Baudžiamoji byla Nr. 1-286-843/2013

Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00921-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.3.; 1.2.25.4.2.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Valinskienė,

sekretoriaujant Agnei Grizevičiūtei,

vertėjaujant Audriui Krušnai,

dalyvaujant prokurorui L. G.,

kaltinamajam A. M.,

nukentėjusiajai G. S.,

nukentėjusiųjų G. S. bei R. G. atstovui advokatui D. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniaus raj., Lietuvos Respublikos pilietis, baltarusis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, teistas 2005-04-06 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

A. M. 2012 m. liepos 29 d. apie 22.15 val. pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones vairuotojams, neturintiems šios teisės, o taip pat neblaiviems, vairavo A. S. nuosavybės teise priklausantį motociklą „Piaggio Skipper LX 125“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonių, taip pat būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be to, važiuodamas juo Laisvės prospekto, Vilniuje, eismo pusės, skirtos važiuoti miesto centro kryptimi, antra eismo juosta ir artėdamas prie ties L. Asanavičiūtės gatvės pastatu Nr. 29 esančios reguliuojamos pėsčiųjų perėjos pažeidė KET 36 punkto reikalavimus, numatančius, kad jeigu šviesoforo signalai draudžia važiuoti per pėsčiųjų perėją vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją kelio ženklą „Stop“ linija, šviesoforą, o jeigu jų nėra – prieš pėsčiųjų perėją, ir KET 78.11 punkto reikalavimus, numatančius, kad raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą, tai yra, vairuojamu motociklu privažiavęs minėtą reguliuojamą pėsčiųjų perėją, kurioje jo važiavimo krypties atžvilgiu degė eismą draudžiantis raudonas šviesoforo signalas, nesustojo prieš „Stop“ liniją ir tęsdamas važiavimą partrenkė jo važiavimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę pėsčiųjų perėja per važiuojamąją dalį ėjusias pėsčiąsias G. S., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, ir R. G., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

Taip A. M. padarė BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.

Kaltinamasis A. M. teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino pilnai ir nurodė, kad maždaug prieš metus, datos tiksliai nepamena, apie 22 val., jis buvo prie ežero, išgėrė porą butelių alaus. Vėliau atvažiavo į Karoliniškes, kur A. S. jo prašymu davė jam pavažiuoti savo motociklu. Jis nežinojo, kad ši transporto priemonė yra motociklas, galvojo, kad tai yra motoroleris. Teisės vairuoti motociklą neturi. Važiavo juo Laisvės pr. nuo PC „Mada“. Galvojo sukti už Norfos. Jam iš toli pasirodė, kad pėsčiųjų perėjoje tik ką užgeso žalia šviesa, ėmė mirksėti geltona. Paraleliai važiavusios mašinos sustojo, o jis važiavo toliau tarp pirmos ir antros juostos, pro automobilius, galvojo spės pravažiuoti. Perėjoje žmonės jau buvo pradėję eiti. Jis bandė juos apvažiuoti iš dešinės. Partrenkė du žmones. Po įvykio prišoko prie nukentėjusiųjų, bandė kelti. Viena panelė pradėjo klykti, kažkoks vyras pradėjo jį stumdyti, tad jis išsigando ir pabėgo. Savo veiksmus vertina kaip neatsakingus, gailisi, nukentėjusiųjų atsiprašė, atlygino žalą, su jomis susitaikė. Tą vakarą jis buvo išgėręs 3 butelius alaus 2-3 val. iki įvykio, tad jo neblaivumas galėjo būti lengvas, nors jis pats neblaiviu nesijautė. Po įvykio vartojo alkoholį – išgėrė butelį vyno, nes buvo išsigandęs.     

Nukentėjusioji G. S. teisiamajame posėdyje nurodė, kad įvykio ji neatsimena dėl jo metu patirtos galvos traumos. Atsimena tik nuo to momento, kai pabudo ligoninėje. Jai buvo stiprus sutrenkimas, siuvo galvą. Tai buvo praėjusių metų liepos mėn. Jos sutuoktinis sakė, kad ją partrenkė prie Norfos Asanavičiūtės 29. Pro ten ji dažnai eina į parduotuvę, tad įvykis galėjo būti šioje vietoje. Kaltinamajam ji atleido, žalą jis atlygino.  

Kitų įrodymų tyrimas buvo atliktas sutrumpinta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu.

Nukentėjusioji R. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2012-07-29, apie 22.15 val., Vilniuje, ji  kartu su G. S. nuo parduotuvės „Norfa“, esančios adresu L. Asanavičiūtės g. 29, pusės priėjo Laisvės prospektą ir norėjo jį pereiti reguliuojama pėsčiųjų perėja. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, leidžiančiam pėstiesiems kirsti prospektą, jos įžengė į važiuojamąją dalį ir viena greta kitos ramiu tempu ėjo perėja į kitą prospekto pusę. Tuo metu perėja ėjo ir kiti pėstieji. Kairėje, žiūrint jų ėjimo krypties atžvilgiu, antroje ir trečioje eismo juostose buvo sustoję automobiliai. Baigiant praeiti antrą eismo juostą ji pamatė, kad tarp minėtų, antroje ir trečioje eismo juostose stovėjusių automobilių, joms iš kairės pusės, atvažiuoja motoroleris. Po akimirkos ji ir G. S. motorolerio buvo partrenktos. Ji nugriuvo ant nugaros ir galva trenkėsi į asfaltą. G. S. taip pat buvo partrenkta ant važiuojamosios dalies, be to, atrodo, kad ji prarado sąmonę. Jas partrenkusio motorolerio vairuotojas nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės ir taip pat nugriuvo. Vairuotojas, kaip vėliau sužinojo – A. M., pribėgo prie G. S. ir bandė ją pakelti. Ji jį sudraudė ir neleido kelti sužalotos G. S.. Jai pasirodė, kad motorolerio vairuotojas A. M. gali būti apsvaigęs, nes bėgiodamas po įvykio vietą jis svyrinėjo į šalis. Po to, ji visą savo dėmesį buvo nukreipusi į G. S. ir vairuotojo veiksmų nestebėjo. Po kiek laiko, kai vėl pažiūrėjo į vairuotoją, pamatė, kad jis nuo kelio susirinko savo šlepetes ir nubėgo link L. Asanavičiūtės gatvės pusės. Kaip suprato, kažkas iš įvykio vietoje buvusių žmonių dar bandė jį vytis. Po eismo įvykio ji buvo nuvežta į ligoninę pasitikrinti sveikatos, tačiau po apžiūros buvo paleista. Eismo įvykio metu jai buvo padaryta fizinė žala, kitos žalos padaryta nebuvo. Įvykio kaltininkui A. M. nereiškia nei turtinio, nei neturtinio pobūdžio pretenzijų, jam atleido (b. l. 40-42).

Liudytoja S. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2012-07-29, apie 22.15 val., Vilniuje, ties parduotuve „Norfa“, esančia adresu L. Asanavičiūtės g. 29, reguliuojama pėsčiųjų perėja ramiu tempu ėjo į kitą Laisvės prospekto pusę. Į važiuojamąją dalį įžengė kai pėstiesiems užsidegė žalias šviesoforo signalas. Eismo pusės, į kurią įžengė, antroje ir trečioje eismo juostose, prieš „stop“ liniją buvo sustoję automobiliai. Jai iš paskos ėjo pažįstamos R. G. ir G. S.. Eidama išgirdo artėjančio motorolerio garsą, po to pamatė kaip iš sustojusių automobilių tarpo „išlaviravo“ motoroleris ir netikėtai įvažiavo į perėjos ribas. Ji spėjo pasitraukti savo ėjimo kryptimi į priekį, link saugumo salelės, tačiau motoroleris kliudė G. S. ir R. G.. Po įvykio motorolerio vairuotojas pribėgo prie G. S. ir bandė ją pakelti, tačiau susirinkę žmonės jį nustūmė. Negali pasakyti, kad įvykio vietoje motorolerio vairuotoją kas nors būtų mušęs, gal tik grubiau jį nustūmė nuo sužalotosios. Kurį laiką rūpinosi sužalota G. S.. Kai vėl atkreipė dėmesį į vairuotoją, matė, kad pastarasis pasikėlė nuo važiuojamosios dalies savo šlepetes, nuėjo prie savo gulinčio motorolerio, o po kiek laiko pradėjo bėgti link „Norfos“ parduotuvės. Kažkas iš žmonių jį bandė vytis. Įvykio vietoje su motorolerio vairuotoju nebendravo, todėl nežino ar pastarasis buvo neblaivus (b. l. 53-54).

Liudytojas V. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2012-07-29, apie 22.15 val., Vilniuje, vairuojamu automobiliu „Citroen ZX“ važiavo Laisvės prospekto antra eismo juosta nuo A. P. K. gatvės pusės link miesto centro. Artėdamas prie ties parduotuve „Norfa“ esančios reguliuojamos pėsčiųjų perėjos jis pamatė, kad jo judėjimo krypties atžvilgiu mirksi žalias šviesoforo signalas. Dėl minėtos priežasties neskubėdamas lėtai priartėjo prie „stop“ linijos ir sustabdė automobilį. Per tą laiką jo važiavimo krypties atžvilgiu užsidegė raudonas šviesoforo signalas. Dažnai važinėja šiuo keliu, todėl žino, kad ties šia perėja raudonas šviesoforo signalas vairuotojams dega gana ilgai. Jo supratimu, dar neįpusėjus raudono šviesoforo signalo degimo ciklui, pro jo automobilio kairįjį šoną apie 50 km/h greičiu pravažiavo motociklas, kuris po akimirkos įsirėžė į tuo metu perėja abejomis kryptimis ėjusius pėsčiuosius. Neįsidėmėjo ar tuo metu gretimose eismo juostose buvo sustojusių transporto priemonių. Motociklo vairuotojas paskutiniu momentu dar bandė stabdymu ir motociklo manevravimu išvengti pėsčiųjų partrenkimo. Matė, kad viena motociklu parblokšta pėsčioji pakilo į orą ir ant važiuojamosios dalies nukrito jau už perėjos ribų. Už jos nukrito ir motociklo vairuotojas, o pats motociklas nuslydo dar toliau. Tarp įvykio vietoje buvusių žmonių kilo sumaištis. Jis iškart įjungė savo automobilio avarinę signalizaciją ir apie įvykį telefonu pranešė bendrajam pagalbos centrui. Po to nuėjo apžiūrėti partrenktos moters. Girdėjo, kad maždaug toje vietoje, kur buvo nukritęs motociklas, kilo triukšmas, kažkas šaukė – „užmušiu, užmušiu“. Savo dėmesį buvo sutelkęs į sužalotąją, tačiau jam susidarė įspūdis, kad žmonės ties motociklo gulėjimo vieta sulaikė jo vairuotoją. Šalia sužalotos pėsčiosios buvo dar ir mergina, kuri sakė, kad motociklas pirmiausiai kliudė ją. Šalia buvo ir vaikas, kuris kalbino gulinčią sužalotą moterį sakydamas – „mama, kelkis“. Po kiek laiko apžiūrėjo įvykio vietą ir pamatė, kad nėra nei vieno vaikino, kuris būtų panašus į motociklo vairuotoją. Jo manymu motociklo vairuotojas taip pat turėjo būti sužalotas arba bent jau jo drabužiai turėjo būti suplėšyti. Kažkas iš netoliese buvusių žmonių pasakė, kad jie nespėjo sulaikyti motociklo vairuotojo, kuris nubėgo                       L. Asanavičiūtės gatvės kryptimi. Motociklo vairuotojo išvaizdos neįsidėmėjo, nes jį matė tik iš nugaros pusės, trumpą akimirką prieš įvykį. Tik vėliau girdėjo aplinkinius žmones kalbant, kad tai buvo “bachūriukas“, t. y. jauno amžiaus vaikinas (b. l. 47-48).

Liudytojas D. R. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2012-07-29, apie 22.15 val., Vilniuje, vairuojamu automobiliu „Audi A4“ Laisvės prospekto antra eismo juosta nuo A. P. K. gatvės pusės važiavo link miesto centro. Artėjant prie ties parduotuve „Norfa“ esančios reguliuojamos pėsčiųjų perėjos jis pamatė, kad jo važiavimo krypties atžvilgiu mirksi žalias šviesoforo signalas, todėl neskubėdamas lėtai priartėjo prie perėjos ir sustabdė automobilį. Jo automobilis buvo gal trečias prieš perėją sustojusių automobilių eilėje. Prieš perėją sustojus jo judėjimo krypties antra ir trečia eismo juostomis važiavusiems automobiliams, per perėją pradėjo eiti pėstieji. Išgirdęs artėjantį motociklo važiavimo garsą jis pažiūrėjo į galinio vaizdo veidrodėlį. Pamatė, kad tarpu tarp jo eismo pusės antroje ir trečioje eismo juostose sustojusių bei bestojančių automobilių važiuoja motoroleris. Artėdamas prie perėjos motoroleris važiavo apie 40 km/h greičiu ir jo nemažino. Netrukus motoroleris įvažiavo į pėsčiųjų perėją ir parbloškė vieną iš perėja ėjusių moterų. Po susidūrimo su pėsčiąja motorolerio vairuotojas taip pat nugriuvo ant važiuojamosios dalies. Tai pamatęs, jis vairuojamu automobiliu persirikiavo į pirmąją, autobusų judėjimui skirtą eismo juostą, ir sustojo. Pasiėmęs vaistinėlę jis nuėjo prie nukentėjusiosios ir tuo pačiu metu telefonu pranešė apie eismo įvykį bendrajam pagalbos centrui. Negali nurodyti jokių motorolerio vairuotojo požymių, nes po eismo įvykio jo daugiau nematė, tik žymiai vėliau išgirdo žmones kalbant apie tai, kad pradingo vairuotojas. Įvykio vietoje buvo dar viena, jaunesnio amžiaus moteris. Ji įvykio vietoje visą laiką kažką šūkavo, tačiau negali nurodyti ar ji buvo sužalota (b. l. 51-52).  

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, eismo įvykio vietos plane bei nuotraukose yra užfiksuota įvykio vieta Vilniuje, Laisvės prospekto važiuojamojoje dalyje, ties L. Asanavičiūtės g. pastatu Nr. 29 (parduotuvė „Norfa“) esančioje šviesoforais reguliuojamoje, kelio ženklais ir horizontaliu kelio ženklinimu pažymėtoje 6,6 m. pločio pėsčiųjų perėjoje. Laisvės prospekto dalyje, skirtoje važiuoti Savanorių prospekto kryptimi, yra trys eismo juostos (pirmoji eismo juosta skirta važiuoti visuomeniniam transportui). Antroje eismo juostoje, apie 1 m. atstumu už tolimesnės pėsčiųjų perėjos ribos (žiūrint Savanorių pr. kryptimi), apie 5,1 m nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto užfiksuota kraujo dėmė. Motociklas „Piaggio Skipper LX 125“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), po eismo įvykio gulėjo eismo juostoje, skirtoje važiuoti visuomeniniam transportui, prie šaligatvio, apie 19 m atstumu už tolimesnės pėsčiųjų perėjos ribos (žiūrint Savanorių pr. kryptimi). Be to, važiuojamojoje dalyje buvo rasta ir užfiksuota motociklo slydimo žymė, kuri prasidėjo antroje eismo juostoje, ties perėjos tolimesniąja riba ir tęsėsi iš kairės pusės į dešinę apie 17 m atstumu pro minėtą kraujo dėmę link važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, tuo pačiu link pirmoje eismo juostoje gulinčio motociklo (b. l. 6-11).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole bei nuotraukose užfiksuoti motociklui Piaggio Skipper LX 125, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), padaryti sugadinimai (b. l. 12-13, 20-23). 

Iš Piaggio Skipper LX 125, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimo matyti, kad ši transporto priemonė priskirta L3E kategorijai (motociklai, t. y. dviratės transporto priemonės be priekabos), jis nuosavybės teise priklauso A. S. (b. l. 14).

Specialisto išvadoje Nr. T-A 7063/12(01) nurodyta, kad A. M. kraujyje, kurio mėginiai buvo paimti 2012-07-30, 2.05 val., buvo 1,78 promilės etilo alkoholio (b. l. 27). 

Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 1039 nurodyta, kad 2012-07-30, apie 2.05 val., į Vilniaus priklausomybės ligų centro apsvaigimo nustatymo kabinetą pristatytam A. M. buvo nustatytas vidutinio laipsnio girtumas (b. l. 28).

Specialisto išvadoje Nr. T-A 7067/12(01) nurodyta, kad R. G. kraujyje, kurio mėginiai buvo paimti 2012-07-29, 23.05 val., buvo 2,20 promilės etilo alkoholio (b. l. 29). 

Specialisto išvadoje Nr. T-A 7068/12(01) nurodyta, kad G. S. kraujyje, kurio mėginiai buvo paimti 2012-07-29, 23.00 val., buvo 2,98 promilės etilo alkoholio (b. l. 30). 

2012-08-09 apžiūros protokole nurodyta, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Teisingumo ministerijos direktoriaus pavaduotojas ekspertizėms – Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas R. R., dokumentų apžiūros metu susipažinęs su G. S. medicininiuose dokumentuose užfiksuotais duomenimis, pateikė teismo medicinos specialisto išvadą, kad G. S. eismo įvykio metu patyrė muštinę žaizdą galvoje, kairės alkūnės odos nubrozdinimą, kairiojo raktikaulio petinio galo ir kairės pusės 3-4 šonkaulių lūžius, t.y. sužalojimus, kurie visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 33). 

2012-08-09 apžiūros protokole nurodyta, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Teisingumo ministerijos direktoriaus pavaduotojas ekspertizėms – Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas R. R., dokumentų apžiūros metu susipažinęs su R. G. medicininiuose dokumentuose užfiksuotais duomenimis, pateikė teismo medicinos specialisto išvadą, kad R. G. eismo įvykio metu patyrė poodinę kraujosruvą pakaušyje, t. y. sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 34). 

Visuma šių teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis pripažįsta įrodytomis visas kaltinime nurodytas faktines aplinkybes. Kaltinamasis negalėjo kategoriškai nurodyti šviesoforo signalo, kuriam degant jis važiavo per pėsčiųjų perėją. Tačiau atsižvelgus į tai, kad jis patvirtino, jog matė prieš perėją jau sustojusius automobilius, pradėjusius eiti pėsčiuosius, be to nukentėjusi R. G. patvirtino, kad per perėją jos su G. S. ėjo jau užsidegus žaliam šviesoforo signalui, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotos kraujo dėmės, motociklo slydimo pėdsakų pradžios, nukentėjusios buvo partrenktos joms perėja spėjus nueiti 5,1 metro, spręstina, kad A. M. nesustojo ties „Stop“ linija ir perėją pravažiavo degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui. Taip jis pažeidė KET 36 ir 78.11 punktų reikalavimus. Dėl šio pažeidimo buvo patrenktos dvi pėsčiųjų perėja ėjusios pėsčiosios. Byloje esantys nukentėjusiųjų medicininių dokumentų apžiūros protokolai patvirtina, kad nukentėjusiajai G. S. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o R. G. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Šie padariniai kilo dėl minėto kaltinamojo padaryto KET reikalavimų pažeidimo. Veika baigta. Asmuo veikė neatsargia kaltės forma, o būtent esant nusikalstamam pasitikėjimui. A. M. nurodė suvokęs savo veiksmų pavojingumą, matęs perėja jau einančius žmones, tačiau tikėjęsis, jog spės pravažiuoti, taip išvengiant galimų padarinių. Byloje esanti specialisto išvada patvirtina, kad A. M. kraujyje, kurio mėginys paimtas 2012-07-30 2.05 val., buvo 1,78 promilės etilo alkoholio. Kaltinamasis nurodė, kad po įvykio išgėrė butelį vyno, tačiau jis taip pat patvirtino, kad 2-3 val. iki įvykio jis buvo išgėrė 3 butelius alaus, tad įvykio metu jam galėjo būti lengvas girtumas. Nukentėjusioji R. G. taip pat patvirtino, kad iš kaltinamojo elgesio įvykio vietoje galima buvo spręsti apie jo neblaivumą. Šių įrodymų pagrindu konstatuota faktinė aplinkybė – kaltinamojo neblaivumas. Remdamasis tuo, kas pasakyta, teismas sprendžia, kad yra įrodyti visi BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties elementai, o tuo pačiu yra ir pagrindas spręsti A. M. baudžiamosios atsakomybės už šią veiką klausimą.

Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaip minėta, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad A. M. padarė neatsargų nusikaltimą. Savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos jis pilnai pripažino. Savanoriškai atlygino dalį padarytos žalos, o būtent pilnai atlygino nukentėjusiosios G. S. gydymo išlaidas Valstybinei ligonių kasai (b. l. 96) bei iš dalies atlygino pačiai nukentėjusiajai G. S. padarytą žalą. Jis taip pat sutarė su ja bei su nukentėjusiąja R. G. dėl likusios žalos atlyginimo tvarkos, su jomis susitaikė. Šias aplinkybes patvirtina teismui pateiktos sutartys (b. l. 143, 144). Kaltinamasis praeityje buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs. Jis baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už KET pažeidimus, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi. A. M. nedirba, nėra registruotas darbo biržoje, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Gyvena su neįgalia motina, kuriai neterminuotai nustatytas specialiųjų poreikių vidutinis lygis (b. l. 149). A. M. VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos priklausomybės ligų bei psichikos sveiktos centro įskaitoje nėra įrašytas. Tai įvertinęs teismas sprendžia, kad konstatuota kaltinamojo padaryta nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio ir ateityje A. M. naujų nusikalstamų veikų nedarys. BK 38 straipsnio 2 dalyje numatytų išimčių nenustatyta. Remiantis išdėstytais argumentais spręstina, kad yra visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos atleisti A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Spręsdamas BK numatytų baudžiamojo poveikio priemonių taikymo būtinumo nagrinėjimu atveju klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad teismų praktikoje yra laikomasi vieningos nuomonės, jog visais atvejais, kai yra padaroma BK 281 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, teismui tenka pareiga svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Tokią pareigą suponuoja BK 68 straipsnio paskirtis, taikymo sąlygos ir šis klausimas svarstytinas tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Šiuo atveju svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-03-20 nutartis Nr. 2K-122/2012).

Kaltinamasis grubiai pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, nes vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus bei neturėdamas teisės vairuoti atitinkamos kategorijos transporto priemonę. Šie jo veiksmai bei kiti KET reikalavimų pažeidimai sukėlė nusikalstamus padarinius – buvo sužaloti du žmonės. Įvertinus šias aplinkybes, taip pat kitas aukščiau nurodytus duomenis, reikšmingus skiriamos bausmės individualizavimui, teismas sprendžia esant pagrindui skirti A. M. baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dvejiems metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis).  

Kaip minėta, kaltinamasis yra sutaręs su nukentėjusiosioms dėl padarytos žalos atlyginimo, kas matyti iš teismui pateiktų sutarčių (b. l. 143, 144). Minėti susitarimai yra tvirtintini.

A. M. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nebuvo paskirta, ji neskirtina ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tai yra motociklas „Piaggio Skipper LX 125“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas saugoti A. S. (b. l. 17), grąžintinas jam kaip teisėtam savininkui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

A. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir baudžiamąją bylą nutraukti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu A. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti vairuoti transporto priemones du metus.

Patvirtinti A. M. ir G. S. susitarimą dėl žalos atlyginimo šia tvarka ir sąlygomis, o būtent A. M. nesumokėtą žalos dalį – 6500 Lt – sumoka G. S. per 24 mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos, mokėdamas po 271 Lt kiekvieną kalendorinį mėnesį, bet ne vėliau kaip iki paskutinės kalendorinės kiekvieno mėnesio dienos. Kaltinamajam praleidus mokėjimo terminą G. S. turi teisę išieškoti visą likusią mokėtiną sumą iš karto.

Patvirtinti A. M. ir R. G. susitarimą dėl žalos atlyginimo šia tvarka ir sąlygomis, o būtent A. M. 2013-04-17 sutartyje nurodytu terminu sumoka R. G. 500 Lt žalai atlyginti.

A. M. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos kardomosios priemonės neskirti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tai yra motociklą „Piaggio Skipper LX 125“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti savininkui A. S..

Išaiškinti A. M., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 3 dalis). Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 4 dalis).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                           Aušra Valinskienė