Civilinė byla Nr. e2-159-892/2021

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02099-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija:

2.6.1.5.; 2.6.8.10.; 2.6.10.5.1.; 3.2.6.1. 

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 15 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Durisolis group“ ieškinį atsakovei UAB „Gėlos užuovėja“ dėl skolos priteisimo, tretysis asmuo UAB „TYCROC LT“.

Teismas

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 6 249,98 Eur skolą, 8,05 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp ieškovės UAB „Durisolis group“ ir atsakovės UAB „Gėlos užuovėja“ buvo susiklostę pirkimo pardavimo teisiniai santykiai, pagal kuriuos ieškovė, kaip pardavėja, buvo įsipareigojusi parduoti pirkėjo nuosavybėn prekes, o atsakovė, kaip pirkėja, buvo įsipareigojusi priimti prekes ir sumokėti už jas nustatytą pinigų sumą pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas-faktūras. Ieškovė savo pareigas įvykdė tinkamai, perdavė atsakovei nuosavybėn prekes, nurodytas išrašytose sąskaitose-faktūrose. Jokių pretenzijų ar papildomų reikalavimų nuo prekių priėmimo momento atsakovė ieškovui nebuvo pareiškusi. Atsakovė prekes, išvardintas sąskaitose-faktūrose priėmė ir įsipareigojo atsiskaityti už prekes, tačiau minėto įsipareigojimo neįvykdė. Pažymėjo, kad ieškovė su atsakove ne kartą buvo susisiekusi telefonu ir atsakovė neneigė, jog šalis siejo teisiniai santykiai, tačiau vykdyti savo skolinį įsipareigojimą delsė. Ieškovė maksimaliai rūpestingai, tikėdamasi šalių bendradarbiavimo, nuolat ragino atsakovę padengti susidariusią skolos sumą, t. y. 6 249,98 Eur.

2. Atsakovė UAB „Gėlos užuovėja“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo susiklostę jokie pirkimo pardavimo teisiniai santykiai, ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovė būtų užsakiusi prekių pas ieškovę, o ieškovė būtų įsipareigojusi tas prekes perduoti. Atsakovė neužsakinėjo pas ieškovę nurodytų prekių, nebuvo įsipareigojusi šių prekių priimti ir sumokėti už jas, o ieškovė nebuvo įsipareigojusi pateikti šias prekes atsakovei. Teigė, kad atsakovė net negalėjo užsakinėti pas ieškovę nurodytų prekių, nes ieškovė yra statybinių medžiagų – Durisol statybinių blokų gamintojas, o ieškovės nurodytose sąskaitose yra įvairių prekių, išskyrus Durisol statybinius blokus. Tai reiškia, kad atsakovė negalėjo kreiptis į ieškovą, kaip į sąskaitose nurodytų prekių pardavėją, nes ieškovė tokia nėra. Pažymėjo, kad tarp šalių apskritai nebuvo susiklostę jokie teisiniai santykiai – atsakovė iš ieškovės nepirko nei prekių, nei paslaugų; ieškovė neperdavė atsakovei, o atsakovė nepriėmė ir negavo iš ieškovės jokių PVM sąskaitose-faktūrose nurodytų prekių. Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė būtų perdavusi, o atsakovė būtų priėmusi prekes: PVM sąskaitose-faktūrose yra nurodyta, kad „Sąskaitą gavo“, o ne „Prekes gavo“, t. y. gavo sąskaitą, o ne prekes; be to, ant 2016 m. lapkričio 29 d. PVM sąskaitų-faktūrų Nr. DG 2016069 ir Nr. DG 20160070, kurių bendra suma 563,85 Eur, apskritai nėra parašų, - nei kad gavo sąskaitą, nei kad gavo prekes. Be to, tomis pačiomis dienomis buvo išrašomos po keletą sąskaitų-faktūrų, nors viskas vyko tą pačią dieną ir prekes buvo galima įtraukti į vieną sąskaitą. Visose PVM sąskaitose-faktūrose nurodyta eilutė „prekių pristatymas“, tačiau tokios eilutės nėra 2016 m. lapkričio 11 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. DG 2016062 ir 2016-11-29 PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. DG 2016070, kurių bendra suma 1 526,08 Eur. Vadinasi šiose sąskaitose nurodytos prekės apskritai nebuvo pristatytos. Taip pat PVM sąskaitose-faktūrose skiriasi ir prekių pristatymo kaina. Vienintelį skolos įrodymą ieškovė pateikia PVM sąskaitas-faktūras, tačiau teismų praktikoje nurodoma, kad vadovaujantis PVM sąskaita-faktūra, galima patvirtinti patį šalių sutartinių santykių faktą, tačiau negalima nustatyti šių santykių pobūdžio, t. y. negalima nustatyti subjektų sutartinių teisių ir pareigų turinio, mokėjimo ir atsiskaitymo už perduotas prekes tvarkos bei terminų. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad nors ieškovė teigia, kad prekes atsakovei perdavė, tačiau, pirmiausiai, ieškovė nepateikė teismui šioms aplinkybėms pagrįsti nei šalių įgaliotų atstovų pasirašyto prekių perdavimo-priėmimo akto, nei prekių gabenimo dokumentų (važtaraščio, kelionės lapų ir pan.), prekių įsigijimą ir disponavimą patvirtinančių dokumentų, kaip papildomų dokumentų, ir tuo pačiu įrodymų, patvirtinančių, kad prekės buvo įsigytos ir perduotos jų gavėjui tiesiogiai, t. y. kitai sutarties šaliai; antra, PVM sąskaitose-faktūrose yra pasirašyta ne atsakovės įgalioto asmens; trečia, PVM sąskaitose-faktūrose nurodytas asmuo apskritai neprisimena, jog būtų gavęs nurodytas prekes ir jog būtų pasirašinėjęs minėtas PVM sąskaitas-faktūras; ketvirta, ieškovė ne tik nepareikalavo iš atsakovės atstovo jo įgaliojimus patvirtinančio dokumento, net ir neįpareigojo pastarąjį PVM sąskaitose-faktūrose nurodyti, kad joje nurodytas prekes jis gavo; penkta, nėra jokių duomenų, kad minėtos prekės būtų pristatytos atsakovei. Taip pat ieškovė niekuo nepagrindžia ir savo teiginio, kad buvo ne kartą susisiekusi su atsakove telefonu. Pažymėjo, kad ieškovės nurodytas elektroninio pašto adresas info@greenresort.lt nėra atsakovės pašto adresas, todėl natūralu, kad atsakovė negalėjo atsakyti į laišką, siųstą minėtu elektorinio pašto adresu.

3. Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose (DOK 4637) papildomai nurodė, kad nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio iki 2016 m. lapkričio mėnesio atsakovės buveinės adresu Ryšininko g. 1, Ryšininko k., Vilniaus r., atsakovo administraciniame pastate vyko statybos, kapitalinio remonto darbai, kuriuos atsakovei atliko UAB „Tycroc“. Minėtą faktą patvirtiną 2016 m. rugpjūčio mėnesio 29 d. Statybos rangos sutartis Nr. 08/29. Pagal minėtą statybos rangos sutartį atsakovė buvo statybos darbų užsakovas. Statybos rangos sutarties 1.2. punkte aiškiai yra įtvirtinta sąlyga, kad statybines medžiagas tiekia užsakovas. Atsakovė buvo susidūrusi su finansiniais sunkumais ir neturėjo finansinių galimybių, nupirkti ir apmokėti visas statybines ir kitas medžiagas reikalingas vykdomoms statyboms jo administraciniame pastate, todėl paprašė paties rangovo, įmonės UAB „Tycroc“ pasirūpinti reikalingomis statybinėmis medžiagomis, už kurias atsakovė kaip užsakovas, žadėjo apmokėti. Įmonė UAB „Tycroc“, būdama atsakovės statybos darbų rangovu, ir gerai pažinodama ieškovę, pasiūlė atsakovei, kad visas statybines ir kitas medžiagas statybos objektui adresu Ryšininko g. 1, Ryšininko k., Vilniaus r., galėtų tiekti ieškovė. Atsakovė su rangovo UAB „Tycroc“ pasiūlymu sutiko ir jai aiškiai buvo žinoma, kad visas statybines ir kitas medžiagas vykdomiems statybos darbams, adresu Ryšininko g. 1, Ryšininko k., Vilniaus r., atsakovei tieks ieškovė ir atsakovė už statybines medžiagas privalės atsiskaityti ieškovei pagal jos išrašytas jai PVM sąskaitas - faktūras. Taigi, tarp šalių buvo sudarytas žodinis sandoris dėl prekių pirkimo-pardavimo. Ieškovė teigė, kad atsakovė užsakinėjo prekes iš ieškovės rangovo UAB „Tycroc“ pasiūlymu ir būtent dėl to, kad pati atsakovė, tuo metu nebuvo finansiškai pajėgi pasirūpinti statybinėmis ir kitomis prekėmis savo statybos objektui. Tuo tarpu, ieškovė turėdama pakankamai gerą finansinę padėtį, atsakovei teikė ne tik statybines medžiagas, statybinius blokus, kurių ji yra tiesioginė gamintoja ir pardavėja, bet ir pasirūpino kitų, įvairių prekių tiekimu atsakovės statybos objektui. Ieškovė kitas prekes įsigijo iš įmonės UAB „Lankava“, kuri ne tik pardavė ieškovei prekes nurodytas PVM sąskaitose-faktūrose, bet ir pristatė minėtas prekes į statybos objektą adresu Ryšininko g. 1, Ryšininko k., Vilniaus r., tai patvirtina PVM sąskaitose-faktūrose įrašytas įrašas prekių pristatymas. Atsakovei PVM sąskaitos-faktūros buvo išrašomos ir pateikiamos apmokėjimui, tik po įmonės UAB „Lankava“ prekių pristatymo į statybos objektą adresu Ryšininko g. 1, Ryšininko k., Vilniaus r., todėl kai kurios ieškovės PVM sąskaitos-faktūros, buvo išrašomos po trys tą pačią dieną, arba kai kuriose PVM sąskaitose-faktūrose kartojosi du kartus įrašas prekių pristatymas. Atsakovės atstovas V. B. pasirašydavo sąskaitose patvirtindamas, ne tik jų, bet ir pačių prekių gavimą, nes minėtose PVM sąskaitose-faktūrose yra įrašas prekių pristatymas. Ieškovė atsakovei išrašytuose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytų prekių pristatymą ir jų naudojimą atsakovės statybos objekte patvirtino ir pats statybos darbų rangovas įmonė UAB „Tycroc“. Statybos darbų rangovas įmonė UAB „Tycroc“ ieškovei adresuotame laiške elektroniniu paštu patvirtino, kad visos prekės nurodytos ieškovės PVM sąskaitose-faktūrose buvo panaudotos atsakovės statybos objekte. Minėtame laiške statybos darbų rangovas įmonė UAB „Tycroc“ pažymėjo, jog atsakovė ir su juo nėra atsiskaičiusi už vykdytus statybos darbus statybos objekte adresu Ryšininko g. 1, Ryšininko k., Vilniaus r., tai patvirtina, jog atsakovė yra nesąžininga ir nevykdo savo įsipareigojimų ne tik ieškovės atžvilgiu, bet ir statybos darbų rangovo įmonės UAB „Tycroc“ atžvilgiu. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovės bendrovėje dirbantis vadybininkas V. B. neneigia, kad būtų bendravęs su ieškove ir, kad galimai minėtas ieškovės prekes buvo gavęs. Atsakovė teigia, kad jos bendrovėje visą laiką buvo ir yra nusistovėjusi tvarka, kad sutartis, išrašomas/gaunamas sąskaitas pasirašo/pasirašinėdavo tik direktorius, jam nebūnant ilgesnį laiką - pats akcininkas, todėl jis turi paaiškinti ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus, kas 2016 m. lapkričio mėnesį, į statybos objektą adresu Ryšininko g. 1, Ryšininko k., Vilniaus r. pristatė/pardavė jam reikalingas statybines ir kitas medžiagas, jeigu atsakovė nepripažįsta, kad statybos objekte adresu Ryšininko g. 1, Ryšininko k., Vilniaus r. buvo panaudotos būtent ieškovės atsakovei perduotos ir parduotos prekės pagal atsakovei išrašytas ir pasirašytinai įteiktas PVM sąskaitas-faktūras. Atsakovė atsiliepime į pareikštą ieškinį pareiškė, kad jos atstovai ir/ar įgalioti asmenys, niekad nebendravo su ieškove nei žodžiu, nei raštu, o ieškovės ieškinyje nurodytas elektroninio pašto adresas info@greenresort.lt, kuriuo ieškovė nuolat ragino atsakovę padengti susidariusią skolą, siųsdama jam priminimus, į kuriuos atsakovė nesureagavo, nėra atsakovės elektroninio pašto adresas, tačiau interneto svetainėje “Rekvizitai.LT”, šalia atsakovės įmonės UAB “Gėlos užuovėja” pavadinimo yra užrašytas pavadinimas “Viva Green Resort”, atsakovės įmonės interneto tinklalapis yra nurodytas http://www.greenresort.lt, o įmonės aprašyme nurodyta, jog UAB “Gėlos užuovėja” tai “poilsio kompleksas VIVA GREEN RESORT”. Todėl akivaizdu, kad elektroninio pašto adresas info@ greenresort.lt priklauso būtent atsakovės įmonei UAB "Gėlos užuovėja” bei su atsakovės įmone susijusiai įmonei UAB „CMS LT". Ieškovė nurodė, kad atsakovė akivaizdžiai meluoja, teigdama, jog nei atsakovė, nei jos atstovai ir/ar įgalioti asmenys, niekad nebendravo su ieškove nei žodžiu, nei raštu. Ieškovė pažymėjo, kad tarp jos ir atsakovės buvo sudarytas būtent žodinis sandoris dėl prekių pirkimo-pardavimo, ieškovė nuolat bendravo su atsakovės atstovu, vadybininku V. B., kuris priimdavo prekes ir pasirašydavo ieškovės PVM sąskaitas- faktūras. Aplinkybę, kad prekės pagal ieškovo išrašytas PVM sąskaitas-faktūras atsakovei buvo pristatytos, parduotos ir panaudotos atsakovės statybos objekte adresu Ryšininko g. 1, Ryšininko k., Vilniaus r., patvirtina PVM sąskaitas-faktūras pasirašiusio atsakovės atstovo V. B. parašai, statybos darbų rangovo UAB „Tycroc“ laiškas, kuriame nurodyta, jog ieškovės PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos prekes buvo panaudotos statybos objekte adresu Ryšininko g. 1, Ryšininko k., Vilniaus r.

4. Atsakovė rašytiniuose paaiškinimuose (DOK – 4052) nurodė, kad 2015 m. gruodžio 2 d. tarp atsakovės ir banko AB „Citadelė“ buvo sudaryta kredito sutartis Nr. KS/1389, kuria bankas suteikė atsakovei 1 053 000 Eur kreditą, kurio dalis buvo suteikta nekilnojamo turto renovacijai/kapitaliniam remontui vykdyti. Darbų atlikimui buvo sudarytos sutartys, tame tarpe 2016 m. liepos 18 d. sutartis su UAB „Lankava“ dėl prekių tiekimo. Atsiskaitymas su rangovais už atliktus darbus vyko per banką AB „Citadelė“, kuris iš esmės kreditavo renovacijos darbus. Atsakovė iš rangovų gautus darbų aktus ir sąskaitas, suderintas su statybos ir techninės priežiūros vadovu, pateikdavo bankui su prašymu dėl lėšų išmokėjimo. Pažymėjo, kad UAB „Tycroc“ pirkdavo medžiagas objektui iš UAB „Lankava“ ir savo vardu. UAB „Tycroc“ atliko darbų ir išrašė sąskaitų 39 477,44 Eur sumai, nesutarimai prasidėjo, kai 2017 m. birželio 26 d. aktu atsakovė užfiksavo darbų defektus ir paprašė UAB „Tycroc“ juos ištaisyti, taip pat nustatė medžiagų trūkumą ir paprašė už jį atsakyti. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog  atsakovė buvo prekių pirkėja, kad užsakinėjo prekes, kad prašė UAB „Tycroc“, įsigyti prekes jos sąskaita. Atsakovė nepirko iš ieškovės jokių prekių. Jei jas pirko UAB „Tycroc“, pastaroji privalo už jas atsiskaityti. Be to, ieškovė nepagrįstai nurodo, kad pagal statybos sutartį atsakovė privalėjo pasirūpinti medžiagomis, iš sutartis matyti, kad atsakovė turėjo pasirūpinti medžiagomis tik tam tikriems darbams atlikti. 2017 m. birželio 2 d. rašte UAB „Tycroc“ nurodė, kad jos reikalaujamoje atsiskaityti sumoje yra medžiagos, įgytos iš UAB „Lankava“, tai įrodo, kad medžiagas, reikalingas įsipareigojimų vykdymui, įsigydavo UAB Tycroc, o vėliau už medžiagas sumokėtų sumų reikalaudavo iš atsakovės. Aplinkybė, kad prekės buvo vežamos atsakovės vykdomų darbų statybos adresu nereiškia, kad prekes pirko atsakovė. Byloje esančių duomenų visuma sudaro pagrindą teigti, kad pirkimo santykiai buvo susiklostę tarp ieškovės ir UAB „Tycroc“.

5. Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose (DPK – 8350) nurodė, kad iš atsakovės pateiktų rangos sutarčių matyti, jog ji privalėjo pasirūpinti medžiagų tiekimu, tam jai reikėjo lėšų. Pažymėjo, kad atsakovės nurodytas MB „Green Materials“ tiekė medžiagas į objektą kaip ir ieškovė žodinės sutarties pagrindu bei jas gaudama iš UAB „Lankava“. Todėl darytina išvada, kad atsakovė pirkdavo statybines medžiagas iš UAB „Lankava“ per trečius asmenis – MB „Green Materials“ ir ieškovę, nes pati negalėjo už jas atsiskaityti, dėl ko UAB „Lankava“ stabdė prekių tiekimą. Atsakovė buvo skolinga UAB „Green Materials“ pagal 2016 metais spalio ir gruodžio išrašytas sąskaitas, tai patvirtina, kad atsakovė tuo metu buvo susidūrusi su finansiniais sunkumais. Būtent dėl šių priežasčių atsakovė kaip statybos darbų užsakovas ir paprašė UAB „Tycroc“ pasirūpinti reikalingomis statybinėmis medžiagomis, už kurias atsakovė kaip užsakovas žadėjo sumokėti. Ieškovės teigimu, atsakovės pateikti dokumentai, susiję su prekių tiekėju MB „Green Materials“, duomenys apie skolos išieškojimą teisminiu keliu paneigia atsakovės teiginius ir įrodo ieškovės teiginius buvus tarp šalių prekių pirkimo – pardavimo santykius. Ieškovė nurodė, kad atsakovė užsakinėjo prekes iš ieškovės UAB „Tycroc“ pasiūlymu, nes pati atsakovė nebuvo finansiškai pajėgi pasirūpinti prekėmis. Ieškovė teigė, kad UAB „Lankava“, iš kurios ji pirko prekes, vėliau parduotas atsakovei, pristatė jas atsakovei, tai patvirtina krovinių važtaraščiai. Prekių gavimą patvirtindavo atsakovės atstovas V. B., nes sąskaitose – faktūrose yra įrašas prekių pristatymas. Minėtas darbuotojas patvirtindavo prekių gavimą ir su MB „Green Materials“ sutartinių santykių metu, todėl akivaizdu, kad jam buvo suteikta daugiau įgaliojimų nei nurodo atsakovė. Ieškovė pažymėjo, kad nei UAB „Lankava“ nei MB “Green Materials“ atsakovei 2016 metų lapkritį medžiagų į objektą netiekė, tai patvirtina, kad jas tiekė ieškovė, dėl ko laikytina, kad 2016 metų lapkritį ieškovę ir atsakovę siejo sutartiniai santykiai. UAB „Tycroc“ elektroniniame laiške nurodė, kad visos prekės, patiektos į objektą, buvo panaudotos statybos metu. UAB „Tycroc“ elektroniniame laiške nurodė, kad darbai 2016 m. lapkričio 15 d. buvo baigti, ieškovė medžiagas tiekė 2016 m. lapkričio 26 d., kas patvirtina, jog prekės buvo tiekiamos ne UAB „Tycroc“.

6. Atsakovė rašytiniuose paaiškinimuose (DOK – 8820) nurodė, kad su ieškiniu pateiktose PVM sąskaitose - faktūrose yra nurodyta, kad atsakovė „Sąskaitą gavo", bet nėra pažymėta, kad „Prekes gavo", tai yra atsakovė parašu patvirtino, kad gavo sąskaitą, bet ne prekes. Apie prekių perdavimą atsakovei daugiau jokią įrodymų byloje nėra. Pažymėjo, kad nėra aišku, kodėl visos prekės parduotos ne pagal vieną PVM sąskaitą - faktūrą, jei viskas vyko tą pačią dieną. Beveik visose PVM sąskaitose - faktūrose nurodyta eilutė „prekių pristatymas“, tokios eilutės nėra 2016 m. lapkričio 11 d. PVM sąskaitoje - faktūroje Nr. DG 2016062 ir 2016 m. lapkričio 29 d. PVM sąskaitoje - faktūroje Nr. DG 2016070, kurią bendra suma 1 526,08 Eur, vadinasi, šiose sąskaitose nurodytos prekės apskritai nebuvo pristatytos. 2016 m. lapkričio 29 d. PVM sąskaitoje - faktūroje Nr. DG 2016069 „prekių pristatymas“ nurodytas du kartus, sąskaita apskritai nepasirašyta. Be to, ant 2016 m. lapkričio 29 d. PVM sąskaitų - faktūrų Nr. DG 2016069 ir DG 2016070, kurių bendra suma 563,85 Eur, apskritai nėra parašų nei kad gavo sąskaitą, nei kad gavo prekes. Taip pat byloje nėra įrodymų, kad ieškovės neva perduotos prekės buvo panaudotos atsakovės objekte.

7. Trečiajam asmeniui UAB „Tycroc“ procesiniai dokumentai buvo įteikti, atsiliepimo tretysis asmuo nepateikė.

8. Byla buvo paskirta nagrinėti iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie bylos nagrinėjimo laiką šalys buvo tinkamai informuotos, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

                            II. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

9. Vadovaujantis CK 6.154 straipsnio 1 dalimi, sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (CK 6.159 straipsnis). Pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis).

10. Bendrosios sandorių sudarymo taisyklės nustato, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Kadangi įstatymas neįtvirtina, kad kilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutartis turi būti sudaryta raštu (paprasta ar notarine forma), ji gali būti sudaryta šalių pasirinkta forma. Tačiau sudaromo sandorio formos pasirinkimas lemia įrodinėjimo dalyką ir paties įrodinėjimo proceso sudėtingumą, siekiant nustatyti pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo faktą, sąlygas ir sprendžiant dėl jų įvykdymo. Pagal pirkimo – pardavimo sutartį pagrindinė pardavėjo pareiga – tai jo pareiga perduoti daiktus pirkėjui (CK 6.317 straipsnio 1 dalis), o pirkėjo pareiga – sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje (CK 6.344 straipsnio 1 dalis). 

11. Šioje byloje nustatyta, kad pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta raštu, todėl ieškovė, pareiškusi reikalavimą dėl skolos priteisimo, turėjo pareigą įrodyti pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo tarp jos ir atsakovės faktą, prekių perdavimą atsakovei nuosavybės teise, iš kurių kiltų atsakovės pareiga atsiskaityti už pateiktas prekes (CPK 178 straipsnis). Ieškovė pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą grindė PVM sąskaitomis faktūromis, prekių važtaraščiais, atsakovės sutartiniais santykiais su kitais asmenimis statybos darbų objekte Ryšininko g. 1, Ryšininko k., Vilniaus r.

12. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, išrašyta sąskaita – faktūra pati savaime neįrodo sutartinių santykių tarp šalių buvimo vien dėl tos priežasties, kad dvišaliai sutarčiai sudaryti būtina išreikšta abiejų sutarties šalių valia, tuo tarpu PVM sąskaitos – faktūros išrašymas yra vienašalis aktas, sukuriantis šį mokestinį dokumentą išrašiusiam asmeniui prievolę sumokėti nustatyto dydžio mokestį valstybei, tačiau vien šio dokumento pagrindu civiliniai – teisiniai santykiai tarp šalių neatsiranda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1040/2003). Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas nereglamentuota civilinių pirkimo – pardavimo santykių aspektų ir jame nenustatyta nei formos reikalavimų pirkimo – pardavimo sutarčiai, nei įrodinėjimo priemonių sutarties sudarymo faktui nustatyti kilus ginčui dėl sutarties vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009). PVM sąskaitos faktūros teismui neturi iš anksto nustatytos galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 2 dalis), tai tik viena iš įrodinėjimo priemonių, todėl realių sutartinių santykių buvimo, sandorio vykdymo faktas įrodinėjamas kitomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-248-686/2015).

13. Ieškovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kad ji išrašė atsakovei PVM sąskaitas faktūras: 2016 m. lapkričio 11 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. DG 2016060 – 1 679,71 Eur sumai; 2016 m. lapkričio 11 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. DG 2016061 – 586,87 Eur sumai; 2016 m. lapkričio 11 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. DG 2016062 – 1 780,54 Eur sumai; 2016 m. lapkričio 14 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. DG 2016064 – 607,27 Eur sumai; 2016 m. lapkričio 14 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. DG 2016065 – 855,81 Eur sumai; 2016 m. lapkričio 14 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. DG 2016066 – 175,93 Eur sumai; 2016 m. lapkričio 29 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. DG 2016069 – 509,29 Eur sumai; 2016 m. lapkričio 29 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. DG 2016070 – 54,56 Eur sumai, tai yra PMV sąskaitų – faktūrų bendrai – 6 249,98 Eur sumai. Tačiau vien PVM sąskaitos – faktūros išrašymo faktas nepatvirtina buvus tarp šalių susitarimą dėl pirkimo – pardavimo teisinių santykių. Ieškovė ieškinyje ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad statybinių ir kitų medžiagų vykdomiems statybos darbams užsakymų metu atsakovė pati tiesiogiai bendravo su ieškove. Tačiau, teismo vertinimu, minėti argumentai yra deklaratyvūs, nekonkretizuoti, todėl nepatvirtinantys, jog tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė pirkimo teisiniai santykiai. Ieškovė procesiniuose dokumentuose niekaip nekonkretizavo aplinkybių dėl pirkimo – pardavimo dėl sąskaitose nurodytų prekių tiekimo sutarties sudarymo, tai yra nenurodė, kokie atsakovės atstovai, kada, kokiomis sąlygomis pateikė užsakymą dėl prekių pardavimo (CPK 6.162 straipsnis, CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, CPK 178 straipsnis).

14. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. kovo 27 d. nutartyje grąžindamas nagrinėti bylą iš naujo pažymėjo (nutarties 23 punktas), kad faktines aplinkybes dėl statybos objekte susiklosčiusių santykių dėl medžiagų pirkimo galėjo žinoti ne pašaliniai asmenys, o tik tie, kurie tose santykiuose dalyvavo. Nagrinėjamoje byloje ieškovė rėmėsi tik liudytoju apklausto UAB „Tycroc“ vadovo A. B. parodymais. Minėtas liudytojas yra trečiojo asmens, dalyvaujančio ieškovės pusėje atstovas, todėl laikytinas turinčiu tiesioginį interesą bylos baigtimi. Vien minėta aplinkybė sudaro pagrindą nelaikyti jo parodymus pakankamais ieškovės reikalavimui pagrįsti. Be to, parodymų teikimo pradžioje liudytojas nurodė, kad atsakovė yra neteisi, yra daug niuansų, savo nuomonę jis dėlioja iš savo pusės, pažymėjo, kad su ieškove ne kartą yra turėjęs verslo santykius dėl prekių pirkimo – pardavimo, dirbo atsakovės objekte rangovu, tačiau atsakovė tinkamai už darbus neatsiskaitė, dėl ko jai buvo reiškiamos pretenzijos. Taigi, liudytojas buvo vadovas įmonės, kuri ne tik tiesiogiai suinteresuota bylos baigtimi, tačiau turėjo palankių verslo santykių su ieškove bei nepalankiai susiklosčiusių verslo santykių su atsakove. Minėtos aplinkybės sudaro papildomą pagrindą nesuteikti liudytojo parodymams esminės įrodomosios vertės. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo Panevėžio apygardos teismas, liudytojas nebuvo asmuo, tiesiogiai dalyvavęs sutartiniuose ieškovės ir atsakovės santykiuose. Jis tik teigė girdėjęs, kaip atsakovės atstovas skambino ieškovės atstovui užsakyti prekių. Visgi, minėti parodymai yra gana abstraktūs, nes nepagrindžia, kada ir kokios prekės, kokiems darbams buvo užsakinėjamos. Ieškovė prašymo pripažinti būtinu dalyvavimą asmenų, tiesiogiai dalyvavusių sudarant pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu buvo pateiktos jos sąskaitose – faktūrose nurodytos prekės, nereiškė (CPK 178 straipsnis). Galiausiai, nepaisant to, kad liudytojas A. B. parodė, jog visos sąskaitose – faktūrose nurodytos prekės buvo panaudotos objekte, jis negalėjo tinkamai paaiškinti, kas minėtas prekes priėmė, kada jos buvo atvežtos. Liudytojas parodė, kad prekes priimdavo jis, kai kada ūkvedys Vidmantas, tokiu būdu važiuodavo medžiagos į objektą, kaip sąskaitos tarp jų vaikščiodavo, jis negali atsakyti, bet schema buvo tokia – atsakovė be pinigų už kitų sąskaitas pasidarydavo, ką reikia (2019 m. vasario 14 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1:02). Tuo atveju, jei atsakovės užsakytas prekes priimdavo liudytojas A. B., nėra aišku, kokiu pagrindu jis tai atlikdavo, kas sudaro pagrindą manyti, jog prekes jis priimdavo UAB „Tycroc“ vardu, juolab, kad vėliau liudytojas parodė, kad pagal sutartį medžiagas turėjo tiekti užsakovas, bet praktikoje būdavo visaip, kartais užsakinėdavo UAB „Gėlos užuovėja“, kartais kiti, UAB „Tycroc“ taip pat pirko iš ieškovės medžiagas.

15. Analizuojant byloje esančius rašytinius įrodymus matyti, kad šešiose sąskaitose – faktūrose, kuriomis ieškovė grindžia reikalavimus, ties įrašu „sąskaita gavau“ yra V. B. parašas, kitose dviejose jokių atsakovės atstovo įrašų nėra. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas V. B. parodė, kad 2016 m. lapkričio mėnesį dirbo objekte sargu, atrakindavo, užrakindavo patalpas, statybose nedalyvavo, nebent reikdavo nupjauti medį, vandens paduoti, jokių prekių nei užsakinėjo, kartais leisdavo atvežtas prekes sukrauti į garažą ar kur kitur, įmonės UAB „Durisol group“ jis nežino, taip pat negali pasakyti, ar sąskaitose jo parašas, jis buvo įspėtas, kad negali priimti prekių ir tokių veiksmų neatliko, sąskaitose nurodytų prekių nepriiminėjo, tik didelio gabarito prekes. Teismas pažymi, kad minėtas liudytojas yra atsakovės darbuotojas, todėl gali teikti įmonei palankius parodymus. Iš atsakovės pateiktoje darbo sutartyje esančių įrašų matyti, kad V. B. nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. dirbo ne sargu, bet vadybininku, kokios buvo jo funkcijos, į bylą įrodymų nėra pateikta. Tačiau nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad ieškinio faktinį pagrindą, tai yra aplinkybes, kad buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis ir jos pagrindu ieškovė patiekė prekes atsakovei, turi įrodyti ieškovė (CPK 178 straipsnis). Iš bylos duomenų matyti, kad sąskaitose – faktūrose nėra patvirtinama, jog jose nurodytos prekės yra gautos. Ieškovė aplinkybę dėl prekių pristatymo bei perdavimo atsakovei grindė UAB „Linkuva“ išrašytais važtaraščiais, tačiau 2020 m. gruodžio 21 d. ekspertizės aktu konstatuota, kad 2016 m. lapkričio 3 d. krovinio važtaraštyje Nr. VZT 000126 pasirašė ne V. B., 2016 m. lapkričio 7 d. krovinio važtaraštyje Nr. VZT 000135 eilutės „Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinėje pasirašė ne V. B., nustatyti, ar 2016 m. spalio 28 d. krovinio važtaraščio Nr. VZT 00013 apatinėje dalyje po rankraštiniu įrašu „V Šarov“ pasirašė V. B. ar kitas asmuo negalima. Jeigu ekspertinis tyrimas atliktas netinkamai, byloje dalyvaujantys asmenys gali prašyti teismą skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 219 straipsnio 2 dalis), tačiau tokio prašymo ieškovė neteikė, dėl ko nėra pagrindo abejoti eksperto išvada, kuri pagrindžia atsakovės poziciją, jog nėra įrodymų, kad sąskaitose – faktūrose nurodytos prekės buvo perduotos atsakovei. UAB „Tycroc“.

16. Ieškovė pažymėjo, kad 2017 m. birželio 2 d. rašte UAB „Tycroc“ nurodė, kad statybos darbai objekte 2016 m. lapkričio 15 d. buvo baigti. Ieškovė pateikė sąskaitas, kurių vėliausia išrašymo data 2016 m. lapkričio 26 d. Tačiau tuo atveju, jei iš tiesų 2016 m. lapkričio 15 d. UAB „Tycroc“ darbai objekte buvo baigti, minėtos įmonės vadovas negalėjo žinoti, ar vėliau tiektos medžiagos buvo iš tiesų perduotos atsakovei ir panaudotos objekte. Minėta išvada sudaro papildomą pagrindą šioje byloje nelaikyti liudytojo A. B. parodymų kaip įrodymų, patvirtinančių ieškovės reikalavimų faktinį pagrindą.

17. Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad atsakovei išrašytuose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytų prekių pristatymą ir jų naudojimą atsakovės statybos objekte, patvirtino ir pats statybos darbų rangovas įmonė UAB „Tycroc“. Statybos darbų rangovas įmonė UAB „Tycroc“ ieškovei adresuotame laiške elektroniniu paštu patvirtino, kad visos prekės nurodytos ieškovės PVM sąskaitose-faktūrose buvo panaudotos atsakovės statybos objekte. Tokius pat parodymus UAB „Tycroc“ vadovas teikė teismo posėdyje. Tačiau tiek elektroniniame laiške bei teismo posėdyje A. B. nurodytos aplinkybės, kad sąskaitose nurodytos medžiagos buvo panaudotos, netgi vertinant jas kaip atitinkančias tikrovę, nepagrindžia, jog atsakovė turi už jas apmokėti. 2019 m. vasario 12 d. paaiškinimuose ieškovė nurodė, kad dėl finansinių sunkumų, negalėdama pati įgyti prekių atsakovė kaip statybos darbų užsakovė ir paprašė UAB „Tycroc“ pasirūpinti reikalingomis statybinėmis medžiagomis, už kurias atsakovė kaip užsakovė žadėjo sumokėti, tačiau  minėti paaiškinimai, priešingai nei teigia ieškovė, nesuponuoja buvus pirkimo – pardavimo sutartinius santykius tarp ieškovės ir atsakovės, o suponuoja išvadą tarp atsakovės ir trečiojo asmens susiklosčiusių pirkimo – pardavimo santykių. Ieškovės nurodomi sutartiniai santykiai tarp atsakovės ir MB “Green Material”, kaip ir duomenys apie jų vykdymą (įrašai sąskaitose – faktūrose, jų įtraukimas į apskaitą) įrodomosios reikšmės neturi, nes jie nekaip nepagrindžia ieškovės ir atsakovės santykių dėl prekių įsigijimo pagal ieškovės nurodomas sąskaitas faktūras, tai yra sąskaitose nurodytų prekių užsakymo ir jų perdavimo atsakovės nuosavybei fakto (CPK 178, 184 straipsniai, CK 6.162 straipsnis, 6.305 straipsnis).

18. Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, kad byloje esančių duomenų visuma nėra pakankama išvadai, jog tarp ieškovės ir atsakovės buvo susiklostę pirkimo – pardavimo santykiai dėl ieškovės sąskaitose – faktūrose nurodytų prekių pirkimo, kad prekės buvo pristatytos ir perduotos atsakovei nuosavybės teise, todėl ieškinys netenkintinas (CPK 185 straipsnis, CK 6.162, 6.305 straipsniai).

19. Atmetus ieškinį laikinosios apsaugos priemonės lieka galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

     Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

21. Ieškinio netenkinus iš ieškovės atsakovės naudai priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė teismui pateikė teisinių paslaugų, teiktų laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 15 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. suvestinę, kurioje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė iš viso patyrė 4 698,35 Eur bylinėjimosi išlaidų, suvestinėje konkretizuotos teisinės paslaugos, jų įkainiai, darbo valandos.

22. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr. 1R-85 (LR Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatyti maksimalūs advokato maksimalūs dydžiai už teisinę pagalbą. Minėtų Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Nagrinėjamu atveju užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinės bruto darbo užmokestis sudaro 1 454,8 Eur. Iš atsakovės atstovo pateiktos teisinių paslaugų suvestinės matyti, kad už atstovavimo teisme, pasirengimo atstovauti teisme valandą skaičiuojamas įkainis už 1 valandą – 121,00 Eur. Teismas pažymi, kad Rekomendacijų 8.17 - 8.20 punktuose nurodyta, kad už kitų, nei nurodyta šių rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai); už kiekvieną paklausimą renkant bylai reikalingus įrodymus; už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą; kitų teisinių paslaugų, nenurodytų šių rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, teikimo valandą – rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai yra 0,1 koeficientas, t.y. 145,6 Eur/val. ar vienas prašymas, nurodytas Rekomendacijų 8.17-8.18 punktuose (1454,8 Eur x 0,1). Atkreiptinas dėmesys, kad minėtoje teisinių paslaugų suvestinėje nurodyta, kad atstovavimas, pasirengimas atstovauti teisme, bendravimas su klientu, susipažinimas su bylos medžiaga, informacijos rinkimas, prašymų dėl ekspertizių skyrimo, pareiškimų teismui rengimas, rašytinių paaiškinimų rengimas iš viso sudarė 26,15 val., suapvalinus – 26 val. (Rekomendacijų 9 punktas). Vadinasi, remiantis Rekomendacijų 8.17 - 8.20 punktuose nustatytais maksimaliais advokato užmokesčio dydžiu už išvardintas teisines paslaugas, suma galėtų sudaryti 3 785,6 Eur (26 val. x 145,6 Eur). Atsakovės atstovo paskaičiavimu, minėtos išlaidos sudarė 3 032,6 Eur (už 26 val. konkrečiai įvardintų teisinių paslaugų), kas reiškia, kad ši priskaičiuota suma neviršija Rekomendacijų 8.17- 8.20 punktuose numatytų dydžių.  Be to, atsakovės atstovas suvestinėje nurodė, kad už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą atsakovė patyrė 1 665,75 Eur išlaidų (15,69 val.), nors Rekomendacijų 8.11. punkte nurodyta, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą galimas maksimalus dydis skaičiuojamas pritaikant 1,3 koeficientą, kas sudaro 1 906,93 Eur (1,3 x 1454,8 Eur).

23. Remiantis nurodytu, vertinant teisinių paslaugų suvestinėje nurodytus kitų procesinių dokumentų rengimo bei kitų teisinių paslaugų atlikimo įkainius konstatuotina, kad jie neviršija Rekomendacijų punktuose numatytų dydžių. Atsižvelgiant į išdėstytą, į bylos esmę, jos sudėtingumą ir apimtį, į atliktus atsakovės atstovo procesinius veiksmus ir jų kiekį, apimtį, taip pat vadovaujantis Rekomendacijoje nustatytais maksimaliais advokato užmokesčio dydžiais, konstatuoja, kad mažinti atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo. Taigi, teismui netenkinus ieškinio, iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 4 689,35 Eur teisinės pagalbos išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

24. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas UAB Gėlos užuovėja“ pagal teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartį į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų depozitinę sąskaitą sumokėjo 660 Eur preliminarią kainą už rašysenos ekspertizę. Pagal į bylą pateiktą Lietuvos teismo ekspertizės centro PVM sąskaitą – faktūrą, ekspertizės kaina sudarė 624,87 Eur. Vadinasi, 35,13 Eur permoka už ekspertizę grąžintina atsakovei. Ieškinį atmetus, 624,87 Eur išlaidų už rašysenos ekspertizę atsakovės naudai priteistina iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 4 dalis).

25. Teismo turėtos pašto išlaidos sudarė 24,06 Eur, kurios, teismui netenkinus ieškinio, valstybės naudai priteistinos iš ieškovės UAB „Durisolis group“ (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Durisolis group“ (į.k. 302556098) atsakovės UAB „Gėlos užuovėja“ (į.k. 126409069) naudai 5 314,22 Eur (penkis tūkstančius tris šimtus keturiolika eurų 22 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės UAB „Durisolis group“ (į.k. 302556098) valstybės naudai 24,06 Eur (dvidešimt keturis eurus 06 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (gavėjas Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, į. k. 188659752, bankas „Swedbank“ AB, a. s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Grąžinti atsakovei UAB „Gėlos užuovėja“ (į.k. 126409069) iš Vilniaus regiono apylinkė teismo Vilniaus rajono rūmų depozitinės sąskaitos 35,13 Eur (trisdešimt penkis eurus 13 ct) sumokėto avanso.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

               Teisėja          Ieva Pluirienė