Civilinė byla Nr. e2A-24-864/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01999-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.;

2.2.2.3.1.10.

 

(S)

 

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Astos Pikelienės ir Lino Zinkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje bylą pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Multidora“ ir S. S. I. patikslintą ieškinį atsakovei bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl visuotinio susirinkimo nutarimo dalies, įtvirtinto protokolo 9 punkte, panaikinimo, tretieji asmenys V. S., S. V., T. B., O. G., I. S., G. A., A. P., I. I., V. G., J. R., V. M., A. G., Ž. R., H. K., A. K., A. B., uždaroji akcinė bendrovė „Prostandart“, uždaroji akcinė bendrovė „Bagrama“, UAB „Arigera“, uždaroji akcinė bendrovė „Panaskovo Kūrybinės dirbtuvės“, uždaroji akcinė bendrovė „Balžeko bitės“, uždaroji akcinė bendrovė „Nikartas“, uždaroji akcinė bendrovė „Verus auditus“ bei uždaroji akcinė bendrovė „Turtus vertus“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovės uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Multidora“ ir S. S. I. (toliau ir ieškovės) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ (toliau ir atsakovė, ir bendrija), kuriuo prašė panaikinti 2022 m. gruodžio 2 d. visuotinio susirinkimo nutarimo dalį, įtvirtintą protokolo 9 punkte: „Nutarimas. Paskirstyti 2011 metais ar vėliau neremontuotos pastato (duomenys neskelbtini) stogo dalies remonto, siekiant pašalinti pastato stogo defektus, sąlygojančius pratekėjimą į patalpas, išlaidas pastato patalpų savininkams, kurie neprisidėjo prie pastato stogo dalies remonto 2011 metais ar vėliau, proporcingai kiekvieno jų daliai (konkrečiam patalpų savininkų tenkanti išlaidų dalis apskaičiuojama remonto išlaidas padalijant iš visiems prie stogo remonto 2011 metais ar vėliau neprisidėjusiems savininkams priklausančių patalpų plotų sumos ir padauginant iš konkrečiam tokiam patalpų savininkui priklausančių patalpų ploto)“ bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad atsakovė valdo, naudoja ir prižiūri bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus, esančius (duomenys neskelbtini), pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės yra šios bendrijos narės. Paaiškino, kad 2022 m. gruodžio 2 d. visuotinio susirinkimo nutarimo dalyje, kuris įtvirtintas protokolo 9 punktu, nutarta, jog: „Nutarimas. Paskirstyti 2011 metais ar vėliau neremontuotos pastato (duomenys neskelbtini) stogo dalies remonto, siekiant pašalinti pastato stogo defektus, sąlygojančius pratekėjimą į patalpas, išlaidas pastato patalpų savininkams, kurie neprisidėjo prie pastato stogo dalies remonto 2011 metais ar vėliau, proporcingai kiekvieno jų daliai (konkrečiam patalpų savininkų tenkanti išlaidų dalis apskaičiuojama remonto išlaidas padalijant iš visiems prie stogo remonto 2011 metais ar vėliau neprisidėjusiems savininkams priklausančių patalpų plotų sumos ir padauginant iš konkrečiam tokiam patalpų savininkui priklausančių patalpų ploto)“. Anot ieškovių, kad nutarime nenurodyta, kokiems subjektams yra nustatyta pareiga atlyginti remonto išlaidas, todėl nutarimas nekonkretus, nepagrįstas. Prie protokolo nebuvo pridėtas sąrašas, kas neprisidėjo (ar prisidėjo) prie 2011 m. remonto. Teigė, kad nutarimas prieštarauja teisės aktuose įtvirtintoms imperatyvioms nuostatoms, jog stogas yra bendra namo konstrukcija už kurią atsako visi namo savininkai, t. y. už stogo remontą atsako visi butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai proporcingai savo daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o ne tik dalis savininkų. Šiuo atveju ginčijamas sprendimas įpareigoja tik kelis, pavienius savininkus, atlyginti bendrojo naudojimo objekto (stogo) remonto išlaidas. Ieškovių teigimu, ginčijamo sprendimo dalis suformuluota netinkamai, jos formuluotė nėra aiški ir suprantama, kad atiduodamas balsą asmuo aiškiai suprastų, už ką jis balsuoja. Anot ieškovių, ginčijamoje sprendimo dalyje nepagrįstai remiamasi 2011 m. remontu, kadangi jis įvyko daugiau nei prieš 10 metų, todėl atsakovė ir jos nariai negali remtis 2011 m. remonto darbų faktu ir reikšti reikalavimą, kad 2011 m. prie remonto darbų neprisidėję subjektai (savininkai, bendrijos nariai) apmokėtų stogo remonto išlaidas (toje dalyje, kurioje nebuvo atliktas remontas). Nurodė, kad 2011 m. remontas visoje stogo dalyje nebuvo įmanomas, kadangi stogo dalyje T. B. buvo nelegaliai įrengta terasa, kuri trukdė atlikti remonto darbus. Nelegali terasa nebuvo pašalinta, o stogo remonto darbai iki šiol negali būti atlikti. Teigė, kad subjektai dėl objektyvių priežasčių neprisidėjo prie 2011 m. stogo remonto darbų, todėl šie subjektai nėra atsakingi dėl neatliktų stogo remonto darbų visoje stogo dalyje. Akcentavo, jog pastato stogas yra neeksploatuojamas, o tai reiškia, jog ant tokio stogo negali būti įrengiama terasa. Be to, 2023 m. sausio 18 d. statinio apžiūros akte nurodyta, jog „ant stogo įrengta terasa po kurio gali būti pratekėjimas, gyventojai prašo defekto akto draudimui“. Taip pat, 2022 m. rugsėjo 28 d. savivaldybės patikrinimo akte nurodyta, jog turi būti atliekami stogo dangos, lietaus įlajų remonto darbai. Taigi šiuo atveju, turi būti remontuojamas stogas ne tik toje dalyje, kur yra įlaja, bet ir toje dalyje kurioje įrengta nelegali terasa. Nurodė, kad ginčijamo sprendimo negalėjo būti priimta, nes nebuvo pakankamo balsų skaičiaus sprendimui „už“ priimti. Bendrijos pirmininkė nurodė, jog balsavimo raštu biuleteniai yra priimami iki susirinkimo pradžios, t. y. iki 16:00 val. Susirinkimo metu, jau vykstant balsavimo pagal pirmą klausimą balsų skaičiavimui, I. I. pranešė, kad 16:27 val., t. y. jau po balsavimo raštu nuomonių pateikimo laiko yra gautas vieno savininko (S. V.) biuletenis, kuriame dėl 9 punkto balsuota „už“. Akivaizdu, jog šis biuletenis buvo pateiktas pavėluotai, tačiau šis S. V. balsas buvo įskaitytas ir jis lėmė balsavimo dėl ginčijamo sprendimo priėmimą. Nurodytas balsavimo biuletenis neturėjo būti priimtas. Ieškovės nurodė, kad jos neprieštaravo viso stogo remontui, priešingai, siekė, jog remontas būtų atliktas visoje stogo dalyje, t. y. ir toje dalyje, kurioje yra sumontuota nelegali terasa, nes stogo remontas nebuvo atliktas tik toje dalyje, kurioje buvo sumontuota nelegali terasa. Pažymėjo, kad atsakovės pozicija, kas neprisidėjo prie 2011 m. remonto, yra nevienoda bei prieštaringa ir tai pagrindžia atsakovės pateikti įrodymai, kadangi atsakovė teigia, jog tik ieškovės neprisidėjo prie 2011 m. stogo remonto, tačiau atsakovės pateikti įrodymai tai paneigia: 2017 m. rugsėjo 12 d. UAB „Toleita“ rašte nurodyta, jog už 2011 m. remontą nemokėjo tik ieškovė UAB „Multidora“, o UAB „Toleita“ 2021 m. gegužės 7 d. rašte jau nurodoma, kad už remontą visgi nemokėjo jau du subjektai – UAB „Multidora“ ir G.

3.       Atsakovė bendrija „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2022 m. gruodžio 2 d. vyko Bendrijos narių ir visų pastato, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų visuotinis susirinkimas, kurio metu buvo priimtas ginčijamas nutarimas. Šį nutarimą priėmė ne bendrijos narių dauguma, o patalpų savininkų dauguma, nes dėl šio klausimo buvo skaičiuojami tik patalpų savininkų balsai. Paaiškino, kad pastato stogas remontuotas 2011 m., o tuo metu UAB „Toleita“ buvo perėmusi pastato priežiūros teises ir pareigas bei organizavo stogo remontą. Nurodė, kad 2011 m. vasario 8 d. UAB „Toleita“ pakartotinai siūlė atlikti kapitalinį stogo remontą, tačiau bendrasavininkai su šiuo siūlymu nesutiko, tačiau UAB „Toleita“ vis tiek ragino svarstyti stogo remonto klausimą, kadangi stogo būklė tuo metu buvo kritinė. Galiausiai pastato stogo remontas buvo atliktas, tačiau jis buvo atliktas ne visas, o tik virš stogo remontui pritarusių asmenų patalpų. Stogo remontui pritarę bendrasavininkai už remonto darbus atsiskaitė tiesiogiai su UAB „Toleita“. Nurodė, kad virš ieškovių patalpų esanti pastato stogo dalis buvo neremontuota, jos finansiškai neprisidėjo. Susiklostė situacija, kad 2022 m. birželio 2 d. ieškovė UAB „Multidora“, kai jos patalpos buvo užlietos, pateikė dėl to raštą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriui. Išnagrinėjusi raštą, 2022 m. liepos 13 d. Administracija įpareigojo Bendrijos pirmininkę organizuoti pastato stogo defektų remonto darbus. Pastato techninę priežiūrą sutartiniu pagrindu vykdo UAB „Civinity namai“, todėl Bendrijos pirmininkė kreipėsi į ją su prašymu parengti stogo probleminių dalių remonto komercinius pasiūlymus. Siekiant pašalinti pastato stogo defektus, sąlygojančius pratekėjimą į patalpas, UAB „Civinity namai“ pateikė sąmatą-pasiūlymą, bet dėl galimai per didelių pateiktų kainų Bendrija paprašė UAB „Civinity namai“ pasiūlymus remonto darbams surinkti iš naujo. Teigė, kad šiuo metu remontas reikalingas likusiai, t. y. 2011 m. neremontuotai, stogo daliai. Anot atsakovės, jeigu šios remonto išlaidos būtų paskirstytos ir tiems pastato bendraturčiams, kurie dalies stogo remonto išlaidas jau yra patyrę, nebūtų išlaikytas proporcingumo principas, pastarieji bendraturčiai už remontą turėtų mokėti antrą kartą, tuo tarpu ieškovės privalėtų mokėti tik vieną kartą ir tai neatitiktų ir sąžiningumo bei protingumo principų. Atsakovės nuomone, ginčijama sprendimo dalis suformuluota aiškiai – nustatyta aiški ir konkreti stogo konkretaus remonto išlaidų paskirstymo taisyklė (kriterijai), pagal kuriuos pastato administratorius gali aiškiai identifikuoti konkrečius subjektus (tuos, kurie neprisidėjo prie 2011 m. ir vėlesnių stogo remonto). Pažymėjo, kad susirinkimo metu bendrasavininkai buvo supažindinti su aiškinamuoju raštu, kuriame buvo plačiau išdėstyta situacija dėl stogo remonto atlikimo jo išlaidų paskirstymo. Atsakovės teigimu, pateikiama dokumentacija, o taip pat ir ginčijamo sprendimo dalies formuluotė patvirtina, kad stogo remontas buvo įmanomas atlikti net ir esant įrengtai terasai. Dėl procedūrinių pažeidimų atsakovė nurodė, kad iki to laiko (iki S. V. balsavimo lapelio gavimo) susirinkimas realiai nebuvo prasidėjęs ir nei dėl vieno klausimo nebuvo dar prasidėjęs balsavimas, kadangi vėlavo vienas iš narių ir dėl to, kad ieškovės UAB „Multidora“ atstovas prieš balsavimą kalbėjo ir išsakė savo nuomonę, taip pat dalyvavusiems susirinkime priminė bendrijos narių teises. Dėl nurodyto, S. V. biuletenis buvo priimtas, kadangi realiai susirinkimas nebuvo prasidėjęs, o taip pat į susirinkimą vėlavęs asmuo irgi buvo priimtas bei jo dalyvavimo ir balsavimo ieškovės net neginčija. Atsakovės teigimu, nors ieškovės bando savo neprisidėjimą prie ankstesnių stogo remontų pagrįsti ant stogo esančia terasa, tai nekeičia fakto, kad jos prie stogo remonto neprisidėjo. Atkreipė dėmesį, kad terasa neužima visos nesuremontuotos stogo dalies.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino: panaikino 2022 m. gruodžio 2 d. visuotinio susirinkimo nutarimo dalį, įtvirtintą protokolo 9 punkte: „Nutarimas. Paskirstyti 2011 m. ar vėliau neremontuotos pastato (duomenys neskelbtini) stogo dalies remonto, siekiant pašalinti pastato stogo defektus, sąlygojančius pratekėjimą į patalpas, išlaidas pastato patalpų savininkams, kurie neprisidėjo prie pastato stogo dalies remonto 2011 m. ar vėliau, proporcingai kiekvieno jų daliai (konkrečiam patalpų savininkų tenkanti išlaidų dalis apskaičiuojama remonto išlaidas padalijant iš visiems prie stogo remonto 2011 m. ar vėliau neprisidėjusiems savininkams priklausančių patalpų plotų sumos ir padauginant iš konkrečiam tokiam patalpų savininkui priklausančių patalpų ploto)“, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

5.       Pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad ieškovės pilnai įrodė savo reikalavimų teisėtumą ir pagrįstumą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio teismas nustatė, kad ginčijamo nutarimo dalyje, įtvirtinto protokolo 9 punktu, nustatyta paskirstyti 2011 m. ar vėliau neremontuotos pastato stogo dalies remonto išlaidas tiems pastato savininkams, kurie neprisidėjo prie pastato stogo remonto. Teismas sutiko su ieškovių argumentais, kad šiuo atveju nėra konkrečiai nurodyta, individualizuota, t. y. kokiems būtent subjektams yra nustatytina pareiga atlyginti stogo remonto išlaidas, kadangi nėra nurodytas nei asmenų sąrašas, nei fizinių asmenų vardai, pavardės bei juridinių asmenų pavadinimai, kuriems tenka pareiga atlyginti stogo remonto išlaidas, todėl, anot teismo, ginčijamas nutarimas šioje dalyje yra nekonkretus, neaiškus bei dviprasmiškas. Be to, prie susirinkimo protokolo nebuvo pateiktas ne tik joks sąrašas, kurie asmenys neprisidėjo prie 2011 m. remonto, bet ir joks sąrašas, kuriame būtų nurodyti konkretūs subjektai, kurie buvo prisidėję prie 2011 m. remonto, todėl ginčijamas nutarimas, įtvirtintas protokolo 9 punktu, iš esmės prieštarauja teisės aktuose įtvirtintoms imperatyvioms nuostatoms, kuriose yra imperatyviai įtvirtinta, jog stogas yra bendra namo konstrukcija už kurią atsako visi namo savininkai, t. y. už stogo remontą atsako visi butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai proporcingai savo daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o ne tik dalis savininkų. Teismas sprendė, kad ginčijamas nutarimas negali būti laikytinas ir tinkamu bendrijos narių susitarimu pagal susitarimo principą, kadangi jis iš esmės paneigia imperatyvias įstatymų nuostatas, t. y. jas iškreipia bei keičia patį principą (savininkai proporcingai savo daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje privalo atlyginti bendrosios dalinės nuosavybės susidariusias išlaidas).

6.       Teismas taip pat sutiko su ieškovėmis, kad pastato stogas yra bendrojo naudojimo objektas, todėl stogo remonto išlaidas privalo atlyginti ne pavieniai patalpų savininkai, o visi patalpų savininkai proporcingai savo daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, todėl šiuo atveju ginčo nutarimas, įtvirtintas protokolo 9 punkte, įpareigojant tik kelis pavienius savininkus atlyginti bendrojo naudojimo objekto (stogo) remonto išlaidas negalėjo būti priimtas, kadangi jis iš esmės prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.

7.       Teismas nurodė, kad iš byloje esančių įrodymų turinio matyti, jog patalpų savininkai yra įsteigę bendriją (atsakovę) pastato bendrojo naudojimo objektams valdyti, naudoti ir prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus, tame tarpe ir stogo priežiūrai. Anot teismo, teisės aktuose įtvirtinta, jog butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Taigi už bendrojo naudojimo objektų remonto išlaidas (šiuo atveju stogo remonto išlaidas) yra atsakingi visi patalpų savininkai proporcingai savo daliai, o ne tik dalis savininkų, todėl ginčo nutarimas, įtvirtintas protokolo 9 punktu, kuriuo yra nustatyta, jog stogo remonto išlaidas privalo padengti tik keli pavieniai butų savininkai, iš esmės prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms. Teismas pažymėjo, kad stogas yra pagrindinės pastato konstrukcijos dalis ir ji yra bendrojo naudojimo objektas, o išlaidos yra susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, todėl šiuo atveju visi patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai prisidėti prie stogo remonto išlaidų.

8.       Teismas akcentavo, kad minėtas 2011 m. butų savininkų susitarimas savo nuožiūra ir dalimis remontuoti stogą, visiškai neatitinka susitarimo proporcingumo, t. y. kaip matyti iš bylos medžiagos, 2011 m. kokiomis proporcijomis kas norėjo iš butų savininkų, taip ir suremontavo tokią stogo dalį savo nuožiūra, tokiu būdu toks kelių butų savininkų susitarimas jau 2011 m. iškreipė imperatyvias įstatymų nuostatas dėl proporcingumo, todėl šiomis aplinkybėmis remtis kaip teisiniu pagrindu, iš kurio būtų kildinamas tolesnis proporcingumas dėl stogo remonto, negalima. Teismo nuomone, ankstesnis stogo remonto dalių pasiskirstymas tarp butų ir patalpų savininkų savo nuožiūra negali būti kaip teisinis pagrindas šiuo metu nustatant stogo remonto darbų apimtis bei tenkančias proporcijas butų ir patalpų savininkams.

9.       Teismas pripažino, kad ginčijamo nutarimo dalis yra suformuluota netinkamai, t. y. neaiškiai ir nesuprantamai. Atiduodamas balsą asmuo aiškiai nesupranta už ką jis balsuoja, kadangi nėra nurodyta, kokiems subjektams yra nustatytina pareiga atlyginti remonto išlaidas, t. y. nėra nurodyti nei fizinių asmenų vardai, pavardės, nei juridinių asmenų pavadinimai, kurie privalėtų atlyginti stogo remonto išlaidas (kurie neprisidėjo prie 2011 m. remonto), todėl tokia formuluotė taip pat yra laikytina ir klaidinančia. Teismas akcentavo, kad iki šiol nėra aiškus ir tikslus nustatytas subjektų sąrašas, kurie neprisidėjo remonto darbų, o taip pat nėra aiškus remontuotinas plotas, kuris jiems priskirtinas. Taigi šiuo atveju nėra aiškus už stogo remonto išlaidas nustatytas atsakingų subjektų ratas bei konkretus stogo plotas, už kurį teks pareiga apmokėti pagal ginčo nutarimo, todėl nutarimas yra laikytinas neteisėtu ir turi būti panaikintas.

10.       Teismas vertino, kad atsakovės pozicija kas neprisidėjo prie remonto yra nevienoda bei prieštaringa ir tai pagrindžia atsakovės pateikti įrodymai, kadangi atsakovė teigia, jog tik ieškovės neprisidėjo, tačiau bylos medžiaga patvirtina, jog ne mažiau kaip trys subjektai (o ne viena ieškovė UAB „Multidora“, kaip teigia atsakovė), nebuvo prisidėję prie remonto darbų toje dalyje, kurioje yra terasa ir šiems subjektams yra paskaičiuotas 172 kv. m. stogo dalies plotas bei yra paskirstytos sumos, todėl atsakovė nepagrįstai teigia, jog tik ieškovė UAB „Multidora“ yra atsakinga už nesuremontuoto stogo dalį (kuriai suremontuoti trukdo terasa).

11.       Teismas atmetė atsakovės argumentus apie tai, kad ji šioje civilinėje byloje yra netinkama atsakovė. Pažymėjo, kad bendrijos narių visuotinis susirinkimas yra aukščiausiasis bendrijos organas, o tai reiškia, jog bendrijos narių 2022 m. gruodžio 2 d. visuotiniame susirinkime priimtas skundžiamas nutarimas yra laikomas juridinio asmens organo priimtu nutarimu. Anot teismo, atsakovė visiškai nepagrįstai teigia, kad buvo skaičiuojami tik patalpų savininkų balsai, kadangi susirinkime balsavo bendrijos nariai, kurie turi balsavimo teisę, nes yra patalpų savininkai ir dėl to turi balsavimo teisę visuotiniame susirinkime. Tokiu būdu susirinkime dalyvavo vien tik bendrijos nariai, kurie visuotiniame bendrijos narių susirinkime ir priėmė skundžiamą nutarimą, todėl šiuo atveju darytina išvada, kad atsakovė šioje civilinėje byloje yra tinkama proceso šalimi.

12.       Sprendime pažymima, kad pagal aktualų teisinį reguliavimą, balsavimo raštu iš anksto biuletenis turi būti pateikiamas iki susirinkimo (balsavimo) pradžios, kadangi susirinkimo pradžioje yra skaičiuojami susirinkę nariai bei balsavimo raštu iš anksto biuleteniai, kad būtų nustatytas kvorumas bei balsuojančiųjų skaičius. Šiuo atveju, anot teismo, S. V. biuletenis buvo pateiktas jau praėjus balsavimui ir pradėjus skaičiuoti balsus, todėl darytina išvada, kad S. V. biuletenis šiuo atveju negalėjo būti užskaitytas ir jis negalėjo dalyvauti balsavime, o tai reiškia, jog nutarimo dalis, įtvirtinta protokolo 9 punkte, negalėjo būti ir priimta, kadangi negaliojantis S. V. balsas šiuo atveju buvo lemiamas, todėl ši nutarimo dalis, įtvirtinta protokolo 9 punkte, yra naikintina ir šiuo teisiniu pagrindu. Teismas nustatė, kad bendrijos pirmininkė, šaukdama susirinkimą, nurodė, jog jis įvyks 2022 m. gruodžio 2 d. 16:00 val., adresu (duomenys neskelbtini), pirmame pastato aukšte, o tie kas negalės dalyvauti, turi galimybę iki susirinkimo pradžios (iki 16:00 val.) pateikti savo nuomonę raštu. Be to, bendrijos pirmininkė 2022 m. lapkričio 23 d. elektroniniame laiške (t. y. kvietime į susirinkimą) nurodė, jog „Taip pat primenu apie numatytą galimybę pareikšti nuomonę iš anksto užpildant prisegtuke pridedamo pranešimo šabloną, jį pasirašant fiziniu arba elektroniniu parašu ir persiunčiant elektroniniu paštu iki susirinkimo“. Teismas nustatė, kad susirinkimo metu, t. y. jau vykstant balsavimo pagal pirmąjį klausimą balsų skaičiavimui, bendrijos pranešė, jog 16:27 valandą, t. y. jau po balsavimo raštu nuomonių pateikimo laiko, dar yra gautas vieno savininko (S. V.) biuletenis, kuriame dėl 9 punkto yra prabalsuota „už“. Teismas pripažino, kad šis biuletenis akivaizdžiai buvo pateiktas pavėluotai, tačiau balsas vis tiek buvo įskaitytas ir jis iš esmės lėmė balsavimo dėl 9 punkto klausimo priėmimą, tačiau balsas nebūtų buvęs įskaitytas, tai tokiu atveju nebūtų priimtas ir ginčijamas nutarimas, todėl akivaizdu, jog S. V. balsavimo biuletenis neturėjo būti priimtas, tokiu būdu ginčo nutarimas ir šiuo pagrindu yra laikytinas nepagrįstai priimtu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13.       Atsakovė (apeliantė) Bendrija „(duomenys neskelbtini)“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodo, kad:

13.1.                      Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes neanalizavo įrodymų viseto, bylos išsprendimui reikšmingas išvadas padarė remdamasis pavieniais įrodymais, kuriuos taip pat įvertino netinkamai, neatsižvelgdamas, kad tokios išvados prieštarauja įrodymų turiniui. Teigia, kad teismas padarė išvadą, kad ginčijamu nutarimu bendrojo naudojimo objekto (stogo) remonto išlaidas buvo įpareigoti atlyginti tik keli pavieniai savininkai, iškreipiant bendraturčių proporcingo dalyvavimo bendrosios nuosavybės išlaikyme principą. Tokia teismo išvada, anot apeliantės, ne tik niekuo neparemta, tačiau ir prieštarauja paties ginčijamo nutarimo turiniui. Ginčijamu nutarimu buvo nustatyta taisyklė ne dėl viso pastato stogo, o tik dėl jo dalies, neremontuotos po 2011 m. ir esančios virš patalpų, priklausančių prie ankstesnių remontų neprisidėjusiems pastato savininkams, remonto išlaidų paskirstymo. Teismas šiuo atveju nepagrįstai ignoravo, kad 2010 – 2011 m. dalis savininkų savo lėšomis suremontavo dalį stogo, o 2022 m. buvo nustatyta, kad siekiant panaikinti vandens pratekėjimą į patalpas reikia remontuoti likusią, t. y. po 2011 m. neremontuotą, stogo dalį. Atsižvelgiant į tai, kad 2011 m. remontuoto stogo dalis buvo lygi prie remonto sutikusių prisidėti savininkų daliai bendrojoje nuosavybėje, logiška teigti, kad 2011 m. nesuremontuota stogo dalis yra lygi tuo metu prie remonto nesutikusių prisidėti savininkų daliai. Todėl, anot apeliantės, ginčijamas nutarimas atitinka CK 4.82 straipsnyje įtvirtintą proporcingumo principą. Teismas neatkreipė dėmesio, kad pačių ieškovių pateiktas 2012 m. rugsėjo 7 d. stogo remonto išlaidų apskaičiavimas patvirtina, jog ieškovės iš esmės pripažįsta ginčijamo nutarimo atitikimą proporcingumo principui.

13.2.                      Nei į bylą pateiktame atsakovės 2022 m. lapkričio 18 d. elektroniniame pranešime apie šaukiamą visuotinį susirinkimą, nei rašytiniame pranešime nėra nurodymo, kad negalintys susirinkime dalyvauti savo nuomonę raštu gali pateikti „iki susirinkimo pradžios (iki 16:00 val.)“. Tik atsakovės 2022 m. lapkričio 23 d. elektroniniame laiške įrašytas priminimas apie galimybę pareikšti nuomonę iš anksto pasirašytinai užpildant pranešimo šabloną ir persiunčiant „el. paštu iki susirinkimo“, nenurodant „iki 16:00 val.“. Šios teismo sprendime aprašytos kaip įrodytos aplinkybės akivaizdžiai turėjo įtakos teismui sprendžiant dėl S. V. balso įskaičiavimo į balsavimo dėl ginčijamo nutarimo rezultatus nepagrįstumo.

13.3.                      Teismas neatsižvelgė į tai, kad yra du savarankiški subjektai, turintys atskiras savarankiškas kompetencijas ir atsakomybes daugiabučio gyvenamojo ar kitos paskirties pastato bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros klausimais – pastato bendrija ir pastato savininkai. Taip pat neatsižvelgė, kad joks įstatymas nedraudžia tuo pačiu metu organizuoti ir vykdyti tiek bendrijos narių visuotinį susirinkimą, tiek visuotinį visų pastato savininkų susirinkimą, o toks bendras sutampantis susirinkimas nepanaikina bendrijos narių susirinkimo (kaip juridinio asmens – bendrijos, aukščiausiojo organo) ir namo savininkų susirinkimo kompetencijų ir atsakomybių atskirumo, nepadaro jų vienu teisiniu santykių subjektu. Teigia, kad teismo išvada, jog ginčijamą nutarimą priėmė ne visuotinis pastato savininkų susirinkimas, o atsakovė – bendrija, prieštarauja byloje esančių įrodymų turiniui. Susirinkimo dalyvių sąraše yra aiškiai nurodyta, kad tai yra bendrijos (duomenys neskelbtini) narių ir visų pastato (duomenys neskelbtini) patalpų savininkų visuotiniame susirinkime dalyvių sąrašas. Anot apeliantės, teismas neįvertino, jog kiti įrodymai patvirtina, kad ginčijamas nutarimas buvo priimtas būtent pastato savininkų, o ne bendrijos narių. Nurodo, kad į bylą pateiktame atsakovės 2022 m. lapkričio 18 d. elektroniniame laiške bendrijos nariams ir pastato savininkams, kaip ir keliuose kituose dokumentuose esantis parašymas, kad šaukiamas visuotinis bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narių susirinkimas, vertintinas kaip akivaizdus rašymo apsirikimas arba trumpinimas, ir niekaip nepaneigia, kad ginčijamą sprendimą priėmė ne atsakovės organas, o visuotinis pastato savininkų susirinkimas.

13.4.                      Teismas pažeidė proceso teisės normas, reguliuojančias teismo sprendimo surašymą ir sprendimo motyvavimą, nes iš esmės pažodžiui perrašė raštu pateiktą ieškovių atstovo baigiamąją kalbą, nepateikė atsakovės, teismo posėdžiuose dalyvavusio trečiojo asmens V. S. nurodytų argumentų analizės. Teigia, kad teismas visus atsakovės argumentus atmetė jų net neįvardindamas ir nesusiedamas su sprendime aptariamomis aplinkybėmis ir išvadomis. Nurodo, kad teismas nenurodė jokios teisės normos, kuri įpareigotų bendraturčių susirinkimų sprendimuose dėl bendrojo naudojimo objektų išlaikymo konkrečiai įvardinti atitinkamu sprendimu įpareigojamus subjektus ar draustų priimti sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų išlaikymo išlaidų paskirstymo principinės (nesukonkretintos tiesiogiai įvardinant įpareigojamus subjektus) taisyklės. Teismas nieko nepasisakė, kodėl nėra galimas ar yra ydingas subjektų individualizavimas ginčijamame nutarime nurodant požymius, pagal kuriuos iš esmės galima nustatyti konkrečius subjektus. Apeliantė laikosi pozicijos, kad iš teismo sprendimo neaišku, kuri konkrečiai ginčijamo nutarimo teksto dalis duoda pagrindą teismui visą nutarimą vertinti kaip nekonkretų. Ginčijamame nutarime įvardinta, kad jo priėmimo metu reikalingą stogo dalies remontą privalo apmokėti tie pastato patalpų savininkai, kurie neprisidėjo prie stogo remonto 2011 m. ar vėliau, proporcingai savo daliai. Vien tik tai, kad pačiame nutarime nėra įvardinti konkretūs įpareigojami asmenys, neduoda pagrindo teigti, kad nutarimas yra nekonkretus ar neaiškus, nes jame pakanka požymių (kriterijų), pagal kuriuos konkretūs įpareigojami subjektai galės būti nustatyti nutarimo įgyvendinimo eigoje.

13.5.                      Proporcingumo principo įgyvendinimas yra paremtas ne konkrečių pastato savininkų įvardijimu, o faktinių CK 4.82 straipsnio 7 dalyje nurodytų dydžių (savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykio) nustatymu. Apeliantės teigimu, iš skundžiamo teismo sprendimo neaišku, kodėl teismas atmetė atsakovės argumentus, jog byloje nustatytos ir neginčijamos aplinkybės: 2011 m. buvo remontuojama stogo dalis, atitinkanti prie stogo remonto apmokėjimo sutikusiems prisidėti savininkams priskirtiną stogo plotą (t. y. proporcingai sutikusių prisidėti prie remonto savininkų daliai bendrojoje nuosavybėje); šiuo metu remonto reikia ir jis planuojamas atlikti stogo daliai, kuri nebuvo remontuota 2011 m.; tai pagrindžia, jog būtent proporcingumo principas ir reikalauja, jog dabar remontą apmokėtų tie, kas prie ankstesnio stogo remonto nėra prisidėję. Teigia, kad teismas taip pat nenurodė, kokia byloje esanti medžiaga leido padaryti išvadą, kad 2011 m. stogo remontas buvo atliekamas atskirų savininkų savo nuožiūra bet kaip nusistatytomis dalimis. Tuo tarpu byloje yra trečiojo asmens V. S. pateikti detalūs savininkų dalių apskaičiavimai, pagal kuriuos buvo apskaičiuotas 2010/2011 m. remontuotinos stogo dalies dydis ir jos remonto kaštų paskirstymas pastato savininkams. Sprendime nėra nurodomi motyvai, kodėl teismas atmetė atsakovės argumentą, kad vien pats faktas, kad dauguma savininkų balsavo už šį nutarimą, rodo jo aiškumą.

13.6.                      Teismas netinkamai išaiškino ir taikė materialinės teisės normas, nes sutapatino atskirus teisės subjektus (bendrija ir pastato savininkus), atsakovei, kaip pastate įkurtai bendrijai, perkeldamas atsakomybę už pastato savininkų susirinkimo priimtą ginčijamą nutarimą, taip pat nepagrįstai nusprendė, kad vieno iš pastato savininko ir bendrijos nario – S. V. raštu išreikštas balsas negalėjo būti įskaičiuotas į balsavimo rezultatus. Teigia, kad Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalies nuostatos nenustato taisyklės, kad susirinkimo dalyviai turi būti suregistruoti iki susirinkimo pradžios, taip pat nenustato draudimo įregistruoti ir leisti balsuoti susirinkime pavėlavusius susirinkimo dalyvius. Akcentuoja, kad S. V. balsas susirinkimo kvorumo (ne)buvimo nenulėmė, sprendimo dėl to nepakeitė. Visi susirinkimo dalyviai su S. V. balsu buvo supažindinti kaip ir su kitais pareiškusiais nuomonę iš anksto. Visi susirinkimo dalyviai su S. V. išankstinio balsavimo biuleteniu galėjo susipažinti lygiai kaip ir su kitų taip balsavusiųjų. Dėl šių priežasčių nebuvo jokio teisinio pagrindo S. V. balso neužskaityti, ypač dėl ginčijamo nutarimo, kuris darbotvarkėje buvo įrašytas 9 numeriu ir buvo sprendžiamas susirinkimo antroje pusėje.

14.       Trečiasis asmuo UAB „Balžeko bitės“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad:

14.1.                      Teismas pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias pastato butų ir kitų patalpų savininkų pareigas proporcingai savo turimai daliai išlaikyti ir prisidėti prie pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir remonto. Sprendime padarė nepagrįstą išvadą, kad skundžiamu nutarimu ne visi, o tik pavieniai pastato savininkai įpareigoti apmokėti 2022 m. reikalingu pripažinto dalies stogo remonto kaštus. Teigia, kad teismas „įteisino“ situaciją, kad vieni pastato patalpų savininkai (ieškovės) nebus prisidėję prie pastato stogo remonto darbų kompensavimo, o kiti savininkai stogo remonto darbus turės kompensuoti dukart, o tai pažeidžia CK 4.82-4.83 straipsnius ir pastato savininkų lygiateisiškumo bei solidarumo principus. Trečiojo asmens teigimu, teismas neįvertino skundžiamo nutarimo turinio ir tikslo faktinių aplinkybių kontekste, neatsižvelgė į vieną esminių bylos faktų, kad dalis pastato savininkų apmokėjo 2011 m. atlikto dalies stogo remonto darbus, todėl savo pareigą prisidėti prie stogo kaip pastato bendrojo naudojimo objekto priežiūros ir išlaikymo jau įvykdė ir neprivalo būti „apmokestinti“ dukart prie stogo remonto visiškai neprisidėjusių savininkų atžvilgiu.

14.2.                      Skundžiamame nutarime identifikuota, kad naujų stogo remonto darbų išlaidos bus priskirtos tiems asmenims, kurie neprisidėjo prie 2011 m. atlikto dalies stogo remonto. Teigia, kad konkrečių asmenų vardų, pavardžių, adresų skundžiamame nutarime įrašymas reiškia galimą asmens duomenų netinkamą panaudojimą ir nepagrįstą jų paviešinimą ir gali būti vertinamas kaip prieštaraujantis BDAR ir kitų asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, todėl susirinkimo rengėjai neturėjo ir neprivalėjo prisiimti tokios rizikos ir konkrečiais asmenimis detalizuoti skundžiamo nutarimo turinį. Konkrečių asmenų skundžiamame nutarime įvardijimas yra pernelyg kazuistiškas ir prieštaraujantis protingumo bei teisingumo principams, kadangi per klaidą neįrašius kokio asmens, sektų išvada, kad toks asmuo neprivalo prisidėti prie stogo remonto darbų išlaidų kompensavimo.

14.3.                      Teismas pažeidė procesines teisės normas, patenkindamas ieškinį netinkamo atsakovo – bendrijos atžvilgiu. Teigia, kad pagal teisinį reguliavimą, klausimas dėl pastato stogo remonto kaštų paskirstymo tarp pastato butų ir patalpų savininkų tenka išimtinai pastato butų ir patalpų savininkų kompetencijai, o ne bendrijai. Pabrėžia, kad bendrija tik organizavo ir sušaukė susirinkimą, tačiau bendrija teisės normų nėra numatyta subjektu, atsakingu už pastato savininkų priimtus sprendimus.

14.4.                      Atkreipia dėmesį į faktą, kad 2023 m. rugsėjo 13 d. įvyko dar vienas bendras bendrijos narių ir pastato butų ir kitų patalpų savininkų visuotinis susirinkimas, kurio metu savininkai balsų dauguma iš esmės priėmė patikslintą, bet pagal savo esmę iš esmės tokį patį kaip ginčijamas nutarimą, o tai reiškia, kad savininkų valia šiuo klausimu yra nuosekli.

15.       Ieškovės UAB „Multidora“ ir S. S. I. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 3 d. sprendimą civilinėje byloje palikti nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad:

15.1.                      Atsakovė taip ir nenurodė tikslaus asmenų skaičiaus, kurie neva neprisidėjo prie stogo remonto darbų 2011 m.; pati atsakovė iki šiol niekaip neapsisprendžia, kiek gi iš tikrųjų asmenų neprisidėjo prie stogo remonto darbų 2011 m. ir kiek asmenų 2017 metais atsisakė tokių remonto darbų, tačiau vis tiek dėl nežinomų priežasčių laikosi pozicijos, jog skundžiamo nutarimo dalis, yra tinkama ir pasako neva tikslų subjektų skaičių, kurie neprisidėjo prie stogo remonto darbų 2011 m.;

15.2.                      Skundžiama nutarimo dalis pažeidžia proporcingumo principą, nes buvo nustatytos netinkamos proporcijos. Dokumento stogo remonto išlaidų apskaičiavimas pirmame lape nurodyta, jog „kiek konkrečiam savininkui, suremontavusiam stogą, atitinka suremontuoto ploto dalis proporcingai jų patalpų plotui (1 kv. m): 728,77 : 1167,87= 0,624“. Tuo tarpu šio dokumento antrame lape jau nurodoma, jog „formulė, pagal kurią apskaičiuojama, kiek konkrečiam savininkui priklauso remontuoti stogo dalį: 0,68934168103 x savininko patalpų plotas“. Taigi antrame lape jau nurodoma visai kitokia proporcija 0,689. Šios aplinkybės patvirtina, kad darant stogo remonto darbus 2010 m. ir 2011 m. buvo skirtingos išlaidų paskirstymo proporcijos. Be to, ieškovės UAB „Multidora“ nuosavybės teise turimas patalpų plotas (ginčo objekte) yra padidėjęs lyginant su 2010 m. ir 2011 m.

15.3.                      Atsakovė nepagrįstai ir iškreipiant bylos faktines aplinkybes aiškina, jog pirmosios instancijos teismas neva netinkamai įvertino aplinkybę, jog S. V. balsas turėjo būti neįskaitytas. Pabrėžia, kad pati Bendrijos pirmininkė aiškiai nurodė, jog balsavimo raštu biuleteniai yra priimami iki susirinkimo pradžios, t. y. iki 16:00 val., tuo tarpu teisinis reglamentavimas numato, jog balsavimo raštu iš anksto biuletenis turi būti pateikiamas iki susirinkimo (balsavimo) pradžios, kadangi susirinkimo pradžioje yra skaičiuojami susirinkę nariai bei balsavimo raštu iš anksto biuleteniai, kad būtų nustatytas kvorumas bei balsuojančiųjų skaičius. Šiuo atveju, S. V. biuletenis buvo pateiktas jau praėjus balsavimui ir pradėjus skaičiuoti balsus, todėl negalėjo būti užskaitytas ir jis negalėjo dalyvauti balsavime.

15.4.                      Teismas pagrįstai konstatavo, jog ginčijamą nutarimą priėmė bendrijos organas – visuotinis narių susirinkimas. Taigi atsakovė nepagrįstai teigia, jog ji yra netinkama atsakovė. Atsakovė nepagrįstai teigia, jog buvo skaičiuojami tik patalpų savininkų balsai, kadangi susirinkime balsavo bendrijos nariai, kurie turi balsavimo teisę, nes yra patalpų savininkai ir dėl to turi balsavimo teisę visuotiniame susirinkime. Susirinkime dalyvavo vien tik bendrijos nariai, tą galima matyti iš dalyvavusių asmenų sąrašo. 

Teisėjų kolegija

      k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

17.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

18.       Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 3 d. sprendimo teisėtumo atsakovės Bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ apeliaciniame skunde ir trečiojo asmens UAB „Balžeko bitės“ bei ieškovių UAB „Multidora“ ir S. S. I. atsiliepimuose išdėstytų argumentų kontekste.

Dėl naujų įrodymų

19.       Atsakovė Bendrija „(duomenys neskelbtini)“ kartu su apeliaciniu skundu teikia ir prašo apeliacinės instancijos teismo prijungti prie nagrinėjamos bylos naujus įrodymus – 2023 m. rugsėjo 13 d. visuotinio bendrijos (duomenys neskelbtini) ir pastato, adresu (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimo protokolo kopiją. Paaiškina, kad šis protokolas pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas iškarto po susirinkimo (tą pačią dieną), todėl akivaizdu, kad anksčiau teismui jis negalėjo būti pateiktas. Be to, atsakovės pirmininkė teismo posėdžio metu paaiškino priežastis, kodėl pats susirinkimas nebuvo sušauktas anksčiau (šio visuotinio bendrijos narių ir Pastato savininkų susirinkimo sušaukimą inicijavo ieškovė UAB „Multidora“, tačiau susirinkimo sušaukimui reikalingus dokumentus pateikė labai vėlai). Teigia, kad pirmosios instancijos teismo atsisakymas priimti šį įrodymą yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl egzistuoja pagrindas šį rašytinį įrodymą į bylą priimti apeliacijos stadijoje ne tik dėl pirmosios instancijos teismui nurodytų priežasčių, tačiau ir dėl to, kad jis patvirtiną tikrąją pastato savininkų daugumos valią dėl ginčijamo nutarimo. Ieškovės savo atsiliepime į apeliacinį skundą prašo netenkinti atsakovės prašymo ir nepriimti naujų įrodymų, kadangi, anot ieškovių, šie įrodymai buvo pateikti pavėluotinai net pirmosios instancijos teisme. Nurodo, kad pateikus pirmosios instancijos teismui šį įrodymą prieš pat teismo posėdį (2023 m. rugsėjo 14 d.), ieškovių atstovas nesutiko, kad būtų prijungtas šis įrodymas, nes būtų reikėję atidėti teismo posėdį, siekiant tikslinti ieškinį ir skundžiant teismui ir šį sprendimą ir taip būtų buvęs užvilkintas bylos nagrinėjimas, todėl teismas ir dėl to neprijungė šio įrodymo. Ieškovių teigimu, tokį bendrijos sprendimą buvo galima priimti žymiai anksčiau (bei sušaukti visuotinį susirinkimą), o bendrijos pirmininkės paaiškinimai į teismo klausimą, kodėl tik prieš teismo posėdį buvo sušauktas susirinkimas, buvo, jog tai negalėjo būti padaryta anksčiau dėl atostogų. Ieškovės papildomai nurodo, kad šis protokolas yra nesusijęs su nagrinėjama byla, kadangi šioje byloje yra ginčijama 2022 m. gruodžio 2 d. nutarimo dalis, o 2023 m. rugsėjo 13 d. nutarimu priimti sprendimai yra atskiras apskundimo objektas.

20.       CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, jeigu jie galėjo būti pateikti anksčiau, nebent pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Be to, CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

21.       Kaip jau nurodė šalys savo procesiniuose dokumentuose, 2023 m. rugsėjo 13 d. visuotinio bendrijos (duomenys neskelbtini) ir pastato, adresu (duomenys neskelbtini) savininkų susirinkimo protokolo kopija, kaip rašytinis įrodymas, buvo atsakovės teiktas pirmosios instancijos teisme (įrodymai teikti 2023 m. rugsėjo 13 d., teisme užregistruoti 2023 m. rugsėjo 14 d.). Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovės papildomai teikiamus įrodymus pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti 2023 m. rugsėjo 14 d. žodinio teismo posėdžio metu, nurodydamas, jog toks rašytinių įrodymų pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, kadangi ieškovės dėl pateikto protokolo jau buvo pasiruošę reikšti patikslintus ieškinio reikalavimus. Posėdžio metu teismas taip pat pažymėjo, kad nuo paskutinio teismo posėdžio, įvykusio 2023 m. gegužės 16 d., atsakovė turėjo pakankamai laiko, jog būtų sušauktas susirinkimas ir savalaikiai teismui bei kitoms proceso šalims pateiktas susirinkimo protokolas. Pažymėtina, kad CPK 181 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, jeigu šie įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau, o jų vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad aptariamu atveju naujų įrodymų priėmimas pirmosios instancijos teisme galėjo užvilkinti bylos nagrinėjimą. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas turėjo CPK numatytą pagrindą atsisakyti priimti atsakovės teikiamus naujus įrodymus.

22.       Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymai turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

23.       Kaip buvo nurodyta anksčiau, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti atsakovės teikiamą įrodymą. Tuo tarpu sprendžiant dėl teikiamo protokolo įtakos šiam apeliaciniam procesui pažymėtina, jog iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad ieškovės Vilniaus miesto apylinkės teismui yra pateikę ieškinį dėl Bendrijos 2023 m. rugsėjo 13 d. visuotinio susirinkimo nutarimo dalies, įtvirtinto protokolo 6 punkte, panaikinimo (civilinės bylos Nr. e2-3282-1102/2024). Nors šiuo metu ieškinio priėmimo klausimas nėra išspręstas, nes 2024 m. sausio 2 d. teismo nutartimi ieškovėms buvo nustatytas įpareigojimas pašalinti ieškinio trūkumus, tačiau, kolegijos nuomone, tokia faktinė situacija sudaro pagrindą pripažinti, kad tarp ginčo šalių ir toliau egzistuoja nesutarimai dėl apmokėjimo už stogo remonto darbus paskirstymo tarp pastato savininkų, todėl tokio įrodymo (protokolo dalies), kurio teisėtumas yra ginčijamas teismine tvarka, prijungimas prie nagrinėjamos bylos šiuo atveju nebus tikslingas sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą. Atsižvelgiant į tai, atsakovės teikiamus naujus įrodymus atsisakytina priimti.

24.       Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovės taip pat teikia naujus įrodymus – UAB „Lydera“ sąmatą-pasiūlymą, datuojamą 2022 m. rugpjūčio 3 d., ir prašo šį įrodymą prijungti prie bylos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau aptartą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme, atsisako priimti ieškovių teikiamą sąmatą-pasiūlymą, nes pastaroji, atsižvelgiant į jos parengimo, galėjo būti pateikta nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir ieškovės iš esmės nepaaiškino, dėl kokių priežasčių delsė pateikti šį įrodymą į bylą anksčiau.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

25.       Byloje nustatyta, kad pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) iš viso yra 36 patalpos, suformuotos kaip savarankiški nekilnojamojo turto objektai. Atsakovė Bendrija „(duomenys neskelbtini)“ yra pastato patalpų savininkų įkurta pastato bendrojo naudojimo objektams valdyti, iš viso turinti 25 narius.

26.       Bylos medžiaga patvirtina, kad 2010/2011 m. pastatą administravusi įmonė UAB „Toleita“ nustatė pastato stogo kapitalinio remonto poreikį, tačiau dalis pastato savininkų su siūlomu remontu sutiko, o dalis savininkų (tame tarpe ir ieškovės), prie stogo remonto prisidėti atsisakė, todėl nuspręsta remontuoti tik stogo dalį, atitinkančią prie remonto prisidėjusių pastato savininkų dalį bendrojoje nuosavybėje. 

27.       Bylos duomenimis, 2022 m. gruodžio 2 d. įvyko Bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narių ir visų pastato (duomenys neskelbtini) patalpų savininkų visuotinis susirinkimas, kurio metu buvo svarstomi šie klausimai: 1) susirinkimo pirmininko rinkimai; 2) susirinkimo sekretoriaus rinkimai; 3) pastato (duomenys neskelbtini), vidaus tvarkos taisyklių tvirtinimas; 4) dėl ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo; 5) ginčų nagrinėjimo komisijos narių rinkimai; 6) dėl pastato (duomenys neskelbtini) koridorių, įregistruotų atskiru nekilnojamojo turto objektu, tačiau naudojamų bendrai visų pastato bendraturčių, teisinio likimo; 7) dėl pastato (duomenys neskelbtini), koridorių, įregistruotų atskiru nekilnojamojo turto objektu, tačiau naudojamų bendrai dalies pastato bendraturčių, valymo išlaidų paskirstymo; 8) dėl pritarimo išoriniams kondicionierių blokams ant pastato (duomenys neskelbtini) fasado ir jų dekoratyvinės apdailos įrengimui; 9) dėl pastato (duomenys neskelbtini) stogo remonto išlaidų paskirstymo; 10) dėl ant pastato (duomenys neskelbtini) stogo esančių inžinerinių statinių ir įrenginių (jų atskirų elementų) nustatymo.

28.       Byloje nustatyta, kad į šaukiamą susirinkimą atvyko 5 nariai, iki susirinkimo gauta 15 narių pasirašytų pranešimų dėl išankstinės nuomonės susirinkimo darbotvarkės klausimais, tokiu būdu susirinkime dalyvavo 20 bendrijos narių, t. y. daugiau kaip pusė visų bendrijos narių. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, į susirinkimą atvyko 9 patalpų savininkai, iki susirinkimo gauta 22 patalpų savininkų pasirašyti pranešimai dėl išankstinės nuomonės susirinkimo darbotvarkės klausimais, todėl teismas laikė, jog susirinkime dalyvavo 31 patalpos savininkai, t. y. daugiau kaip pusė visų pastate esančių patalpų savininkų. Byloje nustatyta, kas kiekvienas bendrijos narys yra bent vienos patalpos savininkas. Balsuojant susirinkimo darbotvarkės klausimais, patenkančiais tik į visuotinio bendrijos narių susirinkimo kompetenciją, buvo skaičiuojami tik bendrijos narių balsai, o klausimais, patenkančiais į visų pastato patalpų savininkų susirinkimo kompetenciją – patalpų savininkų balsai (atskirai).

29.       Iš byloje pateikto susirinkimo protokolo nustatyta, kad 9-uoju darbotvarkės klausimu dėl pastato (duomenys neskelbtini) stogo remonto išlaidų paskirstymo buvo siūloma: 2011 m. ar vėliau neremontuotos pastato (duomenys neskelbtini) stogo dalies remonto, siekiant pašalinti pastato stogo defektus, sąlygojančius pratekėjimą į patalpas, išlaidas paskirstyti pastato patalpų savininkams, kurie neprisidėjo prie pastato stogo dalies remonto 2011 m. ar vėliau, proporcingai kiekvieno jų daliai (konkrečiam patalpų savininkų tenkanti išlaidų dalis apskaičiuojama remonto išlaidas padalijant iš visiems prie stogo remonto 2011 m. ar vėliau neprisidėjusiems savininkams priklausančių patalpų plotų sumos ir padauginant iš konkrečiam tokiam patalpų savininkui priklausančių patalpų ploto). „Už“ nurodytą nutarimą balsavo 14 patalpų savininkai, „prieš“ 13 patalpų savininkai, „susilaikė“ – 4 patalpų savininkai, todėl nutarimas buvo priimtas. Nagrinėjamoje byloje ieškovės, nesutikdamos su šia nutarimo dalimi, pareiškė ieškinį dėl nutarimo dalies panaikinimo, kurį pirmosios instancijos teismas tenkino pilna apimtimi, tačiau atsakovė dėl tokio teismo sprendimo pateikė apeliacinį skundą.

Dėl skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo

30.       Vienas iš pagrindinių atsakovės argumentų, kuriais ji grindė ieškinio nepagrįstumą ir kurį atsakovė taip pat palaiko apeliaciniame skunde, yra, jog atsakovė nėra tinkama šalis byloje, nes ginčijamas nutarimas buvo priimtas ne atsakovės, kaip pastatą administruoti įsteigtos bendrijos, o pastato savininkų. Anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog kiti įrodymai patvirtina, kad ginčijamas nutarimas buvo priimtas būtent pastato savininkų, o ne bendrijos narių. Nurodo, kad į bylą pateiktame atsakovės 2022 m. lapkričio 18 d. elektroniniame laiške bendrijos nariams ir pastato savininkams, kaip ir keliuose kituose dokumentuose esantis parašymas, kad šaukiamas visuotinis bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narių susirinkimas, vertintinas kaip akivaizdus rašymo apsirikimas arba trumpinimas, ir niekaip nepaneigia, kad ginčijamą sprendimą priėmė ne atsakovės organas, o visuotinis pastato savininkų susirinkimas.

31.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas) arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009). Tam, kad asmens, kuris kreipėsi į teismą, pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-681-378/2015).

32.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, jog Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos įstatymo (toliau – DNSBĮ) 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Taigi butų ir kitų patalpų savininkai savo teises įgyvendina per bendriją, todėl jos valdymo organų priimami sprendimai laikomi priimti pačios bendrijos ir yra privalomi bendrijos nariams, o tam tikrais atvejais ir butų ir kitų patalpų savininkams, neįstojusiems į bendriją. Nagrinėjamu atveju iš byloje pateikto 2022 m. gruodžio 2 d. susirinkimo dalyvių sąrašo matyti, kad visi dvidešimt susirinkimo dalyvių (tiek tų, kurie dalyvavo susirinkime tiesiogiai, tiek tų, kurie pareiškė nuomonę iš anksto raštu) yra kartu ir bendrijos nariai. Be to, pažymėtina, jog ginčijamas sprendimas priimtas dėl pastato savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio objekto (stogo konstrukcijos) remonto kaštų paskirstymo, todėl tokio pobūdžio sprendimas laikytinas patenkančiu į įstatyme numatytas bendrijos kompetencijos ribas ir laikytinas priimtu pačios bendrijos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog bendrija yra tinkama atsakovė šioje byloje.

33.       Pirmosios instancijos teismui pripažinus, jog skundžiamo susirinkimo nutarimo, priimto 9-uoju darbotvarkės klausimu, formuluotė yra nekonkretizuota ir neaiški bei iš esmės neatitinkanti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 3 dalyje numatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, atsakovė apeliaciniame skunde kritikuoja teismo atliktą įrodymų vertinimą ir šiuo pagrindu padarytas išvadas. Anot apeliantės, teismas ignoravo, kad 2010 – 2011 m. dalis savininkų savo lėšomis suremontavo dalį stogo, o 2022 m. buvo nustatyta, kad siekiant panaikinti vandens pratekėjimą į patalpas reikia remontuoti likusią, t. y. po 2011 m. neremontuotą, stogo dalį, tokiu būdu minėtas proporcingumo principas nebuvo pažeistas. Apeliantė taip pat akcentuoja, kad teismas nenurodė jokios teisės normos, kuri įpareigotų bendraturčių susirinkimų sprendimuose dėl bendrojo naudojimo objektų išlaikymo konkrečiai įvardinti atitinkamu sprendimu įpareigojamus subjektus ar draustų priimti sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų išlaikymo išlaidų paskirstymo principinės (nesukonkretintos tiesiogiai įvardinant įpareigojamus subjektus) taisyklės.

34.       CK 4.85 straipsnyje yra reglamentuojama butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimas. Šio straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą; bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-642-916/2015).

35.       CK 4.85 straipsnio 1–7 dalyse ir įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta teisės normų visuma užtikrina butų ir kitų patalpų savininkų teises, kai yra priimami butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai pagal CK 4.85 straipsnį. Esminiai šiose normose įtvirtinti butų ir kitų patalpų savininkų sprendimų priėmimo reikalavimai yra susiję su sprendimų priėmimo iniciatyvos teisės, pareigos pateikti bendraturčiams atitinkamą informaciją (įskaitant informacijos apie balsavimą suteikimą, balsavimo biuletenių įteikimą, viešo protokolo paskelbimą ir kt.), kvorumo ir sprendimui priimti reikalingos daugumos reguliavimu. Šių reikalavimų įgyvendinimas yra itin reikšminga bendraturčių teisių priimant sprendimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės užtikrinimo garantija atsižvelgiant į tai, kad CK 4.85 straipsnis, nustatydamas paprastesnę bendraturčių sprendimų priėmimo tvarką, įtvirtina išimtį iš bendrosios CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendraturčių sprendimų priėmimo taisyklės, maksimaliai užtikrinančios įstatymo garantuotą savininko teisių apsaugą. Tik tinkamu teisės aktais reglamentuotos pareigos bendraturčiams suteikti reikiamą informaciją realizavimu bus užtikrintas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principų įgyvendinimas. Reikalavimas bendraturčiams suteikti visą reikiamą informaciją bendraturčių sprendimų priėmimo procese užtikrina, kad bendraturčiai, gavę visą reikiamą informaciją, galėtų ne tik priimti sprendimus turėdami visą sprendimui priimti reikšmingą informaciją, bet ir turėtų galimybę esant poreikiui tinkamai ir laiku apginti savo teises, įskaitant ir kitų bendraturčių sprendimų priėmimo inicijavimą ir pan. Todėl šie reikalavimai yra imperatyvaus pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-482-1075/2017).

36.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad butų ir kitų patalpų savininkų sprendimų priėmimo institutas savo prigimtimi bei sprendimų priėmimo tvarkos reguliavimu yra artimiausias juridinių asmenų organų sprendimų institutui. Tokią nuomonę suponuoja ir DNSBĮ 12 straipsnyje nustatytas reguliavimas, nustatantis, kad tam tikrais atvejais, kai sprendimai turi būti priimami visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimo, šių sprendimų priėmimui yra taikomos šio įstatymo 11 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios daugiabučio namo bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimų priėmimą. Šiuo atveju įstatymas įtvirtina, kad visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimo šaukimui ir sprendimų priėmimui mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikomos šio įstatymo 11 straipsnio nuostatos. Tokiu būdu butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti pripažinti negaliojančiais remiantis mutatis mutandis CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytais pagrindais, t. y. šie sprendimai gali būti pripažinti negaliojančiais, jei jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms arba protingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-482-1075/2017).

37.       Nagrinėjamu atveju iš esmės nekyla ginčo dėl tos faktinės aplinkybės, jog 2010/2011 m. remontuojant pastato stogą dalis pastato savininkų su siūlomu remontu sutiko ir prie jo prisidėjo, o dalis savininkų (tame tarpe ir ieškovės), prie stogo remonto prisidėti atsisakė, todėl buvo remontuota tik dalis stogo, atsižvelgiant į sutikusių pastato savininkų turimą nuosavybės dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Tačiau nagrinėjamoje byloje ieškovės apeliuoja būtent į ginčijamo 9-uoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo formuluotę, teigiant, jog joje nėra konkrečiai nurodyta, kokiems subjektams yra nustatyta pareiga atlyginti remonto išlaidas, t. y. nėra nurodyti fizinių asmenų vardai, pavardės bei juridinių asmenų pavadinimai, kurie privalėtų atlyginti stogo remonto išlaidas. Dar daugiau, ieškovės šiame procese nuosekliai laikėsi pozicijos, jog atsakovė nepateikė jokių 2011 m. buvusio stogo remonto dalyvių sąrašų, nei koks konkrečiai plotas buvo suremontuotas, nei kas ir kiek apmokėjo už atliktus darbus, nei atliktų remonto darbų priėmimo aktų, nei sąskaitų nei apmokėjimų patvirtinimo. Ieškovės taip pat atkreipė dėmesį, jog atsakovė nėra nuosekli dėl subjektų, neprisidėjusių prie stogo remonto, nes iš pradžių yra teigiama, jog už 2011 m. remontą nesumokėjo tik ieškovė UAB „Multidora“, vėliau teigiama, jog neprisidėjo ir asmuo, pavarde G. (kurio patalpas šiuo metu nuosavybės teise valdo ieškovė S. S. I.), be to, prie stogo remonto galimai neprisidėjo ir dar du subjektai – UAB „Litectus“ (kuri šio metu jau yra bankrutavusi), UAB „Arigera“. Teisėjų kolegijos vertinimų, ieškovės pagrįstai atkreipia dėmesį į nesuremontuoto stogo ploto pokytį, kuris vienu atveju tam tikruose dokumentuose paskaičiuotas 172 kv. m, kitu – 285 kv. m; taip pat nėra aišku, kaip turėtų būti paskirstomos stogo remonto išlaidos būtent ieškovės UAB „Multidora“ atžvilgiu, byloje esant duomenų, jog pastaroji šiuo metu yra įgijusi ir nuosavybės teise valdo daugiau pastato ploto nei 2011 m. stogo remonto atlikimo momentu.

38.       Teisėju kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus sutinka su apeliante, jog nei CK ketvirtosios knygos, nei DNSBĮ nuostatos įsakmiai neįpareigoja bendraturčių susirinkimų sprendimuose dėl bendrojo naudojimo objektų išlaikymo konkrečiai įvardinti atitinkamu sprendimu įpareigojamus subjektus ar draustų priimti sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų išlaikymo išlaidų paskirstymo principinės taisyklės. Vis dėlto, anksčiau paminėtų aplinkybių kontekste, skundžiamo nutarimo, priimto 9-uoju darbotvarkės klausimu, formuluotė laikytina ydinga ir iš esmės neatitinkančia protingumo ir sąžiningumo principų, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nutarimą pripažino kaip suformuluotą netinkamai, t. y. neaiškiai ir nesuprantamai bei pripažino formuluotę klaidinančia.

39.       Nors atsakovė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kodėl nėra galimas subjektų individualizavimas ginčijamame nutarime nurodant požymius, pagal kuriuos iš esmės galima nustatyti konkrečius subjektus, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, vien nutarimo formuluotėje nurodytas subjektų individualizavimo kriterijus „išlaidas paskirstyti pastato patalpų savininkams, kurie neprisidėjo <...> 2011 m. ar vėliau, proporcingai kiekvieno jų daliai“ nėra pakankamai išsamus, atsižvelgiant į ieškovių keliamus klausimus tiek dėl neaiškumo, kiek tai susiję su asmenimis, kurie (ne)prisidėjo prie remonto, tiek dėl remontuotino ploto dydžio ir kitų. Šiame kontekste teisėjų kolegija kritiškai vertina trečiojo asmens UAB „Balžeko bitės“ atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentą, jog konkrečių asmenų vardų, pavardžių, adresų skundžiamame nutarime įrašymas reiškia galimą asmens duomenų netinkamą panaudojimą ir nepagrįstą jų paviešinimą ir gali būti vertinamas kaip prieštaraujantis BDAR ir kitų asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai, toks subjektų, neprisidėjusių prie stogo remonto 2011 m. ar vėliau neindividualizavimas bei nekonkretizavimas sudaro prielaidas įvairiai interpretuoti skundžiamą nutarimą ir gali sukelti dar daugiau konfliktų bei teisinių ginčų ateityje vykdant tokį nutarimą ir įpareigojant konkrečius atsakingus asmenis atlyginti už stogo remonto darbus.

40.       Atsakovė apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad esminis subjektų, neprisidėjusių prie stogo remonto atskyrimo kriterijus yra, jog proporcingumo principas ir reikalauja, kad šiuo metu remontą apmokėtų tie, kas prie ankstesnio stogo remonto 2011 m. nėra prisidėję. Dar daugiau, apeliantė nurodo, kad byloje yra trečiojo asmens V. S. pateikti detalūs savininkų dalių apskaičiavimai, pagal kuriuos buvo apskaičiuotas 2010/2011 m. remontuotinos stogo dalies dydis ir jos remonto kaštų paskirstymas pastato savininkams. Vis dėlto, teisėjų kolegija kritiškai vertina šiuos apeliacinio skundo argumentus, kadangi tokia apeliantės pozicija suponuoja, jog ji pakankamai aiškiai suvokia ir geba identifikuoti subjektus, neprisidėjusius prie stogo remonto 2011 m. ir kuriems šiuo metu paskirstytinos išlaidos už nesuremontuotos stogo dalies remonto darbus. Tačiau apeliantė nei bylos nagrinėjimo metu pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme, nei savo procesiniuose dokumentuose, nei žodinių teismo posėdžių metu aiškiai tokių subjektų neįvardijo, nekonkretizavo, tuo tarpu byloje esantys įrodymai leidžia daryti prielaidą, jog tokių subjektų ratas nėra apibrėžtas, nes kiekvienu atveju įvardijami skirtingi fiziniai ir juridiniai asmenys. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks skundžiamo nutarimo dalies bei ginčo situacijos neaiškumas yra esminis, kadangi nuo to iš esmės priklauso faktinis išlaidų už remontą paskirstymas, o minėtas neaiškumas palieka ieškoves, kaip potencialiai atsakingas už stogo remonto išlaidų atlyginimą, bei kitus asmenis, neapibrėžtoje padėtyje. Tokia situacija, teisėjų kolegijos nuomone, neatitinka nei CK 4.85 straipsnio, nei DNSBĮ nuostatų, susijusių su bendrijos butų ir kitų patalpų savininkų sprendimų priėmimo instituto tikslais ir principais, prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams, todėl tai lemia nutarimo pripažinimą negaliojančiu, nurodant, kad bendrija, viena vertus, turi pareigą suteikti savo dalyviams informaciją dėl išlaidų už stogo remonto darbus paskirstymo, antra vertus, bendrijai (jos dalyviams) priimant atitinkamus sprendimus dėl išlaidų paskirstymo, turi būti aiškiai suformuluota, kokie subjektais ateityje bus įpareigotini atlyginti remonto išlaidas.

41.       Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad teismas pažeidė proceso teisės normas, reguliuojančias teismo sprendimo surašymą ir motyvavimą, nes teismas iš esmės pažodžiui perrašė raštu pateiktą ieškovių atstovo baigiamąją kalbą, nepateikė atsakovės, teismo posėdžiuose dalyvavusio trečiojo asmens V. S. nurodytų argumentų analizės.

42.       Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 straipsnis). Šis reikalavimas taikomas visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susijęs su įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015).

43.       Susipažinusi su skundžiamo sprendimo turiniu, teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi ginčui aktualiomis materialinės ir procesinės teisės normomis, nustatė teisiškai reikšmingus faktus, pasisakė dėl esminių ieškovės reikalavimų ir atsakovės atsikirtimų pagrindą sudarančių aplinkybių, todėl apeliantės nesutikimas su pirmosios instancijos teismo išvadomis nereiškia teismo motyvų nepagrįstumo ar bylos esmės neatskleidimo. Papildomai pažymėtina, jog skundžiamame sprendime teismas nurodė, kuriuos ir kokiais konkrečiais aspektais nurodytus atsakovės argumentus teismas atmeta, todėl šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė teismo sprendimo surašymą ir motyvavimą reglamentuojančias teisės normas.

44.       Apeliantė teigia, kad teismas taip pat nepagrįstai nusprendė, kad vieno iš pastato savininko ir bendrijos nario – S. V. – raštu išreikštas balsas negalėjo būti įskaičiuotas į balsavimo rezultatus, nes S. V. balsas susirinkimo kvorumo (ne)buvimo nenulėmė, sprendimo dėl to nepakeitė. Visi susirinkimo dalyviai su S. V. balsu buvo supažindinti kaip ir su kitais pareiškusiais nuomonę iš anksto, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo S. V. balso neužskaityti, ypač dėl ginčijamo nutarimo, kuris darbotvarkėje buvo įrašytas 9 numeriu ir buvo sprendžiamas susirinkimo antroje pusėje.

45.       Byloje nustatyta, jog bendrijos pirmininkė, šaukdama susirinkimą nurodė, jog balsavimo raštu biuleteniai yra priimami iki susirinkimo pradžios, t. y. iki 16:00 val., tačiau susirinkimo metu, jau vykstant balsavimo pagal pirmą klausimą balsų skaičiavimui, bendrijos pirmininkė pranešė, kad 16:27 val., yra gautas vieno savininko (S. V.) biuletenis, kuriame dėl skundžiamo nutarimo balsuota „už“. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis DNSBĮ 11 straipsnio 4 dalies nuostata pagrįstai konstatavo, jog, viena vertus, S. V. biuletenis buvo pateiktas jau praėjus balsavimui ir pradėjus skaičiuoti balsus, todėl buvo nepagrįstai priimtas, antra vertus, negaliojantis S. V. balsas dėl skundžiamos nutarimo dalies šiuo atveju buvo lemiamas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad aptariamas pažeidimas yra procedūrinio pobūdžio, tuo tarpu kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog vien formalūs teisės aktų, reglamentuojančių butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo priėmimo tvarką, reikalavimų pažeidimai negali būti pagrindas pripažinti butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus negaliojančiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-482-1075/2017). Vis dėlto, šiuo atveju pripažinus ginčijamo nutarimo prieštaravimą materialiosios teisės nuostatoms bei protingumo ir sąžiningumo principams, minėtas procedūrinio pobūdžio pažeidimas vertintinas kaip fakultatyvus ir papildomas pagrindas ginčijamo nutarimo pripažinimui negaliojančiu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

46.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iš atsakovės ieškovės UAB „Multidora“ naudai priteisė 2 285 Eur bylinėjimosi išlaidų, o ieškovės S. S. – I. naudai priteisė 1 694 Eur bylinėjimosi išlaidų.

47.       Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad priteisdamas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 98 straipsnio nuostatas, nes neatsižvelgė į tai, kad ieškovės UAB „Multidora“ 2022 m. gruodžio 29 d. advokatui pagal PVM sąskaitą faktūrą RB Nr. 256 sumokėta 484 Eur suma buvo ne už procesinių dokumentų teismui parengimą ar teisinių konsultacijų pradėtoje civilinėje byloje teikimą, o tiesiog už konsultaciją dėl bendrijos (duomenys neskelbtini), taigi šios išlaidos ieškovės buvo patirtos iki civilinės bylos inicijavimo. Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, iš atsakovės priteisdamas po 1 694 Eur abiem ieškovėms iš atstovo pagalbą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, neatsižvelgė, kad abi ieškoves atstovavo tas pats atstovas, visi ieškovių procesiniai dokumentai buvo bendri, visi abiejų ieškovių vardu suformuluoti faktiniai ir teisiniai argumentai buvo bendri, t. y. kad nepaisant to, kad advokatas formaliai atstovavo ir konsultavo dvi ieškoves, tačiau faktiškai jo sugaištas darbo laikas dėl to nė kiek nepadidėjo, o sprendžiamas klausimas dėl to netapo sudėtingesniu, todėl priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą teismas turėjo mažinti mažiausiai 50 procentų.

48.       CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

49.       Teisėjų kolegija nemato pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad ieškovės UAB „Multidora“ sumokėta 484 Eur suma buvo ne už procesinių dokumentų teismui parengimą ar teisinių konsultacijų pradėtoje civilinėje byloje teikimą, o tiesiog už konsultaciją dėl bendrijos. Kaip nurodė ieškovė, jos atstovo suteiktos konsultacijos buvo susijusios išskirtinai dėl nagrinėjamo ginčo, be to, pažymėtina, jog ieškovės į bylą pateikė pakankamai jų patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų, ieškovių patirtos išlaidos, atsižvelgiant į byloje pateiktų procesinių dokumentų skaičių ir pobūdį bei žodinių teismo posėdžių skaičių ir trukmę, neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, yra teisėtos, pagrįstos. Tuo tarpu vien ta aplinkybė, jog ieškovės buvo atstovaujamos to paties atstovo, nesudaro pagrindo perpus mažinti bylinėjimosi išlaidas, kadangi vien procesinių šalių daugeto aplinkybė neturėtų paneigti šių šalių teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

50.       Į pagrindinius ir esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti (likę) apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai neturi esminės reikšmės šiame apeliaciniame procese keliamiems klausimams ir jų išsprendimui. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

51.       Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, taip pat tinkamai taikė ginčui aktualias materialines ir proceso teisės normas, tuo tarpu atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo kitokiam ginčo situacijos teisiniam vertinimui, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistu, o atsakovės apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

52.       CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovės turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

53.       Ieškovės kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo priteisti ieškovių naudai iš atsakovės po 484 Eur (iš viso 968 Eur) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą įrodinėja pateiktomis sąskaitomis-faktūromis ir mokėjimo pavedimų kopijomis.

54.       Rekomendacijų 8.11. punkte numatyta, kad rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai už atsiliepimą į apeliacinį skundą yra 1,3. Atsiliepimas į apeliacinį skundą surašytas 2023 m. lapkričio mėn., mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2023 m. II ketvirtį buvo 2 000,1 Eur, taigi maksimali už atsiliepimą į apeliacinį skundą priteistina suma yra 2 600,13 Eur, todėl ieškovių patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytos sumos, yra pagrįstos, todėl priteistinos ieškovių naudai iš atsakovės.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

n u t a r ė :

atsakovės Bendrijos „(duomenys neskelbtini)” apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės Bendrijos „(duomenys neskelbtini)” (juridinio asmens kodas 226218360) ieškovei S. S.- I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės Bendrijos „(duomenys neskelbtini)” (juridinio asmens kodas 226218360) ieškovei uždarajai akcinei bendrove „Multidora“ (juridinio asmens kodas 125946372) 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

                 Teisėjai                                                                                    Ramunė Mikonienė

   Asta Pikelienė

   Linas Zinkevičius