Byla Nr. T-774-446/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55545-2018-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 2.5.16
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. liepos 1 d.
Kelmė
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė,
sekretoriaujant Rosandai Kasparaitei,
dalyvaujant prokurorei Dianai Vileikienei,
probacijos skyriaus atstovei A. D.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus teikimą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu
nuteistajam R. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini).
Teismas
n u s t a t ė :
R. Ž. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, ir, pritaikius BK 641 straipsnį, nuteistas laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nebendrauti su nukentėjusiąja R. Ž., nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio perdavimo vykdyti dienos.
Teikimu siūloma nuteistajam R. Ž. už teismo įpareigojimų nevykdymą, neatvykimą į probacijos tarnybą nustatytu laiku, gyvenamosios vietos pakeitimą nepranešus probacijos tarnybai laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Teikime nurodyta, jog nuteistasis R. Ž. nevykdo teismo paskirto įpareigojimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kviečiamas neatvyksta į probacijos skyrių individualiam prevenciniam darbui, išvyko iš savo gyvenamosios vietos nepranešęs probacijos tarnybai.
Teismo posėdžio metu probacijos skyriaus atstovė teikimą palaikė, paaiškino, kad nuo probacijos tarnybos pareigūnai lankėsi nuteistojo R. Ž. gyvenamojoje vietoje 2019 m. kovo 29 d., 2019 m. balandžio 10 d., tačiau durų niekas neatidarė, nuteistasis tarnybai nurodytu mobiliojo ryšio telefonu į skambučius neatsiliepia, į probacijos tarnybą atvykęs nuteistojo brolis paaiškino, kad R. Ž. išvyko į Angliją. Tokią informaciją patvirtino ir nuteistojo buvusi sutuoktinė, kuri paaiškino, kad R. Ž. bendrauja su savo vaikais, iš kurių ji sužinojusi apie R. Ž. išvykimą į Angliją.
Prokurorė prašo teikimą patenkinti.
Teikimas pagrįstas ir tenkintinas.
Laisvės apribojimas yra viena iš bausmių rūšių, kurios esmę sudaro terminuotas įstatymo bei teismo nustatytų pareigų (draudimų ir įpareigojimų) taikymas nuteistajam. Pagal BK 48 straipsnio
3 dalį laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro nuteistojo pareiga be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, laikytis teismo nustatytų draudimų bei atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 10 dalis). Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatytos tvarkos pažeidimai ir pan. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu. Iš nuteistojo R. Ž. asmens byloje Nr. 16/19/48 esančių duomenų matyti, kad jo elgesį Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyrius kontroliuoja nuo 2019 m. vasario 19 d., tą dieną jis įrašytas į probacijos tarnybos registrą (b. l. 17 asmens byloje), supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, pasirašytinai įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių, jei nevykdys laisvės apribojimo bausmės (b. l. 23-24 asmens byloje). Raštišku sutikimu nuteistasis patvirtino, kad jis sutinka dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (b. l. 21 asmens byloje), jas atlikti buvo nukreiptas į Kelmės rajono psichikos sveikatos centrą (b. l. 22 asmens byloje). Iš VšĮ Kelmės rajono psichikos sveikatos centro informacijos (b. l. 41 asmens byloje) matyti, kad R. Ž. smurtinį elgesį keičiančiose programose nedalyvavo. Iš bausmės vykdymo priežiūros plane esančių įrašų (b. l. 26) matyti, kad nuteistasis savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) nerastas 2019 m. kovo 19 d. 14 val., kovo 29 d. 18 val., balandžio 10 d. 11 val. 45 min, jo nurodytas mobiliojo ryšio telefonas, skambinant probacijos tarnybos pareigūnams, yra išjungtas. Iš raštu pateikto paaiškinimo (b. l. 45) matyti, kad į probacijos tarnybą atvykęs J. G. nurodė, kad yra R. Ž. brolis, kuris 2019 m. sausio, vasario kovo mėnesiais gyveno pas jį (duomenys neskelbtini), vėliau išvyko į Angliją. Iš valstybinio socialinio draudimo informacijos (b. l. 48 asmens byloje), matyti, kad R. Ž. nedirba.
Laisvės apribojimo bausmės tikslai gali būti sėkmingai pasiekti tik esant paties asmens teigiamam nusiteikimui, teismo paskirtų įpareigojimų tinkamu vykdymu turi pasirūpinti ne kas kitas, o pats nuteistasis. Laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro nuteistojo pareigų, numatytų BK 48 straipsnio 3 dalyje, visuma, todėl akivaizdu, jog laisvės apribojimo bausmė nuteistajam savo tikslus gali pasiekti tik tuomet, kai nuteistasis laikosi jam teismo paskirtų ir įstatyme numatytų pareigų, įpareigojimų ir draudimų. Be pateisinamų priežasčių nevykdant tam tikrų šiai visumai priskiriamų pareigų konstatuojama, kad nevykdoma laisvės apribojimo bausmė, o pastarosios nevykdymas sudaro teisinę galimybę ją keisti areštu. Taigi, atsižvelgus į aptartų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad nuteistajam R. Ž. paskirta bausmė – laisvės apribojimas – nėra pakankamai efektyvi BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės ir prevenciniams tikslams pasiekti, nes nuteistasis jam teismo paskirtų įpareigojimų ir įstatymo numatytos pareigos nekeisti gyvenamosios vietos be probacijos tarnybos žinios laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu nevykdo, kas sudaro pagrindą išvadai, jog jis vengia atlikti jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę, todėl ši bausmė keistina areštu. Pažymėtina, kad nuteistasis buvo supažindintas su paskirtos bausmės nevykdymo pasekmėmis, todėl nesilaikydamas bausmės vykdymo sąlygų žinojo, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti pakeista į areštą. Nuteistojo pareiga laikytis teismo paskirtų įpareigojimų, informuoti laisvės apribojimo bausmę vykdančią instituciją apie aplinkybes, trukdančias šiuos įpareigojimus vykdyti. Objektyvių priežasčių, dėl kurių nuteistasis R. Ž. negalėjo atlikti smurtinį elgesį keičiančių programų kurso, pakeitė gyvenamąją vietą be bausmę vykdančios institucijos žinios, probacijos skyriui jis nenurodė, tokių aplinkybių nenustatyta.
Pagal BK 65 straipsnio nuostatas viena arešto para prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms, tačiau pagal BK 49 straipsnio 3 dalį už nusikaltimą gali būti paskirtas nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų areštas, todėl 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė R. Ž. keistina 90 parų areštu.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 10 dalimi, 49 straipsnio 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus teikimą tenkinti.
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1971-496/2018 R. Ž. paskirtą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę pakeisti 90 (devyniasdešimties) parų areštu.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.
Teisėja Vilma Raščiuvienė