Civilinė byla Nr. e2-947-881/2024

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00215-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.5.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Antano Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Dujotiekio statyba“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Dujotiekio statyba“ pareiškimą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių dujotiekio statyba“ nemokumo byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Šiaulių dujotiekio statyba“ iškelta restruktūrizavimo byla. 2024 m. balandžio 15 d. atsakovės restruktūrizavimo byla nutraukta ir iškelta bankroto byla.

2.       Bankrutuojančios UAB (toliau – BUAB) „Šiaulių dujotiekio statyba“ nemokumo administratorė UAB „Jonvita“ pateikė teismui prašymą dėl atsakovės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašo patvirtinimo Nurodė, kad nesutinka su dalimi kreditorės UAB „Dujotiekio statyba“ finansinio reikalavimo. UAB „Dujotiekio statyba“ prašo patvirtinti 182 343,61 Eur finansinį reikalavimą, kurio dalis – 129 636,93 Eur – kildinama iš 2021 m. lapkričio 3 d. jungtinės veiklos sutarties pagal sutarties 2021 m. lapkričio 3 d. susitarimą Nr. 1 ir pagal 2022 m. spalio 20 d. priedo Nr. 1 įsipareigojimus. Šios sumos pagrindimui buvo pateikta lentelė, kurioje nurodytos sumos, nepateikiant apskaičiavimus pagrindžiančių pirminių dokumentų apie tai, kad išlaidos tikrai buvo patirtos ir kad išlaidos buvo reikalingos vykdant jungtinės veiklos sutartyje numatytus darbus. Nemokumo administratorė neginčijo kreditorės UAB „Dujotiekio statyba“ 52 706,68 Eur finansinio reikalavimo dalies. 

3.       Šiaulių apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi patvirtino BUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ kreditorių finansinius reikalavimus, tarp jų ir UAB „Dujotiekio statyba“ 52 706,68 Eur finansinį reikalavimą, o ginčą dėl 129 636,93 Eur finansinio reikalavimo dalies išskyrė bei perdavė nagrinėti ginčo teisenos tvarka.

4.       Kreditorė UAB „Dujotiekio statyba“ atsiliepimu į atsakovės pareiškimą prašė patvirtinti 129 636,93 Eur finansinį reikalavimą (pirmosios eilės kreditorių finansiniai reikalavimai, susidarę restruktūrizavimo proceso metu, dėl neįvykdytų prievolių iš nemokumo proceso metu vykdytos ūkinės komercinės veiklos). Nurodė, kad pagal 2021 m. lapkričio 3 d. jungtinės veiklos sutartį UAB „Dujotiekio statyba“ su BUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“, kaip partnerės, įsipareigojo veikti bendrai, parengti ir pateikti paraišką bei pasiūlymą konkurse dėl pirkimo Nr. 571441 „Magistralinių dujotiekių uždarymo įtaisų pakeitimo ir prijungimo prie nuotolinio valdymo sistemos SCADA rekonstravimo darbai“, o užsakovei akcinei bendrovei (toliau – AB) „A. G.“ pasiūlius sudaryti rangos sutartį, partnerės įsipareigojo ją sudaryti sutarties pagrindu. Jungtinės veiklos sutarties 1.6 papunkčiu partnerės susitarė, kad kiekviena bus atsakinga už tos apimties darbų ir prievolių vykdymą, kuri bus priskirta jai pagal sutartį ir rangos sutarties dokumentus. Jungtinės veiklos sutarties 2.1 papunkčiu partnerės susitarė pasirašyti rangos sutartį su užsakove, pateikti reikalingas prievolių užtikrinimo priemones bei tinkamai įvykdyti rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus užsakovei. Partnerės 2022 m. spalio 20 d. sudarė susitarimą Nr. 1 bei priedą Nr. 1 prie jungtinės veiklos sutarties. Pagal priedą Nr. 1 partnerės pasiskirstė darbų vykdymą ir susitarė, kokius darbus vykdo BUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“. Taigi, partnerės aiškiai raštu susitarė dėl joms atskirai priskiriamų objektų ir darbų apimčių. Atsakovė BUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ netinkamai vykdė įsipareigojimus, todėl, siekiant užbaigti darbus pagal pirkimą Nr. 571441, kreditorė už BUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ tenkančius objektus patyrė išlaidas (nuostolius), kurias turi padengti BUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“.  

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Šiaulių apygardos teismas 2024 m. spalio 14 d. nutartimi prašymą patenkino iš dalies – patvirtino kreditorės UAB „Dujotiekio statyba“ papildomą 56 335,36 Eur finansinį reikalavimą. Teismas laikė, kad bendras UAB „Dujotiekio statyba“ finansinis reikalavimas yra 109 042,04 Eur.

6.       Teismas konstatavo, kad partnerės susitarė dėl kiekvienai iš jų atskirai priskirtų objektų ir darbų apimčių. Atsakovei BUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ susidūrus su nemokumo problemomis (2023 m. sausio 26 d. iškelta restruktūrizavimo byla) ir netinkamai vykdant įsipareigojimus, UAB „Dujotiekio statyba“, siekdama užbaigti darbus pagal pirkimą Nr. 571441, už BUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ tenkančius objektus patyrė išlaidas. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje pateikti kreditorės išlaidas už atsakovės BUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ vykdytus objektus (pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitos faktūros, mokėjimai) pagrindžiantys įrodymai, teismas patvirtino 56 335,36 Eur finansinį reikalavimą, kuris susidarė už vykdomų objektų dokumentacijos tvarkymą, mokėjimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) ir Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai, už statinių statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomuosius draudimus, privalomojo garantinio laikotarpio laidavimo draudimus, už statybos darbų žurnalus.

7.       Teismas patvirtino dalį finansinio reikalavimo už kadastrinių bylų paruošimą (19 166,40 Eur vietoje prašomų 31 944 Eur), nes kreditorė nepateikė įrodymų, kad PVM sąskaitos faktūros išrašytos tik už BUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ vystomus objektus. 2024 m. birželio 28 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 2024020-1 nurodytas objekto pavadinimas „Magistralinių dujotiekių uždarymo įtaisų pakeitimo ir prijungimo prie SCADA rekonstravimo projektas. Nužymėjimo darbai, kontrolinės geodezinės nuotraukos, kadastro bylos“, o 2024 m. birželio 28 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 2024020-2 nurodytas objekto pavadinimas „Magistralinių dujotiekių uždarymo įtaisų pakeitimo ir prijungimo prie SCADA rekonstravimo projektas. Fotogrameriniai matavimai. Ortofoto planų sudarymo darbai“. Minėtose PVM sąskaitose faktūrose atskiri objektai nedetalizuoti, todėl labiau tikėtina, jog šios sąskaitos išrašytos už partnerių bendrai vystytus objektus. Atsižvelgdamas į aplinkybę, kad jungtinės veiklos sutartimi partnerės susitarė, jog kiekvienos partnerės atliktinų projekto darbų dalis preliminariai sudarys 60 proc. BUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ (9 objektai) ir 40 proc. UAB „Dujotiekio statyba“ (5 objektai), atitinkamai teismas paskirstė ir 31 944 Eur išlaidas, patirtas už kadastrinių bylų paruošimą (Sutarties 7.1.1 ir 7.1.2 papunkčiai), t. y. 19 166,40 Eur (31 944 Eur x 60 proc.).

8.       Teismas nepatvirtino 60 524 Eur finansinio reikalavimo dalies dėl garantinių įsipareigojimų, nurodydamas, kad nors kreditorė teigia, jog BUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ nepateikė užsakovui rangos sutarčių garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo taip, kaip buvo nustatyta jungtinės veiklos sutarties priede Nr. 1, tačiau tai patvirtinančių įrodymų kreditorė nepateikė. Teismui pateiktas tik bankinio garanto palūkanų apskaičiavimas (lentelė), surašytas kreditorės, kuris, teismo vertinimu, stokoja pagrįstumo (neaiškus laikotarpis, už kurį skaičiuojamos palūkanos). Jungtinės veiklos sutarties priedu Nr. 1 partnerės susitarė, kad UAB „Dujotiekio statyba“ yra užsakovei pateikusi rangos sutarčių Nr. 571441/1; Nr. 571441/2; Nr. 571441/3 ir Nr. 571441/4 įvykdymo užtikrinimo garantijas, todėl rangos sutarčių Nr. 571441/1; Nr. 571441/2; Nr. 571441/3 ir Nr. 571441/4 garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimą užsakovui savo kaštais teikia BUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“. Jei BUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ negalės pateikti užsakovei rangos sutarčių garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo, tuomet jį pateiks UAB „Dujotiekio statyba“, tačiau išlaidos, patirtos dėl šio garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo pateikimo, bus išskaičiuotos iš UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ mokėtinų sumų, papildomai išskaičiuojant 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos už laikotarpį, kol galios užtikrinimas.

III.        Atskirojo skundo argumentai

9.       Kreditorė UAB „Dujotiekio statyba“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. spalio 14 d. nutarties dalį, kuria atmestas finansinis reikalavimas, ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti 129 636,93 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ bankroto byloje ir laikyti, kad bendras UAB „Dujotiekio statyba“ finansinis reikalavimas yra 182 343,61 Eur. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Patirtos išlaidos pagal UAB „GEO 9“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras yra už BUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ objektus. PVM sąskaitose faktūrose nurodytas turinys: „Magistralinių dujotiekių uždarymo įtaisų pakeitimo ir prijungimo prie SCADA rekonstravimo projektas. Nužymėjimo darbai, kontrolinės geodezinės nuotraukos, kadastro bylos“; „Magistralinių dujotiekių uždarymo įtaisų pakeitimo ir prijungimo prie SCADA rekonstravimo projektas. Fotogrameriniai matavimai. Ortofoto planų sudarymo darbai“, o šie objektai pagal jungtinės veiklos sutarties priedą Nr. 1 priskirti BUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“. Kreditorei pateikus atsiliepimą dėl finansinio reikalavimo, byla nebuvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, o nemokumo administratorė nepateikė motyvų, kad ji nesutinka su kreditorės prašomu patvirtinti finansiniu reikalavimu. Teismas taip pat nepareikalavo nemokumo administratorės pozicijos. Dėl šios priežasties kreditorė teikia papildomus įrodymus su atskiruoju skundu, kurie pagrindžia, kad PVM sąskaitose faktūrose nurodyti darbai buvo atlikti BUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ objektams.

9.2.                      Atsakovė garantinio laikotarpio prievolių užtikrinimo taip, kaip buvo numatyta jungtinės veiklos sutarties priede Nr. 1, BUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ nepateikė ir nepateiks dėl bankroto, o, atsižvelgiant į tai, kad garantinio laikotarpių prievolių užtikrinimą teikia UAB „Dujotiekio statyba“, vadovaujantis jungtinės veiklos sutartimi, BUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ turi atlyginti visas išlaidas, kreditorės patirtas dėl garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo pateikimo bei 6 proc. metines palūkanas nuo garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikinimo sumos už laikotarpį, kol galios užtikrinimas. Kreditorė jau yra deponavusi reikalingą sumą garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas teisėjų kolegija nenustatė.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

11.       Kreditorė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: 2024 m. spalio 17 d. UAB „GEO 9“ paaiškinimus; 2024 m. spalio 18 d. UAB „Dujotiekio statyba“ prašymus suteikti garantiją; AB „A. G.“ su kreditore ir atsakove sudarytas statybos darbų rangos pirkimo–pardavimo sutartis.

12.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovė nurodo, kad teismas išnagrinėjo bylą rašytinio proceso tvarka, o nemokumo administratorė nepateikė nesutikimo su kreditorės pateiktais įrodymais, todėl naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, atsižvelgiant į nutartyje išdėstytus kreditorės dalies finansinio reikalavimo netvirtinimo motyvus, t. y. nauji įrodymai tik papildomai pagrindžia kreditorės teiginius, paneigia pirmosios instancijos teismo motyvus ir turės įtakos sprendžiant bylą bei nagrinėjant atskirojo skundo argumentus.

13.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

14.       Atsižvelgdamas į tai, kad su atskiruoju skundu pateikti rašytiniai įrodymai yra susiję su šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamu klausimu, apeliacinės instancijos teismas padaro išvadą, jog yra pagrindas juos priimti. Atskirasis skundas su priedais buvo išsiųstas atsakovei, todėl preziumuojama, kad atsakovė su naujai pateiktais rašytiniais įrodymais yra susipažinusi.

Dėl atskirojo skundo argumentų

15.       Nagrinėjamu atveju kreditorė UAB „Dujotiekio statyba“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria buvo atmesta jos finansinio reikalavimo dalis dėl 60 524 Eur garantinių įsipareigojimų ir 12 777,60 Eur išlaidų už kadastrinių bylų paruošimą. Kreditorė iš esmės nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, be to, pabrėžia, kad byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, todėl jai nebuvo žinoma, jog teismui pritrūks įrodymų, kuriuos ji, teismui pareikalavus, būtų galėjusi pateikti.

16.       Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad nors nemokumo procese teismas turi būti aktyvus ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą bei prireikus pareikalauti papildomų duomenų ir juos rinkti savo iniciatyva, tačiau teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo pareigos taisyklių taikymo ir proceso rungtyniškumo principo įgyvendinimo. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal bendrąją procesinių pareigų paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi, šiuo atveju būtent kreditorei teko pareiga pateikti visus įrodymus, galinčius pagrįsti jos pareikštą finansinį reikalavimą. Kreditorės pozicija, kad teismas turėjo iš esmės reikalauti kreditorės papildomų įrodymų iki kol teismas įsitikins reikalavimo pagrįstumu, nedera su šalių rungimo bei proceso ekonomiškumo, koncentruotumo principais. Pirmosios instancijos teismas įvertinos visus įrodymus, kuriuos pateikė pareiškėja, ir vadovaudamasis jais priėmė sprendimą dėl reikalavimo pagrįstumo.

17.       Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nemokumo procese teismo posėdžiai vyksta rašytinio proceso tvarka, išskyrus JANĮ nustatytas išimtis ir atvejus, kai teismas nusprendžia, kad būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. JANĮ 42 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas nemokumo administratoriaus, juridinio asmens, kreditoriaus, dėl kurio reikalavimo tvirtinimo yra kilęs ginčas, prašymu arba savo iniciatyva gali kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad kreditorė ar atsakovės nemokumo administratorė būtų pateikę prašymą spręsti kreditorės finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimo žodinio proceso tvarka.

18.       Vertinant atskirojo skundo argumentus dėl kreditorės finansinio reikalavimo dalies (60 524 Eur dėl garantinių įsipareigojimų ir 12 777,60 Eur už kadastrinių bylų ruošimą) pagrįstumo, teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog teismas kreditoriaus finansinį reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto finansinio reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išsiaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009).

19.       Naujausioje kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

20.       Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad kreditorė UAB „Dujotiekio statyba“ finansinį reikalavimą kildina iš 2021 m. lapkričio 3 d. jungtinės veiklos sutarties ir jos priedų. Sutartimi partnerės susitarė dėl kiekvienai iš jų atskirai priskirtų objektų ir darbų apimčių. Atsakovei BUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ susidūrus su nemokumo problemomis (2023 m. sausio 26 d. iškelta restruktūrizavimo byla) ir netinkamai vykdant įsipareigojimus pagal jungtinės veiklos sutartį, UAB „Dujotiekio statyba“, siekdama užbaigti darbus pagal pirkimą Nr. 571441, už BUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ tenkančius objektus patyrė išlaidas.

21.       Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, netenkino kreditorės prašymo patvirtinti 12 777,60 Eur finansinio reikalavimo dalį, kurią kreditorė nurodė kaip išlaidas už kadastrinių bylų ruošimą. Be to, netenkintas reikalavimas patvirtinti 60 524 Eur finansinio reikalavimo dalį, kuri nurodoma kaip 6 proc. palūkanos už garantinio užtikrinimo galiojimo laikotarpį. Kreditorė kartu su atskiruoju skundu pateikia naujus įrodymus ir teigia, kad šie įrodymai paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas dėl finansinio reikalavimo dalies nepagrįstumo. Teisėjų kolegija, įvertinusi teismo išvadas ir kreditorės pateiktus įrodymus, nusprendžia, kad kreditorė nepagrindė reiškiamo reikalavimo dalies pagrįstumo.

22.       Kaip minėta, 12 777,60 Eur finansinio reikalavimo dalis yra nurodyta kaip išlaidos už kadastrinių bylų ruošimą. Teismas, vertindamas visas kreditorės patirtas išlaidas, t. y. 31 944 Eur, kurios buvo patirtos už kadastrinių bylų paruošimą, nustatė, kad 2024 m. birželio 28 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 2024020-1, išrašytoje UAB „GEO 9“ (29 524 Eur), ir 2024 m. birželio 28 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 2024020-2, išrašytoje UAB „GEO 9“ (2 420 Eur), nėra nurodyta, jog sąskaitos išrašytos būtent už atsakovės BUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ vykdomus objektus. Kadangi PVM sąskaitose faktūrose atskiri objektai nedetalizuoti, teismas nusprendė, kad labiausiai tikėtina, jog šios PVM sąskaitos faktūros išrašytos už partnerių bendrai vykdytus objektus. Atsižvelgdamas į aplinkybę, kad jungtinės veiklos sutartimi partnerės susitarė, jog kiekvienos partnerės atliktinų projekto darbų dalis preliminariai sudarys 60 proc. UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ (9 objektai) ir 40 proc. UAB „Dujotiekio statyba“ (5 objektai), atitinkamai, teismas paskirstė ir 31 944 Eur išlaidas, patirtas už kadastrinių bylų paruošimą. Dėl šių teismo nustatytų aplinkybių kreditorė pateikė 2024 m. spalio 17 d. UAB „GEO 9“ paaiškinimą. Paaiškinime UAB „GEO 9“ detalizuoja objektus, kuriems buvo atliktos nužymėjimo, kontrolinės geodezinės nuotraukos, kadastro bylos, ortofoto planų sudarymas. Nors paaiškinime išvardyti objektai priskirtini būtent BUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“, tačiau teisėjų kolegijai šis UAB „GEO 9“ paaiškinimas neleidžia pasiekti įsitikinimo laipsnio, leidžiančio konstatuoti kreditorės įrodinėjamas faktines aplinkybes. Paaiškinimas buvo parengtas tik po to, kai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje esančių įrodymų nepakanka finansiniam reikalavimui pagrįsti, o reaguodama į tai, kreditorė iš esmės nusprendė sukurti naują įrodymą, kuris tiesiog patvirtintų jos pačios paaiškinimus. Taigi, teismo vertinimu, UAB „GEO 9“ paaiškinimas, parengtas kreditorės prašymu, nepaneigia pirmosios instancijos išvados, kuri buvo pagrįsta bylos medžiaga – PVM sąskaitomis faktūromis, šalių sutarties ir jos priedų turiniu. Kreditorė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad už tuos pačius darbus, tačiau būtent jai priskirtiems objektams, UAB „GEO 9“ būtų sumokėjusi atskirai.

23.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kreditorė nepagrindė ir 60 524 Eur finansinio reikalavimo dalies, kuri nurodoma kaip 6 proc. palūkanos už garantinio užtikrinimo galiojimo laikotarpį. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, teismui buvo pateiktas tik bankinio garanto palūkanų apskaičiavimas (lentelė), surašytas kreditorės, kuris neaiškiai pagrįstas (neaiškus laikotarpis, už kurį skaičiuojamos palūkanos). Šias teismo išvadas kreditorė siekia paneigti pateiktais naujais įrodymais, tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad pateikti nauji įrodymai nepagrindžia finansinio reikalavimo. 

24.       Kreditorė su atskiruoju skundu pateikė po apskųstos nutarties priėmimo, t. y. 2024 m. spalio 18 d., užpildytus prašymus suteikti garantinių įsipareigojimų įvykdymo garantiją (bendra garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo suma – 504 375,93 Eur). Taigi, reikšdama finansinį reikalavimą kreditorė dar nebuvo patyrusi išlaidų. Jungtinės veiklos sutarties priedu Nr. 1 partnerės susitarė, kad UAB „Dujotiekio statyba“ yra užsakovui pateikusi rangos sutarčių Nr. 571441/1; Nr. 571441/2; Nr. 571441/3 ir Nr. 571441/4 įvykdymo užtikrinimo garantijas, todėl rangos sutarčių Nr. 571441/1; Nr. 571441/2; Nr. 571441/3 ir Nr. 571441/4 garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimą užsakovui savo kaštais teikia BUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“. Jei BUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ negalės pateikti užsakovui rangos sutarčių garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo, tuomet jį pateiks UAB „Dujotiekio statyba“, tačiau išlaidos, patirtos dėl šio garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo pateikimo, bus išskaičiuotos iš BUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ mokėtinų sumų, papildomai išskaičiuojant 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos už laikotarpį, kol galios užtikrinimas. Nagrinėjamu atveju kreditorė siekia patvirtintini finansinį reikalavimą ne už išlaidas, patirtas dėl garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo pateikimo, tačiau už 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos už laikotarpį, kol galios užtikrinimas. Kaip minėta, kreditorė dėl garantinių įsipareigojimų įvykdymo garantijos suteikimo kreipėsi 2024 m. spalio 18 d., prašydama garantiją suteikti iki 2026 m. spalio 31 d. Kaip nurodo kreditorė, 6 proc. palūkanas ji apskaičiavo nuo 504 375,76 Eur garantijos sumos už du metus, t. y. už garantinio užtikrinimo galiojimo laikotarpį, kuris numatytas rangos sutartyse (pirmieji 2 metai). Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama skaičiuoti netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos (JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nagrinėjamu atveju kreditorė reiškia reikalavimą dėl 6 proc. dydžio palūkanų atsakovei, kuriai iškelta nemokumo byla, už laikotarpį, kai palūkanas skaičiuoti draudžia įstatymas.

25.       Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis netvirtinti kreditorės UAB „Dujotiekio statyba“ pareikšto finansinio reikalavimo dalies, t. y. 60 524 Eur dėl garantinių įsipareigojimų ir 12 777,60 Eur už kadastrinių bylų paruošimą, BUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ nemokumo (bankroto) byloje, yra teisinga ir pagrįsta, padaryta tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, taip pat tinkamai pritaikius civilinio proceso teisės normas, kuriomis nustatytos įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2024 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai                Rasa Gudžiūnienė

Vilija Mikuckienė

Antanas Rudzinskas