Civilinė byla Nr. e2-1053-894/2022

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00145-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.18.1; 3.1.7.4.; 3.4.1.11.4.3.1

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

GALUTINIS SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Urbanavičiūtė,

sekretoriaujant Ramunei Gudaitei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sakura“ atstovui advokatui L. J.,  

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sakura“ ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Statyba ir montavimas“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.  

Teismas

nustatė:

I.       Ieškovės reikalavimai ir jos argumentai

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sakura“ (toliau – ieškovė) dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Statyba ir montavimas“ (toliau – atsakovė) 51 888,30 Eur skolą, 7 337,52 Eur delspinigių, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.      

2.       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovė, laimėjusi viešąjį pirkimą, 2021 m. spalio 21 d. su Pravieniškių pataisos namais – atvirąja kolonija (toliau ir – Pataisos namai) sudarė Kilnojamų modulių komplekso pamatų ir inžinerinių tinklų įrengimo viešojo pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Viešojo pirkimo sutartis). Siekdama, kad dalį darbų pagal 2021 m. spalio 21 d. Viešojo pirkimo sutartį objekte, adresu (duomenys neskelbtini), atliktų subrangovas, atsakovė su ieškove sudarė dvi rangos sutartis: 1) 2021 m. lapkričio 18 d. rangos sutartį Nr. SR2021-11/18 (toliau – Sutartis 1), pagal kurią ieškovė turėjo atlikti Pataisos namų inžinerinių komunikacijų (telefono ir kompiuterinių tinklų, pavojaus signalizacijos) įrengimo darbus 3 kilnojamų modulių kompleksų montavimui. Sutarties kaina 22 500,00 Eur (su PVM). Darbų atlikimo terminas 2021 m. lapkričio 24 d.–2022 m. sausio 14 d.; 2) 2021 m. lapkričio 24 d. rangos sutartį Nr. SR2021-11/24 (toliau – Sutartis 2), pagal kurią ieškovė turėjo atlikti Pataisos namų inžinerinių komunikacijų (žaibosaugos ir lauko elektros tinklų) įrengimo darbus 3 kilnojamų modulių kompleksų montavimui. Sutarties kaina 50 820,00 Eur (su PVM). Darbų atlikimo terminas 2021 m. lapkričio 24 d.–2022 m. sausio 31 d. Abiejų sutarčių 3.1 punkte buvo numatyta, kad atliktų darbų priėmimui ieškovė pateikia atsakovei darbų perdavimo–priėmimo aktą. Pagal sutarčių 3.2 punktą, darbai laikomi įvykdyti, kai atsakovė pasirašo darbų perdavimo–priėmimo aktą. Sutarčių 2.2.1 punkte šalys susitarė, kad atsiskaityti su ieškove atsakovė turi per 30 dienų nuo sąskaitos faktūros pateikimo dienos. Ieškovė atliko dalį sutartų darbų pagal 2021 m. lapkričio 18 d. rangos sutartį Nr. SR2021-11/18 ir 2021 m. lapkričio 24 d. rangos sutartį Nr. SR2021-11/24, kuriuos atsakovė priėmė pasirašydama: 2021 m. gruodžio mėnesio atliktų darbų aktą Nr. 241; 2021 m. gruodžio mėnesio atliktų darbų aktą Nr. 242; 2022 m. sausio mėnesio atliktų darbų aktą Nr. 007. Ieškovė už atliktus ir priimtus darbus atsakovei išrašė tris sąskaitas faktūras: 2021 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą SKA Nr. 2100324, suma 12 688,13 Eur, be PVM; 2021 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą SKA Nr. 2100325, suma 32 894,93 Eur, be PVM; 2022 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą SKA Nr. 2200007, suma 6 305,24 Eur, be PVM. Pirmąsias dvi PVM sąskaitas faktūras atsakovė turėjo apmokėti iki 2022 m. sausio 21 d., o trečiąją iki 2022 m. kovo 2 d. Atsakovė ieškovei už darbus neapmokėjo ir liko skolinga 51 888,30 Eur (12 688,13 Eur pagal 2021 m. lapkričio 18 d. rangos sutartį Nr. SR2021-11/18; 39 200,17 Eur pagal 2021 m. lapkričio 24 d. rangos sutartį Nr. SR2021-11/24). Abiejų sutarčių 5.1.3. punkte nurodyta, kad atsakovei laiku neatsiskaičius su ieškove skaičiuotini 0,3 procentų delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną, todėl atsakovė turi sumokėti 7337,52 Eur delspinigius (1 979,12 Eur pagal Sutartį 1 ir 5 358,40 Eur (5 131,36 Eur + 227,04 Eur) pagal Sutartį 2.

3.       Kauno apygardos teismas 2022 m. kovo 25 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovės 51 888,30 Eur skolą, 7 337,52 Eur delspinigius, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (51 888,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 557,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

II.       Atsakovės argumentai ir ieškovės atsiliepimas į prieštaravimus

4.       Atsakovė BUAB „Statyba ir montavimas“ 2022 m. balandžio 21 d. pateikė patikslintus prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo (reg. Nr. DOK-10604), kuriose nurodė, kad prašoma priteisti skola bei palūkanos pažeistų kitų aukštesnėje eilėje esančių kreditorių, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų darbuotojų bei CK 6.9301 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų valstybės institucijų, teises ir teisėtus interesus dėl jų skolinių reikalavimų užtikrinimo didesne apimtimi. Ieškinys yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes pažeidžia kitų kreditorių teises ir teisėtus interesus.

5.       Nemokumo administratorė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ 2022 m. birželio 8 d. pateikė prašymą (reg. Nr. DOK-15294), kuriuo prašė pakeisti preliminarų teismo sprendimą sumažinant ieškovei iš atsakovės prašomus priteisti delspinigius iki 0,02 procentų dydžio per dieną, t. y. priteisti iš atsakovės ieškovės naudai iš viso 489,36 Eur delspinigius. Nurodė, kad nemokumo administratorė iš dalies sutinka su ieškovės pareikštais reikalavimais, t. y. kad UAB „Sakura“ reikalavimas dėl 51 888,30 Eur skolos yra pagrįstas. Tačiau nesutinka su ieškovės UAB „Sakura“ reikalavimu priteisti 7 337,52 Eur delspinigių. Toks ieškinio reikalavimas dalyje dėl prašomų priteisti delspinigių yra nepagrįstas ir neteisėtas bei pažeidžia įmonės ir kitų jos kreditorių teises ir teisėtus interesus. Ieškovės prašomi priteisti delspinigiai (0,3 proc.), kas sudaro net 109,5 proc. metinių palūkanų, administratorės nuomone, yra aiškiai per didelės ir neproporcingos netesybos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Ieškovės paskaičiuotos netesybos 0,3 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną yra aiškiai per didelės ir turėtų būti mažinamos iki protingo, t. y. 0,02 proc. dydžio per dieną. UAB „Statyba ir montavimas” yra bankrutuojanti įmonė, o bankroto bylos yra susijusios su viešuoju interesu. Įsiteisėjus preliminariam teismo sprendimui ir ieškovei pareiškus kreditorinį reikalavimą atsakovės bankroto byloje preliminaraus teismo sprendimo pagrindu, administratorė negalėtų ginčyti ieškovės paskaičiuotų delspinigių. Todėl preliminarus sprendimas turėtų būti pakeistas, nes priešingu atveju, teismui priteisus neprotingai dideles netesybas bus pažeistas viešasis interesas, pažeisti kitų įmonės kreditorių teisės ir teisėti interesai. Teismų praktikoje nurodoma, kad kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti yra susijęs ne tik su konkretaus kreditoriaus teise gauti savo reikalavimų patenkinimą, bet turi įtakos ir patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Taigi, kreditoriaus reikalavimo patikrinimas reikšmingas ne tik kreditoriaus reikalavimą reiškiančiam asmeniui, bet ir kitiems kreditoriams. Viešojo intereso įgyvendinimas bankroto byloje gali būti užtikrinamas tik tuo atveju, jeigu bankrutuojančios įmonės kreditoriais pripažįstami teisėtą reikalavimo teisę turintys asmenys.  

6.       Ieškovė atsilipime į prieštaravimus (reg. Nr. DOK-11902) nurodė, kad atsakovės prieštaravimuose iš esmės nurodomas tik vienas motyvas – dėl CK 6.9301 straipsnyje numatyto atsiskaitymų eiliškumo, kai skolininkas neturi lėšų padengti visus įsipareigojimus kreditoriams. Atsakovė nurodo, kad prašoma priteisti skola ir palūkanos pažeistų aukštesnėje eilėje esančių kreditorių interesus, tačiau tai nėra tiesa. Net jei preliminarus sprendimas liktų galioti, o ieškovė galėtų pradėti vykdymo procesą, tiek darbuotojai, tiek valstybės institucijos dėl įmokų į biudžetą būtų aukštesnėje eilėje nei ieškovė su išduotais vykdomaisiais dokumentais. Be to, atsakovė nepateikė jokių duomenų ir įrodymų nei apie savo finansinę padėtį apskritai, nei apie įsipareigojimus aukštesnės eilės kreditoriams.  

7.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas L. J. prašė teismo palikti preliminarų sprendimą nepakeistą.

Teismas

konstatuoja:

Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.  

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2021 m. spalio 21 d. Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija (toliau – Pataisos namai) ir atsakovė sudarė Pravieniškių pataisos namų atvirosios kolonijos kilnojamų modulių kompleksų pamatų ir inžinerinių tinklų įrengimo darbų viešojo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 76-122. 2021 m. lapkričio 18 d. ieškovė UAB „Sakura“ (rangovas) ir atsakovė UAB „Statyba ir montavimas“ (užsakovas) sudarė rangos sutartį Nr. SR2021-11/18, pagal kurią ieškovė turėjo atlikti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos inžinerinių komunikacijų (telefono ir kompiuterinių tinklų, pavojaus signalizacijos) įrengimo darbus 3 kilnojamų modulių kompleksų montavimui. Sutarties kaina 22 500,00 Eur (su PVM). Darbų atlikimo terminas 2021 m. lapkričio 24 d. – 2022 m. sausio 14 d. 2021 m. lapkričio 24 d. ieškovė UAB „Sakura“ (rangovas) ir atsakovė BUAB „Statyba ir montavimas“ (užsakovas) sudarė rangos sutartį Nr. SR2021-11/24, pagal kurią ieškovė turėjo atlikti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos inžinerinių komunikacijų (žaibosaugos ir lauko elektros tinklų) įrengimo darbus 3 kilnojamų modulių kompleksų montavimui. Sutarties kaina 50 820,00 Eur (su PVM). Darbų atlikimo terminas 2021 m. lapkričio 24 d.–2022 m. sausio 31 d.

9.       Sutarčių 3.1 punkte numatyta, kad atliktų darbų priėmimui ieškovė (rangovas) pateikia atsakovei darbų perdavimo – priėmimo aktą. Pagal sutarčių 3.2 punktą, darbai laikomi įvykdyti kai atsakovė (užsakovas) pasirašo darbų perdavimo – priėmimo aktą. Pagal sutarčių 2.2.1 punktą atsakovė (užsakovas) įsipareigojo priėmusi darbus, atsikaityti su ieškove per 30 kalendorinių dienų po sąskaitos-faktūros pateikimo, t. y. šalys susitarė, kad atsiskaityti su ieškove atsakovė turi per 30 dienų nuo sąskaitos faktūros pateikimo dienos. Ieškovė atliko dalį sutartų darbų pagal 2021 m. lapkričio 18 d. rangos sutartį Nr. SR2021-11/18, kuriuos atsakovė priėmė pasirašydama 2021 m. gruodžio mėnesio atliktų darbų aktą Nr. 241. Ieškovė 2021 m. gruodžio 22 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą SKA Nr. 2100324 12 688,13 Eur sumai (be PVM), kuri turėjo būti apmokėta iki 2022 m. sausio 21 d.

10.       Ieškovė atliko dalį sutartų darbų pagal 2021 m. lapkričio 24 d. rangos sutartį Nr. SR2021-11/24, kuriuos atsakovė priėmė pasirašydama 2021 m. gruodžio mėnesio atliktų darbų aktą Nr. 242 bei 2022 m. sausio mėnesio atliktų darbų aktą Nr. 007. Ieškovė 2021 m. gruodžio 22 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą SKA Nr. 2100325 32 894,93 Eur sumai (be PVM), apmokėjimo terminas iki 2022 m. sausio 21 d., ir 2022 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą SKA Nr. 2200007 6 305,24 Eur sumai (be PVM) apmokėjimo terminas iki 2022 m. kovo 1 d.

11.       Kauno apygardos teismas 2022 m. gegužės 24 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Statyba ir montavimas“. Nemokumo administratore paskirta UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2022 m. birželio 2 d.

Dėl skolos dydžio

12.       Prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). 

13.       Nemokumo administratorė byloje neginčijo atsakovės skolos dydžio. Nurodė, kad nemokumo administratorė susipažinusi su UAB „Sakura“ pareikštu ieškiniu ir jo priedais bei UAB “Statyba ir montavimas“ perduotais buhalterinės apskaitos duomenimis bei įmonės veiklos dokumentais, nustatė, kad UAB „Sakura“ reikalavimas dėl 51 888,30 Eur skolos yra pagrįstas. 

14.       Ieškovė atliko dalį sutartų darbų pagal 2021 m. lapkričio 18 d. rangos sutartį Nr. SR2021-11/18 ir 2021 m. lapkričio 24 d. rangos sutartį Nr. SR2021-11/24, kuriuos atsakovė priėmė pasirašydama: 2021 m. gruodžio mėnesio atliktų darbų aktą Nr. 241; 2021 m. gruodžio mėnesio atliktų darbų aktą Nr. 242; 2022 m. sausio mėnesio atliktų darbų aktą Nr. 007, todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti darbų apmokėjimo. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei aplinkybę, kad  atsakovės atstovė nemokumo administratorė skolos dydžio neginčija, sprendžia, jog ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo yra įrodytas.

15.       Ieškovės reikalavimas dėl  51 888,30 Eur skolos už atliktus darbus priteisimo iš atsakovės tenkintinas, kaip pagrįstas ir įrodytas (CPK 177, 178, 185 straipsniai, CK 6.2 straipsnis 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.38 straipsnis, 6.644 straipsnis, 6.655 straipsnis).

Dėl delspinigių mažinimo  

16.       Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai; CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Tai yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis), kartu – viena iš civilinės atsakomybės formų (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnis). Taigi, kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

17.       Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės iš viso 7 337,52 Eur dydžio delspinigius, kurie paskaičiuoti remiantis abiejų sutarčių 5.1.3. punktu, numatančiu, jog atsakovei (užsakovui) neatsiskaičius sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais, ieškovė (rangovas) gali pareikalauti mokėti 0,3 proc. dydžio delspinigius nuo vėluojamos sumokėti sumos už kiekvieną pavėluotą dieną.  

18.       Atsakovės atstovė nemokumo administratorė neginčija ieškovės teisės reikalauti sumokėti netesybas, tačiau nesutinka su ieškovės prašomu priteisti netesybų dydžiu. Administratorės nuomone, ieškovės paskaičiuoti 0,3 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną yra aiškiai per dideli ir turėtų būti mažinami iki protingo, t. y. 0,02 proc. dydžio per dieną, t. y. iš atsakovės turėtų būti priteista 489,36 Eur delspinigiai.  

19.       Formuodamas teismų praktiką, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

20.       Nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kita vertus, netesybų mažinimo klausimu kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156 straipsnis, 6.189 straipsnis) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis).

21.       Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017, 35 punktas). Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatyme nesukonkretintos, todėl nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolius patyrusios šalies interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021, 26 punktas).

22.       Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021, 46 punktas). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2018, 79 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad šalių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių verslo subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017, 43 punktas; 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017, 36 punktas). Pareiga įrodyti, kad netesybos yra aiškiai per didelės, tenka netesybas mažinti prašančiai šaliai (CPK 178 straipsnis).

23.       Teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju ieškovė ir atsakovė 2021 m. lapkričio 18 d. rangos sutartimi Nr. SR2021-11/18 bei 2021 m. lapkričio 24 d. rangos sutartimi Nr. SR2021-11/24 aiškiai sulygo, jog rangovui laiku neatlikus darbų ar jų dalies, užsakovas gali pareikalauti rangovo mokėti 0,3 proc. dydžio delspinigius nuo visos sutartos darbų kainos už kiekvieną pavėluotą dieną ir atlygina užsakovui jo patirtus nuostolius, kiek jų nepadengia delspinigiai (Sutarčių  5.1.2 punktai). Užsakovui neatsiskaičius sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais, rangovas gali pareikalauti užsakovo mokėti 0,3 proc. dydžio delspinigius nuo vėluojamos sumokėti sumos už kiekvieną pavėluotą dieną (Sutarčių  5.1.3 punktai). Šalių sutartyse numatyta delspinigių suma yra aiškiai įvardinta, vienodas delspinigių dydis, kaip netesybos, taikomas abiems šalims. Tai leidžia daryti išvadą, kad delspinigių dydis buvo individualiai aptartas ir abiems šalims buvo priimtinas. Nagrinėjamoje byloje atsakovė neįrodinėjo, kad sudarydama rangos sutartis su ieškove ji neturėjo galimybės ar negalėjo derėtis dėl sutarties sąlygų, taip pat ir dėl sutartimi nustatytų delspinigių dydžio. Šalys pasirašydamos dvi rangos sutartis įvertino prisiimamą riziką ir numatė įsipareigojimų nevykdymo padarinius. Ginčo sutarties šalys yra profesionalios verslininkės, sudariusios rangos sutartį, o tai reiškia, kad jos gebėjo pamatuoti prisiimtą riziką. Sutikdama su tokiomis sąlygomis, būdama protinga ir atsakinga verslo subjekte, atsakovė turėjo suvokti galimas pasekmes laiku neapmokėjus ieškovės pateiktų PVM sąskaitų faktūrų ir numatyti, kokio dydžio delspinigius jai teks sumokėti. Ieškovė ir atsakovė buvo lygiavertės rangos sutarties šalys, juridiniai asmenys, veikiantys statybų sektoriuje, todėl, teismo vertinimu, įsikišimas į šiuos santykius turėtų būti tik išimtiniais atvejais ir tik kai šalys tai pagrindžia. Šiuo atveju atsakovė konkrečių įrodymų, dėl ko delspinigių dydis turėtų būti laikomas neprotingai dideliu, nepateikė. 

24.       Teismas pažymi, kad pagal suformuotą teismų praktiką 0,3 proc. netesybų dydis pats savaime nelaikomas neprotingai dideliu, o atsakovė turėjo įrodyti, jog šis dydis konkrečiu atveju pažeidžia skolininko interesus ir turi būti vertinamas kaip galimybė kreditoriui nepagrįstai praturtėti. Ginčo atveju šios aplinkybės nebuvo įrodytos. Pažymėtina, kad atsakovė deklaratyviai teigia, jog delspinigių dydis yra akivaizdžiai per didelis, tačiau toks argumentas negali būti laikomas pagrįstu, nes atsakovė klausimą dėl delspinigių dydžio iškėlė tik nagrinėjamos bylos (inicijuotos pačiai atsakovei pažeidus atitinkamas sutarčių sąlygas) procese. Iki tol atsakovė neinicijavo rangos  sutartimis numatyto netesybų dydžio pakeitimo (jų iki teismo proceso neginčijo), nesikreipė į ieškovę dėl delspinigių dydžio sumažinimo. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas yra kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus, o šalių teisė susitarti iš anksto reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais. Vienas iš netesybų tikslų yra skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus, todėl konstatavus, kad atsakovė tinkamai ir laiku nevykdė prievolių ir ieškovei laiku už darbus nesumokėjo, nėra pagrindo mažinti šalių rangos sutartimi sulygtų netesybų ar pripažinti jas neprotingai didelėmis (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis, 6.258 straipsnio 1, 3 dalys). 

25.       Atmestini kaip nepagrįsti ir atsakovės atstovės nurodyti argumentai, kad aiškiai per didelių netesybų priteisimas ieškovės naudai iš esmės pažeistų bendruosius teisės principus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus bankrutuojančios įmonės ir kitų jos kreditorių atžvilgiu, nes atsakovė yra bankrutuojanti įmonė. Pažymėtina, kad ieškovė už atliktus ir priimtus darbus atsakovei išrašė tris sąskaitas faktūras: 2021 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą SKA Nr. 2100324, suma 12 688,13 Eur, be PVM; 2021 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą SKA Nr. 2100325, suma 32 894,93 Eur, be PVM; 2022 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą SKA Nr. 2200007, suma 6 305,24 Eur, be PVM. Pirmąsias dvi PVM sąskaitas faktūras atsakovė turėjo apmokėti iki 2022 m. sausio 21 d., o trečiąją iki 2022 m. kovo 2 d. Atsakovė ieškovei už darbus laiku neapmokėjo. Bankroto byla atsakovei Kauno apygardos teismo nutartimi iškelta tik 2022 m. gegužės 24 d., t. y. jau po preliminaraus sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo (ieškinys teisme buvo gautas 2022 m. kovo 14 d., o preliminarus sprendimas priimtas 2022 m. kovo 25 d.). Atsakovė iki bankroto bylos jai iškėlimo nebuvo sumokėjusi ieškovei jokios skolos dalies.

26.       Teismas sprendžia, kad 0,3 proc. per dieną delspinigių tarifas, įvertinus, jog jis numatytas sutartyse, sudarytose tarp dviejų privačių juridinių asmenų, veikiančių statybos sektoriuje, bei  ieškovės prašoma priteisti delspinigių suma, palyginus su pagrindinio reikalavimo suma sudaranti apie 14 proc., nėra aiškiai per dideli ir juos mažinti pagrindo nėra. Teismo vertinimu, šioje situacijoje delspinigių mažinimas atsakovės prašomu būdu iš esmės paneigtų šalių susitarimą, o tai lemtų sutarties laisvės principo ignoravimą, neatitiktų ir kreditoriaus bei skolininko interesų pusiausvyros, neatliktų prievolės įvykdymo užtikrinimo funkcijos, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų (CK 1.5 straipsnis).

Dėl procesinių palūkanų 

27.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad abi sutarties šalys yra juridiniai asmenys, mokėtinų procesinių palūkanų dydį nustato specialus Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas (toliau – Prevencijos įstatymas). Pavėlavęs įvykdyti prievolę skolininkas privalo mokėti pavėluoto mokėjimo palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį atsirado pareiga mokėti palūkanas, padidintą 8 procentiniais punktais.

28.       Konstatuota, kad atsakovė prievolių tinkamai nevykdė. Teismui ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 8 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos 51 888,30 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2022 m. kovo 17 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Prevencijos įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

29.       CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Kaip ir bet kuris klausimas civiliniame procese, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti sprendžiamas remiantis bendraisiais protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais (Lietuvos Respublikos CPK 3 straipsnio 1 dalis).

30.       Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro: 557,00 Eur žyminis mokestis už ieškinį dokumentinio proceso tvarka, 45,00 Eur žyminis mokestis už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir 45,00 Eur žyminis mokestis už atskirąjį skundą dėl 2022 m. kovo 22 d. nutarties panaikinimo. Duomenų, pagrindžiančių išlaidas advokato pagalbai apmokėti, byloje nėra pateikta. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė minėtas išlaidas patyrė dėl to, kad atsakovė tinkamai nevykdė prievolės sumokėti už atliktus darbus pagal rangos sutartis, todėl ieškovė buvo priversta savo interesus ginti teisme.  

31.       Kauno apygardos teismas 2022 m. kovo 25 d. preliminariu sprendimu ieškovei iš atsakovės priteisė tik 557,00 Eur žyminį mokestį, nurodydamas, jog prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones 2022 m. kovo 17 d. nutartimi buvo atmestas, todėl laikė, kad šioje dalyje 45,00 Eur bylinėjimosi išlaidos nėra pagrįstos. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Kauno apygardos teismas 2022 m. balandžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-913-894/2022 sutiko su ieškovės 2022 m. kovo 29 d. pateiktu atskiruoju skundu ir pats pasinaikino Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. bei 2022 m. kovo 22 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo, bei taikė byloje ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones atsakovės turtui ir piniginėms lėšoms ieškinio reikalavimų užtikrinimui, ieškovei iš atsakovės yra priteisiamas ne tik 557,00 Eur žyminis mokestis už ieškinį (yra priteistas 2022 m. kovo 25 d. preliminariu sprendimu), bet ir papildomai priteisiamas 45,00 Eur žyminis mokestis už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bei 45,00 Eur žyminis mokestis už atskirąjį skundą, t. y. papildomai priteisiamas 90,00 Eur žyminis mokestis (45,00 Eur + 45,00 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 7 punktai ir 7 dalis, 88 straipsnio 8 dalis). 

32.       Valstybės turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais), todėl iš atsakovės nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 424 straipsniu,   428 straipsniu, 430 straipsniu 

n u s p r e n d ž i a:

Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 25 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sakura“, juridinio asmens kodas 132842281, iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Statyba ir montavimas“, juridinio asmens kodas 304766608, 90,00 Eur (devyniasdešimt eurų) žyminį mokestį.

Dėl šio sprendimo per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti teikiamas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Kauno apygardos teismą.

Teisėja      Rasa Urbanavičiūtė