VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Kristina Lysionok,

sekretoriaujant Renatai Anderson,

dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Jelenai Cvirko, 

atsakovės atstovei advokatei Justinai Stuckai - Klimavičei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nord Steel“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Turkiškas metalas“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       ieškovė UAB „Nord Steel“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Turkiškas metalas“ 54 924,38 Eur negrąžinto avanso, 2 097,66 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovė nepristatė užsakytų prekių ir negrąžino sumokėto avanso.

2.       Atsakovė UAB „Turkiškas metalas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog ieškovė subjektyviai vertina susiklosčiusią situaciją, taip pat nedėjo pastangų ginčą išspręsti taikiai. Pastebėjo, jog pirmą užsakytą krovinį ieškovė gavo 2022 m. balandžio 27 d., todėl remiantis sutartinėmis sąlygomis privalėjo visą krovinio kainą sumokėti per 3 darbo dienas po prekių gavimo, tačiau tai nebuvo padaryta. Kartu atkreipė dėmesį, jog šalys sulygo dėl sutartinių netesybų, todėl ieškovė nepagrįstai prašo įstatyminių palūkanų, taip pat nėra aiškus tokių palūkanų skaičiavimo pradžios terminas.

3.       2022 m. gruodžio 23 d. pareiškimu ieškovė ieškinio reikalavimus patikslino, sumažino prašomas priteisti kompensacines palūkanas nuo 2 097,66 Eur iki 1 492,74 Eur, paaiškindama, jog sumažinimą lėmė netinkamai pasirinktas skaičiavimo pabaigos terminas, t. y. palūkanos buvo paskaičiuotos iki ieškinio teismui pateikimo, tuo tarpu byla iškelta teismo įsakymo pagrindu ir atitinkamai palūkanos turėjo būti skaičiuojamos iki teismo įsakymo išdavimo; be to, buvo pasirinkta netinkama palūkanų norma, vietoj 8 procentų, buvo paskaičiuotos 8,5 procentų dydžio palūkanos. Taip pat pareiškė, jog nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovės turėtų būti priteistos 8 procentų dydžio procesinės palūkanos.

4.       Bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdyje metu ieškovės atstovė patikslintus ieškinio reikalavimus palaikė visiškai. Papildomai paaiškino, jog nagrinėjamu atveju sutartį rengė ieškovė, tačiau pagal atsakovės pasiūlymus. Po sutarties pasirašymo atsakovė pateikė 3 avansines sąskaitas, kuriose buvo nurodyti sumokėti avansai bei prekių pristatymo terminai. Iš viso avanso turėjo būti sumokėta 71 417,94 Eur, realiai buvo sumokėta daugiau – 85 751,07 Eur. Nuo avanso sumokėjimo prekės turėjo būti pristatytos vėliausiai po 4 savaičių, tačiau pirmą ir vienintelę partiją atsakovė pristatė tik 2022 m. balandžio 27 d. ir tai sudarė tik 12 procentų visų užsakytų prekių vertės. Iš 2022 m. gegužės 13 d. šalių susirašinėjimo matyti, jog šalys susitarė dėl nepristatytų prekių užsakymo atšaukimo ir sumokėto avanso grąžinimo. Kadangi ieškiniu nėra prašoma jokių netesybų ar nuostolių dėl vėlavimo pristatyti prekes, prekių pristatyto terminas neturi jokios teisinės reikšmės ieškinio reikalavimams tenkinti. Šiuo atveju kompensacinės palūkanos yra prašomos priteisti nuo sutartinių santykių nutraukimo, kuomet atsakovei atsirado pareiga grąžinti avansą.

5.       Teismo posėdyje atsakovės atstovė pažymėjo, jog dėl kliento specifikos jai nepavyko gauti visų atsakymų dėl tarp šalių susiklosčiusių santykių. Iš tiesų atsakovė neneigia pareigos grąžinti avanso, tačiau šiuo metu tokių galimybių neturi. Be to mano, jog tuo metu rinkoje nukrito metalo kainos, todėl kliento manymu tikėtina, jog ieškovė rado kur pigiau įsigyti metalo, todėl ir atšaukė kitus užsakymus. Dėl minėto atsakovė byloje reiškia poziciją, jog nepristatė visų užsakytų prekių dėl ieškovės netinkamo sutartinių pareigų vykdymo, t. y. dėl to, jog gavusį krovinio dalį, ieškovė nesumokėjo 70 procentų gauto krovinio kainos, t. y. gauto krovinio kaina 30 826,69 Eur, 30 procentų avansas sudaro 7 642,98 Eur, o likusi 70 procentų kainos dalis – 23 183,71 Eur turėjo būti sumokėta po prekių gavimo. Kadangi tai nebuvo padaryta, atsakovė sustabdė prekių tiekimą. Taip pat mano, jog nagrinėjamu atveju turėtų būti taikoma 6 procentų įstatyminių procesinių palūkanų norma.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

6.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės chronologine seka.

7.       2022 m. kovo 3 d. ieškovė UAB „Nord Steel“ ir atsakovė UAB „Turkiškas metalas“ sudarė Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 2022NS-026 (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo parduoti, o ieškovė įsipareigojo nupirkti sutarties 1.1 punkte nurodytų prekių už 215 856,47 Eur + PVM. Sutarties 2.3 punkte (tekstas anglų kalba, vertimo į lietuvių kalbą 2.2 punktas) šalys sulygo, kad 30 procentų visos sumos avansas sumokamas per 5 dienas nuo Sutarties pasirašymo, o 70 procentų visos sumos mokėjimas atliekamas per 3 darbo dienas po prekių gavimo.

8.       2022 m. kovo 4 d. atsakovė pateikė ieškovei išankstinę sąskaitą faktūrą Nr. 20220304-0462 prekėms už 251 058,70 Eur (su PVM), kurioje be kita ko nurodė, jog 30 procentų sumos – 64 517,61 Eur turi būti sumokėta per 7 darbo dienas, o 70 procentų likučio suma – 150 541,09 Eur pristatymo metu; prekių pristatymas po 3-4 savaičių, kai bus įvykdytos išankstinės sąskaitos faktūros apmokėjimo sąlygos.

9.       2022 m. kovo 8 d. ieškovė mokėjimo nurodymu Nr. 1120 pervedė atsakovei 78 355,90 Eur, nurodydama mokėjimo paskirtyje 20220308-0039-2022.03.08.

10.       2022 m. kovo 16 d. atsakovė pateikė ieškovei išankstinę sąskaitą faktūrą Nr. 20220316-0024 prekėms už 21 444,57 Eur (su PVM), kurioje be kita ko nurodė, jog 30 procentų sumos – 6 433,37 Eur turi būti sumokėta per 7 darbo dienas, o 70 procentų likučio suma – 15 011,20 Eur pristatymo metu; prekių pristatymas po 15 dienų, kai bus įvykdytos išankstinės sąskaitos faktūros apmokėjimo sąlygos.

11.       2022 m. kovo 17 d. atsakovė pateikė ieškovei išankstinę sąskaitą faktūrą Nr. 20220317-0047 prekėms už 1 556,54 Eur (su PVM), kurioje be kita ko nurodė, jog 30 procentų sumos – 466,96 Eur turi būti sumokėta per 7 darbo dienas, o 70 procentų likučio suma – 1 89,58 Eur pristatymo metu; prekių pristatymas po 15 dienų, kai bus įvykdytos išankstinės sąskaitos faktūros apmokėjimo sąlygos.

12.       2022 m. kovo 21 d. mokėjimo pavedimu ieškovė pervedė atsakovei 6 433,37 Eur, mokėjimo duomenys: 20220316-2022-03.21.

13.       2022 m. kovo 22 d. mokėjimo pavedimu ieškovė pervedė atsakovei 961,80 Eur, mokėjimo duomenys: 20220322-0107 – 2022.03.22.

14.       2022 m. balandžio 12 d., balandžio 15 ir 19 d. el. laiškais ieškovė teiravosi atsakovės, kada bus pristatytos užsakytos prekės. 2022 m. balandžio 12 d. 9:45 el. laiške be kito ko nurodyta : „<..> sakėte, kad bus 03 30, po to, kad 04 05, po to, kad 04 05 – 06, 04 06 rašėte, kad jau pakeliui į Lietuvą, kad bus 04 11, o dabar sakote, kad dar neišvažiavo iš Turkijos <...>“.

15.       2022 m. balandžio 12 d. ir 19 d. el. laiškais atsakovė informavo ieškovę, kad vėlavimas yra susijęs su padidėjusiomis darbo apimtimis prie Turkijos pasienio vartų; tai pat tai, kad visas bendras užsakymas bus pristatytas 8 vilkikais, vilkikai išvyko su 1-2 d. intervalu.

16.       2022 m. balandžio 20 d., 22 d., 25 d. ir 26 d. el. laiškai ieškovė prašė atsakovės pateikti informaciją, kada atvyks vilkikai su užsakytomis prekėmis.

17.       2022 m. balandžio 22 d. ir 25 d. elektroniniais laiškais atsakovė pranešė ieškovei, kad apgailestauja dėl susiklosčiusios situacijos, kad sužinos atnaujintą sunkvežimių buvimo vietą ir apie ją praneš.

18.       2022 m. balandžio 27 d. atsakovė pateikė ieškovei prekių už 30 826,69 Eur (su PVM) pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. TM0020. Dėl prekių pristatymo/gavimo ir kokybės tarp šalių ginčo nėra. 

19.       2022 m. gegužės 2 d. ir 3 d. el. laiškais ieškovė teiravosi atsakovės dėl kitų vilkikų atvykimo laiko ir be kito ko nurodė, jog pristatymas vėluoja daugiau kaip mėnesį ir dėl to patyria nuostolių.

20.       2022 m. gegužės 5 d. el. laišku atsakovė informavo ieškovę, kad prekės atvyks į Lietuvos muitinę 2022 m. gegužės 11 d., į sandėlį 2022 m. gegužės 11 ar 12 d.

21.       2022 m. gegužės 12 d. 8:19 val. el. laiške ieškovė nurodė: „Ar šiandien atvyks visi sunkvežimiai? Mes nebegalime ilgiau laukti, jei medžiagos vėl neatvyks, būsime priversti atšaukti užsakymą.“

22.       2022 m. gegužės 12 d. 8:21 val. el. laiške atsakovė nurodė: „Patikrinsiu laivybos įmonę, jei šiandien ar rytoj nebus pristatymo, mes mielai atšauksime jūsų užsakymą“.

23.       2022 m. gegužės 12 d. 16:56 val. ir 2022 m. gegužės 13 d. 10:50 val. el. laiškais ieškovė pakartotinai teiravosi dėl nepristatytų prekių ir nurodė: „jei visi sunkvežimiai neatvyks šiandien iki pietų, norėtume atšaukti užsakymą, nes jau per ilgai laukėme.“

24.       2022 m. gegužės 13 d. 10:54 el. laiške atsakovė nurodė: „Jūsų sunkvežimiai bus pristatyti į Lietuvos muitinę antradienį, jei pageidaujate, jis bus pristatytas į jūsų sandėlį antradienį arba trečiadienį, jei užsakymas atšaukiamas, pinigus grąžinsime pirmadienį, veiksime pagal jūsų sprendimą.“

25.       2022 m. gegužės 13 d. 12:47 val. el. laišku ieškovė informavo atsakovę, jog pageidauja atšaukti nepristatytų medžiagų dalį, o skirtumą norėtų grąžinti, kai tik bus įmanoma. Atsakydama į šį laišką atsakovė 12:55 val. el. laiške nurodė: „Gerai. Sutarta“.

26.       2022 m. gegužės 16 d. ieškovei pasiteiravus dėl avanso gražinimo, atsakovė tos pačios dienos el. laiške nurodė: „rytoj grąžinsime pinigus. Nurodžiau savo buhalteriui.“

Dėl pareikštų ieškinio reikalavimų tenkinimo

27.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog šiuolaikinėje civilinėje teisėje pripažįstama, jog civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Atsižvelgiant į civilinių teisinių santykių dinamiką, besikeičiančius verslo santykius, nulemtus rinkos pokyčių ir raidos, bei vadovaujantis sutarčių laisvės principu, šalims yra užtikrinta teisė laisvai sudaryti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nenumatytas sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, svarbiausia, kad jos neprieštarautų įstatymui (imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Šalių sudaryta sutartis turi šalims įstatymo galią, jos privalu laikytis, tačiau šalys sutarties sąlygas turi aiškinti ir vykdyti sąžiningai ir neiškraipyti jų esmės.

28.       Nagrinėjamu atveju pasirašytos Sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė sutartiniai pirkimo – pardavimo santykiai. Pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Pardavėjas privalo pagal pirkimo – pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę (CK 6.317 straipsnio 1 dalis). Pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje (CK 6.344 straipsnis).

29.       Nagrinėjamu atveju šalys Sutartyje nenurodė konkretaus sutarties objekto: užsakomų priekių asortimento ir kiekių, sutartimi šalys iš esmės užfiksavo tik tam tikrų prekių kainą už kilogramą bei sulygo dėl pirkimo apimties pinigine išraiška, t. y. už kokią kainą ieškovė įsipareigojo atlikti pirkimą. Po sutarties sudarymo atsakovė išrašė ieškovei tris išankstines sąskaitas, nurodydama jose konkrečias prekes, jų pristatymo datas ir apmokėjimo tvarką: kada ir kokio dydžio avansas turi būti sumokėtas, kada – likusi kainos dalis. 

30.       Sugretinus Sutarties ir išankstinių sąskaitų faktūrų tekstus matyti, jog viena vertus sąskaitose nurodytos sąlygos papildo Sutartines sąlygas dėl prekių pristatymo terminų bei dėl pačių perkamų prekių asortimento ir kiekio, kita vertus, išankstinėmis PVM sąskaitomis faktūromis nustatoma kitokia nei Sutartyje numatyta avanso mokėjimo tvarka: Sutartimi numatytas 5 dienų nuo sutarties pasirašymo terminas 30 procentų sutartinės kainos dydžio avansui sumokėti, sąskaitose - 7 darbo dienų terminas 30 procentų sąskaitoje nurodytos užsakytų prekių kainos avansui sumokėti. Dėl kokių priežasčių išankstinių sąskaitų faktūrų sąlygos dėl avanso sumokėjimo tvarkos neatitiko Sutarties sąlygų šalys teismui šių aplinkybių neatskleidė. 

31.       Tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovė atsakovei avansu pervedė 85 751,07 Eur sumą, tuo tarpu prekių gavo už 30 826,69 Eur. Atsakovė nurodė, jog sustabdė prekių ieškovei tiekimą, nes atsakovė pilnai neapmokėjo pristatytų prekių kainos likučio. Tokią savo poziciją atsakovės atstovė grindė neva susiklosčiusia praktika, jog po kiekvieno prekių partijos pristatymo turėjo būti apmokama pristatytų prekių kainos likutinė dalis. Su tokia atsakovės pozicija nėra pagrindo sutikti.

32.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog ieškovė kitą dieną po Sutarties sudarymo sumokėjo atsakovei 30 procentų dydžio avansą nuo sutartinės kainos - 78 355,92 Eur (Sutartinė kaina su PVM 261 186,32 Eur * 30 proc. = 78 355 Eur), t. y. įvykdė išankstinio apmokėjimo už prekes sąlygą, kita perkamų prekių kainos dalis turėjo būti sumokėta po prekių pristatymo (Sutarties 2.3 punktas). Kadangi Sutartyje numatyta, jog tiek 30 procentų avansas, tiek 70 procentų likutis mokamas nuo galutinės sumos, atsakovės pozicija, jog 70 procentų kainos likutis turėtų būti skaičiuojamas nuo kiekvienos pristatytos prekių dalies neatitinka sutartyje numatyto šalių susitarimo, nes sutartimi šalys nesulygo dėl 30 procentų avanso mokėjimo nuo atskirų užsakymo dalių (partijų) mokėjimo.

33.       Kita vertus, šalių elgesys po Sutarties pasirašymo byloja apie tai, jog šalys Sutartimi tik užfiksavo atskirų prekių kainą už kilogramą, o konkrečius užsakymus ir jų vykdymo sąlygas: konkrečias perkamas prekes, pristatymo terminus, pristatymo vietas, išankstinio apmokėjimo terminus ir mokėtino avanso dydžius fiksavo būtent išankstinėse PVM sąskaitose faktūrose ir ieškovė akceptavo atsakovės išankstinėse PVM sąskaitose faktūrose pakeistas išankstinio apmokėjimo už prekes sąlygas.   

34.       Vertinant į bylą pateiktas išankstines PVM sąskaitas faktūras ir ieškovės atliktus mokėjimus matyti, kad: nors 78 355,92 Eur avansas atitinka Sutarties 2.3 sąlygą, tačiau yra žymiai didesnis nei numatytas 2022 m. kovo 4 d. išankstinėje PVM sąskaitoje faktūroje, taip pat mokėjime nurodyme yra nurodyta kitokia mokėjimo paskirtis (nesutampa sąskaitų numeriai); 2022 m. kovo 21 d. atliktas avansinis 6 433,37 Eur mokėjimas sutampa su 2022 m. kovo 16 d. išankstinėje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytu avanso dydžiu, taip pat šio avanso mokėjimo nurodyme yra nurodyta būtent ši sąskaita faktūra kaip mokėjimo paskirtis (mokėjimo duomenys), tuo tarpu 2022 m. kovo 22 d. sumokėtas avansas neatitinka 2022 m. kovo 17 d. išankstinėje sąskaitoje faktūroje nurodyto avanso dydžio (yra didesnis), taip pat šio avanso mokėjimo nurodyme nurodytas kitoks apmokamos sąskaitos numeris (nesutampa paskirtis).

35.       Paminėti nesutapimai suponuoja tai, jog tarp šalių buvo susitarta ir dėl kitų užsakymų vykdymo, buvo išrašytos kitos sąskaitos faktūros ar kiti dokumentai, kurių numeriai yra nurodyti 2022 m. kovo 4 d. ir 2022 m. kovo 22 d. atliktų pinigų pervedimo dokumentuose.

36.       Bylos nagrinėjimo iš esmės metu šalių atstovės negalėjo paaiškinti kiek ir kokių konkrečių prekių užsakymų pagal Sutartį buvo padaryta, t. y. šalys teismui neatskleidė visų sutartinių santykių aplinkybių, todėl teismas šalių ginčą vertina pagal byloje surinktų įrodymų visetą ir vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu.

37.       Pagal CK 6.315 straipsnio 3 dalį kai išankstinę įmoką gavęs pardavėjas nustatytu laiku neperduoda pirkėjui daiktų, šis turi teisę reikalauti, kad pardavėjas jam perduotų daiktus arba grąžintų sumokėtą sumą.

38.       Nagrinėjamu atveju, nors rašytiniai įrodymai dėl išankstinio apmokėjimo PVM sąskaitų faktūrų ir mokėjimo nurodymų nesutampa, t. y. negalima daryti išvadų, jog mokėjimo nurodymais buvo apmokėti avansai pagal į bylą pateiktas išankstines PVM sąskaitas faktūras, tačiau tarp šalių nėra ginčo dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių apie tai, jog ieškovė iš viso avansu sumokėjo atsakovei 85 751,07 Eur, o prekių gavo tik už 30 826,69 Eur. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, jog sutartiniai santykiai tarp šalių nutruko ir šalys nekėlė šalių kaltės dėl jų nutraukimo klausimo. 2022 m. gegužės 13 d. ir pakartotinai 2022 m. gegužės 16 d. el. laiškais atsakovė pripažino prievolę grąžinti ieškovei sumokėtą avansą už nepristatytas prekes, tokios prievolės, nors ir nesutikdama su ieškiniu, atsakovės atstovė neginčijo ir bylos nagrinėjimo metu. Todėl remiantis nustatytomis aplinkybėmis bei vadovaujantis CK 6.315 straipsnio nuostatomis, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl 54 924,38 Eur sumokėto avanso priteisimo tenkintinas visiškai (85 751,07 – 30 826,69 =54 924,40).

39.       CK 6.261 straipsnyje numatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai).

40.       Kompensacinių palūkanų paskirtis atlyginti kreditoriaus nuostolius dėl netinkamo prievolių vykdymo. Kompensacinių palūkanų ir delspinigių paskirtis sutampa. Įstatymo nustatytos kompensacinės palūkanos mokamos tuo atveju, jei šalys nesusitaria dėl sutartinių netesybų (delspinigių).

41.       Nagrinėjamu atveju šalys Sutarties 5.2. punkte sulygo dėl 0,2 procento dydžio delspinigių mokėjimo už kiekvieną pavėluotą pristatyti užsakytas prekes dieną nuo prekių kainos. Prašymo dėl sutartinių netesybų dėl vėlavimo pristatyti prekes ieškovė nereiškė, o atskiros sąlygos dėl prievolės grąžinti avansą vėlavimo šalys Sutartyje nenumatė, todėl ieškovė pagrįstai pareiškė prašymą dėl įstatyminių kompensuojamųjų palūkanų priteisimo. Kartu pažymėtina, jog šiuo atveju prašomos priteisti metinės palūkanos yra ženkliai mažesnės nei Sutartyje numatytos netesybos - 0,2 procento per dieną / 72,4 procento per metus, todėl nepažeidžia atsakovės teisių ir interesų, o atsakovės atsiliepime išdėstyta pozicija dėl sutartinių netesybų taikymo atmestina kaip stokojanti pagrįstumo.

42.       Nagrinėjamu atveju prievolė grąžinti sumokėtą avansą šalių susitarimu atsakovei atsirado 2022 m. gegužės 13 d., todėl ieškovei priklauso įstatyminės kompensacinės palūkanos už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 13 d. iki bylos teisme iškėlimo dienos – 2022 m. rugsėjo 14 d. bei nuo bylos iškėlimo iki sprendimo visiško įvykdymo – procesinės palūkanos.

43.       Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taip pat jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Pareiga mokėti šias procesines palūkanas atsiranda įstatymo pagrindu.

44.       Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nagrinėjamu atveju šalys dėl palūkanų dydžio nesusitarė, tačiau ieškovė paskaičiavo 8 procentų dydžio metines kompensacines palūkanas už 124 dienas iki bylos teisme iškėlimo ir prašo priteisti 1 492,74 Eur nuostolių iki kreipimosi į teismą dienos bei priteisti 8 procentų dydžio procesines palūkanas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą.

45.       Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, ir teismas turėtų taikyti šio įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012).

46.       Byloje konstatuota, kad atsakovė pažeidė sutartinę prievolę pristatyti užsakytas prekes, tačiau byloje nebuvo reiškiami reikalavimai dėl netesybų už vėlavimą pristatyti prekes, o dėl avanso grąžinimo. Pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtiną pradelsto mokėjimo apibrėžimą pavėluotas mokėjimas – mokėjimas praleidus įstatymuose ar komercinėje sutartyje nustatytą mokėjimo už parduotas prekes, suteiktas paslaugas ar atliktus darbus laikotarpį, kai kreditorius įvykdė įstatymuose ir (ar) komercinėje sutartyje jam nustatytas pareigas ir laiku negavo jam priklausančios mokėtinos sumos, išskyrus atvejus, kai skolininkas nėra atsakingas už vėlavimą sumokėti. Atsakovės neįvykdyta prievolė neatitinka minėtą pradelsto mokėjimo apibrėžimą, todėl sutiktina su atsakovės atstovės bylos nagrinėjimo metu išreikšta pozicija, jog šiuo atveju neturėtų būti taikoma Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo palūkanų norma, o CK 6.210 straipsnio 2 dalyje numatyta 6 procentų dydžio metinė palūkanų norma.

47.       Atitinkamai ieškovės reikalavimas dėl kompensacinių 1 492,74 Eur palūkanų priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovei 1 119,56 Eur (1 492,74 * 6/8), taip pat nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei priteistinos 6 procentų dydžio procesinės palūkanos. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo 

48.       Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šalims proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. 

49.       Patenkinus tik iš dalies ieškovės reikalavimą dėl kompensacinių palūkanų priteisimo, nustatytina procentinė šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų išraiška. Ieškovės ieškinys dėl 56 417,12 Eur (54 924,38 Eur negrąžinto avanso ir 1 492,74 Eur kompensacinių palūkanų) priteisimo tenkintinas 56 043,94 Eur suma (54 924,38 + 1 119,56) t. y. 99,34 procentais, atitinkamai ieškovei iš atsakovės priteistina 99,34 procentų patirtų bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovės – 0,66 procento patirtų bylinėjimosi išlaidų.

50.       Ieškovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus apie byloje patirtas 2 047,40 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš jų 1 080 Eur žyminis mokestis ir 967,40 Eur advokato pagalbos išlaidos. Atsakovė įrodymų apie byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

51.       Remiantis CPK 80 straipsnio 1 ir 7 dalimis byloje išnagrinėtas patikslintas ieškinys dėl 56 417,12 Eur priteisimo turėjo būti apmokėtas 1 071 Eur žyminiu mokesčiu. Ieškovė sumokėjo iš viso 1 080 Eur žyminį mokestį (269 Eur už teismo įsakymo išdavimą ir papildomai 811 Eur už ieškinio pateikimą), todėl jai grąžintina 9 Eur žyminio mokesčio permoka, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

52.       Remiantis CPK 98 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

53.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Todėl, vertindamas byloje šalių patirtų advokato pagalbos išlaidų dydį teismas vadovaujasi Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85.

54.       Kita vertus, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CPK 98 straipsnio 2 dalis turi būti taikoma sistemiškai su Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – Advokatūros įstatymas) nuostatomis. Advokatūros įstatyme nustatyta, kad advokato honoraro dydis nustatomas teisinių paslaugų sutartyje. Jei teismui pateikiami įrodymai, kad advokatui yra sumokėtas honoraras, CPK 98 straipsnio 2 dalis taikytina tada, kai priešinga šalis pateikia įrodymų, jog šis honoraras yra neprotingai didelis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-621/2004).

55.       Nagrinėjamu atveju ieškovės atstovės išlaidos neviršija Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių, atsakovė dėl prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydžio ir jų pagrįstumo jokių pretenzijų nereiškė, todėl teismas neturi jokio teisinio pagrindo jų mažinti.

56.       Remiantis nustatyta šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų procentine išraiška ieškovei iš atsakovės priteistina 2 024,94 Eur bylinėjimosi išlaidų (99,34 procentai nuo 2 038,40 (1 071 + 967,40) bylinėjimosi išlaidų.

57.       Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos buvo apmokėtos iš valstybės biudžeto. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteisiamos, nes neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur).

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 265-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „Nord Steel“, juridinio asmens kodas 300642424, iš atsakovės UAB „Turkiškas metalas“, juridinio asmens kodas 305961753, 54 924,38 Eur (penkiasdešimt keturis tūkstančius devynis šimtus dvidešimt keturis eurus ir 38 euro centus) negrąžinto avanso, 1 119,56 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą devyniolika eurų ir 56 euro centus) kompensacinių palūkanų, 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos - 56 043,94 Eur - nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. rugsėjo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 024,94 Eur (du tūkstančius dvidešimt keturis eurus ir 94 euro centus) bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmesti. 

Grąžinti ieškovei UAB „Nord Steel“, juridinio asmens kodas 300642424, 9 Eur (devynių eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. spalio 24 d., mokėjimo užduoties kodas (ID) ZL37584, permoką, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo sprendimu. 

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                                                  Kristina Lysionok