmo kontrolės teisės norminiams aktams vertinimo ir sertifikavimo tvarkos aprašą (6 punktas), teikia informaciją triukšmo valdymo klausimais (7 punktas); atlieka kitas triukšmo valdymo funkcijas, numatytas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose (8 punktas).

14.       Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos viršininko įsakymo 2014 m. gegužės 9 d. Nr. 2b-91 „Dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų, kurios neatitinka techninių reikalavimų ir kelia grėsmę eismo saugumui, privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimo panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 4.9 punkte numatyta, kad motorinių transporto priemonių ir jų priekabų, kurios neatitinka techninių reikalavimų ir kelia grėsmę eismo saugumui, privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimas panaikinamas, kai techninės būklės patikrinimo metu nustatoma, kad stovinčios motorinės transporto priemonės su dirbančiu varikliu skleidžiamo triukšmo lygis viršija Kelių transporto priemonių variklių triukšmo ribinių dydžių ir jų nustatymo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 3-169 „Dėl Kelių transporto priemonių variklių triukšmo ribinių dydžių ir jų nustatymo tvarkos aprašo“, nurodytus dydžius.

15.       Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apskrities VPK, nustatęs, kad G. M. vairuota transporto priemonė – motociklas „Honda CRB 125 R“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – neatitinka techninių reikalavimų, 2020-07-02 sprendimu Nr. 30-ANR_STA-98-2020 panaikino šios transporto priemonės privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimą.

16.       Taigi, kaip matyti, nagrinėjamu atveju G. M. administracinio nusižengimo protokole aprašyti veiksmai atitinka tiek protokole nurodyto KET 223 punkto pažeidimą, tiek minėto KET 235 punkto pažeidimą. Todėl, apygardos teismo vertinimu, minėtų KET punktų pažeidimai turėtų būti kvalifikuojami pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį. Kita vertus, G. M. protokole aprašyti veiksmai, tinkamai pagrindus, kokie Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų triukšmo valdymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai buvo pažeisti, galėtų atitikti ir ANK 48 straipsnio 1 dalies dispoziciją.

17.       Esat šioms nustatytoms aplinkybėms, Plungės apylinkės teismas turi nustatyti, koks teisinis reguliavimas taikytinas nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje. Pažymėtina, kad prireikus ir šį klausimą teismas taip pat gali išspręsti pats ANK 635 str. 3 d. nustatyta tvarka, negrąžindamas bylos Institucijai dėl galimai netinkamo veikos kvalifikavimo. Taip pat atkreiptinas apylinkės teismo dėmesys į būtinumą patikrinti, ar byloje nėra ANK 627 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo sąlygų.

Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjas

n u t a r i a :

panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. liepos 14 d. nutartį ir G. M. administracinio nusižengimo bylą perduoti nagrinėti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmams.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                        Linas Pauliukėnas