Pirmosios instancijos teismo teisėja                                                             Civilinė byla Nr. 2S-831-212/2014

Irena Stulgienė                                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00894-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija:122.4

(S)

PANEVĖŽIO  APYGARDOS  TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 10 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Zina Mickevičiūtė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. B. atskirąjį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1064-233/2014 pagal ieškovo L. P. ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, atsakovė G. B., institucijos, teikiančios išvadą byloje, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir atsakovės G. B. priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ieškovui L. P., institucijos, teikiančios išvadą byloje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas L. P. prašė nustatyti jo ir atsakovės G. B. dukros O. P. gyvenamąją vietą su juo, iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Rokiškio rajono apylinkės teismas 2014-09-08 nutartimi patvirtino taikos sutartį. Atsakovė, nesutikdama su teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą ir prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki teismo sprendimo priėmimo nepilnametės O. P., gyvenamąją vietą nustatyti su motina G. B..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Rokiškio rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino, šalių dukros O. P. gyvenamą vietą iki teismo sprendimo priėmimo nustatė su motina G. B., jai pavedant faktinę dukros globą ir įpareigojant be teismo leidimo nekeisti savo, o tuo pačiu ir dukros O. P., faktinės gyvenamosios vietos Vilniaus m. iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Įpareigojo atsakovę G. B. nedelsiant pateikti teismui duomenis apie savo faktinę gyvenamą vietą Vilniaus m., apie tai informuojant ir Vaiko teisių apsaugos instituciją, teikiančią išvadą byloje, pagal atsakovės ir jos dukros faktinę gyvenamą vietą. Nustatė, kad šalių mažametė dukra O. P. gyvena su motina G. B. Vilniaus m.,  mergaitė lanko tą pačią mokyklą, kurią lankė ir anksčiau, t.y. Vilniaus miesto pradinę Žiburio mokyklą, kas iš esmės atitinka ir šalių susitarimą pagal taikos sutarties sąlygas.

Nurodė, kad ginčas tarp šalių yra kilęs dėl to, kad atsakovė, kurios faktinė gyvenamoji vieta yra Vilniaus m., ketina pakeisti savo, o tuo pačiu ir su ja gyvenančios dukros gyvenamą vietą, išvykti gyventi į Rokiškio m. Su tuo nesutinka ieškovas, nurodytomis ieškinyje aplinkybėmis grįsdamas savo ieškinio reikalavimus. Atsakovės atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ji su dukra išvyktų gyventi į Rokiškio m., reikštų, kad prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė siekia iš esmės išspręsti esamą ginčą tarp šalių. Teismas šiuos atsakovės veiksmus nelaikė atitinkančius mažametės šalių dukros teisėtus interesus, nes nesant iš esmės išspręstam ginčui, mergaitei būtų pakeista ne tik gyvenamoji bet ir mokymosi vieta. Dėl šios priežasties teismas, tenkinęs prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įpareigojo atsakovę be teismo leidimo nekeisti savo, o tuo pačiu ir dukros O. P., faktinės gyvenamosios vietos Vilniaus m. iki teismo sprendimo byloje priėmimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-09-17 nutartį dalyje, kuria atsakovė įpareigota be teismo leidimo nekeisti savo, o tuo pačiu ir dukros O. P. faktinės gyvenamosios vietos Vilniaus mieste ir išspręsti klausimą iš esmės. Mano, jog teismas peržengė visas ir bet kokias teismui suteiktos diskrecijos ribas, kadangi apeliantė nėra savarankiškas ginčo subjektas, kurio atžvilgiu gali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Be to, teismas apribojo jos, suaugusio asmens, teisę kilnotis, bei nurodė, jog privalo gyventi Vilniaus mieste. Tokia situacija absoliučiai neatitinka ir visiškai pažeidžia dukters ir jos teises ir teisėtus interesus. Nurodo, jog dukra pati nori į kaimą, nes ją sieja stiprus ryšys su močiute ir po apsilankymo pas močiutę Rokiškyje mergaitė labai nenoriai grįžta į Vilnių. Onutė lankėsi Rokiškio senamiesčio progimnazijoje, labai laiminga pasakojo, kad graži mokykla, kad mokykla netoli nuo namų, kad labai maloni direktorė, kad bus labai gera mokytoja. Rokiškyje į Onutės kambarį nupirktas rašomasis stalas, kėdė. Apeliantė dirba VšĮ "Sveikatingumo idėjos" procesų administratore, jos darbas namuose (nuotolinio pobūdžio) ir gavo leidimą persikelti dirbti Rokiškyje. Rugpjūčio trečiąją savaitę su mergaite grįžo į Vilnių pabaigti išsikraustyti. Vaiko tėvui buvo pranešta apie gyvenamosios vietos keitimą, kad pasimatymai su Onute bus kaip ir buvo, kada jis turi laiko - paskambina ir susitaria, gali jis atvykti į Rokiškį, gali susitikti Vilniuje. Apeliantė pažadėjo tėvui vežioti mergaitę į Anykščių žirgyną, ten ji lankys ir baseiną. Rokiškyje būreliai tie patys kaip ir Vilniuje: dailė, keramika. Rokiškyje švaresnis oras, arti mokykla, ekologiškas maistas, šalia miesto ežeras su tinklinio ir vaikų aikštelėmis. Rokiškyje turi draugių: Gabija - kaimynė, Melita, Agnė su seserimi Aušrine. Rokiškyje yra nuosavas namas, kuriame įrengtas Onutei kambarys. Apeliantė yra vienintelė mamos namo paveldėtoja, turinti vieną vaiką - Onutę. Onutė pasiruošusi lankyti Rokiškio senamiesčio progimnaziją, kambarys jai paruoštas, tai matė Rokiškio vaiko teisės apsaugos darbuotojos, mergaitei jau yra nupirkta Rokiškio senamiesčio progimnazijos uniforma. Laisvalaikiu Onutė nori bendrauti su tėvu. Šiuolaikinės technologijos sudaro galimybę ir per atstumą kiekvieną dieną matyti ir bendrauti su dukra. Tėvas turi naują prabangų automobilį, atstumas Vilnius - Rokiškis jam vieni niekai, kadangi jis daug kur važinėja. Savaitgaliais tėvui atvykti pas dukrą reikia tik noro. Prašo leisti mažai mergaitei turėti laimingą vaikystę. Dėl tėvo savavaldžiavimo 2014 metų rugsėjo pirmosios šventės, dėl ko pradėtas ikiteisminis tyrimas, vaikas jau neturėjo. Dabar jai tereikia grįžti į Rokiškio namus, į jos kambarį ir nugramzdinti slogius Vilniaus prisiminimus, kur per apgaulę mergaitė ilgam buvo atskirta nuo mamos.

Teismui taikius laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojus atsakovę kartu su nepilnamete dukterimi gyventi Vilniaus mieste, pažeidė laikinųjų apsaugos priemonių principus. Apeliantė su dukterimi nuomojasi būstą Vilniaus mieste, jam išleidžiamos didelės sumos, be to nėra jokių garantijų, kad nuomotojas nenutrauks būsto nuomos sutarties. Kitu atveju butų laikoma, jog pažeidė teismo nutartį, nes pakeitė gyvenamąją vietą. Be to, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma ne konkrečiame mieste ar ne konkrečiu adresu, o su vienu iš tėvų. Šiuo konkrečiu atveju teismo nutartis, įpareigojanti nekeisti gyvenamosios vietos ir gyventi Vilniaus mieste prasilenkia su elementaria logika ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo principais. Todėl mano, jog teismo nutartis yra naikintina ir iki teismo sprendimo priėmimo išduotinas leidimas O. P. persikelti gyventi į Rokiškį, kur vaikas lankys mokyklą, augs gyvendamas nuosavame name, lankys ugdymo užsiėmimus.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-09-17 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog atsakovė yra bylos šalis, ginčas vyksta tarp šalių, todėl nepagrįsti jos argumentai, jog ji nėra savarankiškas ginčo subjektas. Apeliantė siekia laikinosiomis apsaugos priemonėmis išspręsti ginčą, t. y. siekia perkelti savo ir dukros gyvenamąją vietą į Rokiškį. Be to, teismas aiškiai nurodė dėl kokių priežasčių taiko apribojimą – laikinosiomis apsaugos priemonėmis negali būti išsprendžiamas byloje pareikštas ieškinys. Pažymi, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama išsaugoti iki ieškinio padavimo buvusią padėtį, kad bylinėjimosi metu ji nebūtų pakeista, tačiau atsakovė dar iki bylos išnagrinėjimo prašo teismo leidimo iš esmės faktiškai pakeisti susiklosčiusius vaiko gyvenimo sąlygas ir vaiko gyvenamąją aplinką, kas neabejotinai būtų sukėlę stresą, nutraukę didelę dalį esamų vaiko socialinių ryšių – su mokyklos ir kitais Vilniuje gyvenančiais draugais ir pan. Mano, jog atsakovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimo teismo sprendimo, tenkinančio pareikštą ieškinį, įgyvendinimą padarytų neįmanomą arba labai apsunkintų. Netaikant atsakovės skundžiamo apribojimo, dukros gyvenamoji aplinka dar iki pradedant nagrinėti bylą būtų pakeista, bendravimo su juo galimybės – suvaržytos ankstesnėje gyvenamojoje vietoje ir mokymosi vietoje susiklostę socialiniai ryšiai – nutraukti. Tokiai situacijai tęsiantis bylos nagrinėjimo laikotarpiu, vaiko grąžinimas į ankstesnę gyvenamąją vietą ir buvusią mokymosi įstaigą Vilniuje nedarant žalos jo interesams gali tapti neįmanomas arba labai apsunkintas – tektų dar kartą keisti vaiko gyvenamąją aplinką, mokyklą, nutraukti vaiko užmegztus socialinius ryšius su pedagogais ir bendramoksliais. Šiuo metu atsakovė gyvena Vilniuje, vaikas lanko Žiburio mokyklą, jų dukros gyvenamoji vieta niekada nebuvo Rokiškyje, ji visada gyveno Vilniuje. Mano, kol bus išnagrinėta byla – vaiko gyvenamosios vietos nereiktų keisti. Be to, pagal Nekilnojamąjį turto išrašą matyti, jog Rokiškyje namas yra neužbaigtas statyti bei įrengti, todėl gali būti nesaugus. Be to, šis statinys statybai galiojančio leidimo neturi, todėl šiuo metu teisiškai tai yra neteisėta statyba. Mano, jog laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas praktiškai išspręstų bylą. Be to, tik išnagrinėjus bylą iš esmės teismas galės padaryti išvadą ar vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas nepablogins vaiko gyvenimo ir mokymosi sąlygų, nepablogins jo bendravimui su tėvais ir ar nepadarys kokios tai kitokios žalos. Nenustačius vaiko gyvenamosios vietos Vilniuje, tektų iš naujo nagrinėti laikiną bendravimą su vaiku, kuris yra nustatytas gyvenant toje pačioje vietoje.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas, Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartis paliktina nepakeista (337 str. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Laikinosiomis apsaugos priemonėmis civilinėse bylose, kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.

Viena iš prašomų pritaikyti laikinųjų apsaugos priemonių – draudimas atsakovui išvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos ir/arba draudimas išvežti vaiką iš nuolatinės gyvenamosios vietos be teismo leidimo (CPK 145 str. 1 d. 8 p.) Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu suformuota teismų praktika taip pat orientuoja teismus nagrinėjant bylą vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti. Pabrėžtina, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad netaikius šių priemonių, gali būti pažeistos vaiko ar vieno iš tėvų teisės ir interesai.

Nagrinėjamu atveju šalių ginčas yra dėl dukters O. P. gyvenamosios vietos nustatymo. Nagrinėjant ginčą, šalys sudarė taikos sutartį, kurią teismas 2014-09-08 nutartimi patvirtino, tačiau atsakovė šią nutartį apskundė, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti iki teismo sprendimo priėmimo nepilnametės O. P. gyvenamąją vietą su ja. Teismas jos prašymą patenkino, bet kartu įpareigojo be teismo leidimo nekeisti jos ir šalių dukters faktinės gyvenamosios vietos Vilniaus mieste. Iš bylos duomenų matyti, kad iki šiol šalių dukters (gimusi 2006-03-03) nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Vilniuje ir šiuo metu ji lanko Vilniaus „Žiburio“ pradinę mokyklą. Apeliantė, skusdama teismo nutarties dalį, įpareigojančią ją kartu su dukra nekeisti faktinės gyvenamosios vietos Vilniuje be teismo leidimo, turi tikslą išvykti kartu su dukra gyventi į Rokiškį, t. y. apeliantė siekia išspręsti ginčą iš esmės.

CPK 185 straipsnis įpareigoja teismą priimant procesinį sprendimą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo atsakovę nekeisti gyvenamosios vietos, nes šalių ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neišnagrinėtas, iki šiol vaiko gyvenamoji vieta yra Vilniuje, šalių dukra lanko mokyklą, todėl vaikui labai svarbi nuolatinė gyvenamoji vieta, rami ir saugi aplinka.

Apeliantės argumentai, kad mergaitė labai nori gyventi šalia močiutės Rokiškyje, su kuria ją sieja stiprus ryšys ir kur jai labai patinka, niekuo nepagrįsti. Duomenų, kad šalių dukra buvo apklausta dėl gyvenamosios vietos nustatymo ir išreiškė argumentuotą norą gyventi Rokiškyje, byloje nėra.

Atmestinas apeliantės argumentas, kad teismas apribojo jos ir vaiko teisę kilnotis ir laisvai pasirinkti gyvenamąją vietą. Laikinoji apsaugos priemonė nėra galutinis teismo sprendimas, įpareigojantis apeliantę nuolat gyventi tam tikroje vietoje ir be teismo leidimo neišvykti. Pagal CPK 144-148 straipsnių nuostatas teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti ir vertinti byloje šalių pateiktų įrodymų ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas, ir kurias įvertinus bus iš esmės išspręsti ieškinio reikalavimai. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, teismas tik tikrina, ar yra pagrindas šias priemones pritaikyti iki teismo sprendimo priėmimo. Pažymėtina, kad pareikštų reikalavimų pagrįstumas bus sprendžiamas tik išnagrinėjus bylą iš esmės, išklausius šalių paaiškinimus bei visapusiškai įvertinus kitus į bylą visus pateiktus įrodymus.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Rokiškio rajono apylinkės teismas teisingai taikė ir aiškino teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu bei nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo motyvais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                  Zina Mickevičiūtė