Civilinė byla Nr. e2YT-19059-454/2022
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11142-2022-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.5.5; 3.2.3.2; 3.2.4.9.3.3; 3.2.6.1
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 18 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Artūras Šafronas,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. N. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. E. M., J. M., Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėja Z. N. M. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo: paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po (duomenys neskelbtini) įvykusios A. M. mirties, jo palikimą faktiškai priėmė ir valdė jo sutuoktinė – Z. N. M..
Pareiškėja pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis A. M. (toliau – sutuoktinis, palikėjas). Pareiškėja iki sutuoktinio mirties su juo kartu gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), minėtame bute pareiškėja gyvena ir dabar. Nuvykus priimti palikimą, notaras paaiškino, kad praleido trijų mėnesių terminą priimti palikimą po savo sutuoktinio mirties, todėl negalima įforminti palikimo priėmimo, nors faktiškai nekilnojamąjį turtą perėmė, juo naudojasi ir jį valdo. Santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas šis nekilnojamasis turtas: butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini); negyvenamoji patalpa – Garažas (boksas) Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 88/6215 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos palikimo neperėmimas, po savo sutuoktinio mirties yra tik formalumas, kadangi dėl teisinių bei biurokratinių žinių stokos, senyvo amžiaus, depresijos po sutuoktinio mirties, laidotuvių rūpesčių, pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą nenuvyko pas notarą, nors faktiškai minėtą turtą perėmė ir valdė. Pareiškėja iki pat šios dienos nekilnojamuoju turtu naudojasi, jame gyvena, jį valdo ir juo disponuoja, moka mokesčius, rūpinasi namų gerove. Po pareiškėjos sutuoktinio mirties liko bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas minėtas nekilnojamasis turtas. Po sutuoktinio mirties, pareiškėja rūpinosi sutuoktinio laidotuvėmis, šiuo metu rūpinasi kapų priežiūra, moka visus mokesčius, prižiūri sugyventus baldus bei buitinę techniką, naudojasi likusiais indais ir turtą prižiūri, tvarko, juo disponuoja. Per visą bendrą gyvenimo kartu laiką su mirusiu sutuoktiniu niekada negyveno atskirai, visada vedė bendrą ūkį, t. y. faktiškai mirus sutuoktiniui, pareiškėja priėmė jam priklausančią turto dalį kaip palikimą. Nurodyto nekilnojamojo turto dalis, mirus sutuoktiniui pareiškėja turėjo paveldėti kaip įstatyminė paveldėtoja. Todėl juridinio fakto valdymo nustatymas turi tiesioginės įtakos jos, kaip įstatyminės įpėdinės, turtinėms teisėms ir teisėtiems interesams įgyvendinti, nes tik nustačius, kad pareiškėja priėmė, valdė ir iki pat šios dienos naudojasi nekilnojamuoju turtu, prižiūri ir moka mokesčius, išreiškia pareiškėjos valią priimti palikimą. Suinteresuotaisiais asmenimis pareiškime nurodė pareiškėjos ir mirusio sutuoktinio vaikus. Prašo teismo, paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, nes kitokia tvarka šį faktą patvirtinančių dokumentų gauti negali.
Suinteresuotas asmuo J. M. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjos pareiškimu visiškai sutinka. Mirus tėvui jos motina ir toliau gyvena bendruose tėvų namuose, naudojasi visais jame esančiais užgyventais daiktais, moka mokesčius. Be to, kad namuose po mirties nebeliko sutuoktinio ir tėvo, faktiškai niekas nepasikeitė, motina tvarkosi ir gyvena įprastą gyvenimą bendruose jos ir mirusio sutuoktinio namuose. Mano, jog pareiškėjos pareiškimas yra visiškai pagrįstas ir teisingas. Prašo patenkinti pareiškėjos pareiškimą.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad neturi duomenų apie pareiškėjos sutuoktinio palikimo perėjimo valstybei faktą, taip pat Nacionalinė žemės tarnyba nesikreipė į notarą dėl palikėjo turto paveldėjimo valstybės vardu. Prašo teismo sprendimą priimti savo nuožiūra, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes ir ištyrus įrodymus.
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjo paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
iš byloje pateikto sutuoktuvių liudijimo ir medicininio mirties liudijimo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis.
Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai patvirtina, kad santuokos metu pareiškėja ir jos sutuoktinis įgijo nekilnojamojo turto.
Testamentų registro išraše nurodyta, jog nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų, nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų.
Registrų išrašai patvirtina, kad pareiškėjos sutuoktinis mirė santuokoje, pareiškėja ir jos sutuoktinis deklaravę gyvenamąją vietą bute, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad minėtame bute ji gyvena ir dabar.
Pareiškėja nurodė, kad dėl teisinių bei biurokratinių žinių stokos, senyvo amžiaus, depresijos po sutuoktinio mirties, laidotuvių rūpesčių, pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą nenuvyko pas notarą, nors faktiškai minėtą turtą perėmė ir valdė. Pareiškėja iki pat šios dienos nekilnojamuoju turtu naudojasi, jame gyvena, jį valdo ir juo disponuoja, moka mokesčius, rūpinasi namų gerove.
Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 1.63 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją. Pažymėtina, kad įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjos pareiškime išdėstytos aplinkybės, suinteresuotų asmenų pozicija, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po A. M. mirties jo sutuoktinė pareiškėja Z. N. M. perėmė ir pradėjo valdyti velionio turtą, t. y. faktiškai priėmė A. M. palikimą. Duomenų apie testamentą ar kitus asmenis, kurie pretenduotų į A. M. turtą, nėra.
Remiantis byloje esančiais įrodymais, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad Z. N. M. priėmė palikimą po savo sutuoktinio A. M., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėjusi turtą valdyti (CK 5.51 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 8 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo sutuoktinio A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėjusi turtą valdyti.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Teisėjas Artūras Šafronas