Civilinė byla Nr. 2A-1352-273/2015

Teisminio proceso Nr.2-69-3-10276-2014-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 121.22.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugsėjo 24 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arvydo Žibo apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Medizas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3270-151/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Medizas“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrui dėl nuosavybės teisių į kiemo statinius (priklausinius) pripažinimo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir J. A. G.,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu (t. 1, b. l. 3-6) prašydama: 1) pripažinti, kad kiemo statiniai (asfaltuota kiemo aikštelė ir tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), yra pagrindinių daiktų gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir poliklinikos pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), priklausiniai; 2) pripažinti, kad sudarant 2014 m. kovo 25 d. pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 4-963) ieškovė kartu su pagrindiniais daiktais įgijo nuosavybės teisę ir į jų priklausinius – kiemo statinius   (asfaltuotą   kiemo   aikštelę   ir tvorą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); 3) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad ieškovė 2014 m. kovo 25 d. pirkimo-pardavimo sutartimi iš trečiojo asmens J. A. G. įgijo nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),  (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas), ir poliklinikos pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)(toliau – Poliklinika). Namas ir Poliklinika turi priklausinių - asfaltuotą kiemo aikštelę ir tvorą, unikalus Nr. 1993-2034-0034,  kurie iki nuosavybės teisių į Namą ir Polikliniką perėjimo ieškovei turėjo priklausyti pardavėjui, tačiau Nekilnojamojo turto registre buvo ir yra registruoti kaip Lietuvos Respublikos nuosavybė patikėjimo teise valdoma atsakovo. Kadangi nei sutartyje, nei įstatyme nebuvo nustatyta kitaip, Kiemo statiniai taip pat turėjo pereiti ieškovei. Poliklinika, Namas ir Kiemo statiniai stovi žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), priklausančiame Lietuvos Respublikai ir patikėjimo teise valdomame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Į aikštelę patenkama pro Polikliniką, o į namą - tik per aikštelę. Aikštelė yra vidinis Poliklinikos ir Namo kiemas. O tvora jungia Polikliniką su Namu ir taip riboja patekimą į aikštelę. Tik pastatų valdytojas turi galimybę patekti į aikštelę ir ja naudotis. Kiemo statiniai yra nuolat funkciškai susiję su Poliklinika bei Namu ir jiems tarnauja - tokia Aikštelės ir Tvoros paskirtis. Todėl Kiemo statiniai laikytini šių pagrindinių daiktų priklausiniais. 2010 m. rugsėjo 22 d. LR vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-598 J. A. G. ir J. A. G. buvo atkurtos nuosavybės teisės į Namą ir Polikliniką lygiomis dalimis. Nors apie Kiemo statinius - Namo ir Poliklinikos priklausinius - įsakyme nebuvo užsiminta, nei įstatymas, nei sutartis jiems kitokio nei pagrindiniams daiktams likimo nenumatė, todėl jie taip pat turėjo tapti pardavėjo J. A. G. ir J. A. G. nuosavybe. J. A. G. mirus, jo turtą pagal įstatymą paveldėjo pardavėjas. Mirusiajam priklausiusių Kiemo statinių dalių paveldėjimo klausimas atskirai nebuvo sprendžiamas, taigi jas taip pat turėjo ištikti pagrindinių daiktų likimas ir nuosavybės teisės į jas turėjo pereiti pardavėjui. 2014m. kovo 25 d. pardavėjas ir ieškovė sudarė Sutartį, pagal kurią ieškovei buvo perleistos nuosavybės teisės į Namą ir Polikliniką. Sutartyje taip pat nebuvo aptartas Kiemo statinių likimas, todėl jie pripažintini ieškovės nuosavybe.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį (t.1, b. l. 45-47) prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad trečiajam asmeniui nebuvo atkurtos nuosavybės teisės į kiemo statinius - tvorą ir kiemo aikštelę, nesant apie juos duomenų. Namas ir Poliklinika funkciškai galėtų funkcionuoti ir be kiemo aikštelės ir tvoros, tuo labiau, kad šių daiktų nusidėvėjimas yra 70 procentų, kiemo statiniai yra žemės sklype, kuris ieškovei nepriklauso. Kiemo statiniai liko valstybės nuosavybe, nes nebuvo pateikta prašymo dėl nuosavybės  teisių  į juos atkūrimo. Atkuriant nuosavybės  teises pardavėjui su atsakovu (valstybe) jokio teisinio ginčo nekilo, kokiu būdu turėtų būti išspręstas kiemo statinių nuosavybės klausimas, todėl nebuvo taikytina CK 4.14 str. 2 d. nuostata, kad „...kartu su pagrindiniu daiktu perleidžiamas to asmens nuosavybėn ir antraeilis daiktas, jeigu neįrodyta, kad turi būti pasielgta priešingai“.

           Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašė ieškinio pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra (t.1, b.l. 40-42).

           Trečiasis asmuo J. A. G. atsiliepimu prašė ieškovo UAB „Medizas" ieškinį tenkinti (t.1, b.l. 113-114).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės  9,28 € valstybei išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu apmokėti.

Teismas ieškinio reikalavimą dėl kiemo statinių pripažinimo priklausiniais atmetė kaip nepadrįstą ir neįrodytą. Teismas nustatė, kad J. A. G. ir mirusiam jo broliui J. A. G. nuosavybės teisės valdymo faktas į pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)) buvo nustatytas Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu. Turto savininkai pagal turto perdavimo aktą savo nuosavybę įregistravo nekilnojamo turto registre ir turėjo matyti, kad jiems buvo įregistruoti tik namai be kiemo įrenginių, nes kiti statiniai jau iki nuosavybės teisių atkūrimo buvo įregistruoti kaip Lietuvos Respublikos nuosavybė. Teismas nurodė, kad pastatai yra atskiri turtiniai vienetai, kurie be kiemo įrenginių gali būti savarankiškai valdomi, tai nėra turtiniai vienetai be kurių ieškovas negalėtų valdyti pastatų ar jų naudojimas jiems būtų apsunkintas. vienintelis įvažiavimas pasiekti pastatą 62A yra per pastatą 62 ir per kiemo aikštelę. Teismas sutiko, kad pastate tuo tikslu yra padarytas įvažiavimas (tarpuvartė), kuri iš tiesų yra naudojama privažiuoti prie pastato 62A, tačiau kaip tai susiję su reikalavimu pripažinti kiemo aikštelę ir tvorą priklausiniais teismui neaišku, nes ieškovė yra abiejų nekilnojamo turto objektų savininkė ir manytina, kad nedaro pati sau kliūčių patekti į pastatą 62A. Nurodė, kad ieškovė, kaip pastatų savininkė turi įstatyme garantuotą teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą žemės sklypą.

Ieškinio reikalavimą dėl pripažinimo, kad pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ieškovė įgijo nuosavybės teisę į  priklausinius, teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Teismas nustatė, kad kiemo statiniai - tvora ir kiemo aikštelė, nekilnojamo turto registre buvo įregistruoti dar iki sandorio - 1996 m. birželio 25 d., ir jiems buvo suteiktas unikalus numeris -(duomenys neskelbtini), todėl nuosavybės teisių į juos perdavimas pirkimo-pardavimo sutartimi turėjo būti specialiai aptartas. Kad šie statiniai yra atskiri, savarankiški teisinių santykių objektai, jau prieš sudarant sandorį tiek pirkėjui, tiek pardavėjui turėjo būti žinoma. Teismo vertinimu ieškovė, būdama atidi ir rūpestinga turėjo galimybę ir privalėjo atkreipti dėmesį, kad registro duomenyse kiemo statiniai trečiajam asmeniui nepriklauso, o taip pat žinodama, kad šis kreipėsi dėl kiemo statinių perdavimo, negalėjo manyti, kad ginčo statiniai yra perkamo turto priklausiniai. Ieškovė turėjo sulaukti atsakovo atsakymo ir įsitikinti, kokia yra perkamo turto apimtis ir dydis. Ieškovė, sudariusi sutartį, pati prisiėmė riziką dėl įsigyto turto. Nagrinėju atveju teismas padarė išvadą, jog poliklinikos ir gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartyje nebuvo numatytas registruotų statinių su savo unikaliais numeriais pardavimas, t.y. sutartyje nebuvo aptarta, jog nuosavybės teisė į statinius kaip priklausinius pereina pirkėjui. Tokios sąlygos sutartyje ir negalėjo būti, nes pardavėjas perdavimo aktu šio turto neįgijo, tai gi ir negalėjo jo parduoti.  

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniame skunde (t. 2, b. l. 3-9) ieškovė UAB „Medizas“ prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - patenkinti visa apimtimi bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:

1. Teismas atmesdamas prašymą Kiemo statinius pripažinti priklausiniais nevertino reikšmingų šiam klausimui įrodymų, nepaneigęs to fakto, kad tarp Kiemo statinių ir pagrindinių pastatų (Namo ir Poliklinikos) egzistuoja nuolatinis funkcinis ryšys, neįvertino visų bylai reikšmingų įrodymų priėmė nepagrįstą, neteisėtą, galiojantiems teisės aktams ir teismų praktikai prieštaraujantį sprendimą;

2. Kiemo statiniai funkciniu ryšiu yra susiję su Poliklinika ir Namu. Tvora ir Aikštelė buvo sukurti kaip vidinis kiemas Poliklinikos ir Namo reikmėms ir tokias savybes išlaiko visą laiką. Į Namą patenkama tik pro Polikliniką, o tada  per Aikštelę. Kiemo statiniai nuolat tarnauja Poliklinikai ir Namui. Kiemo statiniai yra Poliklinikos ir Namo priklausiniai;

3. Vien tai, kad Poliklinika ir Namas yra atskiri turtiniai vienetai, kurie be kiemo statinių gali būti savarankiškai valdomi, nepaneigia Kiemo statinių priklausinio statuso. Tai, kad Kiemo statiniai yra registruoti kaip atskiras turtinis vienetas su savo unikaliu numeriu taip pat nepaneigia jų, kaip priklausiniu, statuso, kadangi toks statusas nustatomas atsižvelgiant į antraeilio ir pagrindinio daikto funkcinį ryšį (bendrą ūkinę paskirtį), o ne įregistravimo faktą;

4. Antrasis reikalavimas iš esmės laikytinas išvestiniu ir patenkinus pirmąjį reikalavimą antrasis reikalavimas turi būti tenkinamas;

5. Ieškovė įrodė, kad nuosavybės teisių į pagrindinius daiktus perėjimo atvejais: (i) nuosavybės teisių į Polikliniką ir Namą atkūrimas Pardavėjui ir J. A. G.; (ii) J. A. G. priklausiusių Poliklinikos ir Namo dalių paveldėjimas; (iii) Poliklinikos ir Namo pardavimas pagal Sutartį ieškovei, kitoks likimas priklausiniams (t. y. Kiemo statiniam) nebuvo nurodytas. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad atkuriant nuosavybės teises Kiemo statinių klausimas būtų svarstytas atskirai ir jiems priskirtas kitoks likimas. Iš esmės atsakovas pripažino tą faktą, kad toks klausimas apskritai nebuvo sprendžiamas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad: tais atvejais, kai pirkimo-pardavimo, dovanojimo sutartyse nepadaryta išlygos, kad priklausinys neparduodamas ar nedovanojamas kartu su pagrindiniu daiktu, laikoma, jog priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas. Grąžinus nuosavybės teises į pastatus ir nenurodžius, kad nuosavybės teisės į Kiemo statinius nėra grąžinamos, Kiemo statinius ištiko pagrindinio daikto likimas ir jie kartu su pastatais atiteko J. A. G. ir J. A. G.;

6. Tiek atkuriant nuosavybės teises į Polikliniką ir Namą, tiek paveldint J. A. G. palikimą, tiek Polikliniką ir Namą perleidžiant Sutartimi, nebuvo nei įstatymų, nei sutarčių nuostatų, kurios Kiemo statiniams numatytų kitokį likimą nei perleidžiamiems pagrindiniams daiktams - Poliklinikai ir Namui. Todėl visais šiais atvejais Kiemo statinius ištiko pagrindinių daiktų likimas, ir, galiausiai ieškovė tapo vienintele visų šių pastatų ir statinių savininke.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras (t. 2, b. l. 28-30) prašė Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą  atmesti. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:

1. Nekilnojamojo turto registre Kiemo statiniai nėra nurodyti kaip Namo ir Poliklinikos priklausiniai. Pardavėjui trečiajam asmeniui J. A. G. nebuvo atkurtos nuosavybės teisės  į Kiemo statinius, nes nebuvo prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į šiuos statinius, nebuvo pateikta įrodymų apie jų priklausymą iki nacionalizacijos J. A. G. ir J. A. G.. Kiemo statinių  nuosavybės klausimas turėjo būti sprendžiamas tarp kitų subjektų - ne tarp valstybės ir ieškovės, bet tarp valstybės ir pardavėjo;

2. Poliklinika ir Namas galėtų funkcionuoti ir be Kitų statinių, kas paneigia funkcinio ryšio tarp šių statinių buvimą;

Atsiliepime į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 13-15) trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašė Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą  atmesti. Nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro išrašai nepatvirtina aplinkybės, kad Kiemo statiniai buvo sukurti kaip vientisas kompleksas. atsižvelgiant į tai, daiktinės teisės (turto patikėjimo teisė) ir nuosavybės teisė į Kiemo statinius, atkuriant nuosavybės teises į gyvenamąjį namą ir polikliniką, jau buvo įregistruotos, ir asmenims, tiek įgyjantiems, tiek perleidžiantiems gyvenamąjį namą ir polikliniką, turėjo būti žinomos, todėl ieškovei manyti, kad ji yra Kiemo statinių savininkė nebuvo pagrindo. J. A. G. negalėjo parduoti ieškovei Kiemo statinių, kurie nebuvo jo nuosavybė, o ieškovė negalėjo jų įgyti pirkimo-pardavimo sutartimi iš J. A. G..

Atsiliepimo į apeliacinį skundą trečiasis asmuo J. A. G. nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

          Byloje nustatyta, kad 1993 08 19 Lietuvos Respublikos Vyriausybės potvarkiu Nr. 607p buvo nutarta perduoti pastatą, adresu (duomenys neskelbtini) Vidaus reikalų ministerijai (b.l. 77). 1993 11 23 Kauno miesto valdybos potvarkiu Nr. 1484-v, perdavė pastatą, adresu (duomenys neskelbtini). Nr. 62, Kaune, Vidaus reikalų ministerijai (b.l. 78-81).   

           2009 06 10 sprendimu Kauno miesto apylinkės teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų J. A. G. ir J. A. G. tėvas nuosavybės teise valdė pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)).

          2010 10 15 tarp Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro ir advokato V. D., veikiančio pagal 2010 08 17 atstovavimo sutartį, buvo pasirašytas Valstybės turto, grąžinamo buvusiems savininkams J. A. G. ir J. A. G. perdavimo priėmimo aktas Nr. 45R-1748, kuriuo buvo perduoti du pastatai esantys, adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 9, 10). Mirus J. A. G. jo turtą 2012 06 14 paveldėjo J. A. G., paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 4-1336 (b.l. 25-28).

           2014 03 25 J. A. G., pirkimo - pardavimo sutartimi, pardavė UAB „Medizas“ pastatus, adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 15-23). Nuosavybės teisės įregistruotos VĮ registrų centre 2014 03 28 (b.l. 25-28). VĮ registrų centro  išduotoje nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko 2014 05 23 išrašo 4.2 p. nurodoma, kad kiti statiniai Nr. (duomenys neskelbtini) aprašyti 2.3 p. priklauso Lietuvos Respublikai, 2.3 p. nurodomas įregistruotas turtas kiemo statiniai – tvora ir kiemo aikštelė (b.l. 25-28). Žemės sklypas ant kurios yra kiemo statiniai – tvora ir kiemo aikštelė, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, kurią patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (b.l. 29-30).       

Byloje kilo ginčas dėl kiemo statinių pripažinimo pagrindinio daikto priklausiniais

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 4.19 straipsnio 1 dalimi priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012-01-17  nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2012 yra nurodžiusi, kad  priklausinio statusą ir paskirtį lemia ne jo įregistravimo faktas, bet jo nuolatinis funkcinis ryšys su vienu arba keliais pagrindiniais daiktais. Klausimas, ar tarp daiktų yra teisiškai reikšmingas funkcinis ryšys – ar priklausinys savo ūkine paskirtimi tarnauja pagrindiniam daiktui, susijęs su konkrečių faktinių aplinkybių konstatavimu, tai yra fakto klausimas.

2009 m. birželio 10 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu, kuris nustatė, juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų J. A. G. ir J. A. G. tėvas nuosavybės teise valdė pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)). Nuosavybės valdymo faktas ir turto valdymo dydis konkrečiai įvardintas teismo sprendime. Turto savininkai pagal turto perdavimo aktą savo nuosavybę įregistravo nekilnojamo turto registre, jiems buvo įregistruoti tik namai be kiemo įrenginių, nes kiti statiniai jau iki nuosavybės teisių atkūrimo buvo įregistruoti kaip Lietuvos Respublikos nuosavybė.

Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, kiti statiniai (inžineriniai statiniai) – kiemo statiniai (tvora ir kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurių yra kilęs ginčas, nėra įregistruoti kaip pastato gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ar pastato - poliklinikos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinys. Nuosavybės teisė į kiemo statinius įregistruota Lietuvos Respublikos vardu. Šie statiniai patikėjimo teise valdomi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro. Statiniai vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis,  patikėjimo teise valdomi atsakovo 2007-06-14 įsakymo Nr. IV-216, kuris yra galiojantis ir nenuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka, ir 2007-07-25 priėmimo - perdavimo akto Nr. 1 pagrindu, apie kuriuos įrašas Nekilnojamojo turto registre galioja nuo 2008-10-01. Daiktinės teisės (turto patikėjimo teisė) ir nuosavybės teisė į kiemo statinius, atkuriant nuosavybės teises į gyvenamąjį namą ir polikliniką, jau buvo įregistruotos, t.y. paskelbtos viešai ir asmenims, tiek įgyjantiems, tiek perleidžiantiems gyvenamąjį namą ir polikliniką, turėjo būti žinomos, arba turėjo pareigą ir galimybę sužinoti, todėl ieškovui manyti, kad kiemo statiniai yra priklausiniai ir ieškovas yra šių statinių savininkas nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad pastatai (namas ir poliklinika) yra atskiri turtiniai vienetai, kurie be kiemo įrenginių (tvoros ir kiemo aikštelės) gali būti savarankiškai valdomi, tai nėra turtiniai vienetai be kurių ieškovas negalėtų valdyti pastatų ar jų naudojimas jiems būtų apsunkintas. Kiemo statiniai taip pat gali būti savarankiški vienetai, kurie gali būti panaudoti kaip automobilių aikštelė ar pan. Kiemo statiniai, kurių nuosavybės  teisė ginčijama, yra žemės sklype, kuris nepriklauso ieškovui jokiu teisiniu pagrindu. Žemę valdo tretysis asmuo. Todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad tarp pastatų ir kiemo statinių egzistuoja nuolatinis funkcini ryšys ir kad kiemo statiniai tarnauja poliklinikai ir namui.

Ieškovas nurodo, kad vienintelis įvažiavimas pasiekti pastatą 62A yra per pastatą 62 ir per kiemo aikštelę. Teismas sutinka su šiuo ieškovu aiškinimu, nes pastate tuo tikslu yra padarytas įvažiavimas (tarpuvartė), kuris yra naudojamas privažiuoti prie pastato 62A, ir tai nėra susiję su reikalavimu pripažinti kiemo aikštelę ir tvorą priklausiniais, nes ieškovas yra abiejų nekilnojamo turto objektų savininkas ir turi galimybę patekti į pastatą 62A.

  Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ieškovas gali pasinaudoti žemės nuomos teise, kuri yra reikalinga namams eksploatuoti, privažiavimui prie statinio 62 A išspręsti.

CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė ne aukciono būdu išnuomojama, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Ši įstatymo nuostata detalizuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse. Pagrindas įgyvendinti teisę nuomoti valstybinę žemę ne aukciono tvarka yra teisėtas šioje žemėje esančių statinių, įrenginių valdymas.  Pastatų ir įrenginių savininkai (nuomotojai) turi įstatyme garantuotą teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą žemės sklypą.

Aukščiau aptartų duomenų pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ,

n u t a r i a:

              Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d.  sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                               Dalė Burdulienė                                                                                                                                                                      

                                                                                                                Izolda Nėnienė

                                                                                                                Arvydas Žibas