Civilinė byla Nr. 2-795-330/2016

  Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00350-2015-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.2.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo žemės ūkio bendrovės „Džeirana“ generalinio direktoriaus T. A. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 17 d. nutarties, kuria atsisakyta kelti restruktūrizavimo bylą, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-495-372/2016 pagal pareiškėjo žemės ūkio bendrovės „Džeirana“ generalinio direktoriaus T. A. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo žemės ūkio bendrovei „Džeirana“.

Išnagrinėjus bylą pagal atskirąjį skundą,

n u s t a t y t a :

I. Klausimo esmė

Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria atsisakyta kelti atsakovei žemės ūkio bendrovei (toliau – ŽŪB, bendrovė) „Džeirana“ restruktūrizavimo bylą, teisėtumo klausimas.

Pareiškėjas ŽŪB „Džeirana“ generalinis direktorius T. A. pirmosios instancijos teismui pateiktame pareiškime prašė iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovei ŽŪB „Džeirana“, restruktūrizavimo administratoriumi paskirti UAB „Restrus“. Pareiškime nurodė, kad atsakovei jau buvo iškelta restruktūrizavimo byla, kuri vėliau buvo nutraukta, nes 97 proc. kreditorinių reikalavimų turintis kreditorius Minsko traktorių gamykla net nepasisakė dėl restruktūrizavimo plano, todėl jis negalėjo būti teikiamas teismui. Atsakovė su šiuo didžiausiu bendrovės kreditoriumi pasiekė žodinį susitarimą dėl skolos atidėjimo ir padengimo per planuojamą restruktūrizavimo laikotarpį. ŽŪB „Džeirana“ turi 38 darbuotojus, kuriems įsiskolinimų neturi. Bendrovė moka įmokas į biudžetą, sėkmingai vykdo veiklą. Per mėnesį vidutiniškai surenkama po 15 traktorių Belarus 320.4, krovinių pervežimą atlieka 13 vilkikų. Pagrindiniai bendrovės pajamų šaltiniai restruktūrizavimo proceso metu būtų traktorių surinkimas ir pardavimas, jų remontas, transporto paslaugos, turto pardavimas, AB „Grąžtai“ gaminamų grąžtų realizavimas, skolų susirinkimas iš debitorių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2016 m. vasario 17 d. nutartimi atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovei ŽŪB „Džeirana“.

Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs pateiktus ŽŪB „Džeirana“ finansinės būklės duomenis, sprendė, kad bendrovė neatitinka Įmonių restruktūrizavimo įstatyme (toliau – ir ĮRĮ) keliamų sąlygų. Restruktūrizavimo byla gali būti keliama tik veikiančiai įmonei. Kaip nurodė pats ieškovas, bendrovė šiuo metu verčiasi sandėlyje esančių prekių realizavimu, tačiau nėra jokių įrodymų, kad šie sandėliai yra papildomi nauja produkcija. Teismas sprendė, kad bendrovės finansiniai sunkumai yra dideli ir bendrovė jų neišvengs ateityje, kadangi 2015 m. gruodžio 15 d. sudarytame balanse turtas įvertintas 6 711 861 Eur, o patirti nuostoliai už tą patį laikotarpį – 1 047 319 Eur suma. Pagal debitorių skolų sąrašą atsakovei debitoriai skolingi 1 006 961 Eur, tačiau nepateikti įrodymai, kad skolos išieškomos ir atsakovė atgaus šias sumas. Kiti debitoriai, kurių skolos sudaro bendrą 339 634 Eur sumą iš viso nenurodyti. Didžiausias bendrovės kreditorius yra Minsko traktorių gamykla, kuriai atsakovė yra skolinga 5 881 127,82 Eur. Šios sumos pagrįstumą patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo priimtos trys nutartys, kuriomis pripažinta ir leista vykdyti tris Tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos prekybos-pramonės rūmų sprendimus. Vykdomieji raštai perduoti atsakovės kreditoriui Minsko traktorių gamyklai. Pagal preliminarų balansą bendrovės turtas sudaro 6 711 861 Eur vertę, o bendrovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai siekė 5 903 778 Eur. Šie duomenys leido pirmosios instancijos teismui daryti išvadą, kad bendrovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro daugiau nei pusę balanse nurodyto turto vertės, todėl bendrovė yra nemoki (IBĮ 2 straipsnio 8 punktas). Teismas nustatė, kad ŽŪB „Džeirana“ yra pasirašiusi vekselį, kurio suma sudaro 474 976,83 Eur, įkeitusi bendrovei priklausantį nekilnojamąjį turtą už UAB „Agroservisas LT“ 1 477 062,09 Eur dydžio įsipareigojimus bankui, taip pat laidavusi už UAB DIG Baltieji rūmai įsipareigojimus UAB „Šiaulių banko lizingas“, kurie sudaro 401 905,62 Eur sumą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės įsipareigojimai už trečiųjų asmenų prievoles iš esmės yra didesni nei jos viso nekilnojamojo turto vertė, sprendė, kad bendrovės restruktūrizavimo galimybės yra menkos. 2002 m. atsakovė tapo vienintele oficialia Baltarusijos Minsko traktorių gamyklos atstove Lietuvoje, tačiau Minsko traktorių gamykla 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutraukė atstovavimo bei prekių tiekimo sutartis su atsakove, o pastaroji neturi alternatyvaus prekių tiekimo šaltinio. Pareiškėjas nepatvirtino, kad Minsko traktorių gamykla ketina atnaujinti su atsakove traktorių ar jų detalių realizavimo sutartį. Tokiu atveju iš restruktūrizavimo plano metmenų negalima spręsti, kokiu būdu bus realiai atkuriamas bendrovės mokumas. Patį restruktūrizavimo planą teismas vertino kaip atsakovės siekiamybę, bet ne kaip realų jos veiklos atkūrimo dokumentą. Teismas akcentavo, kad nebuvo pateikta jokių įrodymų apie bent preliminarius pirkėjus ar pardavėjus, kurių produkciją realizuodama, atsakovė gautų pajamų.

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėjas ŽŪB „Džeirana“ generalinis direktorius T. A. atskirajame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei ŽŪB „Džeirana“ iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

1.  Pirmosios instancijos teismas buvo nepakankamai aktyvus, skundžiamą nutartį priėmė neišsireikalavęs iš byloje dalyvaujančių ar kitų asmenų jokių tokios nutarties priėmimui reikalingų dokumentų. Tik tokiu būdu byla gali būti išnagrinėjama išsamiai ir visapusiškai, o byloje priimtas teisingas ir pagrįstas teismo sprendimas.

2.  Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad bendrovės finansiniai sunkumai yra dideli ir šių sunkumų nebus išvengta ateityje, nepagrįstai sprendė, kad tai yra kliūtis iškelti restruktūrizavimo bylą. Būtent ši aplinkybė ir sudaro pagrindą restruktūrizavimo bylos iškėlimui (ĮRĮ 4 straipsnio 1 punktas)

3.  Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad bendrovė faktiškai veiklos nebevykdo, o tik vykdo sandėlyje esančių prekių pardavimo veiklą, nepildant sandėlio atsargų. Teismas neatsižvelgė į pateiktus duomenis dėl kitų pelningų veiklų, iš kurių per ketverius restruktūrizavimo metus tikimasi gauti 6 499 022 Eur pajamų.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta. Byloje yra kilęs ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl teismo aktyvumo

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo nepakankamai aktyvus ir procesinį sprendimą priėmė neišsireikalavęs iš byloje dalyvaujančių ar joje nedalyvaujančių kitų asmenų skundžiamos nutarties priėmimui reikalingų dokumentų, todėl nutartis turėtų būti naikintina CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, kad byloje egzistuojantis viešojo intereso elementas nereiškia, kad teismas visiškai perima šalių įrodinėjimo pareigą, dėl ko pačios šalys įrodinėjimo procese tampa pasyvios. Šalies pareiga įrodinėti bylai reikšmingas aplinkybes įtvirtinta CPK 176-179 straipsniuose. Nors tokio pobūdžio (restruktūrizavimo) bylose akcentuojamas ir teismo aktyvumas, tačiau tai nepaneigia šalių pareigos įrodinėti (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje apeliantas turėjo būti aktyvus proceso dalyvis ir pats teikti teismui visus galimus įrodymus, patvirtinančius, kad bendrovė vykdo veiklą ir gali ją toliau plėtoti ateityje, atsiskaityti su kreditoriais bei išlikti aktyviu rinkos dalyviu, taip pat pagrįsti kitas bylos nagrinėjimui svarbias aplinkybes, nelaukiant, kol tokių įrodymų pareikalaus teismas. Pažymėtina, kad kartu su atskiruoju skundu apeliantas taip pat nepateikė jokių naujų įrodymų, kurių galbūt neišreikalavo pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje yra pakankamai pirmosios instancijos teismo išvadas pagrindžiančių duomenų, todėl atskirojo skundo argumentai dėl teismo nepakankamo aktyvumo atmestini.

Dėl atsisakymo kelti restruktūrizavimo bylą įmonės nemokumo nustatymo pagrindu

CPK 1 straipsnyje nustatyta, kad restruktūrizavimo bylos yra nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių restruktūrizavimo įstatyme reglamentuojamos procedūros, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalis). Įmonės restruktūrizavimas – visuma šio įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 2 straipsnio 3 dalis).

ĮRĮ reglamentuoja atvejus, kada restruktūrizavimo byla negali būti iškelta. Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalį teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki. Kadangi tiek restruktūrizavimas, tiek bankrotas yra įmonės mokumo problemų sprendimo priemonės, teismas, spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, turi vertinti ne tik įmonės pateiktus finansinius dokumentus, tačiau ir jos veiksmus rinkoje, kitus su vykdoma veikla susijusius duomenis.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė ŽŪB „Džeirana“ yra nemokus ūkio subjektas, kas sudaro savarankišką materialųjį pagrindą atsisakyti kalti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas). 2015 m. gruodžio 15 d. sudarytame ŽŪB „Džeirana“ balanse bendrovės turtas įvertintas 6 711 861 Eur suma, o patirti nuostoliai už tą patį laikotarpį skaičiuojami 1 047 319 Eur suma (t.1, b.l. 45-47). Balanso duomenimis, atsakovė iš viso turėjo finansinių įsipareigojimų kreditoriams už bendrą 6 057 384,48 Eur sumą, o atskirojo skundo nagrinėjimo dieną jos pradelsti įsipareigojimai siekė 5 903 777,48 Eur (t. 1, b. l. 38). Be to, atsakovė taip pat yra išdavusi vekselį dėl 474 976,83 Eur sumos, laidavusi už UAB DIG Baltieji rūmai įsipareigojimus UAB „Šiaulių banko lizingas“, kurie sudaro 401 905,62 Eur sumą, taip pat įkeitusi jai priklausantį nekilnojamąjį turtą už UAB „Agroservisas LT“ 1 477 062,09 Eur dydžio įsipareigojimus bankui (t. 1, b. l. 29). Šios aplinkybės apie ŽŪB „Džeirana“ finansinę būklę, jos pradelstų įsipareigojimų santykį su balanse nurodyto turto verte sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad bendrovė šiuo metu laikytina faktiškai nemokiu ūkio subjektu (IBĮ 2 straipsnio 8 punktas), todėl restruktūrizavimo byla jai negali būti keliama. Be kita ko, pažymėtina, kad apeliantas atskirajame skunde neneigia bendrovės nemokumą patvirtinančių aplinkybių.

Esant tokioms nustatytoms ir pirmiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju galima konstatuoti egzistuojant materialaus pobūdžio sąlygą, apibrėžtą ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkte, kurios pagrindu būtina atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą.

Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visus pareiškėjo argumentus ir išanalizavo juos pagrindžiančius dokumentus. Teismas pagrįstai nustatė, kad bendrovė yra nutraukusi veiklą, taip pat kad bendrovės restruktūrizavimo plano metmenyse užsibrėžti veiklos tikslai nėra realūs, metmenų turinys labiau atspindi abstrakčią atsakovės verslo viziją, o ne konkrečius planus ir priemones, nukreiptus į sėkmingą mokumo atstatymo procesą. Įvertinant tai, kad byloje nustatyta aiški atsakovės faktinio nemokumo aplinkybė, kuri, kaip minėta, sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą, apeliacinės instancijos teismas detaliau dėl kitų teismo nustatytų aplinkybių ir atskirojo skundo argumentų nepasisako.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė ŽŪB „Džeirana“ laikytina nemokiu ūkio subjektu, ir konstatuoja, jog atskirojo skundo argumentais šios teismo išvados pagrįstumas nepaneigtas.

Kiti apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Išdėstytų motyvų pagrindu konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, teisingai nustatė faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

   Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                      Gintaras Pečiulis