LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. vasario 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės–Balynienės, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,
susipažinusi su 2022 m. sausio 17 d. pateiktu ieškovo V. B. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimo peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovas V. B. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai „Prienų globos namai“ dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkte įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, nustatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Ieškovas kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 57 straipsnio 3 dalį, ją nepagrįstai pritaikydamas nagrinėjamu atveju, kadangi ieškovo atliekama darbo funkcija nebuvo perteklinė, kurią atliko keletas darbuotojų. Taip pat ieškovas teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė DK 57 straipsnio 2 dalį, kadangi atsakovei atleidžiant 5 darbuotojus, kurių pareigybės buvo naikinamos, įvertinus DK 61 straipsnyje nustatytus ribojimus, turėjo būti siūlomos laisvos darbo vietos, tačiau ieškovui jos pasiūlytos nebuvo. Be to, anot ieškovo, apeliacinės instancijos teismas taip pažeidė DK 26 straipsnį bei netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, kadangi neatsižvelgė į tai, kad visiems (išskyrus ieškovą) darbuotojams buvo pasiūlytos laisvos darbo vietos, jei jie turi reikiamą kvalifikaciją pareigoms užimti, taip pat teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovo nedarbingumo metu atsakovei nebuvo pareigos siūlyti laisvų darbo vietų, taip diskriminuojant ieškovą dėl negalios.
Taip pat ieškovas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-248/2020, kurioje išaiškinta, jog darbo sutarties nutraukimo teisėtumą DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu lemia ne tik priežasčių realumas bei jų ryšys su atleidžiamo darbuotojo funkcijų tapimu perteklinėmis, bet ir tinkamai įvykdyta atleidimo procedūra. Anot ieškovo, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovo atleidimo iš darbo procedūra buvo teisėta, nes teismas netinkamai įvertino priežasčių realumą.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamo teismo procesinio sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl nurodytų teisės normų pažeidimo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Goda Ambrasaitė–Balynienė
Gediminas Sagatys
Donatas Šernas