Nr. DOK-2484

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03768-2022-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. liepos 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės ir Eglės Zemlytės,

susipažinusi su 2025 m. liepos 1 d. paduotu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vibaltpega“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 1 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Apsaga“ ieškinį atsakovei dėl deklaracijos, kadastrinių matavimų pripažinimo negaliojančiais ir turto registracijos panaikinimo bei pagal atsakovės priešieškinį ieškovei dėl sutarties dalies ir kadastrinių matavimų pripažinimo negaliojančiais. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. balandžio 1 d. nutartimi, patikslindama priteistas bylinėjimosi išlaidas, paliko iš esmės nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. spalio 28 d. sprendimą, kuriuo priešieškinis atmestas, o ieškinys patenkintas: panaikintas atsakovės 2014 m. kovo 5 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. 1 dėl inžinerinio statinio – aikštelės galiojimas; pripažinti negaliojančiais 2013 m. gruodžio 23 d. atlikti inžinerinio statinio – aikštelės kadastriniai matavimai; ieškovei iš atsakovės priteistas 6531,62 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neatskleidė bylos esmės. Teismai tinkamai neištyrė, kodėl susiklostė imperatyvias teisės normas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.93 straipsnis, 6.477 straipsnio 1 dalis, 6.545 straipsnio 1 dalis) ir atsakovės teises ir teisėtus interesus pažeidžianti situacija, kai ieškovei nuosavybės teisėmis priklausančios aikštelės Nr. 1 dalis yra suformuota atsakovės nuomojamame valstybinės žemės sklype, kuriame yra ir kiti atsakovei priklausantys pastatai, bei užima dalį aikštelei Nr. 2 skirtos teritorijos.

2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neįvertino, kad iš neteisėtų veiksmų – aikštelės Nr. 1 suformavimo kitame žemės sklype – atsakovės naudojamoje teritorijoje, ieškovės teisė ginčyti aikštelės Nr. 2 statybą, atliktą teisėto statybą leidžiančio dokumento pagrindu, negali būti kildinamos. Taigi buvo pažeistas vienas esminių teisės principų „iš teisės pažeidimo teisė neatsiranda“ (ex injuria jus non oritur).

3. Ieškovei neturint teisėto intereso ir teisėtų lūkesčių, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškovės negatorinį ieškinį tenkino nesant būtinų tokiam ieškiniui tenkinti sąlygų – realaus ieškovės teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Tokiu būdu pažeistos CK 4.98 straipsnio normos ir nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos šių teisės normų taikymo ir aiškinimo praktikos.

4. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai taip pat neįvertino, kokius teisinius padarinius gali kelti ieškovės ieškinio reikalavimo dėl 2014 m. kovo 5 d. deklaracijos panaikinimo tenkinimas, esant galiojančiam administraciniam sprendimui – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2014 m. kovo 4 d. rašytiniam pritarimui statinio projektui Nr. RPP-61-140304-00055. Esant galiojančiam statybos leidimui (suteikiančiam teisę neterminuotai atlikti statybos darbus) atsakovė vėl gali atlikti aikštelės Nr. 2 supaprastintame statybos projekte numatytus statybos darbus. Taigi, minėtos deklaracijos panaikinimas šiuo atveju neturės įtakos ieškovės teisėms ir teisėtiems interesams (CPK 5 straipsnis), o vien kels apsunkinimus ir neigiamus padarinius atsakovei.

5. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nevertino CK 6.394 straipsnio 2 dalies ir 6.396 straipsnio normų pažeidimų sudarant ir notarei tvirtinant 2021 m. liepos 20 d. pirkimo-pardavimo sutartį, tokiu būdu pažeisdami šias materialiosios teisės normas bei nukrypdami nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009 ir kt.), jog pirkimo-pardavimo sutarties dalyku esantis daiktas turi būti individualizuotas, sutartimi sukuriamas prievoles turi būti galima įvykdyti (prievolės įvykdymo įmanomumas), o esant neatitikčiai įmanomumo reikalavimui sutartis yra niekinė.

6. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados nepagrįstos bylos duomenimis, neteisingai paskirstyta įrodinėjimo našta, neatskleista bylos esmė, taigi, pažeistos CPK 12 straipsnio, 177 straipsnio 3 dalies, 178, 185 straipsnių, 263 straipsnio 1 dalies, 270 straipsnio 4 dalies nuostatos.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti už atsakovę sumokėjusiai advokatų profesinei bendrijai „CONSTAT“ (j. a. k. 305218949) 94 (devyniasdešimt keturis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. birželio 27 d. AB „Swedbank“, mokėjimo nurodymo Nr. 522, kodas ZO46973, ir 210 (du šimtus dešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. birželio 30 d. AB „Swedbank“, mokėjimo nurodymo Nr. 524, kodas ZO46974.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                        Antanas Simniškis

Agnė Tikniūtė

Eglė Zemlytė