Administracinė byla Nr. eAS-849-968/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02019-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.3

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo viešosios įstaigos „Plaukimas visiems“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Plaukimas visiems“ skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „Plaukimas visiems“ (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) direktorių papildyti 2019 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. AD1-2247 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės neformaliojo vaikų švietimo programų sąrašų patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas) 1.2 punktu patvirtintą Klaipėdos miesto savivaldybės 2018 m. spalio–gruodžio mėnesiais vykdomą neformaliojo vaikų švietimo naujų programų, kurios atitinka nustatytus atitikties reikalavimus, sąrašą ir į jį įrašyti VšĮ „Plaukimas visiems“ programą „Išmok plaukti ir pažink vandens sporto šakas“ (toliau – Programa).

Pirmosios instancijos teismas 2018 m. spalio 11 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2016 m. spalio 26 d. skundo trūkumams pašalinti. Nurodė, kad pareiškėjas nesutinka su Įsakymo dalimi, kuria Programa nėra įtraukta į Įsakymo 1.2. punktu patvirtintą Klaipėdos miesto savivaldybės 2018 m. spalio–gruodžio mėnesiais vykdomą neformaliojo vaikų švietimo naujų programų, kurios atitinka nustatytus atitikties reikalavimus, sąrašą. Pareiškėjas reiškia savarankišką reikalavimą įpareigoti atlikti veiksmus, tačiau neginčija Įsakymo dalies, kuria prašymas atlikti šiuos veiksmus jau yra išspręstas. Be to, Įsakymas buvo priimtas vadovaujantis Neformaliojo vaikų švietimo programų vertinimo komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. rugsėjo 6 d. posėdžio protokolu Nr. ADM-590 (toliau – Protokolas), todėl Komisijos 2018 m. rugsėjo 6 d. protokolinis sprendimas siūlyti neakredituoti Programos, įformintas Protokole, gali turėti įtakos Įsakymo teisėtumui ir pagrįstumui. Pirmosios instancijos teismas išaiškino pareiškėjui teisę skųsti minėtą protokolinį sprendimą.

Pareiškėjas 2018 m. spalio 25 d. pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog Įsakymas yra be motyvų ir vien dėl šios priežasties turėtų būti panaikintas. Pareiškėjo teismui suformuluotas reikalavimas dėl įpareigojimo papildyti Įsakymą atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Protokolas yra sudedamoji Įsakymo dalis, todėl atskirai nėra skundžiamas. Be to, pareiškėjas teismui teiktame skunde pateikė įrodymus bei paaiškinimus, kad 2018 m. rugsėjo 6 d. protokolinis sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį, kad Komisijos protokolai nėra viešai skelbiami, todėl teismo prašė įpareigoti atsakovą viešai skelbti visus Komisijos protokolus.

Pirmosios instancijos teismas 2018 m. spalio 30 d. nutartimi pareiškėjo skundo dalį, kuria jis prašė įpareigoti atsakovą papildyti Įsakymo 1.2 punktu patvirtintą Klaipėdos miesto savivaldybės 2018 m. spalio–gruodžio mėnesiais vykdomą neformaliojo vaikų švietimo naujų programų, kurios atitinka nustatytus atitikties reikalavimus, sąrašą, į jį įrašant Programą, laikė nepaduota nepašalinus 2018 m. spalio 11 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų, o pareiškėjo skundo dalį, kuria jis prašė įpareigoti atsakovą viešai skelbti visus Komisijos posėdžių protokolus, atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neprašo panaikinti nei Įsakymo, nei Komisijos protokolinio sprendimo, o tik reiškia savarankišką reikalavimą įpareigoti atlikti veiksmus. Nesant nuginčytiems sprendimams, kuriais klausimas išspręstas iš esmės, taip pat nesant vilkinimo atlikti veiksmus, teismas neturi pagrindo įpareigoti atlikti veiksmus. Dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą viešai skelbti Komisijos protokolus pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė, kiek ir kokių konkrečių Komisijos posėdžių protokolų prašo įpareigoti atsakovą viešai skelbti, nenurodė, kad atsakovas būtų atsisakęs tai daryti, taip pat kokie teisės aktai atsakovą įpareigoja tai atlikti, nepaaiškino, kokias teisines pasekmes pareiškėjui sukels kiekvieno iš tų protokolų nepaskelbimas. Šį pareiškėjo reikalavimą teismas laikė abstrakčiu, nukreiptu į ateitį, todėl nesudarančiu pagrindo konstatuoti, kad tarp pareiškėjo ir atsakovo apskirtai kilo ginčas. Nesant ginčo, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas pareiškėjo reikalavimą – įpareigoti atsakovą viešai skelbti visus Komisijos posėdžių protokolus, atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.  

II.

Pareiškėjas VšĮ „Plaukimas visiems“ atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą nagrinėti bylą iš esmės. Atskirajame skunde pareiškėjas dėsto argumentus, analogiškus nurodytiems teismui teiktame skundo papildyme. Papildomai dėsto motyvus, dėl kurių Įsakymą laiko neteisėtu ir nepagrįstu. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad teismas privalo įpareigoti atsakovą skelbti Komisijos protokolus, toks teismo įpareigojimas turi būti nukreiptas į ateitį 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III.

Ginčas byloje kilo dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 30 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas tiek, kiek juo buvo prašoma įpareigoti atsakovą papildyti Įsakymo 1.2 punktu patvirtintą Klaipėdos miesto savivaldybės 2018 m. spalio–gruodžio mėnesiais vykdomą neformaliojo vaikų švietimo naujų programų, kurios atitinka nustatytus atitikties reikalavimus, sąrašą, į jį įrašant Programą, laikytas nepaduotu nepašalinus 2018 m. spalio 11 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų, taip pat atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį, kuria jis prašė įpareigoti atsakovą viešai skelbti visus Komisijos posėdžių protokolus.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą buvo akcentuota, jog minėtose nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti. Nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų (žr. 2015 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-185-822/2015 ir kt.).

Sprendžiant dėl skundžiamos 2018 m. spalio 30 d. nutarties tiek, kiek ja pareiškėjo skundo dalis dėl įpareigojimo atlikti veiksmus laikyta nepaduota nepašalinus 2018 m. spalio 11 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų, paminėtina, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Tai reiškia, kad teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., LVAT 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015, 2017 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-632-520/2017). 

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2018 m. spalio 11 d. nutartyje nustatydamas skundo trūkumus ir 2018 m. spalio 30 d. nutartyje padaręs išvadą, kad, pareiškėjui pateikus 2018 m. spalio 24 d. prašymą, teismo nustatyti trūkumai nebuvo pašalinti, iš esmės tinkamai įvertino pareiškėjo pateiktus dokumentus. Teisėjų kolegija sutinka, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą įpareigoti Administracijos direktorių papildyti Įsakymo 1.2 punktu patvirtintą sąrašą, į jį įrašant Programą, iš esmės nesutinka su Administracijos jau priimtu sprendimu atsisakyti įtraukti Programą į atitinkamą sąrašą, tačiau šio sprendimo panaikinti neprašo, o tik reiškia savarankišką reikalavimą įpareigoti atlikti veiksmus. Teismas teisingai nurodė, kad nagrinėjamu atveju, esant nenuginčytam sprendimui, kuriuo ginčo klausimas išspręstas, taip pat nesant vilkinimo atlikti veiksmus, teismas neturi pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendimas, su kuriuo, kaip matyti iš procesinių dokumentų turinio, nesutinka pareiškėjas, įformintas Įsakymu, o Protokolas, kuriuo kaip nurodyta Įsakyme, rėmėsi Administracijos direktorius, yra ne atskiras individualus administracinis aktas, o individualaus administracinio akto – Įsakymo – sudėtinė dalis. Todėl nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sprendimas atsisakyti įtraukti Programą į atitinkamą sąrašą yra įformintas ne tik Įsakymu, bet ir Protokolu. Kita vertus, tai, kad pirmosios instancijos teismas 2018 m. spalio 11 d. ir 2018 m. spalio 30 d. nutartyse nepagrįstai konstatavo, jog Administracijos sprendimas atsisakyti įtraukti Programą į atitinkamą sąrašą įformintas ne tik Įsakymu, bet ir Protokolu, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas 2018 m. spalio 11 d. nutartyje neteisėtai nustatė skundo trūkumus ir (arba) kad vien dėl to 2018 m. spalio 30 d. nutartis tiek, kiek ja konstatuota, kad pareiškėjui pateikus 2018 m. spalio 24 d. prašymą, teismo nustatyti skundo trūkumai nebuvo pašalinti, yra neteisėta.

Pirmosios instancijos teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis tiek, kiek ja dalis pareiškėjo skundo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus laikyta nepaduota, grindžiama aktualia LVAT praktika. Pagal ją savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti (žr., pvz., LVAT 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006), o prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., LVAT 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012).

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė pareiškėjo skundą tiek, kiek juo buvo prašoma įpareigoti atsakovą papildyti Įsakymo 1.2 punktu patvirtintą Klaipėdos miesto savivaldybės 2018 m. spalio–gruodžio mėnesiais vykdomą neformaliojo vaikų švietimo naujų programų, kurios atitinka nustatytus atitikties reikalavimus, sąrašą, į jį įrašant Programą, laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui.

Pasisakydama dėl skundžiamos 2018 m. spalio 30 d. nutarties dalies, kuria pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį, kuria jis prašė įpareigoti atsakovą viešai skelbti visus Komisijos posėdžių protokolus, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, jog administracinio teismo teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu jis nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka. LVAT praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, negalimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytą teisinį reguliavimą, byloje nustatytas faktines aplinkybes, visapusiškai įvertinusi pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikto skundo ir 2018 m. spalio 24 d. prašymo turinį bei kitus pareiškėjo pateiktus dokumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šis pareiškėjo reikalavimas laikytinas abstrakčiu, nukreiptu į ateitį ir kad dėl to tarp pareiškėjo ir atsakovo nėra kilęs ginčas dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 str.), kuris galėtų būti sprendžiamas ABTĮ nustatyta tvarka, o nesant ginčo, teismas neturi pagrindo priimti nagrinėti minėtą pareiškėjo reikalavimą. Šiame kontekste paminėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo atskirajame skunde iš esmės išdėstyti tik abstraktūs teiginiai, reiškiama subjektyvi, jokiais objektyviais įrodymais bei teisiniais argumentais nepagrįsta nuomonė, kad ginčijama teismo nutarties dalis yra neteisėta ir nepagrįsta. Todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo pateikto skundo dalį, kuria jis prašė įpareigoti atsakovą viešai skelbti visus Komisijos posėdžių protokolus.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo administracinių teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiama pirmosios instancijos teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas. Kartu pabrėžtina, kad teismo nutarties dalis, kuria pareiškėjo skundo dalis laikyta nepaduota, kaip teisingai akcentavo ir pirmosios instancijos teismas, neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai, pašalinus šios skundo dalies trūkumus, kreiptis gynybos į teismą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo viešosios įstaigos „Plaukimas visiems“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Arūnas Dirvonas

Rytis Krasauskas

Milda Vainienė