Civilinė byla Nr. e2S-821-555/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02370-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.18.2.10; 3.1.18.2.13; 3.3.2.5; 3.4.5.11

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 27 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-6711-962/2021 pagal pareiškėjo D. S. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuoti asmenys antstolis M. P., uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas (skolininkas) D. S. pateikė teismui skundą dėl antstolio M. P. veiksmų, prašydamas: 1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – Antstolių įstatymas) 2 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 596 straipsnio 1 dalis, 609 straipsnio 2 dalis, 611 straipsnio 2 dalis, 688 straipsnio 3 dalis, 689 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 4 dalis, 5 dalis, 6 dalis ta apimtimi, kuria privačiam asmeniui – antstoliui – suteikta teisė vykdyti privataus fizinio asmens turto, įskaitant turto rūšies – piniginių lėšų konfiskavimą be teismo leidimo ar / ir patvirtinimo bei savo nuožiūra valdyti ir tvarkyti privataus fizinio asmens nuosavybę, įskaitant galimybę nustatyti bet kuriam fiziniam asmeniui pragyvenimui skirtų piniginių lėšų likutį, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 1, 2, 3 dalims, 6 straipsnio 1, 2 dalims, 18 straipsniui, 21 straipsnio 2 daliai, 22 straipsnio 4 daliai, 23 straipsnio 1, 2 dalims (nuosavybė neliečiama ir gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka), 29 straipsnio 1, 2 daliai, 30 straipsnio 1 daliai, 102 straipsnio 1 daliai, 2 daliai, 105 straipsnio 1 daliai, 106 straipsnio 4 daliai, 107 straipsnio 2 daliai, 3 daliai, 109 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalims, 110 straipsnio 1, 2 dalims, 111 straipsnio 1, 2, 4 dalims, 138 straipsnio 3 daliai, 150 straipsniui, konstituciniam valdžių pasidalijimo principui, konstituciniam teisinės valstybės principui, konstituciniam teisingumo principui, konstituciniam principui pacta sunt servanda, konstitucinio papročio principui, o pagal reguliavimo apimtį neprieštarauja teisinės valstybės principui, Konstitucijos viršenybės principui, Konstitucijos 1 dalies nuostatai, kad Lietuvos valstybė – demokratinė Respublika; 2) atnaujinti terminą 2021 m. vasario 11 d. skundui dėl antstolio veiksmų paduoti, jeigu jis būtų praleistas; 3) atnaujinti terminą 2021 m. vasario 2 d. skundui dėl antstolio veiksmų paduoti, jeigu jis būtų praleistas; 4) atnaujinti terminą 2021 m. sausio 22 d. pareiškimui paduoti, jeigu jis būtų praleistas; 5) panaikinti antstolio 2021 m. vasario 11 d. patvarkymą (be numerio), kuriuo iš viso atsisakyta nagrinėti ir perduoti apylinkės teismui 2021 m. vasario 2 d. pareiškėjo skundą; 6) panaikinti antstolio 2021 m. vasario 1 d. patvarkymą (be numerio), kuriuo 2021 m. sausio 22 d. pareiškėjo pareiškimas / pareiškimo dalis netenkinta, kita pareiškimo dalis be jokio teisinio pagrindo iš viso nenagrinėta; 7) pakeisti vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dabar nurodomą skolininką D. S. skolininku juridiniu asmeniu UAB NBG grupė (j. a. k. 300145493); 8) nutraukti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) apskritai ar / ir D. S. atžvilgiu dėl 2021 m. sausio 22 d. pareiškime ir 2021 m. vasario 2 d. skunde nurodytų aplinkybių ir pateiktų oficialių rašytinių dokumentų ir įrodymų; 9) teismo priimtame procesiniame sprendime konstatuoti, kad antstolis M. P. be jokio teisinio pagrindo atsisakė nagrinėti 2021 m. vasario 2 d. pareiškėjo skundą bei neperdavė apylinkės teismui nagrinėti skundo ir tokiu būdu pažeidė Antstolių įstatymo teisės normas, CPK 442 straipsnio 6 punktas, 443 straipsnio 7–9 dalys, 510 straipsnis ir kt.

2.       Skundo reikalavimams užtikrinti pareiškėjas (skolininkas) pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – nuo 2021 m. vasario 12 d. skundo teisme gavimo dienos iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos uždrausti antstoliui M. P. atlikti bet kokius vykdymo veiksmus, įskaitant nu(si)rašytų lėšų paskirstymą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodomas naujas išieškotojas UAB „Intrum Lietuva“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. vasario 18 d. nutartimi pareiškėjo D. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

4.       Teismas nurodė, kad pareiškėjas, skundo rezoliucinėje dalyje formuluodamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė ne tik tokio prašymo faktinio pagrindo, t. y. nenurodė jokių argumentų, dėl kurių, jo nuomone, nagrinėjamu atveju turėtų būti pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, bet ir nepateikė jokių įrodymų apie tokios procesinės priemonės taikymo būtinumą skundo pateikimo metu. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad vykdomojoje byloje atliekami tokio pobūdžio vykdymo veiksmai, kuriuos nedelsiant būtina stabdyti siekiant išsaugoti esamą situaciją iki nebus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo manyti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali kilti grėsmė, jog pareiškėjo teisės liks neapgintos ar jų apgynimas būtų apsunkintas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai  

5.       Atskiruoju skundu pareiškėjas (skolininkas) D. S. prašo prijungti 5-6 priedus prie šios bylos nagrinėjimo, nes šių įrodymų pateikimo ir galimybė, ir būtinybė atsirado tik dabar; panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės -uždrausti antstoliui M. P. atlikti bet kokius vykdymo veiksmus, įskaitant nu(si)rašytų lėšų paskirstymą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodomas naujas išieškotojas UAB „Intrum Lietuva“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1.                      Pirmosios instancijos teismas nutartį priėmė skubotai ir neatsižvelgus į visas faktines bei teisines aplinkybes.

5.2.                      Tiek antstolis, tiek ir naujuoju įgijėju prisistatęs juridinis asmuo UAB „Intrum Lietuva“, slėpė ir dokumentus, ir tai, kad jie ne to skolininko turtines teises įsigijo (nusipirko), t. y. pakankamai įžūliai piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, bandydami apgaule pasipelnyti pareiškėjo sąskaita. Kaip matyti iš 5-6 priedų, antstolis, nusikalstamai susitaręs su UAB „Intrum Lietuva“ yra visai neteisėtai sumai visa apimtimi areštavęs vienintelę pareiškėjo turimą banko sąskaitą.

5.3.                      Antstolis ir UAB „Intrum Lietuva“ nebūtų pajėgūs atlyginti pareiškėjui priteistą žalą ir nedelsiant įvykdyti teismo sprendimą, grąžinant pareiškėjui neteisėtai nurašytas lėšas. Šiuo atveju pareiškėjui pasunkėtų neteisėtų nurašytų lėšų susigrąžinimas ir teisminio nagrinėjimo kitoje valstybėje klausimai. Be to, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, UAB „Intrum Lietuva“ neteisėtai gali gauti pareiškėjo pinigines lėšas.

5.4.                      Teismas negali atsisakyti ginti pažeistos asmens subjektinės teisės. Teismas gali atsisakyti ginti subjektinę teisę tik tada, kai asmuo piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.

6.       Suinteresuoti asmenys antstolis M. P. ir UAB „Intrum Lietuva“ atsiliepimų į pareiškėjo atskirąjį skundą nepateikė.

         Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

8.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo (skolininko) prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – draudimo antstoliui vykdomojoje byloje atlikti bet kokius veiksmus, įskaitant ir nurašytų lėšų paskirstymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl rašytinių įrodymų prijungimo

9.       Pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu pateikė antstolio M. P. 2021 m. sausio 28 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-21-123-1006 bei rezervuotų sumų informaciją, kuriuos prašo prijungti prie bylos.

10.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2006). 

11.       Pareiškėjas, prašydamas prijungti kartu su atskiruoju skundu įrodymus, nenurodė jokių argumentų, kokias aplinkybes jis siekia įrodyti pateiktais duomenimis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo pateikti duomenys nėra nauji ir galėjo būti pateiki pirmosios instancijos teisme, byloje duomenų apie tai, kad teismas būtų atsisakęs juos priimti nėra. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti pareiškėjo kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus.

Dėl ginčo esmės

12.       Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas (skolininkas) D. S. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio M. P. veiksmų. Skundo reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nuo 2021 m. vasario 12 d. skundo teisme gavimo dienos iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos uždrausti antstoliui M. P. atlikti bet kokius vykdymo veiksmus, įskaitant nu(si)rašytų lėšų paskirstymą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodomas naujas išieškotojas UAB „Intrum Lietuva“. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo prašymą atmetė, kadangi nenustatė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali kilti grėsmė, jog pareiškėjo teisės liks neapgintos ar jų apgynimas būtų apsunkintas. Pareiškėjas, nesutikdamas su priimta nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.

13.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą; antra, turi egzistuoti bent tikėtina teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.

14.       Pagal prima facie (liet. iš pirmo žvilgsnio) doktriną ieškinys (nagrinėjamu atveju – skundas) yra preliminariai pagrįstas, jeigu jis reiškiamas remiantis teisėtu reikalavimų pagrindu ir yra pateikti su šiuo pagrindu tiesiogiai susiję įrodymai, arba toks procesinis dokumentas yra preliminariai pagrįstas, jeigu, išanalizavus ieškovo (pareiškėjo) argumentus, nelieka pagrįstų abejonių sėkminga ieškovui (pareiškėjui) proceso baigtimi.

15.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-6711-962/2021, kurioje pareiškėjas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pareiškėjo D. S. skundas dėl antstolio M. P. veiksmų buvo atmestas, nustačius jo nepagrįstumą. Ši nutartis šiuo metu dar nėra įsiteisėjus, kadangi pareiškėjas 2021 m. balandžio 6 d. padavė dėl jos atskirąjį skundą.

16.       Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo pripažįstamos, be kita ko, tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-489-943/2019 ir kt.). Be to, šios aplinkybės atsiradimas iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo apeliacine tvarka sudaro pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba jas panaikinti, jeigu tokias priemones taikė pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-398-943/2016; 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-267-370/2017; 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1062-178/2018; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-515-302/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-911-516/2019).

17.       Taigi byloje nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjo skundas buvo atmestas, remiantis išdėstyta teismų praktika, reiškia, kad nėra vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – skundo reikalavimų tikėtino pagrįstumo, o tai savo ruožtu reiškia, jog laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos, o jau pritaikytos – turėtų būti panaikintos. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tokios priemonės nebuvo taikytos, yra teisėta. Susiklosčius nurodytai situacijai, kiti pareiškėjo atskirajame skunde išdėstyti argumentai iš esmės nedaro įtakos šioje nutartyje sprendžiamo klausimo išnagrinėjimo teisiniam rezultatui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

18.       Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                        Egidijus Tamašauskas