Baudžiamoji byla Nr. 1A-451-919/2022

                                                                  Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22430-2021-9

                                                              Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1.2;

 (S)

                                                                                         2.4.1.6

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                               2022 m. rugpjūčio 1 d.

                                                                          Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Juditos Sungailaitės, Aušros Vingilės,

sekretoriaujant Santai Golovkaitei,

dalyvaujant prokurorei Editai Sangavičiūtei,

nuteistajam P. K., jo gynėjai advokatei Ramunei Genovaitei Baltrušaitienei,

nukentėjusiajai G. B.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo P. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 65 parų arešto bausme;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - 55 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta 90 parų arešto bausmė.

Iš P. K. nepriteistos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       P. K. Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu už tai, kad (duomenys neskelbtini) val., viešoje vietoje, turgavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), atvirai, matant nukentėjusiajai G. B., nuo suolelio pagrobė svetimą turtą – G. B. priklausantį 200 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“ (IMEI (duomenys neskelbtini)) kartu su 15 eurų vertės telefono dėkliuku, tuo nukentėjusiajai G. B. padarė bendrą 215 eurų turtinę žalą.

1.1.                      Be to, P. K. pripažintas kaltu ir už tai, (duomenys neskelbtini) val., būdamas (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, R. P. paprašė pastarajam priklausančio mobiliojo ryšio telefono paskambinti ir R. P. perdavus pasinaudoti mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“ (IMEI (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 354,37 eurų, jį pagrobė – išsinešė iš kavinės ir negrąžino, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. P. 354,37 eurų dydžio turtinę žalą.

2.       Nuteistasis P. K. prašo panaikinti jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu, taip pat apklausti liudytojus ir nukentėjusiuosius. Skunde nurodo, kad praeityje buvo teistas du kartus – (duomenys neskelbtini) d. ir nei vienas teismas jo nebuvo pripažinęs recidyvistu. Taip pat apeliaciniame skunde prašo apklausti nukentėjusįjį R. P., kad patvirtintų, jog jis neturi jam jokių pretenzijų ir dėl to yra klaidingai apkaltintas. Nuteistasis pažymi, jog jį su G. B. siejo artimas ryšys. Liudytoja I. Z. patvirtino, jog pati nukentėjusioji G. B. jam padavė telefoną. Apie tai, kad P. K. su G. B. bendrauja du metus patvirtintų ir kiti liudytojai.

3.       Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė ir nukentėjusioji prašė apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

Nuteistojo P. K. apeliacinis skundas atmetamas.  

4.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš nuteistojo P. K. apeliacinio skundo turinio, jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl jo kaltės, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Taip pat skunde nesutinkama ir su ta aplinkybe, jog jis skundžiamu nuosprendžiu yra pripažintas recidyvistu.

5.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo P. K. apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, su skundo argumentais sutikti negali ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo buvo išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, nenustatyta. Nagrinėjamu atveju Marijampolės apylinkės teismas įrodymus vertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytų taisyklių. Iš skundžiamo nuosprendžio argumentų ir motyvų matyti, kad teismas, darydamas teisines išvadas, rėmėsi ta dalimi įrodymų, kurie tarpusavyje sutapo, buvo patvirtinti kitais įrodymais.

6.       Nors P. K. apeliaciniame skunde teigia, jog nukentėjusieji G. B. ir R. P. patys atidavė P. K. savo mobilaus ryšio telefonus, tačiau pirmosios instancijos teisme išsamiai ištirti įrodymai, jų visuma, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, neabejotinai leidžia daryti išvadą, jog P. K. kaltinime nurodytose vietose ir laiku, pagrobė svetimą turtą.

7.       Apklausiama nukentėjusioji G. B. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) turgavietėje su pažįstama I. Z. sėdėjo ant suoliuko, šalia savęs ant suoliuko buvo pasidėjusi savo mobilaus ryšio telefoną. Pro jas praėjo jai iš pirmo žvilgsnio pasirodė, kad nepažįstamas asmuo, kadangi buvo su balta skrybėle. Praėjęs asmuo staigiai apsisuko, grįžo atgal, greitai paėmė nuo suoliuko jos telefoną ir ėmė bėgti. Ji bandė vytis, tačiau asmenį pametė iš akiračio. Tik vėliau atsiminė, kad tai I. Z. draugas, kadangi pastaroji buvo jai siuntusi jo nuotraukas. Dėl patirto šoko tą pačią dieną į policiją nesikreipė. Sekančią dieną iš jos pavogto mobilaus ryšio telefono paskambino vyriškis, kuris pasakė, kad jai grąžins telefoną jeigu ji jam sumokės 50 eurų. Po šio skambučio nukentėjusioji parašė pareiškimą policijai. Vėliau iš policijos pareigūnų sužinojo, jog jos mobilaus ryšio telefonas buvo rastas lombarde.

8.       Apklausiama liudytoja I. Z. nurodė kiek kitokias aplinkybes, jog kartu su G. B. ir P. K. buvo parke už (duomenys neskelbtini) bendrabučio. P. K. G. B. paprašė leisti pasinaudoti jos telefonu, pasiklausyti muzikos. G. B. perdavė P. K. savo mobilaus ryšio telefoną ir pastarasis staigiai dingo su telefonu. Po kelių valandų grįžęs jis jau nebeturėjo G. B. mobilaus ryšio telefono. Liudytoja patvirtino, jog G. B. iš P. K. 20 eurų nesiskolino, o P. K. pats paėmęs telefoną pasišalino.

9.       Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas nukentėjusysis R. P., kuris nurodė, kad įvykio dieną kartu su nuteistuoju buvo bare ir gėrė alų. P. K. R. P. paprašė leisti vieną kartą paskambinti iš jo mobilaus ryšio telefono. R. P. perdavė mobilaus ryšio telefoną P. K. ir nuėjo į tualetą. Kai nukentėjusysis grįžo iš tualeto, pamatė, kad P. K. pasišalino iš baro. Nukentėjusysis nuteistojo nepavijo. Per pažįstamus bandė ieškoti P. K. ir jau planuojant kreiptis į policijos pareigūnus dėl mobilaus ryšio telefono vagystės, su juo susisiekė policijos pareigūnai ir nurodė, kad jo mobilaus ryšio telefonas buvo rastas lombarde.

10.       Apklaustas nuteistasis P. K. nurodė, kad su G. B. yra pažįstami. Įvykio metu jie ir I. Z. (duomenys neskelbtini) turgelyje sėdėjo ant suolelių ir gėrė šampaną. Po kurio laiko G. B. nurodė, kad susitarė su asmeniu, jog ją už 20 eurų parveš namo, todėl jai P. K. paskolino 20 eurų, o kaip užstatą jam padavė savo mobilaus ryšio telefoną. Susitarė, kad sekančią dieną ji jam paskambins ir atiduos skolą, o ji pasiims savo mobilaus ryšio telefoną. G. B. nesusisiekus, jis jos telefoną pridavė į lombardą, už tai gavo 20 eurų. Taip pat nuteistasis nurodė, kad R. P. yra jo pažįstamas ir kad jie išgėrinėjo kavinėje. Kai baigėsi jiems pinigai, jie sumanė, kad į lombardą priduos R. P. mobilaus ryšio telefoną. Kadangi R. P. asmens dokumento neturėjo, todėl mobilaus ryšio telefoną P. K. nunešė į lombardą, o R. P. liko laukti jo lauke. Už mobilaus ryšio telefoną gavo 80 eurų.

11.       Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad šių nuteistojo P. K. parodymų nepatvirtina jokie ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu apklausti liudytojai ar kita baudžiamosios bylos medžiaga. Nors P. K. apeliaciniame skunde nurodo, jog buvo nukentėjusiųjų apkalbamas, tačiau pažymėtina, kad liudytoja I. Z., kuri artimai bendravo su nuteistuoju, nepatvirtino jo parodymų ir kategoriškai paneigė jo nurodomą aplinkybę, kad G. B. mobilaus ryšio telefoną paėmė mainais už 20 eurų skolą. Be to, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad po R. P. telefono vagystės į jo telefoną buvo įdėta SIM kortelė, kuri priklausė G. B.. SIM kortelė buvo įdėta praėjus 30 minučių po to, kai ji buvo išimta iš G. B. telefono. Nuteistasis P. K. nurodė, kad SIM kortelių neperdėliojo iš vieno telefono į kitą, kadangi iškart iš kavinės su nukentėjusiuoju R. P. nuėjo į už kelių šimtų metrų esantį lombardą. Taigi, ir šie rašytiniai baudžiamosios bylos duomenys paneigia P. K. nurodomas aplinkybes.

12.       Teisėjų kolegija įvertinusi visus aptartus duomenis, rašytinę bylos medžiagą, nukentėjusiųjų, liudytojos parodymus, sugretinusi byloje esančius įrodymus, juos palyginusi tarpusavyje bei susiejusi į vieningą, logišką visumą, konstatuoja, jog Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu pagrįstai P. K. pripažino kaltu įvykdžius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad byloje įrodinėtinos aplinkybės nustatytos byloje surinktais pakankamais įrodymais, o atliktas įrodymų vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių šioje dalyje reikėtų keisti priimtą procesinį sprendimą, neturi.

13.       Apeliaciniu skundu nuteistasis ginčija ir Marijampolės apylinkės teismo skundžiamu nuosprendžiu nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog jis nusikalstamą veiką įvykdė būdamas recidyvistu.

14.       BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2014). BK 97 straipsnio, reglamentuojančio teistumo nustatymą, 3 dalies 3 punkto a) papunktyje numatyta, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad 3 dalies 3 punkte nustatyti terminai skaičiuojami nuo paskirtos bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo, o 6 dalyje numatyta, jog kai sueina šiame straipsnyje nustatyti terminai, teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais.

15.       Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad P. K. praeityje yra teistas du kartus. Paskutinį kartą nuteistas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. spalio 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, buvo paskirta 16 parų arešto bausmė, kurią nuteistasis yra atlikęs. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad P. K. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. spalio 15 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą arešto bausmę atliko 2021 m. kovo 24 d. Taigi, 3 metų teistumo laikotarpis turi būti skaičiuojamas nuo 2021 m. kovo 24 d. Šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos buvo padarytos 2021 m. liepos 4-5 dienomis. Taigi, akivaizdu, kad šias nusikalstamas veikas nuteistasis padarė neišnykus teistumui, todėl Marijampolės apylinkės teismas pagrįstai pripažino P. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas.

16.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas P. K. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų pavojingumą, skirdamas bausmę išsamiai motyvavo. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam paskirta bausmė yra adekvati jo padarytiems nusikaltimams ir atitinka bausmės paskirtį. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad šiuo metu Kauno apygardos teisme yra nagrinėjamos dvi baudžiamosios bylos, kuriose P. K. yra kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 181 straipsnio 2 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 189 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą. Taigi, šie duomenys leidžia teismui spręsti, kad dabartiniai nusikaltimai nebuvo padaryti atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemtas susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Pastebėtina, kad P. K. pirmuosius nusikaltimus pradėjo daryti būdamas jauno amžiaus ir savo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme, išvadų nedarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Todėl, įvertinus P. K. asmenybę, padarytų veikų pobūdį, pavojingumą, bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

17.       Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad P. K. antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 83,33 eurai ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

18.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad P. K. anksčiau teistas 2 kartus, nedirba, šiuo metu yra suimtas kitoje baudžiamojoje byloje, duomenų apie nuteistojo turimą turtą nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, apibūdinančioms P. K. turtinę padėtį laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už P. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo P. K. apeliacinį skundą atmesti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo išieškoti iš P. K. antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                    Aurelijus Rauckis

                                                                   Judita Sungailaitė

                                                                                                                  Aušra Vingilė