Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2023-02-21][nuasmeninta nutartis byloje][T-227-961-2023].docx
Bylos nr.: T-227-961/2023
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Nuosprendžio ir nutarties vykdymas
Su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimo tvarka (BPK 362 str.)

?

Teikimas Nr. T-227-961/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36596-2021-7 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.16

 (S)

 

img1 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2023 m. vasario 17 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistosios A. J., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), prašymą dėl baudos mokėjimo išdėstymo,

 

n u s t a t ė :

 

A. J. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. nuosprendžiu buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, perduodant ją V. J. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, be užstato, ir baudžiamoji byla nutraukta.

Minėtu nuosprendžiu A. J. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (toliau ir – įmoka), nurodant ją sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT88 4010 0510 0467 0332 (Luminor bankas), juridinio asmens kodas 188604955.

Taip pat iš A. J. nukentėjusiajai N. M. buvo priteista 1500 Eur proceso išlaidų.

Minėtas teismo nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. sausio 10 d., t. y. įmoka į fondą turi būti sumokėta iki 2023 m. kovo 10 d. Įsiteisėjus nuosprendžiui, 2023 m. sausio 12 d. buvo išduotas vykdomasis raštas nukentėjusiajai N. M. dėl 1500 Eur išieškojimo iš nuteistosios.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. sausio 18 d. gautas nuteistosios A. J. prašymas, kuriuo prašoma įmokos sumokėjimui nustatyti 6 mėnesių, o proceso išlaidų sumokėjimui – 2 metų terminą. Nurodo, kad toks prašymas yra teikiamas dėl sunkios finansinės padėties. Ji šiuo metu nebedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje, išlaiko vyrą, kol šis po avarijos ir kelio operacijos atsistos ant kojų. Išlaiko 17 metų moksleivę dukrą. Šeima gyvena tik iš pašalpų. Tai sunkus laikas jai ir šeimai. Dėl patirto streso teismuose ir dėl vyro sveikatos negali dirbti, ją kamuoja galvos skausmai, depresija ir nemiga. Teismui pateikė pažymas, kad ji gauna 130,60 Eur socialinę pašalpą ir 80,50 Eur dydžio išmoką už vaiką, vyras dėl stuburo lūžio padarinių gauna 318,40 Eur netekto darbingumo pensiją (b. l. 51-54); medicininius dokumentus dėl vyro sveikatos būklės, iš kurių matyti, kad vyras gydomas dėl 2021 m. rugpjūčio 13 d. autoįvykio metu patirtų kryžkaulio, klubakaulio, gaktikaulio, šonkaulių, stuburo lūžio padarinių, problemų su kelio ir klubo sąnariais (b. l. 55-58).

Nukentėjusiosios N. M. įgaliotasis atstovas advokatas E. M. pateikė atsiliepimą į nuteistosios prašymą, kuriame nurodė, kad nukentėjusioji su pateiktu prašymu nesutinka. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011 ir kt.). Bet koks sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui (nuteistajam), o išieškotojas (nukentėjusysis) neturi patirti nepagrįstų nuostolių. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas yra nukrypimas nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo vykdymą išdėstyti galima tik išimtiniais atvejais, t. y. konstatavus, jog skolininkės turtinė padėtis ypač bloga arba yra kitokių ypatingai svarbių aplinkybių, dėl kurių sprendimą įvykdyti labai sunku. Be to, teismo sprendimo įvykdymas gali būti išdėstomas tik išimtiniais atvejais, kai sprendimo iš karto negalima įvykdyti dėl laikinai sunkios skolininkės turtinės padėties. Skolininkė kartu su prašymu nepateikė jokių duomenų nei apie jos gaunamas pajamas, nei apie jos turtinę padėtį – gaunamas pajamas, santaupas, turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. VĮ Registrų centro duomenimis, skolininkė nuosavybės teise valdo visą eilę nekilnojamojo turto objektų, kuriuos galima parduoti ir padengti priteistas pinigines sumas. Sunki turtinė padėtis gali būti sprendimo įvykdymo išdėstymo pagrindu tik konstatavus, jog ji susiklostė dėl objektyvių, nuo skolininkės valios nepriklausančių priežasčių, jai elgiantis sąžiningai ir imantis visų būtinų priemonių, siekiant pagerinti susidariusią turtinę padėtį, kad užtikrintų teismo sprendimu priteistos skolos grąžinimą. Nagrinėjamu atveju skolininkė nėra sumokėjusi nukentėjusiajai net mažos dalies priteistos piniginės sumos ir net nebandė susitarti dėl mokėjimų išdėstymo. Pateikiami duomenys apie nekilnojamąjį turtą patvirtina, kad skolininkės turtinė padėtis gera. Tačiau skolininkė siekia savo finansinę padėtį pasigerinti nukentėjusios sąskaita, principingai nemokėdama jokios, net nedidelės sumos. Skolininkė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji nuo nuosprendžio įsiteisėjimo geranoriškai ketina vykdyti teismo nuosprendį. Ji yra sveika, darbingo amžiaus ir nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių negalėtų susirasti papildomo darbo ar imtis kitos veiklos, iš kurios galėtų gauti pajamų. Su skolininkės prašymu nėra pateikta nė vieno įrodymo, kad ji dėjo bent minimalias pastangas papildomai įsidarbinti. Jokių duomenų, kad ji turi sveikatos problemų ir dėl to negalėtų dirbti ar susirasti kitą/papildomą darbą, nepateikė. Skolininkė nenurodo, kad jokių santaupų neturi ir nepateikė jokių duomenų apie jos turimas lėšas (santaupas) bankų sąskaitose ar turtą, deklaruotą VMI. Atitinkamai nėra jokio pagrindo sutikti, kad skolininkės finansinė padėtis yra tokia sunki, kokią ji prašyme nurodo, ir darytina išvada, kad skolininkė iš esmės nėra linkusi geranoriškai vykdyti įsiteisėjusius teismų nuosprendį ir nutartį. Teismo nuosprendžio (sprendimo) įvykdymo išdėstymas, juo labiau tokiam ilgam laikotarpiui, faktiškai sąlygotų ne tik teismo sprendimo privalomumo principo pažeidimą, bet ir esminį sprendimo reikšmės sumenkinimą (b. l. 16-18).

 

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad klausimus dėl baudos, turtinės žalos atlyginimo ar pašalinimo, įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimo, išplėstinio turto konfiskavimo vykdymo ar proceso išlaidų išieškojimo perdavimo vykdyti Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai pagal šio Kodekso 342 straipsnį nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas.

Baudžiamojo proceso įstatymas baudos, neturtinės žalos, proceso išlaidų, įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo nenumato (BPK 71, 115, 105, 338, 352 straipsniai). Tačiau BK 71 straipsnyje numatyta, kad įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per teismo paskirtą laiką. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. nuosprendžiu A. J. buvo nustatytas dviejų mėnesių terminas minėtai 500 Eur įmokai sumokėti, tačiau pagal teismų praktiką tai nėra kliūtis nustatyti naują terminą, jei tam yra faktinis pagrindas – jei nuteistas asmuo sąžiningai siekia savanoriškai įvykdyti priteistą piniginę sankciją, bet jo turtinė padėtis tokia bloga, kad jis objektyviai neturi galimybių sumokėti priteistos sumos iki teismo nustatyto termino pabaigos. Pratęsiant įmokos sumokėjimo terminą nuosprendžio esmė nėra keičiama.

Baudžiamojo proceso įstatymo normos nenumato ir galimybės teismo nuosprendžiu priteistos civilinio ieškinio sumos ar advokato išlaidų atlyginimo sumos išdėstyti dalimis. Tačiau BPK 113 straipsnis numato, kad, kai kyla su civiliniu ieškiniu susijusių klausimų, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja klausimų, susijusių su civilinio ieškinio atlyginimo vykdymu, bei į tai, kad jame nėra jokių imperatyvių reikalavimų, kad priteistas ieškinys būtų sumokėtas visas iš karto, taip pat nenumatytas konkretus terminas, per kurį jis privalo būti sumokėtas savanoriškai, sprendžiama, jog CPK 284 straipsnio nuostatos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-433-366/2013).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nustatęs kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nagrinėdamas nuteistojo prašymą dėl priteisto civilinio ieškinio atlyginimo išdėstymo dalimis. Pirmiausia, nuteistojo turtinė padėtis turėtų būti itin sunki, tačiau byloje turėtų būti duomenų, kad ji pagerės ateityje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką šios kategorijos bylose, teismui suteikta teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą prievolei įvykdyti siekiama užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik išimtiniais atvejais, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Bet koks sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui (nuteistajam), o išieškotojas (nukentėjusysis) neturi patirti nepagrįstų nuostolių, o jo interesai gauti žalos atlyginimą negali būti neproporcingai pažeisti.

Pareiškėja savo prašymą atidėti įmokos ir priteistų proceso išlaidų mokėjimą nukentėjusiajai motyvuoja sunkia savo ir šeimos materialine padėtimi, teismui pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad prašymo teikimo dienai nedirbančių suaugusių šeimos narių pajamos (pašalpos, išmokos) siekė tik apie 530 Eur per mėnesį, iš šių pajamų reikia gyventi trijų asmenų šeimai, išlaikyti nepilnametę ir nedirbančią dukrą. Pateikė medicininius dokumentus, kad pareiškėjos vyras dėl stuburo lūžio ir kitų daugybinių sužalojimų eismo įvykio metu yra netekęs darbingumo ir dirbti šiuo metu negali. Kita vertus, VĮ Registrų centro duomenimis, šeima turi daug nekilnojamo turto objektų: ne mažiau kaip aštuonis žemės sklypus (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir butą (duomenys neskelbtini). Septyni žemės sklypai butą (duomenys neskelbtini) A. J. nuosavybės teise priklauso vienasmeniškai. VĮ Regitra duomenimis, daugumos jų vidutinė rinkos vertė viršija 3000 Eur. Teismui nėra žinoma, ar darbo užmokestis iki darbo netekimo apskritai buvo vienintelis pareiškėjos ir jos vyro pajamų šaltinis, ar šeima turi santaupų. Atsižvelgdamas į pareiškėjos nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto apimtis, nukentėjusiosios atstovas pagrįstai suabejojo, kad pareiškėja neturi jokių galimybių pagerinti savo turtinę padėtį ir atsiskaityti su nukentėjusiąja.

Taip pat pažymėtina, jog pareiškėja nurodė, kad jai ieškotis darbo ir dirbti neleidžia dėl patirtų išgyvenimų pablogėjusi jos pačios sveikatos būklė (kamuoja depresija, nemiga, galvos skausmai), tačiau teismui nepateikė jokių šiuos teiginius patvirtinančių medicininių dokumentų.

Atsižvelgdamas į tai, kad šiuo metu A. J. nedirba, jos pajamos iš tiesų mažos, o nekilnojamam turtui realizuoti, jei pareiškėja svarstytų tokią galimybę, yra reikalingas tam tikras laikas, teismas mano, kad yra pagrindas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. nuosprendžiu iš A. J. nukentėjusiajai N. M. 1500 Eur procesinių išlaidų atlyginimo mokėjimą atidėti 2 mėnesių terminui, skaičiuojant jį nuo šios nutarties įsiteisėjimo,  tačiau ilgesnis laikotarpis neproporcingai pažeistų nukentėjusiosios interesus, turinčios teisę į greitą ir neuždelstą išlaidų atlyginimą. Nukentėjusioji dėl nusikalstamos veikos patyrė ne tik materialinių išlaidų teismo procese, bet ir fizinius sužalojimus, jai taip pat yra reikalinga rūpintis savo sveikatos būkle, tuo tarpu jos pačios pajamos, baudžiamosios bylos duomenimis, buvo itin nedidelės, po sužalojimo buvusio nedarbingumo metu jos dar labiau sumažėjo, tad teismas negali suteikti prioriteto tik nuteistosios interesams išvengti finansinių sunkumų. Tarp kreditoriaus ir skolininko interesų turi būti išlaikyta teisinga pusiausvyra. Dėl ilgesnio termino nuteistoji, siekdama išvengti papildomų išieškojimo išlaidų, turėjo teisę kreiptis į nukentėjusiąją, tačiau, kaip matyti iš atsiliepimo, tuo nepasinaudojo. Taip pat pažymėtina, kad nukentėjusiajai priteista suma nėra itin didelė, kad būtų nepakeliama sumokėti darbingam žmogui, tuo metu dvejų metų laikotarpis, ypač atsižvelgus į nukentėjusio asmens interesus, yra aiškiai neadekvatus, todėl prašymas visa apimtimi negali būti tenkinamas.

Siekiant palengvinti kaltinamosios padėtį, prašomam terminui atidėtinas tik įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokėjimas, pratęsiant įmokos sumokėjimo terminą iki šešių mėnesių.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364 straipsniais,

 

n u t a r i a :

 

nuteistosios A. J. prašymą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1581-961/2022, A. J. paskirtos 10 MGL (500 Eur) dydžio įmokos į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokėjimo terminą pratęsti iki 6 (šešių) mėnesių, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir nustatyti, jog įmoka turi būti sumokėta iki 2023 m. liepos 3 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1581-961/2022, N. M. priteistos 1500 Eur proceso išlaidų sumos sumokėjimą atidėti 2 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėja         Ilona Mateikienė


Paminėta tekste:
  • 3K-7-61/2011
  • BPK
  • BK
  • CPK
  • CPK 284 str. Sprendimo įvykdymo atidėjimas ir išdėstymas, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas
  • 1S-433-366/2013