Civilinė byla Nr. 2A-926-340/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-45229-2014-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.3.; 3.1.7.5.; 3.1.7.9.; 3.3.1.14; 3.3.1.21

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. birželio 6 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Kutrienės, Neringos Švedienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens T. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. M. ir I. M. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, A. K. Baranovskytei, atstovaujamai įstatyminės atstovės J. L., UAB „Art Villa“, K. G., R. G., A. G. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys J. M., T. M., A. M..

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas pateiktu ieškiniu prašė 0,1504 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) padalinti taip: Lietuvos Respublikai priklausančią 39/1504 žemės sklypo dalį, UAB „Art Villa“ priklausančią 5/1504 žemės sklypo dalį, A. K. B. priklausančią 5/1504 žemės sklypo dalį ir K. G., A. G. ir R. G. priklausančią 4/1504 žemės sklypo dalį priteisti bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise V. M. ir I. M.; priteisti solidariai iš V. M. ir I. M.: Lietuvos Respublikai – 1 321,71 Eur, UAB „Art Villa“ – 169,45 Eur, A. K. B. – 169,45 ir K. G., A. G., R. G. – 135,56 Eur. Nurodė, kad 0,1504 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 176 000,00 Lt, bendros nuosavybės teise priklauso V. M. ir I. M. (95 proc. ploto) bei kitiems bendraturčiams (5 proc. ploto). 2013-05-08 ieškovai kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių su prašymu išpirkti valstybei priklausančią bendros nuosavybės sklypo dalį (39/1504). 2013-10-02 Nacionalinė žemės tarnyba raštu Nr. 49SF-(14.49.104)-1059 atsakė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2007-12-29 sprendimu Nr. 2.4.-01-5481 atkurta nuosavybės teisė, tame tarpe, ir pilietei L. M. į 0,0039 ha ploto žemės dalį, esančią 0,1504 ha ploto žemės sklype, nuosavybės teisės neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre, tačiau Vilniaus miesto skyrius parduoti šią 0,0039 ploto žemės sklypo dalį neturi teisinio pagrindo. Ieškovai kelis kartus kreipėsi į valstybines institucijas, siekdami gauti duomenis apie L. M. palikimą priėmusius įpėdinius, tačiau šių duomenų jiems gauti nepavyko.  Laikotarpiu nuo 2013-12-02 ieškovai kreipėsi į jiems žinomus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčius (atsakovus), su pasiūlymais dėl žemės sklypo padalijimo – ieškovams atsidalinant žemės sklypo dalį, tačiau atsakymų iš jų negavo. 2014-02-21 ieškovai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. 2014-06-27, pakartotinai išnagrinėjusi ieškovų prašymą, Vilniaus miesto savivaldybės administracija ieškovams pranešė, kad vadovaujantis LR žemės ūkio ministro 2004-10-04 įsakymo Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ 3 d. 32 p., žemės sklypai turi būti racionalių ribų ir tinkamai naudoti pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą, todėl organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, suformuojant atskirus žemės sklypus, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į išdėstytą darytina išvada, kad atidalinti turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), natūra nėra įmanoma, todėl ieškovai prašė atidalinti jiems priklausančią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės turtą priteisiant ieškovams, o iš jų priteisiant kitiems bendraturčiams kompensaciją pinigais.
2. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba, atstovaujanti Lietuvos Respublikai, atsiliepime prašė ieškinį Nacionalinės žemės tarnybos atžvilgiu atmesti. Nurodė, kad vadovaujantis Vilniaus miesto skyriuje saugomoje byloje Nr. 283 turimais duomenimis, t.y. Vilniaus apskrities viršininko 2007-12-29 sprendimu Nr. 2.4-01-5481, 2008-10-22 sprendimu Nr. 2.4-01-3657, Nacionalinės žemės tarnybos 2011-04-18 sprendimu Nr. 49S-276 bei 2012-10-05 sprendimu Nr. 49S-593, buvo nuspręsta atkurti L. M. nuosavybės teises į atitinkamas iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytas buvusio savininko S. B. žemės sklypų dalis. Nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 283 yra saugoma 1997-12-13 paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą patvirtinta kopija, kuria vadovaujantis  L. M., mirusios 1992-01-14, turtą paveldi lygiomis dalimis palikėjos sutuoktinis J. M., dukra A. M. bei sūnus T. M.. L. M. palikėjai atsiėmė 2008-10-22 sprendimą Nr. 2.4-01-3657 dėl nuosavybės teisų atkūrimo, ką patvirtina jų parašai atkūrimo byloje. Įpėdiniai buvo informuoti ir apie kitus nuosavybės teisių atkūrimo sprendimus, jiems buvo pasiūlyta atvykti į Vilniaus miesto skyrių jų atsiimti, tačiau sprendimų minėti asmenys neatsiėmė. Atsižvelgiant į tai, kad palikėjos L. M. įpėdiniai  priėmė palikimą po jos mirties, atsiėmė vieną iš sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo bei į tai, kad vadovaujantis teisės aktais, palikimo negalima priimti iš dalies, manytina, kad L. M. įpėdiniai priėmė visą jai priklausantį palikimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad L. M. įpėdiniai nėra įregistravę nuosavybės teisių į žemės sklypo dalį viešajame registre, todėl Nekilnojamojo turto registre yra nurodyta, kad sklypo dalis priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdoma Nacionalinės žemės tarnybos. Tačiau pabrėžtina, kad asmens teisių registracija viešame registre atlieka ne teises nustatančią, o teisių išviešinimo funkciją. L. M. palikimo priėmimo fakto nepaneigia tai, kad jis nėra išviešintas teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad Lietuvos Respublika yra ginčo sklypo įpėdinė, vadovaujantis įstatymais paveldėjimo procedūrą turėtų inicijuoti ne Nacionalinė žemės tarnyba, bet Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų  ministerijos. Taip pat pažymėjo, kad iš ieškinyje išdėstytų aplinkybių darytina išvada, kad ieškovai neišnaudojo visų galimybių taikiai susitarti dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto naudojimo ar galimo bendrosios dalinės nuosavybės santykių pasibaigimo.
3. Trečiasis asmuo T. M. pateikė raštiškus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad su ieškiniu nesutinka – į bylą nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovai teisėtai įsigijo žemės sklypo dalis, o VĮ „Registrų centras“ išduotas pažymėjimas neatspindi teisėto įsigijimo fakto.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies - žemės sklypą, esantį Vilniaus mieste, Vilniaus m. sav., turintį 0,1504 ha ploto, padalino piniginio ekvivalento būdu ir ieškovams V. M. ir I. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priteisė iš UAB „Art Villa“ priklausančią 5/1504 žemės sklypo dalį, iš A. K. Baranovskytės 5/1504 žemės sklypo dalis, iš K. G., R. G. ir A. G. 4/1504 žemės sklypo dalis; o iš ieškovų V. M. ir I. M. priteisė atsakovui UAB „Art Villa“ 169,45 Eur piniginės kompensacijos už dalintiną turtą, atsakovei A. K. Baranovskytės, 169,45 Eur piniginės kompensacijos už dalintiną turtą, atsakovams K. G., R. G. ir A. G. po 45,19 Eur piniginės kompensacijos už dalintiną turtą, kitoje dalyje ieškinį atmetė, priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų A. K. B., UAB „Art Villa“, K. G., R. G. ir A. G. ieškovų V. M. ir I. M. naudai 53,71 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų A. K. B., UAB „Art Villa“, K. G., R. G. ir A. G., į valstybės biudžetą 42 Eur teismo patirtų išlaidų. Sprendimą grindė šiais motyvais:
1. Ieškovai buvo parengę žemės sklypo atidalijimo planą ir buvo išsiuntę pasiūlymus dėl žemės sklypo atidalijimo, tačiau nei vienas iš ginčo žemės sklypo bendraturčių neatsiliepė (t. 1, b.l. 46-49, 53-55). Ieškovai taip pat siekė inicijuoti ginčo žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui rengimą (t. 1, b.l. 56), tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2013-12-06 raštu Nr. A256-2327 (2.14.2.12-MP8) informavo, kad ginčo žemės sklypas, kurio plotas 1504 kv.m., esantis (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas kaip natūra grąžintinas žemės sklypas, nenustatant sklypo naudojimo būdo ir pobūdžio, todėl vadovaujantis LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 106 punktu norint plėtoti veiklą tokiame žemės sklype būtina parengti detalųjį planą LR teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, o detalusis planas sklypui (duomenys neskelbtini), nėra parengtas (t. 1, b.l. 57);
2. Ieškovams viso priklauso 1451 kv.m. ploto ginčo žemės sklype, o atsakovams 53 kv.m., t.y. atsakovams priklausančio žemės sklypo procentinė dalis sudaro 3,52 proc. viso 1504 kv.m. žemės sklypo, o ieškovams – atitinkamai 96,48 proc. Pateiktas teisinis reglamentavimas bei nustatytos faktinės aplinkybės sąlygoja išvadą, kad ieškovų pasirinktas ginčo žemės sklypo atidalijimo piniginiu ekvivalentu būdas ginčo atveju yra pateisinamas, ir žemės sklypo dalių – 5 kv.m. iš UAB „Art Villa“, 5 kv.m. iš A. K. B., 4 kv.m. iš K. G., R. G. ir A. G., - paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas;
3. Atsakovai nenurodė kitos žemės sklypo rinkos vertės, įrodymų, patvirtinančių jų teiginius dėl siūlomos kompensacijos dydžio pagrįstumo ir teisingumo nepateikė. Teismo nuomone, ieškovų paskaičiuota piniginė kompensacija yra matematiškai teisinga, t.y. atsakovams UAB „Art Villa“ ir A. K. B. už jiems priklausančias žemės sklypo dalies – po 5 kv.m. priteisinta po 169,45 Eur piniginės kompensacijos (5 kv.m. x 33,89 Eur (už 1 kv.m.). Atsakovams K. G., A. G. ir R. G. bendrosios nuosavybės teise priklauso 4 kv.m. ginčo žemės sklypo dalis 1504 kv.m. sklypo plote ir išmokėtina piniginė kompensacija sudaro po 45,19 Eur (4 kv.m. x 33,89 Eur / 3), viso už 14 kv.m. (53 – 39);
4. Teismas netenkino ieškovų reikalavimo dėl 39 kv.m. atidalijimo piniginio ekvivalento, nes nustatė, kad į 39/1504 dalis ginčo žemės sklypo Vilniaus apskrities viršininko 2007-12-29 sprendimu Nr. 2.4-01-5481 buvo atkurtos nuosavybės į išlikusį nekilnojamąjį turtą teisės L. M., ką patvirtina pateiktas Vilniaus apskrities viršininko 2007-12-29 sprendimas Nr. 2.4-01-5481 pagal Vilniaus apskrities viršininko 2007-12-10 įsakymą Nr. 2.3-13596-(01) „Dėl pretendentų į buvusio rėžinio Ožkinių kaimo žemę sąrašo, jiems likusios grąžinti žemės ploto ir pagal jų pateiktą tarpusavio susitarimą tenkančią sklypo dalių patvirtinimo“ (t. 1, b.l. 102-104, 105-108). Ieškovai, paaiškėjus aplinkybei, kad į 39 /1504 dalis yra atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą tretiesiems asmenims, CPK 45 str. tvarka nesutiko tikslinti atsakovų, todėl teismas, vadovaudamasis CK 5.50 str. 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, bei aukščiau išdėstytu reglamentavimu bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, ieškovų reikalavimą šioje dalyje atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

5. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo T. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas. Skundą grindė šiais argumentais:
1. Ieškovai 2011-12-16 sudarydami pirkimo-pardavimo sutartį, neteisėtai įgijo nuosavybės teises į 1431/1504 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0991-4038, esančio (duomenys neskelbtini). Apie ketinimus parduoti žemės sklypo dalis nebuvo informuoti žemės sklypo bendrasavininkai, todėl ieškovai neteisėtai įgijo žemės sklypo dalis ir neturėjo teisės reikšti atsakovams ieškinio dėl žemės sklypo padalinimo piniginio ekvivalento būdu;
2. Ieškovų nurodyta ir teismo atsakovams priteista piniginė kompensacija už ginčo žemės sklypų dalis neatitinka šio žemės sklypo rinkos kainos. Akivaizdu, kad ieškovai nori užvaldyti visus ginčo žemės sklypus. Sekantis ieškovų žingsnis bus analogiškos bylos iškėlimas apelianto atžvilgiu.
6. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė sprendimą priimti vadovaujantis atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis. Atsiliepime pažymėjo, kad mano, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas teisingai įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, tinkamai pritaikius materialines ir procesines teisės normas. Atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu ieškovų reikalavimus dalyje dėl trečiojo asmens paveldėtos ginčo žemės sklypo dalies atidalinimo atmetė, atsižvelgdamas į tai, kad reikalavimai pareikšti netinkamam atsakovui - Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos, o ne ginčo žemės sklypo dalies savininkams - J. M., T. M. ir A. M.. Todėl ieškovai, apeliantas ir kiti tretieji asmenys išliko žemės sklypo bendraturčiais ir po sprendimo priėmimo. Apelianto nurodytos aplinkybės dėl galimai neteisėto žemės sklypo įgijimo nebuvo tiesiogiai susijusios su ieškovų byloje pareikštais reikalavimais, be to, atsakovai nagrinėjamoje byloje nepateikė priešieškinio, o tretieji asmenys - savarankiškų reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjo bylą neišeidamas už ieškinyje pareikštų reikalavimų ribų.
7. Ieškovai pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o iš apelianto priteisti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo keliamas reikalavimas dėl 2011-12-16 pirkimo-pardavimo sutarties, kuria ieškovai įgijo nuosavybės teisę į ginčo sklypą, pripažinimo negaliojančia, todėl apeliaciniame skunde apeliantas nepagrįstai kelia tokį klausimą. Trečiajam asmeniui ieškovai jokių reikalavimų nebuvo pareiškę, todėl manytina, kad apeliantas be pagrindo gina atsakovų neva pažeistas teises, nors jis šioje byloje yra ne šalis, o tik trečiasis asmuo.

I. A. instancijos teismo argumentai ir motyvai.

8. Apeliacinis skundas atmestinas.
9. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Išnagrinėjęs bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
10. Byloje nustatyta, kad ieškovai V. M. ir I. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise 2011-12-16 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. SK-10009 įsigijo 1431/1504 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). (T. 1, b.l. 17). Ieškovas V. M. 2011-12-14 dovanojimo sutartimi Nr. SK-9928 įsigijo 5/376 nurodyto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis. Bendra ieškovams priklausančio žemės sklypo dalis yra 1451 / 1504 (1431/1504 + 5/376 ). Z. B. paveldėtą pagal įstatymą 10/1504 dalį nurodyto žemės sklypo lygiomis dalimis (po ½ dalį) paveldėjo atsakovė A. K. B., kurią atstovauja įstatyminė atstovė J. L., ir R. B., 2014-03-20 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. NJ-1280 pardavusi savo paveldėjimo teises UAB „Art Villa“ (T. 1, b.l. 17, 50, T. 2, b.l. 115). R. G. turtą po jo mirties priėmė įstatyminiai įpėdiniai K. G., R. G. ir A. G. (T. 1, b.l. 17, 136-137, T. 2, b.l. 24-25). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2014-12-19 išduotame išraše nurodyta, kad 39/1504 dalys yra įregistruotos Lietuvos Respublikos vardu (T. 1, b.l. 17, T. 2, b.l. 115). Nacionalinė žemės tarnyba pateikė duomenis, kad į nurodytą dalį žemės sklypo, t.y. į 39/1504 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0991-4038, yra atkurtos nuosavybės į išlikusį nekilnojamąjį turtą teisės L. M., ką patvirtina pateiktas Vilniaus apskrities viršininko 2007-12-29 sprendimas Nr. 2.4-01-5481 pagal Vilniaus apskrities viršininko 2007-12-10 įsakymą Nr. 2.3-13596-(01) „Dėl pretendentų į buvusio rėžinio Ožkinių kaimo žemę sąrašo, jiems likusios grąžinti žemės ploto ir pagal jų pateiktą tarpusavio susitarimą tenkančią sklypo dalių patvirtinimo“ (T. 1, b.l. 102-104, 105-108). L. M. turtą lygiomis dalimis paveldėjo sutuoktinis J. M., duktė A. M. ir sūnus T. M. (T. 1, b.l. 109). Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami 0,1504 ha ploto žemės sklypą, esantį Ožkinių g., Vilniaus mieste, padalinti taip: Lietuvos Respublikai priklausančią 39/1504 žemės sklypo dalį, UAB „Art Villa“ priklausančią 5/1504 žemės sklypo dalį, A. K. B. priklausančią 5/1504 žemės sklypo dalį ir K. G., A. G. ir R. G. priklausančią 4/1504 žemės sklypo dalį priteisti bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise V. M. ir I. M.; priteisti solidariai iš V. M. ir I. M.: Lietuvos Respublikai – 1 321,71 Eur, UAB „Art Villa“ – 169,45 Eur, A. K. B. – 169,45 ir K. G., A. G., R. G. – 135,56 Eur.
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies - žemės sklypą, esantį Vilniaus mieste, Vilniaus m. sav., turintį 0,1504 ha ploto, padalino piniginio ekvivalento būdu ir ieškovams V. M. ir I. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priteisė iš UAB „Art Villa“ priklausančią 5/1504 žemės sklypo dalį, iš A. K. Baranovskytės 5/1504 žemės sklypo dalis, iš K. G., R. G. ir A. G. 4/1504 žemės sklypo dalis; o iš ieškovų V. M. ir I. M. priteisė atsakovui UAB „Art Villa“ 169,45 Eur piniginės kompensacijos už dalintiną turtą, atsakovei A. K. B., 169,45 Eur piniginės kompensacijos už dalintiną turtą, atsakovams K. G., R. G. ir A. G. po 45,19 Eur piniginės kompensacijos už dalintiną turtą, kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovams viso priklauso 1451 kv.m. ploto ginčo žemės sklype, o atsakovams 53 kv.m., todėl pateiktas teisinis reglamentavimas bei nustatytos faktinės aplinkybės sąlygoja išvadą, kad ieškovų pasirinktas ginčo žemės sklypo atidalijimo piniginiu ekvivalentu būdas ginčo atveju yra pateisinamas, ir žemės sklypo dalių paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas. Teismo nuomone, ieškovų paskaičiuota piniginė kompensacija yra matematiškai teisinga. Teismas netenkino ieškovų reikalavimo dėl 39 kv.m. atidalijimo piniginio ekvivalento, nes nustatė, kad paaiškėjus aplinkybei, kad į 39 /1504 dalis yra atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą tretiesiems asmenims, ieškovai CPK 45 str. tvarka nesutiko tikslinti atsakovų.
12. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantas trečiasis asmuo T. M. skunde nurodė, kad ieškovai neteisėtai įgijo nuosavybės teises į 1431/1504 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadangi apie ketinimus parduoti žemės sklypo dalis nebuvo informuoti žemės sklypo bendrasavininkai. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto teiginiais nesutinka.
13. Pažymėtina, jog apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje  Nr. 3K-3-146/2012).
14. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, jog teismas turi teisę neanalizuoti tų apeliacinio skundo argumentų, kurie visiškai nesusiję su byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje  Nr. 3K-3-1114/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1181/2003). Teismų praktika formuojama ta linkme, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą turi pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų, kurie patenka į bylos nagrinėjimo dalyką, atskleidžia ginčo esmę ir yra reikšmingi bylos teisiniam rezultatui.
15. Susipažinęs su bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, Vilniaus miesto apylinkės teismas nenagrinėjo ir skundžiamame sprendime nepasisakė dėl ieškovų nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą įgijimo teisėtumo. Sutiktina, kad trečiasis asmuo T. M. pirmosios instancijos teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog į bylą nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovai teisėtai įsigijo žemės sklypo dalis, o VĮ „Registrų centras“ išduotas pažymėjimas neatspindi teisėto įsigijimo fakto, tačiau nekėlė reikalavimo dėl 2011-12-16 pirkimo-pardavimo sutarties, kuria ieškovai įgijo nuosavybės teisę į ginčo sklypą, pripažinimo negaliojančia. Sutiktina su atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta aplinkybe, jog apelianto nurodytos aplinkybės dėl galimai neteisėto žemės sklypo įgijimo, nebuvo tiesiogiai susijusios su ieškovų byloje pareikštais reikalavimais. Be to, atsakovai nagrinėjamoje byloje nepateikė priešieškinio, o tretieji asmenys - savarankiškų reikalavimų, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjo bylą neišeidamas už ieškinyje pareikštų reikalavimų ribų. Taip pat pažymėtina, jog kiti byloje dalyvaujantys asmenys ieškovų nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypą nekvestionavo.
16. Skunde apeliantas pažymėjo, jog ieškovų nurodyta ir teismo atsakovams priteista piniginė kompensacija už ginčo žemės sklypų dalis neatitinka šio žemės sklypo rinkos kainos. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto teiginius vertina kritiškai.
17. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.80 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekvienas bendraturtis turi teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, jog būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises. Sprendžiant šiuos bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi būti suteikiamas visiškam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą. Toks atidalijimas reiškia, kad bendrosios nuosavybės nebelieka, kiekvienas savininkas įgyja nuosavybės teisę į atidalytą turto dalį, gali daryti fizinį-ūkinį poveikį daiktui ir nulemti jo teisinį likimą, nederindamas savo valios su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje  Nr. 3K-3-354/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009).
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės paskiriant kompensaciją pinigais yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).
20. Byloje nustatyta, kad ieškovams V. M. ir I. M. viso priklauso 1451 kv.m. ploto ginčo žemės sklype, t.y. atitinkamai 96,48 proc., o atsakovams 53 kv.m., t.y. 3,52 proc. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme; optimalesniam atidalijimo variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje  Nr. 3K-3-780/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovų pasirinktas ginčo žemės sklypo atidalijimo piniginiu ekvivalentu būdas ginčo atveju yra pateisinamas, kadangi ieškovai buvo parengę žemės sklypo atidalijimo planą ir buvo išsiuntę pasiūlymus dėl žemės sklypo atidalijimo, tačiau nei vienas iš ginčo žemės sklypo bendraturčių neatsiliepė.
21. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Nagrinėjamoje byloje ieškovai piniginę kompensaciją skaičiavo vadovaudamiesi Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutine ginčo sklypo rinkos verte – 176 000,00 Lt (50 973 Eur) (T. 1, b.l. 17, T. 2, b.l. 61-62).
22. Vadovaujantis CPK 178 str., šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–398/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; kt.). Apeliaciniame skunde nurodydamas, kad atsakovams priteista piniginė kompensacija už ginčo žemės sklypų dalis neatitinka šio žemės sklypo rinkos kainos, apeliantas nepateikė šį teiginį pagrindžiančių įrodymų ar argumentų, todėl toks skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
23. Akcentuotina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovų reikalavimą dėl atsakovams priteistinos kompensacijos dydžio, pažymėjo, kad atsakovai nesutiko su priteistinos kompensacijos dydžiu bei ginčo žemės sklypo rinkos verte, tačiau kitos žemės sklypo rinkos vertės nenurodė, įrodymų, patvirtinančių jų teiginius dėl siūlomos kompensacijos dydžio pagrįstumo ir teisingumo nepateikė. Dėl išdėstyto apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nustatydamas atsakovams priteistinos kompensacijos dydžius, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi į bylą pateiktais Nekilnojamojo turto registro duomenimis, kuriuose nurodyta ginčo sklypo vidutinė rinkos vertė. Atsakovai tokio pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundė, todėl apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su ieškovų atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta aplinkybe, kad skundo argumentais trečiasis asmuo T. M. iš esmės siekia be pagrindo apginti neva pažeistas atsakovų teises.
24. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus trečiojo asmens skundo argumentus, jog ieškovai nori užvaldyti visus ginčo žemės sklypus, o sekantis ieškovų žingsnis bus analogiškos bylos iškėlimas apelianto atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokie skundo teiginiai yra grindžiami išimtinai tik subjektyvia paties apelianto nuomone, bet nėra pagrįsti jokiais įrodymais ar argumentais (CPK 178 straipsnis). Be to, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai negali riboti asmenų teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ar uždrausti teikti naujus ieškinius jei jie mano, kad jų teisės yra pažeistos (CPK 5 straipsnis).
25. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje civilinėje Nr. 3K-3-252/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl kitų trečiojo asmens apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, kadangi jie nagrinėjamu atveju yra teisiškai nereikšmingi.
26. Ieškovai V. M. ir I. M. patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (T. 2, b. l. 69-70). Atmetus apeliacinį skundą, šios išlaidos priteistinos iš apelianto (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
27. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes šios išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

    Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

    n u t a r ė:

     Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

              Priteisti iš trečiojo asmens T. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovų V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir I. M., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 300 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

      Teisėjai                                                                                                              Danutė Kutrienė

                                                                                            Neringa Švedienė

                                                                                            Tatjana Žukauskienė