Civilinė byla Nr. e3K-3-21-611/2026
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02569-2024-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1;

2.6.8.11.1; 3.2.6.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 8 d. 

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Andžej Maciejevski (pranešėjas),   

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. B. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Panevėžio butų ūkis“ ieškinį dėl skolos, delspinigių priteisimo atsakovui J. B. ir atsakovo J. B. priešieškinį dėl sutarčių pripažinimo nutrauktomis.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių administracinės paskirties pastato bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą, pastato bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros paslaugų sutarties nutraukimo tvarką, teismo sprendimo motyvavimą, aiškinimo ir taikymo.

2.       

3.       Nurodė, kad skola susidarė už pastatui (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas) suteiktas bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros paslaugas ir atsakovo sunaudotą elektros energiją. Pastate yra dvi atsakovui nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios (administracinės paskirties) patalpos (toliau – Patalpos). Su atsakovu, kaip su Patalpų savininku, 2019 m. liepos 1 d. ir 2019 m. rugsėjo 1 d. buvo sudarytos negyvenamųjų patalpų priežiūros paslaugų sutartys (toliau – Paslaugų sutartis Nr. 1 ir Paslaugų sutartis Nr. 2, abi kartu – Paslaugų sutartys). Už laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. suteiktas paslaugas atsakovas neapmokėjo jam išrašytų sąskaitų faktūrų, skola – 453,90 Eur. Be to, ieškovė elektros energijos tiekėjui savo lėšomis yra sumokėjusi 3338,75 Eur už atsakovo šiuo laikotarpiu faktiškai suvartotą elektros energiją ir apskaičiavusi 898,61 Eur delspinigių.

4.       Atsakovas priešieškiniu prašė Paslaugų sutartis pripažinti nutrauktomis ir pasibaigusiomis nuo 2023 m. rugpjūčio 31 d., atleisti šalis nuo sutarčių vykdymo. Nurodė, kad ieškovės ir Pastato patalpų savininkų sutartis baigė galioti 2023 m. liepos 16 d., t. y. vėliausiai vienas mėnuo nuo 2023 m. birželio 16 d. pakartotiniame susirinkime priimto sprendimo nutraukti visas sutartis su ieškove, įskaitant ir elektros tiekimo sutartį, ir perduoti visas sutartis, priežiūrą, sukauptas lėšas bei raktus nuo šilumos punkto ir kitų bendrų patalpų naujai išrinktai įmonei „Mano Būstas Aukštaitija“. Ieškovės atstovai dalyvavo 2023 m. birželio 16 d. susirinkime, išklausė savininkų sprendimus ir turėjo inicijuoti sutarčių nutraukimą. Paslaugų sutartyse nenustatytas draudimas vienašališkai jas nutraukti, tik nustatytas vieno mėnesio įspėjimo terminas. Atsakovas yra tinkamai įvykdęs pareigą raštu pranešti ieškovei apie Paslaugų sutarčių nutraukimą. Ieškovė po sutarties su savininkais nutraukimo neįvykdė pareigos nutraukti Paslaugų sutartis, taigi veikė savo rizika, todėl neigiamos pasekmės turi tekti jai.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5.       Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. sausio 29 d. sprendimu priėmė ieškovės ieškinio dalies dėl 2017,10 Eur skolos už elektros energiją priteisimo atsisakymą ir šią bylos dalį nutraukė; priešieškinį atmetė; ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovo 453,90 Eur skolos už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, 1321,65 Eur skolos už elektros energiją, 163,40 Eur delspinigių, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1938,95 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. birželio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas; kitą ieškinio dalį atmetė; grąžino ieškovei dalį sumokėto žyminio mokesčio.

6.       Teismas nustatė, kad: Pastatas yra administracinės paskirties, jame nėra gyvenamosios paskirties patalpų (yra 20 negyvenamųjų patalpų). Pagal Paslaugų sutartis, ieškovė įsipareigojo teikti atsakovui Pastato, kuriame yra Patalpos, bendrojo naudojimo objektų (bendrųjų pastato konstrukcijų, elektros instaliacijos nuo elektros energijos tiekėjo ir tinklo savininko nuosavybės ribos, šildymo ir karšto vandens sistemų, šalto vandens ir nuotekų sistemų) techninę priežiūrą, inžinerinės įrangos avarijų likvidavimo paslaugas; apskaičiuoti ir rinkti mokesčius iš patalpų savininkų bei nuomininkų pagal savininkų priimtą sprendimą; atsakovas įsipareigojo mokėti mokesčius už paslaugų teikimą (0,126 Eur ir PVM už 1 kv. m naudingojo ploto) pagal sąskaitas faktūras (1 punktas, 2.1, 2.1.2, 2.2.1 punktai). Ieškovė laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. vykdė Pastato bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą, skirstė patalpų savininkams elektros energijos tiekimo išlaidas ir suvartotą elektros energijos kiekį – tiek suvartotą Pastato bendrosioms reikmėms, tiek patalpų, neturinčių individualios elektros energijos apskaitos, naudotojų sunaudotą bendrą elektros energijos kiekį.

7.       Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalies, 4.76 straipsnio, 4.82 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Pažymėjo, kad Pastato patalpų savininkai jungtinės veiklos sutarties nėra sudarę, taip pat nėra įsteigę bendrijos. Ieškovė paslaugas teikia negyvenamųjų patalpų priežiūros paslaugų sutarčių su savininkais pagrindu.

8.       Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovo argumentą, kad Paslaugų sutartys laikytinos nutrauktomis, nes 2023 m. birželio 16 d. pakartotinio susirinkimo metu priimtu Pastato patalpų savininkų daugumos (12 iš 19) sprendimu nutarta nutraukti sutartis su ieškove, pasirašyti naują Pastato priežiūros sutartį su kita tokias pat paslaugas teikiančia įmone ir atsakovas apie tai informavo ieškovę. Teismas nurodė, kad visų patalpų savininkai nėra priėmę bendro sprendimo dėl Pastato administratoriaus pakeitimo, kaip tai įtvirtinta CK 4.75 straipsnio nuostatose. Naudojimosi bendrojo naudojimosi objektais tvarka Pastate nenustatyta, ieškovė negali Pastato administravimo paslaugų teikimo nutraukti daliai Pastato bendrųjų konstrukcijų, todėl pagrįstai šias paslaugas ir toliau teikia visam Pastatui.

9.       Nors atsakovas 2023 m. rugsėjo 25 d. pasirašė pastato priežiūros sutartį su UAB „Mano Būstas Aukštaitija“, Pastato administravimas šiai bendrovei nebuvo perduotas. Ginčo laikotarpiu ieškovė faktiškai teikė Pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugas. Teismas nustatė, kad ieškovė mokestį už paslaugas apskaičiavo taikydama Paslaugų sutartyse nustatytą įkainį. Ieškinio pareiškimo dieną atsakovo įsiskolinimas už Pastato techninę priežiūrą pagal jam išrašytas sąskaitas už laikotarpį nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. – 453,90 Eur.

10.       Teismas nustatė, kad Pastate elektros energijos pirkimo–pardavimo ir elektros energijos persiuntimo paslaugas teikia UAB „Elektrum Lietuva“ ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ pagal su ieškove sudarytas sutartis. Suvartota Pastato elektros energija apskaitoma per tris komercines elektros energijos apskaitas, kurių abonentas yra ir sąskaitas už suvartotą elektros energiją Pastate gauna ieškovė. Ieškovė paskirsto patalpų savininkams pagal kontrolinius skaitiklius arba patalpų plotą mokėtinus mokesčius už sunaudotą elektros energiją, išrašo sąskaitas jiems. Laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. vasario 22 d. atsakovo Patalpose individualios elektros energijos apskaitos nebuvo, atsakovas ją įsivedė 2024 m. vasario 23 d. (pasirašė elektros energijos tiekimo sutartį su AB „Elektros energijos skirstymo operatorius“) ir atjungė Patalpas nuo bendrų Pastato elektros tinklų. Nuo šios datos ieškovė Pastato patalpų savininkų ir kitų naudotojų suvartotos elektros energijos neskirstė, tačiau skaičiavo atsakovui tenkančią dalį bendrosioms Pastato reikmėms – už šilumos mazgo elektros įrenginių suvartotą elektros energiją proporcingai jam nuosavybės teise priklausančių Patalpų plotui.

11.       Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – ir EEĮ) 2 straipsnio, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 58.5 punkto nuostatomis, nurodė, kad atsakovas, kaip Patalpų savininkas, yra tiesioginis elektros energijos vartotojas, todėl jam tenka prievolė atsiskaityti už faktiškai suvartotą elektros energiją. Ieškovei yra perėjusios kreditoriaus teisės į skolininką CK 6.50 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu, nes būtent jai buvo išrašytos sąskaitos už elektros energiją ir jos persiuntimą, ieškovė jas apmokėjo ir paskirstė sumą vartotojams.

12.       Teismo vertinimu, ieškovės pateikti atsakovo Patalpoms priskirtos sumos skaičiavimai yra logiški, paremti apskaitos prietaisų rodmenimis, kitų patalpų savininkų turimų kontrolinės apskaitos skaitiklių duomenimis. Nuo 2023 m. spalio mėn. apskaičiuojant atsakovo mokėtinas sumas remtasi kontroline apskaita, nuo 2024 m. vasario 23 d. paskirstoma tik Pastato bendro šilumos mazgo įrenginių sunaudota elektros energija. Atsakovo argumentus, kad ieškovė iškraipo tikruosius duomenis, teismas vertino kaip deklaratyvius, nepagrįstus patikimais rašytiniais įrodymais. Rėmimasis praėjusių metų per tą patį laikotarpį suvartotu elektros energijos kiekiu, kaip nurodė teismas, prieštarauja CK 6.388 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Atsakovas Patalpose vykdo komercinę veiklą – teikia svečių namų paslaugas, taigi logiška, kad elektros energijos suvartojimas gali skirtis dėl skirtingo lankytojų elektros energijos suvartojimo. Atsakovo skola už laikotapiu nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. Patalpose suvartotą elektros energiją, taip pat bendrojo naudojimo objektui – šilumos mazgo įrenginiams tenkančią elektros energijos proporcingą dalį – 1321,65 Eur.

13.       Įvertinęs Paslaugų sutarčių nuostatas (3.1, 3.2 punktus), teismas konstatavo, kad jose nenustatyta vienašališko sutarčių nutraukimo galimybė. 2023 m. birželio 19 d. atsakovas raštu pranešė ieškovei apie Paslaugų sutarčių nutraukimą nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d., tačiau ieškovė nesutiko jų nutraukti, nes visi Pastato patalpų savininkai nėra priėmę bendro sprendimo, be to, nenustatyta naudojimosi konkrečiomis bendromis Pastato konstrukcijos dalimis tvarka.

14.       Teismas pažymėjo, kad Paslaugų sutartys sudarytos dėl Pastato bendrosios dalinės nuosavybės objektų techninės priežiūros, tokios sutartys sudarytos su visais Pastato atskirų administracinių patalpų savininkais ir paslaugos teikiamos visam Pastatui. Paslaugų sutartys buvo sudarytos, nes atsakovas įsigijo Patalpas Pastate, kurį administruoja ieškovė, todėl šalių susitarimui taikytinos CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatos.

15.       Paslaugų sutarčių sąlygos nustato visų bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, o ne atskiras jos dalis. Mokestis atsakovui už paslaugas skaičiuojamas proporcingai Patalpų naudingajam plotui. Paslaugų sutartyse nustatyta jų nutraukimo galimybė sietina su kitų patalpų savininkų sudarytomis analogiškomis sutartimis. Nutraukimas sukeltų neigiamų pasekmių ne tik ieškovei, bet ir kitiems Pastato patalpų savininkams. Pastato patalpų savininkai nėra priėmę bendro sprendimo dėl administratoriaus pakeitimo, tokį pageidavimą išreiškė tik dalis savininkų, todėl, teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai atsisako nutraukti Paslaugų sutartis su atsakovu. Pastato patalpų savininkai turi išspręsti nesutarimą dėl Pastato bendrojo naudojimo objektų administravimo priimdami bendrą sprendimą. Pavienis sutarčių nutraukimas prieštarauja tiek sutarčių nuostatoms, tiek įstatymų reglamentavimui bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams.

16.       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus, 2025 m. birželio 19 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

17.       Kolegija laikė pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas, kad tuo atveju, jeigu didžiąją dalį pastato ploto sudaro kitos (negyvenamosios) paskirties patalpos, bendraturčiams įgyvendinant bendrosios dalinės nuosavybės teisę taikytinas CK 4.75–4.81 straipsniuose įtvirtintas teisinis reglamentavimas; savininko interesai turi būti derinami su kitų pastate esančių patalpų savininkų, o kartu ir pastato bendraturčių interesais, turi būti užtikrinama interesų pusiausvyra.

18.       Kolegija nusprendė, kad priešieškinio reikalavimas pripažinti Paslaugų sutartis nutrauktomis negali būti tenkinamas. Paslaugų sutarčių nutraukimas tiesiogiai sukeltų neigiamų pasekmių kitiems Pastato bendraturčiams ir ieškovei. Tokią išvadą kolegija padarė atsižvelgusi į pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kad: Paslaugų sutarčių sąlygos nustato visų bendrojo naudojimo objektų priežiūrą; mokestis atsakovui už paslaugas skaičiuojamas proporcingai Patalpų naudingajam plotui; Paslaugų sutartyse neįtvirtinta vienašalio jų nutraukimo galimybė, atsižvelgiant į kitų patalpų savininkų sudarytas analogiškas sutartis ir jose išdėstytas sąlygas; Pastato patalpų savininkai nėra sudarę susitarimo, priėmę bendro sprendimo dėl Pastato bendrojo naudojimo objektų administravimo, kaip nustatyta specialioje normoje – CK 4.75 straipsnio 1 dalyje.

19.       Kolegija nurodė, kad reikalavimą dėl skolos už elektros energiją priteisimo ieškovė grindžia faktiniu energijos suvartojimu atsakovo Patalpose nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. Konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, taikydamas CK 4.76 straipsnio 1 dalies, 6.388 straipsnio 1 dalies nuostatas, laikė, jog atsakovas, kaip bendrojo naudojimo objekto – šilumos mazgo įrenginių – bendraturtis, turi pareigą dengti proporcingai tenkančias elektros energijos išlaidas. Teismas, kolegijos vertinimu, teisingai, vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais (ieškovo pateiktais skaičiavimais, kurie yra pagrįsti apskaitos prietaisų rodmenimis bei kitų patalpų savininkų turimų kontrolės apskaitos skaitiklių informacija), nustatė skolos dydį. Atsakovas argumentų, kad ieškovės pateikti duomenys yra iškraipyti ir netikslūs, nepagrindė duomenis paneigiančiais įrodymais.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

20.       Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti         Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 19 d. nutartį ir Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. sausio 29 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas iš dalies, priešieškinis atmestas, ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, atsakovo priešieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1.                      Teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad tuo atveju, kai yra sudarytos patalpų savininkų individualios sutartys su tuo pačiu komercinės paskirties pastatą prižiūrinčiu asmeniu, nėra galimybės atskirą sutartį nutraukti vienašališkai, ją nutraukti galima tik visų patalpų savininkų bendru sprendimu. Pastato patalpų savininkai nėra priėmę bendro sprendimo sudaryti priežiūros paslaugų sutartį su ieškove. Pagal neterminuotų Paslaugų sutarčių, atsakovo individualiai sudarytų su ieškove, sąlygas (3.1, 3.2 punktus), sutartys gali būti nutraukiamos prieš terminą šalių susitarimu; šalys įsipareigojo prieš mėnesį informuoti kitą šalį apie sutarties nutraukimą; nutraukiant sutartis atsakovas turi atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Kadangi Paslaugų sutartys yra neterminuotos, sąlyga, pagal kurią jos gali būti nutraukiamos šalių susitarimu, netaikytina, o taikytinos CK 6.199 straipsnio nuostatos, pagal kurias neapibrėžtam terminui sudarytą sutartį bet kuri šalis gali nutraukti apie tai per protingą terminą iš anksto įspėjusi kitą šalį, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus 2012 m. kovo 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2012, CK 6.199 staipsnio taikymas nesiejamas su specialių sąlygų buvimu, išskyrus tai, kad sutarties trukmė turi būti neapibrėžta ir sutartimi ar įstatymu neturi būti draudžiama ar ribojama galimybė tokią sutartį vienašališkai nutraukti.

20.2.                      Teismai netinkamai aiškino ir nepagrįstai taikė CK 4.75 straipsnio nuostatas, padarė nepagrįstą išvadą, kad jos taikytinos bendraturčių ir trečiųjų asmenų išoriniams santykiams reguliuoti ir draudžia atsakovui individualiai sudarytas Paslaugų sutartis nutraukti vienašališkai, nesant visų kitų Pastato atskirų izoliuotų patalpų bendraturčių sutikimo. Paslaugų sutarčių nutraukimas, atsakovo įsitikinimu, galimas, kitų savininkų teisių nepažeidžia, juolab atsižvelgiant į tai, kad ieškovės teikiamos paslaugos nėra privalomos gauti pagal įstatymą, kad bendraturčiai nėra priėmę bendro sprendimo (įsipareigojimo) gauti paslaugas būtent iš ieškovės, o 2023 m. birželio 16 d. susirinkimo metu buvo priimtas daugumos Pastato patalpų savininkų sprendimas atsisakyti ieškovės paslaugų.

20.3.                      Teismai, nepagrįstai atsakovo ir ieškovės prievoliniams santykiams taikydami CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatas, nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, pagal kuriuos šioje normoje yra įtvirtinta bendro pobūdžio principinė nuostata, reglamentuojanti bendraturčių tarpusavio, t. y. vidinius, santykius, kurie yra daiktinio teisinio pobūdžio, susiję su bendraturčių daiktinėmis teisėmis; CK 4.75 straipsnio 1 dalies normos nereguliuoja bendraturčių išorinių santykių su trečiaisiais asmenimis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-1075/2024). Taigi CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatos reguliuoja vidinius Pastato patalpų savininkų santykius. Ši teisės norma neskirta atskiro patalpų savininko ir trečiųjų asmenų santykiams reguliuoti. Individualiai sudarytos sutartys su trečiaisiais asmenimis nepatenka į CK 4.75 straipsnio reguliavimo sritį.

20.4.                      Apeliacinės instancijos teismo išvados, kad ieškovės pateikti atsakovo skolos už elektrą skaičiavimai yra tikslūs, nemotyvuotos. Teismas nepasisakė dėl reikšmingų atsakovo argumentų, kad: sutartis su ieškove dėl elektros tiekimo nebuvo sudaryta; savininkai nėra susitarę dėl elektros apskaičiavimo metodologijos; atsakovas, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, turėjo individualią apskaitą (kontrolinį skaitiklį); atsakovas yra pateikęs nuotraukas su faktiniais skaitiklio rodmenimis, o ieškovė nepateikė faktinio suvartojimo dydžius patvirtinančių įrodymų, vadovaujasi savo susigalvota metodologija, falsifikuoja duomenis gerokai padidindama skaičius. Faktines išlaidas už suvartotą elektros energiją atsakovas padengė, o nepagrįstas išlaidas už kitų savininkų suvartotą elektrą padengti atsisako.

21.       Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jo netenkinti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

21.1.                      Teismai pagrįstai vadovavosi CK 4.75–4.81 straipsniais, reglamentuojančiais santykius, susiklostančius tarp bendraturčių, kurie įgyvendina bendrosios nuosavybės teisę valdydami, naudodamiesi ir disponuodami kitos paskirties nuosavybės teisės objektais, kurie nepatenka į teisės normų, reglamentuojančių daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą, sritį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-381/2024; 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-403/2023). Įstatymas nustato kitokią (nei gyvenamosios paskirties pastatų atveju) sprendimų dėl kitos (ne gyvenamosios) paskirties pastatų bendrosios nuosavybės valdymo priėmimo tvarką – jie priimami bendru visų bendraturčių sutarimu.

21.2.                      Teismai tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, kuriomis imperatyviai reglamentuota sutarties dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros, sudarytos su paslaugų teikėju, nutraukimo tvarka. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad jam užkirstas kelias nutraukti Paslaugų sutartis. Norint nutraukti bendrojo naudojimo objektų priežiūros sutartis su paslaugų teikėjais, turi būti vadovaujamasi ne bendrąja norma (CK 6.199 straipsniu), o CK 4.75 straipsnio 1 dalimi. Esant bendraturčių nesutarimui dėl ieškovės paslaugų teikimo, atsakovas, kaip bendrojo naudojimo objektų bendraturtis, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu – prašyti nustatyti bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką. Kol nenustatyta ši tvarka, be to, bendrojo naudojimo objektai neatidalyti, ieškovė pagrįstai toliau teikia visiems Pastato bendrojo naudojimo objektams priežiūros paslaugas. Ji negali savo nuožiūra prižiūrėti tik dalies objektų. Ieškovė yra įsipareigojusi kitiems Pastato patalpų savininkams pagal su jais sudarytas sutartis.

21.3.                      Teismai, atsižvelgdami į Paslaugų sutarčių dalyką – visų Pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūra, ne atskira jos dalis; mokestis už paslaugas atsakovui skaičiuojamas proporcingai Patalpų naudingajam plotui; Paslaugų sutartyse nenustatyta jų vienašalio nutraukimo galimybė – pagrįstai nekonstatavo, kad ieškovę ir atsakovą sieja individualūs (išoriniai), prievoliniai teisiniai santykiai. Atsakovas yra vienas iš Pastato bendrojo naudojimo objektų savininkų, santykyje su ieškove veikia daiktinės teisės pagrindu. Bendrųjų namo objektų išlaikymo pareiga kyla iš jo, kaip bendraturčio, prievolės išlaikyti tinkamą bendrosios nuosavybės objektų būklę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-137-684/2017).

21.4.                      Pareiga atsakovui atsiskaityti už suvartotą elektros energiją kyla iš įstatymo (EEĮ 34, 40, 45, 47 straipsniai; Taisyklių 101 punktas). Jeigu vartotojo objektas yra prijungtas prie skirstomojo elektros tinklo, asmeniui, kuris nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdo objektą, kyla pareiga atsiskaityti už suvartotą elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo paslaugas net ir nesant su nepriklausomu tiekėju ir (ar) operatoriumi sudarytos sutarties. Už laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. atsakovo faktiškai suvartotą elektros energiją tiekėjui sumokėjo ieškovė, kaip nurodyta CK 6.50 straipsnio 1, 3 dalių nuostatose, ir jai perėjo kreditoriaus teisės į atsakovą. Teismai pagrįstai, vadovaudamiesi CK 6.388 straipsnio 1 dalies, 4.76 straipsnio 1 dalies nuostatomis, konstatavo, kad atsakovui, kaip bendrojo naudojimo objekto – šilumos mazgo įrenginių bendraturčiui, atsiranda pareiga dengti proporcingai tenkančias elektros energijos išlaidas. Teismai nustatė, kad ieškovės pateikti apskaičiavimai yra pagrįsti apskaitos prietaisų rodmenimis ir kitų patalpų savininkų turimų kontrolės apskaitos skaitiklių informacija.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų

22.       Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad pagal ją kasacinis teismas sprendžia tik teisės klausimus, be to, tik tuos teisės klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024 56 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

23.       Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad kasacinio skundo argumentai, kuriais kasatorius, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė apeliacinės instancijos teismas, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs proceso teisės normas ar netinkamai jas taikęs, yra faktinio pobūdžio ir nesudaro kasacijos dalyko. Dėl tokio pobūdžio argumentų kasacinis teismas neturi teisinio pagrindo pasisakyti, kadangi tai neatitiktų įstatyme įtvirtintos kasacinio proceso paskirties ir ribų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-969/2016 39 punktą; 2017 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-611/2017 40 punktą, kt.).

24.       Atsakovas kasaciniame skunde kvestionuoja teismų išvadą, kad jis negalėjo vienašališkai nutraukti neterminuotų Paslaugų sutarčių CK 6.199 straipsnio pagrindu, atsižvelgiant į šių sutarčių sąlygas ir CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reguliavimą. Taip pat atsakovas nesutinka, kad ieškovės pateikti atsakovo skolos už elektros energiją skaičiavimai yra tikslūs, teigia, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo dalies apeliacinio skundo.

25.       Pirmiau nurodytais argumentais atsakovas kelia teisės klausimus dėl administracinės paskirties pastato bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą, bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros paslaugų sutarties nutraukimo tvarką reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo, CK 6.199 straipsnio santykio su CK 4.75 straipsnio nuostatomis, taip pat dėl teismo pareigos motyvuoti procesinį sprendimą pažeidimo. Šiais klausimais teisėjų kolegija pasisakys toliau nutartyje.

26.       Teisėjų kolegija pažymi, kad šią bylą nagrinėję teismai nenustatė atsakovo kasaciniame skunde nurodytų aplinkybių, jog: atsakovas turėjo individualią elektros apskaitą; ieškovė nepateikė faktinio suvartojimo dydžius patvirtinančių įrodymų; ieškovė falsifikavo duomenis. Kasacinis teismas, minėta, atlikdamas apskųsto teismo procesinio sprendimo patikrą teisės taikymo aspektu yra saistomas bylą nagrinėjusių teismų nustatytų aplinkybių ir naujų faktinių aplinkybių nenustato (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Atsakovas nepateikė teisinių argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo konkrečių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių netinkamo taikymo ar pažeidimo. Atitinkamai pasisakyti dėl faktinio pobūdžio teiginių, susijusių su pirmiau nurodytomis aplinkybėmis, pagrįstumo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

Dėl administracinės paskirties pastato bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo, sprendimų priėmimo tvarkos

27.       

28.       Jeigu didžiąją dalį administracinės paskirties pastato ploto sudaro kitos (negyvenamosios) paskirties patalpos, bendraturčiams įgyvendinant bendrosios dalinės nuosavybės teisę taikytinas CK 4.75–4.81 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-381/2024 32 punktą). 

29.       CK 4.75 straipsnio 1

30.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bendrosios taisyklės, jog bendrosios nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), išimtis nustatyta daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams – jie sprendimus gali priimti ir nepasiekus bendro bendraturčių sutarimo, esant balsų daugumai. Tokį teisinį reguliavimą lemia pati patalpų žmonėms gyventi paskirtis, nes gyvenamosios paskirties pastatų, priklausančių bendraturčiams ar butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, išsaugojimas, tinkamas eksploatavimas, valdymas ir naudojimas yra viešasis interesas. Būtent tokių tikslų vedamas įstatymų leidėjas gyvenamosios paskirties pastatų bendraturčiams nustatė pareigą pasirinkti vieną iš pastatų valdymo formų (butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartis ar administravimas, pasirinkus (paskyrus) bendrojo naudojimo objektų administratorių), taip pat nustatė prievolę reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Tokie reikalavimai nėra keliami kitos (ne gyvenamosios) paskirties pastatams, todėl įstatymas nustato ir kitokią sprendimų dėl bendrosios nuosavybės valdymo priėmimo tvarką – jie priimami bendru visų bendraturčių sutarimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-381/2024 29, 30 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

31.       Taigi, priklausomai nuo pastato paskirties, įstatymas nustato skirtingą sprendimų dėl bendrosios nuosavybės valdymo priėmimo tvarką – gyvenamosios paskirties pastatų bendraturčių sprendimai gali būti priimami balsų dauguma, o kitos (ne gyvenamosios) paskirties pastatų bendraturčių sprendimai – bendru visų bendraturčių sutarimu.

32.       Šią bylą nagrinėję teismai nustatė, kad Pastatas yra administracinės paskirties, jame nėra gyvenamosios paskirties patalpų. Yra iš viso 20 negyvenamųjų patalpų, jų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Pastato bendrojo naudojimo objektai. Ieškovė vykdo šių objektų techninę priežiūrą, administruoja bendraturčių kaupiamąsias lėšas ir teikia kitas su bendrosios dalinės nuosavybės administravimu susijusias paslaugas. Šias paslaugas ieškovė teikia negyvenamųjų patalpų priežiūros paslaugų sutarčių, sudarytų su visais Pastato atskirų administracinių patalpų savininkais, tarp jų ir atsakovu, pagrindu. 

33.       Taip pat teismai nustatė, kad nėra bendro visų Pastato patalpų savininkų sprendimo dėl Pastato administratoriaus keitimo. Atsakovas nesutinka, kad nagrinėjamoje byloje ši aplinkybė yra teisiškai reikšminga sprendžiant dėl priešieškinio reikalavimo – Paslaugų sutartis pripažinti nutrauktomis ir pasibaigusiomis nuo 2023 m. rugpjūčio 31 d., atleisti šalis nuo sutarčių vykdymo – pagrįstumo. Atsakovo įsitikinimu, teismai nepagrįstai taikė CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatas išoriniams atsakovo ir ieškovės prievoliniams santykiams, nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas negali, vadovaudamasis CK 6.199 straipsnio nuostatomis, nutraukti individualiai su ieškove sudarytų Paslaugų sutarčių be bendraturčių sutikimo.  

34.       Pirmiau nurodyti kasacinio skundo argumentai lemia būtinumą pasisakyti dėl CK 6.199 straipsnio santykio su CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, administracinės paskirties pastato bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros paslaugų sutarties nutraukimo tvarkos.

Dėl CK 6.199 straipsnio taikymo sąlygų, santykio su CK 4.75 straipsnio nuostatomis, administracinės paskirties pastato bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros paslaugų sutarties nutraukimo tvarkos 

35.       CK 6.199 straipsnyje nustatyta, kad neapibrėžtam terminui sudarytą sutartį bet kuri šalis gali nutraukti apie tai per protingą terminą iš anksto įspėjusi kitą šalį, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita.

36.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.199 straipsnis įtvirtina bendrąją taisyklę, jog, šalims nesusitarus dėl sutarties galiojimo termino, bet kuri šalis gali sutartį nutraukti, per protingą terminą iš anksto apie tai pranešusi kitai šaliai. Ši teisės norma įtvirtinta užtikrinant teisę šalims nutraukti tokias sutartis, kurių trukmės neįmanoma ar ją sunku nustatyti, nes sutartis negali įpareigoti šalių amžinai, nesuteikiant priemonių jai nutraukti. Atsižvelgiant į sutarčių laisvės principą, teisė nutraukti sutartį pripažįstama visoms sutarties šalims ir nesiejama su vienos iš jų kaltės įrodinėjimu. Dėl to CK 6.199 straipsnio taikymas nesiejamas su specialių sąlygų buvimu, išskyrus tai, kad sutarties trukmė turi būti neapibrėžta ir sutartimi ar įstatymu neturi būti draudžiama ar ribojama galimybė tokią sutartį vienašališkai nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2012).

37.       Taigi pirmiau nurodyta teisės norma nukreipia į šalių sudarytą sutartį ir į šalių teisiniams santykiams aktualias įstatyme įtvirtintas teisės normas. Jei šalių sudarytoje sutartyje ar įstatyme ribojimų ar draudimo vienašališkai nutraukti konkrečią, neapibrėžtam terminui sudarytą sutartį nėra, tokia sutartis gali būti nutraukta per protingą terminą iš anksto apie tai įspėjus. Įstatymas gali įtvirtinti ribojimus nutraukti šalių sudarytą neterminuotą sutartį, nors sutartyje toks ribojimas nenustatytas. Atitinkamai šią bylą nagrinėję teismai pagrįstai vertino, ar iš Paslaugų sutarčių ir (ar) įstatymo nekyla draudimas (ribojimai) vienašališkai nutraukti šias sutartis.

38.       Teismai nustatė, kad pagal Paslaugų sutartis ieškovė įsipareigojo teikti atsakovui Pastato, kuriame yra Patalpos, bendrojo naudojimo objektų (bendrųjų pastato konstrukcijų, elektros instaliacijos nuo elektros energijos tiekėjo ir tinklo savininko nuosavybės ribos, šildymo ir karšto vandens sistemų, šalto vandens ir nuotekų sistemų) techninę priežiūrą, inžinerinės įrangos avarijų likvidavimo paslaugas; apskaičiuoti ir rinkti mokesčius iš patalpų savininkų bei nuomininkų pagal savininkų priimtą sprendimą; atsakovas įsipareigojo mokėti mokesčius už paslaugų teikimą pagal sąskaitas faktūras (sutarčių 1 punktas, 2.1.1, 2.1.2, 2.2.1 punktai). Paslaugų sutarčių 3.1 punkte nustatyta, kad sutartys įsigalioja nuo pasirašymo dienos ir galioja neterminuotai. Paslaugų sutarčių 3.2 punkte įtvirtinta, kad sutartys gali būti nutraukiamos prieš terminą šalių susitarimu; šalys įsipareigoja prieš mėnesį informuoti kitą šalį apie sutarties nutraukimą. Tokias sutartis, minėta, yra sudarę visi Pastato patalpų bendraturčiai dėl jų bendro turto administravimo.

39.       Ankstesniame šios nutarties skyriuje jau išaiškinta, kad administracinės paskirties pastato bendrojo naudojimo patalpų ir kito bendro turto bendraturčiai, remiantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendru turtu naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Teisės aktai nenustato privalomo negyvenamosios paskirties pastato bendro turto administravimo būdo, t. y. bendraturčiai turi patys bendru sutarimu nuspręsti dėl bendro turto nuosavybės teisės įgyvendinimo – administravimo, priežiūros, valdymo, naudojimo, disponavimo tvarkos ir sąlygų. Be kita ko, jie gali bendram turtui administruoti bendru sutarimu samdyti išorinį administratorių.

40.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad esant bendrosios dalinės nuosavybės teisei į vieną objektą yra nukreiptos ne vieno, bet dviejų ar daugiau savininkų subjektinių teisių ir santykiuose su trečiaisiais asmenimis bendraturčiai veikia kaip vienas savininkas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-701/2020 28 punktą). Taigi, bendraturčiams nusprendus nuosavybės teisei į bendrą turtą įgyvendinti samdyti išorinį administratorių, turi būti sudaroma sutartis, siejanti visus bendraturčius iš vienos pusės ir administratorių – iš kitos pusės, o tokio susitarimo keitimas ar nutraukimas galimas tik visų bendraturčių bendru sutarimu. 

41.       Atitinkamai CK 6.199 straipsnio norma pavienio bendraturčio teisės nutraukti visų bendraturčių sudarytą bendro turto administravimo sutartį su turto administratoriumi aspektu turi būti aiškinama atsižvelgiant į daiktinės teisės normas, t. y. CK 4.75–4.81 straipsniuose įtvirtinto teisinio reguliavimo ypatumus įgyvendinant nuosavybės teisę į bendrą turtą, ir į tai, kad visi bendraturčiai santykiuose su trečiaisiais asmenimis veikia kaip vienas savininkas. Todėl jeigu pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendro turto nuosavybės teisei įgyvendinti būtinas visų bendraturčių bendras sprendimas, įskaitant ir santykiuose su trečiaisiais asmenimis, tai tokia sutartis pagal CK 6.199 straipsnį gali būti nutraukta tik visų bendraturčių bendru sprendimu, atitinkamai negali būti nutraukiama pavienio bendraturčio, nesant kitų pritarimo.

42.       Nagrinėjamoje byloje teismai konstatavo, kad priešieškinio reikalavimas negali būti patenkintas, nes pavienis Paslaugų sutarčių nutraukimas prieštarauja sutarčių nuostatoms ir CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam reguliavimui. Teismai pripažino, kad Paslaugų sutartyse nenustatyta vienašalio nutraukimo galimybė, ji susieta su kitų patalpų savininkų sudarytomis analogiškomis sutartimis. Be to, Paslaugų sutarčių sąlygos nustato visų bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, o ne atskiras jos dalis. Mokestis atsakovui už paslaugas skaičiuojamas proporcingai Patalpų naudingajam plotui. Nėra priimto įstatymo (CK 4.75 straipsnio 1 dalies) reikalaujamo bendro visų Pastato patalpų savininkų sprendimo dėl administratoriaus pakeitimo, tokį pageidavimą išreiškė tik dalis patalpų savininkų. Taip pat nėra nustatyta naudojimosi Pastato bendrojo naudojimo objektais tvarka.

43.       Teisėjų kolegija nurodo, kad nagrinėjamoje byloje bendrosios dalinės nuosavybės objekto specifiškumas (Pastato bendrojo naudojimo objektai, dėl kurių nenustatyta naudojimosi tvarka), Paslaugų sutarčių dalykas ir paminėtos kitos reikšmingos aplinkybės, atsižvelgiant į CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reguliavimą ir šios nutarties 41 punkte pateiktą išaiškinimą, sudaro pagrindą visų bendraturčių sudarytas sutartis su ieškove (administratore), įskaitant ir atsakovo sudarytas Paslaugų sutartis, turinio prasme, neatsižvelgiant į išorinę formą, vertinti kaip vieną bendrą visų bendraturčių sutartį su ieškove. Todėl bylą nagrinėję teismai teisingai nusprendė, kad atsakovas neturi teisės vienašališkai nutraukti santykių su ieškove, t. y., nesant visų bendraturčių sutarimu priimto sprendimo keisti Pastato bendrojo naudojimo objektų administratorių, nutraukti su ieškove sudarytų sutarčių. 

44.       Teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai nepagrįstais atsakovo argumentus, kad ieškovės teikiamos paslaugos nėra privalomos gauti pagal įstatymą, kad bendraturčiai nėra priėmę bendro sprendimo (įsipareigojimo) gauti paslaugas būtent iš ieškovės, todėl atsakovas, kaip jis pats įsitikinęs, gali individualiai su ieškove sudarytas Paslaugų sutartis nutraukti vienašališkai ir tai kitų savininkų teisių nepažeidžia.

45.       Pirma, nors įstatymas bendraturčių neįpareigoja pasirinkti administratorių, sudaryti sutartį dėl administracinės paskirties Pastato bendrojo naudojimo objektų administravimo, bendraturčiai tokio pobūdžio sprendimus gali priimti vadovaudamiesi CK 4.75 straipsnio 1 dalimi. Nagrinėjamoje byloje nustatyta aplinkybė, kad visi bendraturčiai dėl to paties objekto yra sudarę administravimo paslaugų sutartis ir būtent su ieškove, reiškia, kad ieškovė, kaip administratorė, bendraturčių pasirinkta bendru sutarimu.

46.       Antra, atsižvelgiant į tai, kad esant bendrosios dalinės nuosavybės teisei į vieną objektą yra nukreiptos ne vieno, bet dviejų ar daugiau savininkų subjektinių teisių ir santykiuose su trečiaisiais asmenimis bendraturčiai veikia kaip vienas savininkas, pirmiau nurodytos aplinkybės reiškia ir tai, kad, kaip jau išaiškinta, visi bendraturčiai dėl Pastato bendrojo naudojimo objektų administravimo yra sudarę (turinio, ne formos prasme) vieną bendrą sutartį su ieškove.

47.       Trečia, kadangi visų bendraturčių nuosavybė – administracinės paskirties Pastato bendrojo naudojimo objektai, dėl kurių nėra nustatytos naudojimosi tvarkos, – gali būti valdoma ir naudojama tik jų bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), bendru sutarimu pasirinktai administratorei pakeisti (santykiams su ieškove nutraukti) neišvengiamai taip pat būtinas bendras visų savininkų sutarimas. Tokio sutarimo nesant Paslaugų sutartys, kaip teisingai nusprendė teismai, vienašališkai, vadovaujantis CK 6.199 straipsniu, atsakovo negali būti nutrauktos. 

48.       Nors atsakovas nurodo, kad yra tinkamai įvykdęs pareigą pranešti ieškovei raštu apie Paslaugų sutarčių nutraukimą, tačiau teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytais motyvais, pripažįsta, kad teismai pagrįstai aplinkybės dėl įspėjimo nelaikė pakankama konstatuoti, jog šalių santykiai pasibaigė, t. y. Paslaugų sutartys nutrūko. Sudariusi tokio pobūdžio sutartis su visais Pastato patalpų savininkais ir pagal jas teikdama viso Pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugas, ieškovė negali ignoruoti aplinkybės dėl bendro visų savininkų sutarimo keisti administratorių nebuvimo. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta teismų išvadą, kad šiuo atveju Paslaugų sutartyse nustatyta jų nutraukimo galimybė susieta su kitų patalpų savininkų sudarytomis analogiškomis sutartimis.

49.       Apibendrindama teisėjų kolegija nurodo, kad teismai pagrįstai konstatavo, jog pavienis Paslaugų sutarčių nutraukimas prieštarauja tiek sutarčių nuostatoms, tiek įstatyme įtvirtintam reglamentavimui. Nesant visų bendraturčių sutarimo dėl administratoriaus keitimo ir su ieškove sudarytų sutarčių nutraukimo, ieškovė, kaip teisingai konstatavo teismai, pagrįstai toliau teikia administravimo paslaugas. Pažymėtina, kad atsakovas nereiškė reikalavimo nutraukti Paslaugų sutartis teismo tvarka be bendraturčių sutikimo, o toks reikalavimas, koks buvo pareikštas (pripažinti Paslaugų sutartis nutrauktomis ir pasibaigusiomis nuo 2023 m. rugpjūčio 31 d.), teismų netenkintas pagrįstai.

Dėl pareigos motyvuoti teismo procesinį sprendimą

50.       Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo išvados, jog ieškovės pateikti atsakovo skolos už elektrą skaičiavimai yra tikslūs, nemotyvuotos. Teismas nepasisakė dėl reikšmingų atsakovo argumentų, kad sutartis su ieškove dėl elektros tiekimo nebuvo sudaryta, savininkai nėra susitarę dėl elektros apskaičiavimo metodologijos, atsakovas yra pateikęs faktinio elektros energijos suvartojimo dydžius patvirtinančius įrodymus.

51.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai).

52.       Tai, ar teismo priimto procesinio sprendimo motyvavimo trūkumai konkrečiu atveju lemia absoliutų sprendimo negaliojimą (išvadą, kad skundžiamas sprendimas yra be motyvų), ar turėtų būti vertinami kaip procesinis pažeidimas (nepakankamas sprendimo motyvavimas), dėl kurio esmingumo spręstina pagal galimą šio pažeidimo įtaką bylos rezultatui, vertintina atsižvelgiant į teismo pareigos pateikti sprendimo motyvus pažeidimo laipsnį. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, turi pasisakyti dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, kurie patenka į bylos nagrinėjimo dalyką, atskleidžia ginčo esmę ir yra reikšmingi bylos teisiniam rezultatui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018, 36 punktas). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022 29 punktą).

53.       Šią bylą nagrinėję teismai priėmė vienodus procesinius sprendimus dėl atsakovo priešieškinio – laikė, kad jis nepagrįstas, ir pateikė atitinkamus motyvus tokiai išvadai pagrįsti. Sprendžiant dėl apeliacinės instancijos teismo pareigos motyvuoti skundžiamą nutartį vykdymo ir motyvavimo pakankamumo, atsižvelgtina ir į pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes bei sprendimo motyvavimą, nes teismai pateikė iš esmės vienodas išvadas dėl bylos baigtį lemiančių aspektų.  

54.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Pastate elektros energijos pirkimo–pardavimo ir elektros energijos persiuntimo paslaugas teikia UAB „Elektrum Lietuva“ ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ pagal su ieškove sudarytas sutartis. Suvartota Pastato elektros energija apskaitoma per tris komercines elektros energijos apskaitas, kurių abonentas yra ir sąskaitas už suvartotą elektros energiją pastate gauna ieškovė. Ieškovė paskirsto patalpų savininkams pagal kontrolinius skaitiklius arba patalpų plotą mokėtinus mokesčius už sunaudotą elektros energiją, išrašo sąskaitas Pastato patalpų savininkams ar valdytojams. Laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. vasario 22 d. atsakovo Patalpose individualios elektros energijos apskaitos nebuvo, atsakovas ją įsivedė 2024 m. vasario 23 d. ir atjungė savo patalpas nuo bendrų pastato elektros tinklų. Nuo šios datos ieškovė Pastato patalpų savininkų ir kitų naudotojų suvartotos elektros energijos neskirstė, tačiau skaičiavo atsakovui tenkančią dalį už šilumos mazgo elektros įrenginių suvartotą elektros energiją proporcingai jam nuosavybės teise priklausančių Patalpų plotui šildymo sezono metu.

55.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė savo reikalavimą priteisti skolą už elektrą grindžia teisės aktuose (EEĮ ir Taisyklėse) įtvirtintu reguliavimu, nustatančiu vartotojo prievolę atsiskaityti už suvartotą elektros energiją. Tiesioginiai elektros energijos vartotojai yra Pastato patalpų savininkai ir valdytojai, tarp jų – atsakovas, todėl jam tenka prievolė atsiskaityti už faktiškai suvartotą elektros energiją. Ieškovė apmokėjo jai išrašytas sąskaitas už elektros energiją ir jos persiuntimą ir mokėtinus mokesčius paskirstė tiesioginiams vartotojams. Ieškovės skaičiavimai paremti apskaitos prietaisų rodmenimis, kitų patalpų savininkų turimų kontrolinės apskaitos skaitiklių duomenimis. Apskaičiavimą lėmė Pastato elektros sistemos ypatumai – dalies patalpų savininkų individualios apskaitos neturėjimas, be kita ko, atsakovo nebendradarbiavimas su ieškove, duomenų neteikimas, neįsileidimas į Patalpas. Atsakovo nurodomas jo suvartotos elektros energijos apskaičiavimo būdas – remtis praėjusių metų per tą patį laikotarpį suvartotu elektros energijos kiekiu – prieštarauja CK 6.388 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Atsakovo pateikti skaičiavimai nelaikytini patikimais.

56.       Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas CK 6.388 straipsnio 1 dalies, 4.76 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagrįstai konstatavo, jog atsakovui, kaip bendrojo naudojimo objekto – šilumos mazgo įrenginių – bendraturčiui, atsiranda pareiga dengti proporcingai tenkančias elektros energijos išlaidas. Skolos už suvartotą elektros energiją dydį teismas nustatė remdamasis ieškovės pateiktais apskaičiavimais, kurie yra pagrįsti apskaitos prietaisų rodmenimis bei kitų patalpų savininkų turimų kontrolės apskaitos skaitiklių informacija. Atsakovas teiginių, kad ieškovės pateikti duomenys yra iškraipyti ir netikslūs, teismo vertinimu, nepagrindė įrodymais. Pakartotinai įvertinęs ieškovės į bylą pateiktus įrodymus, skundžiamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nustatydamas skolos už suvartotą elektros energiją dydį pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje pateiktus įrodymus ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.

57.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nors apeliacinės instancijos teismas neaptarė kiekvieno iš byloje šalių pateiktų įrodymų, tačiau teigti, kad skundžiama nutartis nemotyvuota, kad teismas nepasisakė dėl reikšmingų atsakovo argumentų, nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritarė pirmosios instancijos teismo vertinimams, nenustatė pažeidimų, pats pakartotinai įvertino įrodymus. Skundžiamoje nutartyje yra akcentuotos, teismo vertinimu, svarbiausios aplinkybės: nustatytos faktinės bylos aplinkybės (kokiu pagrindu tiekta elektra, kaip paskirstyta, kada pas atsakovą atsirado individuali apskaita, kaip tai keitė skaičiavimą, skirstymą); iš teisinio reguliavimo kylanti atsakovo, kaip bendrojo naudojimo objekto bendraturčio, pareiga dengti proporcingai tenkančias elektros energijos išlaidas; ieškovės apskaičiuotos skolos už suvartotą energiją pagrindimas faktiniu elektros energijos suvartojimu; apskaičiavimų pagrindimas apskaitos prietaisų rodmenimis, kitų patalpų savininkų turimų kontrolės apskaitos skaitiklių informacija; atsakovo teiginių nepagrindimas ieškovės pateiktus duomenis paneigiančiais įrodymais.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

58.       Apibendrindama šioje nutartyje nurodytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį. Teismai tinkamai aiškino ir taikė CK 4.75 straipsnio 1 dalies, 6.199 straipsnio nuostatas, pagrįstai konstatavo, kad pavienis Paslaugų sutarčių nutraukimas, nesant visų Pastato bendrojo naudojimo objektų bendraturčių bendro sprendimo dėl administratoriaus keitimo bei sutarčių su ieškove nutraukimo, prieštarauja sutarčių nuostatoms ir įstatyme įtvirtintam reguliavimui. Nenustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo išvados būtų padarytos esmingai pažeidžiant procesinio sprendimo motyvavimo pareigą, nepasisakant dėl šiai bylai išnagrinėti reikšmingų atsakovo apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo.

59.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

60.       Atsižvelgiant į šios bylos išnagrinėjimo kasaciniame teisme rezultatą (atsakovo kasacinis skundas atmestas), ieškovė neturi pareigos atlyginti bylinėjimosi išlaidų, atsakovo patirtų bylą nagrinėjant kasaciniame teisme.

61.       Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius patirtas 1778,70 Eur išlaidas advokato pagalbai už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą apmokėti. Šios išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2, 7, 8.14 punktų nuostatas, jų atlyginimas ieškovei priteistinas iš atsakovo. 

62.       Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas šioje byloje nepatyrė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Panevėžio butų ūkis“ (j. a. k. 147146714) iš atsakovo J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 1778,70 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus septyniasdešimt aštuonis Eur 70 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. 

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                               Goda Ambrasaitė-Balynienė  

Gražina Davidonienė   

Andžej Maciejevski