Baudžiamoji byla Nr. 2K-54/2014

Teisminio proceso numeris nesuteiktas

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.14.5.2;

1.1.8.1.2;

2.1.16.2.18;

3.1.5.3 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Alvydo Pikelio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. S. ir nuteistojo V. R. bei jo gynėjo advokato Arūno Koskaus kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 11 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 5 d. nuosprendžių.

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 11 d. nuosprendžiu V. S. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalį, 216 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) (dėl nusikalstamu būdu įgyto turto – 975 t mazuto – legalizavimo) laisvės atėmimu dvejiems metams; 25 straipsnio 2 dalį, 216 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) (dėl nusikalstamu būdu įgyto turto – 800 t mazuto – legalizavimo) laisvės atėmimu dvejiems metams; 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) (dėl apgaule V. S. įmonės „Š.“ naudai panaikintos didelės vertės turtinės prievolės sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 71 330,82 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM)) – laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams; 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį  (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) (dėl apgaule V. S. įmonės „Š.“ naudai panaikintos didelės vertės turtinės prievolės sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 55 372,82 Lt PVM) – laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams. Į bausmės laiką įskaičiuotas laikinojo sulaikymo ir suėmimo nuo 2004 m. kovo 16 d. iki 2004 m. kovo 26 d. laikas.

Baudžiamasis procesas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija), 25 straipsnio 2 dalį, 202 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija), 25 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija), 25 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) V. S. nutrauktas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

V. R. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 216 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) (dėl V. S. nusikalstamu būdu įgyto turto – 975 t mazuto – legalizavimo) laisvės atėmimu vieneriems metams aštuoniems mėnesiams; 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) (dėl apgaule V. S. įmonės „Š.“ naudai panaikintos didelės vertės turtinės prievolės sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 71 330,82 Lt PVM) – laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 5 dalies 2 punktu, ši bausmė subendrinta su bausme, paskirta Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. nuosprendžiu, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams.

Baudžiamasis procesas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 202 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija), 25 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija), 25 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) V. R. nutrauktas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Iš V. S. priteista 126 703,64 Lt Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai bei iš jos ir V. R. – po 189,90 Lt valstybei proceso išlaidoms atlyginti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 5 d. nuosprendžiu panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 11 d. nuosprendžio dalis dėl V. S., V. R., S. M. ir J. A. nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 216 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo:

V. S. išteisinta pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 216 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) (dėl jos nusikalstamu būdu įgyto turto – 975 t ir 800 t mazuto – legalizavimo), nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių,

V. R. išteisintas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 216 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) (dėl V. S. nusikalstamu būdu įgyto turto – 975 t mazuto – legalizavimo), nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 11 d. nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo pakeista:

V. S. laisvės atėmimo bausmė, paskirta pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl apgaule jos įmonės „Š.“ naudai panaikintos didelės vertės turtinės prievolės sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 71 330,82 Lt PVM), sumažinta iki dvejų metų trijų mėnesių; laisvės atėmimo bausmė, paskirta pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl apgaule jos įmonės „Š.“ naudai panaikintos didelės vertės turtinės prievolės sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 55 372,82 Lt PVM), sumažinta iki dvejų metų trijų mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams.

V. R. bausmė, paskirta pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 5 dalies 2 punktu, subendrinta su bausme, paskirta Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. nuosprendžiu, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams.

Kita nuosprendžio dalis nekeista.

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 5 d. nuosprendžiu, nuteisti J. A., S. M. ir G. M., tačiau ši nuosprendžių dalis kasacine tvarka neskundžiama.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

V. S. nuteista už tai, kad, veikdama bendrininkų grupe, apgaule, kito naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę, o būtent: 2003 m. balandžio–rugpjūčio mėn. (duomenys neskelbtini), būdama V. S. įmonės „Š.“ savininkė, veikdama bendrininkų grupe su UAB „G.“ direktoriumi J. A. ir direktoriaus pavaduotoju S. M., V. R., R. J. (dėl jo 2011 m. lapkričio 4 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-108/2011) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) pareigūnais L. K. bei R. T., veikusiais pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį (toliau – NVIM) (2003 m. balandžio 10 d. teikimas Nr. S2-33s, 2003 m. spalio 28 d. teikimas Nr. S2-66s), apgaule savo įmonės „Š.“ naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę sumokėti į Lietuvos Respublikos biudžetą 71 330,82 Lt PVM, t. y. ji, veikdama kaip fizinis asmuo, neturėdama licencijos verstis prekyba nefasuotais naftos produktais, be pirkimo dokumentų, nesumokant privalomų mokesčių, taip pat ir pirkimo PVM, t. y. nusikalstamu būdu, 2003 m., ne vėliau kaip 2003 m. liepos 22 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje įgijo 975 t mazuto ir, siekdama legalizuoti šį savo nusikalstamu būdu įgytą turtą, kartu su V. R. nurodė J. A. pateikti mazuto fiktyvaus pardavimo V. S. įmonei „Š.“ dokumentus, žinodama, jog UAB „G.“ nepardavė mazuto V. S. įmonei „Š.“ 2003 m. balandžio 9–11, 14, gegužės 2, 3, 5–10, 12–16, 26–30, birželio 25–27, 30, liepos 2, 21, 22 dienomis, o UAB „G.“ yra naudojama neteisėtai veiklai – prekėms, įsigytoms be dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, legalizuoti tam, kad įrašius į UAB „G.“ PVM sąskaitas faktūras prekių kainą su 18 procentų PVM, po to įrašius į V. S. įmonės „Š.“ PVM sąskaitas faktūras prekių kainą su 18 procentų PVM, pardavus šias prekes Lietuvos Respublikos ūkio subjektams, šie už prekes atsiskaitytų, apskaičiuodami ir prie prekių vertės pridėdami PVM, o gavus šiuos pinigus būtų galima apgaule V. S. įmonės „Š.“ naudai panaikinti turtinę prievolę mokėti į Lietuvos Respublikos biudžetą dalį mokėtino PVM. J. A. kartu su S. M. suklastojus tikrus dokumentus, pateikiant melagingus duomenis, reikalingus įrašyti į UAB „G.“ dokumentus dėl 975 t mazuto pardavimo V. S. įmonei „Š.“ 2003 m. balandžio 9–11, 14, gegužės 2, 3, 5–10, 12–16, 26 30, birželio 25–27, 30, liepos 2, 21, 22 dienomis ir nuvežimo jai, UAB „G.“ apskaitininkei J. Al., kuri nežinodama, kad įrašo ir tvirtina savo parašais melagingus duomenis, J. A. ir S. M. nurodymu įrašė, patvirtindama savo kaip sąskaitą faktūrą išrašiusio asmens parašais UAB „G.“ PVM sąskaitose faktūrose (duomenys neskelbtini) melagingus duomenis apie tai, jog 2003 m. balandžio 9-11, 14, gegužės 2, 3, 5–10, 12–16, 26–30, birželio 25–27, 30, liepos 2, 21, 22 dienomis UAB „G.“ pardavė V. S. įmonei „Š.“ 975 t mazuto už 467 628,87 Lt, iš jų 71 330,82 Lt PVM, šie suklastoti tikri dokumentai – nurodytos UAB „G.“ 2003 m. balandžio 9–11, 14, gegužės 2, 3, 5–10, 12–16, 26 30, birželio 25-27, 30, liepos 2, 21, 22 d. PVM sąskaitos faktūros buvo realizuoti J. A. ir S. M., perduodant juos V. S., siekiant legalizuoti V. S. nusikalstamu būdu įgytą turtą – 975 t mazuto.

J. A., veikusiam su S. M., siekiant nuslėpti padarytas nusikalstamas veikas, tarpininkaujant R. J. už nuolatinį 300 Lt atlygį, susitarus su FNTT pareigūnais L. K. ir R. T., veikusiais pagal NVIM (2003 m. balandžio 10 d. teikimas Nr. S2-33s, 2003 m. spalio 28 d. teikimas Nr. S2-66s), dėl naftos produktų fiktyvaus pirkimo–pardavimo ir vežimo dokumentų išrašymo už atlygį, kurį pastarieji turėjo dalytis su R. J., organizavus tikrų dokumentų suklastojimą, 2003 m. gegužės 26 d. pateikiant melagingus duomenis, reikalingus atlikti fiktyvius atsiskaitymus tarp V. S. įmonės „Š.“ ir UAB „G.“, įnešant banke pinigus V. S. vardu, FNTT pareigūnams L. K. ir R. T., kurie, veikdami pagal NVIM (2003 m. balandžio 10 d. teikimas Nr. S2-33s, 2003 m. spalio 28 d. teikimas Nr. S2-66s), J. A. nurodymu įrašė, patvirtinant parašais, AB banko „Snoras“ kasos pajamų orderiuose Nr. 138421, 254891, 421177, 721312, 845981 melagingus duomenis apie tai, kad 2003 m. gegužės 29, birželio 2, 5, 9, 11 dienomis V. S. įnešė 286 214,71 Lt į UAB „C.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Snoras“ už UAB „G.“ mazutą, sumokėdama 286,21 Lt mokesčių bankui, šie suklastoti tikri dokumentai – nurodyti AB banko „Snoras“ 2003 m. gegužės 29, birželio 2, 5, 9, 11 d. kasos pajamų orderiai buvo perduoti FNTT pareigūnų L. K. ir R. T., veikusių pagal NVIM (2003 m. balandžio 10 d. teikimas Nr. S2-33s, 2003 m. spalio 28 d. teikimas Nr. S2-66s), J. A. 2003 m. liepos 22 d. Suklastoti tikri dokumentai – AB banko „Snoras“ 2003 m. gegužės 29, birželio 2, 5, 9, 11 d. kasos pajamų orderiai Nr. 138421, 254891, 421177, 721312, 845981 buvo realizuoti J. A., perduodant juos V. S., kuri, žinodama, jog pagal suklastotus tikrus dokumentus – UAB „G.“ 2003 m. balandžio 9–11, 14, gegužės 2, 3, 5–10, 12–16, 26–30, birželio 25–27, 30, liepos 2, 21, 22 d. PVM sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini) mazutas negautas ir PVM nesumokėtas, o pagal AB banko „Snoras“ 2003 m. gegužės 29, birželio 2, 5, 9, 11 d. kasos pajamų orderius Nr. 138421, 254891, 421177, 721312, 845981 į UAB „C.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Snoras“ ji 286 214,71 Lt neįnešė ir 286,21 Lt mokesčių bankui nesumokėjo, šiuos suklastotus tikrus dokumentus – nurodytas UAB „G.“ 2003 m. balandžio 9-11, 14, gegužės 2, 3, 5-10, 12-16, 26, 30, birželio 25-27, 30, liepos 2, 21, 22 d. PVM sąskaitas faktūras, patvirtinusi savo kaip krovinį gavusio asmens parašais, realizavo jas kartu su AB banko „Snoras“ 2003 m. gegužės 29, birželio 2, 5, 9, 11 d. kasos pajamų orderiais Nr. 138421, 254891, 421177, 721312, 845981, perduodama juos V. S. įmonės „Š.“ finansininkei N. P., kuri nežinodama, kad V. S. jai pateikti dokumentai yra suklastoti, V. S. nurodymu šiuos suklastotus tikrus dokumentus įtraukė į V. S. įmonės „Š.“ buhalterinę apskaitą, po to įtraukė į PVM atskaitą 71 330,82 Lt pridėtinės vertės mokesčio, o 975 t mazuto, neva įsigyto iš UAB „G.“, buvo parduota pagal V. S. įmonės „Š.“ vardu išrašytus dokumentus kartu su iš kitų įmonių įsigytu mazutu 2003 m. balandžio 9 d.–liepos 22 d. laikotarpiu UAB „B.“, UAB „R.“, UAB „P.“, UAB „J.“, UAB „A.“, G. M. IĮ, J. I. IĮ, V. R. komercinei firmai, UAB „N.“.

Taip ji veikdama bendrininkų grupe su UAB „G.“ direktoriumi J. A. ir direktoriaus pavaduotoju S. M., V. R., R. J. ir FNTT pareigūnais L. K. bei R. T., veikusiais pagal NVIM (2003 m. balandžio 10 d. teikimas Nr. S2-33s, 2003 m. spalio 28 d. teikimas Nr. S2-66s), apgaule V. S. įmonės „Š.“ naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 71 330,82 Lt PVM, dėl to Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui padaryta didelė (71 330,82 Lt) žala.

Taip pat ji nuteista už tai, kad veikdama bendrininkų grupe apgaule kito naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę, būtent:

2003 m. spalio–2004 m. sausio mėn. (duomenys neskelbtini) , būdama V. S. įmonės „Š.“ savininkė, veikdama bendrininkų grupe su J. A., S. M., R. J. (dėl jo 2011 m. lapkričio 4 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-108/2011) bei FNTT pareigūnais L. K. ir R. T., veikusiais pagal NVIM (2003 m. balandžio 10 d. teikimas Nr. S2-33s, 2003 m. spalio 28 d. teikimas Nr. S2-66s), apgaule savo įmonės „Š.“ naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 55 372,82 Lt PVM, t. y. ji, veikdama kaip fizinis asmuo, neturėdama licencijos verstis prekyba nefasuotais naftos produktais, be pirkimo dokumentų, nesumokant privalomų mokesčių, taip pat pirkimo PVM, t. y. nusikalstamu būdu, 2003 m., ne vėliau kaip 2003 m. gruodžio 30 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje įgijo 800 t mazuto ir, siekdama legalizuoti šį savo nusikalstamu būdu įgytą turtą, nurodė J. A. pateikti fiktyvaus mazuto pardavimo V. S. įmonei „Š.“ dokumentus žinodama, kad UAB „P.“ nepardavė mazuto V. S. įmonei „Š.“, o UAB „P.“ yra naudojama neteisėtai veiklai – prekėms, įsigytoms be dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, legalizuoti tam, jog įrašius į UAB „P.“ PVM sąskaitas faktūras prekių kainą su 18 procentų PVM, po to įrašius į V. S. įmonės „Š.“ PVM sąskaitas faktūras prekių kainą su 18 procentų PVM, pardavus šias prekes Lietuvos Respublikos ūkio subjektams, šie už prekes atsiskaitytų, apskaičiuodami ir prie prekių vertės pridėdami PVM, o gavus šiuos pinigus būtų galima apgaule V. S. įmonės „Š.“ naudai panaikinti turtinę prievolę mokėti į Lietuvos Respublikos biudžetą dalį mokėtino PVM. J. A. kartu su S. M., tarpininkaujant R. J. už nuolatinį 300 Lt atlygį, susitarus su FNTT pareigūnais L. K. ir R. T., veikusiais pagal NVIM (2003 m. balandžio 10 d. teikimas Nr. S2-33s, 2003 m. spalio 28 d. teikimas Nr. S2-66s), dėl naftos produktų fiktyvaus pirkimo–pardavimo ir vežimo dokumentų išrašymo už atlygį, kurį pastarieji turėjo dalytis su R. J., kartu su  S. M. organizavus tikrų dokumentų suklastojimą, 2003 m. spalio 31, lapkričio 25 d. ir   2004 m. sausio 26 d. pateikiant jos (V. S.) surašytus melagingus duomenis, reikalingus įrašyti į dokumentus dėl 800 t mazuto pardavimo V. S. įmonei „Š.“ 2003 m. spalio 27–31, lapkričio 3–7, 11–14, 17, 19, gruodžio 15, 16 dienomis ir nuvežimo jai, FNTT pareigūnams L. K. ir R. T., kurie, veikdami pagal NVIM (2003 m. balandžio 10 d. teikimas Nr. S2-33s, 2003 m. spalio 28 d. teikimas Nr. S2-66s), J. A. ir S. M. nurodymu įrašė, patvirtinant parašais, UAB „P.“ PVM sąskaitose faktūrose (duomenys neskelbtini) melagingus duomenis apie tai, kad 2003 m. spalio 27–31, lapkričio 3–7, 11–14, 17, 19, gruodžio 15, 16 dienomis UAB „P.“ pardavė V. S. įmonei „Š.“ 800 t mazuto už 362 999,98 Lt, iš jų 55 372,82 Lt PVM, po to J. A. ir S. M. 2003 m. lapkričio 1, 25 d. ir 2004 m. sausio 27 d. gavus iš FNTT pareigūnų L. K. ir R. T., veikusių pagal NVIM (2003 m. balandžio 10 d. teikimas Nr. S2-33s, 2003 m. spalio 28 d. teikimas Nr. S2-66s), suklastotus tikrus dokumentus – nurodytas UAB „P.“ 2003 m. spalio 27–31, lapkričio 3–7, 11–14, 17, 19, gruodžio 15, 16 d. PVM sąskaitas faktūras, šie suklastoti tikri dokumentai buvo realizuoti J. A. ir S. M. 2003 m. lapkričio 1 d.–2004 m. kovo 15 d. laikotarpiu, perduodant juos V. S., siekiant legalizuoti V. S. nusikalstamu būdu įgytą turtą – 800 t mazuto.

Po to ji, žinodama, kad pagal suklastotus tikrus dokumentus – nurodytas UAB „P.“ 2003 m. spalio 27–31, lapkričio 3–7, 11–14, 17, 19, gruodžio 15, 16 d. PVM sąskaitas faktūras mazutas negautas ir PVM nesumokėtas, suklastojo UAB „P.“ 2003 m. spalio 27–31, lapkričio 3–7, 11 14, 17, 19, gruodžio 15, 16 d. PVM sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini) patvirtindama savo kaip prekes gavusio asmens parašais 2003 m. spalio 27–31, gruodžio 15, 16 d. PVM sąskaitose faktūrose (duomenys neskelbtini) įrašytus melagingus duomenis, A. V. nežinojusiam, kad savo parašais tvirtina melagingus duomenis, jos (V. S.) nurodymu patvirtinant savo kaip prekes gavusio asmens parašais UAB „P.“ 2003 m. lapkričio 3–7, 11–14, 17, 19 d. PVM sąskaitose faktūrose (duomenys neskelbtini) įrašytus melagingus duomenis. Po to ji savo ir A. V. parašais patvirtintus suklastotus tikrus dokumentus – UAB „P.“ 2003 m. spalio 27–31, lapkričio 3–7, 11–14, 17, 19, gruodžio 15, 16 d. PVM sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini) realizavo 2003 m. lapkričio 1 d.–2004 m. kovo 15 d. laikotarpiu (duomenys neskelbtini), perduodama juos V. S. įmonės „Š.“ finansininkei N. P., kuri nežinodama, kad šie jai V. S. pateikti dokumentai yra suklastoti, V. S. nurodymu įtraukė juos į V. S. įmonės „Š.“ buhalterinę apskaitą, po to įtraukė į PVM atskaitą 55 372,82 Lt pridėtinės vertės mokesčio, o 800 t mazuto, neva įsigyto iš UAB „P.“, buvo parduota pagal V. S. įmonės „Š.“ vardu išrašytus dokumentus kartu su iš kitų įmonių įsigytu mazutu 2003 m. spalio 27 d.–gruodžio 30 d. laikotarpiu UAB „P.“, UAB „R.v.s.“, UAB „N.“, UAB „A.“, UAB „R.“, V. R. komercinei firmai, UAB „V.“.

Taip ji veikdama bendrininkų grupe su J. A., S. M., R. J. ir FNTT pareigūnais L. K. bei R. T., veikusiais pagal NVIM (2003 m. balandžio 10 d. teikimas Nr. S2-33s, 2003 m. spalio 28 d. teikimas Nr. S2-66s), apgaule V. S. įmonės „Š.“ naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 55 372,82 Lt PVM, dėl to Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui padaryta didelė (55 372,82 Lt) žala.

V. R. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe apgaule kito naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę, būtent:

2003 m. balandžio–rugpjūčio mėn. (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su V. S. įmonės „Š.“ savininke V. S., UAB „G.“ direktoriumi J. A. ir direktoriaus pavaduotoju S. M., R. J. (jam 2011 m. lapkričio 4 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-108/2011) ir FNTT pareigūnais L. K. bei R. T., veikusiais pagal NVIM (2003 m. balandžio 10 d. teikimas Nr. S2-33s, 2003 m. spalio 28 d. teikimas Nr. S2-66s), apgaule V. S. įmonės „Š.“ naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 71 330,82 Lt PVM, t. y. V. S. veikiant kaip fiziniam asmeniui, neturint licencijos verstis prekyba nefasuotais naftos produktais, be pirkimo dokumentų, nesumokant privalomų mokesčių, taip pat pirkimo PVM, t. y. nusikalstamu būdu, 2003 m., ne vėliau kaip 2003 m. liepos 22 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje įgijus 975 t mazuto, siekdamas legalizuoti šį V. S. nusikalstamu būdu įgytą turtą, jis (V. R.) kartu su V. S. nurodė J. A. pateikti mazuto fiktyvaus pardavimo V. S. įmonei „Š.“ dokumentus žinodamas, jog UAB „G.“ nepardavė mazuto V. S. įmonei „Š.“ 2003 m. balandžio 9–11, 14, gegužės 2, 3, 5–10, 12–16, 26–30, birželio 25–27, 30, liepos 2, 21, 22 dienomis, o UAB „G.“ yra naudojama neteisėtai veiklai – prekėms, įsigytoms be dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, legalizuoti tam, kad įrašius į UAB „G.“ PVM sąskaitas faktūras prekių kainą su 18 procentų PVM, po to įrašius į V. S. įmonės „Š.“ PVM sąskaitas faktūras prekių kainą su 18 procentų PVM, pardavus šias prekes Lietuvos Respublikos ūkio subjektams, šie už prekes atsiskaitytų, apskaičiuodami ir prie prekių vertės pridėdami PVM, o gavus šiuos pinigus būtų galima apgaule V. S. įmonės „Š.“ naudai panaikinti turtinę prievolę mokėti į Lietuvos Respublikos biudžetą dalį mokėtino PVM. J. A. kartu su S. M. suklastojus tikrus dokumentus, pateikiant melagingus duomenis, reikalingus įrašyti į UAB „G.“ dokumentus dėl 975 t mazuto pardavimo V. S. įmonei „Š.“ 2003 m. balandžio 9–11, 14, gegužės 2, 3, 5–10, 12–16, 26–30, birželio 25–27, 30, liepos 2, 21, 22 dienomis ir nugabenimo jai, UAB „G.“ apskaitininkei J. Al., kuri nežinodama, kad įrašo ir tvirtina savo parašais melagingus duomenis, J. A. ir S. M. nurodymu įrašė, patvirtindama savo kaip sąskaitą faktūrą išrašiusio asmens parašais UAB „G.“ PVM sąskaitose faktūrose (duomenys neskelbtini) melagingus duomenis apie tai, kad 2003 m. balandžio 9–11, 14, gegužės 2, 3, 5–10, 12–16, 26–30, birželio 25–27, 30, liepos 2, 21, 22 dienomis UAB „G.“ pardavė V. S. įmonei „Š.“ 975 t mazuto už 467 628,87 Lt, iš jų 71 330,82 Lt PVM, šie suklastoti tikri dokumentai – nurodytos UAB „G.“ 2003 m. balandžio 9-11, 14, gegužės 2, 3, 5-10, 12-16, 26-30, birželio 25-27, 30, liepos 2, 21, 22 d. PVM sąskaitos faktūros, buvo realizuoti J. A. ir S. M., perduodant juos V. S., siekiant legalizuoti V. S. nusikalstamu būdu įgytą turtą – 975 t mazuto.

J. A., veikusiam su S. M., siekiant nuslėpti padarytas nusikalstamas veikas, tarpininkaujant R. J. už nuolatinį 300 Lt atlygį, susitarus su FNTT pareigūnais L. K. ir R. T., veikusiais pagal NVIM (2003 m. balandžio 10 d. teikimas Nr. S2-33s, 2003 m. spalio 28 d. teikimas Nr. S2-66s), dėl naftos produktų fiktyvaus pirkimo–pardavimo ir gabenimo dokumentų išrašymo už atlygį, kurį pastarieji turėjo dalytis su R. J., organizavus tikrų dokumentų suklastojimą, 2003 m. gegužės 26 d. pateikiant melagingus duomenis, reikalingus atlikti fiktyvius atsiskaitymus tarp V. S. įmonės „Š.“ ir UAB „G.“, įnešant banke pinigus V. S. vardu, FNTT pareigūnams L. K. ir R. T., kurie, veikdami pagal NVIM (2003 m. balandžio 10 d. teikimas Nr. S2-33s, 2003 m. spalio 28 d. teikimas Nr. S2-66s), J. A. nurodymu pagal jo pateiktus duomenis įrašė, patvirtinant parašais, AB banko „Snoras“ kasos pajamų orderiuose Nr. 138421, 254891, 421177, 721312, 845981 melagingus duomenis apie tai, kad 2003 m. gegužės 29, birželio 2, 5, 9, 11 dienomis V. S. įnešė 286 214,71 Lt į UAB „C.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Snoras“ už UAB „G.“ mazutą, sumokėdama 286,21 Lt mokesčių bankui, šie suklastoti tikri dokumentai – nurodyti AB banko „Snoras“ 2003 m. gegužės 29, birželio 2, 5, 9, 11 d. kasos pajamų orderiai buvo perduoti FNTT pareigūnų L. K. ir R. T., veikusių pagal NVIM (2003 m. balandžio 10 d. teikimas Nr. S2-33s, 2003 m. spalio 28 d. teikimas Nr. S2-66s), J. A. 2003 m. liepos 22 d. Suklastoti tikri dokumentai – AB banko „Snoras“ 2003 m. gegužės 29, birželio 2, 5, 9, 11 d. kasos pajamų orderiai Nr. 138421, 254891, 421177, 721312, 845981 buvo realizuoti J. A., perduodant juos V. S., kuri žinodama, kad pagal suklastotus tikrus dokumentus – UAB „G.“ 2003 m. balandžio 9–11, 14, gegužės 2, 3, 5–10, 12–16, 26–30, birželio 25–27, 30, liepos 2, 21, 22 d. PVM sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini) mazutas negautas ir PVM nesumokėtas, o pagal AB banko „Snoras“ 2003 m. gegužės 29, birželio 2, 5, 9, 11 d. kasos pajamų orderius Nr. 138421, 254891, 421177, 721312, 845981 į UAB „C.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Snoras“ ji 286 214,71 Lt neįnešė ir 286,21 Lt mokesčių bankui nesumokėjo, šiuos suklastotus tikrus dokumentus – nurodytas UAB „G.“ 2003 m. balandžio 9–11, 14, gegužės 2, 3, 5–10, 12–16, 26 30, birželio 25–27, 30, liepos 2, 21, 22 d. PVM sąskaitas faktūras, patvirtinusi savo kaip krovinį gavusio asmens parašais, realizavo juos kartu su AB banko „Snoras“ 2003 m. gegužės 29, birželio 2, 5, 9, 11 d. kasos pajamų orderiais Nr. 138421, 254891, 421177, 721312, 845981, perduodama juos V. S. įmonės „Š.“ finansininkei N. P., kuri nežinodama, kad V. S. jai pateikti dokumentai yra suklastoti, V. S. nurodymu šiuos suklastotus tikrus dokumentus įtraukė į V. S. įmonės „Š.“ buhalterinę apskaitą, po to įtraukė į PVM atskaitą 71 330,82 Lt pridėtinės vertės mokesčio, o 975 t mazuto, neva įsigyto iš UAB „G.“, buvo parduota pagal V. S. įmonės „Š.“ vardu išrašytus dokumentus kartu su iš kitų įmonių įsigytu mazutu 2003 m. balandžio 9–liepos 22 d. laikotarpiu UAB „B.“, UAB „R.“, UAB „P.“, UAB „J.“, UAB „A.“, G. M. IĮ, J. I. IĮ, V. R. komercinei firmai, UAB „N.“.

Taip jis veikdamas bendrininkų grupe su V. S. įmonės „Š.“ savininke V. S., UAB „G.“ direktoriumi J. A. ir direktoriaus pavaduotoju S. M., R. J. ir FNTT pareigūnais L. K. bei R. T., veikusiais pagal NVIM (2003 m. balandžio 10 d. teikimas Nr. S2-33s, 2003 m. spalio 28 d. teikimas Nr. S2-66s), apgaule V. S. įmonės „Š.“ naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 71 330,82 Lt PVM, dėl to Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui padaryta didelė (71 330,82 Lt) žala.                           

Kasaciniu skundu nuteistoji V. S. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius dėl jos nuteisimo ir  bylą jai nutraukti, nes teismai pažeidė BPK 159 straipsnio reikalavimus.

Kasatorė pažymi, kad nors abiejų instancijų teismai nurodė NVIM taikymo ribas, t. y. gali būti taikomas tik prieš asmenį, apie kurio veiką, tikėtiną nusikalstamą, jau turima duomenų, ir tik tokiu atveju gali būti daroma išvada apie „prisijungimą“ prie daromos nusikalstamos veikos, o ne naujos veikos išprovokavimą, tačiau, jos nuomone, byloje nėra jokių įrodymų apie jos ir kitų nuteistųjų padarytus kokius nors nusikalstamus veiksmus dar iki FNTT pareigūnų įsikišimo. Kasatorės teigimu, bylos duomenys patvirtina, kad R. J. (kuris, beje, byloje net neapklaustas) J. A. supažindino su FNTT pareigūnais, nors iki tol jokie neteisėti J. A. veiksmai neužfiksuoti. Dėl to kasatorė mano, kad būtent FNTT pareigūnai sukurstė J. A. naudoti UAB „P.“ vardu išrašomus dokumentus ir juos šis panaudojo tiekdamas mazutą įmonei „Š.“, pačiai kasatorei net neįtariant apie šių asmenų galimus nusikalstamus susitarimus. Be to, byloje nėra duomenų patvirtinančių J. A. turėtas galimybes gauti fiktyvių PVM sąskaitų faktūrų iš kur nors kitur, o ne iš FNTT pareigūnų imitacinei veiklai naudojamos UAB „P.“. Kasatorės nuomone, tai patvirtina, kad FNTT pareigūnai ne prisijungė prie jau daromos nusikalstamos veikos, o išprovokavo J. A. naudoti suklastotus dokumentus mazuto prekyboje, kuris tuos suklastotus dokumentus jai (kasatorei) ir pateikė, parduodamas, kaip vėliau paaiškėjo, neaiškios kilmės mazutą.

Kasatorė, remdamasi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismų praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52/2001, 2K-7-86/2011, 2K-549/2006), teigia, kad nagrinėjamoje byloje pareigūnai, atlikdami NVIM, ne tik provokavo nusikalstamas veikas, bet ir leido J. A. jų suklastotus dokumentus panaudoti prieš ją (kasatorę), kuri buvo visiškai nesusijusi su nusikalstama veikla. Jos nuomone, tai patvirtina, kad pareigūnai iš pradžių suorganizavo nusikaltimą, o po to tariamai jį atskleidė, atsakomybėn patraukdami ir nekaltus asmenis. Nurodydama byloje esančio teikimo dėl NVIM Nr. 25/508s surašymo (2003 m. balandžio 10 d.) ir sankcionavimo (2003 m. spalio 10 d.) datas, ji teigia, kad aptariamo modelio veiksmai galėjo būti atliekami tik nuo jo sankcionavimo datos. Be to, šiuo teikimu leista imituoti net 19 nusikalstamų veikų, kurios, kasatorės manymu, pagal savo pobūdį negali būti kvalifikuojamos kaip nusikalstamų veikų sutaptis. Jos nuomone, tai patvirtina, kad iki NVIM surašymo nebuvo jokių konkrečių duomenų, kokią nusikalstamą veiką rengėsi daryti kasatorė, J. A. ar kiti asmenys. Pažymėdama liudytojo L. K. parodymus (kad J. A. pasiūlė išrašinėti fiktyvius dokumentus, t. y. klastoti PVM sąskaitas faktūras, krovinio važtaraščius), kasatorė teigia, kad byloje nėra nustatytas pagrindas, kuriuo buvo leista imituoti veiksmus dėl nusikalstamų veikų, apie kurių rengimąsi daryti nebuvo jokių duomenų. Dėl to ji mano, kad nagrinėjamoje byloje NVIM taikymo ribos nepagrįstai išplėstos, turinys yra provokuojamojo pobūdžio ir neištirtas leistinumo bei patikimumo prasme.

Be to, aplinkybė, kad tas pats FNTT pareigūnas – L. K. – dalyvavo ir nusikalstamas veikas imituojančiuose veiksmuose, ir po to kaip liudytojas juos komentavo bei teismui parengė išslaptintų dokumentų išrašus, pažeidė rungimosi principą ir neleido teismams objektyviai išnagrinėti ginčijamas bylos aplinkybes. Be to, abiejuose NVIM – 2003 m. balandžio 10 d. ir 2003 m. spalio 28 d. – ji nenurodyta kaip asmuo, daranti nusikalstamas veikas. Tai reiškia, kad tvirtinant 2003 m. balandžio 10 d. NVIM, informaciją apie planus daryti nusikalstamas veikas FNTT pareigūnai sužinojo tik kitą dieną, t. y. 2003 m. balandžio 11–ąją, kai bendraujant su J. A. paaiškėjo, jog ir kasatorės įmonei, G. M. bei V. R. reikalingi fiktyvūs dokumentai legalizuojant jų nusikalstamu būdu įgytą mazutą.

Kasatorė pažymi, kad ir 2003 m. spalio 28 d. NVIM nėra duomenų, kurių pagrindu buvo leista imituoti dar keliolika skirtingo pobūdžio nusikalstamų veikų veiksmus, patvirtinančių būtinumą tęsti prieš ją nusikalstamas veikas imituojančius veiksmus. Teismų nuosprendžiuose nurodytas laikotarpis, kai kasatorė neva pradėjo daryti ir darė nusikaltimus, leidžia teigti, kad iki 2003 m. balandžio 10 d. NVIM patvirtinimo ji nepadarė ir nesirengė daryti jokių nusikalstamų veikų. Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių jos bendravimą su J. A. ir S. M. iki šio NVIM patvirtinimo, t. y. jei J. A. FNTT pareigūnai nebūtų sudarę galimybę gauti suklastotus dokumentus, tai ir ji nebūtų dariusi nusikalstamas veikas. Dėl to kasatorė teigia, kad ji buvo skatinama, lenkiama ir kurstoma atlikti neteisėtus veiksmus. Be to, apeliacinio teismo nuosprendžio teiginys, kad 2003 m. balandžio 10 d. patvirtintame NVIM nurodyta, jog pareigūnai bendrauja su J. A. ir jo bendrininkais, o 2003 m. spalio 28 d. NVIM – su R. J., J. A., S. M. ir jų bendrininkais, patvirtina, kad jai net negalėjo būti taikomos NVIM nuostatos.

Kartu kasatorė, vadovaudamasi BPK 1 ir 2 straipsnių nuostatomis, pažymi, kad tiek NVIM, tiek nusikalstamas veikas imituojančių veiksmų laikas turi būti optimalus, t. y. šie veiksmai turi tęstis lygiai tiek laiko, kiek reikia visiškai atskleisti ir užkardyti nusikalstamą veiką, surinkti įrodymus dėl jos padarymo, išaiškinti ją padariusius asmenis, kad būtų galima greitai ir efektyviai nubausti kaltininkus, bei šie veiksmai negali būti naudojami tam, kad pasunkintų kaltininko atsakomybę. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad kasatorė „plėtė“ savo nusikalstamą veiką, bendravo su nežinomais bendrininkais. Tai reiškia, kad byloje nebuvo nustatytas faktinis pagrindas, patvirtinantis būtinumą prieš ją tęsti veiksmus po 2003 m. balandžio 10 d. NVIM termino pasibaigimo ir toliau pratęsiant kitą 2003 m. spalio 28 d. NVIM. Kasatorė teigia, kad tęsiant pareigūnų veiksmus, pradėtus pagal NVIM, nors nesant provokacijos, dėl asmens, dėl kurio vykdomas tyrimas, nusikalstamos iniciatyvos ilgalaikio palaikymo, net kai iniciatyva kyla ne iš pareigūnų, o iš asmens, dėl kurio vykdomas tyrimas (nagrinėjamu atveju – J. A.) susidaro, situacija, kai formaliai teisėti valstybės veiksmai supanašėja su provokacija ir tampa neteisėtais, t. y. tokiais veiksmais kasatorei nebuvo užkirstas kelias jai daryti nusikalstamas veikas.

Kasatorė teigia ir tai, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nukrypo nuo teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose, nes jai paskirta neindividualizuota, aiškiai per griežta, teisingumo principui prieštaraujanti bausmė. Akcentuodama nusikalstamų veikų padarymo laiką, ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose trukmę, remdamasi teismų praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2007, 2K-256/2009, 2K-503/2010, 2K-192/2011 ir kt.), kasatorė teigia, kad nagrinėjamos bylos procesas yra nepagrįstai per ilgas, į kurį teismai, skirdami jai bausmę, neatsižvelgė. Juolab kad apeliacinės instancijos teismo teiginiai apie proceso dalyvių naudojimąsi apskundimo teise nedaro bylos nei sudėtingesnės, nei leidžia tai vertinti kaip kaltinamųjų vykdomą proceso vilkinimą. Kasatorė pažymi, kad procesinis savo pozicijos gynimas negali būti pripažįstamas kaip negatyvus poveikis procesui. Be to, apeliacinis procesas nepagrįstai užtruko ne dėl su ja susijusių aplinkybių. Tai reiškia, kad jos teisė į greitą bylos nagrinėjimą negali būti pažeidžiama dėl aplinkybių, susijusių su kitų kaltinamųjų veiksmais. Dėl to kasatorė, nurodydama nusikaltimų kategoriją, kuriai yra priskiriama jos padaryta nusikalstama veika, šios padarymo laiką, pobūdį ir įstatyme nustatytą bausmės rūšį už tokios veikos padarymą, pažymėdama jos asmenybę apibūdinančias aplinkybes (po šių nusikaltimų naujų teisės pažeidimų nepadarė, anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, dirba), teigia, kad bausmės tikslai nebus pasiekti jai paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę ir izoliavus ją nuo visuomenės. Be to, tokia bausmė yra aiškiai per griežta ir prieštarauja teisingumo principui. Remdamasi BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kasatorė teigia, kad jai gali būti skirtina ir švelnesnė, nei įstatymo sankcijose numatyta bausmė, t. y. bauda, kurios dydis nustatytinas pagal BK 47 straipsnio reikalavimus.

Kasaciniu skundu nuteistasis V. R. ir jo gynėjas advokatas A. Koskus prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį ir baudžiamąją bylą V. R. nutraukti arba pakeisti šį apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl bausmės ir skirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Taip pat skunde kasatoriai išdėsto ir alternatyvų prašymą, t. y. jie nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių proceso pažeidimų, dėl to šio teismo nuosprendis (skunde nurodoma, kad nutartis) naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.

Aptardami BPK 20 straipsnio 4 dalies nuostatas, kasatoriai teigia, kad skundžiami teismų sprendimai yra grindžiami duomenimis, kurie pripažinti įrodymais pažeidžiant šio straipsnio reikalavimus. Kasatoriai pažymi, kad nagrinėjamoje byloje duomenys apie kasatoriaus V. R. ir kitų nuteistųjų galimas nusikalstamas veikas buvo surinkti atliekant NVIM, kuriuos pirmosios instancijos teismas pripažino leistinais įrodymais ir jų pagrindu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Nurodydami teikimo Nr. S2-33s sankcionavimo datą ir nusikaltimus, kuriuos leista pareigūnams imituoti, atliekant NVIM su J. A., remdamiesi teismų praktika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86/2011), kasatoriai teigia, kad NVIM atlikimas buvo neteisėtas, nes  nagrinėjamoje byloje FNTT pareigūnai atliko provokaciją. Byloje nustatyta, kad FNTT pareigūnų susitikimas su J. A. įvyko šio iniciatyva, būtent jis pareigūnams pasiūlė išrašinėti fiktyvius dokumentus, t. y. klastoti dokumentus – PVM sąskaitas faktūras, krovinio važtaraščius, o už fiktyvių dokumentų išrašymą pasiūlė tam tikrus procentus nuo PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos. Šis nuteistasis skambindavo FNTT pareigūnams ir prašydavo klastoti dokumentus, pateikdamas konkrečius, tačiau tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie turėjo būti įrašyti į suklastotas PVM sąskaitas faktūras, kitus dokumentus ir tai tęsėsi beveik metus, t. y. nuo 2003 m. balandžio 10 d. iki 2004 m. kovo 12 d. Taip pat byloje nustatyta, kad pagal sankcionuotą NVIM pirmosios PVM sąskaitos faktūros buvo suklastotos jau kitą dieną – 2003 m. balandžio 11–ąją, t. y. įvykdyta nusikalstama veika, dėl ko buvo pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą ir patraukti kaltus asmenis atsakomybėn. Tačiau, net ir iš karto po pagal NVIM atliktų veiksmų paaiškėjus nusikalstamos veikos požymiams, FNTT pareigūnai nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų nenutraukė, bet ir toliau bendradarbiavo su J. A., jo prašymu klastojo dokumentus. Anot kasatorių, tai reiškia, kad FNTT pareigūnai, laiku neužkirsdami kelio nuteistojo J. A. prašymams išrašinėti vis naujas PVM sąskaitas faktūras, t. y. klastoti dokumentus, skatino jį (J. A.) vykdyti veiklą, kuri buvo šio pajamų šaltinis. Tačiau, FNTT pareigūnams skatinant J. A. veiklą, atitinkamai buvo provokuojamas ir kasatorius V. R., kaip skundžiamuose teismų sprendimuose nurodyta, veikęs bendrininkaudamas su V. S., UAB „G.“ direktoriumi J. A. ir direktoriaus pavaduotoju S. M.. Dėl to kasatoriai teigia, kad visi duomenys, gauti po 2003 m. balandžio 11 d., buvo gauti provokacijos pagrindu, FNTT pareigūnams laiku nenutraukus nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų ir taip skatinus vykdyti neteisėtą veiklą, t. y. neteisėtu būdu. Tai reiškia, kad šie duomenys neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų, o teismai, remdamiesi tokiais duomenims, iš esmės pažeidė šio kodekso reikalavimus.

Kasatoriai teigia ir tai kad, apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 41 straipsnio ir 54 straipsnio 3 dalies reikalavimus bei nukrypo nuo teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 40; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-192/2011). Nurodydami baudžiamojo proceso nagrinėjamoje byloje trukmę (apie dešimt metų), remdamiesi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, BPK 44 straipsnio 5 dalies nuostatomis, teismų praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2007, 2K-102/2009, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimai bylose Jakumas prieš Lietuvą (Jakumas v. Lithuania, no. 6924/02, judgement of 18 July 2006), Kuvikas prieš Lietuvą (Kuvikas v. Lithuania, no. 21837/02, judgement of 27 June 2006); Gečas prieš Lietuvą (Gečas v. Lithuania, no. 418/04, judgement of 17 July 2007) ir kt.), kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ilgą proceso trukmę, V. R. skyrė mažesnę už bausmės vidurkį bausmę. Jie pažymi, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai neišskyrė ilgos proceso trukmės, kaip savarankiško bausmės švelninimo pagrindo. Be to, atsižvelgiant į baudžiamojo proceso trukmę, tiek nusikalstama veika, tiek kasatorius V. R. nebegali būti vertinami kaip pavojingi, ir jam paskirtos bausmės švelninimas tik pagal straipsnio sankciją, yra nepakankamai adekvati ir proporcinga priemonė. Kasatorių nuomone, nepagrįstai ilga nagrinėjamos bylos baudžiamojo proceso trukmė, pažeidžianti asmens teisę į įmanomai trumpiausią bylos procesą, ir bylos aplinkybių visuma vertintina kaip išimtinė aplinkybė ir pripažįstama pagrindu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, t. y. paskiriant kasatoriui V. R. bausmės rūšį, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Atsiliepime į nuteistųjų V. S. ir nuteistojo V. R. ir jo gynėjo advokato A. Koskaus kasacinius skundus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Sigutė Malinauskienė prašo šių skundų netenkinti, nes juose keliami ne teisės taikymo, o įrodymų vertinimo klausimai, dėl to juose pateikti teiginiai (argumentai) apie įstatymų taikymo pažeidimus yra nepagrįsti ir neduoda pagrindo naikinti ar keisti skundžiamus teismų nuosprendžius, kurie pripažintini teisėtais ir pagrįstais. Prokurorė nesutinka su kasatorių kasaciniais skundais ir mano, kad abiejų instancijų teismai, nagrinėdami šią bylą, iš esmės išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, esminių BPK pažeidimų nepadarė bei tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Priešingai nei teigiama kasaciniuose skunduose, bausmes nuteistiesiems teismai paskyrė nepažeisdami BK 54 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

Anot prokurorės, kasatoriai nepagrįstai teigia, kad nagrinėjamoje byloje apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas duomenimis, kurie teismo buvo pripažinti įrodymais pažeidžiant BPK 20 straipsnį. Kasatorių nuomone, FNTT pareigūnai skatino J. A. nusikalstamą veiką, taip buvo provokuojami V. R. ir V. S., dėl to visi duomenys, gauti po 2003 m. balandžio 11 d., buvo gauti provokacijos pagrindu, FNTT pareigūnams laiku nenutraukus nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų ir taip skatinus vykdyti neteisėtą veiklą, t. y. laikytini kaip gauti neteisėtu būdu bei neatitinkantys BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Prokurorė pažymi, kad nors kasatoriaus V. R. kasaciniame skunde ginčijamas NVIM sankcionavimo ir taikymo teisėtumo klausimas jo apeliaciniame skunde nebuvo keliamas, tačiau šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėjo pagal nuteistosios V. S. apeliacinį skundą, todėl tai yra bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Prokurorės nuomone, kasatorė V. S. nepagrįstai teigia, kad FNTT pareigūnai neprisijungė prie jau daromos nusikalstamos veikos ir tai rodo, jog būtent FNTT pareigūnai išprovokavo J. A. naudoti suklastotus dokumentus mazuto prekyboje. Be to, ši kasatorė neteisi, manydama, kad jai negalėjo būti taikomos NVIM nuostatos, pareigūnai iš pradžių suorganizavo nusikaltimą, o po to tariamai jį atskleidė, atsakomybėn patraukdami ir nekaltus asmenis, bei kad NVIM taikymo ribos nepagrįstai išplėstos, modelio turinys yra provokuojamojo pobūdžio, o taikymo laikas nebuvo optimalus. Prokurorė nurodo, kad dėl NVIM modelio taikymo teisėtumo išsamiai ir motyvuotai pasisakyta tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų sprendimuose. Priešingai nei teigia kasatoriai, apkaltinamajame nuosprendyje motyvuotai nurodyta, kad FNTT pareigūnai, veikę pagal NVIM, nepažeidė jokių Lietuvos Respublikos norminių aktų, šio modelio tvirtinimo procedūra nebuvo pažeista, o atlikus įrodymų tyrimą byloje nustatyta, kad modelyje nustatytos veiksmų ribos neperžengtos. Šiame nuosprendyje konstatuota, kad FNTT pareigūnų veiksmai pradėti teisėtai, tęsėsi optimalų laiką ir jie neperaugo į V. S., V. R. ir (ar) kitus nuteistuosius provokuojančius. Prokurorė teigia, kad pareigūnų veiksmai buvo nutraukti surinkus pakankamai nusikalstamos veikos įrodymų, leidžiančių pradėti ir vykdyti ikiteisminį tyrimą. Be to, ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių pažeidimų dėl NVIM teisėtumo (panaudojimo būdas tinkamas, veikimo ribos neviršytos) ir pagrįstai konstatavo, kad priimant apkaltinamąjį nuosprendį pagrįstai remtasi NVIM atlikimo metu surinktais įrodymais. Šios instancijos teismas sutiko ir su pirmosios instancijos teismo išvada dėl provokacijos bei teisingai pažymėjo bylos aplinkybes, kurios neleido manyti, kad J. A. bei kiti nuteistieji buvo provokuojami nusikalsti, todėl nuteistiesiems V. S. ir V. R. galėjo būti taikomos NVIM nuostatos. Kasatorių nesutikimas su tokiomis teismų išvadomis – ne teisės taikymo, bet įrodymų vertinimo klausimas, kuris pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išspręstas nepažeidžiant BPK nuostatų.

Prokurorės nuomone, abiejuose kasaciniuose skunduose nepagrįstai teigiama ir apie netinkamai taikytas BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Atsiliepime ji pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems V. R. ir V. S. bausmes, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, šių veikų motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininkų asmenybes, bendrininkavimo formą, bendrininkų rūšį, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi BK 54 ir 61 straipsnių nuostatomis, įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jiems už nusikaltimų, numatytų BK 25 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrė bausmes, daug mažesnes nei šių straipsnių sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Be to, apeliacinės instancijos teismas motyvuotai nurodė, kad nėra įstatyme įtvirtinto pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nuteistiesiems V. R. ir V. S., o ilgas ikiteisminis tyrimas bei teisminis bylos nagrinėjimas buvo nulemtas nusikalstamos veikos masto ir pobūdžio. Teismų pateiktas nusikalstamų veikų pavojingumo ir kasatorių V. R. ir V. S. asmenybės visumos vertinimas patvirtina apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nuteistiesiems V. R. ir V. S. neprieštarauja teisingumo principui.

Nuteistosios V. S. ir nuteistojo V. R. bei jo gynėjo advokato Arūno Koskaus kasaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Dėl Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme

1. Dėl nusikalstamos veikos imitacijos modelio (2002 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymas Nr. IX-965) taikymo

Esminiai nuteistųjų V. S. ir V. R. bei jo gynėjo advokato Arūno Koskaus kasacinių skundų teiginiai yra dėl bylos apeliacinio proceso metu neišnagrinėtų argumentų, liečiančių nusikalstamos veikos imitacijos modelio (NVIM) taikymą.              

Būtinybė tiriant nusikalstamas veikas tam tikrais atvejais taikyti neviešo pobūdžio tyrimo metodus (slaptą sekimą, savo tapatybės neatskleidžiančių pareigūnų veiksmus, NVIM ir kt.) pripažįstama ir nacionaliniu, ir tarptautiniu lygmeniu. Tokiais tyrimo metodais paprastai suvaržomos asmens teisės į susižinojimo slaptumą, privataus gyvenimo neliečiamumą ir kt., todėl jie pripažįstami teisėtais tik tada, jeigu galimybė taikyti šiuos metodus numatyta įstatyme ir jie taikomi griežtai laikantis teisės aktuose nustatytų sąlygų ir tvarkos.                                                         V. S. ir V. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio Operatyvinės veiklos įstatymo Nr. IX-965, 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nusikalstamos veikos imitacijos modelį sankcionuoja generalinis prokuroras ar jo įgaliotas generalinio prokuroro pavaduotojas arba apygardų prokuratūrų vyriausieji prokurorai ar jų įgalioti vyriausiųjų prokurorų pavaduotojai pagal operatyvinės veiklos subjekto vadovo ar jo įgalioto vadovo pavaduotojo motyvuotą teikimą. Tokia NVIM patvirtinimo tvarka numatyta siekiant užtikrinti aukštus šio operatyvinio veiksmo teisėtumo kontrolės standartus. Operatyvinės veiklos įstatymo 21 straipsnyje nurodyta, kad Operatyvinės veiklos subjektų operatyvinius veiksmus koordinuoja ir jų teisėtumą kontroliuoja generalinis prokuroras ir jo įgaliotas generalinio prokuroro pavaduotojas, apygardų prokuratūrų vyriausieji prokurorai bei šių prokurorų įgalioti vyriausiųjų prokurorų pavaduotojai, rengdami motyvuotus teikimus, numatytus šio Įstatymo 10 ir 11 straipsniuose, sankcionuodami ar atsisakydami sankcionuoti veiksmus, nustatytus šio Įstatymo 12 ir 13 straipsniuose, ir gaudami informaciją apie veiksmų, nustatytų šio Įstatymo 10, 11, 12 ir 13 straipsniuose, atlikimo eigą ir rezultatus bei tirdami asmenų skundus dėl operatyvinės veiklos subjektų veiksmų. Įstatyme nustatyta NVIM sankcionavimo tvarka įtvirtina, kad NVIM gali būti pripažįstamas teisėtu ir jo metu gauti duomenys gali būti panaudojami kaip įrodymai baudžiamajame procese tik tuo atveju, jeigu buvo įvykdytos visos įstatyme nustatytos sąlygos ir tiksliai laikytasi kitų reikalavimų jį taikant. Viena tokių būtinųjų sąlygų – prokuratūros (pagal OVĮ) arba teismo (pagal BPK) sankcija. Jeigu dalis ar visa informacija byloje buvo surinkta taikant NVIM, teismas privalo patikrinti jo sankcionavimo ir įgyvendinimo teisėtumą. Modelio sankcionavimo teisėtumas nustatomas patikrinant, ar byloje yra duomenų, patvirtinančių leidimą veikti pagal pateiktą NVIM, teisinį ir faktinį (tais atvejais, kai sankcionavo prokuroras) jo taikymo pagrindą, o įgyvendinimo teisėtumas susijęs su draudimu provokuoti asmenį padaryti nusikalstamą veiką. Byloje (T. 72, b. l. 133) esantis 2003 m. balandžio 10 d. nusikalstamos veikos imitacijos modelio Nr. S2-33s išrašas patvirtina, jog NVIM Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje teikimas buvo įregistruotas 2003 m. balandžio 10 d., o sankcionuotas, pasirašant generaliniam prokurorui, 2003 m. spalio 10 d. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo keliamas klausimas dėl šių duomenų neatitikties, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į šį apeliacinio skundo argumentą, nurodė prieštaringus motyvus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuosprendyje vienu atveju teigiama, jog FNTT teikimas dėl nusikalstamos veikos imitacijos modelio šioje byloje buvo pateiktas Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui tvirtinti 2003 m. spalio 10 d. ir tą pačią dieną sankcionuotas. Toliau nuosprendyje jau konstatuojama kitaip, kad 2003 m. balandžio 10 d. patvirtintame NVIM nurodyta, jog L. K. ir kiti pareigūnai bendrauja su J. A. bei jo bendrininkais. Taigi apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje remiasi dviem to paties NVIM sankcionavimo datomis – 2003 m. balandžio 10 d. ir 2003 m. spalio 10 d. Bylos duomenimis NVIM Nr. 2S-33s buvo sankcionuotas 2003 m. spalio 10 d., todėl apeliacinės instancijos teismas operatyvinės veiklos subjektų atliktų veiksmų  metu gautus duomenis kaip įrodymus galėjo vertinti nuo NVIM sankcionavimo momento. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat neišnagrinėjo nuteistosios V. S. ir V. R. apeliacinio skundo argumentų dėl NVIM vykdymo. Apeliacinės instancijos teismas privalėjo apsvarstyti nuteistųjų V. S. ir V. R. skunduose išdėstytus argumentus, kad J. A. pagal byloje esančius duomenis suklastotas PVM sąskaitas faktūras kasos pajamų orderius ir  kitus dokumentus gavo tik iš pareigūnų veikusių pagal NVIM ir tai, kad iki NVIM taikymo nebuvo nustatyti J. A. nusikalstamos veikos požymiai. Negali būti pripažįstamas teisiškai pagrįstu ir pakankamu argumentu apeliacinės instancijos teismo motyvas, kad tuo atveju, jei FNTT pareigūnai nebūtų prisijungę prie J. A. organizuojamos veikos, jis vis tiek būtų ieškojęs asmenų, galinčių dalyvauti tokioje veikloje. Šiame kontekste svarbu ir tai, kad tęsdami nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, valstybės pareigūnai keliolika atvejų pateikė nuteistajam J. A. suklastotus dokumentus. Pažymėtina, kad tam, jog teismas pripažintų NVIM surinktus duomenis įrodymu byloje, svarbu ne tik tai, kad NVIM būtų sankcionuotas nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatų. NVIM teisėtą daro ne tik jo sankcionavimo pagrindų teisėtumas, bet ir jo realizavimo teisėtumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-549/2006, 2K-7-315/2009). Formaliai nusikalstami pareigūnų veiksmai turi būti tęsiami tik tiek, kiek būtina nusikalstamoms veikoms ir jas darantiems asmenims išaiškinti. Kartu pažymėtina, kad ilgesnis imitacinių veiksmų tęsimas gali suponuoti sunkesnę asmens, kuris padaro veikas, kontroliuojamas valstybės pareigūnų, baudžiamąją atsakomybę, nes padaroma daugiau veikų arba peraugama į vienos veikos stambų mastą. Kolegija laiko, kad nustačius nusikalstamas veikas valstybės vardu veikiančių pareigūnų veiksmai turėjo koncentruotis ties jau žinomų pradėtų daryti nusikaltimų išaiškinimu, o ne tolimesniu J. A. skatinimu daryti nusikalstamas veikas, įtraukiant kitas įmones. Tačiau pareigūnai ir toliau bendravo su J. A., sudarė jam sąlygas gauti iš jų suklastotus dokumentus, todėl tai skatino J. A. ieškoti naujų įmonių ir žmonių, norinčių pasinaudoti jo „paslaugomis“. Tokia valstybės veikla neatitinka Baudžiamojo proceso kodekso 1 ir 2 straipsnių prasmės ir paskirties. Analogiškomis veikos aplinkybėmis šią bylą atitinka baudžiamoji byla, išnagrinėta kasacine tvarka  Lietuvos Aukščiausiajam Teisme 2011 m. vasario 22 d. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86/2011). Pastarojoje byloje NVIM buvo sukonstruotas tuo pačiu principu kaip ir šioje byloje. Tie patys FNTT pareigūnai L. K. ir R. T., veikdami per priedangos tikslais įsteigtą tą pačią kaip ir šioje byloje įmonę UAB „P.“, pagal NVIM teikė suklastotas PVM sąskaitas faktūras bei kitus buhalterinės apskaitos dokumentus asmenims, kurie vėliau šiuos dokumentus panaudojo pateikdami Valstybinei mokesčių inspekcijai PVM deklaracijas, siekdami įgyti teisę gauti iš valstybės biudžeto PVM pagrindu suformuotas lėšas. Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86/2011 suformuluotos bylos aplinkybių bei teisės normų aiškinimo taisyklės apeliacinės instancijos teismo turėjo būti taikomos nagrinėjant šią bylą. Dėl FNTT pareigūnų veiksmų, įgyvendinant NVIM, išplėstinės septynių teisėjų kolegijos byloje pasisakyta, kad iš BPK 1 ir 2 straipsnių prasmės išplaukia, jog NVIM ir NVIV laikas turi būti optimalus, t. y. jie turi tęstis lygiai tiek laiko, kiek reikia visiškai atskleisti ir užkardyti nusikalstamą veiką, surinkti įrodymus dėl nusikalstamos veikos padarymo, išaiškinti nusikaltimą padariusius asmenis, kad būtų galima greitai ir efektyviai nubausti kaltininkus. Turint galvoje, tai, kad valstybės tikslas – ginti žmonių teises, laiku užkardyti nusikaltimus, o ne juos skatinti, galima teigti, kad nusikalstamos veikos imitavimo veiksmai (modelis) turi būti tęsiami tol, kol surenkama pakankamai įrodymų, leidžiančių patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn. Jie turi būti nutraukiami surinkus pakankamai nusikalstamos veikos įrodymų, leidžiančių pradėti ir vykdyti ikiteisminį tyrimą, kad bylą galima būtų perduoti teismui, o kaltininkas būtų greitai ir teisingai nubaustas. Pažymėtina ir tai, kad, nepaisant to, jog prokuroras ar teismas, sankcionuodami nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, privalomai nurodo jų vykdymo laiką, tai visai nereiškia, kad teisėsaugos institucijos būtinai turi imituoti nusikalstamus veiksmus iki paskutinės NVIM ar NVIV galiojimo dienos.

Pirmiau nurodyti V. S. ir V. R. bei jo gynėjo kasaciniuose skunduose išdėstyti argumentai nebuvo išnagrinėti apeliacine tvarka, jie yra reikšmingi sprendžiant nuteistųjų kaltės klausimą bei kvalifikuojant veiką, todėl šie bylos apeliacinio proceso pažeidimai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

2. Dėl pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, kai nustatoma per ilga bylos proceso trukmė

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą (Einarsson prieš Islandiją (Einarsson v. Iceland, no. 22596/93, decision of 5 April 1995), Beck prieš Norvegiją (Beck v. Norway, no 26390/95, judgement of 26 June 2001), Wejrup prieš Daniją (Wejrup v. Denmark, no. 49126/99, decision of 7 March 2002), Tamas Kovasc prieš Vengriją (Tam?s Kov?cs v. Hungary, no. 67660/01, judgement of 28 September 2004), Ohlen prieš Daniją (Ohlen v. Denmark, no. 63214/00, judgement of 24 May 2005), Sorvisto prieš Suomiją (Sorvisto v. Finland, no. 19348/04; judgement of 13 January 2009), kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2007, 2K-192/2011 ir kt.). Pagal EŽTT sprendimus ir jų išaiškinimų nuostatomis formuojamą Lietuvos teismų praktiką galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne tik su proceso ilgumu, bet ir su konkrečių bylos aplinkybių, nulėmusių nepagrįstą pernelyg ilgą proceso trukmę nustatymu. Taigi sprendimas dėl bausmės švelninimo atsižvelgiant į proceso trukmę turi būti priimamas tik nuosekliai įvertinus šios trukmės pagrįstumą pagal EŽTT praktikoje nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesį, institucijų veiksmus organizuojant bylos procesą, proceso reikšmę persekiojamam asmeniui (be kita ko, taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumą ir jų taikymo trukmę) (Jakumas v. Lithuania no. 6924/02, judgement of 18 July 2006). Pažymėtina tai, kad EŽTT jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, jog tais atvejais, kai pripažįstama, kad byloje buvo nepateisinami procesiniai delsimai, viena iš tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemonių yra bausmės sumažinimas kaltinamiesiems (Einarsson prieš Islandiją (Einarsson v. Iceland, no.22596/93, decision of 5 April 1995), Beck prieš Norvegiją (Beck v. Norway, no 26390/95, judgement of 26 June 2001), Wejrup prieš Daniją (Wejrup v. Denmark, no. 49126/99, decision of 7 March 2002), Tamas Kovasc prieš Vengriją (Tam?s Kov?cs v. Hungary, no. 67660/01, judgement of 28 September 2004), Ohlen prieš Daniją (Ohlen v. Denmark, no. 63214/00, judgement of 24 May 2005), kt.).

Pirmosios instancijos teismas vertindamas bylos proceso trukmę nuosprendyje pažymėjo, kad atsižvelgia į tai, jog nuo nusikaltimų padarymo praėjo daugiau kaip aštuoneri metai, tačiau, nesant kitų įstatyme numatytų sąlygų, pripažino, kad taikyti BK 62 straipsnį nėra pagrindo. Į užsitęsusio proceso trukmę teismas atsižvelgė skirdamas laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei sankcijos vidurkis. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistųjų V. R. ir V. S. skundų argumentus dėl per ilgo bylos proceso, konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas byloje truko ketverius metus, o bylos nagrinėjimas teisme iki nuosprendžio priėmimo – daugiau kaip ketverius ir aštuonis mėnesius apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija motyvuose nurodė, kad aštuonerių metų laikas yra ilgas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad byla daugiaepizodė, keletas kaltinamųjų, byla buvo atidedama ir dėl kaltinamųjų ligos, kaltinamųjų gynėjų prašymų nagrinėjimo, todėl nenustačius nepateisinamo institucijų delsimo ar kitokių nekvalifikuotų veiksmų kolegija pripažino, kad nėra pagrindo švelninti bausmę remiantis šia aplinkybe.

Kolegijos nuomone, šie apeliacinės instancijos teismo motyvai nepateikia išsamaus ir argumentuoto atsakymo į apeliaciniuose skunduose išdėstytus teiginius dėl bylos per ilgo proceso trukmės ir teisingumo principo taikymo.

Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat  nuostata,  kad  teisingumą  vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo  sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet tokius teismo sprendimus, kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (inter alia (be kita ko) Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai, 2013 m. liepos 3 d. sprendimas).

Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Be to, įstatymų leidėjas, nustatydamas tokią sankciją už nusikalstamą veiką, turi kartu įstatymu nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas, skirdamas bausmę už teisės pažeidimą, turi turėti galimybę atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmė (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje. Teismų praktikoje pripažįstama, kad daugiau kaip aštuonerių metų bylos procesas iki priimant nuosprendį objektyviai yra per ilga proceso trukmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2007, 2K-102/2009). Ar tokia proceso trukmė yra pagrindas taikyti teisingumo principą ir priimti sprendimą skirti švelnesnę bausmės rūšį, teismai privalo išsiaiškinti, nustatydami, kokios priežastys lėmė ilgą bylos procesą. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas užsitęsusio bylos proceso priežastis, nurodė veikų daugiaepizodiškumą ir didelį bendrininkų skaičių. Tačiau dėl kasatorių ši aplinkybė nėra tiksli, nes V. S. nuteista tik pagal du nusikalstamos veikos epizodus, V. R. – pagal vieną. Apeliacinės instancijos teismas lakoniškai nurodė, kad bylos proceso metu nebuvo nustatyta institucijų delsimo faktų vykdant proceso veiksmus, pažymėjo, jog du kartus byla buvo atidėta pagal V. R. gynėjo  prašymą, proceso dalyviai aktyviai naudojosi procesinėmis teisėmis. Tokių išvadų nėra pagrindo pripažinti išsamiomis ir atskleidžiančiomis  ilgo proceso priežastis, juolab kad apeliacinės instancijos teismas nenurodė argumentų, patvirtinančių, jog V. R. ir V. S. stengėsi vilkinti bylos procesą. Tai, kad proceso dalyviai aktyviai naudojosi procesinių veiksmų apskundimo teise, negali būti pagrindu pripažinti, jog dėl jų kaltės užsitęsė bylos tyrimas ir nagrinėjimas teisme. Apeliacinės instancijos teismas skundo argumentų iš esmės nepatikrino tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniuose skunduose. Nebuvo nustatyta, ar ilgą bylos tyrimą lėmė didelis skaičius sudėtingų procesinių veiksmų, nesiaiškinta, ar jie buvo atliekami operatyviai ir racionaliai pagal būtinumą, ar atlikti proceso veiksmai, dėl kurių užtruko procesas, buvo reikšmingi priimant nuosprendį. Nebuvo nustatyta, ar bylos nagrinėjimas teisme vyko glaustu grafiku, ar nebuvo nepagrįstų atidėjimų, labai ilgų intervalų tarp posėdžių ir pan. Šie bylos apeliacinio nagrinėjimo trūkumai laikytini esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, sukliudžiusiu teismui išnagrinėti apeliacinio skundo argumentus ir priimti pagrįstą ir teisingą sprendimą dėl BK 54 straipsnio nuostatų taikymo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 5 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai                                                                                                                              Gintaras Goda

                                                                                                                              Tomas Šeškauskas 

Alvydas Pikelis