Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2015-06-30][nuasmeninta nutartis byloje][ATP-612-594-2015].docx
Bylos nr.: ATP-612-594/2015
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyba 191008196 institucija/pareigūnas, surašęs ATP protokolą
Kategorijos:
Administracinių teisės pažeidimų bylos
Pažeidimai prekybos, finansų, apskaitos ir statistikos srityje (ATPK 163-173(21) straipsniai)
ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ BYLOS
Bendrieji administracinės atsakomybės klausimai
Administracinių nuobaudų skyrimas
Pažeidimai prekybos, finansų, apskaitos ir statistikos srityje (ATPK 163-17321 str.):
Kiti pažeidimai prekybos, finansų, apskaitos ir statistikos srityje
Administracinių teisės pažeidimų bylų procesas
Nutarimas administracinių teisės pažeidimų bylose
Nutarimų skirti administracines nuobaudas vykdymas
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Apeliacinis procesas
Bylų pagal apeliacinius skundus procesas

                                                     Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-612-594/2015

Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-02475-2015-8

                                                       Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.

(S)

 

 


HERBAS
                                         

                                                  

 

 

        KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

                                                                2015 m. birželio 30 d.

                                                                          Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs M. L. (toliau – M. L.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutarimo M. L. administracinio teisės pažeidimo byloje,

 

n u s t a t ė :

 

Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutarimu M. L. pripažintas kaltu už tai, kad 2015 m. kovo 5 d. 15.05 val. atlikus UAB „S.“, įsikūrusios Kaune (duomenys neskelbtini), patikrinimą nustatyta, jog jis, būdamas bendrovės direktoriumi, nuo 2014 m. rugpjūčio 19 d. vykdydamas tarpininkavimo įdarbinant užsienyje veiklą ėmė mokestį už įdarbinimą. Tokiais veiksmais UAB „S.“ direktorius M. L. pažeidė Tarptautinės darbo organizacijos Konvencijos dėl privačių įdarbinimo agentūrų 7 str. 1 p. ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 88 str. 1 d. nuostatas, tokiu būdu padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 17313 str. 1 d.

Apeliaciniu skundu M. L. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, netinkamai aiškino byloje pateiktos neužpildytos formos Paslaugų sutarties turinį. Šios sutarties objektas, apelianto teigimu, tai konsultacijų įsidarbinant Didžiojoje Britanijoje teikimas. Joje nenumatytas asmenų įdarbinimas Didžiojoje Britanijoje. Aptariamos sutarties 7 p., kuris akcentuojamas skundžiamame procesiniame dokumente, įtvirtinta, kad pasirašyta sutartis nutraukiama, kai Paslaugos gavėjas nuvyksta į Didžiąją Britaniją ir pasirašo tiesioginę sutartį su darbdaviu. Byloje nėra jokių duomenų apie menamą darbdavį ar kažkokius trišalius susitarimus su juo. Pasak apelianto, asmuo, nuvykęs į Didžiąją Britaniją, turėjo darbą susirasti pats. Jokių duomenų, patvirtinančių, kad UAB „S.“ prisiėmė sutartinius įsipareigojimus surasti kitai sutarties šaliai darbą užsienyje. Į paslaugas, už kurias bendrovei sumokėjo liudytojai B. S., A. R., D. A., E. I., įėjo būsto suradimas, dokumentų vertimas, pasitikimas Anglijoje, dokumentų tvarkymas bei vertimas į anglų kalbą. Šią aplinkybę betarpiškai patvirtina B. S. ir A. R. pasirašytos paraiškos.

Apeliaciniu skundu pabrėžiama ir tai, kad iš byloje apklaustų liudytojų jokie dokumentai dėl įdarbinimo t. y. išsilavinimą ar profesiją patvirtinantys dokumentai, CV, duomenys apie teistumą, medicininiai dokumentai ir pan., renkami ar ruošiami nebuvo. Be to, M. L. teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nepagrįstai rėmėsi elektroninio susirašinėjimo su įmone kopija. Laišką neva UAB „S.“ rašęs D. D. byloje nenustatytas, apklaustas teismo posėdžio metu jis taip pat nebuvo, todėl, apelianto vertinimu, taip ir liko nepaneigta galimybė, jog šis laiškas buvo sukurtas dirbtinai.

M. L. apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal ATPK 30211 str. 1 d. nuostatas, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.

Šiuo aspektu akcentuotina, kad pagal ATPK 284 str. 1 d. nuostatas, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais, kurių vertinimas priskiriamas išskirtinai organo (šiuo atveju teismo), nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, kompetencijai. Sutinkamai su ATPK 257 str. organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Šių duomenų kontekste analizuojant administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei skundžiamo nutarimo turinį, matyti, kad visos aplinkybės, turinčios reikšmės apelianto veiksmų kvalifikavimui buvo ištirtos, teismo įvertintos ir pagrįstai pripažintos įrodymais, pagrindžiančiais M. L. kaltę padarius jam inkriminuojamą teisės pažeidimą. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo sprendimą remiantis apeliaciniame skunde pateiktais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens samprotavimais apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo. Konstatuojant šią išvadą pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimas priskiriamas išskirtinai teismo (organo), nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą kompetencijai, todėl ta aplinkybė, kad teismas atmetė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktą byloje surinktų įrodymų vertinimą, nelaikytina esmine aplinkybe, kurios pagrindu galima būtų konstatuoti skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumą.

Analizuojant Kauno apylinkės teismo nutarimo turinį aukštesniajam teismui pateikto apeliacinio skundo argumentų kontekste, pažymėtina, kad ATPK 17313 str. l d., už kurio pažeidimą skundžiamu nutarimu M. L. ir buvo pripažintas kaltu, numato administracinę atsakomybę už tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikimo reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos darbo kodekse, pažeidimus. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. vasario 12 d. įstatymu ,,Dėl konvencijos dėl privačių įdarbinimo agentūrų ratifikavimo“ (Žin., 2004-03-16, Nr. 40-1291) ratifikuotos Tarptautinės darbo organizacijos 1997 m. birželio 19 d. priimtos Konvencijos dėl privačių įdarbinimo agentūrų 7 str. 1 d., privačios įdarbinimo agentūros nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nereikalauja, kad darbuotojai visiškai arba iš dalies sumokėtų bet kokius mokesčius ar padengtų bet kokias išlaidas. Pagal aptariamos Konvencijos nuostatas, tarpininkavimo įdarbinant paslaugomis laikomos bet kokios paslaugos, susijusios su pasiūlymu dirbti ir paraiškų dėl darbo derinimu, taip pat bet kokios kitos paslaugos, susijusios su darbo paieška, tarp jų – ir informacijos teikimas. Šiam teisiniam reglamentavimui antrina ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliu – DK) 88 str. 1 d. 2 p., pagal kurį, tarpininkavimo įdarbinant paslaugas ieškantiems darbo asmenims nemokamai teikia Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo ar jo filialai, kurių steigimo dokumentuose nurodytas veiklos tikslas – tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikimas.

Šiame kontekste, sprendžiant M. L. kaltės jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padaryme klausimą, būtina išsiaiškinti ir įdarbinimo sąvoką. Ji pateikiama DK 87 str., pagal kurį, įdarbinimu laikoma sistema teisinių, ekonominių, socialinių ir organizacinių priemonių, kurias teikia valstybė, savivaldybė arba Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje, arba Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, padedantys ieškančiam darbo asmeniui įsidarbinti. Valstybė narė – bet kuri Europos Sąjungos valstybė narė ar Europos ekonominės erdvės valstybė.

Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Surask“ iš klientų ėmė mokestį už vadinamąsias mokamas paslaugas, kurios apima: žodinį kliento konsultavimą išvykimo ir buvimo užsienio valstybėje klausimais, reikiamų kliento asmeninių dokumentų (gyvenimo aprašymo, rekomendacijų, kvalifikacijos pažymėjimų, išsilavinimo dokumentų) paruošimą, tinkamiausio darbo atrinkimą, konsultavimą sveikatos draudimo tvarkymo užsienio valstybėje klausimais, supažindinimą su darbo tvarka užsienio valstybėje, kelionės į užsienio šalį (kurioje asmuo ketina įsidarbinti) organizavimą. Atsižvelgiant į šių paslaugų turinį, vertinant jas aukščiau aptartų DK 87 str. nuostatų kontekste, priešingai nei teigia apeliantas, darytina neabejotina išvada, kad šios UAB „Surask“ teikiamos paslaugos sudaro sistemą teisinių, ekonominių, socialinių ir organizacinių priemonių, padedančių ieškančiam darbo asmeniui įsidarbinti (DK 87 str.).

Nors M. L. neigia savo kaltę, tačiau 2015 m. kovo 23 d. teikdamas paaiškinimus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnams, jis patvirtino, kad jo vadovaujamos įmonės UAB „S.“ veikla – darbo užsienyje paieška Lietuvos Respublikos piliečiams. Įmonė dirba kaip tarpininkas, padedantis susirasti darbą užsienyje, gyvenamąjį būstą, nuvykimą, sutvarko reikalingus dokumentus, kurie reikalingi įsidarbinant užsienyje. Apie paslaugas skelbia internetiniame puslapyje, taip pat suranda tuos, kurie domisi darbu užsienyje. Jų partneris užsienyje pasitinka įmonės klientus, kuriuos apgyvendina, taip pat palydi pas darbdavį, teikia vertėjų paslaugas, padeda parengti dokumentus. Už suteiktas tarpininkavimo paslaugas imamas nuo 150 iki 230 eurų mokestis, priklausomai nuo paslaugų. Bendrovei teikiant paslaugas nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio buvo padėta įsidarbinti apie 20-25 asmenims, kurie už tarpininkavimą sumokėjo (b. l. 26, 27). Nors šias nagrinėjamo įvykio aplinkybes M. L., apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, pakeitė iš esmės, nurodydamas, kad klientai, besinaudojantys jo vadovaujamos įmonės paslaugomis, mokėjo už kitokio pobūdžio paslaugas, t. y. už pagalbą surandant būstą, planuojant kelionę ir tvarkant dokumentus, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, šios aplinkybės ir tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai niekaip nepaneigia jo kaltės jam inkriminuojamo teisės pažeidimo padaryme. Net ir tokie juridinio asmens veiksmai, atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, neabejotinai sudaro M. L. inkriminuojamo teisės pažeidimo sudėtį. Analogiškos pozicijos laikomasi ir vieningai formuojamoje Lietuvos Respublikos teismų praktikoje administracinio teisės pažeidimo bylose (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-682-200/2013, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. ATP-1120-120/2013, Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. ATP-831-462/2012), todėl šiuo aspektu daryti kitokią išvadą nei skundžiamame nutarime konstatavęs pirmosios instancijos teismas, nėra teisinio pagrindo.

Tikrinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą M. L. išdėstytų aplinkybių kontekste, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad aukščiau aptartame Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnams duotame paaiškinime nurodytomis nagrinėjamo įvykio aplinkybėmis apeliantas iš esmės patvirtino ne tik tam tikrų UAB „S.“ teikiamų mokamų paslaugų, susijusių su įdarbinimu užsienyje, bet ir tiesioginių įdarbinimo paslaugų teikimą, nurodydamas, kad savo internetiniame tinklalapyje įmonė skelbia darbo pasiūlymus. Konstatuojant šią išvadą, aptartini ir teismo posėdžio metu liudytojais apklaustų asmenų – B. S., A. R., D. A. ir E. I. parodymai.

Kaip teismo posėdžio metu nurodė liudytoja B. S., jai atvykus į UAB „S.“ buveinę, sumokėjus 200 eurų už įdarbinimą užsienyje, jai buvo pasiūlytas narcizų skynimo darbas, aiškiai išdėstant šio darbo sąlygas ir pobūdį. Liudytoja E. I. paaiškino, kad už 200 eurų užmokestį UAB „S.“ jai buvo siūlomas darbas narcizų laukuose arba šokolado fabrike; ji pasirinko pastarąjį variantą ir gavo įmonės darbuotojo patikinimą, kad be garantuojamo darbo už sumokėtus pinigus bus suorganizuotas ir apgyvendinimas bei sutvarkyti visi įdarbinimui reikalingi dokumentai. Pagal analogišką schemą 200 eurų buvo paimta ir iš D. A., pažadant jam darbą šokolado fabrike; šioje vietoje jis darbo negavo, dėl ko UAB „Surask“ jam surado kitą darbą jau mėsos fabrike, kuriame D. A. dirbo vos 3 dienas per savaitę. A. R. nurodė, kad jam konkretus darbo pasiūlymas nebuvo pateiktas, įvardijant tik miestą, kuriame jis turėjo dirbti, tačiau prieš pat išvykimą buvo pakeista jam žadėta darbo vieta, dėl ko, vykti į užsienio valstybę jis atsisakė. Už šią paslaugą, kartu su aukščiau aptartomis mokamomis paslaugomis, A. R., kaip ir kiti paminėti asmenys, UAB „S.“ sumokėjo 200 eurų. Remiantis šių liudytojų parodymų visuma matyti, kad jie visi be išimties UAB „S.“ teikiamas paslaugas suvokė kaip tarpininkavimą įdarbinant. Tuo tarpu atsižvelgiant į jų pateiktą įvykių seką neabejotina, kad pagrindą taip manyti jie vis tik turėjo. Visi teismo posėdžio metu apklausti liudytojai betarpiškai patvirtino, kad už UAB „S.“ sumokėtą mokestį jiems buvo pasiūlytas darbas užsienio valstybėje, nurodytos pasiūlyto darbo sąlygos, miestas, kuriame jie turės dirbti. Negana to, tiek D. A., tiek E. I. UAB „S.“ siuntimu, į įmonės nurodytą darbo vietą užsienyje buvo nuvykę, tačiau įmonės žadėtų paslaugų negavo – juos pasitiko ne UAB „S.“ įvardintas žmogus, apgyvendinti jie buvo kitomis sąlygomis nei buvo susitarta, nors D. A. vyko manydamas, kad dirbs šokolado fabrike, tačiau jis buvo įdarbintas mėsos fabrike, tuo tarpu E. I. UAB „S.“ pažadėjus įdarbinti šokolado fabrike, darbas jai surastas taip ir nebuvo.  

Netikėti šių asmenų parodymais bei jais nesivadovauti sprendžiant M. L. kaltės klausimą jam inkriminuojamo teisės pažeidimo padaryme, aukštesnysis teismas neturi teisinio pagrindo. Vis asmenys, aiškindami nagrinėjamo įvykio aplinkybes, buvo nuoseklūs, jų parodymai sutapo ne tik tarpusavyje, bet ir atitiko administracinio teisės pažeidimo byloje surinktą ir teismo posėdžio metu patikrintą medžiagą. Be to, visi liudytojai, apklausiami pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, kas dar labiau sustiprina aukštesniojo teismo vidinį įsitikinimą dėl jų parodymų patikimumo, objektyvumo ir pagrįstumo.

Tokiu būdu, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, darytina abejonių nekelianti išvada, kad UAB „S.“ renkami mokesčiai iš asmenų, norinčių įsidarbinti užsienyje, nepaisant jų paskirties (už apgyvendinimą, kelionės išlaidas ir pan.), yra betarpiškai susiję su tarpininkavimu įdarbinant, ir tokių mokesčių ėmimas akivaizdžiai prieštarauja DK ir Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos nuostatoms, ką pagrįstai skundžiamu nutarimu konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Aukščiau aptartų duomenų pagrindu konstatuotina, kad apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, naikinti kurį M. L. apeliacinio skundo motyvais, nėra objektyvaus pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

 

n u t a r i a :

 

Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutarimą palikti nepakeistą ir M. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

 

 

Teisėjas                                                                                                                    Albinas Antanaitis


Paminėta tekste:
  • ATPK
  • ATPK 284 str. Aplinkybės, išaiškintinos nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą
  • ATPK 257 str. Įrodymų įvertinimas
  • DK
  • DK 87 str. Įdarbinimo sąvoka
  • ATP-682-200/2013
  • ATP-1120-120/2013
  • ATP-831-462/2012