Baudžiamoji byla Nr. 1A-144-307/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34515-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

1.1.8.1.2; 1.2.23.2.2.2; 1.2.23.7; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio, Reginos Pocienės,

sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei,

dalyvaujant prokurorui Antanui Stepučinskui,

nuteistajam I. K. ir jo gynėjui advokatui Albinui Miliauskui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. K. gynėjo advokato Albino Miliausko apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio, kuriuo I. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams;

- pagal BK 265 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesniąją, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams, bausmę paskiriant atlikti kalėjime (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 83 straipsnio 1 dalis).

Bausmės pradžią nutarta skaičiuoti nuo nuteistojo I. K. faktinio sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

I. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuteistojo sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus ir nuteistajam pradėjus vykdyti paskirtą bausmę šią kardomąją priemonę nutarta panaikinti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

I. K. pripažintas kaltu ir pagal BK 265 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis, pažeisdamas nustatytą tvarką, augino didelį kiekį kanapių, o būtent: 2020 m. nuo gegužės mėn. iki rugpjūčio 31 d., lauke prie savo negyvenamos sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio sav., pažeisdamas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo (2002 m. gruodžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1249 redakcija) 7 straipsnį, draudžiantį auginti kanapes Lietuvos Respublikos teritorijoje, augino didelį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatą kiekį, bet ne mažiau kaip 47 vnt. kanapių augalų, kurių dalį nuskynęs 2020 m. rugpjūčio viduryje, likusį didelį kiekį – 47 vnt. kanapių augalų augino iki 2020 m. rugpjūčio 31 d., kai nuo 10.25 val. iki 11.15 val. toje pačioje vietoje atliktos įvykio vietos apžiūros metu, šį didelį kiekį – 47 vnt. kanapių augalų surado ir paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

Be to, I. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, o būtent: laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės mėn. iki 2020 m. rugpjūčio mėn. vidurio, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, lauke prie savo negyvenamos sodybos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio sav., užauginęs ne mažiau kaip 47 vnt. kanapių augalų bei 29 vnt. glotniagalvių genties grybų, 2020 m. rugpjūčio viduryje, tikslesnė data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, dalį jų nuskynė ir džiovino neįrengtame name savo negyvenamoje sodyboje (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio sav., o taip pat gyvenamajame name savo gyvenamosios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio sav. Tokiu būdu jis neteisėtai gamino labai didelį kiekį narkotinės ir psichotropinės medžiagos – 5 448,535 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių, kurių ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija nuo 6,1 proc. iki 10 proc.) ir psichotropinės medžiagos – 5,010 g glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūnių bei jų dalių, turinčių psilocino. Jis neteisėtai laikė jas tose pačiose vietose iki 2020 m. rugpjūčio 31 d., kol atliktų kratų metu jas surado ir paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai: gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio sav. – 0,535 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių, ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija jose 7,1 proc.); neįrengtame name (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio sav. – 5 448 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių, ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija jose nuo 6,1 proc. iki 10 proc.), psichotropinės medžiagos – glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūnių bei jų dalių, turinčių psilocino, kurių bendroji masė 5,010 g.

II.        Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistojo I. K. gynėjas prašo Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 8 d. nuosprendį pakeisti ir vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

1.       Apelianto teigimu, apygardos teismas paskirdamas bausmę nuteistajam I. K. netinkamai įvertino nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, nesilaikė kasacinės instancijos teismo praktikos dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo, todėl, anot apelianto, paskirta bausmė neatitinka padarytų nusikaltimų ir nuteistojo asmenybės pavojingumo.

2.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad parinkdamas bausmės rūšį bei dydį I. K. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos apeliacinio teismo suformuota praktika baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237-689/2018, Nr. 2K-296-788/2017, Nr. 2K-249-895/2017, Nr. 1A-103-307/2018, kadangi šių bylų aplinkybės nėra analogiškos ar iš esmės panašios kaip nagrinėjamoje byloje (kai kuriose iš apygardos teismo nurodytų nutarčių nusikalstamos veikos buvo įvykdytos bendrininkų grupe, buvo disponuojama kur kas didesniais narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiais ir pan.).

3.       Apelianto manymu, nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl I. K. paskirtos bausmės rūšies bei dydžio, turėtų būti įvertintas Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 23 d. nuosprendis faktinėmis aplinkybėmis analogiškoje byloje Nr. 1-106-238/2021, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-436-489/2016.

4.       Nuteistasis I. K. teisiamas pirmą kartą, tačiau nepaisant to, apygardos teismas, skirdamas bausmę už apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 265 straipsnio 1 dalyje, skyrė jam dvejų metų laisvės atėmimo bausmę ir tokio savo sprendimo visiškai nemotyvavo, taip pažeisdamas BK 55 straipsnio reikalavimus.  

5.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skiriant švelnesnę bausmę nėra būtina nustatyti kokias nors išimtines aplinkybes. Anot gynėjo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra ne kartą išaiškinęs, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos nereikalauja nustatyti tam tikrų ypatingų aplinkybių, šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad ir minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, įvertinus nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą, nebūtų teisingas (pavyzdžiui, kasacinėse nutartyse Nr. 2K-420/2006, Nr. 2K-382/2012, Nr. 2K-348/2013).

6.       Apeliantas atkreipia dėmesį, kad BK 260 straipsnio 3 dalies sankcija už disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis numato itin griežtą minimalią bausmę – dešimties metų laisvės atėmimą, kai tuo tarpu už kvalifikuotą nužudymą (BK 129 straipsnio 2 dalis), genocidą (BK 99 straipsnis), teroro aktą, kurio metu nužudomi žmonės (BK 250 straipsnio 4 dalis) nustatyta minimali bausmė yra mažesnė. Todėl apelianto įsitikinimu, įvertinus ilgalaikio įkalinimo neigiamą poveikį nuteistojo I. K. socialiniams ryšiams ir resocializacijai, yra aktualios BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos.

7.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje, 265 straipsnio 1 dalyje, I. K. paskirdamas galutinę subendrintą penkerių metų laisvės atėmimo bausmę iš esmės vertino tik padarytų nusikalstamų veikų sunkumą ir beveik nevertino padarytų nusikalstamų veikų pobūdžio, padarinių, duomenų, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, neatsižvelgė į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nors byloje nebuvo surinkta duomenų, kad I. K. kanapes ir glotniagalvius grybus augino bei iš jų gamino narkotinę ir psichotropinę medžiagą neturėdamas tikslo jas parduoti, tačiau pirmosios instancijos teismas padarė bylos duomenimis nepagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo tikėti I. K. parodymais, kad narkotines ir psichotropines medžiagas jis laikė, jas gamino sveikatinimo tikslais – arbatų, antpilų bei aliejaus gamybai. Kita vertus, prieštaraudamas savo paties teiginiams, apygardos teismas pripažino I. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad jis savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino ir nuoširdžiai dėl jų gailėjosi. Aplinkybę, kad I. K. kanapes augino ir laikė neturėdamas tikslo jas realizuoti, anot gynėjo, patvirtina ir tai, kad kanapės buvo auginamos netoli namų, atviroje vietoje, o ne slaptai įrengtoje laboratorijoje.

8.       Apelianto teigimu, I. K. charakterizuojančios aplinkybės, o būtent tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, praeityje padaryti administraciniai pažeidimai nesusiję su narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimu, darbovietės ir socialinės aplinkos charakterizuojamas teigiamai, rūpinasi savo seneliu, sodybos renovacijai iš banko yra pasiėmęs paskolą, yra aktyvus (duomenys neskelbtini) seniūnijos bendruomenės narys, anksčiau dirbo vidaus reikalų sistemoje, tačiau dėl sveikatos būklės buvo atleistas, šiuo metu gauna pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, serga (duomenys neskelbtini), kuri, paskyrus laisvės atėmimo bausmę, gali progresuoti, nusikalstamomis veikomis reali žala kitiems asmenims nebuvo padaryta ir realių neigiamų pasekmių nesukėlė, jis prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, savo veiksmus vertina kritiškai, nenustatyta, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo laikomos turint tikslą jas platinti, leidžia spręsti, jog I. K. įvykdytos nusikalstamos veikos nėra tokio sunkumo, o nuteistasis tiek pavojingas, kad bausmės tikslai būtų pasiekti paskyrus jam tik labai griežtą laisvės atėmimo bausmę. Anot apelianto, net ir minimalios laisvės atėmimo bausmės skyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, bausmės paskirčiai ir pasiektų tik vieną tikslą – nubaudimą. Todėl mano, kad I. K., vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, skirtina švelnesnė bausmės rūšis – laisvės apribojimas. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį, kad būtent laisvės apribojimo bausmes savo baigiamojoje kalboje siūlė skirti ir prokuroras, ir priešingai nei teigia skundžiamame nuosprendyje teismas, savo prašymą motyvavo aplinkybėmis apibūdinančiomis tiek padarytas nusikalstamas veikas, tiek I. K. asmenybę.

Teismo posėdžio metu nuteistasis I. K. ir jo gynėjas prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti, taip pat nurodė, jog keistina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl nuteistajam paskirtos bausmės atlikimo vietos.

III.        Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo I. K. gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 8 d. nuosprendis keistinas dėl nuteistajam I. K. pagal BK 265 straipsnio 1 dalį neteisingai paskirtos bausmės ir netinkamai taikyto baudžiamojo įstatymo (BK 50 straipsnio 3 dalis) nustatant I. K. paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlikti kalėjime (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai), o taip pat nuosprendis tikslinamas nurodant, kad I. K. bausmė pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta taikant BK 54 straipsnio 3 dalį.

Nuteistojo I. K. gynėjas pirmosios instancijos teismo nuosprendį skundžia tik dėl I. K. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį bei BK 265 straipsnio 1 dalį paskirtų bausmių. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nurodo, jog nesutinka su šia nuosprendžio dalimi, nes pirmosios instancijos teismas I. K. paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. Skunde teigia, kad teismas netinkamai įvertino nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, nesilaikė kasacinės instancijos teismo praktikos dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo, todėl paskirta bausmė neatitinka padarytų nusikaltimų ir nuteistojo asmenybės pavojingumo. Su tokiais apelianto argumentais teisėjų kolegija sutinka tik iš dalies.

Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Šis bausmės švelninimo pagrindas siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininką, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos situacijoms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir jo padarytos veikos pavojingumo vertinimu, kai vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis skirtina, kad ir minimali sankcijoje numatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis. Teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį priimamas atsižvelgus į BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Kai byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu nuteistojo asmens ir veikos pavojingumo vertinimu, rodanti, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galimas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas.

Teismų praktikoje pažymima, kad teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-316-788/2019, Nr. 2K-87-976/2020 ir kt.). Teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali būti priimtas atsižvelgus į konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visumą. Turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas, tačiau ji nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-186-942/2015, Nr. 2K-P-18-648/2016 ir kt.). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-122-719/2019 ir kt.).

Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmės už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą skyrimo motyvus, sprendžia, kad nuosprendį priėmęs teismas, skirdamas bausmę I. K., tinkamai laikėsi BK 41 straipsnio nuostatų bei BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, taip pat pagrįstai nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nurodė, jog šiuo atveju taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos. Skiriant bausmę ir nustatant jos dydį, atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, duomenis apie kaltininko asmenybę, kad byloje buvo nustatyta viena I. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skundžiamu nuosprendžiu I. K. už minėtą nusikalstamą veiką paskirta bausmė dydžiu nėra aiškiai neteisinga ar per griežta, kaip apeliaciniame skunde teigia nuteistojo gynėjas. I. K. paskirta bausmė tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Skirdamas bausmes I. K. pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad jis padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms. Nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės. Baudžiamajame įstatyme už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo dešimties iki penkiolikos metų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas I. K. bausmę pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, jog taiko BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrė švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę – laisvės atėmimą penkeriems metams. Teismas taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį įvertino tai, kad I. K. neteistas, buvo baustas administracine tvarka, nors nedirba, tačiau turi lėšų pragyvenimui, jis gauna pareigūno pensiją. Taip pat teismas įvertino, jog narkotinės ir psichotropinės medžiagos, kuriomis disponavo I. K., nebuvo išplatintos. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Priešingai nei teigia apeliantas, teismas įvertino ir tai, kad nenustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tokios aplinkybės pirmosios instancijos teismui leido daryti išvadą, kad net BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos minimalios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.  

Skundžiamu nuosprendžiu I. K. už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė yra adekvati, proporcinga padarytai nusikalstamai veikai bei kaltininko asmenybei, atitinka įstatymo reikalavimus, užtikrina BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų ir teisingumo principo įgyvendinimą.

Nuteistasis I. K. padarė iš anksto suplanuotą nusikaltimą, tačiau jo įvykdyta nusikalstama veika buvo vienkartinė, narkotinė ir psichotropinė medžiaga į apyvartą nepateko, policijos pareigūnų buvo rasta ir paimta, taigi ši nusikalstama veika realių labai sunkių ar neatstatomų pasekmių kitiems asmenims nesukėlė. Vis tik būtina atsižvelgti į tai, kad I. K. neteisėtai gamino labai didelį kiekį narkotinės ir psichotropinės medžiagos – 5 448,535 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių, kurių ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija nuo 6,1 proc. iki 10 proc.) ir psichotropinės medžiagos - 5,010 g glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūnių bei jų dalių, turinčių psilocino. Taip pat jis neteisėtai laikė 0,535 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių, ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija jose 7,1 proc.), 5 448 g narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių, ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija jose nuo 6,1 proc. iki 10 proc.), psichotropinės medžiagos - glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūnių bei jų dalių, turinčių psilocino, kurių bendroji masė 5,010 g. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintas narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas kanapės (ir jų dalys) bei psilocinas yra įtraukti į narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, sąrašą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos, pagal kurias kanapių (ir jų dalių) nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 5 g, didelis kiekis – daugiau kaip 500 g, labai didelis kiekis – daugiau kaip 2 500 g. Narkotinės medžiagos - kanapių, kuria neteisėtai disponavo I. K., kiekis daugiau nei dvigubai viršija minimalią labai didelio kiekio ribą, psichotropinės medžiagos - glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūnių bei jų dalių, turinčių psilocino, kiekis nežymiai viršija minimalią nedidelio kiekio ribą. Apeliantas tvirtina, kad nuteistasis I. K., disponavęs narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis) bei psichotropinė medžiaga – glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūniais ir jų dalimis, neturėjo tikslo jų platinti. Tačiau BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo tikslas veikai kvalifikuoti reikšmės neturi. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo sprendimui nesivadovauti I. K. parodymais, jog narkotines ir psichotropines medžiagas jis laikė, jas gamino sveikatinimo tikslais – arbatų, antpilų bei aliejaus gamybai. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė įvertinęs kanapių antžeminių dalių kiekį (dar augančių ir nupjautų bei išdžiovintų). Teismas taip pat įvertino, jog kanapių aliejus yra spaudžiamas iš kanapių sėklų, kurių pas I. K. nebuvo rasta; nuteistasis kanapių žiedų, iš kurių gali būti išgaunamas aliejus, nuo augalo nebuvo atskyręs, jų nedžiovino (dalis džiovinamų kanapių augalų buvo be žiedų), jis džiovino visas kanapių augalų antžemines dalis, kurios įprastai yra vartojamos kaip narkotinės medžiagos. Tokios byloje nustatytos aplinkybės neleidžia nuteistojo I. K. aiškinimo apie narkotinės medžiagos - kanapių auginimą, laikymą išskirtinai sveikatinimo tikslais, laikyti patikimu ir juo vadovautis. Be to, net ir tikslo platinti narkotinę bei psichotropinę medžiagą neturėjimas, nebūtų ta aplinkybe, kurios pagrindu veiką, dėl kurios nuteistas I. K., galima būtų vertinti kaip ypatingai mažo pavojingumo.

Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad I. K. darbovietės ir socialinės aplinkos charakterizuojamas teigiamai, rūpinasi savo seneliu, sodybos renovacijai iš banko yra paėmęs paskolą, yra aktyvus (duomenys neskelbtini) seniūnijos bendruomenės narys, anksčiau dirbo vidaus reikalų sistemoje, tačiau dėl sveikatos būklės buvo atleistas, šiuo metu gauna pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Teisėjų kolegijos vertinimu, I. K. socialinė veikla, rūpestis artimuoju, teigiamai apibūdina nuteistąjį. Vis tik tokių aplinkybių, o taip pat aplinkybių, susijusių su ankstesne nuteistojo tarnyba vidaus reikalų sistemoje, paimta paskola, dar labiau švelninti I. K. paskirtą bausmę, teisėjų kolegijos nuomone, nepakanka.

Apeliantas nurodo ir tai, kad I. K. serga (duomenys neskelbtini), kuri, paskyrus laisvės atėmimo bausmę, gali progresuoti. Bylos duomenys patvirtina, kad I. K. diagnozuotas (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 115), vis tik aplinkybė, susijusi su nuteistojo liga, pati savaime nėra ta aplinkybė, kuriai esant, būtų besąlygiškas pagrindas dar labiau švelninti I. K. paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytas dvigubai mažesnis nei sankcijoje numatytas bausmės minimumas. Asmens sveikatos būklė, kaip ir kitos asmenį apibūdinančios aplinkybės turi būti vertinamos parenkant teisingą bausmę, atitinkančią tiek veikos pavojingumą, tiek patį asmenį. Tuo pačiu pastebėtina, kad nuteistasis I. K. žinodamas apie savo sveikatos būklę nesusilaikė nuo labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir tai jam nesutrukdė nusikalsti įstatymui. 

Taigi byloje nustatyta, kad I. K. asmenybė nelaikytina itin pavojinga (nebuvo nusikaltęs, nėra nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinančių duomenų), pirmiau minėtos aplinkybės rodo ir mažesnį I. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, palyginus su rūšiniu šios nusikalstamos veikos pavojingumu, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos švelniausios laisvės atėmimo bausmės nuteistajam I. K. paskyrimas, vertinant nustatytas nusikaltimo padarymo aplinkybes, aiškiai prieštarautų teisingumo principui, tačiau remiantis šiomis aplinkybėmis, kurios jau buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo paskiriant švelnesnę bausmę, pagrindo dar labiau švelninti nuteistajam paskirtą bausmę nėra.

Nuteistojo gynėjas teigia, kad sprendžiant dėl I. K. skirtinos bausmės rūšies ir jos dydžio būtina įvertinti Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 23 d. nuosprendį priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 1-106-238/2021 bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 2K-436-489/2016. Šiame kontekste būtina pažymėti, kad teismas net už tas pačias veikas skirtingiems asmenims neprivalo skirti vienodų bausmių. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, turinčias įtakos bausmės, skirtinos I. K., individualizavimui. Kitose bylose nuteistiesiems skiriamų bausmių rūšis, dydis, negali turėti įtakos nustatant bausmės dydį I. K.. Pagal teismų praktiką teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-204-942/2015, Nr. 2K-194-942/2017, Nr. 2K-449-942/2016 ir kt.). Pastebėtina ir tai, kad apelianto minimas Kauno apygardos teismo nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1-106-238/2021, buvo pakeistas bylą instancine tvarka išnagrinėjusio Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1A-296-318/2021), kuriuo vienam iš nuteistųjų pirmosios instancijos teismo paskirta laisvės apribojimo bausmė buvo sugriežtinta paskiriant terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas I. K. už labai sunkaus nusikaltimo padarymą paskyrė bausmę dvigubai švelnesnę už BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijos minimalią ribą, dar labiau švelninti I. K. paskirtą bausmę dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas nuteistąjį teigiamai apibūdinančias aplinkybes vertino kartu su nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančiomis aplinkybėmis. Šių aplinkybių visuma leido pirmosios instancijos teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad tik terminuoto laisvės atėmimo bausmės už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskyrimas I. K. leistų pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytus tikslus. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji yra teisinga. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje pasisakęs dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo paskiriant I. K. bausmę pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje šio baudžiamojo įstatymo netaikė. Atsižvelgiant į tai, kad teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) yra vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai), nors skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodyta apie BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą, tačiau paskiriant švelnesnę bausmę negu numatyta BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje, akivaizdu, kad teismas šį baudžiamąjį įstatymą (BK 54 straipsnio 3 dalis) pritaikė, todėl šioje dalyje Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 8 d. nuosprendis keistinas, nustatant, jog I. K. penkerių metų laisvės atėmimo bausmė pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta taikant BK 54 straipsnio 3 dalį.

Pirmosios instancijos teismas nuteistajam I. K. už BK 265 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę. Teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog laisvės apribojimo bausmė už šį nusikaltimą laikytina pernelyg švelnia, tai sudarytų nebaudžiamumo įspūdį, o kai kuriuos visuomenės narius galėtų ir paskatinti tokio pobūdžio veikų darymui. Be to, tokia bausmė neužtikrintų teisingumo ir bausmių proporcingumo principų įgyvendinimo. Su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu teisėjų kolegija nesutinka.

BK 265 straipsnio 1 dalies sankcija numato alternatyvias bausmes: viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba laisvės atėmimą iki penkerių metų. 

BK 55 straipsnyje numatyta, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. 

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į visas pirmiau minėtas byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su I. K. asmenybe (neteistas, charakterizuojamas teigiamai, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybė sunkinančių aplinkybių nenustatyta), taip pat, aplinkybes, apibūdinančias padarytą nusikalstamą veiką (tyčinis baigtas nusikaltimas, susijęs su disponavimu narkotine medžiaga), tai, jog narkotinės medžiagos pareigūnų buvo surastos bei paimtos ir į apyvartą nepateko, taip pat augintų kanapių augalų kiekį (47 vnt.), už apysunkį nusikaltimą (BK 265 straipsnio 1 dalis, BK 11 straipsnio 4 dalis) I. K. skirtina bausmė nesusijusi su laisvės atėmimu, tai yra sankcijoje numatyta bausmė - bauda, jos dydį nustatant lygų baudos bausmės už apysunkį nusikaltimą minimumui (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Nuteistajam I. K. skirtina 100 MGL dydžio (5 000 Eur) bauda. Tokia bausmė užtikrins bausmės tikslų įgyvendinimą bei neprieštaraus teisingumo ir proporcingumo principams. 

Paskyrus nuteistajam I. K. pagal BK 265 straipsnio 1 dalį naują bausmę, spręstinas skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės ir bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu, pagal BK 265 straipsnio 1 dalį subendrinimo klausimas.

BK 63 straipsnyje reglamentuojama bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas tvarka. BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatyta, kad pagal šį įstatymą bausmės bendrinamos tada, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ir 11 straipsnius. Nagrinėjamu atveju I. K. nuteistas už vieną apysunkį ir vieną labai sunkų nusikaltimus, t. y. už kanapių, kurios priskiriamos narkotinėms medžiagoms, neteisėtą auginimą ir neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Šios nusikalstamos veikos atitinka minėtame įstatyme keliamas sąlygas, todėl I. K. pagal BK 265 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu paskyręs nuteistajam I. K. terminuotą laisvės atėmimo bausmę, nustatė, kad ji turi būti atliekama kalėjime. Tokį sprendimą teismas priėmė vadovaudamasis BVK 83 straipsnio 1 dalimi, kitų tokio sprendimo motyvų nenurodė. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 50 straipsnio 3 dalis, numačiusi teismo teisę parinkti bausmės atlikimo įstaigą, 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 (įsigaliojo 2020 m. liepos 1 d.) buvo panaikinta. BK 50 straipsnio 3 dalies nuostatoms netekus galios ir įsigaliojus BVK pakeitimo 2019 m. birželio 27 d. Nr. XII–2264 įstatymui, nuteistieji bausmes konkrečioje įstaigoje atlieka pagal kriterijus, numatytus BVK 71, 83, 90 straipsniuose. Pagal BVK 65 straipsnį nuteistuosius į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija. Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu I. K. už labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė. Byloje nustatyta, jog šį nusikaltimą I. K. padarė laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės mėn. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d., t. y. po 2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263, kuriuo BK 50 straipsnio 3 dalis buvo pripažinta netekusia galios, įsigaliojimo. Pagal teismo sprendimo priėmimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą asmuo nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, vadovaujantis BVK 83 straipsnio 1 dalimi (2015 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) bausmę atlieka kalėjime. BVK 83 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2022 m. sausio 1 d.) numatyta, kad kalėjimuose paprastai laisvės atėmimo bausmę atlieka pilnamečiai asmenys (išskyrus ribotai pakaltinamus asmenis, nėščias moteris ir vaikų iki trejų metų turinčias motinas), kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, ir nuteistieji, kuriems paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Šioje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendis priimtas BK 50 straipsnio 3 dalies nuostatoms jau nebegaliojant, nuteistojo padaryta nusikalstama veika buvo padaryta taip pat minėtoms baudžiamojo įstatymo nuostatoms netekus galios. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį ir jame nurodęs bausmės atlikimo įstaigą, į pasikeitusį teisinį reguliavimą neatsižvelgė. Jau minėta, kad pagal BVK 65 straipsnį, nuteistuosius į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė nuteistajam I. K. paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlikti kalėjime. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė BK 50 straipsnio 3 dalį, o taip pat BVK 83 straipsnį, todėl ši nuosprendžio dalis keistina, panaikinant Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio dalį, kuria I. K. laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti kalėjime. 

        Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 8 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje I. K. pagal BK 265 straipsnio 1 dalį paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė ir už atskirus nusikaltimus paskirta galutinė subendrinta bausmė.

I. K. pagal BK 265 straipsnio 1 dalį paskirti 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, jog I. K. penkerių metų laisvės atėmimo bausmė pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta taikant BK 54 straipsnio 3 dalį.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, I. K. pagal BK 265 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta bausme ir jam paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą penkeriems metams.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria I. K. laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti kalėjime. 

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                     Albinas Bielskis

                                                                                                                                  Nerijus Meilutis

               Regina Pocienė