Civilinė byla Nr. e2-342-467/2023

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00035-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.38; 3.5.14; 3.3.2.5

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo S. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 3 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškovo S. R. prašymas išduoti vykdomąjį raštą ir tenkintas atsakovės L. S. prašymas atidėti taikos sutarties sąlygos vykdymą, civilinėje byloje pagal ieškovo S. R. ieškinį atsakovei L. S. dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kauno miesto 17-ojo notarų biuro notarė R. I.,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas S. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti 2010 m. sausio 25 d. pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento), taikyti restituciją, sumokant ekvivalentą pinigais, t. y. priteisiant ieškovui iš atsakovės L. S. 188 397,82 Eur, priteisti iš atsakovės antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

2.       Kauno apygardos teismas 2021 m. sausio 7 d. nutartimi patvirtino ieškovo S. R. ir atsakovės L. S. 2021 m. sausio 5 d. pasirašytą taikos sutartį joje nustatytomis sąlygomis ir civilinę bylą nutraukė.

3.       Ieškovas S. R. pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą, nurodęs, kad atsakovė nevykdo įsipareigojimų pagal 2021 m. sausio 5 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį; pagal ankstesnį vykdomąjį raštą 12 109,36 Eur sumai antstolis išieškojo tik 79,30 Eur skolos.

4.       Atsakovė L. S. atsiliepime prašė ieškovo prašymą atmesti; pakeisti patvirtintos šalių taikos sutarties sąlygų vykdymo tvarką, nustatant, kad pagal taikos sutarties 1.2 punktą 10 000 Eur atsakovė ieškovui turi sumokėti iki 2023m. liepos 31 d.? leisti įskaityti į mokėtiną sumą įsiskolinimą už komunalines paslaugas iki 2023 m. vasario 1 d. – 143,72 Eur. 

5.       Atsakovė neneigė nepervedusi ieškovui taikos sutarties 1.2 punkte nurodytos sumos bei sumos, dėl kurios išieškojimo yra išduotas vykdomasis raštas. Pažymėjo, kad ieškovas piktybiškai nevykdo prievolės išlaikyti savo vaikus, gyvenančius su atsakove, kaupiasi išlaikymo įsiskolinimas, vilkinamas jau areštuotų lėšų paskirstymas. Atsakovė, vykdydama pareigą išlaikyti vaikus, turi visas lėšas skirti prioritetiniams vaikų poreikiams tenkinti, todėl šių lėšų negali skirti vykdyti savo prievolę ieškovui. Panevėžio apygardos teisme baigta nagrinėti civilinė byla Nr. e2-124-544/2022 dėl turto bei kompensacijų už turtą priteisimo, dėl priimto sprendimo abi šalys pateikė apeliacinius skundus. Įsiteisėjus sprendimui byloje Nr. e2-124-544/2022, atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo sprendimą, yra realu įskaitymu užbaigti visą arba dalį atsakovės prievolės šioje byloje. Taip pat bus panaikintas areštas turtui, kurį bus galima realizuoti ar išnuomoti. Dėl šių aplinkybių atsakovė prašė taikos sutarties 1.2 punkto vykdymą atidėti iki 2023 m. liepos 31 d.

6.       Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovas nevykdo taikos sutarties sąlygos, kuria jam nustatyta pareiga mokėti už jo gyvenamajam būstui suteiktas komunalines paslaugas; iki 2023 m. vasario 1 d. yra susikaupusi 143,72 Eur ieškovo skola už 9 mėnesius. Pagal taikos sutartį, atsakovė turi teisę ieškovo įsiskolinimą už komunalines paslaugas įskaityti į kompensacijos jam mokėjimą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Kauno apygardos teismas 2023 m. vasario 3 d. nutartimi ieškovo S. R. prašymą išduoti vykdomąjį raštą tenkino iš dalies; nutarė išduoti vykdomąjį raštą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-544-587/2021 patvirtintos taikos sutarties 1.2 punkto vykdymo dalyje dėl 9 856,28 Eur sumos kompensacijos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už uždelstą sumokėti sumą išieškojimo; kitoje dalyje ieškovo prašymą atmetė; tenkino atsakovės L. S. prašymą atidėti iki 2023 m. liepos 31 d. Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-544-587/2021 patvirtintos taikos sutarties 1.2 punkto vykdymą dėl 9 856,28 Eur sumos piniginės kompensacijos išmokėjimo.

8.       Teismas, aptaręs šalių pasirašytos taikos sutarties 1.2 ir 2 punktus, atsižvelgęs į tai, kad taikos sutarties 1.2  punktu šalių sutartas terminas, per kurį atsakovė turi ieškovui sumokėti antrąją kompensacijos įmoką, yra pasibaigęs, byloje pateikti duomenys patvirtina, jog ši atsakovės prievolė nėra įvykdyta, nusprendė esant pagrindui spręsti dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl neįvykdytos 1.2 punkte ir 2 punkte nustatytos taikos sutarties sąlygos priverstinio vykdymo. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog ieškovas nevykdo prievolės teikti vaikams išlaikymą periodinėmis piniginėmis išmokomis, savaime nepanaikina atsakovės prievolės vykdyti taikos sutartį ir nėra pakankama sąlyga atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą.

9.       Teismas, įvertinęs šalių taikos sutarties 4–7 punktus, kuriais šalys aptarė ieškovo teisę gyventi ir laikyti savo daiktus ginčo būste (duomenys neskelbtini), bei mokėti komunalines išlaidas, teisę nesumokėtas sumas įskaityti į mokėtinos taikos sutarties 1 punkte nurodytos kompensacijos sumą, nusprendė, esant pagrindui iš ieškovui mokėtinos 10 000 Eur kompensacijos sumos išskaičiuoti ieškovo atsakovei mokėtiną 143,72 Eur sumos įsiskolinimą už suteiktas komunalines paslaugas. Atlikus įskaitymą, ieškovui išduotinas vykdomasis raštas dėl 9 856,28 Eur kompensacijos sumos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo uždelstos sumokėti sumos išieškojimo.

10.       Pasisakydamas dėl atsakovės prašymo atidėti taikos sutarties 1.2 punkto vykdymo terminą iki 2023 m. liepos 31 d., teismas nustatė, kad byloje atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog antstolė G. A. vykdo išlaikymo nepilnamečiams vaikams A. R. ir A. R. išieškojimą bei išlaikymo nepilnametei dukrai G. R. įsiskolinimo išieškojimą iš skolininko S. R., išieškotoja – L. S.. 2023 m. sausio 29 d. antstolės patvarkymu konstatuota, kad 2023 m. vasario 1 d. išlaikymo vaikams įsiskolinimas sudaro 2 757,60 Eur.

11.       Teismas nurodė, kad bylos duomenys leidžia pagrįstai teigti, jog šalių piniginės prievolės vienas kitam yra susijusios su šeimos santykiais – turtinėmis tėvų ir vaikų teisėmis bei ieškovo ir atsakovės tarpusavio turtinėmis teisėmis ir pareigomis. 2022 m. vasario 18 d. nutartimi teismas, spręsdamas prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties 1.1 punkto priverstinio vykdymo, konstatavo, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams iš ieškovo yra vykdomas priverstine tvarka, tuo metu buvo susidaręs 12 005 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Atsakovės nurodytos aplinkybės dėl susidariusio išlaikymo vaikams įsiskolinimo suponuoja išvadą, kad 2022 m. vasario 18 d. nutartimi nustatytos aplinkybės ir padaryta išvada, jog vaikų išlaikymui reikalingas lėšas skiria tik vienas iš vaikų tėvų – atsakovė L. S., nepasikeitė. Tokia faktinė padėtis įtakoja turtinę padėtį ir galimybes vykdyti taikos sutartimi jai nustatytą pareigą sumokėti piniginę kompensaciją ieškovui. Šalių pasirašyta ir teismo patvirtinta taikos sutartis yra vykdytina, tačiau ši aplinkybė savaime nėra pakankama pripažinti, jog ieškovo teisė gauti taikos sutartimi sulygtą piniginę kompensaciją yra labiau saugotinas teisinis gėris nei ieškovo ir atsakovės pareiga užtikrinti išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Teismo vertinimu, šios aplinkybės yra pakankamos spręsti, jog yra pagrindas tenkinti prašymą ir taikos sutarties 1.2 punkto vykdymą atidėti iki 2023 m. liepos 31 d.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12.       Ieškovas S. R. atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 3 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės: tenkinti ieškovo prašymą; išduoti vykdomąjį raštą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-544-587/2021 patvirtintos taikos sutarties 1.2 punkto vykdymo dalyje dėl 10 000 Eur sumos kompensacijos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už uždelstą sumokėti sumą išieškojimo; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Teismas pažeidė civilinio proceso teisės normas, šalių lygiateisiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Atsakovė neįrodė aplinkybės, jog ieškovas laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. vasario 1 d. gyveno jai priklausančiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Iš atsakovės pateikto Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-360-962/2022 26 pastraipos matyti, jog jau 2022 m. vasario 9 d. ieškovas atsakovei priklausančiose patalpose negyveno.

12.2.                      Kritiškai vertintini teismo argumentai įskaitymą motyvuojant taikos sutarties 7 punkto nuostatomis. Pagal taikos sutarties 5.1 punktą ieškovas netenka teisės gyventi ir įsipareigoja išsikelti iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų, nurodytų taikos sutarties 5 punkte, praėjus 6 mėnesiams po to, kai atsakovė jam sumoka taikos sutarties 1.1 punkte nurodytą įmoką, tačiau ieškovas nepraranda teisės taikos sutarties 5 punkte nurodytose patalpose laikyti jam nuosavybės teise priklausančius daiktus. Taikos sutarties 7 punkte yra nurodyta, kad tuo atveju, jei ieškovas gyvena (duomenys neskelbtini), jis turi mokėti atsakovei už komunalines paslaugas vidurkį, paskaičiuotą už 6 mėnesių laikotarpį. Tuo atveju, jei ieškovas pagal patvirtintas taikos sąlygas negyvena atsakovei priklausančiame name, tai ir prievolė mokėti už paslaugas, kurios nėra suteikiamos, neatsiranda. Ieškovas 2022 m. rugpjūčio 17 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu asmeninės nuosavybės teise įsigijo 13/16 dalių butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena nuo nuosavybės įsigijimo dienos. 

12.3.                      Į bylą nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių 143,72 Eur sumos pagrįstumą; be to įvertinus faktą, jog laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. vasario 1 d. ieškovas gyveno kitur, atsakovės reikalavimas dėl įskaitymo yra akivaizdžiai nepagrįstas.

12.4.                      Teismas nepagrįstai tenkino prašymą atidėti kompensacijos išmokėjimą. Šalių susitarimo esmė – 10 000 Eur sumos sumokėjimas ne vėliau kaip iki 2023 m. sausio 10 d. Tai reiškia, kad atsakovė pateiktu prašymu dėl skolos mokėjimo atidėjimo iš esmės siekia pakeisti šalių susitarimo esmę, o toks reikalavimas prieštarauja ne tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 646 straipsnio 3 dalies nuostatoms, bet ir teisingumo bei sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis). Tiek sumų išdėstymas taikos sutartyje, tiek ir konkrečių terminų nustatymas turėjo esminės reikšmės jos pasirašymui. Jeigu šalims nebūtų pavykę susitarti dėl sumų išdėstymo ir mokėjimo grafikų nustatymo, ginčas būtų išspręstas tik teismui priimant galutinį sprendimą.

12.5.                      Tai yra antrasis atsakovės prašymas dėl piniginių lėšų sumokėjimo atidėjimo, tačiau, net ir atidėjus pinigų sumokėjimo prievolę, ji nebuvo įvykdyta. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovė ir toliau nevykdys prisiimtų įsipareigojimų. Teismui pirmą kartą tenkinus atsakovės prašymą, dėl infliacijos išaugus kainoms ir tuo pačiu nuvertėjus pinigams (21.7 procentai vartotojų kainų pokytis), ieškovas patyrė nuostolius; antrą kartą tenkinus atsakovės prašymą, ieškovas patirs dar didesnę žalą, nes pusei metų įšaldoma teisė reikalauti 5 procentų dydžio metinių palūkanų mokėjimo.

12.6.                      Teismo rėmimasis daugiau nei prieš metus (2022 m. vasario 18 d. nutartis) nustatytomis aplinkybėmis, kurios neatliepia ginčo sprendimo priėmimo metu esančių aplinkybių visumos, verčia abejoti teismo nešališkumu bei objektyvumu.

13.       Atsakovė L. S. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1.                      Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad jis neturi mokėti komunalinių mokesčių; nekilnojamojo turto įsigijimas niekaip neapsprendžia, ar ieškovas naudojasi jam priklausančia teise gyventi name (duomenys neskelbtini), ar gyvena jame nuolat, ar dalį laiko; atsakovė nėra įpareigota sekti, kaip ieškovas naudojasi jam priklausančia teise. Atsakovė turi teisę, suėjus taikos sutarties 5.5 punkte numatytam laikui, reikalauti, kad ieškovas name nebegyventų. Ieškovas nėra informavęs, kad jis atsisako teisės gyventi name. Jam numatytose patalpose ieškovas laiko savo daiktus, naudoja energetinius resursus, už kuriuos neatsiskaito.

13.2.                      Apeliantas skirtingiems teismams teikia skirtingus duomenis ir taip klaidina teismą, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nes 2023 m. sausio 10 d. apeliaciniame skunde, dėl Kauno apylinkės teismo sprendimo nurodo, kad tebegyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini), siekdamas būti šalia vaikų (apeliacinio skundo 19 puslapis). 

13.3.                      Apeliantas nepagrįstai teigia, kad buvo pakeistos esminės taikos sutarties sąlygos. Nutartimi nebuvo keistas nei bendras kompensacijos mokėjimo terminas, nei dydis, nei susitarimo šalys; kompensacijos mokėjimo laikas buvo atidėtas atsižvelgiant į aplinkybes, kurios didžiąja dalimi atsirado dėl netinkamo ieškovo elgesio.

13.4.                      Atsakovė teikė duomenis, kad ieškovas nevykdo pareigos išlaikyti šalių tris nepilnamečius vaikus, įsiskolinimo suma didėja kiekvieną mėnesį. Šiuo metu antstolės depozitinėje sąskaitoje nuo 2021 m. pradžios yra daugiau nei 13 000 Eur paskaičiuoto ir areštuoto išlaikymo įsiskolinimo, kurio antstolė negali pervesti vaikų išlaikymui, nes ieškovas skundžia visus antstolės patvarkymus. Taip pat yra naujas antstolės patvarkymas, kuriuo yra areštuotos turtinės teisės 2 757 Eur sumai pagal šioje civilinėje byloje pasirašytą taikos sutartį, kur pinigai į antstolės depozitinę sąskaitą dar neišieškoti. Atsakovė susiduria su sunkumais laiku ir tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus šioje byloje. Prisiimdama šioje byloje turtinius įsipareigojimus ieškovui, atsakovė turėjo teisę protingai tikėtis, kad ieškovas vykdys ir savo prievoles. Ieškovui pačiam elgiantis atsakingai, laiku ir tinkamai vykdant savo prievoles nepilnamečiams vaikams, atsakovė nebūtų priversta vykdyti prievolę išlaikyti vaikus už ieškovą ir galėtų nukreipti lėšas vykdyti įsipareigojimus ieškovui.

13.5.                      Atsakovė prašė atidėti taikos sutarties 1.2 dalyje numatytos kompensacijos dalies mokėjimą, nes įsiteisėjus kitose tarp šalių išnagrinėtose civilinėse bylose priimtiems sprendimams (apeliacinės instancijos bylos Nr. e2A-543-324/2023 ir Nr. e2A-317-XX/2023), būtų reali galimybė įskaityti šalių tarpusavio įsipareigojimus ar jų dalį ir šioje byloje.

13.6.                      Nors ieškovas ir netenka teisės gauti palūkanas už pradelstus atsakovės įsipareigojimus, tačiau, ieškovui nemokant išlaikymo vaikams bei inicijuojant visų antstolės patvarkymų apskundimus, jau daugiau nei metus laiko vaikams nėra išmokama netgi areštuoto įsiskolinimo suma, už kurią palūkanos taip pat nėra numatytos.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas prašymas dėl vykdomojo rašto dėl nevykdomos taikos sutarties išdavimo bei atidėtas mokėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320

Dėl naujų įrodymų

15.       Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą. Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naują įrodymą – S. R. apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. e2-360-962/2022.

16.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taigi, naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinis, turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti argumentuotas. 

17.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apelianto ir atsakovės pateiktais įrodymais, pažymi, kad jais grindžiami tiek atskirajame skunde nurodyti argumentai, tiek atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti argumentai, tačiau bylos šalys neformuluoja nei prašymo naujai teikiamus įrodymus priimti, nei argumentuoja jų pateikimo poreikio. Vien dėl šios priežasties naujų įrodymų priėmimo klausimas nespręstinas. Be to, tiek su registruose esančia, tiek su teismų informacinėje sistemoje LITEKO prieinama informacija esant poreikiui teismas gali susipažinti (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Dėl vykdomojo rašto išdavimo

18.       Taikos sutartis yra šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis).

19.       Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013; 2020 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020 17 punktas).

20.       Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju šalys kilusį teisminį ginčą civilinėje byloje Nr. e2-544-587/2021 išsprendė 2021 m. sausio 5 d. sudarydamos taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartimi. LITEKO duomenimis, minėta nutartis įsiteisėjo 2021 m. sausio 19 d., taigi taikos sutartis jos šalims įgavo galutinio teismo sprendimo galią bei tapo priverstinai vykdytinu dokumentu. Ieškovo prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodoma, kad atsakovė nėra įvykdžiusi taikos sutarties 1.2 punkto dalies, t. y. iki 2023 m. sausio 10 d. nėra sumokėjusi antrosios 10 000 Eur įmokos. Atsakovė šios aplinkybės neginčijo, tačiau teigė, kad ir ieškovas nevykdo savo pareigos mokėti komunalines išlaidas, todėl atsakovė turi teisę ieškovo įsiskolinimą už komunalines paslaugas įskaityti į kompensacijos jam mokėjimą, taip pat dėl kitų tarp šalių nagrinėjamų bylų, kuriose sprendimai neįsiteisėję, bei taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovo įsiskolinimo vaikų išlaikymui, atsakovė prašė taikos sutarties 1.2 punkto vykdymą atidėti iki 2023 m. liepos 31 d.

21.       CPK 646 straipsnio, reglamentuojančio vykdomojo rašto išdavimo tvarką, 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti; spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės; teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka.

22.       Byloje nustatyta, kad šalys 2021 m. sausio 5 d. pasirašytos taikos sutarties 1 punktu susitarė dėl piniginės kompensacijos ieškovui išmokėjimo tvarkos ir terminų – atsakovė L. S. įsipareigojo ieškovui S. R. sumokėti 120 000 Eur sumą per 8 metų laikotarpį. Antroji 10 000 Eur sumos įmoka turėjo būti sumokėta iki 2023 m. sausio 10 d. (taikos sutarties 1.2 punktas). Apeliacine tvarka nėra ginčo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė išduoti vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies. Apeliantas nesutinka su įskaityta suma.

23.       Bylos duomenimis taikos sutarties 4–5 punktais šalys aptarė ieškovo teisę gyventi ir laikyti savo daiktus būste (duomenys neskelbtini), t. y. apeliantas turi teisę gyventi sutartyje nurodytose patalpose bei laikyti jose savo daiktus net ir jose nebegyvenant. Taikos sutarties 6 punktu ieškovas S. R. įsipareigojo, gyvendamas name (duomenys neskelbtini), taikos sutarties 4 punkte nurodytą laikotarpį mokėti visas komunalines išlaidas, o taikos sutarties 7 punktu įsipareigojo, pasibaigus taikos sutarties 4 punkte nurodytam laikotarpiui, ir taikos sutarties 5.1 punkte nurodytą laikotarpį gyvendamas namo, esančio (duomenys neskelbtini), taikos sutarties 5 punkte nurodytose patalpose mokėti atsakovei L. S. už komunalines paslaugas vidurkį, paskaičiuotą už 6 mėnesių laikotarpį, nurodytą taikos sutarties 4 punkte. Tuo atveju jeigu ieškovas S. R. nemoka daugiau nei 3 mėnesius komunalinių mokesčių, atsakovė L. S. turi teisę šias sumas įskaityti į mokėtinos taikos sutarties 1 punkte nurodytos kompensacijos sumą. Nagrinėjamoje byloje nepateikti duomenys, kad apeliantas būtų išsikraustęs ir perdavęs taikos sutarties 5 punkte aptartas patalpas atsakovei; vien apelianto argumentai apie įgytą kitą nekilnojamąjį turtą savaime nereiškia, jog jis minėtose patalpose (duomenys neskelbtini) nebegyvena. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl pareigos mokėti už komunalines paslaugas, atsižvelgtina ir į tai, kad taikos sutarties nuostatose neapibrėžtas apelianto gyvenimo aptartose patalpose nuolatinis pobūdis, be to, nustatyta teisė patalpose laikyti savo daiktus. Esant nurodytų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nusprendė vykdomąjį raštą išduoti įsiskolinimo už komunalines paslaugas suma sumažintai atsakovės mokėtinos kompensacijos sumai.

24.       Apeliantas deklaratyviais argumentais, nepateikdamas paskaičiavimų, nesutinka su 143,72 Eur skolos suma. Taikos sutartyje yra fiksuoti skaitiklių rodmenys – elektros skaitiklio 015246,80 kW, vandens – 47 kub. m. Byloje esančiame taikos sutarties 4 punkte nurodytų patalpų perdavimo akte fiksuoti elektros skaitiklio rodmenys – 15734 kW, vandens – 57,6 kub. m. Atsakovė susidariusią 143,72 Eur apelianto skolą paskaičiavo kaip numatyta taikos sutartyje, pagal buvusį suvartojimo vidurkį už devynis mėnesius. Apeliantas neteigia, kad būtų mokėjęs už komunalines paslaugas, nenurodo vidurkio skaičiavimo netikslumo. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad apeliantas neįrodė negyvenantis patalpose (duomenys neskelbtini), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis taikos sutarties nuostatomis, pagrįstai apelianto įsiskolinimą už komunalines paslaugas įskaitė į atsakovės pagal taikos sutarties 1.2 punktą mokėtiną sumą.

25.       Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atidėjo taikos sutarties 1.2 punkto vykdymą iki 2023 m. liepos 31 d. Apeliantas neteisingai nurodo, kad tokiu būdu buvo pažeista šalių taikos susitarimo esmė, CPK 646 straipsnio 3 dalis.

26.       Teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013). Vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje. Pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014). Vykdomojo rašto išdavimo procese teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Teismas gali keisti tik šių sąlygų, nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis, 646 straipsnio 3 dalis). Gavęs tokį prašymą, teismas, vadovaudamasis sprendimo (nutarties) vykdymo tvarkos pakeitimo instituto nuostatomis, gali spręsti tik dėl procesinių tokio sprendimo (nutarties) vykdymo klausimų, pavyzdžiui, skolos, kitų pagal taikos sutartį mokėtinų sumų išdėstymo, mokėjimo atidėjimo, o dėl materialiųjų teisinių santykių aspektų negalėtų būti sprendžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015). CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

27.       Aptartas CPK 646 straipsnio 3 dalies, CPK 284 straipsnio 1 dalies reglamentavimas bei nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai teikia pagrindą spręsti, kad teismas turi teisę atidėti ar išdėstyti ir taikos sutarties ar atskirų jos sąlygų vykdymą.

28.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos duomenis ir atsižvelgęs į tai, kad tarp šalių vyksta ne vienas ginčas dėl turto, dėl vaikų išlaikymo, pagrįstai nurodė, jog šalių piniginės prievolės vienas kitam yra susijusios su šeimos santykiais – turtinėmis tėvų ir vaikų teisėmis bei ieškovo ir atsakovės tarpusavio turtinėmis teisėmis bei pareigomis. Taip pat teisingai pažymėjo, kad aplinkybė, jog ieškovas nevykdo prievolės teikti vaikams išlaikymą periodinėmis piniginėmis išmokomis, savaime nepanaikina atsakovės prievolės vykdyti taikos sutartį ir nėra pakankama sąlyga atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą. Šiuo atveju apelianto įsiskolinimo vaikų išlaikymui faktas bei aplinkybės, kad Panevėžio apygardos teisme nagrinėjant kitą šalių ginčą civilinėje byloje Nr. e2-124-544/2022 atsakovei buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, jog kitose tarp šalių išnagrinėtose civilinėse bylose priimtiems sprendimams esant neįsiteisėjusiems (apeliacinės instancijos bylos Nr. e2A-543-324/2023 ir Nr. e2A-317-XX/2023), rodo, kad šalys negali laisvai disponuoti turimu turtu ir vykdyti priešpriešines prievoles, ir tai lėmė poreikį atidėti taikos sutarties 1.2 punkto vykdymą.

29.       Priešingai nei teigia apeliantas, teismas pagrįstai atsakovės pateiktus duomenis ir įrodymus įvertino ankstesnėje, įsiteisėjusioje 2022 m. vasario 18 d. nutartyje nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų kontekste bei nusprendė, kad nustatytos aplinkybės ir padaryta išvada, jog vaikų išlaikymui reikalingas lėšas skiria tik vienas iš vaikų tėvų – atsakovė L. S., nepasikeitė, tokios aplinkybės lemia, kad atsakovė savo lėšomis vykdo ir apelianto pareigą išlaikyti vaikus, o tai įtakoja jos galimybes vykdyti taikos sutartį. Apeliantas nepateikė priešingų argumentų ar įrodymų.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

30.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą ir teisingai nusprendė išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties priverstinio vykdymo, išskaičiavęs ieškovo įsiskolinimo sumą, bei pagrįstai atidėjo taikos sutarties 1.2 punkto vykdymą, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo; skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31.       Atmetus ieškovo atskirąjį skundą, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis). Atsakovė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas nepateikė, todėl šis klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja