Civilinė byla Nr. e2-266-921/2022

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00325-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.3. 2.6.10.5.2.15. 3.2.6.1. 3.2.6.5.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė,

sekretoriaujant Žydrūnei Mitkevičienei,

dalyvaujant ieškovės atstovei pagal įgaliojimą B. N.,

atsakovei S. R., jos atstovėms advokatei I. A. ir advokato padėjėjai L. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos Alytaus apskrities S. K. ligoninė ieškinį atsakovei S. R., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, AAS „BTA B. I. Company“ filialui Lietuvoje ir M. K. dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo nustatymo komisijos priimto sprendimo pripažinimo neteisėtu ir nepagrįstu ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I.       Ieškovės reikalavimai ir argumentai

1.                      Ieškovė viešoji įstaiga Alytaus apskrities S. K. ligoninė (toliau – ir ieškovė arba Ligoninė) kreipėsi į teismą, prašydama: panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo nustatymo komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. 56-59 kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

2.                      Ieškovė ieškinyje, dublike, jos atstovė pagal įgaliojimą teismo posėdžių metu nurodo, kad Komisija 2020 m. gegužės 7 d. priėmė sprendimą, kuris ieškovės netenkino, todėl ji ir kreipėsi į teismą. Ieškovė teigia, kad Ligoninės gydytojai, teikdami sveikatos priežiūros paslaugas pacientui J. R. (toliau – ir pacientas) laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 14 d. iki 2019 m. birželio 15 d., savo pareigas atliko kvalifikuotai, atidžiai ir dėmesingai, todėl jų veiksmai negali būti vertinami kaip neteisėti. Ieškovės nuomone, pacientui tiek Priėmimo-skubiosios pagalbos, tiek Vidaus ligų I-ame, tiek Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje buvo atlikti visi reikalingi tyrimai bei skirtas tinkamas gydymas, atsižvelgiant į išsakytus nusiskundimus ir atliktų tyrimų rezultatus. Be to, pasirinkta gydymo ir ištyrimo taktika vėliau buvo keičiama, taip pat įvertinant paciento sveikatos būklės pokyčius. Pacientas kiekviename skyriuje buvo nuolat stebimas, slaugomas, vertinama jo būklė, savijauta. Pažymi, kad sveikatos priežiūros įstaiga negali garantuoti, kad bus pasiektas konkretus rezultatas: pacientui nustatyta teisinga diagnozė ir (ar) jis bus išgydytas. Sveikatos priežiūros įstaiga gali užtikrinti tik maksimalias pastangas, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Šiuo atveju pacientas visiškai atitiko pneumonijos susirgimo klinikinius simptomus: karščiavimas, sąmonės sutrikimas, galvos skausmas, leukocitozė, drėgni karkalai ir šaltkrėtis. Be to, pacientui nustatyta pneumonija nebuvo paneigta kitų specialistų, ši diagnozė nustatyta teisingai ir adekvačiai buvo gydoma. Paciento būklė, tyrimų rezultatai, nesuteikė pagrindo įtarti esant galvos traumą, dėl šios priežasties pacientui nebuvo paskirtas kompiuterinės tomografijos (toliau – ir KT) tyrimas. Pažymėjo, kad šiuo atveju pareigos atskleisti visą informaciją neįvykdė pats pacientas ir atsakovė, t. y. jie nepasakė gydymo įstaigoje apie įvykusią traumą, po kurios ir galėjo prasidėti galvos skausmas. Aplinkybė apie įvykusią traumą paaiškėjo tik pacientą paguldžius į Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių. Minėto skyriaus gydytojas medicininiuose dokumentuose fiksavo daugybines hematomas ant paciento kūno įvairiose vietose, įskaitant galvą, kas leido daryti išvadą apie patirtą paciento traumą dar iki atvykimo į Ligoninę. Atlikus galvos smegenų KT, buvo nustatyta trauminė subdurinė hemoragija. Ieškovės nuomone, šiuo atveju nėra ir kitų sąlygų, t. y. kaltės, priežastinio ryšio tarp Ligoninės gydytojų veiksmų ir žalos, sudarančių pagrindą kilti civilinei atsakomybei. Be to, atsakovė neįrodė ne tik neturtinės žalos atsiradimo, bet ir jos dydžio. Pažymi, kad atsakovės sutuoktinis yra (duomenys neskelbtini), nors pagrindinė priežastis ir buvo trauminė subdurinė hemoragija, tačiau stacionarizavimo metu pacientas jau sirgo pneumonija, anksčiau buvo persirgęs insultu. Mano, kad šiuo atveju yra reikšminga ir tai, jog po pirmos teisingos diagnozės (pneumonijos) iki kitos diagnozės, įvykių kaita buvo greita. Be to, tyrimai parodė, kad paciento kraujas buvo pernelyg suskystintas. Ši aplinkybė duoda pagrindą daryti išvadą, kad pacientas nerūpestingai vartojo paskirtus vaistus ir dėl to trauminė hemoragija vystėsi ypač greitai. Akivaizdu, kad esant tokioms aplinkybėms, perkelti atsakomybės naštą Ligoninei yra nepagrįsta, neprotinga ir nesąžininga. Mano, kad ieškovės nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą padaryti išvadą, kad atsakovei žala neturi būti atlyginama.

II.       Atsakovės argumentai

3.                      Atsakovė su ieškovės ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti.

4.                      Atsakovė atsiliepime į ieškinį, triplike, ji ir jos atstovės teismo posėdžių metu nurodo, kad ieškinyje išdėstytos aplinkybės negali būti pagrindu pripažinti, kad Komisijos priimtas sprendimas yra nepagrįstas. Pažymi, kad pacientas J. R. yra atsakovės sutuoktinis. Pacientas buvo atvežtas į Ligoninę 2019 m. birželio 14 d. Atsakovė, atvežus pacientą į Ligoninę, nurodė, kad praeityje J. R. buvo diagnozuotas insultas ir kad po to yra vartojamas vaistas varfarinas. Jos sutuoktinis, būdamas Ligoninėje, nuolat skundėsi stipriais galvos skausmais. Atsakovė pati prašė atlikti jos sutuoktiniui KT tyrimą, tačiau į jos prašymą nebuvo sureaguota. J. R. buvo paguldytas į Vidaus ligų I-ąjį skyrių, diagnozavus jam plaučių uždegimą. Minėtame skyriuje J. R. taip pat nuolat skundėsi galvos skausmais, tačiau į tai taip pat nebuvo tinkamai sureaguota, nebuvo atliktas reikiamas KT tyrimas, paskirtas tinkamas gydymas. Atsakovė nesutinka, kad ieškovės gydytojai padarė viską, kas nuo jų priklauso. Atsakovės nuomone, jeigu gydytojai būtų tinkamai atlikę jiems priskirtas funkcijas, laiku paskyrę KT tyrimą, jos sutuoktinis ir šiuo metu būtų gyvas. Atsakovė teigia, kad tik Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje buvo paskirti reikalingi tyrimai, taip pat ir KT, tačiau jie buvo paskirti pavėluotai, kas turėjo įtakos jos sutuoktinio sveikatos pablogėjimui, sąlygojančiam jo mirtį. Atsakovė tvirtina, kad pacientas atskleidė informaciją apie tai, kad buvo nukritęs. Tai patvirtina medicininiai įrašai. Be to, mano, kad ne paciento, o gydytojo pareiga yra apžiūrėti pacientą, užduoti jam klausimus, susijusius su galvos skausmų priežastimi, ir tą priežastį išsiaiškinti. Pabrėžė ir tai, kad Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje, kai pacientas buvo ištiktas komos, gydytojas pastebėjo kraujosruvas ir galvos sumušimą, nors pacientas nei kalbėjo, nei atsakinėjo į klausimus. Darytina išvada, kad gydytojai, priėmę pacientą į Ligoninę, neapžiūrėjo jo kūno, neuždavė klausimų, neaprašė jo būklės, nors privalėjo būti atidūs ir rūpestingi. Be to, atsakovės nuomone, pacientui konstatavus diagnozę „trauminė subdurinė hemoragija“, buvo delsiama jį transportuoti į VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas, nes tai buvo padaryta praėjus daugiau nei dviem valandom po teisingos diagnozės nustatymo. Tai, atsakovės nuomone, taip pat patvirtina, kad ieškovė ne tik, kad netinkamai suteikė sveikatos priežiūros paslaugas (neatliko reikalingų tyrimų, nustatė klaidingą diagnozę), bet ir delsė jas suteikti. Atsakovė teigia, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina ieškovės gydytojų kaltę, taip pat ir priežastinį ryšį. Atsakovė prašė priteisti 30 000 Eur neturtinę žalą, o Komisija priteisė 10 000 Eur. Šioje byloje neturtinės žalos dydį turi lemti tai, kad ieškovės kaltais veiksmais buvo atimta viena svarbiausių vertybių – gyvybė. Atsakovė su sutuoktiniu santuokoje pragyveno nuo (duomenys neskelbtini)., vienas kitu rūpinosi ir vienas kitą globojo, vedė bendrą šeimos ūkį, rėmė vienas kitą materialiai, augino ir auklėjo tris savo biologinius vaikus ir keturis svetimus vaikus, susilaukė penkių anūkų. J. R. šioje šeimoje vaidino svarbų sutuoktinio, tėvo ir senelio vaidmenį. Visai šeimai J. R. netekimas sukėlė dideles neigiamas pasekmes, iš kurių didžiausios – atsakovei, kuri kartu su juo gyveno. Po sutuoktinio mirties atsakovės sveikata pablogėjo, ji tapo jautri ir pažeidžiama, gyvenimo kokybė suprastėjo. Kartu su sutuoktiniu atsakovė turėjo galvijų (karvių ir veršių), kuriuos teko parduoti, nes atsakovė nepajėgė viena jų prižiūrėti. Dėl to pablogėjo ir jos turtinė padėtis.

III.       Trečiųjų asmenų argumentai

5.                      Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AAS „BTA B. I. Company“, Lietuvoje vykdanti veiklą per AAS „BTA B. I. Company“ filialą Lietuvoje, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškiniu sutinka, prašo jį tenkinti.

6.                      Nurodo, kad Ligoninė buvo apdraudusi civilinę atsakomybę prieš trečiuosius asmenis (pacientus) už žalą, padarytą jų sveikatai (gyvybei) dėl draudėjo (apdraustojo) tiesioginių kaltų veiksmų (išskyrus tyčia) medicinos praktikos metu. Trečiojo asmens nuomone, Komisijos sprendime neįrodyti neteisėti gydytojų veiksmai ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir atsiradusios žalos. Be to, žalos dydį, taip pat ir neturtinės, reikia įrodyti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, šis civilinės atsakomybės elementas bei jo dydis nėra preziumuojami. Mano, kad Komisija priteisė neturtinės žalos atlyginimą, visiškai nemotyvuodama savo sprendimo. Dėl šių priežasčių ieškovei negali kilti civilinė atsakomybė, o Komisijos sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

7.                      Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. K., nurodo, kad su ieškiniu sutinka, prašo jį tenkinti.

8.                      Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį, teismo posėdžio metu nurodo, kad jis buvo Ligoninės medicinos gydytojas. Jis konsultavo pacientą Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje.  Apžiūros metu pacientas skundėsi bendru silpnumu, karščiavimu, šaltkrėčiu, pykinimu ir galvos skausmu. Pacientas buvo sąmoningas, orientuotas, kontaktiškas, paliepimus vykdė. Plaučiuose išklausyti drėgni karkalai dešinio plaučio apatinėje dalyje, išmatuota padidėjusi kūno temperatūra, stebėtas darinys kaklo srityje. Remiantis paciento skundais ir apžiūros rezultatais, įtartas infekcinis procesas, todėl nuspręsta atlikti laboratorinius kraujo tyrimus, krūtinės ląstos rentgenogramą, o dėl galimo pūlingo proceso kaklo srityje – kaklo darinio echoskopiją. Atlikti tyrimai patvirtino įtartą infekcinį procesą, šiuo atveju – plaučių uždegimą. Remiantis paciento skundais, apžiūros ir tyrimų rezultatais, nebuvo galima įtarti kitų organų sistemų sutrikimų. Pacientas, diagnozavus plaučių uždegimą, buvo hospitalizuotas į Vidaus ligų I-ąjį skyrių. Ši diagnozė nepaneigta ir yra teisinga. Trečiasis asmuo yra įsitikinęs, kad paslaugos buvo teiktos tinkamai, neteisėtų veiksmų nebuvo padaryta.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV.       Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.                      Bylos nagrinėjimo metu nustatytos šios bylai reikšmingos faktinės aplinkybės:

-       pacientas J. R. 2019 m. birželio 14 d. 23 val. 40 min. greitosios medicinos pagalbos (toliau – ir GMP) transportu buvo atvežtas į Alytaus apskrities S. K. ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių. GMP kvietimo kortelėje nurodyta, kad GMP kviesta J. R.. Kvietimo priežastis – C01L, PZ/PZR SV, (paralyžiuoja), insultas (praeinantis smegenų išemijos priepuolis). Pažymėta, kad pacientas sutrikusios sąmonės (mažiau nei ... valandų nuo simptomų pradžios). Be to, nurodyta ir tai, kad: 1. Nėra visiškai sąmoningas. 2. Kvėpuoja normaliai. 3. Staiga ... ar nutirpo viena pusė. 4. Simptomai atsirado per patvirtintą gydymo lango laikotarpį: per 30 min. 5. Anksčiau yra buvęs insultas. Skausmo vieta – galva, įvertintas 3 balais.

-       Pacientas Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje buvo apžiūrėtas 23 val. 45 min., paciento apžiūros lape slaugytoja nurodė kreipimosi priežastį – galvos skausmas. Be to, slaugytoja įvertino jo bendrą būklę ir 23 val. 55 min. iškvietė Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus gydytoją.

-       Priėmimo

-       Gydytojo

-       Po atliktų tyrimų, t. y. 2019 m. birželio 15 d. 3 val. pacientas buvo stacionarizuotas į Alytaus apskrities S. K. ligoninės Vidaus ligų I-ąjį skyrių.

-       Vidaus ligų I-jame skyriuje pacientą apžiūrėjo budinti gydytoja L. F.. Įraše, padarytame 3 val. 30 min., pažymėta: skundžiasi stipriais galvos skausmais, krečia šaltis. Erkės įkandimą neigia. Susirgo prieš keturias dienas, stovis pablogėjo šiandien vakare, krėtė šaltis, nepaėjo, todėl kvietė GMP. Prieš 4 metus susirgo insultu. Pažymėta, kad būklė vidutinio sunkumo, mieguistas, dėl skausmo kontaktas sunkus, oda išpilta prakaito. Meninginis simptomas teigiamas  (išreikštas sprando rigidiškumas). Limfmazgiai nepadidėję. Dešinėje plaučių pusėje drėgni karkalai. Susirgo ūmiai, kosėja, nuo šiandien vakaro pakilo temperatūra. Nusiskundimas – labai skauda galvą. Gydytoja paskyrė pneumonijos gydymą bei papildomus tyrimus dėl galimos neuroinfekcijos, sepsio.

-       Pablogėjus paciento būklei, t. y. 5 val. 45 min. jam praradus sąmonę, pacientas buvo perkeltas į Alytaus apskrities S. K. ligoninės Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių (toliau – ir Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrius).

-       2019 m. birželio 15 d. 6 val. 15 min. – 6 val. 30 min. Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus gydytojas A. J. nurodė, kad indikacijos intensyviai terapijai –sąmonės sutrikimas. Nusiskundimų nepareiškia dėl sunkios būklės. Pažymėta ir tai, kad 4 dienas skaudėjo galvą, vartojo analgetikus, vakar dirbo lauko darbus, vakare lauke nugriuvo, sąmonės netekęs nebuvo, artimieji padėjo pareiti namo, išvietė GMP, kurioje pykino ir vėmė. Paguldytas į Vidaus ligų I-ąjį skyrių dėl dešinės pusės pneumonijos, slaugytoja stebėjo traukulius, po jų neteko sąmonės. Gydytojas įvertino paciento būklę, nurodė pastebėtus požymius: kairėje galvos pusėje patinimas, kairėje kaklo srityje hematoma, krūtinės srityje keičiančios spalvą hematomos. Preliminari diagnozė – įtariama intracerebrinė hemoragija. Koma 4 balai. Dešinės pusės pneumonija. Paskirta: neurologo ir neurochirurgo konsultacija, galvos KT, EKG, laboratoriniai tyrimai, šlapimo pūslės katerizacija, intubacija ir kt. Be to, to paties gydytojo A. J. įraše nurodyta, kad, įvertinus tyrimus, matyti, jog yra vaisto orfarino perdozavimas (INR 3,76; SPA 12 proc.).

-       Galvos smegenų KT tyrimo aprašyme, atliktame gydytojos radiologės E. U., nurodyta: palei kairįjį smegenų pusrutulį (F-P-T-O) subdūraliai matoma netolygaus storio (storiausia parietaliai iki 2 cm), įvairaus tankio, panašu, kad aktyviai kraujuojanti subdūrine hematoma, ženkliai spaudžianti pusrutulio vagas, dislokuojanti vidurinio linijos struktūras į dešinę iki 1,8 cm, ženkliai spaudžianti ir deformuojanti kairįjį šoninį skilvelį, užspaudžianti ir deformuojanti III skilvelį. <...>. Išvados: ūmi, galimai aktyviai kraujuojanti subdūrinė hematoma kairėje F-P-T-O; ūmi intracerebrinė hemoragija kairėje temporaliai; išreikštas masės efektas į vidurio linijos struktūras, asimetrinė okliuzinė hidrocefalija, nedidelė intraventrikulinė hemoragija dešiniajame O rage <...>.

-       G. I. S

-       Pacientas 2019 m. birželio 15 d. reanimobiliu buvo perkeltas gydymui į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas.

-       Pacientas (duomenys neskelbtini) mirė. Medicininiame mirties liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta mirties priežastis – nukrito dirbdamas laukuose.

-       A. S. R. kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją su pareiškimu dėl, jos nuomone, netinkamai jos sutuoktiniui pacientui J. R. VšĮ Alytaus apskrities S. K. ligoninėje suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų. Komisija 2020 m. balandžio 29 d. priėmė sprendimą Nr. 56-59 dėl S. R. pareiškimo, kuriame nustatė, kad S. R. sutuoktiniui J. R. buvo suteiktos netinkamos sveikatos priežiūros paslaugos. Komisija nusprendė, jog, tiekiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientui J. R., VšĮ Alytaus S. K. ligoninėje pareiškėjai buvo padaryta žala. Buvo nuspręsta S. R. atlyginti 10 000 Eur neturtinę žalą.

-       Ieškovė VšĮ Alytaus apskrities S. K. ligoninė, pasinaudodama jai Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – ir PTŽSAĮ) suteikta teise, kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Komisijos 2020 m. balandžio 29 d. priimtą sprendimą Nr. 56-59 kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

10.                      Kasacinio teismo yra išaiškina, kad kuriai nors ginčo šaliai nesutikus su Komisijos sprendimu ir pareiškus teisme dėl to ieškinį, ginčo tarp šalių nagrinėjimas iš esmės yra perkeliamas į teismą, kuris Komisijos sprendimo teisėtumą įvertina tiek materialiais, tiek ir procesiniais aspektais. Tai reiškia, kad Komisijai priėmus sprendimą ir asmeniui, kuris nesutinka su priimtu sprendimu, apskundus šį sprendimą teismui, ginčo objektas yra ne pats Komisijos sprendimas, o ginčas, kilęs tarp paciento ar suinteresuoto asmens ir sveikatos priežiūros įstaigos (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-914-450/2019).

11.                      Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta anksčiau, sprendžia, jog ieškovei nesutikus su Komisijos sprendimu ir pareiškus ieškinį teisme, ginčas tarp sveikatos priežiūros įstaigos (šiuo atveju ieškovės VšĮ Alytaus apskrities S. K. ligoninės) ir pareiškimą Komisijai pateikusio asmens (šiuo atveju atsakovės S. R.), nagrinėjamas iš esmės, t. y. vertinama, ar egzistuoja visos sąlygos ieškovės atžvilgiu kilti civilinei atsakomybei.

Dėl sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės, grindžiamos netinkamai suteiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis, būtinų sąlygų

12.                      Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl sveikatos priežiūros paslaugų kokybės, kurios buvo teikiamos pacientui J. R. laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 14 d. iki 2019 m. birželio 15 d. Atsižvelgiant į tai, ginčui yra aktuali PTŽSAĮ redakcija, galiojusi nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d. Ginčui aktualios redakcijos PTŽSAĮ 3 straipsnio 1 dalis numato, kad pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. PTŽSAĮ 2 straipsnio 8 dalis numato, kad kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos – prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami. PTŽSAĮ 2 straipsnio 2 dalis numato, kad atlygintina paciento sveikatai padaryta (turtinė ir neturtinė) žala – pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis, atsiradę dėl sveikatos priežiūros paslaugas teikusio asmens neteisėtos kaltos veikos.

13.                      Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad civilinė atsakomybė dėl netinkamai suteiktų (nesuteiktų) asmens sveikatos priežiūros paslaugų taikoma nustačius bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų visumą: neteisėtus veiksmus (ar neveikimą) (CK 6.246 straipsnis), žalą (CK 6.249, 6.250 straipsniai), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis), žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnis). Asmuo, pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos faktą bei dydį ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos. Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Siekdama paneigti civilinės atsakomybės prievolę, sveikatos priežiūros įstaiga turi įrodyti, kad jos darbuotojai nėra kalti dėl atsiradusios žalos, t. y. atsižvelgiant į prievolės esmę, jie buvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018; 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020).

14.                      Įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176–185 straipsnių nuostatose bei išplėtotos kasacinio teismo praktikoje. Pažymėtina, kad teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadą dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daro pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Dėl ieškovės darbuotojų veiksmų (neveikimo) teisėtumo 

15.                      Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą; pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinys apima ne pareigą garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareigą užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikacijos laipsnį. Taigi, teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių bei jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2008; 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013). Asmens veiksmų neteisėtumą gali lemti bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015). Taigi, nagrinėjamojoje byloje sprendžiant dėl gydymo įstaigos veiksmų, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, teisėtumo, turi būti įvertinta, ar gydymo įstaiga ėmėsi visų galimų ir reikalingų priemonių, ar šias priemones naudojo atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai. 

16.                      Teismas, apibendrindamas byloje dalyvaujančių asmenų, jų atstovų procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu išsakytus argumentus, daro išvadą, kad  neteisėtais ieškovės gydytojų veiksmais nagrinėjamoje byloje įvardijamas nepilnas (netikslus) atsakovės sutuoktinio paciento J. R. sveikatos būklės (ligos) diagnozavimas, jį pristačius į Ligoninę bei KT tyrimo nepaskyrimas. Be to, delsimas pacientą pervežti į VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas.

17.                      Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Komisija, gavusi atsakovės pareiškimą ir siekdama jį visapusiškai išnagrinėti, 2020 m. balandžio 3 d. paciento medicininę dokumentaciją pateikė vertinti VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų specialistams. Komisija uždavė tokius 5 klausimus: 1) ar 2019 m. birželio 14 d. pacientui J. R. atvežtam GMP automobiliu į Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių nustatyta teisinga hospitalizavimo diagnozė? 2) Ar gydytojas Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje atliko visus reikalingus veiksmus ir tyrimus diagnozei nustatyti? 3) Ar remiantis paciento skundais ir anamneze buvo galima įtarti intracerebrinę hemoragiją? 4) Ar pacientas laiku ir tinkamai buvo pervežtas į Kauno klinikas? 5) Ar galėjo būti kita išeitis, jeigu pacientas dar naktį būtų pervežtas į Kauno klinikų Neurochirurgijos skyrių? Į Komisijos užduotus klausimus atsakymus pateikė VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Neurochirurgijos centro gydytojas neurochirurgas G. M.. Minėtas gydytojas pateikė tokius atsakymus: 1) pacientui J. R. Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje nustatyta hospitalizavimo diagnozė teisinga, tačiau nepilna – neįtarta galvos trauma; 2) Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje atlikti ne visi reikalingi tyrimai nustatyti pilną ir tikslesnę hospitalizavimo diagnozę; 3) remiantis paciento skundais ir anamneze, buvo galima įtarti galvos smegenų traumą ir (ar) intrakranijinę hematomą. Ligoninėje reikalinga diagnostikos įranga buvo (kompiuterinis tomografas); 4) pacientas perkeltas į Kauno klinikas tinkamai ir laiku, skaičiuojant laiką nuo intrakranijinės hematomos diagnozavimo momento; 5) manytina, kad pacientui galėjo būti ir kitokia išeitis, geresnė, jeigu intrakranijinė hematoma būtų diagnozuota anksčiau. Tada ligonis būtų greičiau pervežtas į Kauno klinikas ir operuotas. Remiantis literatūra, mirtingumas mažėja, kada intrakranijinė hematoma pašalinama kuo greičiau nuo jos susiformavimo momento.

18.                      Kauno apygardos teismas 2021 m. vasario 8 d. nutartimi civilinėje byloje paskyrė deontologinę ekspertizę, kurią pavedė atlikti Valstybinei teismo medicinos tarnybai. Ekspertams buvo pavesta atsakyti į šiuos klausimus: 1) ar pacientui J. R. Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje pagal surinktus anamnezės duomenis buvo nustatyta teisinga ir pilna diagnozė? 2) Ar pacientui pagal išsakytus nusiskundimus galėjo būti įtarta intracerebrinė hematoma ir privalėjo būti paskirta ir atlikta galvos kompiuterinė tomografija? 3) Ar išsakytas nusiskundimas – galvos skausmas – yra specifinis intracerebrinės hematomos simptomas? 4) Ar Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus gydytojas atliko visus tiriamuosius veiksmus ir paskyrė reikalingus tyrimus? 5) Ar pacientui Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje galėjo nepasireikšti specifiniai intracerebrinės hematomos požymiai? 6) Ar pacientui buvo teisingai diagnozuota pneumonija bei paskirtas teisingas pneumonijos gydymas? 7) Ar paciento būklei pablogėjus stacionaro skyriuje buvo atlikti visi reikalingi veiksmai, tyrimai ir skiriami gydymai? 8) Ar intracerebrinės hematomos požymių pasireiškimui turėjo įtakos persirgtas insultas, diagnozuota pneumonija? 9) Kokie dažniausiai pasitaikantys intracerebrinės hematomos požymiai, neturint duomenų apie įvykusią galvos traumą? 10) Ar galvos trauma buvo intracerebrinės hematomos priežastis? 11) Ar pagal atliktą kompiuterinės tomografijos tyrimą, kitus medicininius dokumentus galima spręsti, kada įvyko trauma? Jei taip, tai kada? 12) Ar pacientas buvo laiku pervežtas į Kauno klinikas, diagnozavus intracerebrinę hematomą? 13) Ar greitai ligos eigai galėjo turėti įtakos perdozuotas orfarino naudojimas? 14) Ar gydytojas M. K. privalėjo atkreipti dėmesį į paciento kūne esančius sumušimus ir ar privalėjo juos aprašyti medicininiuose dokumentuose ir užduoti pacientui klausimus dėl jų kilmės? <...> 18) Ar Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje laiku paskyrus Kompiuterinės tomografijos tyrimą ir nustačius intracebrebrinę hematomą, kuri turėjo įtakos paciento mirčiai, buvo galima tikėtis pacientui geresnių pasekmių?

19.                      Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrius pateikė Ekspertizės aktą Nr. EDM 7(42)/2022 (01) (toliau – ir Ekspertizės aktas). Ekspertai, remdamiesi civilinės bylos medžiaga ir J. R. medicininiais dokumentais, pateikė tokią išvadą: 1) 2019 m. birželio 14 d. VšĮ Alytaus apskrities S. K. ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje J. R. pagal surinktus anamnezės duomenis buvo nustatyta teisinga diagnozė (Pneumonija, nepatikslinta), tačiau nepilna – neįtarta galvos smegenų trauma; 2) pagal paciento išsakytus nusiskundimus Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje nebuvo pagrindo įtarti intracerebrinę hematomą ir paskirti atlikti galvos kompiuterinę tomografiją; 3) išsakytas nusiskundimus – galvos skausmas – nėra specifinis intracerebrinės hematomos simptomas; 4) Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus gydytojas atliko visus tiriamuosius veiksmus ir paskyrė reikalingus tyrimus; 5) pacientui Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje nebuvo pasireiškę būdingi intracerebrinės hematomos požymiai, pavyzdžiui, sąmonės sutrikimas, patologinė neurologinė simptomatika; 6) pacientui buvo teisingai diagnozuota pneumonija bei paskirtas teisingas pneumonijos gydymas (antibiotikoterapija); 7) paciento būklei pablogėjus stacionaro skyriuose buvo atlikti visi reikalingi veiksmai, tyrimai ir skirtas atitinkamas gydymas; 8) intracerebrinės hematomos požymių pasireiškimui neturi įtakos persirgtas insultas ar diagnozuota pneumonija; 9) atsakyta išvados 5 punkte; 10) konkrečiu atveju intracerebrinė hematoma buvo trauminės kilmės, t. y. atsirado dėl galvos sumušimo; 11) pagal atliktą Kompiuterinės tomografijos tyrimą galima teigti, kad galvos smegenų trauma buvo ūmi, įvykusi maždaug viena para iki hospitalizacijos; 12) pacientas, jam diagnozavus intracerebrinę hematomą, į Kauno klinikas buvo pervežtas laiku; 13) perdozuotas orfarino naudojimas gali įtakoti greitesnį kraujavimą į smegenų audinį; 14) gydytojas M. K. privalėjo atkreipti dėmesį į paciento kūne esančius sumušimus, tačiau jų tuo metu vizualiai nesimatė, pacientas ir jį lydintys asmenys apie buvusią traumą neinformavo; <....> 18) neatmetama galimybė, kad anksčiau įtarus ir nustačius intracerebrinę hematomą, buvo galima tikėtis pacientui geresnių pasekmių.

20.                      Taigi, iš Ekspertizės akto nustatyta, jog ekspertizę atlikę teismo medicinos ekspertai ir gydytojai specialistai, įvertinę paciento medicininius dokumentus ir civilinės bylos medžiagą, padarė išvadą, jog ieškovės gydytojai tinkamai suteikė sveikatos priežiūros paslaugas pacientui J. R..

21.                      CPK 218 straipsnis numato, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje.

22.                      Pažymėtina, kad teismas 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi atmetė atsakovės prašymą skirti pakartotinę ekspertizę. Minėtoje nutartyje teismas, be kita ko, nurodė, kad: „Ekspertų paaiškinimai teismui nesukėlė abejonių dėl atlikto ekspertinio tyrimo išsamumo ir objektyvumo, nenustatyta ekspertų išvadų akivaizdžių prieštaravimų tarpusavyje ar su kitais byloje esančiais įrodomaisiais duomenimis. Ekspertizės akto turinys, priešingai negu tvirtina atsakovė, nėra prieštaringas, o padarytos išvados išplaukia iš tyrimo eigos ir yra aiškiai bei pakankamai detaliai pagrįstos, paaiškinant bylai reikšmingas aplinkybes.“ Tačiau teismas, priimdamas galutinį sprendimą, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, dėl byloje esančio Ekspertizės akto, atlikto ekspertinio tyrimo išsamumo, patikimumo, priėjo prie kiek kitokios išvados, nei buvo padaryta 2022 m. lapkričio 17 d. nutartyje.  

23.                      Šiuo atveju sutiktina su atsakovės atstovių argumentais, kad Ekspertizės aktas neatitinka ekspertizės akto turiniui keliamų reikalavimų, nes akto tiriamojoje dalyje yra pakartojami kitų byloje esančių rašytinių įrodymų duomenys (paciento medicininiai dokumentai), tačiau nėra pateikiamas ekspertų atliktas šių duomenų vertinimas ir argumentai, kurių pagrindu daromos išvados. Pažymėtina, kad teismas, šalindamas šį Ekspertizės akto turinio trūkumą, apklausė visus be išimties ekspertizę atlikusius asmenis, t. y. vyresnįjį teismo medicinos ekspertą J. R. (J. R.), ekspertą gydytoją S. Š., ekspertę L.E. M. (L. E. M.) ir teismo medicinos ekspertą V. K. (V. K.). Todėl, teismo vertinimu, tik dėl anksčiau minėtos atsakovių atstovių nurodytos priežasties, t. y. tai, kad Ekspertizės aktas neatitinka ekspertizės akto turiniui keliamų reikalavimų, nesivadovauti Ekspertizės aktu, kaip įrodymu, nebūtų ir nėra jokio pagrindo.

24.                      Teismas, vertindamas Ekspertizės aktą bei jo turinį, nesutinka ir su kitu atsakovės atstovių argumentu, t. y. kad ekspertai, atlikdami ekspertizę, turėjo išklausyti bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų parodymus ir pateikti išvadą, vadovaujantis, be kita ko, ir liudytojų parodymais. Pažymėtina, kad liudytojų parodymų, jų objektyvumo, patikimumo įvertinimas yra išimtinai teismo pareiga. Teismas, vertindamas liudytojų parodymus turi vadovautis CPK 185 straipsniu. Liudytojų parodymai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Taigi, apibendrinant tai, kas nurodyta anksčiau, darytina išvada, kad ekspertai, atlikdami ekspertizę, priešingai, nei teigia atsakovių atstovės, neprivalėjo įvertinti bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų, jų parodymų patikimumo, kaip ir neprivalėjo pateikti eksperto išvadą vadovaujantis, be kita ko, ir liudytojų parodymais. Tačiau pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju, teismui atlikus bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų, t. y. gydytojos L. F. ir gydytojo A. J., parodymų įvertinimą, buvo nustatyta, kad medicininiuose dokumentuose, kuriais remdamiesi ekspertai padarė išvadą, nebuvo pažymėti (įrašyti) visi reikšmingi duomenys. Pavyzdžiui, bylos nagrinėjimo metu apklausti kaip liudytojai gydytoja L. F. ir gydytojas A. J. patvirtino, kad pacientui esant Ligoninėje buvo aiškiai matomos hematomos (krūtinės srityje). Tuo tarpu ekspertai, atsakydami į 14 klausimą, pateikė tokią išvadą: „Gydytojas M. K. privalėjo atkreipti dėmesį į paciento kūne esančius sumušimus, tačiau jų tuo metu vizualiai nesimatė, <...>“. 2022 m. spalio 11 d. teismo posėdžio metu apklausus vyresnįjį teismo medicinos ekspertą J. R., paaiškėjo, kad minėtą išvadą, atsakant į 14 klausimą, padarė tik dėl to, kad Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje surašytuose medicininiuose dokumentuose nebuvo padaryta jokių atžymų apie paciento kūne esančias hematomas. Taigi, darytina išvada, kad ekspertai, atlikdami ekspertizę, neįvertino tam tikrų reikšmingų faktinių aplinkybių, kurias atskleidė bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai, nes jos nebuvo užfiksuotos medicininiuose dokumentuose. Teismo vertinimu, dėl šios priežasties, t. y. nesant medicininiuose dokumentuose užfiksuotų visų bylai reikšmingų aplinkybių (duomenų), ekspertai, atsakydami į 14 klausimą, galėjo prieiti prie netikslios išvados (jos dalies), todėl tai yra pagrindas nurodyta ekspertų išvados dalimi nesivadovauti.

25.                      Be to, teismo vertinimu, egzistuoja ir kitos aplinkybės, dėl kurių yra pagrindas šioje byloje pateiktu Ekspertizės aktu ir joje padaryta ekspertų išvada (jos dalimi) nesivadovauti.

26.                      Visų pirma, nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pacientas GMP transporto priemone buvo pristatytas į Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių, tačiau vėliau buvo stacionarizuotas  į Vidaus ligų I-ąjį skyrių. Minėtas skyrius taip pat yra priskirtinas ieškovei. Teismo vertinimu, darant išvadą, ar buvo pagrindas pacientui anksčiau įtarti galvos traumą ir (ar) intracerebrinę hemoragiją, būtina įvertinti gydytojų veiksmus ne tik Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje, bet ir Vidaus ligų I-jame skyriuje. Tuo tarpu iš Ekspertizės akte padarytos išvados nustatyta, kad liko neįvertinti Vidaus ligų I-ojo skyriaus gydytojos veiksmai nuo to momento, kai pacientas buvo pristatytas į Vidaus ligų I-ąjį skyrių iki jo būklės pablogėjimo (sąmonės netikimo). Šią išvadą teismas daro, atsižvelgdamas į 2021 vasario 8 d. nutartyje ekspertams suformuluotus klausimus ir Ekspertizės akte pateiktas išvadas. Ekspertai į 2 klausimą: „Ar pacientui pagal išsakytus nusiskundimus galėjo būti įtarta intracerebrinė hematoma ir privalėjo būti paskirta ir atlikta galvos kompiuterinė tomografija?“, pateikė tokią išvadą: „Pagal paciento išsakytus nusiskundimus Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje nebuvo pagrindo įtarti intracerebrinę hematomą ir paskirti atlikti galvos kompiuterinę tomografiją“. Taigi, ekspertai, atsakydami į 2 klausimą, įvertino tik Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus gydytojo veiksmus. Ekspertai, atsakydami į 7 klausimą, pateikė tokią išvadą: „Paciento būklei pablogėjus stacionaro skyriuose buvo atlikti visi reikalingi veiksmai, tyrimai ir skirtas atitinkamas gydymas“. Taigi, darytina išvada, kad ekspertai, atsakydami į 7 klausimą, įvertino tik Vidaus ligų I-ojo skyriaus gydytojos veiksmus, pablogėjus paciento sveikatos būklei. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nuo paciento stacionarizavimo į Vidaus ligų I-ąjį skyrių iki jo būklės pablogėjimo praėjo apie 3 val. (žr. sprendimo 9 punktą). Apibendrinant tai, kas nurodyta anksčiau, darytina išvada, kad ekspertizės metu liko neįvertinti Vidaus ligų I-ojo skyriaus gydytojos veiksmai nuo paciento pristatymo į skyrių iki jo būklės pablogėjimo.  

27.                      Antra, pastebėtina, kad Ekspertizės akte buvo aprašyti GMP kvietimo kortelės duomenys, taip pat duomenys apie tai, kad gydytojams buvo žinoma apie paciento persirgtą insultą, taip pat tai, kad atlikti tyrimai parodė, jog pacientas buvo perdozavęs vaisto orfarino. Nepaisant to, ekspertai aiškiai ir nedviprasmiškai nei pačiame Ekspertizės akte, nei duodami parodymus 2022 m. spalio 11 d. teismo posėdžio metu nenurodė, ar ieškovės gydytojai turėjo kompleksiškai įvertinti ne tik paciento išsakytus nusiskundimus, bet ir GMP kortelėje užfiksuotus kvietimo duomenis, taip pat duomenis apie tai, kad pacientas jau buvo persirgęs insultu. Be to, nenurodė ir to, ar kraujo krešėjimo rodikliai, kurie buvo nustatyti atliktų tyrimų metu, kartu su paciento išsakytais nusiskundimais, persirgtu insultu, nebuvo pakankamas pagrindas toliau tikslinti nustatytą ligos diagnozę, t. y. pneumoniją, skirti KT tyrimą, aiškintis galvos skausmo priežastis.

28.                      Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta sprendimo 22–27 punktuose, sprendžia, kad yra pagrindas vadovautis Ekspertizės akte pateikta išvada tik iš dalies. Pažymėtina, kad dėl sprendimo 24–27 punktuose nurodytų priežasčių, teismo vertinimu, nėra pagrindo vadovautis ekspertų padaryta išvada, kuri buvo pateikta, atsakant į 2 klausimą, 4 klausimą ir 14 klausimą. Teismas taip pat neanalizuoja ir nepasisako plačiau dėl tos ekspertų išvados dalies, kuri, teismo vertinimu, nėra reikšminga bylai, pavyzdžiui, atsakymas, pateiktas į 6 klausimą, ir kt. Tuo tarpu Vidaus ligų I-ojo skyriaus gydytojos veiksmus nuo paciento pristatymo į skyrių iki jo būklės pablogėjimo, teismas sprendžia vertinti pagal byloje esančius duomenis, t. y. rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus.

29.                      Kaip minėta sprendimo 19 punkte, ekspertai, surašydami Ekspertizės aktą, į 1 klausimą pateikė išvadą: 2019 m. birželio 14 d. VšĮ Alytaus apskrities S. K. ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje J. R., pagal surinktus anamnezės duomenis, buvo nustatyta teisinga diagnozė (Pneumonija, nepatikslinta), tačiau nepilna – neįtarta galvos smegenų trauma. Pažymėtina, kad iš esmės analogiškai į Komisijos pateiktą klausimą atsakė ir VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Neurochirurgijos centro gydytojas neurochirurgas G. M. (žr. sprendimo 17 punktą). Su šia išvada sutiko tiek ieškovė, tiek atsakovė bylos nagrinėjimo metu. Taigi, nesant ginčo tarp šalių, taip pat nesant prieštaravimų tarp byloje esančių įrodymų, teismas pagrindo nesivadovauti Ekspertizės akte šiame punkte minėta išvada, kad pacientui Ligoninėje buvo nustatyta teisinga diagnozė, tačiau nepilna – neįtarta galvos smegenų trauma ir (ar) intracerebrinė hematoma, neturi jokio pagrindo.

30.                      Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pacientui J. R. nebuvo įtarta galvos smegenų trauma ir (ar) intracerebrinė hematoma nei Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje, nei iš karto jį hospitalizavus į Vidaus ligų I-ąjį skyrių. Neįtarus galvos traumos ir (ar) intracerebrinės hematomos, nebuvo paskirtas KT tyrimas. Ginčo tarp šalių, kad KT tyrimas būtų padėjęs nustatyti paciento tikslią (pilną) diagnozę, t. y. patirtą galvos smegenų traumą ir (ar) intracerebrinę hematomą, nekilo. Juolab tai, kad atliktas KT tyrimas padėjo nustatyti trauminę intracerebrinę hemoragiją, patvirtina byloje esantys duomenys (žr. sprendimo 9 punktą). Ginčas kilo dėl to, ar ieškovės gydytojai, apžiūrėdami pacientą, galėjo įtarti galvos smegenų traumą ir (ar) intracerebrinę hematomą, taip pat dėl to, ar buvo pakankamas pagrindas skirti KT tyrimą.

31.                      Ieškovė, nesutikdama, kad jos gydytojai, teikdami pacientui sveikatos priežiūros paslaugas, atliko neteisėtus veiksmus, be kita ko, nurodo ir tai, kad pacientui tiek Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje, tiek Vidaus ligų I-jame skyriuje, tiek Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje buvo atlikti visi reikalingi tyrimai bei skirtas adekvatus gydymas. Ieškovė pažymi, kad šiuo atveju pacientas ir atsakovė nuslėpė nuo gydytojų svarbią informaciją apie įvykusią traumą, dėl ko KT tyrimas nebuvo atliktas skubos tvarka. Dėl šios priežasties, ieškovės nuomone, atsakomybę dėl paciento mirties turi prisiimti ir paciento artimieji. Teismas su šiais ieškovės argumentais neturi pagrindo sutikti dėl žemiau nurodytų priežasčių.

32.                      Trečiasis asmuo M. K., kuris apžiūrėjo pacientą Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje, pateikė atsiliepimą į ieškinį, be to, buvo apklaustas 2021 m. sausio 13 d. teismo posėdžio metu. Iš trečiojo asmens M. K. paaiškinimų, duotų 2021 m. sausio 13 d. teismo posėdžio metu, galima daryti išvadą, kad: pacientas ir (ar) jo sutuoktinė Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje nepasakė apie patirtą traumą; kadangi pacientas ir (ar) jo sutuoktinė nepasakė apie patirtą traumą, gydytojas nematė pagrindo skirti KT tyrimą. Teismo vertinimu, argumentas, kad pats pacientas ir (ar) jo sutuoktinė Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje nepasakė, kad pacientas buvo patyręs traumą, nėra pakankamas išvadai, kad gydytojų veiksmai atitiko sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartą ir maksimalių pastangų kriterijų dėl žemiau nurodytų priežasčių.

33.                      Visų pirma, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Neurochirurgijos centro gydytojas neurochirurgas G. M., atsakydamas į Komisijos užduotą 3 klausimą (žr. šio sprendimo 17 punktą), nurodė: „Remiantis paciento skundais ir anamneze, buvo galima įtarti galvos smegenų traumą ir (ar) intrakranijinę hematomą. Ligoninėje reikalinga diagnostikos įranga buvo (kompiuterinis tomografas)“. Pažymėtina, kad G. M. buvo apklaustas kaip liudytojas 2021 m. sausio 13 d. teismo posėdžio metu. Iš liudytojo G. M. parodymų, duotų 2021 m. sausio 13 d. teismo posėdžio metu, galima daryti išvadą, kad ieškovės gydytojai šiuo konkrečiu atveju, apžiūrėdami pacientą, privalėjo atidžiau ir rūpestingiau surinkti paciento ligos anamnezę, vertinti ne tik jo nusiskundimus dėl galvos skausmo, bet ir atsižvelgti į tai, kad pacientą pykino, jis turėjo aukštą kraujo spaudimą, taip pat atkreipti dėmesį į tai, kad pacientas buvo persirgęs insultu, buvo perdozavęs vaisto.

34.                      Antra, pažymėtina tai, kad 2019 m. birželio 14 d. pacientas ir jį atlydėjusi sutuoktinė, t. y. atsakovė, buvo ir yra garbingo amžiaus, t. y. pacientui tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) metai, o atsakovei atitinkamai (duomenys neskelbtini) metai.  Be to, pacientas jau buvo persirgęs insultu, dėl ko jo mąstymas, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, buvo sutrikęs. Teismo vertinimu, gydytojas, apžiūrėdamas pacientą, kuris yra sulaukęs garbingo amžiaus ir persirgęs insultu, rinkdamas anamnezę, vėliau diagnozuodamas pacientui ligą, turi būti ypatingai atidus, rūpestingas, o šiuo atveju, – pats užduoti pacientui visus rūpinus klausimus, siekiant tiksliai diagnozuoti ligą, o ne laukti, kad pacientas pats pasisakytų, juolab kad tam tikros informacijos nepateikus, kaltinti pacientą reikšmingos informacijos nuslėpimu.  

35.                      Trečia, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vidaus ligų I-ojo skyriaus gydytoja L. F. buvo apklausta kaip liudytoja 2020 m. lapkričio 30 d. teismo posėdžio metu. Iš  liudytojos L. F. parodymų, kurie buvo duoti 2020 m. lapkričio 30 d. teismo posėdžio metu, galima daryti išvadą, kad paciento kūne (krūtinės srityje), jį pristačius į Vidaus ligų I-ąjį skyrių, buvo aiškiai matomos hematomos. Kadangi pacientas į Vidaus ligų I-ąjį skyrių buvo hospitalizuotas praėjus vos 3 val. po apžiūros pradžios Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje, todėl neabejotina, kad hematomos turėjo būti matomos ir apžiūrinti pacientą pastarajame skyriuje. Nepaisant to, Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus gydytojas paciento kūne matomų hematomų dėl nežinomų priežasčių neužfiksavo medicininiuose dokumentuose, taigi į jas neatkreipė dėmesio. Neaišku ir tai, dėl kokių priežasčių Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus gydytojas klausimų, susijusių su aiškiai matomomis hematomomis, pacientui ir (ar) jį atlydėjusiam asmeniui, neuždavė, nors tokią pareigą, teismo vertinimu, ir turėjo. Jau minėta sprendimo 19 punkte, kad ekspertai, atsakydami į 14 klausimą, pateikė tokią išvadą: „Gydytojas M. K. privalėjo atkreipti dėmesį į paciento kūne esančius sumušimus, tačiau jų tuo metu vizualiai nesimatė <...>.“ Teismas sprendimo 28 punkte jau yra nurodęs, kad nemato pagrindo vadovautis šia ekspertų išvados dalimi, nes ji buvo padaryta vadovaujantis netiksliai užpildytais medicininiais dokumentais. Apibendrinant tai, kas nurodyta anksčiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus gydytojo veiksmai, apžiūrint pacientą, diagnozuojant ligą, skiriant tyrimus, atitiko maksimalaus rūpestingumo, atidumo standartą.

36.                      Ketvirta, iš liudytojos L. F. parodymų, kurie buvo duoti 2020 m. lapkričio 30 d., galima daryti išvadą, kad sutuoktinė ir (ar) pacientas gydytojai nurodė apie patirtą traumą. Teismo vertinimu, visiškai nėra svarbu, kad, kaip nurodė liudytoja L. F. teismo posėdžio metu, jai buvo pateikta informacija apie traumą, patirtą prieš 3–4 dienas, o Ekspertizės akte yra pateikta išvada (atsakymas į 11 klausimą), jog galvos smegenų trauma buvo ūmi, įvykusi maždaug viena para iki hospitalizacijos. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra svarbu tai, kad Vidaus ligų I-ojo skyrius gydytoja žinojo apie patirtą traumą nuo pat paciento hospitalizavimo momento, taip pat gydytojai buvo žinoma, kad pacientas buvo perdozavęs vaisto, turinčio įtakos kraujo krešėjimui, buvo žinoma ir tai, kad pacientas yra persirgęs insultu. Teismo vertinimu, minėta informacija, kartu su kitais duomenimis, kurie buvo užfiksuoti pačios liudytojos L. F. padarytame įraše medicininiuose dokumentuose, t. y. tai, kad su pacientu dėl skausmo kontaktas buvo apsunkintas, pacientui pasireiškė kaklo rigidiškumas (žr. sprendimo 9 punktą), buvo pakankamas pagrindas įtarti, kad pacientas pristatytas į Vidaus ligų I-ąjį skyrių su netiksliai Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje nustatyta diagnoze, kurią būtina patikslinti. Taip pat įvertinant ir tai, kad trečiasis asmuo M. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad duomenų apie patirtą traumą ir sutrikusių kraujo krešėjimo rodiklių būtų pakakę tam, kad būtų paskirtas KT tyrimas dar Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje. Be to, tai, kad vaisto perdozavimas, taip pat įtarimai, kad pacientas patyrė traumą, būtų pagrindas daryti KT tyrimą, nurodė ir vienas iš ekspertizę atlikusių ekspertų, t. y. S. Š., kuris buvo apklaustas 2022 m. spalio 11 d. teismo posėdžio metu.

37.                      Penkta, pažymėtina, kad Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus gydytojo A. J. atliktame įraše buvo pirmą kartą užfiksuoti duomenys apie paciento patirtą traumą (žr. sprendimo 9 punktas). Gydytojas, be kita ko, įraše nurodė tai, kad pacientui 4 dienas skaudėjo galvą, vartojo analgetikus, vakar dirbo lauko darbus ir vakare lauke nugriuvo, sąmonės netekęs nebuvo. Gydytojas A. J. buvo apklaustas kaip liudytojas 2020 m. lapkričio 30 d. teismo posėdžio metu. Liudytojas nurodė, kad gydytoja (tikėtina, kad tai buvo Vidaus ligų I-ojo skyriaus gydytoja L. F.) įspėjo jį apie paciento kūne matomas hematomas. Be to, jis, apžiūrėdamas pacientą, pastebėjo ne tik krūtinėje esančias kraujosruvas, bet ir galvos kairės pusės patinimą. Įtarė, kad pacientas galėjo patirti galvos traumą, dėl šios priežasties paskambino medicininiuose dokumentuose nurodytu telefono numeriu artimiesiems. Paskambinus telefonu, artimieji jam nurodė, kad pacientui 4 dienas skaudėjo galvą, kad vartojo analgetikus, taip pat ir tai, kad pacientas vakare, dirbdamas lauko darbus, nugriuvo. Šią informaciją jis užfiksavo medicininiuose dokumentuose. Liudytojas teismo posėdžio metu nurodė ir tai, kad buvo atliktas KT tyrimas, kurio metu rasti grubūs patologiniai pakitimai, t. y. ūmus kraujavimas po kietuoju smegenų dangalu, virš smegenų buvo didžiulė kraujosruva. Be to, vertinant paciento rodiklius, matėsi, kad paciento kraujo krešėjimo rodikliai buvo sutrikę. Gydytojas pažymėjo, kad, jo nuomone, pacientas vartojo vaistus teisingai, tačiau krešėjimo normos rodikliai buvo išėję už ribų. Kadangi paciento kraujas buvo per skystas, tai nulėmė didelį kraujavimą. Teismo vertinimu, minėto liudytojo parodymai taip pat, kaip ir liudytojos L. F. parodymai, patvirtina, kad hematomos paciento kūne buvo, jos buvo matomos ir turėjo būti pastebėtos ir Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus gydytojo. Be to, minėto liudytojo parodymai taip pat patvirtina, kad paciento artimieji, jiems pateikus klausimus, pateikė informaciją gydytojams apie traumą. Taigi, dar ir dėl šios nustatytos aplinkybės sutikti su ieškovės argumentu, kad pacientas ir (ar) jo artimieji slėpė informaciją apie patirtą traumą, nėra jokio pagrindo.

38.                      Šešta, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas 2004 m. liepos 5 d. Nr. V-506 patvirtintoje Suaugusiųjų ir vaikų pneumonijos diagnostikos ir ambulatorinio gydymo, kompensuojamo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, metodikoje nurodyta, kokie yra suaugusiųjų pneumonijos klinikiniai simptomai, tipinės ir atipinės pneumonijos klinikiniai sindromai. Prie atipinės pneumonijos sindromų priskiriamas galvos skausmas. Tačiau pažymėtina, kad tokių simptomų kaip pykinimas, kaklo patinimas, kuris buvo nurodytas gydytojo M. K. įraše, taip pat tokių simptomų, kaip kaklo rigidiškumas, apsunkintas bendravimas dėl skausmo, kurie buvo nurodyti gydytojos L. F. įraše (žr. sprendimo 9 punktą), nėra priskirta nei prie klinikinių simptomų, nei tipinės ir atipinės pneumonijos požymių.

39.                      Septinta, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 20 d. Nr. V-1234 patvirtintose Formos Nr. 110/A „Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė“ pildymo, pateikimo ir tikslinimo taisyklėse nurodyta, kad tuo atveju, kai pacientas transportuojamas į stacionarinę asmens sveikatos priežiūros įstaigą (toliau – ir ASPĮ), kortelės kopija paliekama stacionarinės ASPĮ Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje. Kaip minėta sprendimo 9 punkte, GMP kvietimo kortelėje buvo nurodyta: Kvietimo priežastis – C01L, PZ/PZR SV, (paralyžiuoja), insultas (praeinantis smegenų išemijos priepuolis). Pažymėta, kad pacientas sutrikusios sąmonės (mažiau nei ... valandų nuo simptomų pradžios). Be to, nurodyta ir tai, kad: 1. Nėra visiškai sąmoningas. 2. Kvėpuoja normaliai. 3. Staiga ... ar nutirpo viena pusė. 4. Simptomai atsirado per patvirtintą gydymo lango laikotarpį: per 30 min. 5. Anksčiau yra buvęs insultas. Skausmo vieta – galva, įvertintas 3 balais. Teismo vertinimu, Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus gydytojas turėjo, be kita ko, atsižvelgti į kvietimo priežastis, nurodytas GMP kvietimo kortelėje, pakartotinai pasiaiškinti, ar tęsiasi joje nurodyti simptomai. Šiuo aspektu teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad GMP kvietimo kortelėje nurodytas galvos skausmas balais yra tik 3 (iš 10). Tačiau pažymėtina, kad pacientui galvos skausmas tęsėsi ir vėliau, Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus apžiūros lape nurodytas stiprus galvos skausmas, kuris nebuvo įvertintas balais, be to, galvos skausmas tęsėsi ir pacientą hospitalizavus į Vidaus ligų I-ąjį skyrių. L. L. F. įraše užfiksavo, kad dėl skausmo kontaktas su pacientu buvo apsunkintas. Akivaizdu, kad esant tokiam galvos skausmui ieškovės gydytojai turėjo labiau aiškintis galvos skausmo priežastis, be kita ko, paskirdami ir KT tyrimą, tačiau tai nebuvo padaryta.

40.                      Taigi, darytina išvada, kad ieškovės gydytojai, atsižvelgiant į paciento amžių (2019 m. jam buvo 79 m.), taip pat persirgtą insultą, akivaizdžiai matomas kūne hematomas, kaklo patinimą, pasireiškusį pykinimą, nepraeinantį galvos skausmą, nepaisant to, kad buvo vartojami vaistai nuo skausmo, Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje pasireiškusį pykinimą, nustatytą vaisto orfarino perdozavimą, užfiksuotą kaklo rigidiškumą, turėjo ir (ar) galėjo labiau pasiaiškinti galvos skausmo priežastis, įtarti patirtą traumą ir (ar) intracerebrinę hematomą, o ligos diagnozei patikslinti, be kita ko, paskirti KT tyrimą. Tačiau tai nebuvo padaryta iki to laiko, kai pacientui J. R. pasireiškė traukuliai, po kurių jis prarado sąmonę.

41.                      Pažymėtina, kad ekspertai, pateikdami išvadą, Ekspertizės akte nurodė, kad: „Pacientas, jam diagnozavus intracerebrinę hematomą, į Kauno klinikas buvo pervežtas laiku.“ Iš esmės analogiškai nurodė ir VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Neurochirurgijos centro gydytojas G. M.. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu teismas būtų galėjęs padaryti priešingą išvadą. Taigi, teismas sutikti su atsakovės argumentais, kad, paskyrus KT tyrimą ir nustačius teisingą diagnozę (intracerebrinę hematomą), Ligoninės gydytojai delsė pervežti pacientą į VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų, neturi jokio pagrindo.

42.                      Teismas, apibendrindamas tai, kas nurodyta anksčiau, konstatuoja, kad Ligoninės gydytojai neišsamiai surinko paciento ligos anamnezę, neįvertino galvos skausmo priežasties, neįtarė galvos smegenų traumos ir (ar) intracerebrinės hematomos, diagnozės patikslinimui laiku nepaskyrė KT tyrimo, nors turėjo (galėjo) tą padaryti. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovės gydytojų veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, jog pacientui teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, kiek tai buvo susiję su ligos diagnozavimu, KT tyrimo laiku nepaskyrimu, tiek Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje, tiek jį stacionarizavus į Vidaus ligų I-ąjį skyrių nebuvo užtikrintas maksimalus atidumo, rūpestingumo, apdairumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnis.

Dėl žalos ir jos dydžio

43.                      Atsakovė pareiškime Komisijai nurodė, kad dėl sutuoktiniui J. R. netinkamai suteiktų sveikatos paslaugų, sąlygojusių jo mirtį, ji patyrė apie 30 000 Eur neturtinę žalą. Komisija, kaip minėta sprendimo 9 punkte, nusprendė, kad atsakovė dėl ieškovės gydytojų netinkamai suteiktų sveikatos paslaugų patyrė 10 000 Eur neturtinę žalą. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovė šiuo atveju neįrodė ne tik to, kad patyrė neturtinę žalą, bet ir jos dydžio. Su šiais argumentais teismas neturi jokio pagrindo sutikti.

44.                      CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

45.                      Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo atvejais, esminę reikšmę turi ieškovų (šiuo atveju atsakovės) ir mirusio asmens santykis. Dėl to kiekvienu atveju turi būti ištirtas šių asmenų tarpusavio ryšys, jo pobūdis, kokybė, intensyvumas, nuoširdumas, pastovumas, juos siejantis giminystės laipsnis, bendro gyvenimo trukmė, nukentėjusių asmenų galimybės ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010).

46.                      Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovę, jos šeimą su J. R. siejo itin glaudūs ir artimi ryšiai. Tokią teismo išvadą teismas daro vertindamas pačios atsakovės paaiškinimus, taip pat S. J. ir V. R., kurie buvo apklausti kaip liudytojai 2021 m. lapkričio 30 d. teismo posėdžio metu, parodymus. Be to, teismo vertinimu, ieškovės ir mirusiojo J. R. artimus ryšius patvirtina ir kitos byloje nustatytos aplinkybės, pavyzdžiui, kad atsakovė vyko paskui GMP transporto priemonę, kuri vežė J. R. į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Atsakovė su J. R. buvo jį apžiūrint ne tik Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje, bet ir jį hospitalizavus į Vidaus ligų I-ąjį skyrių, bendravo su gydytojais ir kt. Šiuo atveju atsakovė patyrė jai artimo ir brangaus asmens – sutuoktinio – netektį, su kuriuo santuokoje gyveno nuo 1967 m., santuokoje susilaukė trijų biologinių vaikų, užaugino keturis svetimus vaikus, turėjo ir vedė bendrą ūkį. Akivaizdu, kad byloje nustatytomis aplinkybėmis sutuoktinio, su kuriuo siejo itin glaudus ryšys, mirtis yra neišmatuojamas sukrėtimas ir didžiulis skausmas. Taigi, apibendrinant tai, kas išdėstyta anksčiau, darytina išvada, kad atsakovei neabejotinai yra padaryta neturtinė žala (6.246 straipsnis, 6.250 straipsnis).

47.                      Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009). Kita vertus, kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad teismai neturėtų suabsoliutinti kasacinio teismo praktikoje nustatytų sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžių, nes kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus ir kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis. Taigi nustatant asmeniui priteistiną neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti ne tik į kasacinio teismo formuojamą praktiką, bet ir į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, į specifinius kriterijus, suformuotus kasacinio teismo praktikoje. Teismas atkreipė dėmesį, kad nustatant sveikatos sužalojimo atveju priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžius, būtina atsižvelgti į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius, nes kasacinio teismo praktikoje nustatyti neturtinės žalos dydžiai gali nebeatitikti nurodytų pokyčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2021).

48.                      Teismas nustatė, jog panašaus pobūdžio bylose priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydis yra nevienodas. Pavyzdžiui, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką, Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteisiamas neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 2 896 Eur (10 000 Lt) iki 43 443 Eur (150 000 Lt) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-188/2009, 2K-127/2010, 2K-416/2010, 2K-593/2011, 2K-90/2012, 2K-431/2013, 2K-244/2015 ir kt.). Kasacinis teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, priteisė ieškovei iš sveikatos priežiūros įstaigos 28 962 Eur (100 000 Lt) neturtinei žalai atlyginti dėl motinos mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. birželio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018, dėl neteisėtų gydymo įstaigos darbuotojų veiksmų mirusio vaiko tėvams neturtinei žalai atlyginti priteisė: vaiko motinai – 80 000 Eur, vaiko tėvui – 60 000 Eur. Kitose bylose priteista nuo 30 000 Eur (ir daugiau) neturtinei žalai atlyginti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K- 3-238-313/2019, mirusio sutuoktinio žmonai ir tėvo vaikams priteista po 30 000 Eur; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-781-330/2017, mirusio pilnamečio vaiko motinai priteista 32 000 Eur neturtinės žalos kompensacija). Taigi, anksčiau aptartoje teismų praktikoje priteistinos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 2 896 Eur iki 80 000 Eur. Šiuo atveju Komisija sprendimu ieškovei dėl jos sutuoktiniui netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų nusprendė atlyginti 10 000 Eur neturtinę žalą.    

49.                      Teismas, apibendrindamas tai, kas nurodyta sprendimo 43–48 punktuose, daro išvadą, kad ieškovė teigti, jog atsakovė neįrodė, kad dėl sutuoktinio mirties patyrė 10 000 Eur neturtinę žalą, kurią jai priteisė Komisija ginčijamu sprendimu, neturi jokio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės argumentas, kad ieškovė neįrodė ne tik neturtinės žalos, bet ir jos dydžio, atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl priežastinio ryšio

50.                      Įstatyme nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Tam, kad būtų galima taikyti civilinę atsakomybę, būtina nustatyti teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio egzistavimą.

51.                      Minėta, kad Ekspertizės akte, atsakant į 18 klausimą, buvo pateikta tokia išvada: „Neatmetama galimybė, kad anksčiau įtarus ir nustačius intracerebrinę hematomą, buvo galima tikėtis pacientui geresnių pasekmių“. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Neurochirurgijos centro gydytojas neurochirurgas G. M., atsakydamas į Komisijos 5 klausimą, nurodė: „Manytina, kad pacientui galėjo būti ir kitokia išeitis, geresnė, jeigu intrakranijinė hematoma būtų diagnozuota anksčiau. Tada ligonis būtų greičiau pervežtas į Kauno klinikas ir operuotas. Remiantis literatūra, mirtingumas mažėja, kada intrakranijinė hematoma pašalinama kuo greičiau nuo jos susiformavimo momento“.

52.                      Taigi, byloje esantys įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad ieškovės gydytojų atlikti veiksmai, t. y. nesilaikymas pareigos suteikti paslaugas, atitinkančias maksimaliai rūpestingo ir atidaus profesionalo standartą, nulėmė nepateisinamai ilgą laiko tarpą nuo paciento apžiūros Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje iki teisingos (pilnos) ligos diagnozės. Šioje byloje anksčiau minėta, kad pacientui teisinga (pilna) diagnozė buvo nustatyta tik tuomet, kai jis neteko sąmonės, patyrė komą, buvo perkeltas į Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių ir jam buvo atliktas KT tyrimas.

53.                      Teismo vertinimu, situacija, kai asmuo patenka į Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių, vėliau ir į Vidaus ligų I-ąjį skyrių, tačiau jam nėra suteikiama savalaikė, tinkama medicininė pagalba, apžiūrėjus pacientą neskiriamas pakankamas gydymas, neskiriami visi reikalingi tyrimai, negali būti pateisinama, o vertintina kaip sukelianti stiprius išgyvenimus, sukrėtimą ir skausmą. Būtent tokie ieškovės gydytojų neteisėti veiksmai (neveikimas) sąlygojo ir sukėlė kritinį J. R. būklės pablogėjimą, o vėliau ir mirtį (CK 6.247 straipsnis), ko, kaip nurodyta tiek Ekspertizės akte, tiek VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Neurochirurgijos centro gydytojo neurochirurgo G. M. pateiktuose atsakymuose, tikėtina, jog buvo galima išvengti. Taigi, darytina išvada, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp ieškovės darbuotojų neteisėtų veiksmų ir atsakovės patirtos neturtinės žalos.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

54.                      Teismas, remdamasis anksčiau nurodytomis ir nustatytomis aplinkybėmis, daro išvadą, jog ieškovės kvestionuojamu Komisijos sprendimu pagrįstai pripažinta atsakovės teisė į 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovės ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

55.                      Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys).

56.                      Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys atmestas, todėl sprendžiamas klausimas dėl atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 200 Eur išlaidų, advokato pagalbai apmokėti, ir 300 Eur išlaidų, sumokėtų už ekspertų iškvietimą į teismo posėdį.

57.                      Pažymėtina, kad atsakovė prašymą priteisti 1 200 Eur išlaidų, advokato pagalbai apmokėti, buvo pateikusi 2022 m. gegužės 16 d. Kartu su prašymu pateikė įrodymus, patvirtinančius bylinėjimosi išlaidų turėjimą. Teismo vertinimu, atsakovės patirtos išlaidos yra pagrįstos, protingo dydžio. Be to, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Atsižvelgiant į tai, atsakovei iš ieškovės priteisiamas 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

58.                      Valstybei iš ieškovės priteisiamos 48,32 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis).

59.                      A. S. R. 2022 m. gegužės 16 d. protokoline nutartimi buvo įpareigota įmokėti 300 Eur į teismo depozitinę sąskaitą už ekspertų iškvietimą į teismo posėdį. Minėtą sumą atsakovė sumokėjo, atlikdama mokėjimo pavedimą. Ekspertai, iškviesti į teismo posėdį, prašymų atlyginti bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovei grąžinama 300 Eur suma, sumokėta kaip užstatas galimoms ekspertų išlaidoms padengti (CPK 90, 91 straipsniai).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

ieškovės viešosios įstaigos Alytaus apskrities S. K. ligoninės ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės viešosios įstaigos Alytaus apskrities S. K. ligoninės, juridinio asmens kodas 190272175, 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš ieškovės Alytaus apskrities S. K. ligoninės, juridinio asmens kodas 190272175, 48,32 Eur (keturiasdešimt aštuonių eurų ir 32 ct)  išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

 Grąžinti atsakovei S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš Kauno apygardos teismo depozitinės sąskaitos 300 Eur (trijų šimtų eurų) sumą, sumokėtą kaip užstatą civilinėje byloje Nr. e2-266-921/2021.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėja                                                Jurgita Sujetienė