Civilinė byla Nr. e2-2096-854/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26139-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.5.2.17., 3.2.6.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 5 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Čėsnienė,

sekretoriaujant Vitai Grušienei,

dalyvaujant ieškovo Ramirent Baltic AS veikiančio per Ramirent Baltic AS Vilniaus filialą atstovei advokatei Ingai Neniškei,

viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ramirent Baltic AS, veikiančios per Ramirent Baltic AS Vilniaus filialą, ieškinį atsakovei UAB „Jurmedis“ dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 203,02 Eur žalai atlyginti, 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, taip pat prašo priteisti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinį grindė tuo, kad 2019 m. gegužės 22 d. priėmimo – perdavimo aktu perdavė atsakovei teleskopinį krautuvą 2,5 t. (įrenginio Nr. 749242), teleskopinio krautuvo kaušą bei šakes, šalys pasirašė Įrangos nuomos bendrąsias sąlygas. Šalių susitarimu ir atsakovės užsakymu įrangai buvo taikoma RamiRisk apsauga. Atsakovė, pasirašydama priėmimo – perdavimo aktą patvirtino, kad gavo techniškai tvarkingą įrangą, yra supažindintas su įrangos naudojimo instrukcijomis, Bendromis nuomos bei RamiRisk apsaugos sąlygomis, negana to, patvirtino, kad jai yra žinoma, jog visa informacija papildomai skelbiama puslapyje www.ramirent.lt.

2019 m. gegužės 24 d. atsakovei grąžinant įrangą buvo nustatyti jos defektai – į atsakovei išnuomoto įrenginio hidraulinio tepalo baką buvo pripilta dyzelinio kuro, įranga esant tokioms aplinkybėms buvo eksploatuojama. Atsakovė 2019 m. gegužės 24 d. pranešimu apie žalą buvo informuota apie nustatytus grąžinamos įrangos trūkumus (defektus), su jais sutiko ir savo sutikimą patvirtino parašu minėtame pranešime.

Dėl nustatytų defektų ištaisymo ieškovė kreipėsi į UAB STOKKER. Bendra defektų (trūkumų) taisymo kaina sudarė 463,45 Eur sumą: hidraulinis filtras, hidraulinė alyva OP56 20L, hidraulinio banko tarpinė bei remonto darbai. Atlikus darbus ieškovė už juos UAB STOKKER sumokėjo. Tokiu būdu įrangos defektai, kilę atsakovei netinkamai naudojantis įranga, buvo pašalinti, kad įrangą būtų galima toliau nuomoti ir naudoti pagal paskirtį.

Ieškovė pažymėjo, kad RamiRisk apsauga, kurią buvo užsakiusi atsakovė, nėra taikoma tais atvejais, kai įrangos apgadinimas padarytas dėl netinkamo jos naudojimo arba nesilaikant įrangos naudojimo instrukcijų https://www.ramirent.lt/content/editor/files/Ramirisk%202018.pdf, todėl pasinaudoti šia apsauga atsiradus nuostoliams galimybės nebuvo.

2019 m. liepos 24 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją dėl žalos atlyginimo, atsakovė į ją neatsakė, o susisiekus telefonu informavo, kad su pretenzija nesutinka.

Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė su reikalavimais nesutinkanti. Pažymėjo, kad nuo pat pradžių savo poziciją grindė tuo, kad dėl kilusių nuostolių yra kaltos abi šalys ir siūlė ieškovei nuostolių sumą pasidalinti per pusę. Su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ieškovas pateikė 2019-06-05 PVM sąskaitą faktūrą, kurios suma buvo nurodyta 535,20 Eur. Atsakovas, pasitikėdamas atsakovo sąžiningumu, pervedė pusę šios sumos (267,60 Eur) į ieškovo sąskaitą ir pateikė tai pagrindžiančius dokumentus teismui. Gavus ieškinį paaiškėjo, kad dar iki 2019-06-05 PVM sąskaitos faktūros išrašymo, tai yra 2019-06-03, ieškovės rangovas Stokker už teleskopinio keltuvo remontą buvo išrašęs ir pateikęs ieškovui PVM sąskaitą faktūrą ne 535,20 Eur sumai, bet 463,45 Eur sumai. Taigi ieškovė jau žinodama tikrą nuostolių sumą, iki šiol, įskaitant per teismą, reikalavo nepagrįstai didesnės sumos, nei patyrė nuostolių iš tikrųjų. Atsakovė, manydama, kad padengia 50 % ieškovės nuostolių, iš tiesų padengė daugiau (57,74 %).

Atsakovė laiko ieškovę atsakinga dėl kilusios žalos tokia pačia apimtimi dėl to, jog ji neinstruktavo atsakovės prieš perduodamas įrenginį. Be to, atsakovė buvo suklaidinta, į kurį iš bakų turi būti pilamas kuras, kadangi ant vieno iš bakų buvo uždėtos papildomos (galimai apsaugos) priemonės, kurios atsakovei leido suprasti, kad apsaugotas bakas nėra skirtas nesankcionuotam naudojimui. Bakas (galinė kairė keltuvo pusė), tai yra jo dangtis, buvo apsaugotas fiksuojamąja nepaslankia baltos spalvos plastikine juosta. Tuo tarpu kitas bakas, esantis priekinėje dešinėje keltuvo pusėje, nebuvo apsaugotas jokiomis papildomomis priemonėmis, tai yra kliūčių atidaryti/uždaryti nebuvo. Žinodama iš bendro išsilavinimo, kad vienas bakas yra skirtas kurui pilti, o kitas – galimai hidraulinio tepalo bakas keltuvo hidrauliniam mechanizmui, ir žinodama, jog pagal sutartį atsakovė turi pareigą prieš atiduodama keltuvą atgal užpildyti kuro baką savarankiškai (Įrangos nuomos bendrųjų sąlygų 4.3. p.), tačiau ieškovei prieš perduodant keltuvą atsakovei nenurodžius, kuris bakas yra kuris, ir neperdavus keltuvo detalios instrukcijos, atsakovė padarė išvadą, kad kuro pylimo bakas yra tas, kuris nėra apsaugotas ir kurį be kliūčių galima atidaryti ir naudoti. Logiška buvo ir tai, kad tas bakas, kurį nuomininkui nepriklauso naudoti (hidraulinio tepalo bakas), buvo apsaugotas papildomomis apsaugos priemonėmis.

Ieškovės darbuotojas Palangos įrangos nuomos punkte faktiškai nepadarė nieko, kad paaiškintų atsakovei, kaip pildomas kuras ir dar daugiau, buvo suklaidinta dėl to. Pažymėjo, kad UAB Jurmedis pagrindinė veikla yra medienos apdirbimas ir nuomotas teleskopinis keltuvas nebuvo tiesiogiai naudojamas įmonės veikloje, o buvo išnuomotas įmonės teritorijos sutvarkymui. Todėl teigti, kad atsakovė kaip verslininkas apie šią įrangą privalo išmanyti, nėra pagrindo.

Dublike ieškovė nesutikimo su atsakovės argumentais, ieškinį palaikė. Atkreipė dėmesį, kad šalių sudarytos sutarties 4.3 punkte numatyta, jog įranga turi būti grąžinta tokios pat techninės būklės, kokia ji buvo pateikimo klientui metu, išskyrus normalų nusidėvėjimą. Kad atsakovė kompensuotų visas su įrangos remontu susijusias išlaidas, ieškovė reikalauja vadovaudamasi sutarties 4.5 punktu. Priminė, kad 7.1.2 punktu atsakovė įsipareigojo: „naudoti Įrangą pagal visas instrukcijas ir gaires, įskaitant naudojimo vadovus ir saugos reikalavimus, kuriuos Bendrovė nurodo Klientui, pasirūpinti, kad Kliento darbuotojai būtų susipažinę su instrukcijomis ir gairėmis, ir prižiūrėti Kliento darbuotojų, kurie naudoja Įrangą, veiklą. Jei atsiranda bet kokių neaiškumų arba kyla bet kokių klausimų, Klientas privalo nedelsdamas kreiptis į Bendrovę“. Pažymėjo, kad klausimų dėl įrangos naudojimo atsakovė nekėlė, nors tokią teisę turėjo ir apie tai, kad tokią teisę turi, žinojo, nes ji nurodyta sutarties 7.1.2 punkte. Neaišku kodėl Atsakovė, būdamas verslo subjektu, kuriam keliami ženkliai aukštesni rūpestingumo, atidumo reikalavimai, vadovavosi nuojauta ir „bendru išsilavinimu“ vietoje to, kad kilus klausimams dėl keltuvo naudojimo susisiektų su ieškove ir kylančius klausimus išsiaiškintų.

Teigė, jog atsakovė, pasirašydama 2019 m. gegužės 24 d. pranešimą apie žalą savo parašu patvirtino tiek žalos kilimo faktą, tiek aplinkybes. Atsakovė žinojo, kaip naudotis įranga, buvo susipažinusi su įrangos naudojimosi instrukcija, reikalavimais (tai patvirtina atsakovės parašas priėmimo-perdavimo akte, sutartyje.

Triplike atsakovė pakartojo savo ankstesnę poziciją. Pažymėjo, kad ieškovė savo argumentus ieškovas savo grindžia formaliais šalių atliktais veiksmais, pasirašant įrangos priėmimo – perdavimo aktą, Įrangos nuomos bendrąsias sąlygas, tačiau faktiškai su įrangos naudojimo instrukcija atsakovė supažindinta nebuvo, jokia įrangos naudojimo instrukcija/vadovas nebuvo atsakovei perduoti.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose dėstytus argumentus. Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, išreikalauti iš ieškovo papildomus įrodymus ir teismo posėdį atidėti. Teismui tokio prašymo netenkinus, byla išnagrinėta iš esmės atsakovės atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad šalis siejo įrangos nuomos teisiniai santykiai (CK 6.530 str.). Šalys 2019-05-22 pasirašė įrangos nuomos bendrąsias sąlygas (el.b.ap.l. 37) ir priėmimo-perdavimo aktą (el.b.ap.l. 36), kuriuo ieškovė atsakovui išnuomojo teleskopinį krautuvą, jo kaušą ir šakes.

Atsakovei įrangą grąžinus buvo užpildytas pranešimas apie žalą, kuriame nurodyta, kad buvo pripilta dyzelinio kuro į hidraulinio tepalo baką, teleskopinis krautuvas kurį laiką dirbo su šiuo mišiniu (važiavo iš Šventosios į Palangą) (el.b.ap.l. 38-39).

UAB Stokker už krautuvo remontą ir jam naudotas medžiagas išrašė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą 463,45 Eur sumai, kurią ieškovė 2019-07-18 apmokėjo (el.b.ap.l. 40-41).

2019-07-24 ieškovė kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl žalos atlyginimo (el.b.ap.l. 42-43). Atsakovė yra sumokėjusi ieškovei 267 Eur (el.b.ap.l. 23).

Dėl reikalavimo pagrįstumo

CK 6.499 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės (CK 6.500 str.). Sudarydamos sutartį šiuo atveju šalys ir joje susitarė, kad įranga turi būti grąžinta tokios pat techninės būklės, kokia ji buvo pateikimo klientui metu, išskyrus normalų nusidėvėjimą (bendrųjų sąlygų 4.3 p.).

Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad krautuvas buvo sugadintas, nėra ginčo ir dėl aplinkybių, kuriomis sugadinimai padaryti – atsakovė pripylė dyzelinio kuro į tepalo baką.

Nagrinėjamu atveju, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, vadovaudamasis CPK 176, 178, 185 straipsniais, teismas sprendžia, kad dėl nurodytos žalos kalta išimtinai atsakovė, tuo tarpu ieškovės kaltės, taigi ir nėra pagrindo taikyti CK 6.248 straipsnio 4 dalį, sudarančią pagrindą visiškai ar iš dalies atleisti skolininką nuo atsakomybės, nustačius, jog dėl žalos atsiradimo yra ir kreditoriaus kaltės.

Atsakovė išsinuomojo specifinę įrangą, taigi, nepriklausomai nuo to, kad ji nebuvo naudota atsakovės pagrindinės veiklos tikslais, ji turėjo ir galėjo įvertinti, kad asmeniui, kuris ja naudosis, bus reikalingos specialios žinios.

Sutartimi (bendrųjų sąlygų 7.1.2 p.) atsakovė įsipareigojo naudoti įrangą pagal visas instrukcijas ir gaires, įskaitant naudojimo vadovus ir saugos reikalavimus, kuriuos bendrovė nurodo klientui, pasirūpinti, kad kliento darbuotojai būtų susipažinę su instrukcijomis ir gairėmis, ir prižiūrėti kliento darbuotojų, kurie naudoja įrangą, veiklą. Tame pačiame punkte buvo nurodyta prievolė klientui, atsiradus bet kokių neaiškumų arba kilus bet kokių klausimų, nedelsiant kreiptis į nuomotoją.

Sutarties sąlygas pasirašė įrangą priėmęs atsakovės atstovas, tas pats asmuo pasirašė ir priėmimo-perdavimo akte, jame be kita ko savo parašu patvirtindamas, kad yra supažindintas su įrangos naudojimo instrukcijomis, bendromis nuomos bei RamiRisk apsaugos sąlygomis. Priėmimo-perdavimo akte taip pat nurodyta, kad ši informacija pateikta puslapyje www.ramirent.lt. Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovės įsigyta RamRisk apsauga šiuo atveju negalioja. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad krautuvo naudojimo instrukcija buvo padėta ir jo salono daiktadėžėje, nes tai yra įprasta ieškovės praktika - palikti instrukcijas transporto priemonių daiktadėžėse, taip daroma visais atvejais.

Duomenų apie tai, kad kreipėsi į ieškovę, siekdama gauti naudojimo instrukciją, jei jos vis tik neturėjo, taip pat siekdama išsiaiškinti, kur ir kaip užpilti dyzelinį kurą, atsakovė nepateikė. Šiuo atveju visiškai neturi reikšmės, ar dyzelinio kuro bakas buvo užklijuotas, ar ne. Pildama dyzelinį kurą, kaip ir atlikdama bet kokį įrangos naudojimo veiksmą atsakovė turėjo būti ypač atidi ir rūpestinga ir neįsitikinusi atliekamo veiksmo teisingumu, jo nedaryti, nepasitikrinusi naudojimo instrukcijoje ar/ir nesusisiekusi su ieškove.

Teismas konstatuoja, kad įpildama dyzelinį kurą į hidraulinio tepalo baką, atsakovė veikė savo rizika, buvo ypač neatidi ir nerūpestinga (CK 6.246 str. 1 d., 6.248 str. 3 d.), todėl turi prisiimti jai tenkančias neigiamas pasekmes. Ieškovė pateikė įrodymus, kad taisydama atsakovės padarytus įrangos sugadinimus patyrė 463,45 Eur dydžio žalą, kurios dalį atsakovei atlyginus, prašo priteisti iš jos likusią sumą - 203,02 Eur. Teismas sprendžia, kad ši žala susijusi priežastiniu ryšiu su atsakovės atliktais neteisėtais veiksmais, todėl iš jo ieškovei priteistina (CK 6.247, 6.249 str.). Atsakovė iš principo neginčija, kad keltuvo remontas ieškovei kainavo 463,45 Eur, tuo tarpu aplinkybė, jog iki šio ieškinio padavimo šalys derino kitokio dydžio nuostolių atlyginimo sumą, savaime nelemia atsakovės teisės dalies realiai patirtų ir įrodymų šioje byloje nuostolių ieškovei nemokėti.

Dėl palūkanų

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi ir 3 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 8 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 203,02 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė į bylą pateikė įrodymus apie tai, kad byloje patyrė 621,54 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis (el.b.ap.l. 5, 44) ir 2041,88 Eur išlaidos už advokato pagalbą (el.b.ap.l. 82-83).

Sumos, patirtos siekiant patenkinti savo reikalavimus ikiteisminėje stadijoje nelaikytinos bylinėjimosi išlaidomis CPK 88 straipsnio prasme, todėl ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti jai išlaidas už pretenzijos atsakovei surašymą ir su tuo susijusias konsultacijas pagal sąskaitą Nr. SF APB 15212 (el.b.ap.l. 82(2) – 82(4)). Kitokiu pagrindu šią sumą priteisti (pvz., kaip nuostolius) ieškinyje ieškovė nepareiškė, tokio reikalavimo su ieškiniu neteikė, susijusių aplinkybių nedėstė, reikalaujamas sumas tik paskutinio posėdžio metu įtraukdama į prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo.

Už pareiškimo dėl teismo įsakymo surašymą ieškovė reikalauja 121 Eur, už ieškinio surašymą – 605 Eur, dubliko – 484 Eur. Įvertinęs šių dokumentų turinį, teismas konstatuoja, kad juose kelti klausimai nebuvo sudėtingi nei teisės aiškinimo, nei taikymo prasme, nereikalavo specialių žinių, didelių laiko ir darbo sąnaudų, todėl reikalaujamos sumos laikytinos aiškiai per didelėmis, konstatuojant, kad už šių procesinių dokumentų parengimą ieškovei iš atsakovės iš viso priteistina 300 Eur (atitinkamai 50, 150 ir 100 Eur). Susipažinimas su atsakovės pateiktais prieštaravimais dėl teismo įsakymo išdavimo bei konsultacijos prieš rengiant ieškinį, laikytinos šio procesinio dokumento rengimo dalimi, todėl išlaidos už tai atskirai nepriteistinos.

Už pasirengimą tesimo posėdžiui ir ieškovės atstovės dalyvavimą teismo posėdyje, kuriame buvo išnagrinėta byla ir kuris truko 25 min. (kai tuo tarpu paslaugų detalizacijoje paskaičiuota už 2 val.) ieškovė reikalauja 484 Eur. Teismo vertinimu ši suma yra neprotingai didelė, neatitinkanti laiko ir pastangų sąnaudų, todėl mažintina iki 100 Eur. Iš viso ieškovei iš atsakovės šioje byloje priteistina 400 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas iš dalies ir ieškovei iš atsakovės priteistina 415 Eur bylinėjimosi išlaidų šioje byloje (CPK 88 str., 93 str. 1 d.).

Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei Ramirent Baltic AS, juridinio asmens kodas 101199349, iš atsakovės UAB „Jurmedis“, juridinio asmens kodas 304819434, 203,02 Eur žalos atlyginimo, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 203,02 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 415 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                Giedrė Čėsnienė