Civilinė byla Nr. e2-770-516/2016

Teismo proceso Nr. 2-56-3-00009-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 14 d.  

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės akcinės bendrovės ,,Axis Industries“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties, kuria panaikintos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1281-264/2016 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Axis Industries“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo M&S Umweltproject GmbH.

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Ginčas byloje kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių  panaikinimo pagrįstumo ir teisėtumo.

Ieškovė akcinė bendrovė ,,Axis Industries“ (toliau – AB ,,Axis Industries“) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – UAB ,,Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“) 195 664,68 Eur skolą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė AB ,,Axis Industries“ taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovės UAB ,,Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas bei turtines teises, kurių suma ar vertė  neviršija 195 664,68 Eur.    

Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 22 d. nutartimi ieškovės prašymas patenkintas, areštuotas atsakovei priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, o jo nesant ar esant nepakankamai, piniginės lėšos, kurių suma ar vertė neviršija 195 664,68 Eur.

Kauno apygardos teisme 2016 m. vasario 1 d. gautas atsakovės atskirasis skundas dėl teismo 2016 m. sausio 22 d. nutarties, atsakovė prašė  nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Nurodė, kad ieškinys yra prima facie nepagrįstas,  nėra grėsmės būsimo sprendimo įvykdymui. Teigia, kad tiek juridinių asmenų registre,  tiek oficialiame jos internetiniame puslapyje www.aratc.lt prieinami duomenys apie atsakovės finansinę būklę (2014 metų, 2015 m. II ketvirčio balansas ir pelno nuostolių ataskaita) patvirtina, jog 2015 m. II ketvirtį atsakovės turtas sudarė 29 195 192 Eur (iš jo ilgalaikis turtas – 25 885 685 Eur, trumpalaikis turtas – 3 309 507 Eur), 2014 m. jos turtą sudarė 28 122 416 Eur (2015 m. II pusmečio prieaugis virš milijono eurų). Nurodo, kad minusavus 2015 m. mokėtinas sumas ir įsipareigojimus 7 443 875 Eur (kurie, lyginant su 2014 m sumažėjo nuo 7 894 747 Eur) iš atsakovės turimo turto, likusi suma yra lygi 21 751 317 Eur, t. y. daugiau kaip 111 kartų didesnė, nei reikalaujama priteisti suma. Pasak atsakovės, į bylą nėra pateikta įrodymų, kurie leistų pagrįstai teigti, kad ji jai priklausantį turtą ketintų parduoti ar kitu būdu perleisti kitiems asmenims, taip siekdama apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Atsakovė atkreipia teismo dėmesį ir į tai, kad ji nesiėmė ir neketina imtis jokių veiksmų perleisti ar kitaip suvaržyti savo turimą turtą ir taip padaryti būsimo teismo sprendimo įvykdymą negalimu.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartimi patenkino atsakovės atskirąjį skundą, panaikino teismo 2016 m. sausio 22 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.

Teismas nustatė, kad iš pateiktų įrodymų matyti, jog ieškinio suma, lyginant su atsakovės nuosavybės teise valdomu turtu, vykdoma veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, jai nėra didelė. Nustatė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kurie leistų pagrįstai teigti, kad atsakovė jai priklausantį turtą ketina parduoti ar kitu būdu perleisti tretiesiems asmenims. 

Įvertinęs aukščiau paminėtus duomenis, teismas konstatavo, kad atsakovė paneigė objektyvios grėsmės būsimam teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, todėl atsakovės atskirąjį skundą tenkino visiškai.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė AB „Axis Industries“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį ir priimti naują nutartį – taikyti atsakovės atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškinyje išdėstyti argumentai ir pateikti įrodymai patvirtina ieškinio pagrįstumą. Ieškiniu ginčijami neteisėti atsakovės veiksmai (neveikimas), šie veiksmai tinkamai kvalifikuoti, nurodant ne tik faktinį, bet ir teisinį ieškinio pagrindą. 
2. Teismas neatsižvelgė į atsakovės elgesį, į tai, kad ji elgiasi iš esmės piktybiškai ieškovės atžvilgiu, netinkamai vykdo Sutarties nuostatas, siekia sumažinti savo prievolę ieškovei. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad ji nevykdys ir jai nepalankų teismo sprendimą. 
3. Teismo priimta nutartis nemotyvuota, joje tik atkartotos atsakovės atskirajame skunde nurodytos aplinkybės.
4. Teismas netinkamai vertino atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentus, nurodytas turtas yra skirtas viešajai paslaugai – atliekų surinkimui ir rūšiavimui teikti, o šio turto realizavimas yra ribotas, į jį negalėtų būti nukreiptas išieškojimas.
5. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ir ekonomiškos, nes nevaržo asmenų teisių daugiau negu būtina pareikštiems reikalavimas užtikrinti, nesuteikia vienai iš šalių pranašumo. 

              Atsakovė UAB ,,Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:   

1. Apeliantė nutylėjo bylai reikšmingas aplinkybes, kad ji yra pažeidusi Rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Ši aplinkybė  patvirtina, kad neegzistuoja viena iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – preliminarus ieškinio pagrįstumas.  
2. Ieškovė neteisingai nurodo atsakovės valdybos funkcijas. Valdybos sprendimai reikalingi dėl ilgalaikio ir trumpalaikio turto, kuris sudaro 1/20 įstatinio kapitalo, perdavimo, įkeitimo ir kitų veiksmų. Teismui nusprendus, kad ieškovės ieškinys pagrįstas, pareiga sumokėti priteistą sumą kils iš teismo sprendimo privalomumo, o ne iš atsakovės įstatų nuostatų.  
3. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad teismas netinkamai vertino pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus. Įmonės finansiniai duomenys (2015 m. II ketvirtį atsakovė turėjo turto už 29 195 192 Eur (25 885 685 Eur – ilgalaikis turtas, 3 309 507 Eur – trumpalaikis turtas ), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 7 443 875 Eur) patvirtina, kad ieškinio suma nėra didelė ir teismui jį patenkinus atsakovė sugebės tinkamai vykdyti priimtą sprendimą. 
4. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad priimta nutartis nemotyvuota. Tai, kad teismas pritarė atsakovės atskirajame skunde nurodytiems motyvams, tačiau nenurodė papildomų motyvų, nesudaro pagrindo manyti, kad nutartis nemotyvuota.
5. Atsakovė teikia komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, t. y. viešuosius interesus atitinkančią paslaugą, todėl bet koks neproporcingas veiklos suvaržymas reikštų viešojo intereso pažeidimą, nukentėtų vartotojų interesai. Atsakovės ir visuomenės galimi nuostoliai būtų žymiai didesni už ieškovės galimus nuostolius, tokiu būdu būtų pažeisti ekonomiškumo ir proporcingumo principai.   

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas panaikino Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 22 d. nutartį, kurią atsakovės atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės – kilnojamojo ir nekilnojamojo turto areštas, o jo nesant ar esant nepakankamai, pinginių lėšų, kurių suma ar vertė neviršija 195 664,68 Eur.

Apeliantė siekia, kad būtų užtikrinti jos ieškiniu pareikšti reikalavimai, inter alia prašoma priteisti 195 664,68 Eur skola. Pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumas grindžiamas iš esmės dviem argumentais, t. y. grėsme būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymui ir ieškinio preliminariu pagrįstumu.     

Pirmiausia pažymėtina, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pasisakė tik dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, tuo tarpu ieškinio preliminaraus pagrįstumo klausimas nebuvo nagrinėjamas, todėl ir apeliacinės instancijos teismas dėl šių atskirojo skundo motyvų bei atsakovės atsikirtimų į juos nepasisako. 

Kaip teisingai skunde nurodė apeliantė, CPK 144 straipsnio 1 dalis laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.     

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad prezumpcija, jog didelė reikalavimo suma sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra absoliuti (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartis byloje Nr. 2-1075/2010; 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis byloje Nr. 2-1539/2010; ir kt.). Todėl teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (šiuo atveju – dėl pritaikytų priemonių panaikinimo), kiekvienu atveju turi įvertinti ne tik pačią ieškinio sumą kaip tokią, bet ir tai, ar ši suma konkrečiam atsakovui pagal jo turimą turtą, gaunamas pajamas, veiklos apyvartą bei kitas aplinkybes, galinčias atspindėti asmens turtinę padėtį, yra didelė ir dėl to laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas galėtų lemti grėsmę būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

Teismų praktikoje nėra suformuluotų nuostatų, kokia suma laikytina didele, kiekvienu atveju pareikštų reikalavimų suma turi būti vertinama atsižvelgiant į asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinę padėtį.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės reikalavimų suma atsakovei yra 195 664,68 Eur. Tuo tarpu, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas 2015 m. birželio 30 d. balanso duomenimis įmonės visas turtas sudarė 29 195 192 Eur (iš jų ilgalaikis turtas – 25 885 685 Eur, trumpalaikis turtas – 3 309 507 Eur). Šie finansiniai duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškinio suma, lyginant su atsakovės valdomu turtu nėra didelė.  Iš 2015 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad tiek 2014 m. (pelnas – 20 187 Eur), tiek 2013 m. (pelnas – 19 828 Eur) įmonė veikė pelningai. Dėl nurodytų priežasčių sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad lyginant ieškovo reikalavimo dydį ir paminėtus atsakovo finansinius duomenis negalima teigti, jog nagrinėjamu atveju vien reikalavimo dydis esą sudaro pakankamą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei manyti, jog šiuo atveju yra būtina užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą.

Taip pat atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, kad grėsmę jai galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui patvirtinta aplinkybė, jog atsakovė nepateikė duomenų, kad bendrovės valdyba būtų priėmus sprendimą dėl rizikos grąžinti 195 664,68 Eur. Sutiktina su atsakove, kad įmonės valdybos sprendimai būtini sprendžiant trumpalaikio ar ilgalaikio turto, kuris sudaro 1/20 įstatinio kapitalo, įkeitimo, perdavimo ir kt. veiksmų. Teismui priėmus ieškovei galimai palankų sprendimą ir jam įsitiesėjus jis taps privalomas vykdyti nepriklausomai nuo to, ką nuspręs įmonės valdyba  (CPK 18 straipsnis).

Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės pateikti įrodymai paneigia ieškovės jokiais rašytiniai įrodymais nepagrįstas prielaidas, jog reikalavimo suma atsakovei yra didelė, pripažįstama pagrįsta (CPK 178 straipsnis).

Atskirajame skunde taip pat nepagrįstai nurodoma, kad skundžiama nutartis yra visiškai nemotyvuota ir tai sudaro absoliutų teismo nutarties negaliojimo pagrindą pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Pažymėtina, kad priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas rėmėsi CPK normomis, reglamentuojančiomis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, vertino pateiktus įrodymus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką net ir nepakankamas teismo sprendimo (nutarties) motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Šis pagrindas taikytinas tik tuo atveju, kai sprendimas (nutartis) yra visiškai be motyvų. Jei teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu tik tada, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2013).

Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas nebūtų pasisakęs dėl esminių prašymo argumentų ar visiškai neargumentavęs savo sprendimo patenkinti atsakovės UAB ,,Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ 2016 m. vasario 1 d. atskirąjį skundą dėl teismo 2016 m. sausio 22 nutarties.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti apeliantės AB ,,Axis Industries“ atskirojo skundo ir naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                       Rasa Gudžiūnienė