Administracinė byla Nr. eA-1281-968/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09839-2023-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 28 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. K., E. K., M. K., V. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. K., E. K., M. K., V. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjai A. K., E. K., M. K., V. K. (toliau – ir pareiškėjai, prieglobsčio prašytojai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. 23M82933 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjų prieglobsčio prašymą iš naujo.
2. Pareiškėjai skundą grindė pareiškėjo A. K. opozicine veikla (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu pareiškėjų šeima buvo persekiojama. Pareiškėja E. K. patyrė spaudimą ir grasinimus savo darbovietėje dėl pareiškėjo A. K. veiklos. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės valstybė) siekia susidoroti su opoziciniais veikėjais. Migracijos departamentas nedėjo maksimalių pastangų išsiaiškinti pareiškėjų nurodomų papildomų faktinių aplinkybių detalių, todėl visus galimus netikslumus atsakovas paprasčiausiai vertino pareiškėjų nenaudai, taip pažeisdamas bendradarbiavimo su pareiškėjais pareigą prieglobsčio motyvams nustatyti. Pareiškėjai su skundu pateikė nuotrauką, kurioje pareiškėjas A. K. pozuoja su buvusiu (duomenys neskelbtini) ministru pirmininku, vėliau opozicinės partijos (duomenys neskelbtini), nuo kurios buvo išrinktas pareiškėjas, lyderiu bei centrinės rinkimų komisijos dokumentą, kurie patvirtina pareiškėjo A. K. aktyvią politinę veiklą ir ryšius su buvusiu (duomenys neskelbtini) ministru pirmininku. Pareiškėjai savo kilmės valstybėje patyrė spaudimą dėl pareiškėjo A. K. vykdomos opozicinės veiklos, todėl šios priežastys, pareiškėjų vertinimu, turi būti pripažintos pakankamu pagrindu dėl papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo.
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:
3.1. Sprendimas priimtas, kadangi pareiškėjų pasakojimai nėra pagrįsti objektyviais įrodymais, nėra nuoseklūs, išsamūs, detalūs. A. K. ir E. K. teikiami paaiškinimai buvo tarpusavyje nesuderinami, improvizacinio pobūdžio, subjektyvūs ir paneigiami kilmės valstybės informacija. Buvo nustatyta, kad pareiškėjų buvusiose gyvenamosiose teritorijose (duomenys neskelbtini) beatodairiško smurto lygis yra toks žemas, kad vien dėl buvimo šalies teritorijoje nėra realios rizikos gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Pareiškėjai neatitiko Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnyje nustatytų pabėgėlio statuso suteikimo nuostatų. Atlikus tyrimą, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjai susidurtų su veiksmais, kurie prilygtų persekiojimui. Pareiškėjai neatitiko Įstatymo 87 straipsnio nuostatų dėl papildomos apsaugos suteikimo.
3.2. Migracijos departamentas atliko visapusišką ir kruopštų pareiškėjų pateiktų dokumentų tyrimą ir vertinimą. Pareiškėjams apklausų metu buvo užduodami klausimai apie jų faktinę patirtį, o Migracijos departamentas pateiktus duomenis vertino ir kvalifikavo. Prieš priimant Sprendimą pareiškėjai buvo apklausti laikantis nustatytų procedūrų – jiems paaiškintas apklausos tikslas, suteikta galimybė laisvo pasakojimo metu paaiškinti išvykimo priežastis, užduoti patikslinamieji klausimai. Migracijos departamentas surinko bei įvertino pareiškėjų kilmės valstybės informaciją, dėjo maksimalias pastangas, siekiant išsiaiškinti ir tinkamai įvertinti pareiškėjų paaiškinimus ir prieglobsčio prašymo aplinkybes. Įvertinus pareiškėjų pasakojimo nedetalumą, nenuoseklumą esamus prieštaravimus bei jo bendrą nepatikimumą, konstatuota, kad jų pastangos pagrįsti savo prašymą nelaikytinos nuoširdžiomis.
3.3. Pareiškėjų su skundu pateikiama nuotrauka nepatvirtina pareiškėjo A. K. aktyvios politinės veiklos. Savo laisvo pasakojimo dalyje, pareiškėjas nepateikė konkrečios informacijos apie veiklą partijoje, todėl buvo užduodami klausimai, siekiant susidaryti aiškesnį A. K. vaidmens partijoje vaizdą. Paprašius pareiškėjo A. K. įvardyti konkrečias jo atsakomybes partijoje, jis nurodė – „Partijos palaikymas, visokių mitingų organizavimas prieš valdžią, žmonių rinkimas, agitavimas, supažindinimas su partijos veikla“. Paprašius įvardyti pirmąjį mitingą, kurį jam reikėjo suorganizuoti, pareiškėjas nurodė – „Mes neorganizavom mitingų, mitingus organizuodavo partijų pirmininkai, o mes, į mūsų pareigas įeidavo surinkti žmones, agituoti, pateikti valdžios neteisėtų veiksmų įrodymų kažkokių“. Negavus konkretaus atsakymo, buvo paprašyta pasirinkti vieną iš įvardytų veiklų ir konkrečiai ją apibūdinti, tačiau pareiškėjas A. K. vis tiek nepateikė konkretesnio savo veiklos apibūdinimo ir pakartotinai pateikė bendrą, neišsamų ir nedetalų veiklų sąrašą. Patikrinus pareiškėjo A. K. žinias apie (duomenys neskelbtini) partiją, buvo nustatyta, kad jis neturi bendrų žinių apie partiją. Užduodant klausimus apie pareiškėjo A. K. kandidatavimą rinkimuose, buvo identifikuoti rimti nesutapimai tarp pareiškėjų A. K. ir E. K. pareiškimų. A. K. savo paaiškinime pasakojo, kaip jis dalyvavo savivaldos rinkimuose, o pareiškėja E. K. paaiškino apie tai, kad jos vyras dalyvavo (duomenys neskelbtini) rinkimuose ir dėl šios priežasties, kadangi jos darbo vadovas taip pat buvo kandidatas į (duomenys neskelbtini) toje pačioje apygardoje, Z. M. K. persekiojo A. K.. Taigi, pareiškėjų A. K. ir E. K. paaiškinimuose referuojama į skirtingus rinkimus. Atlikus kilmės valstybės informacijos tyrimą, buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) sąraše buvo 61 kandidatas, iš kurių 10 asmenų buvo nominuoti partijos (duomenys neskelbtini). Tarp šių 10 asmenų nebuvo rastas prieglobsčio prašytojų minimas Z. M. K.. Tai reiškia, kad asmuo, kuris, pareiškėjų teigimu, persekiojo jų šeimą, kadangi įžvelgė konkurencinę grėsmę pareiškėjo A. K. siekyje kandidatuoti į (duomenys neskelbtini), nedalyvavo šiuose rinkimuose.
3.4. Pareiškėjų paaiškinimų aplinkybės yra labiau netikėtinos nei tikėtinos ir joms nebuvo taikoma abejonės privilegija. Dėl šios priežasties, paaiškinimų dalys (apie užpuolimą, politinę veiklą) atmestos, kaip nepatikimos. Kadangi pareiškėjų paaiškinimų dalys apie tariamų persekiotojų motyvus ir tikslus juos persekioti laikytos netikėtinomis, kitos pareiškėjų nurodytos aplinkybės apie persekiojimo požymius, laikytos neaktualiomis ir nebuvo atskirai vertinamos. Kadangi, be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjai nenurodė kitų kilmės valstybėje jiems kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta, kad pareiškėjams kilmės valstybėje grėstų kankinimai, žiaurus ar nežmoniškas, žeminantis elgesys, mirties bausmė ar egzekucija, todėl jie neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. (duomenys neskelbtini) teritorijoje vykstantys kariniai veiksmai apsiriboja apšaudymais, labiausiai nuo apšaudymų kenčia (duomenys neskelbtini), kurios populiacija siekia virš 1,5 milijono gyventojų, nuo karo pradžios žuvo apie 50 gyventojų ir dar apie 200 žmonių buvo sužeisti, o patys apšaudymai yra nutaikyti prieš (duomenys neskelbtini) karinius objektus ir energetinę infrastruktūrą, yra vienetinio pobūdžio ir beveik išimtinai lokalizuoti (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Pareiškėjų buvusiose gyvenamosiose teritorijose ((duomenys neskelbtini)) beatodairiško smurto lygis yra toks žemas, kad vien dėl buvimo šalies teritorijoje nėra realios rizikos gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Tad pareiškėjams nesuteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, kadangi jie neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų.
II.
4. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. sausio 17 d. sprendimu atmetė pareiškėjų skundą.
5. Teismas nustatė, jog pareiškėjai pateikė prieglobsčio prašymus, o Migracijos departamentas, įvertinęs visus duomenis, priėmė Sprendimą nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), kadangi pareiškėjų pasakojimai nėra pagrįsti objektyviais įrodymais, nėra nuoseklūs, išsamūs, detalūs. Pareiškėjų A. K. ir E. K. teikiami paaiškinimai dažnai buvo tarpusavyje nesuderinami, improvizacinio pobūdžio, subjektyvūs ir paneigiami kilmės valstybės informacija. Buvo nustatyta, kad pareiškėjų buvusiose gyvenamosiose teritorijose ((duomenys neskelbtini)) beatodairiško smurto lygis yra toks žemas, kad vien dėl buvimo šalies teritorijoje nėra realios rizikos gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Pareiškėjai neatitiko Įstatymo 86 straipsnyje nustatytų pabėgėlio statuso suteikimo nuostatų. Atlikus tyrimą, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjai susidurtų su veiksmais, kurie prilygtų persekiojimui. Pareiškėjai neatitiko Įstatymo 87 straipsnio nuostatų dėl papildomos apsaugos suteikimo.
6. Teismas vadovavosi Įstatymo 86, 87 straipsniais, 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalimi, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 99 punktu, teismų formuojama praktika prieglobsčio bylose ir atmetė pareiškėjų argumentus dėl Migracijos departamento nebendradarbiavimo, nes iš pareiškėjų apklausų transkripcijų nustatė, kad pareiškėjams buvo užduodami patikslinamieji klausimai, pareiškėjų apklausos buvo išsamios, detalios, apklausų pabaigoje pareiškėjų buvo klausiama, ar jie turi ką prie savo pasakojimo pridurti, patikslinti.
7. Teismas, vertindamas pareiškėjų prieglobsčio prašymo motyvą (pareiškėjo A. K. opozicinė veikla (duomenys neskelbtini)), nurodė, kad Migracijos departamentas nenustatė tikimybės prieglobsčio prašytojams nukentėti ateityje. Apklausos metu pareiškėjai nurodė skirtingus laikotarpius, įvykių chronologiją, skirtingus tariamų persekiotojų motyvus, tikslus bei veiksmus. Kadangi pareiškėjų paaiškinimai apie juos paskatinusias aplinkybes bėgti iš šalies yra ypač nenuoseklūs, todėl juose aptinkami prieštaravimai turi esminę įtaką paaiškinimų nepatikimumui konstatuoti. Teismas pažymėjo, jog abejonės vertinamos pareiškėjų naudai, kai jų negali patvirtinti ar paneigti kita tyrimo metu surinkta informacija. Migracijos departamento Sprendime atlikta išsami pareiškėjų pateiktos informacijos ir viešai prieinamos informacijos analizė bei pateikti išsamūs ir motyvuoti argumentai, t. y. opozicija (duomenys neskelbtini) baudžiamojo įstatymo analizė, pareiškėjo veikla (duomenys neskelbtini) partijoje.
8. Teismas priėjo prie išvados, kad bylos aplinkybės (jų visuma) nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjų grįžimo į kilmės valstybę atveju jie patirtų persekiojimą, nes deklaruojama pareiškėjų baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Pareiškėjai nepateikė konkrečių individualaus pobūdžio aplinkybių, pagrindžiančių jų persekiojimo tikimybę kilmės valstybėje, o tai yra būtina sąlyga norint gauti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.
9. Teismas sprendė, kad Migracijos departamentas surinko išsamią kilmės valstybės informaciją, įvertino pareiškėjų paaiškinimus, kitas byloje nustatytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo abejoti atsakovo pateiktų faktų tikrumu, kad pareiškėjams jų kilmės valstybėje nekils joks pavojus dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, o pareiškėjų subjektyvios prielaidos, nepagrįstos objektyviais, byloje esančiais duomenimis, negali paneigti Migracijos departamento padarytos išvados. Teismas nenustatė aplinkybių, kad dėl pareiškėjų bus imtasi persekiojimo veiksmų, konstatavo, jog jų baimė dėl gyvybės yra nulemta pareiškėjų subjektyvaus situacijos vertinimo bei prielaidų, pareiškėjų paaiškinimai apie priežastis, privertusias išvykti iš kilmės valstybės, buvo abstraktūs, apsiribodavo bendro pobūdžio teiginiais, grindžiamais plačiai žinoma informacija, o ne asmenine patirtimi. Kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį šalyje nagrinėjamu atveju apie opozicijos persekiojimą savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės. Todėl, įvertinęs nustatytų faktinių aplinkybių visumą, prieglobsčio prašytojų paaiškinimų formos ir turinio trūkumus, atsižvelgęs į surinktą kilmės valstybės informaciją, teismas sprendė, kad nėra nustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų, jog prieglobsčio prašytojams reikia suteikti tarptautinę apsaugą. Teismas vertino, jog pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl Migracijos departamentas pagrįstai Sprendimu pareiškėjams nesuteikė pabėgėlio statuso.
10. Kadangi pareiškėjai be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, nenurodė kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Teismas nenustatė realios ir individualios grėsmės pareiškėjams tikimybės. Atsižvelgęs į tai, kad nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje pareiškėjams grėstų kankinimai arba mirties bausmė, teismas sprendė, kad pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Pareiškėjų kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, jog vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, todėl konstatavo, kad pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
11. Teismas nusprendė, kad Migracijos departamento Sprendimas buvo priimtas laikantis nustatytų procedūrų, atlikus objektyvų įrodymų tyrimą, įvertinus reikšmingas aplinkybes ir padarius teisingas ir pagrįstas išvadas, todėl nenustatė pagrindo jį panaikinti. Nustačius, kad Migracijos departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
III.
12. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo (pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodytas teismo pavadinimas laikytinas rašymo apsirikimu ir taisytinas į Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų) 2024 m. sausio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –panaikinti Migracijos departamento Sprendimą ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prieglobsčio prašymą.
13. Pareiškėjai apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
13.1. Teismas neatskleidė bylos esmės. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2023 m. rugsėjo 21 d. byloje Nr. C-151/22 išaiškino, kad sprendžiant prieglobsčio suteikimą situacijose, kuriose asmuo grindžia savo persekiojimo baimę dėl politinių įsitikinimų yra esminiai ir svarbūs du klausimai: nėra svarbu, ar prieglobsčio prašytojas viešai deklaravo politinius įsitikinimus ar juos aktyviai reiškė, svarbu, kad prieglobsčio prašytojas tvirtintų, kad tokius politinius įsitikinimus jis turi. Atsakinga už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą institucija, pirmiausia, turi identifikuoti ir nustatyti prieglobsčio prašytojo politinius įsitikinimus; nustačius prieglobsčio prašytojo politinius įsitikinimus, atlikti įvertinimą ir atsakyti į klausimą, ar prieglobsčio prašytojui grįžus į kilmės valstybę ir išreiškus politinius įsitikinimus jis patirs persekiojimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje yra aiškiai pabrėžiami šie aspektai: dėl laisvos nuomonės dėl dabartinio režimo raiškos (žr., pvz., 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1519-552/2022), dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus (žr., pvz., 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3880-415/2019, 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2965-552/2021), dėl perspektyvinio rizikos vertinimo (žr., pvz., 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5029-556/2020). Nei Migracijos departamentas, nei teismas savo sprendimuose nepateikia atsakymų į šiuos klausimus, kurie lemia, ar pareiškėjui turi būti suteiktas pabėgėlio statusas.
13.2. Pareiškėjas teigė, kad (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Todėl kova su (duomenys neskelbtini) kilmės valstybėje suvokiama kaip prieštaravimas ir nepritarimas valdančiai politinei struktūrai ir tokie asmenys yra persekiojami. Pareiškėjas įstojo į opozicinę partiją, užsitarnavo jos palaikymą ir pasitikėjimą, buvo iškeltas, kaip partijos kandidatas rinkimuose, o tai jau yra pakankama aplinkybė konstatuoti, kad pareiškėjas buvo pakankamai politiškai aktyvus bei laikėsi partinės politinės programos. Pareiškėjas yra užpildęs Migracijos departamento klausimyną, nurodęs, kad (duomenys neskelbtini). Šie pareiškėjo politiniai įsitikinimai yra ilgalaikiai, pradėti reikšti dar kilmės valstybėje ir pareiškėjas nuosekliai jų laikosi iki šiol.
13.3. Perspektyvinio rizikos vertinimo esminis elementas yra surinkti naujausią ir aktualią kilmės valstybės informaciją apie asmenis, kurie (duomenys neskelbtini) reiškia tokius pačius politinius įsitikinimus, kaip pareiškėjas. Surinkus tokią informaciją, užtenka, kad būtų suteiktas pabėgėlio statusas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikia naujausią ir aktualią kilmės valstybės informaciją, kuri patvirtina, kad tokius, kaip jo, politinius įsitikinimus reiškiantys asmenys (duomenys neskelbtini) yra persekiojami bei nurodo, jog ir atsakovo nurodytos kilmės valstybės informacijos pakankama persekiojimui konstatuoti.
13.4. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjo argumentą, kad Migracijos departamentas neįvertino visų kylančių grėsmių, kurios gali būti žinomos pačiam Migracijos departamentui. Pareiškėjas pateikdamas papildomus paaiškinimus nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Taip pat yra viešai žinoma apie (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), bet tai nurodė ir Migracijos departamentui klausimyne. Teismas nesivadovavo Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika dėl prieglobsčio motyvų vertinimo (žr., pvz., 2016 m. kovo 23 d. sprendimą byloje F. G. prieš Švediją, pareiškimo Nr. 43611/11). Pareiškėjas teismui nurodė, kad Migracijos departamentas neišnagrinėjo kylančios grėsmės dėl (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat turėjo galimybę teismo posėdžio metu detaliau išsiaiškinti persekiojimo grėsmę dėl (duomenys neskelbtini), tačiau, atmesdamas pareiškėjų skundą, nesivadovavo visomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėm, kurias nurodė pareiškėjas. (duomenys neskelbtini) prilyginami kankinimams, nežmoniškam elgesiui, žeminantys orumą, bei yra baudžiamojo pobūdžio. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikia kilmės valstybės informaciją šiuo aspektu ir teigia, kad Migracijos departamentas neįvertino (duomenys neskelbtini) rizikos. Pareiškėjas deklaruoja ir nepritaria (duomenys neskelbtini), tačiau turėtų dalyvauti (duomenys neskelbtini).
13.5. Teismo vertinimas dėl bendradarbiavimo pareigos prieštaringas. Pareiškėjai pateikė teismui raštu paaiškinimus ir objektyvius įrodymus. Jeigu teismui buvo abejonių ar neaiškumų, tuomet teismo posėdžio metu turėjo būti aiškinamos aplinkybės, suteikta galimybė pasisakyti. Iš teismo sprendimo lieka neaišku, kokie paaiškinimai bei kodėl neįtikino. Teismas ir Migracijos departamentas dėmesį skyrė pašalinėms ir iš esmės papildomoms aplinkybėmis. Tai, kad pareiškėjų paaiškinimuose yra ar gali būti nustatyti trūkumai, niekaip nesumažina rizikos patirti persekiojimą dėl politinių įsitikinimų, kurie, be jokios abejonės, jau yra nustatyti.
14. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas savo atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
14.1. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių teismo padarytų teisės normų pažeidimų, vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių bei siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė teismas. Vien aplinkybė, kad teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo pareiškėjas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.
14.2. Pareiškėjas, cituodamas ESTT 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimą byloje Nr. C-151/22 savitiksliai nepateikia pagrindinio šio teismo argumento, kad „<...> Pagal Direktyvos 2011/95 sistemą prašytojo baimės būti persekiojamam dėl „politinių pažiūrų“, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 10 straipsnio 1 dalies e punktą ir 2 dalį, pagrįstumo vertinimas pagal šios direktyvos 4 straipsnio 3 dalį turi būti individualaus pobūdžio ir atliekamas kiekvienu konkrečiu atveju. Atlikdamos tokį vertinimą kompetentingos nacionalinės institucijos turi nustatyti, ar konstatuotos aplinkybės kelia tokią grėsmę, kad, atsižvelgiant į atitinkamo asmens individualią situaciją, jis gali pagrįstai baimintis, kad iš tiesų bus persekiojamas. Šis grėsmės vertinimas, kuris bet kuriuo atveju turi būti atliekamas atidžiai ir atsargiai, turi būti grindžiamas tik konkrečiais faktais ir aplinkybėmis pagal būtent šios direktyvos 4 straipsnio 3–5 dalyse nustatytas taisykles (šiuo klausimu žr. 2012 m. rugsėjo 5 d. sprendimo Y ir Z, C-71/11 ir C-99/11, EU:C:2012:518, 76 ir 77 p.)“. Sprendime būtent ir vertinta pareiškėjų individuali situacija sprendžiant, ar prieglobsčio prašytojai pagrįstai bijo būti asmeniškai persekiojami dėl savo politinių pažiūrų, kurias jiems gali priskirti potencialūs persekiojimo vykdytojai jo kilmės šalyje. Tokių individualių aplinkybių nebuvo nustatyta. Pareiškėjų nurodytame ESTT sprendime teismas pasisakė, kad prieglobsčio prašytojo nurodytų politinių pažiūrų tvirtumas ir galimi veiksmai skleidžiant šias pažiūras yra reikšmingi aspektai atliekant individualų jo prašymo vertinimą pagal Direktyvos 2011/95 4 straipsnio 3 dalį, tačiau svarbu nustatyti ir kitą svarbų elementą, kad jie galėjo arba galėtų kelti įtarimų galimiems persekiojimo vykdytojams prašytojo kilmės šalyje ir kad grįžęs į šią šalį prašytojas gali būti persekiojamas. Taigi vien tik politinių pažiūrų turėjimas nėra pagrindas pripažinti, kad asmeniui turi būti suteiktas prieglobstis. Sprendime nebuvo vertinamas pareiškėjų politinių įsitikinimų tvirtumas ar įsišaknijimas, taip pat nepaneigiama, kad pareiškėjai turi tokius politinius įsitikinimus, tačiau vertinta visuma ir kiek tokie pareiškėjų politiniai įsitikinimai, jų reiškimas turi rizikos kelti įtarimų galimiems persekiojimo vykdytojams prieglobsčio prašytojų kilmės šalyje ir kad grįžę į šią šalį prieglobsčio prašytojai gali būti persekiojami. Pareiškėjai nepaneigia Migracijos departamento padarytų išvadų, jog minėtos aplinkybės būtų patraukusios (duomenys neskelbtini) subjektų dėmesį bei būtų pakankamu motyvu identifikuoti prieglobsčio prašytojus, kaip „priešą“ ar „grėsmę“.
14.3. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę.
14.4. Apklausos metu buvo vis pakartotinai klausiama apie persekiotojų motyvus ir tikslą persekioti pareiškėją. Atsakydamas į tokio pobūdžio klausimus, jis vis nurodydavo, kad jis buvo persekiojamas dėl jo vykdytos veiklos prieš valdžią. Užduodant patikslinamuosius klausimus ir prašant įvardyti dėl kokios būtent veiklos jis 2008 m. buvo persekiojamas miesto savivaldybės atstovų, pareiškėjas skirtingose savo paaiškinimo dalyse nurodė skirtingas veiklas. Pareiškėjas apklausos pradžioje aiškino apie (duomenys neskelbtini), vėliau pasakojo apie tai, kaip jis kovojo už (duomenys neskelbtini), o dar vėliau pasakojo apie (duomenys neskelbtini). Kitose apklausos dalyse, pakartotinai siekiant išsiaiškinti apie veiklą, dėl kurios jis yra persekiojamas, pareiškėjas atsakinėjo hipotetiškai, vengiant pateikti konkrečias detales apie savo vykdytą veiklą. Bandant išsiaiškinti daugiau detalių apie persekiojimo priežastis, jos buvo pateikiamos fragmentiškai, be jokio aiškiai suprantamo priežastinio ryšio su kitomis jo pateiktomis pasakojimo aplinkybėmis. Taigi, apklausos metu pareiškėjas negalėjo pateikti įtikinamo paaiškinimo, kodėl po tiek metų, (duomenys neskelbtini) vis dar turėtų motyvą jį persekioti. Todėl pareiškėjo prieš 15 metų galimai vykdyta veikla nesuponuoja realios grėsmės būti persekiojamu kilmės valstybėje.
14.5. Atlikus išsamų tyrimą dėl pareiškėjo veiklos (duomenys neskelbtini) partijoje, Sprendime prieita prie pagrįstos išvados, kad pasakojimas iš esmės nebuvo nei nuoseklus, nei išsamus, nėra pagrįstas objektyviais įrodymais. Pareiškėjų teikiami paaiškinimai dažnai buvo tarpusavyje nesuderinami, improvizacinio pobūdžio, subjektyvūs ir paneigiami kilmės valstybės informacija. Konstatuota, kad jų pastangos pagrįsti savo prieglobsčio prašymą nelaikytinos nuoširdžiomis. Nesugebėjimas įtikinamai paaiškinti nustatytų prieštaravimų kelia pagrįstų abejonių dėl prieglobsčio prašytojo pateiktų faktų patikimumo. Todėl konstatuota, kad pareiškėjų vertintos pasakojimo aplinkybės yra labiau netikėtinos nei tikėtinos ir joms nebus taikoma abejonės privilegija.
14.6. Pareiškėjo apeliaciniame skunde teikiama informacija apie kilmės valstybę, kuri neva patvirtina, kad politinius įsitikinimus reiškiantys asmenys (duomenys neskelbtini) yra persekiojami, neaktuali nagrinėjamai bylai. Grėsmė būti persekiojamu turi būti susijusi individualiai su prieglobsčio prašytojais, o, grindžiant prieglobsčio prašymą motyvais, jog užsienietis aktyviai reiškia savo politinius įsitikinimus, neužtenka pateikti vien tik deklaratyvius teiginius, kurie nebūtų pagrįsti objektyviais įrodymais.
14.7. Apeliacinio skundo samprotavimai dėl apklausos ir pareiškėjų prieštaringų pasakojimų vertinimo stokoja logikos ir yra nepagrįsti. Migracijos departamentas įvertino visas pareiškėjų pateiktas pasakojimo aplinkybes, jų nesutapimus, prieštaravimus, atsižvelgė į abstrakčius pareiškėjų atsakymus į papildomus jų pasakojimą turėjusius detalizuoti klausimus. Pareiškėjų pasakojimo abstraktumas, nedetalumas, negebėjimas plečiančiai paaiškinti įvykių eigos ir priežastingumo, pasakojime identifikuoti neatitikimai, specifinių detalių nebuvimas suponavo akivaizdžius pareiškėjo pasakojimo trūkumus bei jo neišsamumą, kurie nesudaro pagrindo pripažinti tarptautinės apsaugos poreikį pareiškėjams. Pareiškėjų deklaratyvus nesutikimas su Migracijos departamento išvada dėl jų pasakojimo trūkumų savaime nedaro Sprendimo nepagrįstu, tuo labiau, kad pareiškėjai nedetalizavo ir nenurodė jokių šį Sprendimą paneigiančių argumentų. Iš pareiškėjų apklausų transkripcijų matyti, kad pareiškėjams buvo užduodami patikslinamieji klausimai, pareiškėjų apklausos buvo išsamios, detalios, apklausų pabaigoje pareiškėjų buvo klausiama, ar jie turi ką prie savo pasakojimo pridurti, patikslinti, todėl pareiškėjų argumentai apie bendradarbiavimo pareigos nevykdymą yra nepagrįsti. Pareiškėjai turėjo Migracijos departamento pareigūno el. pašto adresą, kuriuo galėjo su juo susisiekti ir pateikti savo papildomus paaiškinimus, pareiškėjai taip pat turėjo galimybę teikti paaiškinimus teismo posėdžio metu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
15. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. 23M82933, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjams A. K., E. K., M. K., V. K. prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), pagrįstumas ir teisėtumas. Pareiškėjai taip pat prašė įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo spręsti pareiškėjų prašymą suteikti jiems prieglobstį.
16. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjų skundą, konstatavęs, kad Sprendimas buvo priimtas laikantis nustatytų procedūrų, atlikus objektyvų įrodymų tyrimą, įvertinus reikšmingas aplinkybes ir padarius teisingas ir pagrįstas išvadas, jog nėra nustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų, jog prieglobsčio prašytojams reikia suteikti tarptautinę apsaugą.
17. Pareiškėjai apeliaciniame skunde tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neįvertino aplinkybių, jog pareiškėjas, įstojęs į opozicinę partiją, buvo pakankamai politiškai aktyvus, o kilmės valstybės informacija patvirtina, kad tokius kaip jo politinius įsitikinimus reiškiantys asmenys yra persekiojami. Teismas neatkreipė tinkamo dėmesio į tai, kad (duomenys neskelbtini) prilyginami kankinimams, nežmoniškam elgesiui, žeminantys orumą, bei yra baudžiamojo pobūdžio, o (duomenys neskelbtini).
18. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
19. Teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse (Įstatymo 86 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).
20. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).
21. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančio prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., LVAT 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).
22. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)).
23. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas, vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą, taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs.
24. Pažymėtina ir tai, jog ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Taigi nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).
25. Pareiškėjų prašymas suteikti jiems pabėgėlių statusą ar papildomą apsaugą buvo grindžiamas pareiškėjo A. K. vykdyta opozicine veikla kilmės valstybėje, dėl kurios su kilmės valstybės režimu siejami asmenys pradėjo persekioti jį ir jo šeimą.
26. Migracijos departamentas, įvertinęs prieglobsčio prašytojų A. K. ir E. K. paaiškinimus bei jų pateiktus įrodymus kilmės valstybės informacijos kontekste, Sprendime priėjo prie išvados, kad pareiškėjas A. K. negalėjo pateikti įtikinamo paaiškinimo, kodėl (duomenys neskelbtini) vis dar turėtų motyvą persekioti pareiškėją dėl 2008 m. jo vykdytos veiklos (duomenys neskelbtini). Kadangi prieglobsčio prašytojas A. K. nepateikė konkrečios informacijos apie savo veiklą (duomenys neskelbtini) partijoje, negalėjo įvardinti jokių kitų partijos narių, tik jos pirmininką, nežinojo partijos devizo, į patikslinančius klausimus teikė bendro pobūdžio, neišsamią ir nedetalią informaciją, kuri paneigiama kilmės valstybės informacija, o taip pat buvo identifikuoti prieštaravimai tarp pareiškėjo A. K. ir pareiškėjos E. K. pareiškimų apie 2017 m. liepos 20 d. A. K. užpuolimą, jo užsakovą, atsakovas sprendė, kad prieglobsčio prašytojai neatitinka Įstatymo 86 straipsnyje nustatytų pabėgėlio statuso suteikimo kriterijų.
27. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjų paaiškinimus, kuriais jie grindė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, apklausų metu duotus paaiškinimus, sprendė, kad pareiškėjai nepagrindė visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamiems dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, ko pasėkoje jam galėtų būti suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje.
28. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėjų apeliacinio skundo argumentu, jog teismas neatskleidė bylos esmės. ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.). Taigi nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018). Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių dėl pareiškėjo A. K. politinių įsitikinimų ir jų sklaidos taip, kaip šias aplinkybes apeliaciniame skunde aiškina pareiškėjai, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų, neatskleidė bylos esmės.
29. Grindžiant prieglobsčio prašymą motyvais, jog užsienietis aktyviai reiškia savo politinius įsitikinimus, neužtenka pateikti vien tik deklaratyvius teiginius, kurie nebūtų pagrįsti objektyviais įrodymais. Pareiškėjas A. K. 2023 m. spalio 23 d. apklausoje daugiausiai skundėsi bendra situacija kilmės valstybėje ((duomenys neskelbtini)), kaip motyvą jį persekioti įvardino jo norą kažką pakeisti, sudarytą konkurenciją rinkimuose, pasisakymus prieš valdžią, pareiškėja E. K. 2023 m. spalio 23 d. apklausoje, kaip pagrindinę išvykimo iš kilmės valstybės priežastį įvardino vyro opozicinę veiklą, dėl kurios ji sulaukdavo grasinimų iš savo darbovietės vadovo, neaiškių skambučių, teigė (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik politinių pažiūrų turėjimas nėra pagrindas pripažinti, kad asmeniui turi būti suteiktas prieglobstis, o pareiškėjų apklausų metu nurodytos aplinkybės savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės ir nelemia pabėgėlio statuso suteikimo. Atsakovas Sprendime vertino pareiškėjų individualią situaciją, spręsdamas, ar prieglobsčio prašytojai pagrįstai bijo būti asmeniškai persekiojami dėl A. K. politinių pažiūrų, kurias jam gali priskirti potencialūs persekiojimo vykdytojai jų kilmės šalyje, tačiau nenustatė tokių individualių aplinkybių. Bendro pobūdžio apeliacinio skundo teiginiai, jog pareiškėjas A. K. (duomenys neskelbtini), įstojo į opozicinę partiją bei apeliaciniame skunde pateiktos nuorodos į kilmės valstybės informaciją apie joje persekiojamus asmenis, pareiškėjams nenurodant jokių konkrečių aplinkybių, nepagrindžiant jų objektyviais įrodymais, neleidžia identifikuoti tariamo pareiškėjų persekiojimo motyvų ir tikslų bei nepagrindžia rizikos patirti persekiojimo tikimybės. Šių išvadų pareiškėjai nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde pateiktais argumentais nepaneigė.
30. Pasisakant dėl papildomos apsaugos nesuteikimo pažymėtina, kad šiuo atveju nebuvo nustatyta, jog pareiškėjai galėtų susidurti su realia kankinimo, nežmoniško ar žeminančio elgesio rizika, ar kad jiems grėstų mirties bausmė, grįžimo į kilmės valstybę atveju. Vertindamas, ar prieglobsčio prašytojams gali būti suteikta papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą dėl to, kad išsiuntus juos į kilmės valstybę jiems grės pavojus gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu, atsakovas atsižvelgė į tai, kad (duomenys neskelbtini), įvertino pareiškėjų gyvenamąsias vietoves, kilmės valstybės informaciją šiuo aspektu ir priėjo prie išvados, kad jų gyvenamosiose teritorijose ((duomenys neskelbtini)) beatodairiško smurto lygis yra toks žemas, kad vien dėl buvimo šalies teritorijoje nėra realios rizikos gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.
31. Pareiškėjai argumentus, susijusius su A. K. (duomenys neskelbtini), pateikė tik bylą nagrinėjant teisme, palaikė 2024 m. sausio 15 d. vykusio teismo posėdžio metu, tačiau, kaip pagrįstai teismo posėdžio metu nurodė atsakovas, pareiškėjai savo prieglobsčio prašymo negrindė minėtomis aplinkybėmis, nenurodė, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, kad (duomenys neskelbtini) prilyginami kankinimams, nežmoniškam elgesiui, žeminantys orumą bei yra baudžiamojo pobūdžio, tokie teiginiai vertintini kaip deklaratyvūs, nepagrįsti jokiomis konkrečiomis su pareiškėjais susijusiomis aplinkybėmis, nekoreliuoja su pareiškėjų individualia situacija. Vadovaujantis LVAT praktika, aplinkybė, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009).
32. Atsižvelgiant į pareiškėjų pateiktą pasakojimą, nėra jokio pagrindo prieiti prie išvados, jog prieglobsčio prašytojų nurodytos priežastys prilygsta persekiojimui, o individuali situacija atitinka visiškai pagrįstos baimės kriterijų. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas atliko išsamumų ir visapusišką pareiškėjų prašymo suteikti prieglobstį bei padėties jų kilmės valstybėje tyrimą, pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl esminių pareiškėjų skunde nurodytų argumentų, o pareiškėjai nenurodė jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima paneigti tiek atsakovo, tiek pirmosios instancijos teismo išvadas, jog pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
33. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad byloje esantys duomenys buvo pakankami pareiškėjų prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, pareiškėjų nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis atsakovas įvertino tinkamai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjams nesuteikimo. Šių išvadų nepaneigia apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Migracijos departamento Sprendimas (be kita ko, apeliacinio skundo argumentų kontekste) priimtas nepažeidus jų priėmimo procedūros, yra motyvuotas, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikintas. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino tinkamai, ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjų A. K., E. K., M. K., V. K. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Arūnas Sutkevičius
Egidijus Šileikis