Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-10-29][nuasmenintas nuosprendis byloje][1A-318-318-2018].docx
Bylos nr.: 1A-318-318/2018
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Kyšininkavimas (BK 225 str.)
Kyšininkavimas už neteisėtą veikimą ar neveikimą (BK 225 str. 2 d.)
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Bendroji dalis
Bendroji dalis
Kyšininkavimas (BK 225 str.)
Kyšininkavimas (BK 225 str.)
Kyšininkavimas už neteisėtą veikimą ar neveikimą (BK 225 str. 2 d.)
Kyšininkavimas už neteisėtą veikimą ar neveikimą (BK 225 str. 2 d.)
Kvalifikuotas kyšininkavimas (BK 225 str. 2-3 d.)
Specialioji dalis
Specialioji dalis
Kvalifikuotas kyšininkavimas (BK 225 str. 2-3 d.)
Kvalifikuotas kyšininkavimas (BK 225 str. 2-3 d.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Ikiteisminis tyrimas
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Ikiteisminis tyrimas
Kaltinamojo akto turinys (BPK 219 str.)
Kaltinamojo akto turinys (BPK 219 str.)
Ikiteisminio tyrimo pabaiga kaltinamojo akto surašymu
Ikiteisminio tyrimo pabaiga kaltinamojo akto surašymu
Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
Baudžiamojo poveikio priemonės ir jų skyrimas (BK IX skyrius)
Baudžiamojo poveikio priemonės ir jų skyrimas (BK IX skyrius)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams (BK XXXIII skyrius)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams (BK XXXIII skyrius)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams (BK XXXIII skyrius)

?Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 1A-318-318/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39997-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8.;

1.2.19.1.2.1.;2.2.4.3.

 

img1 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. spalio 26 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Jolantos Čepukėnienės, Kęstučio Jucio ir Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Agatai Minkel, Ingai Jurgaitienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Stankevičiui,

gynėjams advokatams Vytautui Sirvydžiui, Ramūnui Gudašiui,

nuteistiesiems M. K., R. N.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. K. ir R. N. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalį 200 MGL dydžio (7532 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu ,,a“ papunkčiu ir BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas M. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (1 diena) ir paskirta bausmė 7456,68 Eur bauda.

M. K. baudą įpareigotas sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 682 straipsniu, M. K. atimta teisė vienerius metus dirbti valstybės tarnyboje.

M. K. paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo (duomenys neskelbiami) vyriausiojo patrulio pareigų palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinta.

R. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalį 100 MGL dydžio (3766 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu ,,a“ papunkčiu ir BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas R. N. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (1 diena) ir paskirta bausmė 3690,68Eur bauda.

R. N. baudą įpareigotas sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 682 straipsniu, R. N. atimta teisė vienerius metus dirbti valstybės tarnyboje.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš M. K. ir R. N. valstybės naudai išieškota konfiskuotino turto vertė – po 30 Eur iš kiekvieno.

Teisėjų kolegija 

 

n u s t a t ė :

 

1.       M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį už tai, kad kyšininkavo, o būtent: būdamas valstybės pareigūnu (statutiniu valstybės tarnautoju) - dirbdamas (duomenys neskelbiami) vyriausiuoju patruliu bei vykdydamas tarnybines pareigas, kartu su to paties būrio vyriausiuoju patruliu R. N., patruliuodamas (duomenys neskelbiami) mieste tarnybiniu automobiliu „Nissan NV200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugpjūčio 21 d. apie 21 val. 30 min. (duomenys neskelbiami) prospekte ties (duomenys neskelbiami) numeriu pažymėtu pastatu, pastebėjo ir sustabdė kertant dvigubą ištisinę liniją apsisukusį automobilį „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą M. M. Iš karto po to, pareigūnams nevykdant Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau - Instrukcija) 28 punkte įtvirtintos policijos patrulio pareigos sustabdžius transporto priemonę, ryšio priemone pranešti budėtojui apie tikrinimo vietą, transporto priemonės markę, valstybinį numerį, stabdymo priežastį, M. K. išlipo iš tarnybinio automobilio ir priėjęs prie sustabdyto automobilio jo vairuotojui M. M. nurodė, kad šis pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau - KET) - apsisuko kirsdamas dvigubą ištisinę liniją (KET 3 priedo I skyriaus 1.3. punkto pažeidimas), be to, galimai vairavo neblaivus (KET IV skyriaus 14 punkto pažeidimas). Po to M. K. susitarė su M. M. dėl kyšio už savo bei R. N., kaip pareigūnų, neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad nebūtų Instrukcijos 69.1 punkte nustatyta tvarka imtasi priemonių M. M. nušalinti nuo vairavimo, patikrinti jo neblaivumo (girtumo) būseną ir kad nebūtų Instrukcijos 47 punkte nustatyta tvarka įforminti M. M. padaryti aukščiau nurodytus KET pažeidimus atitinkantys LR ATPK pažeidimai, ir iš jo, savo ir R. N., kuris stebėjo visą įvykių eigą sėdėdamas tarnybiniame automobilyje ir suprato, kad yra daroma nusikalstama veika bei tam pritarė, naudai tiesiogiai priėmė ne mažesnės kaip 60 eurų vertės kyšį grynaisiais pinigais, kuriuos M. M. įdėjo į tarnybinio automobilio priekinių dešiniųjų durelių dėtuvę.

2.       R. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį už tai, kad kyšininkavo, o būtent: būdamas valstybės pareigūnu (statutiniu valstybės tarnautoju) - dirbdamas (duomenys neskelbiami) vyriausiuoju patruliu bei vykdydamas tarnybines pareigas, kartu su to paties būrio vyriausiuoju patruliu M. K., patruliuodamas (duomenys neskelbiami) mieste tarnybiniu automobiliu „Nissan NV200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugpjūčio 21 d. apie 21 val. 30 min. (duomenys neskelbiami) prospekte ties (duomenys neskelbiami) numeriu pažymėtu pastatu, pastebėjo ir sustabdė kertant dvigubą ištisinę liniją apsisukusį automobilį „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą M. M. Iš karto po to, pareigūnams nevykdant Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau - Instrukcija) 28 punkte įtvirtintos policijos patrulio pareigos sustabdžius transporto priemonę, ryšio priemone pranešti budėtojui apie tikrinimo vietą, transporto priemonės markę, valstybinį numerį, stabdymo priežastį, R. N., visą laiką sėdėdamas tarnybiniame automobilyje, stebėjo, kaip jo kolega M. K. išlipo iš tarnybinio automobilio, priėjo prie sustabdytojo automobilio ir jo vairuotojui M. M. nurodė, kad šis pažeidė Kelių eismo taisykles - apsisuko kirsdamas dvigubą ištisinę liniją (KET 3 priedo I skyriaus 1.3. punkto pažeidimas), be to, galimai vairavo neblaivus (KET IV skyriaus 14 punkto pažeidimas). Taip pat R. N., suprasdamas, kad yra daroma nusikalstama veika, bei tam pritardamas, stebėjo, kaip M. K. susitarė su M. M. dėl kyšio už savo bei R. N., kaip pareigūnų, neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad nebūtų Instrukcijos 69.1. punkte nustatyta tvarka imtasi priemonių M. M. nušalinti nuo vairavimo, patikrinti jo neblaivumo (girtumo) būseną ir kad nebūtų Instrukcijos 47 punkte nustatyta tvarka įforminti M. M. padaryti aukščiau nurodytus KET pažeidimus atitinkantys LR ATPK straipsnių pažeidimai, ir iš jo savo ir M. K. naudai tiesiogiai priėmė ne mažesnės kaip 60 eurų vertės kyšį grynaisiais pinigais, kuriuos M. M. įdėjo į tarnybinio automobilio priekinių dešiniųjų durelių dėtuvę.

3.       Nuteistasis M. K. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 23 d. nuosprendį panaikinti ir priimti jo atžvilgiu naują išteisinamąjį nuosprendį arba bylą perduoti prokurorui. Nurodo, kad teismo nuosprendis yra naikintinas dėl esminių baudžiamojo proceso pažeidimų.

3.1.                      Apeliantas, skunde aptaręs teismo nuosprendžiui keliamus reikalavimus, nurodytus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą, 3.1.7 – 3.1.8 punktuose, nurodo, kad nuosprendis yra nemotyvuotas, jame nėra išdėstyta jo kaltės įrodymų, dėl to yra pažeisti BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimai.

3.2.                      Apeliantas taip pat teigia, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų, nes neatskleistas bendrininkavimo turinys ir nenurodyta BK 225 straipsnio 2 dalies redakcija, kuri nuo inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo keitėsi du kartus. Teismas gynybos prašymą perduoti kaltinamąjį aktą kartu su byla prokurorui nepagrįstai atmetė ir kartu padarė išvadas, dėl kurių kaltinimas tapo dar neaiškesnis. Kaltinime nenustačius bendrininkavimo turinio, teismas nuosprendyje bendrininkavimą preziumavo, o vėliau, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168/2010, padarė priešingą išvadą, kad aplinkybė, jog pinigai, gauti kaip kyšis, buvo pasidalinti, turi būti pašalinta.

3.3.                      Apeliantas, skunde ginčydamas dėl jo priimto teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat nurodo, kad teismas pažeidė baudžiamosios teisės principą in dubio pro reo, nes visas prielaidas ir abejones vertino jo nenaudai. Teismas ignoravo šiuo klausimu aktualią teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014, 2K-98-895/2015, 2K-192-942/2016 ir kt.). Šioje byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, jokios vaizdo kameromis užfiksuotos medžiagos, kuri patvirtintų, kad jis ar kitas nuteistasis paėmė kyšį. Taip pat nėra jokių įrodymų dėl pinigų paėmimo iš bankomato, automobilių judėjimo. Pagrindiniai jo kaltės įrodymai buvo liudytojų M. M., M. J., R. M. parodymai, kurių leistinumu ir teisingumu apeliantas abejoja. Anot apelianto, teismas pripažindamas, kad minėtų asmenų parodymai yra tinkami įrodymai BPK 20 straipsnio prasme, neatsižvelgė į tai, kad jie nėra neutralūs asmenys, kurie būtų suinteresuoti duoti teisingus parodymus. Apeliantas mano, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo manipuliuojama minėtų asmenų procesine padėtimi, taikomos jiems privilegijos, siekiant išgauti pareigūnams reikalingus parodymus. Liudytojas M. M. pats pripažino papirkęs pareigūnus (nors tokių įrodymų nėra), siekdamas neprarasti specialiosios vairavimo teisės, ir, kad jis bandė paveikti kitą liudytoją M. J., aiškindamas, ką šis turi sakyti apklausiamas Kauno AVPK Imuniteto skyriuje. Tokie veiksmai yra neteisėti ir už juos numatyta baudžiamoji atsakomybė (BK 233 straipsnio 1 dalis). Pagal teismų praktiką M. M., kadangi jis yra įtariamas daugiau negu vienos nusikalstamos veikos padarymu, negalėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kitam liudytojui M. J. ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro taip pat buvo suteiktos privilegijos, nepaisant to, kad jis dalyvavo paperkant pareigūnus, tam panaudojo savo asmeninius pinigus, o ikiteisminio tyrimo metu davė neteisingus parodymus. Šias skunde nurodytas aplinkybes patvirtina prokuroro A. M. 2016-09-23 prašyme apklausti įtariamąjį M. M. nurodyti duomenys. Nežiūrint į tai, teismas dėl visų šių paminėtų aplinkybių vertindamas liudytojų M. M., M. J. nepasisakė. Be to ikiteisminio tyrimo metu apklausiant liudytoją M. M. pas ikiteisminio tyrimo teisėją jam ir kitiems nuteistiesiems dirbtinai (įtariamieji tuo metu jau buvo žinomi ir jiems turėjo būti pareikšti įtarimai) net nebuvo suteikta teisė dalyvauti šioje apklausoje ir užduoti klausimus liudytojui. Be to, pasak apelianto, minėtų liudytojų parodymai, kuriuos apeliantas skunde išsamiai aptaria, yra nenuoseklūs, juose gausų prieštaravimų, spėjimų, taip pat juos apklausiant padarytas ne vienas pažeidimas, dėl kurių yra pagrindas parodymus pripažinti niekiniais. Štai, pavyzdžiui, liudytojas M. M. 2016-09-20 ikiteisminio tyrimo metu vykusioje apklausoje prisipažino melavęs ir davęs poveikį liudytojui M. J. Liudytojas M. J., apklaustas teisme, taip pat nurodė, kad jo ikiteisminio tyrimo metu duoti pirminiai parodymai yra neteisingi. Nežiūrint į tai, šios aplinkybės teismo liko neįvertintos, liudytojams atsakomybė už tai nebuvo taikyta. Be to liudytojas M. J. parodymus davė būdamas faktiškai sulaikytas (pareigūnai ji paėmė iš namų ir prie parduotuvės), kas pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimus byloje V. prieš Lietuvą yra pažeidimas. Teismas, vertindamas liudytojo M. J. parodymus, taip pat nieko nepasisakė dėl to, kad liudytojas M. J. tariamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir kaip tai galėjo įtakoti jo parodymus. Apeliantas mano, kad tokiu žmogumi lengva manipuliuoti siekiant paveikti jį norima linkme. Taip pat, liudytojų parodymuose gausu prieštaravimų. Pavyzdžiui dėl M. M. apsvaigimo nuo alkoholio ir suvartoto alkoholio kiekio. Vienų apklausų metu M. M. nurodė, kad išgėrė 0,5 l talpos alaus butelį, kitose apie išgerto alkoholio kiekį neužsiminė, dar kitose nurodė, kad išgėrė 4 butelius alaus. Liudytojas M. J. dėl M. M. apsvaigimo nuo alkoholio išsakė tik savo spėjimus. Be to, anot apelianto, teismas remtis liudytojo M. M. parodymais apie išgertus 4 butelius alaus negalėjo ir dėl to, kad tokius parodymus liudytojas davė paveiktas, jam buvo grasinama atsakomybe už melagingų parodymų davimą ir dėl to jie laikytini niekiniais. Šias aplinkybes galėtų patvirtinti ar paneigti kaip liudytoja apklausta Kauno AVPK Imuniteto skyriaus vyr. tyrėja R. P., todėl ją būtina apklausti nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka. Taip pat prieštaringi yra liudytojų parodymai dėl to, kokia konkrečiai pinigų suma buvo panaudota pareigūnų papirkimui. Liudytojas M. M. teisme nurodė, kad jam M. J. davė 10 Eur, o liudytojas M. J. sakė, kad 15 Eur. Taip pat liudytojas M. M. nurodė, kad bankomate nuėmė 60 Eur, vėliau, atsakydamas į prokuroro klausimus, konkrečios sumos neįvardijo. Pagal liudytojo M. M. aiškinimus jis naudojosi SEB banko bankomatu, tačiau byloje yra duomenų, kad M. M. naudojosi Nordea banko bankomatu ir 2016-08-21 21:39:51 išėmė 30 Eur, o ne 60 Eur. M. M. aiškino, kad pinigų į bankomatą ėjo ne vieną kartą. Byloje, patikrinus kitų bankomatų duomenis, nenustatyta, kad M. M. apart 30 Eur būtų ėmęs daugiau pinigų iš kitų bankomatų. Teismas šių liudytojų parodymuose esančių prieštaravimų nepašalino. Be to, apelianto nuomone, yra neįtikėtina, kad už vairavimą neblaiviam būtų reikalaujama tokios sumos, kuri, lyginant ją su už padaryta pažeidimą gresiančia sankcija, yra neadekvati. Visa tai, anot apelianto, rodo, kad minėtų liudytojų parodymai, o kartu ir kaltinimo pozicija, neatitinka tikrovės. Apelianto nuomone, kiti teismo nuosprendyje nurodyti jo kaltės įrodymai taip pat nepatvirtina jam pareikštų kaltinimų. Liudytojas R. M. jokių perduodamų pinigų nematė, o liudytojo pasvarstymai BPK 20 straipsnio prasme nėra įrodymai. Be to liudytojas R. M. ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus siekė, kad jam būtų taikytas anonimiškumas mainais už parodymų davimą, kas verčia abejoti jo duotų parodymų teisingumu. Kita vertus, anot apelianto, liudytojo R. M. parodymai, kuriuos apeliantas skunde aptaria (t. 5, b. l. 50), patvirtina tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai manipuliavo M. M. padėtimi (nenorėjo prarasti vairuotojo pažymėjimo), siekiant išgauti kaltinimui naudingus parodymus. Įmonės ,,VS sistemos“ pateiktuose vaizdo įrašuose taip pat nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų jam pareikštus kaltinimus. Be to, minėti įrašai kaip įrodymai yra niekiniai, nes juose yra laiko neatitikimų. Liudytojo A. Č. parodymai abejonių dėl laiko nepašalino. Liudytojas negalėjo atsakyti, kur yra laiko serveris. Taip pat, apelianto nuomone, niekinis yra jo atpažinimas pagal nuotraukas, nes protokole nėra jokių įrašų, kuri iš pateiktų nuotraukų atitinka kurį asmenį. Ikiteisminio tyrimo metu padarytas įrašas ,,taisymu tikėti“ yra ne neesminis taisymas, o prierašas, kurio anksčiau nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo jokių kliūčių surengti atpažinimą ne pagal nuotraukas.

4.       Nuteistasis R. N. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 23 d. nuosprendį panaikinti ir priimti jo atžvilgiu naują išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad nuosprendis naikintinas dėl esminių baudžiamojo proceso pažeidimų ir netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo.

4.1.                      Apeliantas skunde nurodo, kad jis kaltinimo jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė ir viso proceso metu davė nuoseklius parodymus, kuriuos apeliantas skunde išsamiai aptaria (t. 5, b. l. 55-56). Tokius jo parodymus patvirtino kitas nuteistasis M. K. Jų parodymai dėl visų aplinkybių sutampa ir yra nuoseklūs. Teismas tokių jų parodymų objektyviais įrodymais nepaneigė, o juos atmetė konstatavęs, kad jie tokiu būdu bando išvengti atsakomybės. Anot apelianto, toks teismo jų parodymų vertinimas pažeidžia jo teisę į gynybą ir nešališkumo principą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje, ir yra pagrindas nuosprendį panaikinti dėl padaryto esminio BPK pažeidimo (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagrindiniai jo kaltės įrodymai buvo liudytojų M. M., M. J. parodymai, kurių leistinumu ir teisingumu yra pagrindas abejoti. Teismas, pripažindamas, kad liudytojo M. M. parodymai yra tinkami įrodymai BPK 20 straipsnio prasme, neatsižvelgė į tai, kad jis nėra neutralus asmuo, kuris būtų suinteresuotas duoti teisingus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu buvo manipuliuojama minėto asmens procesine padėtimi, siekiant išgauti pareigūnams reikalingus parodymus. Teismo išvada, kad M. M. neturi pagrindo jo apkalbėti, yra nepagrįsta ir prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Liudytojas M. M. buvo suinteresuotas išvengti griežtų administracinių nuobaudų, baudžiamosios atsakomybės už papirkimą. Be to skambino liudytojui M. J., atskleidė šiam ikiteisminio tyrimo duomenis apie jo apklausos faktą bei duotų parodymų turinį, įkalbinėjo šį duoti melagingus parodymus apie įvykio aplinkybes, siekdamas sušvelninti savo teisinę padėtį, ir tokiais veiksmais padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 233 straipsnio 1 dalyje, 247 straipsnyje. Nežiūrint į tai, M. M. buvo nubaustas tik pagal ATPK 1241 straipsnį 14 Eur bauda. Už vairavimą būnant neblaiviam nenubaustas, už poveikį liudytojui bei ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimą net nebuvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, o už pareigūnų papirkimą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pritaikius pačius švelniausius apribojimus. Apelianto nuomone, M. M., padaręs tris nusikalstamas veikas, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą buvo atleistas grubiai pažeidžiant BK 40 straipsnio nuostatas, draudžiančias atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai yra duomenų, kad jis padarė daugiau nei vieną nusikalstamą veiką. Vien M. M. tariamo ir nenuoširdaus prisipažinimo, neužtenka BK 40 straipsnio taikymui. Tam yra būtina nustatyti sąlygų visumą, apie ką yra nurodyta teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-137/2015 ir kt.). Teismas nutartyje dėl to nieko nepasisakė, šių aplinkybių netyrė ir su bylos medžiaga nesusipažino, rėmėsi tik prokuroro pateikta informacija, net nepašalinęs esančių prieštaravimų tarp M. M. ir M. K. pareikštų įtarimų. Be to M. M., priešingai negu jis, M. K., net nebuvo sulaikytas, nors visi buvo įtariamieji. Visos šios aplinkybės rodo, kad M. M. šioje byloje buvo taikomos privilegijos. Be to, anot apelianto, liudytojo M. M. parodymai, kuriuos apeliantas skunde išsamiai aptaria, yra prieštaringi ir nenuoseklūs. Pirmos apklausos metu M. M. tvirtino, kad bankomate pasitikrino tik sąskaitos likutį, pinigų neėmė. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjos jau tvirtino, kad iš bankomato paėmė 30 Eur, o teisme tris kartus pakartojo, kad paėmė 60 Eur. Visi šie prieštaravimai pašalinti nebuvo. Be to nesiaiškinta, kodėl liudytojas buvo apklausiamas ne vienos tyrėjos, o kelių, kurios net neturėjo teisės dalyvauti apklausoje. Apelianto nuomone, taip buvo daromas akivaizdus psichologinis spaudimas liudytojui, siekiant išgauti kaltinimui naudingus parodymus. Pagal teismų praktiką, kurią teismas ignoravo, apkaltinamasis nuosprendis negalėjo būti grindžiamas tokio asmens parodymais. Taip pat, anot apelianto, niekiniai yra ir liudytojo M. J. parodymai, nes šis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, esant duomenų apie galimai pastarojo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje, buvo apklaustas kaip liudytojas ir įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą. Pagal teismų praktiką, tokios liudytojo apklausos metu duotais parodymais jo kaltė negalėjo būti grindžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168/2011). Be to liudytojui M. J. proceso metu, siekiant išgauti kaltinimui naudingus parodymus, buvo daromas itin aktyvus psichologinis spaudimas ir neteisėtas poveikis (itin intensyviai aiškina apie baudžiamosios atsakomybės kilimą už melagingų parodymų davimą, rodo knygeles, į apklausą kviečiamas ne teismo šaukimu, pareigūnai paima prie namų, prievarta įsodina į automobilį, nesurašytas protokolas apie sulaikymą). Tai patvirtina paties liudytojo M. J. parodymai, kuriuos apeliantas pacituoja skunde (t. 5, b. l. 63). Dėl to yra šiurkščiai pažeistos BPK 182 straipsnio nuostatos, konstitucinės liudytojo teisės ir laisvės. Byloje kitų objektyvių jo kaltę patvirtinančių įrodymų nėra. Kyšio dalykas nesurastas ir net nemėginta to padaryti, nors liudytojas M. M. apie M. M. vairuojamo automobilio tikrinimą ir galimą kyšio priėmimą pranešė nedelsiant telefonu 112. Jokių kliūčių organizuoti M. K. vadovaujamo patrulių ekipažo sulaikymą ir patikrinimą, M. M. blaivumo patikrinimą, atlikti kitus procesinius veiksmus (policijos automobilio apžiūrą, M. K. ir R. N. asmens kratą) nebuvo. Prokuroras, remdamasis vien tik spėjimas, padarė išvadą, kad jis su M. K. pinigus pasidalino. Teisme ši aplinkybė liko nenustatyta, nes teismas neatliko jokio įrodymų tyrimo, nors toks buvo būtinas, ir taip padarė esminį BPK pažeidimą. Liudytojų M. M., A. Č. parodymai, vaizdo ir garso įrašai, kiti rašytiniai dokumentai, apelianto nuomone, taip pat patvirtina tik neesmines faktines bylos aplinkybes apie įvykio vietą, laiką ir kt., tačiau juose nėra jokių duomenų nei patį kyšio dalyką, jo perdavimą. Be to, apelianto nuomone, šie duomenys, lyginant juos tarpusavyje ir su liudytojo M. M. parodymais apie tai, ką jis įvykio dieną darė, ką pirko, kiek turėjo grynųjų pinigų, rodo, kad, jeigu M. M. ir perdavė M. K. kyšį, tai tik 30 Eur, kuriuos nuėmė iš (duomenys neskelbiami) bankomato vakare 21:39:51 (visus grynuosius pinigus išleido, nes vakare jau atsiskaitė kortele). Visos šios aplinkybės teismo liko neištirtos ir nuosprendyje neįvertintos, nors turi esminės reikšmės kvalifikuojant jo ir nuteistojo M. K. veiką (30 Eur kyšio paėmimas negali būti kvalifikuojamas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, kadangi tai yra tik baudžiamasis nusižengimas).

4.2.                      Apeliantas, remdamasis tuo, kas buvo išdėstyta, kartu aptaręs nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, BK normas, reglamentuojančias bendrininkų atsakomybę, tvirtina, kad šioje byloje neįrodytos teismo nustatytos aplinkybės. Teismas nuosprendyje nepagrįstai nustatė, jog jis pastebėjo ir sustabdė M. M. vairuojamą automobilį. Jis prie M. M. automobilio privažiavo tik gavęs M. K. nurodymą ir, kai jau automobilis buvo sustojęs. Taip pat yra nepagrįstai nustatyta, jog jis, suprasdamas, kad daroma nusikalstama veika, bei tam pritardamas stebėjo, kaip M. K. susitarė su M. M. dėl kyšio už savo bei R. N., kaip pareigūnų, neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus. M. K. jam apie kokius nors padarytus KET pažeidimus neminėjo, sakė, kad tik nori patikrinti automobilį. Jis pats matė tik kaip M. K. kalbėjosi su M. M., bet pokalbyje nedalyvavo, jo negirdėjo ir nežino pokalbio turinio. Byloje nėra jokių duomenų, kad jis suprato ar galėjo įtarti apie ką tarpusavyje kalbėjo ir dėl ko susitarė M. K. su M. M.. Vien pasyvus stebėjimas nereiškia pritarimo M. K. veiksmams. Liudytojai nepatvirtino, kad jis matė, jog M. M. kažką dėjo į automobilį, nurodė tik savo nuomonę, kad galėjo matyti, o prielaidomis ir samprotavimais jo kaltė negali būti grindžiama. Byloje nesant jokių duomenų apie jo ir M. K. susitarimą daryti nusikalstamą veiką, vien jo pasyvus stebėjimas kaip daromas nusikaltimas nėra nusikaltimas. Apelianto nuomone, darant prielaidą, kad jis matė, kaip M. M. padėjo pinigus į automobilio dureles, jis galėjo tik spėti, kad tai buvo kyšis M. K.. Tokiu atveju jo veiksmai galėtų būti kvalifikuojami tik kaip nepranešimas apie padarytą nusikaltimą.

4.3.                      Apelianto teigimu, teismas taip pat netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą kvalifikuodamas jo veiką pagal BK 225 straipsnio 2 dalį. Byloje neįrodyta, kokio dydžio vertės kyšį davė M. M. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis in dubio proreo principu, nenustatytos vertės kyšio priėmimas kvalifikuojamas pagal BK 225 straipsnio 4 dalį.

4.4.                      Apeliantas taip pat skunde teigia, kad teismas, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nepagrįstai iš jo ir M. K. konfiskavo po 30 Eur. Toks sprendimas neatitinka turto konfiskavimo instituto esmės, yra nelogiškas. Teismo nurodytas teismų praktikos pavyzdys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2010) nėra taikytinas šioje byloje, nes šių bylų aplinkybės yra neanalogiškos ir prieštarauja naujausiai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, kurią apeliantas skunde išsamiai aptaria (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-358/2013).

4.5.                      Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad šioje byloje kaltinamasis aktas neatitinka BPK reikalavimų, todėl turėjo būti grąžintas prokurorui. Kaltinamajame akte nenurodyta, kad kyšis buvo priimtas ne iš vieno M. M., bet ir M. J., kuris veikė kaip M. M. bendrininkas, tačiau nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nuteistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Taip pat nenurodyta, kad liudytojas M. M. ikiteisminio tyrimo metu darė nusikalstamą poveikį liudytojui M. J., įkalbinėjo šį duoti melagingus parodymus, tai yra, padarė nusikaltimą, numatytą BK 233 straipsnio 1 dalyje, bet nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn; kaltinamasis aktas pagrįstas neteisėtu būdu išgautais liudytojo M. J. parodymais (įspėjant šį dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą apie savo paties padarytą nusikalstamą veiką); kaltinamajame akte nurodytos aplinkybės, jog jis su M. K. gautus kaip kyšį 60 Eur pasidalino, nepatvirtina jokie įrodymai. Visų šių kaltinamojo akto trūkumų, apelianto nuomone, ištaisyti teisme nebuvo galima, kadangi teismas negali patraukti baudžiamojon atsakomybėn kyšį davusio M. J., kaip ir M. M. už nusikalstamą poveikį liudytojui M. J., taip pat atlikti kratą ir surasti nusikaltimo dalyką. Visa tai lėmė, kad buvo padarytas esminis BPK pažeidimas, sukliudęs teismui išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

 

5.       Teismo posėdžio metu nuteistieji M. K. ir R. N. bei jų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti.

6.       Prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

7.       Nuteistųjų M. K. ir R. N. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

8.       Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 23 d. nuosprendis keistinas dalyje dėl bausmės paskyrimo M. K., R. N.. Be to, tikslintina nuosprendžio nustatomoji dalis dėl kyšio dydžio.

 

Dėl M. K. nuteisimo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį.

 

9.       Pagal BK 225 straipsnio 2 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, kuris savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pažadėjo ar susitarė priimti kyšį arba reikalavo ar provokavo duoti kyšį, arba priėmė kyšį už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus (Lietuvos Respublikos 2011-06-21 d. įstatymo Nr. XI-1472, įsig. 2011-07-05). Taigi kyšininkavimo objektyvioji pusė pasireiškia alternatyviomis veikomis, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo: 1) priima kyšį; 2) provokuoja jį duoti; 3) pažada jį priimti; 4) susitaria jį priimti; 5) reikalauja jį duoti. Pažymėtina, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 225 straipsnį kilti pakanka bet kurios vienos iš šių veikų padarymo. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-288-696/2016).

9.1.                      M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupėje su R. N., susitarė su M. M. dėl kyšio savo ir R. N. naudai už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus – už M. M. nepatraukimą administracinėn atsakomybėn (administracinio protokolo nesurašymą) ir kyšį iš M. M. savo ir R. N. naudai priėmė.

9.2.                      Nuteistasis M. K. apeliaciniame skunde neginčija fakto, kad 2016 m. rugpjūčio 21 d. kartu su R. N., patruliuodami (duomenys neskelbiami) mieste tarnybiniu automobiliu ,,Nissan NV200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbiami) prospekte sustabdė automobilį ,,BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą M. M., tačiau neigia, jog tarėsi su juo dėl kyšio ir jį priėmė. Nuteistojo M. K. teigimu, jokio administracinio teisės pažeidimo nenustatė ir dėl to neturėjo pagrindo M. M. surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. M. M. ir kiti liudytojai dėl kyšio jį apkalba, o teismas jo kaltę grindė prielaidomis, neįvertinęs visų byloje surinktų įrodymų.

9.3.                      Teismų praktikoje pabrėžiama, kad apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-90/2013), todėl teisėjų kolegija turi pareigą patikrinti, ar apeliantai teisėtai ir pagrįstai nuteisti pagal BK 225 straipsnio 2 dalį.

9.4.                      Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltės ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Vadovaujantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas yra tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas. 

9.5.                      Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, nepadarė ir nesutinka su nuteistojo M. K. apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, o M. K. kaltę grindė tik prielaidomis.

9.6.                      Pripažindamas, kad M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje, pirmosios instancijos teismas rėmėsi liudytojų M. M., R. M., M. J. ir kitų liudytojų parodymais, bylos rašytiniais įrodymais: daiktų, dokumentų pateikimo protokolais, vaizdo įrašų apžiūros protokolais, tarnybiniu pranešimu, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu, UAB ,,F“ raštu, AB ,,S“ banko operacijų departamento raštu, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, parodymų patikrinimo vietoje protokolu, (duomenys neskelbiami) apskrities policijos komisariato patrulių rinktinės vado pateikta informacija (grafikai, apžiūros protokolas), policijos informacinės sistemos duomenimis ir kt.

9.7.                      Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teisme ištirtus ir įvertintus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šių objektyvių faktinių duomenų visetas neabejotinai patvirtina M. K. atlikus teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytus veiksmus, tai yra, kad jis susitarė priimti kyšį ir jį priėmė už neteisėtą neveikimą.

9.8.                      Aptariamos veikos kontekste pažymėtina, kad susitarimas priimti kyšį paprastai yra kyšio gavėjo ir kyšio davėjo susitarimas dėl kyšio priėmimo laiko, būdo, vietos ir kt. Tuo tarpu, kyšis laikomas priimtu, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo pats arba per trečiuosius asmenis priima visą ar bent dalį kyšio. Neteisėtas neveikimas yra tada, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo kyšio davėjo interesus patenkina ar žada patenkinti neatlikdamas veiksmų, kuriuos jis privalo atlikti vykdydamas įgaliojimus.

9.9.                      M. M., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnio nuostatas, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 21 d. apie 21 val. vairavo automobilį ,,BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išgėręs alaus ir kirto dvigubą ištisinę liniją, dėl ko buvo sustabdytas policijos. Iš policijos automobilio priekinės keleivio pusės išlipo policijos pareigūnas M. K. ir priėjo prie jo. Kitas pareigūnas liko sėdėti automobilyje. Jis M. K. prisipažino, kad gėrė ir kirto ištisinę liniją, klausė, kokia už tai numatyta atsakomybė, ar galima būtų susitarti. M. K. atsakė ,,ką siūlai“, todėl jis pasiūlė pinigų ir šis sutiko. Tada jam M. K. liepė pastatyti automobilį. Jis nuvažiavo į kiemą. Pareigūnai savo automobiliu važiavo jam iš paskos. Pastatęs automobilį jis nuėjo prie bankomato, pareigūnui M. K. paaiškindamas, jog eina nusiimti pinigų. Po to jis grįžo prie policijos automobilio ir paprašė M. K. išlipti iš automobilio, nes nežinojo, kur dėti pinigus. M. K. atidarė policijos automobilio duris ir pasakė, kad pinigus padėti į policijos automobilio keleivio pusės durelių daiktadėžę. Antras policijos pareigūnas R. N. tikrai turėjo girdėti M. K. nurodymą įdėti pinigus ir matyti kaip jis tai daro, nes viskas vyko prie policijos automobilio. Jis apie tai, kad davė pinigus policijos pareigūnams, pasakė M. J., kuris visą laiką buvo jo automobilyje (t. 4, b. l. 78-81). Tokias pat aplinkybes liudytojas nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūno ir teisėjo (t. 2, b. l. 99-101, 115-116). Kaip matyti iš jo apklausos protokolo, ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjo buvo apklausiamas dalyvaujant advokatui, jokių pastabų dėl protokolo turinio M. M. ir jo gynėjas nepateikė. Parodymų patikrinimo vietoje metu M. M. taip pat patvirtino aplinkybes dėl padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimo laiko, vietos, dėl jo ir M. K. bandymo susitarti dėl kyšio priėmimo ir jo davimo aplinkybių (t. 2, b. l. 91-96). Iš 2016-09-16 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką matyti, kad iš karto po įvykio M. M. M. K. atpažino, nurodydamas, kad tai tas pats pareigūnas, kuris iš jo 2016 m. rugpjūčio 16 d. priėmė kyšį (t. 2, b. l. 87-89).

9.10.                      Nepagrįstas nuteistojo M. K. apeliacinio skundo teiginys, kad liudytojo M. M. parodymai yra nepatikimi, nes M. M. neteisėtai atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir galėjo apeliantą apkalbėti, nes liudytojui pareigūnai darė psichologinį poveikį.

9.11.                      Visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad remiantis teismų praktika apeliaciniame skunde reiškiamos abejonės dėl liudytoju apklausto asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės teisėtumo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-178/2012). Iš bylos duomenų matyti, kad M. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės prokuroro nutarimu, kuris buvo patvirtintas teisėjo. Teismo sprendimas skundžiamas nebuvo. Tuo tarpu duomenų, dėl kurių būtų galima abejoti šio liudytojo parodymų patikimumu, byloje nėra. Vien tai, kad, vadovaujantis BK 40 straipsniu liudytojo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nesudaro pagrindo abejoti šio liudytojo parodymų patikimumu. Egzistavusi baudžiamosios atsakomybės pritaikymo grėsmė savaime nepagrindžia išvados, kad liudytojo parodymai negali būti objektyvūs, kad teisėsaugos pareigūnai tokioje situacijoje gali išgauti neteisingus parodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-178/2012). Byloje taip pat nenustatyta, jog ikiteisminio tyrimo metu prieš liudytoją būtų panaudotas psichologinis poveikis ir jis būtų verčiamas duoti parodymus prieš M. K.. Liudytojas pats teisme patvirtino, kad pareigūnai jo parodymų teisingumui jokios įtakos neturėjo, visas įvykio aplinkybes jis nurodė teisingai. M. M. nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti duomenys. 

9.12.                      Teisėjų kolegija taip pat nenustatė jokių priežasčių ir aplinkybių, dėl kurių atpažinimo pagal nuotraukas protokolas turėtų būti laikomas neturinčiu įrodomosios galios.

9.13.                      Pagal BPK 191 straipsnį, apklausto asmens parodymams apie tam tikrą asmenį, daiktą ar kitokį materialų objektą patikrinti gali būti daromas parodymas atpažinti. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atpažįstantis asmuo pirmiau turi būti apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintiną asmenį, daiktą ar kitokį objektą, taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tą asmenį, daiktą ar kitokį objektą. Teisėjų kolegija pažymi, kad apklausos metu atpažįstantis asmuo ne visada gali nurodyti ar apibūdinti visus individualius atpažintino asmens požymius (pvz., veido bruožus), tačiau vien tai nėra pagrindas abejoti atpažinimo patikimumu. Asmens parodymo atpažinti tvarka reglamentuojama BPK 192 straipsnyje. Jeigu parodymas atpažinti atliekamas gyvai parodant atpažintiną asmenį, atpažintinas asmuo parodomas atpažįstančiajam drauge su kitais tos pačios lyties asmenimis, pagal išorę kuo panašesniais į atpažintiną (BPK 192 straipsnio 1 dalis). BPK 192 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu parodyti asmens negalima, atpažinimas gali būti daromas pagal jo nuotrauką. Ji parodoma kartu su ne mažiau kaip trimis kitų asmenų nuotraukomis. Pagal nuotraukas asmuo gali būti parodomas atpažinti ir tais atvejais, kai to reikia liudytojo ar nukentėjusiojo asmens saugumui užtikrinti. Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, kad tai gali būti daroma ir ikiteisminio tyrimo taktikos sumetimais, kai būtina išvengti įtariamojo ar nukentėjusiojo fizinio kontakto iki atpažinimo veiksmo atlikimo ar po jo; kad BPK nenustatyta, jog šiais atvejais turi būti priimamas atskiras procesinis sprendimas; kad kiekvienu konkrečiu atveju tai sprendžia ikiteisminio tyrimo pareigūnai, o ar padarytus atpažinimus pripažinti įrodymais – sprendžia teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-586/2006). Taigi, tai, kad nagrinėjamoje byloje ikiteisminio tyrimo metu procesinis veiksmas – parodymas atpažinti buvo daromas pagal nuotraukas, nėra pagrindas pripažinti, kad duomenys gauti neteisėtu būdu, jog teismas, juos pripažindamas įrodymu, pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, kaip tvirtina nuteistasis M. K. apeliaciniame skunde. Be to, kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pasisakęs, kad nustatytos duomenų gavimo (rinkimo) tvarkos pažeidimai savaime dar nereiškia, kad tokie duomenys jau negali būti įrodymais. Nustačius, kad, renkant duomenis, buvo pažeista jų gavimo tvarka, būtina įvertinti: 1) ar nustatytos tvarkos pažeidimai turėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir 2) ar dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-430/2011, 2K-493/2011, 2K-121/2014 ir kt.). 

9.14.                      Įvykį stebėjęs liudytojas R. M. taip pat parodė, jog matė, kaip automobilis ,,BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio vakarą kirto ištisinę liniją, ir, kad paskui minėtą automobilį iš karto atvažiavo policijos automobilis. Iš šio policijos automobilio išlipo pareigūnas, kuris kabėjosi su automobilio ,,BMW 320D“ vairuotoju. Šis vairuotojas yra jo kaimynas ir atrodė neblaivus. Po šio pokalbio kaimynas nuėjo link parduotuvės ,,(duomenys neskelbiami)“, tačiau neužilgo grįžo ir vėl priėjo prie policijos automobilio. Jis apie tai, ką matė, pranešė paskambinęs telefonu 112. Tokios pat aplinkybės užfiksuotos ir 2016-08-23 surašytame tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 4-5, t. 4, b. l. 73-76).

9.15.                      Nuteistasis M. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad liudytojo R. M. parodymai nepatvirtina kyšio davimo pareigūnui fakto, todėl turėjo būti nevertinami kaip įrodymas. Tokie nuteistojo M. K. argumentai atmetami kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys bylos medžiagai. Pirmosios instancijos teismas liudytojo R. M. parodymus vertino kartu su kitų liudytojų parodymais ir rašytiniais įrodymais. Liudytojas R. M. patvirtino reikšmingas aplinkybes. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai liudytojo R. M. parodymus susiejo su kitais byloje esančiais įrodymais apie įvykio eigą bei padarė logišką išvadą, kad liudytojas matė būtent M. M. ir pareigūno bandymą susitarti dėl kyšio ir kyšio nešimą pareigūnams. Nors šioje byloje nusikaltimo dalykas – kyšiui skirti pinigai – nerasti, pažymėtina, kad, remiantis teismų praktika, kyšio davimo metu perduotų pinigų nesuradimas ir nepaėmimas netrukdo daryti išvadų dėl kaltumo padarius BK 225 straipsnyje numatytas veikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-178/2012).

9.16.                      Teisėjų kolegija taip pat nepritaria nuteistojo M. K. apeliacinio skundo argumentams, kad R. M. apeliantą galimai apkalba, nes norėjo parodymus duoti anonimiškai. Liudytojo R. M. siekis duoti parodymus anonimiškai nėra ta aplinkybė, kuri leistų abejoti liudytojo parodymų teisingumu ir įrodytų jo sąmoningą norą nepagrįstai apkaltinti M. K. ir jo bendrininką R. N..

9.17.                      Kitas įvykio vietoje buvęs liudytojas M. J. taip pat teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad įvykio vakarą M. M. vairuojamas automobilis kirto ištisinę liniją, dėl ko šį sustabdė policijos pareigūnai. Po to pastarasis bendravo su policijos pareigūnu, o grįžęs į automobilį paprašė paskolinti pinigų, nes susitarė dėl kyšio, ir jis davė. M. M., grįžęs į automobilį, pasakė, kad viskas gerai. Įvykio vakarą jo draugas buvo neblaivus (t. 4, b. l. 163-169).

9.18.                      Nuteistasis R. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad liudytojo M. J. parodymai yra nepatikimi, nes ikiteisminio tyrimo metu liudytojui buvo daromas spaudimas. Tai patvirtina byloje esantys M. J. 2016-09-16, 2016-09-20 apklausos protokolai, iš kurių matyti, kad M. J. pirmos apklausos metu nenurodė, jog M. M. nešė pinigus policijos pareigūnams, tačiau apklausiamas 2016-09-20 pradėjo aiškinti priešingai. Apelianto nuomone, pareigūnai, primygtinai aiškindami, kokios pasekmes liudytojui gresia už melagingų parodymų davimą, įvertinus tai, jog liudytojas įvykio dieną buvo neblaivus, tuo manipuliavo ir taip paveikė liudytoją, dėl ko šis pakeitė parodymus. Tai patvirtina ir policijos pareigūnų elgesys (M. J. apklausai paėmė patys pareigūnai). Teisėjų kolegija šiuos apelianto teiginius atmeta kaip nepagrįstus. Pirmosios instancijos teismo posėdyje, siekiant patikrinti M. J. parodymus, buvo perskaityti M. J. parodymai, apklausiant jį kaip liudytoją 2016-09-16 (t. 2, b. l. 73-74), 2016-09-20 (t. 2, b. l. 75-76). M. J. posėdyje kategoriškai ne vieną kartą patvirtino, jog 2016-09-20 ikiteisminio tyrimo pareigūnams nurodė tikrovę atitinkančias įvykių aplinkybes ir išsamiai paaiškino, kodėl davė tokius parodymus apklausiamas 2016-09-16. Teismo posėdyje M. J. turėjo visas galimybes pranešti apie jam daromą poveikį, jo teisių ribojimą, tačiau iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad M. J. pasiliko prie savo 2016-09-20 ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Jis nenurodė tokių duomenų, kurie kolegijai leistų abejoti šio liudytojo nurodytų nusikaltimo įvykio aplinkybių teisingumu. Iš tiesų, liudytojas M. J. 2016-09-16 ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog neprisimena, kad M. M. būtų nešęs pinigus policijos pareigūnams, tačiau šioje situacijoje tai negali būti vertinama kaip įrodymas apie M. J. patirtą neteisėtą poveikį, nes tai paneigia jo paaiškinimai teisiamajame posėdyje. Liudytojas pats teisme patvirtino, kad pareigūnai jo parodymų teisingumui jokios įtakos neturėjo, visas įvykio aplinkybes jis nurodė geranoriškai. Byloje faktinių duomenų, kurie patvirtintų, kad liudytojas buvo sulaikytas, taip pat nėra, o skunde nurodyta aplinkybė, jog M. J. pasiėmė apklausai patys policijos pareigūnai, nepatvirtina, kad pastarasis važiavo ar ėjo į apklausą ne savo noru. Byloje taip pat nėra tokių duomenų, kad liudytojas M. J. dėl girtumo negalėjo įsiminti ir tinkamai papasakoti bylai reikšmingų aplinkybių.

9.19.                      Nepagrįstais taip pat yra nuteistojo M. K. apeliacinio skundo argumentas, kad M. J. M. K. kaltinančius parodymus davė paveiktas M. M., todėl M. J. parodymai yra niekiniai. Tai, pasak apelianto, tvirtina M. M. ir M. J. telefoninis pokalbis, kurio metu M. M. prašė M. J. nesakyti, kad davė kyšį ir sakytų, jog mažiau išgėrė (t. 1, b. l. 184-186). Iš tiesų, liudytojas M. J. pirmos 2016-09-16 vykusios apklausos metu nenurodė, kad M. M. davė kyšį pareigūnams. Nežiūrint į tai, kolegijos nuomone, dėl minėtų aplinkybių, vertinant jas visų byloje surinktų įrodymų kontekste, nėra pagrindas kaip nepatikimus vertinti visus liudytojo M. J. parodymus, kurie atitiko kitais byloje surinktais įrodymais nustatytas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pats M. J. teisiamojo posėdžio metu pripažino, jog pirmos apklausos metu nurodė, kad neprisimena, ar M. M. nešė pinigus policijos pareigūnams, nes nenorėjo duoti draugą kaltinančių parodymų. Todėl M. J. aiškinimas, kad M. M. nedavė kyšio pareigūnams nustatytų aplinkybių kontekste gali būti vertinamas tik kaip siekis padėti M. M. draugui išvengti atsakomybės už padarytus nusikalstamus veiksmus. Juo labiau, tos aplinkybės, kad M. M. prašė M. J. nesakyti, kad davė kyšį ir sakytų, jog mažiau išgėrė, kaip tik patvirtina, kad iš tiesų M. M. davė kyšį, nors prašė M. J. to pradžioje nesakyti. 

9.20.                      Nuteistasis M. K. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad M. J. yra suinteresuotas jį apkalbėti asmuo, nes siekia pats išvengti atsakomybės už tai, kad bendrininkavo paperkant pareigūnus (paskolino pinigų M. M.). Tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmetami.

9.21.                      Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl galimai M. M. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje. Iš pranešimo apie įtarimą (t. 2, b. l. 97-98) matyti, kad M. M. minimas kaip vienintelis asmuo, galimai padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje. Todėl nuteistojo M. K. apeliacinio skundo argumentas, kad buvo manipuliuojama M. J. procesine padėtimi siekiant išgauti kaltinimui naudingus parodymus, yra akivaizdžiai deklaratyvus. Liudytojas M. J. buvo apklaustas nepažeidžiant BPK reikalavimų, M. J. parodymai neprieštarauja pirmiau minėtiems liudytojo M. M. parodymams.

9.22.                      Kita vertus, kiekvienu konkrečiu atveju, byloje apklaustų asmenų parodymų patikimumas nustatomas palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių, t. y., įvertinus kiekvieną iš jų atskirai ir visą įrodymų visumą. Priešingai, nei teigia apeliantas nuteistasis M. K., grindžiant apkaltinamąjį nuosprendį, be šių liudytojų parodymų buvo remtasi ir kitais rašytiniais bylos duomenimis. Taigi, liudytojų parodymai buvo įvertinti kitų byloje surinktų bei teisme ištirtų duomenų kontekste, atliekant išsamią jų analizę.

9.23.                      Pagal (duomenys neskelbiami) vyriausiojo policijos komisariato Parulių rinktinės pateiktus duomenis, 2016-08-21 laikotarpiu nuo 19.00 – 7.00 val. tarnybiniu automobiliu ,,Nissan NV200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dirbo pareigūnai M. K. ir R. N. (t. 2, b. l. 51-63). Analizuojant 2016-08-23 vaizdo įrašo apžiūros protokolo duomenis matyti, kad 2016-08-21 21:29:39 val. buvo užfiksuota, kaip automobilis ,,BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kirsdamas dvigubą ištisinę liniją, apsisuko ir užvažiavo abiem dešinės pusės ratais ant šaligatvio, po to 21:30:20 automobilis įvažiuoja į aikštelę, esančią prie (duomenys neskelbiami) namo. Paskui jį važiuoja policijos automobilis ,,Nissan NV200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 21:30:25 val. iš policijos automobilio priekinės keleivio sėdynės išlipa policijos pareigūnas ir prieina prie automobilio BMW. Tarp policijos pareigūno ir automobilio BMW vairuotojo vyksta pokalbis. 21:31:48 val. iš BMW automobilio išlipa automobilio vairuotojas, kuris susvirduliuoja. Tarp BMW vairuotojo ir policijos pareigūno vyksta toliau pokalbis. 21:33:25 val. BMW vairuotojas grįžta į BMW automobilį. Policijos pareigūno kalbasi su automobilio BMW vairuotoju. 21:34:50 val. policijos pareigūnas uždaro BMW automobilio vairuotojo dureles, o pats grįžta į policijos automobilį ir sėda į priekinę keleivio sėdynę. 21:35:01 val. BMW automobilis pajuda link (duomenys neskelbiami) namo, paskui jį važiuoja policijos automobilis. 21:35:01 val. BMW automobilis pasuka link (duomenys neskelbiami) namo, paskui jį važiuoja policijos automobilis. 21:37:53 val. pasirodo policijos automobilis. Policijos automobilis, pravažiavęs prie (duomenys neskelbiami) namo esančią aikštelę, įvažiuoja į (duomenys neskelbiami) prospektą ir nuvažiuoja link (duomenys neskelbiami) esančios ,,(duomenys neskelbiami)“ parduotuvės. 21:39:25 val. policijos automobilis vėl įsuka į aikštelę, esančią prie (duomenys neskelbiami) namo. Policijos automobilis pravažiuoja aikštelę ir sustoja tarp (duomenys neskelbiami) namų. 21:42:15 val. policijos automobilis pradeda važiuoti ir išnyksta iš vaizdo kameros stebėjimo zonos, taip pat matosi, kaip tuo pačiu metu prabėga BMW vairuotojas. 21:42:37 val. policijos automobilis pasirodo vaizdo kameros stebėjimo zonoje, kuris išvažiavęs iš (duomenys neskelbiami) namo kiemo įvažiuoja į prie (duomenys neskelbiami) namo esančią aikštelę. 21:42:58 val. privažiavęs išvažiavimą iš aikštelės į (duomenys neskelbiami) policijos automobilis sustoja. 21:45:23 val. įrašo laikas pasikeičia į laiką 21:40:20 val. – įrašas be trukdžių, nepertraukiamas. 21:40:48 val. policijos automobilis pajuda, tačiau į (duomenys neskelbiami) neįvažiuoja, tik pasuka į kairę ir iš aikštelės esančios prie V. (duomenys neskelbiami) namo įvažiuoja į pailgą aikštelę, esančią prie (duomenys neskelbiami), namo. Taip pat matoma, kad tuo metu vaizdo kameros stebėjimo zonoje pasirodo BMW vairuotojas, kuris ateina nuo namo, esančio (duomenys neskelbiami), pusės. 21:40:58 val. policijos automobilis aikštelėje sustoja, prie jo prieina BMW vairuotojas. BMW vairuotojas pradžioje prieina prie policijos automobilio vairuotojo pusės durelių, o tuomet apeina aplink policijos automobilį ir užeina iš kitos tarnybinio automobilio pusės. 21:42:10 val. policijos automobilis pradeda važiuoti ir važiuoja link (duomenys neskelbiami) namo, tuo pačiu metu – BMW vairuotojas nueina nuo policijos automobilio, praeina pro šalia (duomenys neskelbiami) namo esančią aikštelę ir nueina link kiemo, esančio prie (duomenys neskelbiami) namo. Policijos pareigūnų automobilis, pravažiavęs prie (duomenys neskelbiami) namo esančią aikštelę, įvažiuoja į (duomenys neskelbiami) ir 21:42:28 val. išnyksta iš vaizdo stebėjimo zonos. 21:42:39 val. BMW vairuotojas išnyksta iš vaizdo stebėjimo zonos (t. 2, b. l. 9-20). 2016-08-23 vaizdo įrašo apžiūros protokole fiksuoti duomenys apie įvykių eigą sutampa ir su duomenimis, užfiksuotais 2016-12-05 vaizdo įrašo apžiūros protokole (t. 2, b. l. 41-43). UAB „F“ 2016-08-31 rašte ir prie jo pridėtame priede, taip pat 2016-08-30 AB ,,S“ banko operacijų departamento rašte užfiksuota, kad M. M. vardu išduota banko mokėjimo kortelė buvo panaudota 2016-08-21 21:39:51 val. bankomate, esančiame Tinklo ATM V. (duomenys neskelbiami), ir iš jos išimta 30 Eur (t. 1, b. l. 111-113, 136-140). Iš 2017-02-02 apžiūros protokolo matyti, kad po tarnybos pareigūnai M. K. ir R. N. tarnybinio pranešimo apie tarnybos eigoje stabdytas ir tikrintas transporto priemones nepateikė (t. 2, b. l. 51-63). Policijos informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad 2016-08-21 (duomenys neskelbiami) apskrities VPK pranešimų apie galimai neblaivų vairuotoją ar galimai padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą laikotarpiu nuo 21 iki 22 val. nebuvo (t. 2, b. l. 64-65). Taigi matyti, kad vaizdo įrašuose, banko pateiktuose raštuose užfiksuoti duomenys vienareikšmiškai tvirtina, jog M. M. vairuojamas automobilis ne tik pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko buvo sustabdytas policijos pareigūnų, bet ir tai, kad dėl padaryto eismo taisyklių pažeidimo tarp M. K. su vairuotoju M. M. vyko pokalbis, po kurio M. M. bankomate išgrynino pinigus ir sugrįžęs prie policijos automobilio perdavė kyšį. Tuo tarpu apie M. M. padarytą pažeidimą jokios informacijos policijos informacinėje sistemoje nebuvo.

9.24.                      Nuteistasis R. K. apeliaciniame skunde abejoja techninėmis priemonėmis užfiksuotomis aplinkybėmis grįsdamas tuo, kad tie patys įvykiai yra užfiksuoti skirtingu laiku. Pažymėtina, kad skirtingose techninėse priemonėse dėl nevienodo sureguliavimo natūraliai gali pasitaikyti tam tikrų tarpusavio laiko fiksavimo neatitikimų, tačiau tai savaime neleidžia vertinti jomis užfiksuotas aplinkybes kaip neturinčios įrodomosios vertės. Teisėjų kolegijai, vertinant šiuos duomenis kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, nekyla abejonių dėl užfiksuotos įvykių sekos teisingumo.

9.25.                      Visi šie įrodymai sudaro nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, leidžiančią teigti, kad nuteistasis M. K. padarė jam kaltinimo inkriminuotus veiksmus: susitarė už neteisėtą neveikimą priimti kyšį ir jį savo ir R. N. naudai priėmė.

9.26.                      Vienok, nuteistasis M. K. apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad aplinkybės, jog jis priėmė iš M. M. būtent 60 Eur vertės kyšį nepagrįstos įrodymais. Teismo nuosprendis dėl kyšio vertės iš esmės grindžiamas liudytojo M. M. parodymais, kad kyšio dydis buvo 60 Eur. Visgi, tokie M. M. parodymai, vertinant juos tiek atskirai, tiek visumos bylos duomenų kontekste, negali būti vertinami kaip neginčijamai patvirtinantys M. K. priėmus 60 Eur dydžio kyšį. Liudytojas M. M. tvirtino, kad jis turėjo savo pinigų, 10-15 Eur pasiskolino iš M. J., 60 Eur nusiėmė bankomate. Jis 60 Eur, paimtų iš bankomato, atidavė kyšiui, o jam dar liko 40 Eur. Tuo tarpu, UAB „F“ 2016-08-31 rašte ir prie jo pridėtame priede, taip pat 2016-08-30 AB ,,S“ banko operacijų departamento rašte užfiksuoti duomenys tvirtina, kad M. M. vardu išduota banko mokėjimo kortelė buvo panaudota įvykio vakarą vieną kartą 21:39:51 val. bankomate, esančiame Tinklo ATM (duomenys neskelbiami), ir iš jos išimta ne 60 Eur, o tik 30 Eur (t. 1, b. l. 111-113, 136-140). Taigi, liudytojo M. M. parodymai, kad jis įvykio vakarą iš bankomato paėmė 60 Eur kyšiui prieštarauja banko pateiktiems duomenims. Šioje byloje kitų neginčijamų duomenų, kurie leistų daryti neabejotiną išvadą, kad kyšio dydis buvo būtent 60 Eur, taip pat nėra. Įvykio vietoje buvęs liudytojas M. J. patvirtino tik tai, kad jis, M. M. paprašius, ,,patepimui“ paskolino pastarajam 15 Eur, tačiau tiksliai pasakyti, kokio dydžio kyšį M. M. davė pareigūnams, negalėjo. Pagal liudytoją, M. M. jam sakė, kad davė apie 50-70 Eur. Kyšiui skirti pinigai nerasti.

9.27.                      Kolegija konstatuoja, kad, remiantis byloje surinktais įrodymais, pilnai pasitvirtino, jog M. K. savo ir R. N. naudai priėmė ne daugiau kaip 45 Eur dydžio kyšį. Todėl inkriminuotą kyšio dydį mažina iki šio dydžio.

9.28.                      Ši aplinkybė taip pat nesudaro pagrindo kaip nepatikimus vertinti visus liudytojo M. M. parodymus, kaip tvirtina nuteistasis M. K. Kaip minėta, liudytojas M. M. aiškiai ir suprantamai nurodė visą nusikaltimo eigą ir tokie liudytojo parodymai akivaizdžiai atitikimo kitus byloje surinktus ir įvertintus įrodymus, todėl jais nesivadovauti toje dalyje, kuri atitinka kitais byloje surinktais įrodymais nustatytas aplinkybes, pagrindo nebuvo.

9.29.                      Pažymėtina, kad veikos, numatytos BK 225 straipsnyje, mastas yra nustatomas pagal kyšio vertę, atitinkamai kvalifikuojant pagal BK 225 straipsnio 4 dalį už mažesnį, nei 1 MGL dydžio kyšį, pagal BK 225 straipsnio 1 ir 2 dalis – kai didesnis nei 1 MGL ir pagal BK 225 straipsnio 3 dalį – kai didesnis nei 250 MGL vertės kyšis. Tuo tarpu, kyšis – tai, bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus (BK 230 straipsnio 4 dalis).

9.30.                      Nagrinėjamoje byloje sumažėjus kyšio dydžiui iki 45 Eur, nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal BK 225 straipsnio 2 dalį nesikeičia, nes kyšio dydis yra didesnis nei 1 MGL.

 

Dėl R. N. nuteisimo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį.

 

10.       Nagrinėjamoje byloje R. N. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį pripažintas kaltu už tai, kad kartu su M. K., patruliuodami (duomenys neskelbiami) mieste tarnybiniu automobiliu „Nissan NV200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugpjūčio 21 d. apie 21 val. 30 min. (duomenys neskelbiami) prospekte ties 53 numeriu pažymėtu pastatu, pastebėjo ir sustabdė kertant dvigubą ištisinę liniją apsisukusį automobilį „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą M. M. Iš karto po to, pareigūnams nevykdant Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau - Instrukcija) 28 punkte įtvirtintos policijos patrulio pareigos sustabdžius transporto priemonę, ryšio priemone pranešti budėtojui apie tikrinimo vietą, transporto priemonės markę, valstybinį numerį, stabdymo priežastį, R. N., visą laiką sėdėdamas tarnybiniame automobilyje, stebėjo, kaip jo kolega M. K. išlipo iš tarnybinio automobilio, priėjo prie sustabdytojo automobilio ir jo vairuotojui M. M. nurodė, kad šis pažeidė Kelių eismo taisykles - apsisuko kirsdamas dvigubą ištisinę liniją (KET 3 priedo I skyriaus 1.3. punkto pažeidimas), be to, galimai vairavo neblaivus (KET IV skyriaus 14 punkto pažeidimas). Taip pat R. N., suprasdamas, kad yra daroma nusikalstama veika, bei tam pritardamas, stebėjo, kaip M. K. susitarė su M. M. dėl kyšio už savo bei R. N., kaip pareigūnų, neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus ir iš jo savo ir M. K. naudai tiesiogiai priėmė ne mažesnės kaip 60 eurų vertės kyšį grynaisiais pinigais, kuriuos M. M. įdėjo į tarnybinio automobilio priekinių dešiniųjų durelių dėtuvę.

10.1.                      Nuteistasis R. N. apeliaciniame skunde neginčija fakto, jog įvykio vakarą kartu su M. K. patruliavo, tačiau tvirtina, jog apie M. K. veiksmus, tariantis su M. M. dėl kyšio, nieko nežinojo, jokių nusikalstamų veiksmų nevykdė ir nematė, kaip M. K. priėmė kyšį, M. K. jam apie savo nusikalstamus veiksmus nepasakojo.

10.2.                      Pagal BK 24, 25 straipsnių nuostatas bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, jog kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Būtinas bet kurios bendrininkavimo formos požymis yra kaltininkų tarpusavio susitarimas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad susitarimas dėl nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011, 2K-630/2011, 2K-458/2014 ir kt.). Nėra būtina, kad kiekvienas bendrininkas įvykdytų visus nusikalstamos veikos sudėtyje numatytus veiksmus. Bendrininku pripažįstamas ir toks asmuo, kuris atliko dalį nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius atitinkančių veiksmų, jeigu suvokė bendrą sumanymą ir savo veiksmais prisidėjo prie jo įgyvendinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-636/2011, 2K-340/2013). 

10.3.                      Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad BK 225 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika buvo padaryta bendrininkaujant M. K. ir R. N. Nors nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie nuteistųjų M. K. ir R. N. išankstinį susitarimą bendrai reikalauti kyšio iš M. M. už neteisėtą neveikimą, tačiau šios bylos pirmiau aptartais įrodymais nustatytos nusikalstamų veiksmų padarymo aplinkybės rodo, kad R. N. su kitu nuteistuoju M. K. veikė kartu, bendrą sutarimą išreikšdami konkliudentiniais tarpusavyje suderintais veiksmais.

10.4.                      Kaip tvirtina pirmiau aptarti liudytojo M. M. parodymai, tuo metu, kai buvo padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas, iš karto prie jo vairuojamo automobilio privažiavo policijos automobilis Nissan NV200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilyje buvo du pareigūnai. Vienas iš jų, M. K., išlipęs iš automobilio, tarėsi su juo dėl kyšio. Kitas pareigūnas R. N. tuo metu buvo policijos automobilyje. Pagal M. M. parodymus, po jo ir M. K. pokalbio M. K. grįžo į automobilį, o jis, kadangi neturėjo reikiamos sumos pinigų kyšiui, nuėjo iki bankomato prie ,, (duomenys neskelbiami)“ parduotuvės. UAB „F“ 2016-08-31 rašte ir prie jo pridėtame priede, taip pat 2016-08-30 AB ,,S“ banko operacijų departamento rašte užfiksuota, kad M. M. vardu išduota banko mokėjimo kortelė buvo panaudota 2016-08-21 21:39:51 val. bankomate, esančiame Tinklo ATM (duomenys neskelbiami), ir iš jos išimta 30 Eur. Tuo tarpu iš 2016-08-23 vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, kad policijos automobilis Nissan NV200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį, kaip nustatyta vairavo R. N., iš įvykio vietos po M. K. ir M. M. pokalbio neišvažiavo, o lėtai sekė paskui M. M. automobilį ,,BMW“, kai M. M. šį statė aikštelėje. Po to R. N. vairuojamas policijos automobilis įvažiavo į (duomenys neskelbiami) prospektą ir nuvažiavo link V. (duomenys neskelbiami) esančios ,,(duomenys neskelbiami)“ parduotuvės, kur nuėjo M. M., ir trumpam sustojo. Laikas, kai M. M. išėmė pinigus iš bankomato ir stovėjo R. N. bei D. K. tarnybinis automobilis prie tos pačios parduotuvės, esančios V. K. pr., iš esmės sutampa. Nagrinėjamu atveju atsižvelgus į anksčiau aptartus M. M. parodymus, neįtikėtina, kad jo ir nuteistųjų buvimo vieta sutapo atsitiktinai. Vertinant visų įrodymų kontekste, negalima ignoruoti ir tos aplinkybės, kad remiantis VPV sistemos duomenimis tarnybinio automobilio galinės keleivio dešinės pusės durelės buvo atidarytos tada, kai nuteistojo R. N. vairuojamas tarnybinis automobilis vėl sugrįžo į automobilio ,,BMW“ sustabdymo vietą ir prie sustojusio policijos automobilio priėjo ,,BMW“ automobilio vairuotojas M. M. Byloje nenustatyta jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių kuriam nors iš nuteistųjų reikėjo atidarinėti minėtas tarnybinio automobilio dureles. Tokių duomenų, kad R. N. ar D. K. sėdėjo ant galinės transporto priemonės sėdynės, nėra. Būtent tuo metu, kaip nurodė liudytojas M. M., jis padėjo pinigus į keleivio pusės durelių daiktadėžę. Pagal liudytojo M. M. parodymus, nuteistasis R. N. tuo metu tikrai buvo automobilyje ir turėjo girdėti M. K. nurodymą įdėti pinigus bei matyti kaip jis tai daro. Pirmiau aptarti faktiniai duomenys leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo R. N. vairuojamas tarnybinis automobilis sąmoningai grįžo į įvykio vietą, jog M. M. pagal jo ir M. K. susitarimą galėtų pareigūnams paduoti kyšį, o M. K. šį savo ir R. N. naudai priimti. Šias aplinkybes netiesiogiai patvirtina ir 2016-12-09 vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuota aplinkybė, kad remiantis VS sistemos duomenimis, 21:32:26 val., tai yra pagal bylos duomenis po M. K. pokalbio su M. M. dėl kyšio, policijos automobilio veiklos statusas iki šiol buvęs – vyksta į įvykio vietą, pakeičiamas į – laisvą. Nuteistojo R. N. skundo argumentas, jog jis nežinojo, kad yra daromas nusikaltimas, važiavo, nes to prašė M. K., M. M. ir M. K. pokalbio negirdėjo ir nematė, kaip M. M. perdavė kyšį, vertinant visus išdėstytus faktinius duomenis ir nustatytas nusikalstamų veiksmų padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, amžių ir jo gyvenimišką bei profesinę patirtį, kolegijos manymu, yra neįtikinantis. Visa nagrinėjamo įvykio eiga, R. N. atlikti veiksmai įvykio metu, jo elgesys (R. N., žinodamas, kad yra padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas, apie šį nepranešė; M. K. sugrįžus po pokalbio su pažeidėju, M. K. administracinio pažeidimo protokolo nesurašė ir nepranešė apie padarytą pažeidimą, o kartu su R. N., kuris vairavo tarnybinį automobilį, nuvažiavo ta pačia linkme, kur nuėjo M. M.; po to sustojo prie parduotuvės ,,(duomenys neskelbiami)“, kur pagal bylos duomenis, M. M. iš bankomato nuėmė kyšiui reikalingus pinigus. Jie, pastovėję keletą minučių, vėl sugrįžo į įvykio vietą; tuo metu prie tarnybinio automobilio priėjo M. M.; M. K. atidaro tarnybinio automobilio duris, tačiau M. M. į automobilį nesėda, o pabuvęs keletą minučių prie automobilio, iš įvykio vietos pasišalina; pareigūnai po to išvažiuoja iš įvykio vietos) neleidžia abejoti, kad R. N. puikiai suprato, jog su M. K. dalyvauja kyšininkavime bei norėjo taip veikti, siekiant bendro nusikalstamo rezultato – kyšio priėmimo už neteisėtą neveikimą. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, R. N., nuteistajam M. K. nuėjus su M. M. tartis dėl kyšio, vykdė apsaugos funkciją, siekiant užtikrinti minėto bendrininko nusikalstamų veiksmų sėkmę, o po to kartu su M. K. savo ir M. K. naudai priėmė kyšį.

10.5.                      Aukščiau aptarti įrodymai apibūdina nuteistojo R. N. bendrininkavimą su M. K. ir bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumą: patvirtina abiejų nuteistųjų dalyvavimą darant šią nusikalstamą veiką, jų veikos bendrumą, sutarimą daryti nusikalstamą veiką kartu, o taip pat tyčios bendrumą. R. N., kaip M. K., suvokė, kad daro nusikalstamą veiką bendrai.

10.6.                      Pažymėtina ir tai, kad apelianto R. N. nurodyta aplinkybė, jog tokioje situacijoje jis vykdė M. K. nurodymus (važiavo ten, kur sakė R. N.), niekaip nevaržė jo (R. N.) laisvės pasirinkti teisėtą elgesio variantą, taip, kaip ir priklauso elgtis policijos pareigūnui (BK 33 straipsnis); jis turėjo visas galimybes savarankiškai atsisakyti pabaigti nusikaltimą, daromą kartu su M. K., ar imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią jo akivaizdoje daromai nusikalstamai veikai, ar kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas ir pranešti apie, jo nuomone, jo kolegos (bendradarbio) vykdomus nusikalstamus veiksmus. Tačiau priešingai – abu nuteistieji, atliekantys Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas policijos funkcijas, nevykdė savo pareigų ir jiems suteiktų teisių, nurodytų Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, 21 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalies 7 punkte, 25 ir kt. straipsniuose, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu patvirtintų Policijos patrulių veiklos instrukcijos 28, 47 ir kitų punktų nuostatose. Kolegijai nekyla abejonių, kad tiek šias teisės aktų normas, tiek BK 33 straipsnio nuostatas pagal savo dalykines savybes, darbo pobūdį ir profesinį pasirengimą nuteistasis R. N. žinojo, tačiau savo veiksmais siekė to paties nusikalstamo rezultato, kaip ir M. K..

10.7.                      Pagal nustatytas faktines aplinkybes R. N. padaryta veika atitinka kyšininkavimo požymius. Dėl to nėra pagrindo nuteistojo R. N. nusikalstamus veiksmus kvalifikuoti pagal BK 238 straipsnį.

10.8.                       Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nustatė, jog nepakanka faktinių duomenų pagrįsti, kad M. K. savo ir R. N. naudai priėmė 60 Eur dydžio kyšį, ši nuosprendžio dalis, nekeičiant nusikalstamos veikos kvalifikacijos, R. N. atžvilgiu taip pat tikslintina, nurodant, kad M. K. ir R. N. savo naudai priėmė 45 Eur dydžio kyšį.

10.9.                      Nuteistojo R. N. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai apie padarytus BPK pažeidimus vertinant liudytojų M. M., M. J., R. M. parodymus yra iš esmės identiški nuteistojo M. K. apeliaciniame skunde nurodytiems. Teisėjų kolegija dėl visų šių nurodytų pažeidimų pasisakė atsakydama į nuteistojo M. K. apeliacinio skundo argumentus, todėl pakartotinai dėl to nepasisakys.

 

Dėl prašymo perduoti baudžiamąją bylą prokurorui ir BPK 305 straipsnio pažeidimų.

 

11.       Nepagrįstas nuteistųjų M. K. ir R. N. skundų argumentas, kad kaltinamasis aktas neatitinka kaltinamojo akto turiniui keliamų reikalavimų (BPK 219 straipsnis), nes neatskleistas bendrininkavimo turinys, nenurodyti kiti asmenys dalyvavę nusikalstamos veikos padaryme, dėl ko baudžiamoji byla turėtų būti perduota prokurorui.

11.1.                      Vadovaujantis BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nuosprendis gali būti panaikintas ir byla perduota prokurorui tik tuo atveju, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Vadovaujantis BPK 219 straipsniu, kaltinamajame akte turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas (1 punktas), įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą (2 punktas), nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės (3 punktas), duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas (4 punktas), BK straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką (5 punktas), įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją (6 punktas), įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu (7 punktas), prokuroro nuomonė dėl galimybės teisme atlikti šio Kodekso 273 straipsnyje numatytą sutrumpintą įrodymų tyrimą (8 punktas). Šioje baudžiamojoje byloje M. K. ir R. N. surašytame kaltinamajame akte visi šie duomenys nurodyti, jiems inkriminuojama BK 225 straipsnio 2 dalyje numatyta veika aiškiai aprašyta, kiekvieno kaltinamojo (nuteistojo) veiksmai yra konkretizuoti, atskleidžiant jų kiekvieno vaidmenį nusikaltimų padaryme. Tai, kad kaltinimai dėl šios veikos padarymo nebuvo pareikšti kitiems asmenims, šiuo atveju nelaikytina aplinkybe, trukdančia teismui išsamiai ir nešališkai išnarinėti bylą ir priimti teisingą procesinį sprendimą M. K. ir R. N. atžvilgiu. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad vadovaujantis BPK 255 straipsnio 1 dalies nuostatomis, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, o baudžiamojo persekiojimo pradėjimas, jo vykdymas ir kontrolė yra išimtinai prokuroro kompetencija, tik jis gali nuspręsti, kam surašyti kaltinamąjį aktą (BPK 170 straipsnio 4 dalis).

11.2.                      Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomoji dalis irgi surašyta nepažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalies 1-3 punktų reikalavimų. Ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje patikslino nuteistųjų veiksmus, pašalindamas iš kaltinimo aplinkybę, kad jie pasidalino gautus pinigus, nekeičia kaltinimo esmės ir nedaro jo nesuprantamu.

11.3.                      Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuosprendyje aprašant R. N. ir M. K. nusikalstamą veiką nėra nurodyta, kad nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupėje. Nežiūrint į tai, kolegijos nuomone, dėl šios aplinkybės nėra pagrindo tvirtinti, jog nuosprendis yra prieštaringas ir nesuprantamas. Teismo nuosprendis yra vientisas dokumentas, jo aprašomąją dalį papildo motyvuojamoji dalis, kurioje ir nurodyta, kad nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupėje. Kartu kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas aiškiai nurodė, kad R. N. ir M. K. nusikalstamą veiką padarė bendrininkaudami, konkretizavo kiekvieno kaltinamojo (nuteistojo) veiksmus, atskleidžiant jų kiekvieno vaidmenį nusikaltimų padaryme, tik nedetalizavo kokia bendrininkavimo forma jie veikė.

 

Dėl nuteistųjų M. K. ir R. N. nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, nenurodant šio straipsnio redakcijos.

 

12.       Kaip jau minėta, pagal BK 225 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pažadėjo ar susitarė priimti kyšį arba reikalavo ar provokavo duoti kyšį, arba priėmė kyšį už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus (Lietuvos Respublikos 2011-06-21 d. įstatymo Nr. XI-1472, įsig. 2011-07-05).

12.1.                      Šio įstatymo sankcija numatė baudą arba areštą arba laisvės atėmimą iki septynerių metų.

12.2.                      2016-11-17 įsigaliojus naujai šio straipsnio Lietuvos Respublikos 2016-11-10 įstatymu Nr. XII-2780 patvirtintai redakcijai, sankcija nepasikeitė, tačiau buvo nurodyta, kad atsako tas, kas tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjo ar susitarė priimti kyšį arba reikalavo ar provokavo duoti kyšį, arba priėmė kyšį už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. 

12.3.                      Taigi 2016 m. lapkričio 17 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225, 226, 227, 230 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymu BK 225,  227 ir 226 straipsniai buvo pakeisti, dispoziciją papildant nauja sąvoka – „pats ar per tarpininkus“. Vertinant tokius pakeitimus, pažymėtina, kad iki šių pakeitimų įsigaliojimo minėtuose BK straipsniuose buvo numatyta, kad objektyviai veikos gali būti padaromos „tiesiogiai arba netiesiogiai“. Šis požymis tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje buvo suprantamas taip, kad kaltininkas veikas gali padaryti pats (tiesiogiai) ar per trečiuosius asmenis (netiesiogiai). Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. Teismų praktikos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams baudžiamosiose bylose (BK 225, 226, 227, 228, 229 straipsniai) apibendrinimo apžvalgos 4 punkte, aprašant objektyviuosius kyšininkavimo požymius, nurodoma, kad „tiesiogiai ar netiesiogiai (pvz., per trečiuosius asmenis), savo ar kitų (pvz., giminaičių) naudai kaltininkas gauna ar siekia gauti neteisėtą atlygį, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.“ Taigi, netiesiogiai reiškė, kad veikos galėjo būti padaromos ir pasitelkiant trečiuosius asmenis – tarpininkus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-367/2014  nurodoma, kad „kyšis laikomas priimtu, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo pats ar per trečiuosius asmenis priima visą ar bent dalį kyšio (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–507/2008).“ Kitoje kasacinės instancijos teismo byloje taip pat nurodoma, kad „kyšio reikalavimo formos gali būti įvairios, jo gali būti reikalaujama atvirai, tiesiai ar užmaskuotai, per trečiuosius asmenis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-566/2014). Apibendrinant, iki minėtų pakeitimų kyšininkavimo, papirkimo sudėčių objektyviosios pusės požymiai galėjo būti realizuojami tiek paties kaltininko, tiek per tarpininką, nes „tiesiogiai ar netiesiogiai“ buvo aiškinami kaip apimantys ir tarpininkų (trečiųjų asmenų) dalyvavimą. Tai leidžia daryti išvadą, kad baudžiamojo įstatymo pakeitimais buvo tik patikslintos dispozicijos veikos požymiai, tačiau neišplėstos ir nepakeistos baudžiamosios atsakomybės už šias veikas taikymo ribos.

12.4.                      Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nauja įstatymo redakcija kaltininkų teisinės padėties nepalengvino ir nepasunkino, neišplėtė subjektų rato, o tik detalizavo kyšio priėmimo būdus: tiesiogiai, netiesiogiai, pats ar per tarpininką, praplėsdamas jų ratą. Veikai kvalifikuoti pagal šį baudžiamąjį įstatymą neturi reikšmės kyšio priėmimo būdas. BK 3 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Todėl teismas, pripažindamas nuteistuosius kaltais pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, nenurodydamas šio straipsnio redakcijos, nuteistųjų teisės į gynybą tuo nesuvaržė, esminės įstatymo taikymo klaidos, dėl kurios būtų pagrindas nuosprendį keisti ar naikinti, nepadarė.

12.5.                      Kadangi teismas parinko baudžiamojo įstatymo sankcijoje esančią bausmę – baudą, tikslinga nurodyti, kad, nustatant baudos dydį, taip pat vadovaujamasi BK 3 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir taikoma BK 47 straipsnio Lietuvos Respublikos 2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1871, įsigaliojusio 2016-04-01, ir 2016-03-25 įstatymo Nr. XII-2277, įsigaliojusio 2016-03-30 redakcija, nes ji yra švelnesnė už šiuo metu galiojančią.

 

Dėl bausmės

 

13.       Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes M. K. ir R. N. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 2 dalyje, padarymą, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kad padarytas vienas sunkus baigtas nusikaltimas, veikiant tiesiogine tyčia. Kyšio suma yra nedidelė. Įvertino jų vaidmenį bendrininkų grupėje. Buvo atsižvelgta į M. K. ir R. N. asmenybę – tai, kad jie iki šios nusikalstamos veikos padarymo buvo neteisti, charakterizuojami teigiamai, M. K. nebuvo baustas administracine tvarka. Teisingai konstatuota, kad nėra jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje. Vienok, nors teismas teisingai pasisakė, jog M. K. ir R. N. skirtina švelniausia BK 225 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, kolegijos manymu, nepakankamai įvertino duoto kyšio dydį. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nustatyta, kad priimto kyšio suma buvo ne 60 Eur, o 45 Eur. Ji tik nežymiai viršija 1 MGL dydžio sumą ir atitinkamai nežymiai viršija ribą baudžiamojo nusižengimo, už kurį numatyta bauda iki 150 MGL (BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1871, įsigaliojusio 2016-04-01, ir 2016-03-25 įstatymo Nr. XII-2277, įsigaliojusio 2016-03-30 redakcija). Taigi teismo paskirta M. K. 200 MGL, o R. N. - 100 MGL dydžio bauda yra aiškiai per griežta. Tokios bausmės paskyrimas M. K. ir R. N. prieštarautų BK 41 straipsnyje įtvirtintiems bausmės tikslams bei proporcingumo principui. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas šioje dalyje dėl paskirtos aiškiai per griežtos bausmės.

13.1.                      M. K. ir R. N. į paskirtą baudą įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme, 1 sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

 

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

 

14.       Pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš M. K. ir R. N. valstybės naudai nusprendė išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą - po 30 Eur iš kiekvieno.

14.1.                      Nuteistasis R. N. apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 72 straipsnį, nes, nutardamas lygiomis dalimis konfiskuoti nuteistųjų M. K. ir R. N. turtą, iškreipė turto konfiskavimo paskirtį ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.

14.2.                      Pagal kasacinio teismo praktiką, jei turtą iš nusikalstamos veikos gavo keli bendrininkai, tačiau šio turto pas juos nerandama, ir nenustatyta kiekvienam iš bendrininkų atitekusi turto dalis, teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, tokio turto vertę atitinkančią pinigų sumą iš bendrininkų gali išieškoti lygiomis dalimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2010, 2K-138/2014, 2K-527/2014, 2K-497-511/2015). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. N. veikė kartu su M. K., tariantis M. K. su M. M. dėl kyšio, ir kartu su M. K. savo ir M. K. naudai priėmė kyšį. Pinigai, skirti kyšiui, nerasti. Iš šiame sprendime aptarto nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo matyti, kad kyšiui skirti pinigai buvo perduoti M. K. ir R. N. Teisiamojo posėdžio protokolo turinys tvirtina, kad teismas ėmėsi įstatymo numatytų priemonių nustatyti, kokiomis proporcijomis M. K. ir R. N. pasidalijo iš M. M. gautus pinigus, tačiau to padaryti nepavyko. Apeliantas nuteistasis R. N. paduotame skunde taip pat nenurodo jokių konkrečių įstatymo numatytų būdų, kaip šios proporcijos galėtų būti nustatytos, o tik deklaratyviai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nutardamas konfiskuoti kaltininkų turtą lygiomis dalimis, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nukrypo nuo teismų praktikos. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas nustatė, jog kyšio dydis buvo ne didesnis kaip 60 Eur, šią pinigų sumą padalijo lygiomis dalimis tarp M. K. ir R. N. ir, remdamasis BK 72 straipsnio 5 dalies nuostata, nusprendė šias sumas išieškoti valstybei. Nors pirmosios instancijos teismas netiksliai nustatė kyšio dydį, vienok, kitoje dalyje teismo sprendimas yra pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas konfiskuoti kaltininkų nusikalstamu būdu gautą turtą lygiomis dalimis, tinkamai taikė BK 72 straipsnį ir nenukrypo nuo teismų praktikos. Pažymėtina, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas išnaudojo įstatymo numatytas galimybes nustatyti, kokiomis proporcijomis kaltininkai pasidalijo kyšiui skirtus pinigus, todėl šioje byloje faktinės aplinkybės yra skirtingos nei apelianto nurodomoje kasacinėje byloje Nr. 2K-358/2013 ir ši byla nelaikytina precedentu nagrinėjamoje byloje.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 3 punktais,

 

n u s p r e n d ž i a:

 

 

Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 23 d. nuosprendį pakeisti.

Patikslinti nuosprendžio nustatomąją dalį priimto kyšio dydžio dalyje. Nustatyti, kad M. K. ir R. N., veikdami bendrininkų grupėje, savo naudai priėmė ne 60 Eur, o 45 Eur dydžio kyšį.

M. K. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį paskirtą 200 MGL dydžio (7532 Eur) baudą sumažinti iki 50 MGL dydžio (1883 Eur) baudos.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu ,,a“ papunkčiu, į bausmės laiką įskaityti M. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (1 diena) ir paskirti bausmę – 1807,68 Eur baudą.

M. K. baudą įpareigoti sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

R. N. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį paskirtą 100 MGL dydžio (3766 Eur) baudą sumažinti iki 30 MGL dydžio (1129,80 Eur) baudos.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu ,,a“ papunkčiu, į bausmės laiką įskaityti R. N. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (1 diena) ir paskirti bausmę – 1054,48 Eur baudą.

R. N. baudą įpareigoti sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Sumažinti konfiskuotiną M. K. ir R. N. priklausančio turto vertę atitinkančią pinigų sumą iki 45 Eur ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, valstybės naudai priteisti iš M. K. ir R. N. po 22,50 Eur.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

 

 

Teisėjai: Jolanta Čepukėnienė

 

                                                                                                Kęstutis Jucys

 

                                                                                                Regina Pocienė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Paminėta tekste:
  • BK
  • BK 65 str. Bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės
  • BPK 140 str. Laikinas sulaikymas
  • BK 67 str. Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys
  • BK 72 str. Turto konfiskavimas
  • ATPK
  • BPK
  • BK 225 str. Kyšininkavimas
  • 2K-168/2010
  • 2K-532/2012
  • BPK 20 str. Įrodymai
  • BK 233 str. Poveikis liudytojui, nukentėjusiam asmeniui, ekspertui, specialistui ar vertėjui
  • BPK 44 str. Asmens teisių apsauga baudžiamojo proceso metu
  • BPK 369 str. Apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai
  • BK 40 str. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
  • 2K-P-82/2010
  • 2K-168/2011
  • BPK 182 str. Šaukimas į apklausą
  • 2K-358/2013
  • 2K-288-696/2016
  • 2K-90/2013
  • BPK 1 str. Baudžiamojo proceso paskirtis
  • 2K-P-178/2012
  • BPK 192 str. Asmens parodymo atpažinti tvarka
  • 2K-586/2006
  • 2K-430/2011
  • BK 227 str. Papirkimas
  • BK 230 str. Sąvokų išaiškinimas
  • 2K-229/2008
  • 2K-636/2011
  • BK 33 str. Įsakymo vykdymas
  • BPK 305 str. Aprašomoji nuosprendžio dalis
  • BPK 326 str. Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšys
  • BPK 219 str. Kaltinamojo akto turinys
  • BPK 255 str. Nagrinėjimo teisme ribos
  • BPK 170 str. Prokuroro įgaliojimai atliekant ikiteisminį tyrimą
  • 2K-367/2014
  • 2K-566/2014
  • BK 3 str. Baudžiamojo įstatymo galiojimo laikas
  • BK 47 str. Bauda