Civilinė byla Nr. e2A-790-413/2023
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02815-2020-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.1; 2.6.10.5.2.1; 3.3.1.18.1
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. liepos 27 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Palubinskaitės ir Albinos Rimdeikaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų G. K. ir N. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-74-558/2023, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MK tekstilė“ ieškinį atsakovams G. K. ir N. K., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ ir viešajai įstaigai „Montanos“ dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „MK tekstilė“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti solidariai iš atsakovų G. K. ir N. K. 4 000,31 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimai buvo grindžiami tuo, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 13/100 dalys 6934,92 kv. m bendro ploto pastato (patalpos pastato trečiajame aukšte), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovams iki 2020 m. rugsėjo 14 d. nuosavybės teise priklausė 152/1000 dalys minėto pastato (patalpos pastato ketvirtame aukšte), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovai jiems priklausančias patalpas prižiūrėjo netinkamai, per išdaužytų ir/ar išardytų atviras langų angas patenkantys krituliai (sniegas ir vanduo) užliedavo žemiau esančias ieškovės patalpas. 2020 m. birželio 30 d. po smarkaus lietaus buvo dar kartą užlietos ieškovei priklausančių patalpų lubos ir sienos. Pagal parengtą patalpų remonto darbų sąmatą remonto darbai ieškovei kainuotų 4 000,31 Eur. Atsakovai su ieškove geranoriškai nebendradarbiavo, padarytos žalos dėl patalpų apgadinimo neatlygino, todėl ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama patirtą žalą išieškoti iš atsakovų teismine tvarka.
3. Atsakovai prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Anot atsakovų, 2020 m. birželio 30 d. ieškovės patalpos galėjo būti užlietos lietaus vandeniu dėl netvarkingų pastato sienų ir stogo konstrukcijų. Be to, pastato lietvamzdis taip pat netvarkingas (užsikišęs lapais ar kitais nešvarumais), todėl liūties metu vanduo patenka ant pastato sienos ir per plyšius prasiskverbia į pastato vidų. Ginčo atveju vanduo negalėjo patekti per atsakovų patalpų langų angas, kadangi po Alytaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio skyriaus pastatų priežiūros specialisto A. K. žodinio nurodymo patalpos buvo sutvarkytos (užkaltos plokštėmis ir uždengtos plėvele). Ieškovei, kaip nukentėjusiajam asmeniui, tenka pareiga įrodyti žalos faktą ir dydį. Prašomos atlyginti 4 000,31 Eur žalos skaičiavimo pagrįstumas kelia abejonių. Lokalinėje darbų sąmatoje nenurodyta jos sudarymo datą, darbų kaina paskaičiuota pagal 2020 m. balandžio mėnesio duomenis, žalos atsiradimą sąlygojęs įvykis – 2020 m. birželio 30 d.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. vasario 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.
5. Teismas priteisė ieškovei UAB „MK Tekstilė“ solidariai iš atsakovų G. K. ir N. K. 2 666,87 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir po 37,22 Eur bylinėjimosi išlaidų; valstybei iš ieškovės priteisė 6,17 Eur, iš atsakovų lygiomis dalimis po 6,17 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Kitą ieškinio dalį atmetė.
6. Teismas nustatė, kad ieškovei dalinės nuosavybės teise priklauso 13/100 dalys 6934,92 kv. m bendro ploto pastato (patalpos pastato trečiajame aukšte), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovams tuo pačiu adresu iki 2020 m. rugsėjo 14 d. dalinės nuosavybės teise priklausė 152/1000 dalys minėto pastato (patalpos pastato ketvirtame aukšte), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2020 m. birželio 30 d. buvo apgadintos (užlietos) ieškovės patalpos ir paskaičiuota jai padaryta 4000,31 Eur žala, dėl kurios atlyginimo ieškovė kreipėsi į atsakovus, kaip viršutinio aukšto patalpų savininkus, CK 6.266 straipsnio pagrindu.
Dėl patalpų užliejimo židinio
7. Teismas nurodė, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė reglamentuota CK 6.266 straipsnyje, pagal kurį žalą, padarytą dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės.
8. Teismo vertinimu, ieškovei priklausančios patalpos buvo aplietos dėl 2020 m. birželio 30 d. įvykusio vandens pratekėjimo iš atsakovams priklausančių patalpų. Iš pateiktos į bylą pažymos apie hidrometeorologines oro sąlygas teismas nustatė, kad 2020 m. birželio 29-30 dienomis, per 9 valandas iškrito 17,5 mm kritulių ir taip buvo pasiektas pavojingo meteorologinio reiškinio rodiklis – smarkus lietus. Nors atsakovai teigė, kad ieškovės patalpų užliejimo židinys nėra viršuje esančios jų patalpos, nurodydami, kad jų patalpų langai iki ginčo įvykio buvo sutvarkyti ir pro juos negalėjo patekti vanduo į atsakovų, o vėliau ir į ieškovės patalpas, teismas, remdamasis surinktais į bylą įrodymais, padarė priešingą išvadą. Tokią savo išvadą teismas motyvavo tuo, kad vanduo pratekėjo į ieškovės patalpas per lubas, besiribojančias su viršuje esančiomis atsakovų patalpomis, ir sienas, užliejimo židinys yra vandens pratekėjimas per nesutvarkytus (išdaužtus, nesandarius) atsakovų patalpų langus, iškritus dideliam kritulių kiekiui.
9. Anot teismo, atsakovų ginčijamą aplinkybę, kad atsakovų patalpos buvo neprižiūrimos, o langai buvo išdaužti ir kiauri, patvirtina į bylą ieškovės pateiktos pastato fasado pusės trečio ir ketvirto aukšto nuotraukos (20200630_162251.jpg, 20200701_110357.jpg) (priedai prie ieškinio 2020-10-30 Nr. CBP-6061), iš kurių matyti, kad ties stikliniu išsikišimu į lauko pusę ketvirto aukšto langai (priklausantys atsakovams) iš vidaus dengti geometriniais ornamentais, vieno lango dužusi (įskilusi) stiklo dalis bei atvira ertmė, ties kuria vizualiai matomi nutekėjimai žemyn. Pagal vidinius failų (jpg) metaduomenis nuotrauka 20200630_162251.jpg fiksuota 2020 m. birželio 30 d., 16.22 val., nuotrauka 20200701_110357.jpg fiksuota 2020 m. liepos 1 d., 11.03 val. Nuotraukoje (foto.jpg) (priedas prie dubliko 2021-02-12 Nr. DOK-5418) – pastato fasado šoninė dalis, ketvirto aukšto patalpų lango stiklo dužusi (nuskilusi) dalis ir atvira ertmė. Pagal vidinius failų (jpg) metaduomenis nuotrauka fiksuota 2020 m. spalio 17 d., 15.13 val.
10. Teismas nurodė, kad ieškovė žalos atsiradimą grindžia vidaus patalpų (lubų ir sienų) nuotraukomis (Nr. 20200630_133241.jpg, 20200630_133301.jpg, 20200630_162730jpg, 20200630_162742.jpg) ir fasado (Nr. foto.jpg, 20200630_161915.jpg, 20200630_162251.jpg, 20200630_110233.jpg, 20200701_110357.jpg) (priedai prie ieškinio 2020-10-30 Nr. CBP-6061). Vidaus patalpų nuotraukose fiksuoti akivaizdūs paviršiaus pakitimai (tamsesnės dėmės, atšokę dažai, nubėgimai). Pagal vidinius failų (jpg) metaduomenis, jie sukurti (nuotraukos fiksuotos) 2020 m. birželio 30 d. (13.30 -13.33 val., 16.20-16.27 val.) - liepos 1 d. (11.02-11.03 val.), t. y. visos nuotraukos, tiek fasado, išskyrus vieną fasado nuotrauką, kuri daryta 2020 m. spalio 17 d., tiek vidaus darytos tą pačią įvykio dieną (2020-06-30) bei sekančią (2020-07-01) dieną, kas paneigia atsakovų atstovės abejones, kad nuotraukos darytos ne tą dieną ir jų padarymo data gali būti koreguojama, kad ieškovės pateiktose nuotraukose galėjo būti užfiksuotos pasekmės kito draudiminio įvykio (2020 m. spalio 14 d.). Be to, anot teismo, pastato fasado nuotrauka, kuri daryta 2020 m. spalio 17 d., tik patvirtina aplinkybę, kad atsakovų langai ir ginčo įvykių dieną ir po jos, praėjus beveik 4 mėnesiams, buvo nesutvarkyti.
11. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė 2020 m. gegužės mėn. dėl pastato patalpų ketvirtame aukšte nepriežiūros kreipėsi į kompetentingą instituciją – Alytaus miesto savivaldybės administracijos Ūkio skyrių. Iš pateikto į bylą Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2020m. liepos 20 d. rašto turinio matyti, kad 2020 m. birželio 2 d. patalpos buvo apžiūrėtos ir nustatyta, kad jos yra neprižiūrimos, netvarkingos, langai išdaužyti, savininkas žodžiu įspėtas ir informuotas kuo skubiau užkalti langus, o 2020 m. birželio 26 d. raštu Nr. SD-4249 (56.2) pakartotinai įpareigotas iki 2020 m. liepos 20 d. sutvarkyti langus, kad pastatas būtų apsaugotas nuo lietaus ir vėjo poveikio, nebūtų daroma žala kitų šio pastato savininkų turtui. Vertindamas atsakovų pateiktas nuotraukas, teismas pažymėjo, kad jose nėra fiksuotas padarymo laikas (failo metaduomenyse fiksuota sukūrimo data – 2021 m. sausio 4 d.).
12. Įvertinęs įrodymų visetą, teismas padarė išvadą, kad 2020 m. birželio 30 d. atsakovams priklausiusių patalpų langai nebuvo sutvarkyti taip, kad pro juos nepatektų lietaus vanduo į vidaus patalpas. Priešingu atveju kompetentingos institucijos atstovui nebūtų poreikio pakartotinai 2020m. birželio 26 d. raštu Nr. SD-4249(56.2) įpareigoti savininkus iki 2020 m. liepos 20 d. pasirūpinti tinkama nuosavybės teise priklausančio turto priežiūra. Todėl teismas sprendė, kad ieškovė įrodė, jog jos patalpų užpylimo židinys yra viršuje esančios atsakovams priklausiusios patalpos, o ne kiti šaltiniai.
Dėl civilinės atsakomybės sąlygų
13. Teismas nurodė, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės yra pakankamos takyti atsakovams civilinę atsakomybę vadovaujantis CK 6.266 straipsnio 1 dalies nuostata. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį pastato, statinio, įrenginio ar kitokios konstrukcijos savininku (valdytoju) preziumuojamas asmuo, kuris yra nurodytas viešajame registre. Ši prezumpcija yra nuginčijama. Patalpų savininkas privalo naudoti nuosavybės teisės objektą, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir pareigų (CK 4.37 straipsnio 1 dalis), t. y. užtikrinti ir imtis priemonių, kad iš jam nuosavybės teise priklausančių patalpų netekėtų vanduo į aukštu žemiau esančias patalpas. Priežastinis ryšys tarp atsakovų netinkamos pareigos įgyvendinimo prižiūrint nuosavybės teise priklausantį turtą (savalaikiai tinkamai neuždengus langų ertmių, kad nebūtų daromas poveikis pastatui ir žala kitų patalpų savininkams) ir atsiradusios žalos yra įrodytas (CK 6.247 straipsnis). Jeigu atsakovai būtų tinkamai prižiūrėję patalpas (savalaikiai tinkamai sutvarkę patalpų langus, kad pastatas būtų apsaugotas nuo lietaus ir vėjo poveikio, nebūtų daroma žala kitų šio pastato savininkų turtui), 2020 m. birželio 29-30 d. smarkaus lietaus metu vanduo nebūtų patekęs į pastato ketvirto aukšto vidaus patalpas ir pratekėjęs į trečiojo aukšto patalpas. Atsakovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių kitą vandens pratekėjimo priežastį bei šaltinį (CPK 178 straipsnis).
14. Pasisakydamas dėl kitos civilinės atsakomybės sąlygos – žalos, teismas nurodė, kad šiuo atveju ieškovė prašė priteisti iš atsakovų 4 000,31 Eur (įskaitant PVM) žalą, kurią įrodinėjo lokaline remonto darbų sąmata, kurią parengė UAB „Dzūkijos statyba“ specialistas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu ND1-708 „Apie statinių statybos skaičiuojamų kainų nustatymo normatyvus“ pagal „Sistela“ programą: remonto darbų kiekis – 156,88 kv. m, darbai: senų dažų pašalinimas nuo lubų paviršiaus; atskirų vietų remontas; gruntavimas; glaistymas ir šlifavimas; paruošimas dažymui. Teismas pažymėjo, kad atsakovai, nesutikdami su žalos dydžiu, nepateikė į bylą įrodymų, kurie paneigtų ieškovės pateiktus skaičiavimus pagal patvirtintą programą „Sistela“, tačiau kėlė abejones dėl nurodytų darbų būtinumo ir mąsto, be to, akcentavo aplinkybę, kad užliejimo atvejų būta ne vieno (2020 m. vasario 12 d., 2020 m. pavasarį ir prieš ieškinio padavimą 2020 m. spalio 14 d.), todėl teigė, kad ieškovės patalpų užliejimai yra seni ir nėra nagrinėjamo įvykio pasekmė, o pats žalos dydis apskaičiuotas netinkamai.
15. Remdamasis bylos įrodymais, teismas nurodė, kad ieškovės patalpos buvo apgadintos (aplietos) 2020 m. vasario 12 d. ir 2020 m. gegužės mėnesį. AB „Lietuvos draudimas“ į bylą pateikė 2020m. vasario 12 d. draudiminio įvykio ieškovės patalpose žalos administravimo bylą, iš kurios matyti, kad iš atsakovams tuo metu priklausančių patalpų, esančių ketvirtame aukšte, per vamzdyną bėgantis vanduo užpylė ieškovei priklausančias patalpas: tualeto ir poilsio kambario lubas (2022-05-31, DOK-20489, priedas sąmata, fotonuotraukos 3_14_202022194017_img). Iš pateiktos patalpų schemos teismas nustatė, kad tualeto patalpa, plane pažymėta Nr. 210, ir poilsio patalpa, plane pažymėta Nr. 209, kuri schemoje įvardinta „virtuvėlė, valgomasis“ (2022-05-31, DOK-20489, Priedas 3_21_202022194021_img), yra viena šalia kitos. Ieškovės atstovas pateikė į bylą ieškovei priklausančių patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), trečiajame aukšte, planą su pažymėtomis vietomis, kur 2020 m. vasario, gegužės ir birželio mėnesiais buvo aplietos ieškovės patalpos (2023-01-18, DOK-2580). Palyginęs trečiojo asmens žalos byloje pateiktą ieškovės patalpų planą su ieškovės atstovo pateiktu planu, teismas nustatė, kad 2020 m. vasario 12 d. draudiminio įvykio metu aplietos patalpos randasi visiškai kitoje vietoje nei ginčo patalpos, plane pažymėtos Nr.201, todėl konstatavo, kad susieti šiuos įvykius nėra jokio pagrindo. 2020m. vasario 12 d. įvykusio draudiminio įvykio visa nuostolio suma siekė 520 Eur, iš kurios atėmus išskaitą – 290 Eur, ieškovei buvo išmokėta 230 Eur draudimo išmoka (2022-05-31, DOK-20489, Priedas Pranešimas apie išmoką). Šio įvykio kaltininkas G. K., kaip nurodė trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ atstovas, kompensavo 100 Eur ir dėl to tolimesnis išieškojimas iš atsakovo buvo nutrauktas. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl minėto įvykio aplietos patalpos buvo suremontuotos ūkio būdu, jų plotas labai nedidelis, todėl tam pakako išmokėtos draudimo išmokos. Iš ieškovės atstovo paaiškinimų, duotų 2022 m. spalio 27 d. vykusio teismo posėdžio metu, teismas nustatė, kad 2020 m. gegužės mėnesį buvo užlietos ieškovės patalpos, plane pažymėtos Nr. 203-2 (2023-01-18, DOK-2580). Minėtų patalpų lubos buvo užlietos labai nedideliu plotu, todėl joms išdžiūvus nubėgimų nesimatė, remontas nebuvo daromas, dėl šio įvykio ieškovė niekur nesikreipė. Iš pateikto patalpų plano teismas nustatė, kad šios patalpos išsidėstę priešingoje pusėje, negu ginčo patalpos.
16. Teismas nustatė, kad dėl ginčo įvykio buvo apgadinta 30 proc. lubų, o sąmatoje nurodytas remonto darbų kiekis apima visą lubų plotą – 156,88 kv. m. Teismas sutiko, kad pagal darbų technologiją negalima lubų remontuoti (nuvalyti, glaistyti ir dažyti) atskirais plotais, o būtina remontuoti bendrą jų plotą, todėl sprendė, kad lokalinėje sąmatoje yra teisingai paskaičiuotas bendras lubų plotas, o ne jo dalis.
17. Iš turto žalos įvertinimo skaičiuotės teismas nustatė, kad patalpai padaryta žala buvo paskaičiuota nevertinant sugadinto daikto (lubų) nusidėvėjimo, be to, ieškovė nepateikė į bylą duomenų, patvirtinančių turto būklę iki įvykio (iki 2020 m. birželio 30 d.). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas nurodė, kad visiškas prašomos priteisti žalos atlyginimas iš žalą padariusio asmens būtų nepagrįstas, neatitiktų žalos atlyginimo paskirties, pažeistų bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, todėl prašomos priteisti žalos dydį sumažino trečdaliu, laikydamas, kad toks dydis atitinka šalių teises bei teisėtus interesus (CK 1.5 straipsnis, 6.249 straipsnis). Tokiu būdu teismas pripažino ieškinį pagristų ir tenkintinu iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovų solidariai 2/3 dalis žalos, t. y. 2 666,87 Eur (4000,31 Eur × 2 / 3) (CK 3.88, 6.6, 6.266 straipsniai).
18. Iš pateikto į bylą 2021 m. liepos 23 d. Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus Informacijos skyriaus pažymos apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (5.58-10)-B8-1930) (2021-07-26 Nr. DOK-25474 priedas), teismas nustatė, kad 2020 m. birželio 29-30 d., per 9 valandas iškrito 17,5 mm kritulių, t. y. buvo pasiektas pavojingo meteorologinio reiškinio rodiklis – smarkus lietus. Teismo vertinimu, šios išskirtinės meteorologinės sąlygos, objektyviai nepriklausiusios nei nuo ieškovės, nei nuo atsakovų valios, iš dalies lėmė ir prisidėjo prie žalos atsiradimo. Todėl suprantama, kad tokių išskirtinių meteorologinių sąlygų nebuvo galima protingai numatyti, iš esmės kontroliuoti ir/ar užkirsti kelio jų ar jų pasekmių atsiradimui. Fiksuotas įvykis – 2020 m. birželio 29-30 d. smarkus lietus, kaip nenugalima jėga (force majeure) (CK 6.212 straipsnis), būtų pagrindas spręsti atsakovų atleidimą nuo atsakomybės (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Tačiau, teismo vertinimu, šiame kontekste ypatingą reikšmę turi pastato savininkų elgesys, t. y. ar jų elgesys atitiko vidutiniškus apdairumo ir rūpestingumo kriterijus. Anot teismo, šiuo atveju atsakovai, būdami atsakingi už jiems tenkančios pastato dalies priežiūrą ir jo būklės stebėseną, privalėjo užtikrinti, kad patalpų nesutvarkyti (nesandarūs, išdaužyti) langai nekeltų grėsmės kitiems asmenims ir jų turtui. Atsakovai, kaip patalpų savininkai, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad iki 2020 m. birželio 29-30 d. ėmėsi pakankamai protingų ir reikalingų priemonių užtikrinti patalpų langų ertmių (angų) sutvarkymą (sandarumą), todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo atleisti atsakovus nuo deliktinės atsakomybės dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių.
III. Apeliacinio skundo argumentai
19. Apeliaciniame skunde atsakovai G. K. ir N. K. (toliau – apeliantai) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. sprendimą, ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti atsakovams turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
19.1. Teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl sprendime padarė neteisingas išvadas ir šalių ginčą išsprendė neteisingai. Pažymi, kad ieškovės patalpose 2020 m. vasario 12 d. įvykęs turto užliejimas buvo pripažintas draudžiamuoju įvykiu, tačiau į bylą nebuvo pateikta įrodymų, kad po šio įvykio ieškovė būtų atlikusi aplietų patalpų remontą. Dėl 2020m. gegužės mėnesį įvykusio turto užliejimo ieškovė buvo nurodžiusi, kad kreipėsi telefonu į atsakovą, tačiau tokių duomenų byloje nėra, todėl teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis. Byloje nėra duomenų apie ieškovės patalpų būklę iki 2020 m. birželio 30 d. įvykio – patalpų apliejimo. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra netvarkingas.
19.2. Teismas nagrinėjamu atveju nenustatė ieškovės patalpų užliejimo šaltinio ir nevertino kitų ieškovei priklausančių patalpų užliejimo faktų, todėl vadovautis lokaline sąmata po to, kai ieškovės patalpos buvo užlietos 2020 metų gegužės mėnesį ir 2020 m. birželio 30 d., teismas neturėjo pagrindo, nes tai prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, tuo labiau, kad sąmatą sudaręs asmuo teismo posėdžio metu negalėjo jos pagrįsti ir neprisiminė, kokias tiksliai patalpas jis apžiūrėjo.
19.3. Apeliantų įsitikinimu, būtent lietus ir netvarkingas pastatas lėmė ieškovės patalpų užliejimą. Nesant byloje tiesioginių įrodymų apie užpylimo šaltinį, galima daryti pagrįsta išvadą, kad užpylimo šaltinis nebuvo viršuje esančios ir atsakovams priklausančios patalpos, tuo labiau, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių faktą, kad atsakovų patalpos įvykio metu buvo užlietos. Be to, teismas neįvertino fakto, kad ieškovė neinformavo atsakovų apie įvykio tyrimą, nekvietė jų į remonto darbų sąmatos sudarymą, kas turėjo įtakos objektyvios tiesos byloje nustatymui. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad pastato techninės būklė neatitinka statybos techninių reikalavimų, todėl ieškovė patyrė žalą ne dėl atsakovų kaltės.
19.4. Apeliantai atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės pateiktų nuotraukų pavadinimai yra tarsi nuoroda į jų datą, pavyzdžiui „20200630_133241“, tačiau paspaudus skiltį nuotraukos „ypatybės“ nurodyta modifikavimo data – 2020 m. spalio 30 d., t. y. būtent ieškinio pateikimo teismui data. Nuotraukos pavadinimas negali būti prilygintas jos metaduomenims, kadangi gali būti koreguojamas ir keičiamas. Be to, pateiktose nuotraukose matyti ryškios apliejimo žymės. Kadangi ieškovės patalpos buvo aplietos 2020 m. spalio 14 d., t. y. iki ieškinio pateikimo, todėl mano, kad ieškovės patalpų apliejimo priežastis ir galėjo būti būtent šis įvykis.
19.5. Savivaldybės 2020 m. birželio 26 d. raštas Nr. SD-4249 (56.2) (kurio net nėra byloje) neturi įrodomosios galios, kadangi surašytas po to, kai langai jau buvo sutvarkyti, be to, šis raštas paneigtas paties jį surašiusio asmens paaiškinimais. Liudytoju apklaustas A. K. patvirtino, jog atsakovas jį informavęs žodžiu apie tai, kad langus užkalė. Patalpos buvo apžiūrėtos tik rugpjūčio mėnesį.
19.6. Svarbu tai, kad ieškinys teisme pareikštas 2020 m. spalio 30 d., o lokalinėje sąmatoje nėra nurodyta jos sudarymo data. Be to, sąmatoje nurodytas remontuotinas lubų plotas net 100 kv. m, nors įbylą pateikti įrodymai patvirtina, kad po pirmojo draudiminio įvykio perdažomų lubų plotą sudarė 24,620 kv. m. Negana to, iš pateikto plano nėra aišku, kur ir kokia užlieta patalpa randasi, kaip ją gali identifikuoti proceso dalyviai.
19.7. Sprendžiant klausimą dėl turtinės žalos atlyginimo, į bylą turėjo būti įtraukti visi pastato bendrasavininkai, kadangi visas pastatas yra netvarkingas.
19.8. Nėra aišku, kuo vadovavosi teismas, nustatydamas atlygintinos turtinės žalos dydį. Žalos dydis nepagrįstai grindžiamas lokaline sąmata, kurioje nenurodytas turto apžiūros ir sąmatos sudarymo laikas, jos sudaryme atsakovai nedalyvavo, todėl toks įrodymas yra niekinis. Žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu, jei turtas dar neatkurtas po jo sugadinimo ir ieškovas neturėjo realių išlaidų. Padaryta žala turi būti nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus.
20. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
22. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei dalinės nuosavybės teise priklauso 13/100 dalys administracinės paskirties pastato, kurio bendras plotas 6934,92 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patalpos trečiame pastato aukšte. Atsakovams iki 2020 m. rugsėjo 14 d. (2020-09-14 pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovai savo patalpas pardavė VšĮ „Montanos“) dalinės nuosavybės teise priklausė 152/1000 dalys minėto pastato ir patalpos, esančios virš ieškovės patalpų ketvirtame pastato aukšte. Ieškovės patalpos 2020 m. birželio 30d. buvo užlietos vandeniu ir apgadintos. Anot ieškovės, užliejimo židinys buvo viršuje esančios atsakovų patalpos, o atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė netinkama savo patalpų priežiūra, dėl to ieškovei buvo padaryta 4000,31 Eur žala.
23. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad užliejimo šaltinis yra atsakovų valdomos patalpos, kad atsakovai netinkamai prižiūrėjo savo patalpas ir tai lėmė žalos ieškovės patalpoms atsiradimą. Teismas ieškinį tenkino iš dalies, nustatęs, kad iš lokaline darbų sąmata nustatytos kainos nebuvo išskaičiuotas ieškovės patalpų nusidėvėjimas.
24. Apeliaciniu skundu atsakovai prašo teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti, kadangi teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir dėl to netinkamai nustatė patalpų užliejimo šaltinį bei atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas.
Dėl atsakovų civilinės atsakomybės
25. CK 6.266 straipsnio, reglamentuojančio statinio savininko (valdytojo) atsakomybę, 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės. Minėta norma nurodo griežtąją civilinę atsakomybę, t. y. atsakomybę be kaltės. Tai reiškia, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatytini neteisėti statinio savininko (valdytojo) veiksmai ir jo kaltė. Statinio savininkas (valdytojas), siekdamas atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį netaikymo, turi įrodyti CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, šalinančias jo atsakomybę (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens didelė tyčia ar didelis neatsargumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2016 24 punktą).
26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar jo įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Tokiu atveju asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016 12 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
27. Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu atsakovai ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas, kuriomis konstatuotas faktas, kad ieškovės patalpų užliejimo šaltinis buvo viršuje esančios atsakovų patalpos, o priežastis – netinkama savo patalpų priežiūra. Anot atsakovų (apeliantų), teismas padarė išvadas pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, neatsižvelgė į tai, kad 2020 m. birželio 30 d. ieškovės patalpos galėjo būti užlietos lietaus vandeniu dėl netvarkingų pastato sienų, stogo konstrukcijų ir užsikimšusio lietvamzdžio. Be to, ieškovės patalpos buvo užlietos ir prieš ginčijamą įvykį (2020-06-30), t. y. 2020 m. vasario 12 d., 2020 m. gegužės mėnesį, tačiau teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė ir šių užliejimų fakto bei pasekmių atsakovų ginčijamam įvykiui (2020-06-30 patalpų užliejimui) tinkamai neištyrė. Į bylą buvo pateikta 2021 m. liepos 23 d. Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus pažyma Nr. (5.58-10)-B8-1930) apie 2020 m. birželio 29-30 dienomis buvusias hidrometeorologines sąlygas, iš kurios matyti, kad įvykio dieną buvo pasiektas pavojingo meteorologinio reiškinio rodiklis – smarkus lietus. Tai reiškia, kad toks įvykis atitinka nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes, todėl atsakovai turėjo būti atleisti nuo civilinės atsakomybės vadovaujantis CK 6.266 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus.
28. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; 2022 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-701/2022, 49 punktas ir kt.).
29. Minėtų apeliacinio skundo argumentų kontekste pastebėtina, kad atsakovai savo apeliacinį skundą grindžia argumentais, dėl kurių pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė sprendime. Pasisakydamas dėl 2020 m. birželio 30 d. ieškovės patalpų užliejimo fakto ir netinkamos atsakovų patalpų priežiūros, teismas nurodė, kad ieškovės pateiktos pastato fasado pusės trečio ir ketvirto aukšto fiksuotos nuotraukos (20200630_162251.jpg, 20200701_110357.jpg) (Priedai prie ieškinio 2020-10-30 Nr. CBP-6061) patvirtina, kad ties stikliniu išsikišimu į lauko pusę ketvirto aukšto langai (priklausantys atsakovams) iš vidaus dengti geometriniais ornamentais, vieno lango dužusi (įskilusi) stiklo dalis bei atvira ertmė, ties kuria vizualiai matomi nutekėjimai žemyn. Pagal vidinius failų (jpg) metaduomenis nuotrauka 20200630_162251.jpg fiksuota 2020 m. birželio 30 d., 16.22 val., nuotrauka 20200701_110357.jpg fiksuota 2020 m. liepos 1 d., 11.03 val. Vidaus patalpų nuotraukose fiksuoti akivaizdūs paviršiaus pakitimai (tamsesnės dėmės, atšokę dažai, nubėgimai). Pagal vidinius failų (jpg) metaduomenis jie sukurti (nuotraukos fiksuotos) 2020 m. birželio 30 d. (13.30 -13.33 val., 16.20-16.27 val.) - liepos 1 d. (11.02-11.03 val.), t. y. visos nuotraukos, tiek fasado, išskyrus vieną fasado nuotrauką, kuri daryta 2020-10-17, tiek vidaus darytos tą pačią įvykio dieną (2020-06-30) bei sekančią (2020-07-01) dieną, kas paneigia atsakovų atstovės abejones, kad nuotraukos darytos ne tą dieną ir jos gali būti koreguotos nuotraukų datos sukūrimo aspektu bei galėjo būti užfiksuotos pasekmės kito draudiminio įvykio (2020-10-14). Pastato fasado nuotrauka, daryta 2020-10-17, tik patvirtina aplinkybę, kad atsakovų langai ir ginčo įvykių dieną ir po jos, praėjus beveik 4 mėnesiams, buvo nesutvarkyti. Iš ieškovės atstovui pateikto Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. liepos 20 d. rašto teismas nustatė, kad atsakovų patalpos buvo apžiūrėtos 2020 m. birželio 2 d., nustatyta, kad jos neprižiūrimos, netvarkingos, langai išdaužyti, savininkas žodžiu įspėtas ir informuotas kuo skubiau užkalti, 2020 m. birželio 26 d. raštu Nr. SD-4249 (56.2) pakartotinai įpareigotas iki 2020 m. liepos 20 d. sutvarkyti langus, kad pastatas būtų apsaugotas nuo lietaus ir vėjo poveikio, nebūtų daroma žala kitų šio pastato savininkų turtui (t. 1, b. l. 42).
30. Byloje apklaustas liudytoju Alytaus miesto savivaldybės administracijos Ūkio skyriaus vyriausias specialistas A. K. patvirtino, kad po ieškovės direktorės 2020 m. gegužės - birželio mėn. kreipimosi į savivaldybę dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), ketvirtame aukšte nepriežiūros liudytojas susisiekė su ketvirto aukšto patalpų savininku G. K., patalpas kartu apžiūrėjo, matė, kad patalpos nėra naudojamos, apleistos, langai atviri (išdaužti), sienos netvarkingos (dažai apsilupinėję), prie stogo matė nubėgimo žymes, ant lubų ir sienų ties vamzdžiu, fiksavo telefonu, apžiūros akto nerašė, žodžiu nurodė susitvarkyti patalpas (langus), tačiau nesutvarkius 2020 m. birželio mėn. raštu nurodė iki 2020-07-20 sutvarkyti patalpų langus, kad pastatas būtų apsaugotas nuo lietaus ir vėjo poveikio, nebūtų daroma žala kitų šio pastato savininkų turtui. 2020 m. rugpjūčio mėnesį patikrino, ar susitvarkė ir nustatė, kad nuo gatvės pusės langai buvo užkalti USB plokšte, iš kiemo pusės nebuvo sutvarkyti. Byloje apklaustas liudytoju UAB „Dzūkijos statyba“ gamybos planavimo ir sutarčių skyriaus inžinierius G. K. patvirtino, kad UAB „MK Tekstilės“ prašymu 2020 m. liepos mėn. 10/11 dieną buvo atvykęs apžiūrėti sugadintų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), buvusiame mėsos kombinato administraciniame pastate, trečiame aukšte, kad galėtų nustatyti remonto darbų kainą. Matė, kad pastato ketvirto aukšto patalpų dalis langų išdaužyti. Patalpose trečiame aukšte (gamybinėje, kur siuvimo staklės) matėsi atšokę dažai (pūslės), atskirose vietose nubėgimai, labiausiai prie langų, sijos ir dalis sienų apibėgę, labiausia ties tomis vietomis kur yra stiklinis išsikišimas į lauko pusę.
31. Vadovaudamasis aptartais įrodymais, teismas pagrįstai atmetė kaip nepatikimus atsakovų įrodymus (atsiliepimo į ieškinį priedus (nuotraukas) 317288806173101.jpeg; 388580572434763.jpeg;3482560008636460.jpeg;427822131744233.jpeg;762714190993136.jpeg; 023321454859549.jpeg) ir kaip nepagrįstus argumentus, kad jiems priklausančių patalpų langai buvo uždengti plėvele ir užkalti USB plokšte iki 2020 m. birželio 26 d., kadangi, priešingai nei ieškovės nuotraukose, atsakovų nuotraukose nėra fiksuotas jų padarymo laikas, o patalpų trūkumų pašalinimo laikas (iki 2020-06-26) neparemtas jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis) ir prieštarauja prieš tai jau aptartiems įrodymams (CPK 185 straipsnis).
32. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).
33. Taigi, atsakovams teigiant, kad užliejimo šaltiniu buvo ne jų patalpos, o netvarkingos pastato sienos, stogo konstrukcijos ir užsikimšęs lietvamzdis, būtent jiems pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ir teko pareiga pateikti į bylą įrodymus (apžiūros aktus, specialisto išvadas, inicijuoti teismo ekspertizės paskyrimą ir kt.), pagrindžiančius tokias aplinkybes. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovai tokių įrodymų nepateikė, o savo argumentus grindė tik subjektyvia nuomone. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad minėtų aplinkybių atsakovai neįrodė (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, aptariamam kontekste pastebėtina, kad į bylą nebuvo pateikta duomenų, jog dėl netvarkingų namo konstrukcijų (lietvamzdžio) būtų nukentėję kiti pastato bendraturčiai ir mažai tikėtina, kada tokia aplinkybė atsakovams būtų nežinoma.
34. Priešingai nei teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė ir dėl ankstesnių, t. y. iki ginčijamo 2020 m. birželio 30 d. užliejimo, ieškovės patalpų užliejimo įvykių ir jų santykio su nagrinėjamu ginčo atveju. Teismas pažymėjo, kad ieškovės patalpos buvo apgadintos (aplietos) 2020 m. vasario 12 d. ir 2020 m. gegužės mėnesį. Iš AB „Lietuvos draudimas“ į bylą pateiktos 2020 m. vasario 12 d. draudiminio įvykio žalos administravimo medžiagos teismas nustatė, kad minėtu atveju iš atsakovų patalpų buvo užlietos kitos ieškovės patalpos, t. y. ne gamybinės, bet tualeto ir poilsio kambario (2022-05-31, DOK-20489, priedas sąmata, fotonuotraukos 3_14_202022194017_img). Iš ieškovės patalpų išsidėstymo schemos žalos administravimo medžiagoje ir ieškovės į bylą pateiktos patalpų išdėstymo schemos su pažymėtomis vietomis, kur 2020 m. vasario, gegužės ir birželio mėnesiais buvo aplietos ieškovės patalpos (2023-01-18, DOK-2580), teismas padarė išvadą, kad 2020 m. vasario 12 d. draudiminio įvykio metu aplietos patalpos randasi visiškai kitoje vietoje nei ginčo patalpos, plane pažymėtos Nr.201, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad šiuos įvykius sieti nėra jokio pagrindo. Iš ieškovės atstovo paaiškinimų teismas nustatė, kad 2020 m. gegužės mėnesį buvo užlietos ieškovės patalpos, kurios pažymėtos plane Nr. 203-2 (2023-01-18, DOK-2580). Minėtų patalpų lubos buvo užlietos labai nedideliu plotu, todėl remontas jose nebuvo daromas ir dėl šio įvykio ieškovė niekur nesikreipė. Atsakovai savo abejones dėl sietinų ieškovės patalpų užliejimo atvejų leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepatvirtino ir teismo išvadų nepaneigė. Be to, iš apeliacinio skundo argumentų lieka neaišku, ar šios atsakovų abejonės grindžiamos paties 2020 m. birželio 30 d. įvykio nebuvimu, ar juo kvestionuojamas pats žalos faktas ir dydis. Todėl teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvados, plačiau dėl to nepasisako.
35. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovai turėjo būti atleisti nuo civilinės atsakomybės, kadangi 2020 m. birželio 30 d. ieškovės patalpų užliejimo įvykis atitinka nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Visų pirma, smarkus lietus nėra ta aplinkybė, kurios atsakovai negalėjo kontroliuoti ir užkisti kelią šio reiškinio pasekmių atsiradimui (CK 6.212 straipsnio 1 dalis). Antra, aukščiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad ieškovės patalpų užliejimo priežastimi buvo ne smarkus lietus, bet neprižiūrėta ir netinkama atsakovų patalpų būklė (kiauri ir išdaužyti patalpų langai), pro kurias ir pateko vanduo į ieškovės patalpas. Trečia, byloje nenustatyta, kad 2020 m. birželio 30 d. hidrometeorologinis gamtos reiškinys – smarkus lietus – būtų padaręs žalos ne tik pastatui ir jo bendraturčiams, bet ir kitiems asmenims bei jų turtui minėto gamtos reiškinio pasireiškimo vietoje. Todėl sutiktina su teismo išvada, kad atsakovų nurodytu teisniu pagrindu atleisti juos nuo civilinės atsakomybės nebuvo pagrindo.
Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo, nustatant žalos dydį
36. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl padarytos žalos dydžio, nepagrįstai vadovavosi ieškovės pateiktu įrodymu – UAB „Dzūkijos statyba“ gamybos planavimo ir sutarčių skyriaus inžinierius G. K. lokaline remonto darbų sąmata. Anot atsakovų, šis įrodymas neatitinka leistinumo kriterijų, kadangi jame nenurodyta dokumento sudarymo data, atsakovai nebuvo kvieti ir nedalyvavo jos (sąmatos) sudaryme. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantų argumentais neturi pagrindo sutikti.
37. Kaip jau buvo minėta, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Kitaip tariant, įrodyti turi tas, kuris teigia. Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai, apžiūrų protokolai, ekspertų išvados, nuotraukos, vaizdo ir garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų, ir kitos įrodinėjimo priemonės (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, jog tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014, kt.).
38. Taigi, priešingai nei teigia apeliantai, ir nepriklausomai nuo to, ar jie dalyvavo fiksuojant ginčijamą įrodymą, lokalinė sąmata atitinka įrodymų leistinumo kriterijus ir yra tinkama įrodinėjimo priemonė byloje. Iš lokalinės sąmatos turinio matyti, kad ji sudaryta 2020 metais, balandžio mėnesio kainomis. Iš liudytojo G. K. (asmens, parengusio sąmatą) paaiškinimų nustatyta, kad sąmata sudaryta po to, kai liudytojas apžiūrėjo ieškovės užlietas patalpas 2020 m. liepos 10-11 d., vadovaujantis SISTELA vidutinėmis rinkos kainomis. Todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovų argumentas, kad šiuo atveju yra neaiškus sąmatos sudarymo laikas, ir kad toks įrodymas yra netinkamas.
39. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas, vadovaudamasis lokaline sąmata ir kasacinio teismo išaiškinimais dėl žalos apskaičiavimo atkuriamosios vertės nustatymo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009), nustatė bendrą remonto darbų kiekį ir konkrečius darbus ( 156,88 kv. m lubų plotas, darbai: senų dažų pašalinimas nuo lubų paviršiaus; atskirų vietų remontas; gruntavimas; glaistymas ir šlifavimas; paruošimas dažymui) ir, taikydamas patalpos nusidėvėjimą, sąmatoje nurodytą ir ieškovės prašomą priteisti žalos dydį (4000,31 Eur) sumažino trečdaliu, spręsdamas, kad ginčo atveju ieškovei buvo padaryta 2 666,87 Eur žala. Pastebėtina, kad teismo taikytas patalpų nusidėvėjimas yra artimas pastato (duomenys neskelbtini) nusidėvėjimui, fiksuotam Nekilnojo turto registre (27 proc.; t. 1, b. l. 5). Atsakovai, nesutikdami su ieškovės žalos paskaičiavimu, ieškovės skaičiavimus paneigiančių įrodymų neteikė ir nesutikimo argumentus grindė tik savo asmenine nuomone. Tai reiškia, kad atsakovai leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė ieškovės nurodyto žalos dydžio ir savo įrodinėjimo pareigos neįvykdė (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad dėl patalpų užliejimo ieškovei buvo padaryta 2 666,87 Eur žala.
Dėl trečiųjų asmenų neįtraukimo į civilinę bylą
40. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad sprendžiant klausimą dėl turtinės žalos atlyginimo į bylą turėjo būti įtraukti visi pastato bendraturčiai. Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.
41. Pažymėtina, kad minėto reikalavimo (prašymo) atsakovai pirmosios instancijos teismui nebuvo pareiškę ir teismas dėl jo nepasisakė, todėl kelti apeliaciniame skunde reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą apylinkės teisme, negalima (CPK 312 straipsnis). Kita vertus, nagrinėjamu atveju teismas nustatinėjo aplinkybes, susijusias su atsakovų civiline atsakomybe, ir teismo sprendime nepasisakė dėl trečiųjų asmenų (pastato bendraturčių) materialiųjų teisių ir pareigų, todėl konstatuoti, kad egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas teismo sprendimo negaliojimo pagrindas taip pat nėra pagrindo.
Dėl procesinės bylos baigties
42. Pažymėtina, kad apeliantai skunde iš esmės pakartoja jau anksčiau į bylą teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir nenurodo jokių pirmosios instancijos teismo padarytų materialinės ar proceso teisės normų taikymo klaidų. Nors apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra tikrinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia pakartotinio bylos nagrinėjimo. Todėl vien apeliantų nesutikimas su tuo, kaip šias aplinkybes įvertino teismas, neleidžia daryti išvados, kad teismas netinkamai išsprendė bylą. Apeliantai, skunde nesutikdami su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, nepagrindžia teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo faktinių aplinkybių interpretaciją. Taigi, apeliantai iš esmės siekia, kad remiantis byloje pateiktais įrodymais būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė bylą nagrinėjęs teismas.
43. Įvertinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo aspektu, teisėjų kolegija jų pažeidimo nenustatė, o apeliantų argumentus, kuriais siekiama iš naujo ir kitaip įvertinti byloje pateiktus įrodymus, atmeta kaip nepagrįstus.
44. Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
45. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
46. Atsakovų apeliacinį skundą atmetus, apeliacinės instancijos teisme jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovė tokių išlaidų apeliacinės instancijos teisme nepatyrė.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Gintautas Koriaginas
Rūta Palubinskaitė
Albina Rimdeikaitė