Civilinė byla Nr. e3K-3-96-684/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04258-2023-5

Procesinio sprendimo kategorija 2.3.5.2.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijos Tamošiūnienės,

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą (padidinimą), aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė prašė teismo: 1) pakeisti (padidinti) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 21 d. sprendimu civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį (t. y. priteistus 300 Eur) į išlaikymą nepilnamečiam vaikui (duomenys neskelbtini) po 750 Eur kas mėnesį atsakovo mokamomis dukters naudai periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki (duomenys neskelbtini) pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 2) pakeisti (padidinti) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 21 d. sprendimu civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį (t. y. priteistus 300 Eur) į išlaikymą nepilnamečiam vaikui (duomenys neskelbtini) po 700 Eur kas mėnesį atsakovo mokamomis dukters naudai periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki (duomenys neskelbtini) pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

3.       Ieškovė nurodė, kad nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas dukterims, pasikeitė abiejų dukterų poreikiai, pablogėjo ieškovės turtinė padėtis, taip pat pagerėjo atsakovo finansinė situacija.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. sprendimu civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnametei dukteriai (duomenys neskelbtini) dydį ir priteisė iš atsakovo po 360 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio gavimo teisme dienos (2023 m. kovo 23 d.) iki vaiko pilnametystės; pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. sprendimu civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnametei dukteriai (duomenys neskelbtini) dydį ir priteisė iš atsakovo nepilnametei dukteriai (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 320 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio gavimo teisme dienos (2023 m. kovo 23 d.) iki vaiko pilnametystės; nurodė, kad priteisto išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skyrė ieškovę (duomenys neskelbtini).

5.       Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 12 d. sprendimu civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) nustatė vaikų gyvenamąją vietą su motina (ieškove), taip pat skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką ir priteisė iš atsakovo po 300 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės. Vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta ieškovė. Šiuo teismo sprendimu nustatyta, kad kiekvieno vaiko poreikiams patenkinti reikalingas apie 790 Eur išlaikymas per mėnesį, o įskaičius vaiko išmoką, kiekvienos dukters poreikiams tenkinti reikalinga apie 720 Eur suma. Teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, padarė išvadas, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, ir atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė sutiko daugiau prisidėti prie šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo, laikė, kad ieškovė tenkina vaikų poreikius 420 Eur suma, o atsakovas – 300 Eur suma. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2021 m. spalio 12 d. nutartimi paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

6.       2023 m. kovo 23 d. ieškovė Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tiek dėl vaikų poreikių, tiek dėl tėvų turtinės padėties pasikeitimo. Teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, nusprendė, kad atsakovas lygiomis dalimis su ieškove turėtų užtikrinti pagrįstus savo nepilnamečių vaikų poreikius. Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, nustatė, kad šiuo metu L. poreikiai per mėnesį sudaro apie 816 Eur, o M. – apie 736 Eur. Teismas nusprendė, kad, įskaičius vaiko išmoką, L. poreikiai sudaro apie 720 Eur, o M. – apie 640 Eur. Teismas nustatė, kad vaikų poreikius turi užtikrinti abu tėvai lygiomis dalimis ir kiekvienas teikti išlaikymą L. po 360 Eur per mėnesį, o M. – po 320 Eur per mėnesį.

7.       Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2024 m. lapkričio 19 d. nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškinį tenkino iš dalies: pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. sprendimu civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnametei dukteriai (duomenys neskelbtini) dydį ir priteisė iš atsakovo nepilnametei dukteriai (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio gavimo teisme dienos (2023 m. kovo 23 d.) iki vaiko pilnametystės; pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. sprendimu civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnametei dukteriai (duomenys neskelbtini) dydį ir priteisė iš atsakovo nepilnametei dukteriai (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 370 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio gavimo teisme dienos (2023 m. kovo 23 d.) iki vaiko pilnametystės; nurodė, kad priteisto išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skyrė ieškovę.

8.       Kolegija atmetė ieškovės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs po indeksavimo atsakovo teikiamo išlaikymo, ginčijamu sprendimu konstatavęs pasikeitusią tėvų turtinę padėtį bei vaikų poreikius, išlaikymą ne padidino, o sumažino.

9.       Kolegija pabrėžė, kad tai, ar reikia didinti vaiko išlaikymą, sprendžia nepilnamečio vaiko tėvai, o esant teisminiam ginčui tokios bylos objektas yra vaiko poreikių dydžio ir tėvų turtinės padėties pasikeitimo nustatymas, tai šiuo atveju ir vertino pirmosios instancijos teismas. Indeksavimas nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.208 straipsnyje, o jo tvarka – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtintame Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas). Taigi, nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio padidinimas ir išlaikymo dydžio indeksavimas yra atskiros kategorijos. Kolegija pažymėjo, kad išlaikymo dydis yra siejamas su realiais vaiko poreikiais, kuriuos privalo įrodyti jo prašantis asmuo. O išlaikymo indeksavimas yra nustatytas įstatymu, jo paskirtis – kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad 2022 m. šis indeksas siekė 121,7, visuotiniai žinoma, kad tais metais užfiksuotas didžiausias per dešimtmetį kainų augimas, tai atitinkamai padidino ir atsakovo teikiamo išlaikymo sumą, tačiau 2023 m. minėtas dydis sumažėjo iki 101,2. Tačiau, kolegijos vertinimu, ši aplinkybė nereiškia, kad, ieškovei inicijavus bylą dėl išlaikymo, išnyko jos pareiga įrodyti tikruosius vaikų poreikius. 

10.       Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad išnyko poreikis prie vaikų išlaikymo daugiau prisidėti ieškovei ir kad abu tėvai turi vienodas galimybes teikti vaikams išlaikymą lygiomis dalimis. Kolegija, įvertinusi tiek apeliacinio skundo argumentų visumą, tiek skundžiamo teismo sprendimo turinį, konstatavo, kad ieškovė nepaneigė pirmosios instancijos išvados, jog vyresnei šalių dukteriai reikalingas 816 Eur, jaunesnei dukteriai – 736 Eur dydžio išlaikymas ir šios sumos laikytinos atitinkančiomis realius dukterų poreikius.

11.       Kolegijos vertinimu, šiuo atveju tėvų turtinė padėtis yra daugiau nei pakankama visa apimtimi prisidėti prie byloje nustatyto vaikų poreikių lygio, todėl išskaičiuoti valstybės mokamas išmokas (kurių tikslas – suteikti paramą tėvams) pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo. Kolegija pažymėjo, kad tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems ieškovės įvardytiems vaikų poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti.

12.       Kolegija nusprendė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, iš atsakovo priteistina 400 Eur suma per mėnesį dukters L. poreikiams tenkinti, 370 Eur suma – dukters M. poreikiams tenkinti.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13.       Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 19 d. nutartį ir         Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino CK 3.208 straipsnyje nustatytą privalomąją išlaikymo sumų vaikui indeksavimo prievolę ir neatsižvelgė į iki skundžiamos 2024 m. lapkričio 19 d. nutarties priėmimo įvykusį išlaikymo sumų, priteistų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 21 d. sprendimu civilinėje byloje (duomenys neskelbtini), pokytį, šias sumas privalomai indeksuojant. Pagal CK 3.208 straipsnį, jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Indeksavimas – tai periodinių išmokų perskaičiavimas, siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas (Aprašo 2 punktas). Siekdamas apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y. kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010). Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad vaikų poreikiai padidėjo, kad, pagerėjus turtinei padėčiai, atsakovas prie vaikų išlaikymo privalo prisidėti lygiomis dalimis su motina (50/50), ir iš atsakovo priteisė 370 Eur išlaikymą vienai dukteriai ir 400 Eur – kitai. Atsižvelgiant į tai, kad 2025 m. vasario mėn. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 21 d. sprendimą civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) iš atsakovo priteistos ir indeksuotos sumos, sudarančios 40 proc. vaikų išlaikymui reikalingų lėšų, kiekvienam iš vaikų sudarytų 378 Eur, yra akivaizdu, kad teismas šioje byloje neteisingai aiškino ir taikė priteisto išlaikymo indeksavimą reglamentuojančias teisės normas, pažeisdamas nepilnamečių vaikų interesus. Jei ieškovė būtų nesikreipusi į teismą dėl išlaikymo padidinimo, nuo 2025 m. vasario mėn. dukterys iš abiejų tėvų būtų gavusios po 906 Eur, o dabar pagal skundžiamą teismo nutartį viena duktė gauna 740 Eur (arba 166 Eur mažiau per mėnesį), o kita – 800 Eur (106 Eur mažiau per mėnesį). Jei ieškovė būtų nesikreipusi į teismą dėl išlaikymo padidinimo, tėvas nuo 2025 m. vasario mėn. būtų teikęs vienai dukteriai 378 Eur (dabar iš tėvo priteista 370 Eur) ir 378 Eur kitai dukteriai (dabar priteista 400 Eur) išlaikymą. Taigi, teismui pripažinus, kad abiejų nepilnamečių dukterų poreikiai padidėjo, kad atsakovo turtinė padėtis iš esmės pagerėjo ir abi šalys išlaikymą turi teikti lygiomis dalimis (pakeitė buvusias dalis 40/60 į 50/50), iš tėvo priteistos išlaikymo sumos yra mažesnės, nei tėvas būtų teikęs pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 21 d. sprendimą civilinėje byloje (duomenys neskelbtini). Toks finansinis abiejų nepilnamečių padėties pabloginimas įvyko dėl to, kad teismas neįvertino CK 3.208 straipsnio pagrindu įvykusio priteisto išlaikymo, kurį šioje byloje buvo prašoma padidinti, indeksavimo.

14.       Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodoma, kad išlaikymo indeksavimas yra nustatytas įstatymu, jo paskirtis – kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas. Išlaikymo periodinių išmokų indeksavimas nėra skirtas padidėjusiems vaiko poreikiams užtikrinti. Sprendžiant priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis indeksacijos klausimą nesprendžiama dėl priteisto išlaikymo dydžio keitimo. Indeksavimu siekiama, kad vaikui teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010; 2020 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-313/2020). O įvykus esminiam vaiko poreikių pasikeitimui, taikomas CK 3.201 straipsnis, įtvirtinantis išlaikymo pakeitimo institutą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018). Teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, visų pirma turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas; tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-687/2018). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu įrodinėdama, jog smarkiai pablogėjo jos turtinė padėtis ir pagerėjo atsakovo turtinė padėtis, taip pat gerokai padidėjo abiejų dukterų poreikiai. Teismai nustatė, kad abiejų šalių padėtis gera, net ir pagerėjusi, kad abu tėvai turi vienodas galimybes teikti vaikams išlaikymą lygiomis dalimis. Toliau teismai vertino realius vaikų poreikius aktualiu laikotarpiu atsižvelgdami į byloje surinktus įrodymus. Teismai nustatė, kad išlaikymui reikia 816 Eur L. ir 736 Eur M. Tačiau taip pat nustatė, jog nebėra poreikio lankyti privatų darželį (408 Eur). Taigi nustatant vaikų poreikius konstatuota, jog L. poreikiai padidėjo 434 Eur, sumažėjo 408 Eur; M. poreikiai padidėjo 354 Eur, sumažėjo 408 Eur. Vaikų poreikiai nagrinėjant bylą buvo vertinami aktualiu metu vertinant šios dienos kainas, t. y. įvertinant infliaciją ir padidėjusias kainas, atsižvelgiant į byloje ieškovės pateiktus įrodymus. Skundžiama nutartimi, išnykus privataus darželio išlaidų poreikiui, iš atsakovo vaikų išlaikymui yra priteista 400 Eur L. ir 370 Eur M., todėl ieškovės argumentai dėl iš atsakovo priteisto mažesnio išlaikymo šioje situacijoje yra visiškai nepagrįsti, tuo labiau įvertinus tai, kad L. nuo 2021 m. rugsėjo nebelankė privataus darželio, tačiau atsakovas ir toliau mokėjo priteistą išlaikymą, kurio didžiąją dalį sudarė būtent privataus darželio išlaidos. Teismai tinkamai taikė teisės normas ir nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes, nustatę esant pagrindą keisti vaikams priteisto išlaikymo dydį, įvertinę byloje surinktus įrodymus, nustatė realius vaikų poreikius ir sprendė dėl priteistino išlaikymo dydžio.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo)

15.       CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalį, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal CK 3.201 straipsnio 2 dalį, priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomų vaiko priežiūros išlaidų (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

16.       Kasacinis teismas išaiškino, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).

17.       Teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, visų pirma turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas; tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-687/2018 24 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

18.       Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

19.       Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi ne tik turi būti tenkinami jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

20.        Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas).

21.       Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

22.       Pagal kasacinio teismo praktiką, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas).

23.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinį pareiškė dviem pagrindais, kad: 1) įvyko esminis tėvų turtinės padėties pasikeitimas; 2) pasikeitė nepilnamečių vaikų poreikiai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šie pagrindai egzistuoja, ir tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, sprendė, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, nusprendė, kad atsakovas lygiomis dalimis su ieškove turėtų užtikrinti pagrįstus savo nepilnamečių vaikų poreikius. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, nustatė, kad šiuo metu L. poreikiai per mėnesį sudaro apie 816 Eur, o M. – apie 736 Eur. Teismas nusprendė, kad, įskaičius vaiko išmoką, L. poreikiai – apie 720 Eur, o M. – apie 640 Eur. Atsižvelgdamas į tai, priteisė iš atsakovo išlaikymą L. po 360 Eur per mėnesį, o M. – po 320 Eur per mėnesį. 

24.       Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad abu tėvai turi vienodas galimybes teikti vaikams išlaikymą lygiomis dalimis, ir, įvertinęs tiek apeliacinio skundo argumentų visumą, tiek skundžiamo teismo sprendimo turinį, konstatavo, kad ieškovė nepaneigė pirmosios instancijos išvados, jog vyresnei šalių dukteriai reikalingas 816 Eur, jaunesnei dukteriai – 736 Eur dydžio išlaikymas ir šios sumos laikytinos atitinkančiomis realius dukterų poreikius.

25.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, nenukrypdami nuo kasacinio teismo praktikos, nurodytos šios nutarties 16–22 punktuose, visų pirma nustatė, kad egzistuoja pagrindai padidinti teikiamą atsakovo išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams, o tik tada, atsižvelgdami į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, sprendė, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas. Kiek konkrečiai padidės išlaikymas, priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Teismai nagrinėjamoje byloje nustatė padidėjusius vaikų poreikius ir pagerėjusią atsakovo turtinę padėtį, todėl priteisė didesnį išlaikymą iš atsakovo, negu buvo priteista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 21 d. sprendimu civilinėje byloje (duomenys neskelbtini). Be kita ko, teismai, spręsdami, kokie vaikų poreikiai egzistuoja šiuo metu, taip pat nustatė, kad neliko vaikų poreikio lankyti privatų darželį (mokestis už jį sudarė 408 Eur kas mėnesį), šis poreikis buvo nustatytas priteisiant išlaikymą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 21 d. sprendimu civilinėje byloje (duomenys neskelbtini), taip pat kad ieškovė neįrodė vaikų poreikio lankyti privačią mokyklą, dėl to galutinė išlaikymo suma, priteista skundžiama teismo nutartimi, buvo mažesnė, negu prašė ieškovė. Pažymėtina, kad ieškovė kasaciniame skunde nenurodė, jog teismai netinkamai įvertino tėvų turtinę padėtį ar vaikų poreikius, spręsdami, kokio dydžio išlaikymas priteistinas šalių nepilnamečiams vaikams iš atsakovo.  

26.       Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismai, pakeisdami priteistą išlaikymą, turėjo atsižvelgti į išlaikymo sumų, priteistų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 21 d. sprendimu civilinėje byloje (duomenys neskelbtini), pokytį, šias sumas privalomai indeksuojant. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadoms, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio padidinimas ir išlaikymo dydžio indeksavimas yra skirtingos kategorijos.

27.       CK 3.208 straipsnyje, reglamentuojančiame išlaikymo indeksavimą, nustatyta, kad jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo 2 punkte nustatyta, kad indeksavimas – tai periodinių išmokų perskaičiavimas siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas. Apraše nustatyta, kad periodinės išmokos indeksuojamos atsižvelgiant į praėjusių metų gruodžio mėnesio, palyginti su ankstesnių metų gruodžio mėnesiu, vartotojų kainų indeksą, kurį apskaičiuoja ir skelbia Lietuvos statistikos departamentas. Periodinės išmokos indeksuojamos, kai kainų indeksas lygus 101 arba didesnis (Aprašo 3 punktas); periodinės išmokos indeksuojamos kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį (Aprašo 4 punktas); neindeksuojamos tos periodinės išmokos, kurios įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirtos arba pakeistos per paskutinius 6 mėnesius iki vasario 1 dienos (Aprašo 7 punktas).

28.       Kasacinis teismas, aiškindamas periodinių išmokų indeksavimo ypatumus, yra nurodęs, kad siekdamas apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y. kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą. Periodinių išmokų indeksavimo klausimas yra išsprendžiamas ne teismo sprendimu, o įstatymu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010).

29.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad išlaikymo padidinimo institutas siejamas su pasikeitusiais vaiko poreikiais ir tėvų galimybėmis tokį išlaikymą teikti, o priteisto išlaikymo indeksavimas skirtas dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastoms pajamoms visiškai ar iš dalies kompensuoti. Pagal CK 3.208 straipsnį, Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašą buvo indeksuojamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 21 d. sprendimu priteistas išlaikymas, o teismine tvarka išsprendus klausimą dėl mokėtino išlaikymo padidinimo, vėliau bus indeksuojamas Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 19 d. nutartimi nustatytas išlaikymas.  

30.       Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo keisti ar naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31.       Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, kasacinio skundo netenkinus, teisę į kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šiuo atveju įgijo atsakovas. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

32.       Sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų nustatymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 48 punktas).

33.       Remiantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos) 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes.

34.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, reikėtų vadovautis jų visuma ir, nesant pakankamo pagrindo, neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamą išlaidų atlyginimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015). Taigi nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 50 punktas).

35.       Atsakovas prašo priteisti 2000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą, atlyginimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi, jog atsakovui pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose atstovavo ta pati advokatė, kuri surašė ir atsiliepimą į kasacinį skundą, bylos kasaciniame teisme sudėtingumą ir sprendžiamų teisinių klausimų pobūdį, nusprendžia, kad 1000 Eur atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų pripažintinos pagrįstomis ir atlygintinomis (Rekomendacijų 2.1, 2.2, 2.3, 2.6, 2.7 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

                                                                                                        Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

                                                                                                        Priteisti iš ieškovės (duomenys neskelbtini) atsakovui (duomenys neskelbtini) 1000 (vieną tūkstantį) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Gražina Davidonienė

Virgilijus Grabinskas

Egidija Tamošiūnienė