Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-03-18][nuasmeninta nutartis byloje][AN2-104-485-2019].docx
Bylos nr.: AN2-104-485/2019
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariatas 191207757 institucija/pareigūnas, atlikęs AN tyrimą
Kategorijos:
Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Apeliacinis procesas dėl pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų
Administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu (ANK 370-463 straipsniai)
Administracinių nusižengimų teisena



 

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-104-485/2019

Teisminio proceso Nr. 4-53-3-00301-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10

 (S)

 

HERBAS 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. kovo 18 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens T. D. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. gruodžio 31 d. nutarimo J. B. administracinio nusižengimo byloje.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

1.       J. B. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis 2018 m. gruodžio 16 d. apie 1.10 val. Vilkaviškio r. sav., Virbalio m., Vilniaus gatvėje vairavo T. D. nuosavybės teise priklausantį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės, kai tokios teisės nėra įgijęs, ir apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas lengvas (0,52 promilių) girtumo laipsnis. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

2.       Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutarimu J. B. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 4 dalį paskirta administracinė nuobauda – 1 400 Eur bauda, ir administracinio poveikio priemonė – automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančios T. D., konfiskavimas.

3.       Suinteresuotas asmuo – T. D. skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutarimą, prašo pakeisti jo dalį ir nekonfiskuoti jam priklausančios transporto priemonės – lengvojo automobilio „VW Golf“; skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka; nustačius pagrindus, grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

3.1.                      Skunde nurodoma, kad 2018 m. gruodžio 16 d. į pareiškėjo namus atvyko J. B. ir paprašė jį nuvežti į (duomenys neskelbtini). Kadangi T. D. buvo išgėręs alaus, todėl atsisakė. Tuomet J. B. pasiūlė pats pavairuoti automobilį, o apeliantas sutiko jam perduoti savo transporto priemonę. Jis nesuprato, kad nubaustasis buvo neblaivus. Be to, jis visuomet galvojo, kad J. B. turi teisę vairuoti, kadangi jis taip pareiškėjui anksčiau buvo nurodęs. Be to, jis ne kartą yra matęs nubaustąjį vairuojantį. Apelianto teigimu, teismo išvada, jog jis, nepaprašęs J. B. parodyti vairuotojo pažymėjimą, neįsitikino pastarojo teise vairuoti transporto priemones, neteisinga. Toks sprendimas pažeidė T. D. teisę į nuosavybę.

4.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkė nurodė su skundu nesutinkanti, prašė jį atmesti. Pažymėjo, jog transporto priemonės savininkas, būdamas už ją atsakingas, pats patikėjo automobilį vairuoti neblaiviam ir neturinčiam teisės vairuoti J. B. bei važiavo kartu kaip keleivis. Perleisdamas automobilį vairuoti neblaiviam asmeniui, apeliantas turėjo suprasti, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti ir turėjo numatyti galimas pasekmes.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

5.       Pareiškėjo skundas atmestinas.

6.       Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamo nutarimo dalimi dėl administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo paskyrimo, teigia, jog apylinkės teismas netinkamai taikė ANK 29 straipsnio nuostatas, nes nenustatyta, kad T. D. žinojo, jog jam priklausanti konfiskuota transporto priemonė bus panaudota administraciniam nusižengimui daryti.

7.       ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog už šio kodekso 424 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu, be kita ko, perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti.

8.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės pagrindžia ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytas sąlygas T. D. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės – lengvojo automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis, ir neturėdamas teisės vairuoti nusižengimo padarymo metu disponavo nubaustasis J. B., konfiskavimui. Apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismo posėdyje nustatytas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su skundžiamo nutarimo motyvais dėl turto konfiskavimo.

9.       Pagal teismų praktiką, vertinant transporto priemonių konfiskavimo taikymo teisėtumą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų, jog nuosavybės teises saugo įstatymai, ANK 29 straipsnio 1 dalies nuostatų, jog be apribojimų gali būti konfiskuojami tik pažeidėjui nuosavybės teise priklausantys daiktai, išplaukia, kad kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais, atidžiai įvertinant padaryto pažeidimo pavojingumą, atkreipiant dėmesį į tai, kaip savininkas transporto priemonę perdavė pažeidėjui arba kaip kitaip buvo sudarytos sąlygos tuo daiktu pasinaudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-23-2012).

10.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad T. D. savanoriškai perdavė nuosavybės teise jam priklausančią transporto priemonę vairuoti J. B., kuris automobilį vairavo neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti. Kaip nurodyta byloje esančiame 2018 m. gruodžio 16 d. vyriausiojo patrulio A. B. tarnybiniame pranešime dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, sustabdžius automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ją vairavo J. B., nuo kurio sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, akys paraudę, todėl pareigūnai pastarajam pasiūlė pasitikrinti blaivumą ir jam buvo nustatytas 0,52 promilių girtumas. Transporto priemonėje kartu su J. B. keleivio vietoje važiavo jos savininkas T. D..

11.       Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę, o tai reiškia, kad transporto priemonės savininkas neturi būti pasyvus saugodamas transporto priemonę nuo neteisėto panaudojimo, nes transporto priemonės, kaip padidinto pavojaus šaltinio, perdavimas valdyti neblaiviam ir neturinčiam teisės vairuoti asmeniui, kuris jau buvo kelis kartus baustas dėl vairavimo neturint tam specialiosios teisės, kelia didelę grėsmę visuomenės saugumui. Byloje nėra duomenų, kad T. D. būtų neveiksnus ir todėl negalėtų tinkamai suvokti jam priklausančios transporto priemonės perleidimo naudotis kitam asmeniui aplinkybių. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tai, kad, paties nubaustojo bei T. D. teigimu, pastarasis, perduodamas automobilį J. B., buvo neblaivus ir negalėjo tinkamai įvertinti nubaustojo galimybių vairuoti, nepaneigia apelianto pareigos įsitikinti, ar jam priklausanti transporto priemonė nebus naudojama priešingiems teisei veiksmams. Kaip matyti iš minėto 2018 m. gruodžio 16 d. tarnybinio pranešimo, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariate buvo gautas pranešimas apie iš Kybartų išvažiuojančio automobilio „VW Golf“ vairuotojo galimą neblaivumą, pastarajam atsitrenkus į namo sieną ir pasišalinus. Iš 2018 m. birželio 16 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, jog nustatyti automobilio „VW Golf“ apgadinimai – išdužusi dešinės pusės lempa, apgadintas dešinės pusės priekinis sparnas, bamperis, nubraukta dešinė pusė. Aplinkybės, kad perleidęs transporto priemonę J. B., su juo kartu vyko ir pats apeliantas, šie asmenys neneigė, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, T. D. neabejotinai turėjo galimybę J. B. gebėjimą vairuoti įvertinti jau perleidęs transporto priemonę, tačiau aktyvių veiksmų nesiėmė ir toleravo neteisėją naudojimąsi jo automobiliu.

12.       Pažymėtina, kad tiek pareiškėjas, tiek nubaustasis, apklausiami pirmosios instancijos teisme patvirtino, jog prieš priimdamas sprendimą perleisti automobilį vairuoti J. B., T. D. neįsitikino, ar asmuo yra įgijęs specialią teisę vairuoti, jo nepaprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą. Priešingai nei teigiama skunde, transporto priemonės savininko subjektyvus manymas, jog asmuo, kuriam perleidžiamas padidinto pavojaus šaltinis, yra įgijęs specialią teisę tokią priemonę valdyti, nesiėmus aktyvių tai patvirtinti galinčių veiksmų, nėra tinkamas automobilio savininko pareigos saugoti transporto priemonę nuo neteisėto panaudojimo įgyvendinimas.

13.       Aukštesniojo teismo vertinimu, apeliantas, būdamas automobilio savininkas, perduodamas automobilį pažįstamam asmeniui – J. B., privalėjo būti itin atsakingas bei rūpestingas ir įsitikinti, ar nubaustasis neketina padaryti administracinio nusižengimo. Dėl to, perduodamas jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę neblaiviam ir neturinčiam specialiosios teisės vairuoti transporto priemones J. B., jis turėjo ir galėjo įvertinti aplinkybes, kad jo perduodamas automobilis bus panaudotas administraciniam nusižengimui padaryti. Be to, pats būdamas J. B. neteisėtai valdomo automobilio keleiviu, nesiėmė jokių pagrįstų ir būtinų veiksmų, siekdamas užkirsti kelią pastarojo priešingam teisei elgesiui. Apylinkės teismas, nutardamas konfiskuoti T. D. nuosavybes teise priklausančią transporto priemonę, esminių ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkto taikymo klaidų nepadarė, rėmėsi surinktų įrodymu visuma, nesivadovaudamas prielaidomis, ir tiesiogiai ištyrė, visapusiškai bei išsamiai įvertino visas administracinio poveikio priemonės skyrimui reikšmingas faktines aplinkybes, kurios įrodo, kad T. D., leisdamas savo automobiliu naudotis J. B., nesielgė taip rūpestingai, kad pastarasis negalėtų panaudoti jam priklausančios transporto priemonės priešingai visuomenės interesams, todėl, konstatavus ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytą pagrindą, T. D. nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė – automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuota teisėtai ir pagrįstai.

14.       Pareiškėjas skunde apeliacinės instancijos teismui išreiškė prašymą surengti žodinį bylos nagrinėjimą arba, nustačius tam pagrindus, grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui. ANK 651 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus to paties straipsnio 3 ir 4 dalyje numatytus atvejus. Proceso dalyvių prašymas surengti žodinį bylos nagrinėjimą teismo nesaisto. T. D. apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų esminių aplinkybių, apie kurias nebuvo žinoma bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat nepateikė naujų įrodymų, kurie turėtų būti iš naujo įvertinami apeliacinės instancijos teismo, todėl nėra pagrindo spręsti, jog žodinis bylos nagrinėjimas šiuo atveju būtinas. Skunde pareiškėjas nenurodė jokių motyvų, kurie pagrįstų jo prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo, kaip tai numatyta ANK 651 straipsnio 4 dalyje. Pažymėtina, kad toks prašymas gali būti pateikiamas tik tuo atveju, kai apeliaciniame skunde ginčijamos pažeidimo faktinės aplinkybės ar asmens kaltė, o nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde pareiškėjas kėlė klausimą dėl turto konfiskavimo instituto taikymo teisėtumo bei pagrįstumo. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nėra pagrindo tenkinti T. D. prašymą surengti žodinį bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme. Be to, apeliantas skunde nenurodė jokių motyvų, kodėl administracinio nusižengimo byla turėtų būti grąžinama pirmosios instancijos teismui. Konstatavus, jog skundžiamame nutarime išsamiai ir visapusiškai išnagrinėtos skunde nurodomos transporto priemonės konfiskavimo faktinės aplinkybės bei šios administracinio poveikio priemonės taikymą reglamentuojantys teisės aktai, pagrindo tenkinti šį pareiškėjo prašymą nėra.

15.       Kadangi Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, jis paliekamas nepakeistas, o suinteresuoto asmens T. D. skundas netenkinamas.

 

        Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

 

n u t a r i a :

 

        Palikti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. gruodžio 31 d. nutarimą nepakeistą ir T. D. apeliacinio skundo netenkinti. 

        Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

 

 

Teisėjas                                                                                                     Algirdas Remeika