Civilinė byla Nr. e2-3734-1205/2025

Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00413-2025-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.4.6.2

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 2 d.

Radviliškis

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Kristina Račkauskienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei G. B.,

dalyvaujant pareiškėjai G. B., jos atstovui advokatui V. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. B. patikslintą ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarei R. P. dėl palikimo priėmimo pripažinimo neteisėtu ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       ieškovė G. B. ieškiniu prašo: 1) pripažinti (duomenys neskelbtini) notaro biure pradėtoje paveldėjimo byloje palikimo priėmimą neteisėtu, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini); 2) paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po P. K. mirties visą jos palikimą priėmė dukra G. B., paveldimą turtą pradėdama faktiškai valdyti.

2.       Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos mama P. K.. Po mamos mirties atsirado palikimas, kurį ji pradėjo faktiškai valdyti, rūpinosi turtu kaip savo, mokėjo mokesčius. Į notarą nustatytu terminu nesikreipė dėl sunkios materialinės padėties. 2025 m. kreipėsi į notarą, tačiau jai atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nes pagal (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)) pareiškimą palikimui priimti 2023 m. (duomenys neskelbtini) notaro biure pradėta paveldėjimo byla, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Esant tokios aplinkybėms ji negali disponuoti jai priklausančia nuosavybe, todėl prašo palikimo priėmimą pripažinti neteisėtu bei nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po mamos P. K. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Aplinkybę, kad ji palikimą priėmė tokiu būdu įrodo pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą, mokėjimo kvitai.

3.       Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinio reikalavimus palaikė visiškai. Paaiškino, kad ji prižiūrėjo mamą, su gyveno iki mirties. Mamai mirus (duomenys neskelbtini), liko gyventi mamos name, mokėjo mokesčius, dengė skolas. Skolų buvo susidarę mamos, nes ji turėjo paskolų, taip pat buvo įsiskolinimas už komunalines paslaugas. Dėl sunkios materialinės padėties iš karto nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Maždaug prieš dvejus metus gavo laiškus iš (duomenys neskelbtini), kad ji turi susitvarkyti palikimą. Kreipėsi į notarę, bet jai buvo pasakyta, kad palikimą jau yra priėmusi (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad iš karto po mamos mirties rūpinosi jos turtu, ten gyvena nuo 2015 m. iki šiol, padengė susidariusias skolas.

4.       Atsakovė (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškinio tenkinimui neprieštaraus, jei pasitvirtins ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės, prašė teismo sprendimą priimti teismo nuožiūra pagal byloje esančius įrodymus. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) yra kreipęsis į notarų biurą dėl P. K. palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas dar nėra išduotas, palikimo perėjimo valstybei procedūra nėra baigta. Bylą prašė nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

5.       Tretysis asmuo (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarė R. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.

6.       Bylos duomenimis teismas nustatė, kad ieškovė G. B. yra P. K. dukra. Ieškovės mama P. K. (duomenys neskelbtini) mirė. Po P. K. mirties liko paveldimas turtas – gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Ieškovė G. B. nuo (duomenys neskelbtini) yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą būtent šiuo adresu. (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės R. P. (duomenys neskelbtini) liudijime nurodyta, kad notaro biure yra užvesta byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į P. K. turtą, byla pradėta 2023 m. pagal (duomenys neskelbtini) pareiškimą palikimui priimti, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas, paveldėjimo byla nėra baigta.

7.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

8.       Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis), nuo tada atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

9.       Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

10.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001).

11.       Nagrinėjamu atveju byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po P. K. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo per 3 mėnesių terminą įpėdiniai nesikreipė. Ieškovė yra mirusiosios dukra, įstatyminė pirmos eilės įpėdinė, turinti teisę paveldėti mirusiosios turtą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymoje nurodoma, kad G. B. nuo (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą yra deklaravusi adresu: (duomenys neskelbtini), t. y. P. K. vardu registruotame turte. Būtent šį adresą ieškovė nurodė ir kaip faktinės gyvenamosios vietos adresą kreipdamasi į teismą. Posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad gyveno su mama, ja rūpinosi iki mirties, o po mirties toliau liko gyventi name ir jį prižiūri kaip savo. Tokias aplinkybes patvirtina į bylą pateikti mokėjimo kvitai, iš kurių matyti, kad ir po P. K. mirties buvo mokami komunaliniai ir kiti mokesčiai už nekilnojamąjį turtą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini).

12.       Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Teismui nustatyti tam tikrų faktų ar aplinkybių egzistavimą reikia pašalinti pagrįstą abejonę ir tik tokią abejonę pašalinus galima tokius faktus pripažinti patvirtintais.

13.       Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismo posėdžio metu ieškovės G. B. duotus paaiškinimus, teismas laiko įrodyta aplinkybę, kad po P. K. mirties jai nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu toliau rūpinasi ir prižiūri dukra G. B.. Pagal byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, vadovaujantis nurodytomis teisės normomis, teismas daro išvadą, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog G. B. po mamos P. K. mirties likusį palikimą priėmė faktiškai jį pradėdama valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

14.       Valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniais gali būti fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybė. CK 5.62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu: 1) turtas testamentu paliktas valstybei; 2) palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą; 3) nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo; 4) iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Ši įstatymo norma yra imperatyvaus pobūdžio, nes joje nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybe.

15.       Vadovaujantis CK 5.8 straipsniu, asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.

16.       Nuosavybės teisė įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2009). Taigi, nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama ne nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020).

17.       Nagrinėjamu atveju konstatavus faktą, jog ieškovė priėmė savo mirusios mamos palikimą faktiniu valdymu, nėra CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto teisinio pagrindo palikimui pereiti valstybei. Valstybė negalėjo įgyti įpėdinio statuso, todėl negalėjo priimti palikimo, atsiradusio po P. K. mirties. Atsižvelgiant į tai, (duomenys neskelbtini) pareiškimas dėl palikimo, atsiradusio po P. K. mirties, priėmimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintinas negaliojančiu (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu, 576-578 straipsniais, teismas                        

n u s p r e n d ž i a:

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po motinos P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl palikimo, atsiradusio po P. K. mirties, priėmimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus. 

Teisėja                                                                         Kristina Račkauskienė