Civilinė byla Nr. e2S-1263-555/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14847-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.7.5; 3.3.1.3; 3.3.2.4

  (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 15 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1303-717/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LITESKO“ ieškinį atsakovui V. J. dėl skolos priteisimo. 

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „LITESKO“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo V. J. 356,06 Eur skolą, 7,09 Eur delspinigių, 15,87 Eur bylinėjimosi išlaidų (15,00 Eur žyminio mokesčio, 0,87 Eur už registrų išrašų gavimą) bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

2.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 8 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai: priteisė ieškovei iš atsakovo 356,06 Eur skolą, 7,09 Eur delspinigių, viso 363,15 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (356,06 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 12 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 15,00 Eur žyminio mokesčio ir 0,87 Eur už išrašų iš registrų gavimo išlaidas, viso 15,87 Eur.

3.       Atsakovas V. J. pateikė teismui apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. sprendimo panaikinimo, kuris 2020 m. vasario 11 d. teisėjos rezoliucija buvo priimtas. Priimant apeliacinį skundą liko neišspręstas atsakovo prašymas atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo.

4.       Atsakovas prašyme nurodo, kad jo finansinė padėtis neleidžia jam sumokėti žyminio mokesčio ir yra pagrindas jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleisti arba jo sumokėjimą atidėti, nes jis yra politinis prookupacinio režimo kalinys, disidentas ir kankinys, turtą prarado ir nuolat praranda dėl politinių prookupacinio režimo Lietuvos Respublikoje represijų – neteisėto kalinimo politiniais motyvais, bolševikinio režimo represijų ir atsisakymo pripažinti chuntos valdžios užgrobimą teisėtu, kankinimo, persekiojimo, diskriminacijos, piktnaudžiavimo psichiatrija, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO sistema, o visi įrodymai, pagrindžiantys jo turtinę padėtį, yra pateikti kitose teisme nagrinėjamose bylose.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 18 d. nutartimi atmetė atsakovo V. J. prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir atidėjo jam 15,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dėl atsakovo apeliacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. sprendimo, priėmimo.

6.       Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė teismui duomenų apie visas gaunamas pajamas, nepateikė įrodymų apie jo vardu registruotą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, patiriamas išlaidas, taip pat įrodymų, kad neturi santaupų Lietuvos bankuose ir kredito įstaigose. Teismas vertino, kad atsakovas nepateikė visų duomenų apie savo turtinę padėtį. Neturint visų išsamių duomenų apie asmens visas gaunamas pajamas, turimą turtą ir visas išlaidas, teismas negalėjo objektyviai įvertinti jo turtinės padėties. Įstatymas nenumato galimybės visiškai atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, o tik nuo dalies žyminio mokesčio. Atsakovas, kreipdamasis į teismą turėjo būti sumokėjęs bent dalį žyminio mokesčio. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas negalėjo daryti išvados, jog atsakovo turtinė padėtis yra tokia sunki, jog jis nebūtų pajėgus sumokėti valstybės nustatyto žyminio mokesčio, kuris nagrinėjamu atveju minimalus, todėl jo prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo netenkino.

7.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas jau yra priimtas ir Kauno apygardos teisme paskirta jo nagrinėjimo data, siekdamas neapriboti atsakovo teisės į teisminę gynybą, sprendė, kad yra pagrindas atidėti atsakovui 15,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) dėl atsakovo apeliacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. sprendimo, priėmimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai  

8.       Atskiruoju skundu atsakovas V. J. prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 6, 34, 43, 59 straipsnio, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalies, 42 straipsnio 1 dalies, 185 straipsnio, 263 straipsnio nuostatas, nes klausimo nesprendė vadovaujantis galiojančiais įstatymais, procesinėmis atsakovo teisėmis, protingumo, teisingumo principais.

8.2.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, pažeisdamas CPK 179 straipsnio 3 dalies, 263 straipsnio, Civilinio kodekso 1.5 straipsnio nuostatas atsakovo neatleido nuo žyminio mokesčio ir prašymo atleisti išsamiai nenagrinėjo.

8.3.                      Šiuo atveju yra pagrindas atsakovą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kadangi jis yra politinis prookupacinio režimo kalinys, disidentas ir kankinys, turtą prarado ir nuolat praranda dėl politinių prookupacinio režimo Lietuvos Respublikoje represijų – neteisėto kalinimo politiniais motyvais, bolševikinio režimo represijų ir atsisakymo pripažinti chuntos valdžios užgrobimą teisėtu, kankinimo, persekiojimo, diskriminacijos, piktnaudžiavimo psichiatrija – CPK 83 straipsnio 1 dalies 7 punktas. Šias aplinkybes patvirtinta ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO sistema, jose esančios bylos, kuriose atsakovas yra šalis.

8.4.                      Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad atsakovo turtinė padėtis yra tokia sunki, kad jis yra priverstas taupyti kiekvieną centą, kad Kauno apygardos prokuratūroje, Kauno apygardos teisme įdarbinti asmenys ilgą laiką sistemingai, kryptingai veikia siekdami atimti – konfiskuoti – absoliučiai visą atsakovo turtą, o jį galutinai patalpinti į psichiatrijos ligoninę kaip psichinę negalią turintį asmenį.

8.5.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo CPK 3 straipsnio 7 dalies nuostatomis – nevertino, kad politinis režimas, kurį atsakovas prookupaciniu, prokolonijiniu, prosovietiniu, prorusišku, Lietuvos Respublikoje tyčiniais neteisėtais veiksmais – turto nusavinimu, kankinimu, diskriminacija, persekiojimu, šmeižimu, kankinimu, kūno sužalojimu, užpuolimu gatvėje ir teismuose, baudžiamųjų bylų fabrikavimu, sistemingomis atsakovo neteisėtai skiriamomis bylomis ir pan. neteisėtai finansiškai nualino ir sužlugdė atsakovą.

8.6.                      Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad įstatymas nenumato galimybės visiškai atleisti nuo žyminio mokesčio, o tik nuo dalies, tačiau teismas pažeidė šią nuostatą, nes šiomis aplinkybėmis atsakovo neatleido nuo dalies žyminio mokesčio, o likusios dalies neatidėjo, kaip tai padarė Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-859-407/2020. Teismas šia nutartimi nepagrįstai nesivadovavo kaip prejudiciniu faktu.

         Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovo prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11.       Viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas už teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 straipsnis). Teismų praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad žyminio mokesčio sumokėjimo teisiniu reguliavimu siekiama kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus procesinio rezultato byloje, pateikti piniginį užtikrinimą ir taip apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių, skundų); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2010; 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1165-241/2015; 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-35-464/2016; 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-422-196/2016; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).

12.       Pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį, asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Teismo nutartis dėl šio prašymo turi būti motyvuota.

13.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas V. J. pateikė pirmosios instancijos teismui apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. sprendimo, kuriuo prašė jį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti jo mokėjimą dėl jo sunkios turtinės padėties. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė atsakovo V. J. prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir atidėjo jam 15,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dėl atsakovo apeliacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. sprendimo, priėmimo.

14.       Atsakovas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kurį iš esmės argumentuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatleido jo nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo dėl sunkios turtinės padėties ir šį klausimą išnagrinėjo neišsamiai. Atsakovas teigia, kad, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 7 punktu, yra pagrindas atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą, kadangi jis yra politinis prookupacinio režimo kalinys, disidentas ir kankinys, turtą prarado ir nuolat praranda dėl politinių prookupacinio režimo Lietuvos Respublikoje represijų – neteisėto kalinimo politiniais motyvais, bolševikinio režimo represijų ir atsisakymo pripažinti chuntos valdžios užgrobimą teisėtu, kankinimo, persekiojimo, diskriminacijos, piktnaudžiavimo psichiatrija. 

15.       Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą įgalino įstatymų leidėją proceso įstatyme įtvirtinti žyminio mokesčio mokėjimo lengvatas. Todėl asmuo, objektyviai negalėdamas atitinkamo proceso inicijavimo metu sumokėti viso už pateikiamą pareiškimą (ieškinį ar skundą) mokėtino žyminio mokesčio, turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies šio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis) arba mokėjimą atidėti (CPK 84 straipsnis). Atitinkamai, vertindamas, ar tikrai egzistuoja faktinės prielaidos taikyti vieną iš nurodytų žyminio mokesčio mokėjimo išimčių (lengvatų), teismas turi ne tik užtikrinti protingą pusiausvyrą tarp šių institutų tikslų ir teisminės gynybos prieinamumo, bet ir užkirsti kelią nesąžiningiems bandymams išvengti žyminio mokesčio mokėjimo prievolės (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-778-464/2018).

16.       Asmuo gali būti atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, jeigu pateikiami jo sunkią turtinę padėtį įrodantys dokumentai, dėl ko jis negali sumokėti nustatyto dydžio žyminio mokesčio. Įstatymų leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias, vertinant asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį, turėtų būti atsižvelgiama, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtent pats teismas sprendžia, ar pateikti argumentai bei juos pagrindžiantys įrodymai yra pakankami tokio prašymo patenkinimui, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad turtinę asmens padėtį apibūdina nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-679/2009; 2010 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-834/2010; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-201/2012 ir kt.). Įstatymų leidėjas atleidimą iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo sieja ne tik su šiuo metu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet su visa pareiškėjo turtine padėtimi apskritai, todėl turtinę padėtį pagrindžiantys dokumentai turi būti vertinami tam tikros laiko perspektyvos atžvilgiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-128/2014; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1258-370/2015; 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-422-196/2016; kt.).

17.       Atkreiptinas atsakovo V. J. dėmesys į tai, kad pareiga įrodyti prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrįstumą tenka jį pateikusiam asmeniui (CPK 83 straipsnio 3 dalis, 178, 179 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1540-302/2017). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovo V. J. prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo, pagrįstai sprendė, kad jis nėra pakankamai motyvuotas ir pagrįstas. Atsakovas į bylą nėra pateikęs įrodymų apie jo turtinę padėtį (pvz. duomenų apie jo gaunamas pajamas, registruotą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, santaupas Lietuvos bankuose ir kredito įstaigose ir pan.), iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas nėra pajėgus sumokėti 15,00 Eur dydžio žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Be to, kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, įstatymas galimybės visiškai atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dėl sunkios turtinės padėties nenumato. Asmuo, teikdamas tokį prašymą, privalo būti sumokėjęs bent dalį žyminio mokesčio. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovas, kreipdamasis į teismą su atskiruoju skundu dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. sprendimo, būtų sumokėjęs bent dalį už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio (CPK 178 straipsnis).

18.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti ir su atsakovo atskirojo skundo argumentu, jog jis turi būti atleistas nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Nurodytoje teisės normoje numatyta, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos bylos šalys bylose dėl prarasto turto ryšium su politinėmis represijomis. Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „LITESKO“ byloje yra pareiškusi ieškinį atsakovui V. J. dėl skolos priteisimo, t. y. šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra prarastas turtas ryšium su politinėmis represijomis, todėl atsakovas V. J. nepatenka į asmenų ratą, kurie, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostata, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

19.       Atsakovas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, atskirajame skunde, be kita ko, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-859-407/2020, nustatytu prejudiciniu faktu. Kaip matyti iš nurodytoje byloje priimtos nutarties turinio, atsakovui nesumokėjus žyminio mokesčio už teismui paduotą atskirąjį skundą, t. y. apeliacinį procesą neteisėtai pradėjus, jo teismui pateiktas atskirasis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, o apeliacinis procesas nutrauktas. Pažymėtina, kad viena iš sąlygų, jog tam tikras faktas būtų pripažintas prejudiciniu faktu yra ta, kad toks faktas turi būti nustatytas teismo procesiniu sprendimu, kuriuo buvo nuspręsta dėl bylos esmės (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Nagrinėjamu atveju minėtoje byloje priimta teismo nutartimi nebuvo sprendžiama dėl bylos esmės, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovo pozicija, kad kitoje byloje būtų nustatytos tokios aplinkybės (prejudiciniai faktai), kurių atsakovui nereikėtų įrodinėti, teismui sprendžiant klausimą dėl jo atleidimo nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo.

20.       Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/20J0; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

21.       Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias atleidimą nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tuo tarpu atsakovo teisė į teisminę gynybą nėra paneigiama, kadangi skundžiama nutartimi jam yra atidėtas 15,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimas. Taigi, darytina išvada, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu, 

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                        Egidijus Tamašauskas