Administracinio nusižengimo byla Nr. e2AT-26-654/2026

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00297-2025-9

Procesinio sprendimo kategorija 16.11.6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (pranešėjo), Alvydo Pikelio ir Artūro Ridiko (kolegijos pirmininko),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patrauko K. Š. įgalioto atstovo advokato Dominyko Varno prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 20-ANR-N-4131-2025 K. Š. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį 950 Eur dydžio bauda su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu penkiolikai mėnesių už tai, kad 2024 m. gruodžio 21 d. 10.45 val. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jam buvo nustatytas lengvas – 0,46 prom. (įvertinus prietaiso paklaidą) neblaivumas, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

2.       Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 24 d. nutartimi Institucijos 2025 m. kovo 5 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir administracinėn atsakomybėn patraukto K. Š. įgalioto atstovo advokato D. Varno skundas netenkintas.

3.       Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 24 d. nutartis palikta nepakeista ir administracinėn atsakomybėn patraukto K. Š. įgalioto atstovo advokato D. Varno apeliacinis skundas netenkintas.

4.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2026 m. sausio 6 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto K. Š. įgalioto atstovo advokato D.  Varno prašymas priimtas ir K. Š. administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5.       Administracinėn atsakomybėn patraukto K. Š. įgaliotas atstovas advokatas D. Varnas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 24 d. nutartį, Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nutartį ir Institucijos 2025 m. kovo 5 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną K. Š. nutraukti, taip pat priteisti K. Š. jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas prašyme nurodo:

5.1.                      Byloje padaryti esminiai materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimai: netinkamai aiškintos ir taikytos Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo nuostatos dėl alkotesterio kalibravimo patikrinimo ir metrologinės patikros sąvokų, bylą nagrinėjant teisme pažeisti nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą ir teisingo proceso principai (ANK 566 straipsnio 1 dalis), teismai neaiškino visų neaiškumų ir nepašalintų abejonių atsakomybėn traukiamo asmens naudai, nesilaikė iš ANK 636 straipsnio 4 dalies, 652 straipsnio 1 dalies kylančio reikalavimo tinkamai motyvuoti savo sprendimus, motyvuotai nepasisakė dėl paduotų skundų esminių argumentų, taip pat dėl netinkamai, nesilaikant Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 5-V-242 patvirtinto Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo 5.4 punkto, 2020 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 5-V-420 patvirtinto Policijos pajėgų vienetų veiklos organizavimo aprašo 14.3 papunkčio reikalavimų, atliktos neblaivumo patikros alkotesteriu, neblaivumo akto netinkamo pildymo, šališkumo įforminant įvykį buvo pažeistas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte nustatytas įstatymo viršenybės principas, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas policijos veiklos teisėtumo principas.

5.2.                      Pagal Metrologijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies, 16 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, metrologinė patikra yra siejama su kalibruotų matavimo prietaisų perduodamomis matavimo vienetų vertėmis. Sistemiškai aiškindamas Metrologijos įstatymo 2 straipsnio 23 dalies, 5 straipsnio 2 dalies ir 17 straipsnio 2–3 dalių nuostatas, pareiškėjas daro išvadą, kad metrologinis patvirtinimas apima ir Institucijos naudoto matavimo prietaiso kalibravimą, pakartotinį kalibravimą ar kalibravimo patikrą. Alkotesterio kalibravimo reikalavimas nustatytas ir 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/32/ES bei direktyvos pagrindu priimto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 4-699 patvirtinto matavimo priemonių techninio reglamento 1 priedo 18 punkte. Taip pat ir tikrinant K. Š. neblaivumą naudoto alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ naudojimo instrukcijoje nustatyta kas šešis mėnesius patikrinti alkotesterio kalibravimą, šią patikrą atlikti gali tik alkotesterio gamintojo įgalioti asmenys. Pagal Metrologijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalį, matavimo priemonė turi būti naudojama laikantis gamintojo parengtų techninių matavimo priemonės aprašų. Tai reiškia, kad policijos pareigūnai turėjo pareigą alkotesterio gamintojo nustatytu periodiškumu pas gamintojo įgaliotus atstovus atlikti alkotesterio kalibravimą (kalibravimo patikrą) ir gauti tokios patikros liudijimą. Institucija nepateikė atskiro dokumento, patvirtinančio, kad alkotesteriui nustatytu periodiškumu buvo atliekama kalibravimo patikra, o apygardos teismas nepagrįstai tokio dokumento neišsireikalavo, nors toks prašymas ir buvo pateiktas. Alkotesterio metrologinę patikrą atlikusios UAB Vakarų „Imega“ pateiktame rašytiniame atsakyme nurodyta, kad įmonė neatlieka alkotesterių kalibravimo, nėra įgaliotas gamintojų atstovas tokiai patikrai atlikti, taip pat neatliko ir tikrinant K. Š. neblaivumą naudoto alkotesterio kalibravimo (kalibravimo patikros). Laikytina, kad po nagrinėjamu atveju naudoto alkotesterio įsigijimo joks kalibravimo patikrinimas alkotesteriui niekada nebuvo atliktas. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamo įvykio metu policijos pareigūnai neturėjo teisės naudoti alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARRF-0022 kaip priemonės K. Š. neblaivumui nustatyti, todėl alkotesterio rezultatais negalima remtis kaip patikimu ir teisėtu įrodymu nustatant K. Š. neblaivumą.

5.3.                      Teismai, neturėdami specialių žinių ir nesiremdami specialistais, neteisingai ir neobjektyviai aiškino Metrologijos įstatymo nuostatas, kitų teisės aktų normas ir iš esmės neišnagrinėjo skundų argumentų dėl pirmiau nurodytų Metrologijos įstatymo normų aiškinimo ir taikymo. Teismai nepagrįstai nustatė, kad alkotesterio metrologinė patikra savaime apėmė ir su kalibravimu susijusius veiksmus. Tokia teismų išvada neatitinka pirmiau aptartų Metrologijos įstatymo nuostatų, prieštarauja tiek Lietuvos metrologijos inspekcijos, tiek alkotesterio metrologinę patikrą atlikusios UAB Vakarų „Imega“ raštu pateiktiems atsakymams. Apygardos teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje rėmėsi Klaipėdos apygardos teismo bylose Nr. ATP-667-557/2016, AN2-480-458/2017 ir AN2-145-360/2018 pateiktais išaiškinimais, kadangi teismų praktiką bylose formuoja tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Be to, šiose bylose taip išsamiai nebuvo analizuojamos Metrologijos įstatymo nuostatos, o pats Metrologijos įstatymas nuo šių bylų išnagrinėjimo buvo ne kartą keistas.

5.4.                      Policijos pareigūnai, tikrinę K. Š. neblaivumą, nesilaikė alkotesterio gamintojo instrukcijoje nurodytų sąlygų ir rekomendacijų, nors tokia pareiga nustatyta Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo 5.4 papunktyje ir Policijos pajėgų vienetų veiklos organizavimo aprašo 14.3 papunktyje. Alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ naudojimo instrukcijoje nurodyta, kad matavimo rezultatus, be kita ko, gali iškreipti aromatinių gėrimų (pavyzdžiui, vaisių sulčių), alkoholio turinčių burnos purškalų, vaistų ir lašų vartojimas. Šiais atvejais reikia palaukti ne mažiau kaip 15 minučių iki neblaivumo patikrinimo alkotesteriu. Tačiau policijos pareigūnai K. Š. klausė tik tai, kada jis vartojo alkoholį, ir nesiaiškino apie vaistų, aromatinių gėrimų, vandens ar kitų nealkoholinių gėrimų vartojimą. Apie tai, kad naudojo burnos skalavimo skystį ir kad prieš išvažiuodamas iš namų surūkė dvi cigaretes, K. Š. nurodė policijos pareigūnams iš karto, kai buvo sustabdytas, taip pat bendraudamas su policijos pareigūnais, o bylos nagrinėjimo metu patikslino, kad prieš išvažiuodamas iš namų jis gėrė apelsinų sultis ir kavą, nuo šių gėrimų vartojimo iki sustabdymo buvo praėjusios kelios minutės. Šios aplinkybės patvirtina, kad policijos pareigūnai nesilaikė reikalavimo neblaivumą alkotesteriu tikrinti praėjus 15 minučių nuo gėrimų, galinčių iškreipti tikrinimo rezultatus, vartojimo. Į tai teismai skundžiamose nutartyse neatsižvelgė, nepagrįstai alkotesterio gamintojo reikalavimus laikė tik rekomendaciniais, nors šios aplinkybės, esant nustatytam 0,46 prom. neblaivumui, yra reikšmingos.

5.5.                      Teismai ignoravo aplinkybę, kad neblaivumo nustatymo aktą surašė ir pasirašė policijos pareigūnas J. G., kuris netikrino pareiškėjo ir tai pripažino teismo posėdžio metu, taip pateisindami dokumentų klastojimą, pildymą ne pagal bylos dokumentuose nurodytas aplinkybes. Tokius pažeidimus teismai nepagrįstai laikė neesminiais.

6.       Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkė Asta Užmedzkienė atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto K. Š. įgalioto atstovo advokato D. Varno prašymą prašo palikti galioti Institucijos 2025 m. kovo 5 d. nutarimą, Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 24 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nutartį nepakeistus. Institucijos atsiliepime į prašymą nurodyta:

6.1.                      Skundžiami Institucijos ir teismų sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Pareiškėjo prašyme nurodytų materialiosios ir proceso teisės pažeidimų K. Š. bylą nagrinėję teismai nepadarė.

6.2.                      Pareiškėjo teiginiai apie pažeistą neblaivumo nustatymo procedūrą ir alkotesterio panaudojimą ne pagal instrukciją yra nepagrįsti. K. Š. neblaivumas nustatytas laikantis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių reikalavimų, naudojant alkotesterį „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARRF-0022, kuris buvo metrologiškai patikrintas, turėjo jam išduotą galiojantį patikros sertifikatą. Taigi, priešingai nei teigia pareiškėjas, policijos pareigūnų naudotas alkotesteris atitiko teisės aktų nustatytus reikalavimus ir juo buvo galima atlikti neblaivumo patikrinimą. Byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad alkotesterio rezultatai gali būti nepatikimi.

6.3.                      Nei pareiškėjo nurodytos Metrologijos įstatymo nuostatos, nei alkotesterio naudojimo instrukcija nenustato periodiško alkotesterio kalibravimo. Nustatytas tik reikalavimas, kad alkotesteris būtų metrologiškai patikrintas. Alkotesteris pateikiamas paruoštas naudoti ir sukalibruotas gamintojo. Atliekant alkotesterio metrologinę patikrą, yra nustatomas jo tinkamumas naudoti, jeigu patikros metu būtų nustatyta, kad alkotesteris neatitinka jam keliamų reikalavimų, tada būtų pateiktas iš naujo kalibruoti įgaliotiems asmenims.

6.4.                      Iš pradžių K. Š. buvo tikrinamas bekontakčiu alkoholio detektoriumi, šis aptiko alkoholio jo iškvėptame ore. Alkotesteriu K. Š. buvo tikrinamas laikantis Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos apraše nustatytų reikalavimų. Neblaivumo patikrinimo rezultatai fiksuoti teisės aktų nustatyta tvarka neblaivumo nustatymo akte, Policijos registruojamų įvykių registro Greitos patikros aplikacijoje, administracinio nusižengimo protokole (Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo 6 punktas, Alkoholio kiekio ir transporto priemonių greičio matavimo prietaisų naudojimo ir atliktų matavimų kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 5-V-23, 9 punktas).

6.5.                      Teisės aktuose nėra nustatytas reikalavimas pareigūnams, prieš tikrinant vairuotojo neblaivumą, paklausti vairuotojo, prieš kiek laiko jis vėmė, rūkė, valgė, gėrė kavos ar sulčių. Nustatytas reikalavimas paklausti, prieš kiek laiko asmuo vartojo alkoholį. Šio reikalavimo policijos pareigūnai laikėsi. K. Š. nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 12 valandų iki jo sustabdymo, kad prieš 15 minučių rūkė, kad yra susipažinęs su alkotesterio naudojimo taisyklėmis. Esant tokioms aplinkybėms, policijos pareigūnas neturėjo pagrindo prieš atlikdamas patikrinimą alkotesteriu laukti 15 minučių.

6.6.                      Alkotesterio naudojimo instrukcijoje nurodytas 15 minučių laukimo terminas nuo kitų skysčių, vaistų, medžiagų vartojimo yra rekomendacinio pobūdžio, skirtingai nei reikalavimas laukti 15 minučių po paskutinio alkoholio vartojimo. Šiuo atveju naudotas alkotesteris praneša apie patikrinimo metu burnoje, o ne iš plaučių iškvėptame ore nustatytus alkoholio likučius, dėl to rekomenduojama atlikti pakartotinį tikrinimą po 15 minučių. Tikrinant alkotesteriu K. Š. toks klaidos pranešimas nebuvo gautas.

6.7.                      K. Š. ir jo atstovas nagrinėjant bylą apylinkės teisme ginčijo tai, kad jis nebuvo tikrintas alkoholio detektoriumi, kad tikrinant alkotesteriu buvo naudojamas nenaujas antgalis, kad su K. Š. veiksmus atliko kažkoks kitas pareigūnas, o ne byloje apklausti pareigūnai, kad pirmasis patikrinimas alkotesteriu atliktas nepraėjus 15 minučių nuo išgertos kavos, sulčių, surūkytų cigarečių, kad alkotesteriui neatlikta metrologinė patikra ir kad jis nebuvo sukalibruotas, tačiau į visus ginčijamus argumentus objektyviai ir visapusiškai atsakyta skundžiamose nutartyse. K. Š. paaiškinimai pagrįstai vertinti kritiškai, nes jis viso proceso metu nebuvo nuoseklus, keitė parodymus, kėlė vis naujas versijas.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7.       Administracinėn atsakomybėn patraukto K. Š. įgalioto atstovo advokato D. Varno prašymas atmestinas.

Dėl Metrologijos įstatymo nuostatų taikymo

8.       Pareiškėjas, remdamasis alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ naudojimo instrukcijos nuostata kas šešis mėnesius patikrinti alkotesterio kalibravimą ir bylos medžiaga, kad kalibravimas matavimo priemonei nebuvo atliekamas, motyvuoja, kad buvo pažeista Metrologijos įstatymo 2 straipsnio 23 dalis ir 17 straipsnio 3 dalis, o alkotesterio matavimo rezultatai yra nepatikimi ir jais negalima grįsti ANK 422 straipsnio sudėties požymių.

9.       Prašyme keliamam klausimui išspręsti yra reikšmingi Metrologijos įstatymas ir Bendrosios patikros metodika BPM 8871101-78:2003, patvirtinta Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2004 m. balandžio 5 d. įsakymu. Nors pareiškime yra remiamasi ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 4-699 patvirtintu Matavimo priemonių techniniu reglamentu (toliau – Reglamentas), tačiau, pagal Reglamento 2 punktą, Reglamentas taikomas vandens skaitikliams, dujų skaitikliams ir tūrio perskaičiavimo įtaisams, aktyviosios elektros energijos skaitikliams, šilumos skaitikliams, matavimo sistemoms, skirtoms nepertraukiamam ir dinaminiam skysčių, išskyrus vandenį, kiekiui matuoti, automatinėms svarstyklėms, taksometrams, matams, matmenų matavimo priemonėms ir išmetamųjų dujų analizatoriams, bet nėra taikomas alkotesteriams.

10.       Tiek alkotesterio naudojimo instrukcijos, tiek teisinę metrologiją reglamentuojančių teisės aktų tikslas yra tas pats – užtikrinti, kad patikimai būtų nustatytas matavimo dalyko rezultatas. Tačiau aiškinant ir taikant administracinio nusižengimo sudėtį teisiškai reikšmingos yra tik Metrologijos įstatymo nuostatos, nes, pagal Metrologijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punktą, matavimo priemonėms, kurios naudojamos atliekant matavimus, kai nuo matavimo rezultatų priklauso baudžiamosiose, administracinių nusižengimų ar civilinėse bylose skiriamos baudos arba turtinės žalos atlyginimo dydis, taikomas teisinis metrologinis reglamentavimas. Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, 2.3 papunktyje neblaivumo tikrinimas irgi yra siejamas su metrologiškai patikrintų specialiųjų techninių priemonių naudojimu. Tai reiškia, kad prieštaravimų tarp matavimo priemonės naudojimo instrukcijos ir teisinę metrologiją reglamentuojančių teisės aktų nėra, o matavimo priemonės, naudojamos neblaivumo dydžiui, svarbiam administracinės ar baudžiamosios atsakomybės taikymui, nustatyti, turi atitikti metrologijos srities teisės aktų reikalavimus.

11.       Kaip minėta, pareiškėjas remiasi Metrologijos įstatymo 17 straipsnio 3 dalies nuostata, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, jų filialai, padaliniai, kurie patiekia ir tiekia rinkai, įrengia ir naudoja matavimo priemones, kurios yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektai, yra atsakingi už tai, kad būtų laiku atliktas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas teisinis metrologinis patvirtinimas. Metrologijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalis nustato, kas sudaro matavimo priemonės, patenkančios į techninių reglamentų taikymo sritį, o 2 dalis – kas sudaro matavimo priemonės, nepatenkančios į techninių reglamentų taikymo sritį, teisinį metrologinį patvirtinimą. Kaip minėta, pagal Reglamento 2 punktą, alkotesteriai nepatenka į matavimo priemonių techninio reglamento reguliavimo sritį, todėl jų teisinio metrologinio patvirtinimo turinį nustato Metrologijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalis. Joje nustatyta, kad matavimo priemonės, nepatenkančios į techninių reglamentų taikymo sritį, teisinį metrologinį patvirtinimą sudaro matavimo priemonės tipo įvertinimas ir patvirtinimas, matavimo priemonės patikra (pirminė, periodinė, neeilinė) ir kiti metrologijos srities teisės aktuose nustatyti veiksmai. 

12.       Pagal Metrologijos įstatymo 2 straipsnio 13 dalį, matavimo priemonės tipo įvertinimas – tai sistemiškas vieno ar kelių matavimo priemonių identifikuoto tipo arba modelio pavyzdžių parametrų tyrimas ir bandymas bei lyginimas su metrologijos srities teisės aktų reikalavimais siekiant nustatyti, ar tas tipas gali būti patvirtintas, o pagal 2 straipsnio 14 dalį, matavimo priemonės tipo patvirtinimas – tai procedūra, kuria patvirtinama, kad matavimo priemonės tipas atitinka metrologijos srities teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Pagal Metrologijos įstatymo 2 straipsnio 11 dalį, matavimo priemonės patikra – tai procedūra, kuria įvertinama matavimo priemonės metrologinių parametrų atitiktis kituose negu techniniai reglamentai metrologijos srities teisės aktuose nustatytiems reikalavimams ir kurią atlikus matavimo priemonė pažymima patikros žymeniu ir (arba) išduodamas patikros sertifikatas. Alkotesterio atveju toks kitas negu techninis reglamentas metrologijos srities teisės aktas yra nurodytas byloje esančiame patikros sertifikate – tai alkoholio koncentracijos iškvėptame ore matuoklių bendroji patikros metodika BPM 8871101-78:2003. Taigi, metrologinės patikros metu tikrinama, ar alkotesteris atitinka minėtos metodikos reikalavimus, o ne Reglamentą ir naudojimo instrukciją.

13.       Metrologijos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad matavimo priemonės patikros procedūros dalis yra matavimo priemonės pažymėjimas patikros žymeniu ir (arba) patikros sertifikato išdavimas. Pagal Metrologijos įstatymo 2 straipsnio 27 dalį, patikros sertifikatas yra dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad matavimo priemonės patikros rezultatas patenkinamas. Taigi, patikros sertifikatas yra dokumentas, patvirtinantis alkotesterio techninių reikalavimų atitiktį metrologijos srities teisės aktų reikalavimams ir galimybę jį naudoti nustatant neblaivumą.

14.       Pareiškėjas remiasi Metrologijos įstatymo 2 straipsnio 23 dalies nuostata, pagal kurią metrologinis patvirtinimas – tai matavimo priemonės metrologinių ir (arba) techninių charakteristikų atitikties savo paskirčiai bei metrologijos srities teisės aktų reikalavimams nustatyti skirtų veiksmų, apimančių matavimo priemonės kalibravimą ir patikrą, derinimą, taisymą, pakartotinį kalibravimą ir neeilinę patikrą, ženklinimą ir (arba) plombavimą, visuma. Pateiktoje sąvokoje, kaip ir alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ naudojimo instrukcijoje, minimas terminas „kalibravimas“. Tačiau ši sąvoka tik bendrai apibūdina metrologinę veiklą ir ją apimančius veiksmus, nebūtinai visi nurodyti veiksmai turi būti atliekamai kiekvienai matavimo priemonei. Teisės aktai gali nustatyti tam tikros matavimo priemonės patikimam veikimui garantuoti būtinus veiksmus. Kaip minėta, Metrologijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad alkotesteriui privalu atlikti tipo įvertinimą ir patvirtinimą, patikrą ir kitus alkoholio koncentracijos iškvėptame ore matuoklių bendrojoje patikros metodikoje BPM 8871101-78:2003 nustatytus veiksmus, tarp kurių matavimo priemonės kalibravimo nėra.

15.       Iš išdėstytų argumentų teisėjų kolegija daro išvadą, kad įstatymai įpareigoja atlikti alkotesterio metrologinę patikrą, kuri atliekama bendrosios patikros metodikos BPM 8871101-78:2003 nustatyta tvarka, o alkotesteriui atitinkant nustatytus reikalavimus ir turint patikros sertifikatą, kitokių veiksmų su juo atlikti nereikia, o jo matavimo rezultatai yra patikimi ir gali būti naudojami asmens neblaivumui nustatyti. Metrologijos srities teisės aktai neįpareigoja alkotesteriui atlikti ir matavimo priemonės kalibravimą, o gamintojo instrukcija nėra norminis aktas, nustatantis imperatyvų reikalavimą. Taigi, K. Š. nustatant jo neblaivumą alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“, kuriam buvo išduotas patikros sertifikatas Nr. 2195758, Metrologijos įstatymo nuostatos nebuvo pažeistos.

Dėl neblaivumo nustatymo tvarkos pažeidimo

16.       Pareiškėjas prašyme nurodo, kad policijos pareigūnai, tikrindami K. Š. neblaivumą, pažeidė neblaivumo nustatymo tvarkos reikalavimus, nesilaikė alkotesterio naudojimo instrukcijos, todėl K. Š. patikrinimo alkotesteriu rezultatai prieš tai neįsitikinus, ar jis 15 minučių iki patikrinimo nėra vartojęs kitų, nealkoholinių, gėrimų, yra nepatikimi ir jais negalima remtis nustatant K. Š. neblaivumą. Šie pareiškėjo argumentai nėra pagrįsti.

17.       Pareiškėjo teiginiai dėl nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą ir teisingo proceso principų pažeidimo, netinkamo įrodymų vertinimo ir teismo sprendimų motyvavimo grindžiami subjektyviu nesutikimu su teismų išvadomis dėl bylos įrodymų vertinimo ir faktinių bylos aplinkybių nustatymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių (ANK 662 straipsnio 13 dalis). Tai reiškia, kad, nagrinėjant atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, iš naujo įrodymai netiriami ir nevertinami, faktinės bylos aplinkybės nenustatomos. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pagal nustatytas teismų aplinkybes sprendžiami netinkamo teisės taikymo ir procesinių pažeidimų klausimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-39-788/2021, 2AT-31-976/2023, e2AT-18-648/2026 ir kt.). Kaip matyti iš pareiškėjo prašymo turinio, prašyme cituojamos atskiros tiek paties K. Š., tiek jį sustabdžiusių ir neblaivumą patikrinusių policijos pareigūnų parodymų dalys, remiamasi policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų fragmentais, pateikiama sava bylos įrodymų vertinimo versija, savaip interpretuojamos faktinės bylos aplinkybės, taip siekiant paneigti teismų išvadas. Tačiau tokie argumentai, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetencijos ribas, nėra šios atnaujintos bylos nagrinėjimo dalykas. 

18.       Patikrinusi atnaujintą administracinio nusižengimo bylą teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija nenustatė esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, kurie galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų sprendimams priimti.

19.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo skundus dėl Institucijos nutarimo nagrinėję teismai tinkamai įvertino įrodymus ir padarė motyvuotas bei teisingas išvadas dėl K. Š. inkriminuoto administracinio nusižengimo teisinio vertinimo. Teismai, laikydamiesi įstatymo reikalavimų, ištyrė visus bylai teisingai išnagrinėti reikšmingus įrodymus ir teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tarp jų ir pareiškėjo ginčijamas aplinkybes dėl netinkamai atliktos neblaivumo patikrinimo procedūros. Teismų išvados yra pagrįstos objektyviu ir visapusišku bylos įrodymų visumos vertinimu. Teismai išsamiai patikrino K. Š. paaiškinimus, įvertino jų nenuoseklumą, palygino tiek su policijos pareigūnų J. G. ir A. K. parodymais, tiek su pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais ir motyvuotai atmetė versijas, kad K. Š. nebuvo tikrinamas bekontakčiu alkoholio detektoriumi, kad surašant neblaivumo nustatymo aktą nebuvo vertinama jo bendra būklė, kad policijos pareigūnai pažeidė alkotesterio naudojimo instrukciją, kad K. Š. nepraėjus 15 minučių iki jo tikrinimo alkotesteriu rūkė, gėrė kavos ar sulčių, o tai neva galėjo iškreipti patikrinimo alkotesteriu rezultatus. Pareiškėjo prašyme nėra nurodyta jokių šias teismų išvadas paneigiančių teisinių argumentų. Vien tai, kad byloje įrodymai buvo įvertinti ir faktinės bylos aplinkybės nustatytos ne taip, kaip to pageidauja pareiškėjas, nereiškia, kad byloje buvo padaryta proceso teisės pažeidimų.

20.       Siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra blaivus, policijos pareigūnai atlieka Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 6.1–6.3 papunkčiuose nustatytus veiksmus: įvertina bendrą asmens būklę, įvertinę bendrą asmens būklę ir pagrįstai įtarę, kad asmuo neblaivus, žodžiu paaiškina jam atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisinius padarinius, po to tikrina transporto priemonės vairuotoją. Pagal minėtų taisyklių 2.3 papunktį, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus, nustatoma naudojant sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintas specialias technines priemones (alkotesterius) pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją. Tų pačių taisyklių 4 punkte nustatyta, kad per pirmą patikrinimą nustačius, jog įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra didesnė už leidžiamą įstatymo, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atliekamas pakartotinis tikrinimas.

21.       Šioje byloje nustatyta, kad kai 2024 m. gruodžio 21 d. buvo sustabdytas K. Š. vairuotas automobilis, iš pradžių jis buvo patikrintas bekontakčiu alkoholio detektoriumi. Nustačius, jog K. Š. iškvėptame ore yra etilo alkoholio, K. Š. buvo tikrinamas alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARRF-0022. K. Š. pirmuoju tikrinimu 10.47 val. nustatytas 0,62 prom. (įvertinus paklaidą 0,60 prom.) neblaivumas, o antruoju tikrinimu 11.03 val. – 0,48 prom. (įvertinus paklaidą 0,46 prom.) neblaivumas, t. y. tarp patikrinimų praėjus 16 minučių. K. Š. neblaivumą tikrinę policijos pareigūnai surašė neblaivumo nustatymo aktą, kuriame nurodė nustatytus K. Š. neblaivumo požymius. K. Š. neblaivumo patikrinimas atliktas tinkamu naudoti alkotesteriu, kuris buvo metrologiškai patikrintas ir jam buvo išduotas patikros sertifikatas Nr. 2195758, galiojęs iki 2025 m. kovo 4 d. Motyvų, sudarančių pagrindą abejoti alkotesterio, kuriuo buvo tikrinamas K. Š. neblaivumas, rodmenų patikimumu ar leidžiančių spręsti, kad alkotesteris neatitiko jam keliamų reikalavimų, byloje nėra. Taigi, policijos pareigūnai Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių reikalavimų nepažeidė.

22.       Policijos pareigūnų veiksmus nustatant, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus arba neapsvaigęs, atliekant neblaivumo tikrinimą reglamentuoja ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 5-V-242 patvirtintas Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašas. Šio aprašo 5.3 papunktyje policijos pareigūnui nustatyta tik pareiga prieš tikrinant asmenį paklausti, prieš kiek laiko asmuo vartojo alkoholį. Byloje nustatyta, kad policijos pareigūnai paklausė K. Š., kada paskutinį kartą jis vartojo alkoholį, pateiktą atsakymą nurodė neblaivumo nustatymo akte ir taip tinkamai įgyvendino savo pareigą.

23.       Nors Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos apraše tiesiogiai nėra nurodyta, kad policijos pareigūnai turi paklausti, ar tikrinamas asmuo nevartojo kokių nors kitų medžiagų, kurios gali iškreipti neblaivumo patikrinimo rezultatus, tačiau tokia policijos pareigūnų patikra išplaukia iš Aprašo 5.4 papunkčio, kuriame nustatyta, kad policijos pareigūnas asmens tikrinimą atlieka įvertinęs asmens nurodytą alkoholio vartojimo laiką ir laikydamasis alkoholio kiekio matuoklio gamintojo instrukcijoje nurodytų sąlygų. Ši Aprašo nuostata įtvirtina policijos pareigūnų pareigą laikytis alkotesterio naudojimo instrukcijos. Alkotesterio naudojimo instrukcijoje nurodyta, kad, be kita ko, matavimo rezultatų iškraipymų taip pat gali atsirasti dėl aromatinių gėrimų (pavyzdžiui, vaisių sulčių), alkoholio turinčių burnos purškalų, vaistų ir lašų, šiais atvejais taip pat nurodyta palaukti ne mažiau kaip 15 minučių (naudojimo instrukcijos 11 lapas). Taigi, siekdami užtikrinti, kad nekiltų abejonių dėl asmens tikrinimo alkotesteriu rezultatų, policijos pareigūnai privalo išsiaiškinti, ar tikrinamas asmuo ne tik nevartojo alkoholio, bet ir nevartojo jokių kitų alkotesterio naudojimo instrukcijoje nurodytų skysčių ar medžiagų, kurios gali iškreipti tikrinimo rezultatus.

24.       Šioje byloje nustatyta, kad policijos pareigūnai K. Š. klausė tik apie paskutinį alkoholio vartojimą. Kita vertus, tai nereiškia, kad K. Š. neblaivumo patikrinimo rezultatai yra nepatikimi, kadangi byloje nebuvo nustatyta, kad K. Š. 15 minučių iki tikrinimo alkotesteriu būtų vartojęs kitų skysčių ar medžiagų, kurių vartojimas galėtų iškreipti tikrinimo alkotesteriu rezultatus. Tik sustabdytas policijos pareigūnų K. Š. nurodė, kad yra susipažinęs su neblaivumo nustatymo tvarka ir kad naudojo burnos skalavimo skystį, vėliau bendraudamas su pareigūnais jau teigė, kad apie 15 minučių iki sustabdymo jis surūkė dvi cigaretes, o versija apie gertą kavą ir sultis iškėlė tik bylos nagrinėjimo metu. Pirmiau minėta, kad pareiškėjo skundus dėl Institucijos nutarimo nagrinėję teismai tinkamai įvertino bylos įrodymus, K. Š. paaiškinimų nenuoseklumą, vis kintančią poziciją dėl rūkymo, burnos skalavimo skysčio naudojimą, o po to ir kavos bei sulčių vartojimą ir padarė motyvuotą išvadą, kad K. Š. jokių medžiagų, galinčių iškreipti tikrinimo alkotesteriu rezultatus, nevartojo. Be to, alkotesterio naudojimo instrukcijoje rūkymas nėra nurodytas kaip veiksnys, galintis iškreipti tikrinimo alkotesteriu rezultatus, ir kad nuo rūkymo iki tikrinimo alkotesteriu reikia palaukti 15 minučių.

25.       Remdamasi šiais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad K. Š. neblaivumas nustatytas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir alkotesterio naudojimo instrukcijos, todėl K. Š. pagrįstai nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, nei skundžiamą nutarimą priėmusi Institucija, nei pareiškėjo skundus nagrinėję teismai nepadarė prašyme nurodytų esminių materialiosios ir proceso teisės pažeidimų, todėl naikinti ar keisti skundžiamus sprendimus nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :        

Palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. kovo 5 d. nutarimą, Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 24 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nutartį nepakeistus.

Teisėjai                                                                       Alenas Piesliakas

   Alvydas Pikelis

   Artūras Ridikas