Civilinė byla Nr. e2A-1533-436/2016

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06302-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

2.3.2.10.; 2.3.2.12.; 3.3.1.18.; 3.3.1.21.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Mindaugo Šimonio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vytauto Didžiojo universiteto ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, L. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-123-584 2016 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui Vytauto Didžiojo universitetui, tretieji asmenys L. K., Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais L. K. ieškinį atsakovui Vytauto Didžiojo universitetui dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.              Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama įpareigoti atsakovą Vytauto Didžiojo universitetą per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011 m. liepos 22 d. reikalavimą Nr. REI-20-110722-00085, t. y. pašalinti savavališkos statybos padarinius – atstatyti pastato, žymimo plane lClp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), laikančiąsias konstrukcijas – sienas ir perdangas, formuojančius saugomą pastato autentišką planinę erdvinę struktūrą, išlaikant pirminį pastato tūrį, taip pat kaminus ir butų atitvaras, formuojančias pastato vidaus išplanavimą; neįvykdžius teismo įpareigojimo nustatytu terminu, skirti atsakovui Vytauto Didžiojo universitetui 2896,20 Eur baudą.
2. Ieškinys grindžiamas aplinkybėmis, jog atsakovas darbus atliko neturėdamas statybos leidimo ir kapitalinio remonto projekto. Pažeidimai dėl savavališkos statybos buvo nustatyti 2011 m. Administracine tvarka išnagrinėjus reikalavimo dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo pagrįstumo klausimą, atsakovo skundas buvo atmestas. Buvo surašytas nurodymo patikrinimo aktas, kuriuo nustatyta, kad reikalavimas nebuvo įvykdytas.
3. Trečiasis asmuo L. K. ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą Vytauto Didžiojo universitetą per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaita ir jėgomis pašalinti savavališkos statybos padarinius pagal 2015 metų architekto V. A. parengtą istorinio pastato laikančiųjų konstrukcijų – sienų perdangų, formuojančių saugomą pastato autentišką planinę erdvinę struktūrą, išlaikant pirminį pastato tūrį, taip pat kaminų ir butų atitvarų, formuojančių pastato vidaus išplanavimą, atstatymo projektą, (duomenys neskelbtini),, Nr. Al5-04.
4. Trečiojo asmens L. K. ieškinys grindžiamas aplinkybėmis, jog ieškovės reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius surašytas 2011 m., atsakovas teismuose bylinėjosi ilgą laiką, kas sumažino galimybes apsigyventi trečiajam asmeniui savo patalpoje. Be to, atsakovas ruošdamas projektą neatsižvelgė į trečiojo asmens interesus, o architekto V. A. projekte nurodytos tinkamos galimybės atstatyti pastatą. Atsakovas faktiškai yra sugriovęs trečiajam asmeniui priklausantį turtą. V. A. projektas nėra suderintas atitinkamose institucijose, tačiau juo siekiama atstatyti tai, kas buvo neteisėtai išgriauta.
5. Atsakovas Vytauto Didžiojo universitetas pateikė atsiliepimus į ieškovės ir trečiojo asmens ieškinius, kuriuose nurodė, kad su ieškovės ieškiniu sutinka iš dalies, su trečiojo asmens L. K. ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime į ieškovės ieškinį nurodė, jog neginčija savo pareigos pašalinti savavališkos statybos padarinius, tačiau nesutiko su atsakovo prašymu tai padaryti per tris mėnesius. Taip pat prašė teismo leisti atsakovui teisės aktų nustatyta tvarka parengti pastato, žymimo plane 1C1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) projektinę dokumentaciją ir sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą.
6. Atsakovas nurodė, kad kitoje Kauno apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2894-151/2015 buvo sprendžiamas klausimas dėl teisės į statybą gavimo be L. K. sutikimo ir įsiteisėjus sprendimui atsakovas ėmėsi aktyvių veiksmų dėl statybos įteisinimo. Parengus tinkamą dokumentaciją, kapitalinio remonto darbai būtų įteisinti. Šiuo konkrečiu atveju remonto darbai yra galimi ir neprieštarauja paminklosaugos reikalavimams.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 23 d. sprendimu ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį tenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovą Vytauto Didžiojo universitetą per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011 m. liepos 22 d. reikalavimą Nr. REI-20-110722-00085, t. y. pašalinti savavališkos statybos padarinius – atstatyti pastato, žymimo plane lClp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), laikančiąsias konstrukcijas – sienas ir perdangas, išlaikant pirminį pastato tūrį. Neįvykdžius teismo įpareigojimo nustatytu terminu, skirti atsakovui Vytauto Didžiojo universitetui 2896,20 baudą. Trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais L. K. ieškinį teismas atmetė.
8. Teismas dėl ieškovo ieškinio konstatavo, kad atsakovas sutinka su savavališkos statybos aktu ir atsižvelgdamas į ieškovės 2011 m. liepos 22 d. Reikalavime Nr. REI-20-110722-00085 nurodytus savavališkos statybos padarinius, siekia juos pašalinti ir atstatyti pastatą po gaisro. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovas yra aktyvus ir šioje byloje atsakovui turi būti leista pasirengti statinio projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau minėtas žodinis ieškovės atstovės nurodymas ir atsakovo sutikimas dėl teismo teisės, pašalinti savavališkos statybos padarinius, parinkimo, neįpareigoja teismo būtent tokią teisę atsakovui suteikti.
9. Teismas nusprendė netaikyti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintos teisės – leisti atsakovui teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, nes Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 3 d. teismo sprendimu atsakovo prašymą pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011-07-22 reikalavime pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-110722-00085 nustatytą šio reikalavimo įvykdymo terminą iki 2013 m. spalio 12 d. atmetė.
10. Aplinkybes, jog atsakovas yra praleidęs terminą ir praradęs teisę šios civilinės bylos ieškinyje nurodytos savavališkos statybos padarinių pašalinimui, šią statybą įteisinant, konstatavo ir Kauno apygardos teismas 2014 m. gruodžio 15 d. nutartyje, spręsdamas, jog tarp nagrinėjamos bylos ir civilinės bylos, kurios proceso Nr. 2-69-3-20206-2013-6, nėra prejudicinio ryšio.
11. Teismas dėl trečiojo asmens L. K. ieškinio nurodė, kad trečiasis asmuo L. K., nuosavybės teise valdanti butą Nr. 1, statytojo teises, numatytas Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, galėtų įgyvendinti tik minėto buto ribose, teisės aktų nustatyta tvarka parengusi statinio kapitalinio remontą projektą, kurio sprendiniai neprieštarautų teritorijų planavimo dokumentams, kultūros paveldo vertybės tyrimo medžiagai, galiojantiems teisės aktams, prisijungimo sąlygoms, savivaldybės administracijos išduotiems specialiesiems architektūros reikalavimams ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos išduotiems specialiesiems paveldosaugos reikalavimams, gavusi pastato bendraturčio sutikimą ir rašytinį (-ius) valstybės įgaliotų asmenų pritarimą (-us) statinio projektui. Trečiasis asmuo L. K. nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų, kad projektas atitinka Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nurodytus reikalavimus.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

12. Apeliaciniu skundu atsakovas Vytauto Didžiojo universitetas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo kovo 23 d. sprendimo dalį, kuria teismas netaikė Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalies 1 punktu suteiktos teisės – leisti atsakovui teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą ir klausimą išspręsti iš esmės – leisti atsakovui per 12 mėnesių teisės aktų nustatyta tvarka parengti pastato, žymimo plane 1C1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.Teismas nepagrįstai netaikė Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 7 dalies 1 punkto. Teismo išvados padarytos netinkamai įvertinus bylos aplinkybes ir nepagrįstai vadovaujantis kitose bylose, kurios su šia byla neturi prejudicinio ryšio, nustatytomis aplinkybėmis. Administracinėje byloje priimtas teismo spendimas niekaip nesusijęs su minėto įstatymo 14 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtinta teise teismui leisti pasirengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą bei įteisinti savavališką statybą. Administracinėje byloje teismas nenagrinėjo klausimo dėl įpareigojimo vykdyti nurodymą,

12.2.Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas esą praleido terminą ir yra praradęs teisę įteisinti savavališką statybą. Pažymi, kad nei vienoje iš teismo nurodomų bylų nebuvo sprendžiamas klausimas dėl įpareigojimo vykdyti nurodymą. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu asmuo per nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą šio nurodymo neįvykdo arba negauna statybą leidžiančio dokumento, Inspekcija kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo vykdyti šį nurodymą. Šiuo atveju visos kitos teismo minimos bylos išnagrinėtos ir jose priimti sprendimai iki ieškovės kreipimosi į teismą dėl įpareigojimo vykdyti nurodymą. Todėl priešingai nei skundžiamoje sprendimo dalyje teigia teismas, terminas savavališkai statybai įteisinti parengiant projektinę dokumentaciją ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalies 1 punktu niekaip negalėjo būti pasibaigęs dar iki bylos dėl įpareigojimo vykdyti ieškovės nurodymą iškėlimo teisme dienos.

12.3.CK 4.103 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalis nustato keturis galimus įpareigojimus, kuriuos teismas savo sprendimu gali duoti asmeniui, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, šio asmens lėšomis per nustatytą terminą įvykdyti. Šis sąrašas yra baigtinis, todėl teismas savo sprendimu negalėjo parinkti kito, nei įstatymas nustato ieškovės reikalavimo įvykdymo būdo. Šiuo atveju minėto įstatymo 14 straipsnio 7 dalies 2 – 4 punktuose išvardinti įpareigojimai taip pat negalėjo būti taikomi, nes apeliantas savavališkai nestatė jokio naujo statinio, neperstatė ar nepertvarkė statinio dalių bei nenugriovė (neišardė) kultūros paveldo statinio ir nepažeidė viešojo intereso. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (civ. byla Nr. 3K-3-388/2014).

12.4.Byloje tarp šalių nekilo ginčas dėl ieškovės reikalavimo įvykdymo būdo. Ieškovės atstovė ne kartą patvirtino, kad atsakovas turi teisę pasirinkti, kokiu būdu pašalinti jos nustatytos savavališkos statybos padarinius ir turi teisę reikalavimą įvykdyti nustatytą savavališką statybą įteisinant. Tiek ieškovės atstovė, tiek atsakovo atstovas teismui ne kartą patvirtino, jog tarp šalių nėra ginčo ir abi šalys sutinka, kad šioje byloje atsakovui būtų leista teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo atsisakymas leisti atsakovui tai padaryti yra visiškai nepagrįstas.

12.5. Atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą atsakovas Vytauto Didžiojo universitetas prašo trečiojo asmens L. K. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą atmesti, jos pateiktų naujų rašytinių įrodymų nepridėti prie bylos.

13. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo L. K. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ir trečiojo asmens L. K. ieškinius patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.Ginčas byloje yra kilęs dėl 2002 m. liepos 8 d. kilusio gaisro bendraturčiams priklausančiame pastate padarinių likvidavimo ir rekonstrukcijos atlikimo. Atsakovas atliko pirminius gaisro padarinių šalinimo bei kultūros objekto apsaugos darbus, kurių metu sunaikintas apeliantei priklausantis butas Nr. 1. Tai patvirtina ieškovės 2011 m. liepos 7 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-110707-00069 ir 2011 m. liepos 22 d. surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius. Teismas nepagrįstai atmetė trečiojo asmens ieškinį, nes jis yra faktiškai susijęs su ieškovės ieškiniu, reikalavimai yra tapatūs, tačiau skundžiamu sprendimu atsakovei bus suteikta teisė į statybą be apeliantės sutikimo. Teismas neteisingai vertino įrodymus bei nepagrįstai vadovavosi trečiojo asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nuomone.

13.2.Skundžiamu sprendimu teismas atsakovui suteikė visiškas teises disponuoti apeliantės turtu, tuo pažeisdamas jos teises ir interesus. Teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovas nevykdo ieškovės reikalavimo penkerius metus ir tam nebuvo jokių objektyvių priežasčių. Teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus.

13.3.Rengiant projektinius sprendinius, juos planuojant, su apeliante apskritai jokie klausimai nebuvo derinami, nors suprojektuotas viso apeliantės buto atstatymas. Atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teisme apeliantę atstovavo advokatas, kurio teikiama informacija nebuvo informatyvi ar operatyvi, apeliantės teismui teikiami įrodymai nebuvo priimti, nors jie yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu ginču, todėl apeliantė pakartotinai šiuos įrodymus teikia apeliacinės instancijos teismui ir prašo juos pridėti prie bylos.

14. Atsiliepimu į apeliacinius skundus trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – KPD Kauno skyrius) prašo apeliacinius skundus atmesti, Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas šiais argumentais:

14.1.Apeliaciniuose skunduose nurodomas pastatas 1C1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini),, yra Aukštosios Fredos dvaro sodybos kompleksui priklausanti Antra oficina. Visa Aukštosios Fredos dvaro sodyba įrašyta į Kultūros vertybių registrą, todėl pripažinta valstybės saugoma nekilnojamąja turto vertybe. 2008 m. vasario 13 d. Aukštosios Fredos dvaro sodyba paskelbta kultūros paminklu. Po 2002 m. įvykusio gaisro Kultūros departamento atstovai 2002 m. liepos 23 d. parengė apžiūros aktą, kuriuo nutarė organizuoti komisiją žalos nustatymui ir išieškojimui. Komisija parengė žalos aktą, kuriame konstatuota, kad padaryta akivaizdi žala – sunaikinta autentiška XIX a. materija, žalos kaltininkas – techninis gedimas. Šiame akte taip pat nurodyta, kad būtina atkurti dvaro oficinos vaizdą. Pastato restauravimo – rekonstravimo projektą parengė UAB „Kauno komprojektas“, projektas buvo suderintas su Kultūros paveldo departamentu, kuris 2004-11-25 išdavė leidimą Nr. L-141 vykdyti minėto pastato atstatymo darbus.

14.2.Kauno apygardos teismas 2008 m. gruodžio 22 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-231-264/2008 pagal ieškovų L. K. ir S. K. ieškinį atsakovui Vytauto Didžiojo universitetui dėl žalos atlyginimo, konstatavo, kad Kultūros paveldo departamento išduotas leidimas Nr. L-141 atlikti paveldo tvarkybos darbus negali būti prilyginamas statybos leidimui.

14.3.Svarbia aplinkybe laikytina tai, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2015 m. vasario 23 d. aktu Nr. KPD-SK-250 nustatė Antrosios oficinos vertingąsias savybes, todėl apeliantės L. K. apeliacinio skundo argumentai, kad duomenys teismo vertintame akte yra neteisingi, nepagrįsti.

14.4.KPD Kauno skyrius 2016 vasario 12 d. yra gavęs VDU prašymą Nr. 01 išduoti Tvarkybos darbų projektavimo sąlygas Antros oficinos remonto, restauravimo projektui rengti. KPD Kauno skyrius 2016 m. balandžio 18 d. suderino Antros oficinos tvarkybos (restauravimo, remonto) darbų projektą, pagal kurį gali būti atlikti pastato tvarkybos darbai. Tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto ekspertizės aktą 2016 m. balandžio 6 d. parengė R. B.. Akto išvadoje konstatuota, kad projekto sprendiniai atitinka kultūros paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.03.01:2005 12 punkte nurodytuose dokumentuose ir teisės aktuose nustatytus paveldosaugos reikalavimus. Pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 8 dalį, statybą leidžiantis dokumentas atlikti kultūros paveldo statinio tvarkomuosius darbus išduodamas, kai toks projektas neprieštarauja paveldosaugos reikalavimams ir jam pritaria Departamento ir savivaldybės atstovai.

14.5.L. K. prašė leisti pašalinti savavališkos statybos padarinius pagal architekto V. A. 2015 m. parengtą laikančiųjų konstrukcijų atstatymo projektą, tačiau minėtas architektas nėra atestuotas pagal Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. ĮV-146 patvirtintas taisykles (www.kpd.lt). Be to, minėto architekto parengto projekto KPD Kauno skyrius nederino. Teismas pagrįstai netenkino apeliantės L. K. ieškinio.

15. Atsiliepimu į apeliacinius skundus trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius (toliau – NŽT Kauno skyrius) prašo apeliacinius skundus atmesti, Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.Savavališkos statybos padarinių pašalinimo alternatyvos nurodytos Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje. Skundžiamu sprendimu teismas įvertino visas su ginču susijusias aplinkybes tarp jų ir kitų su savavališkos statybos padarinių šalinimu išnagrinėtų bylų teismų sprendimus. Kauno apygardos administraciniame teisme nagrinėtoje byloje Nr. I-1013-505/2013 buvo prašoma pratęsti reikalavimo pašalinti padarinius terminą iki 2013 m. spalio 12 d., tačiau teismas išaiškino, kad terminą pratęsti nėra jokio teisinio pagrindo, kadangi šis terminas jau yra pasibaigęs iki kreipimosi į teismą dienos. Kadangi terminas yra praleistas ir nesant galimybės tokį terminą pratęsti, VDU praranda galimybę pasinaudoti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo įstatymo 14 straipsnio 7 dalies 1 punkte suteikta galimybe parengti projektinę dokumentaciją ir įteisinti savavališką statybą. Teismų sprendimai yra įsiteisėję, todėl apelianto VDU apeliacinis skundas atmestinas.

15.2.Teismas pagrįstai atmetė trečiojo asmens L. K. ieškinį, kadangi ji yra tik 1 buto savininkė, tačiau teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad jos projektas atitinka Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nurodytus reikalavimus. Ieškovas šioje byloje jokio projekto neteikė, trečiojo asmens teismui pateiktas architekto V. A. projektas nėra suderintas su atitinkamomis institucijomis. Kartu su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai nepatvirtina fakto, kad jos pateiktas projektas atitinka įstatymų reikalavimus, todėl apeliantės L. K. apeliacinis skundas taip pat atmestinas.

16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, dėl trečiojo asmens L. K. apeliacinio skundo prašo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, reglamentuotas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalies 1 punkte ir nustatė atsakovui 12 mėnesių terminą šalinti savavališkos statybos padarinius teisės aktų nustatyta tvarka.

16.2.Teismas įvertino įrodymų visumą, nes CPK nenumato, kad išnagrinėjęs bylą teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo. Inspekcijos nuomone, pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos ir padarytos tinkamai taikant proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, įrodymų tyrimą bei vertinimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl atsakovo Vytauto Didžiojo universiteto apeliacinio skundo.

18. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog atsakovas patikėjimo teise valdo Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausantį pastatą – mokomąjį korpusą be privatizuotų butų Nr. l (plotas 41,92 kv. m) ir Nr. 2 (plotas 42,12 kv. m.) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1C1p, esantį (duomenys neskelbtini). Butas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) atsakovui priklauso nuosavybės teise (t. 1, b. l. 70–71). Butas (duomenys neskelbtini), Kaunas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui L. K. (t. 2, b. l. 72–73).

19. Minėtame pastate (duomenys neskelbtini) 2002 m. liepos 8 d. kilo gaisras. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsakovui 2011 m. liepos 7 d. surašė savavališkos statybos aktą ( t. 1, b. l. 16–17) ir 2011 m. liepos 22 d. pareikalavo, kad atsakovas ne vėliau kaip iki 2012 m. sausio 22 d. savo lėšomis pašalintų savavališkos statybos padarinius, t. y. atstatytų pastato 1C1/p laikančiąsias konstrukcijas – sienas ir perdangas, formuojančius saugomą pastato autentišką planinę erdvinę struktūrą, išlaikant pirminį pastato tūrį, taip pat kaminus ir butų atitvaras, formuojančias pastato vidaus išplanavimą (t. 1, b. l. 18–20).

20. Kauno apygardos administracinis teismas (administracinė byla Nr. I-706-423/2012), išnagrinėjęs atsakovo VDU skundą dėl savavališkos statybos akto teisėtumo, nusprendė, jog atsakovas, vykdydamas statinio – nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo, statybos darbus be Statybos įstatymo 23 straipsnyje nustatyta tvarka išduoto statybos leidimo, pažeidė Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies nuostatas. Šį sprendimą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. vasario 18 d. nutartimi paliko nepakeistą.

21. Vytauto Didžiojo universitetas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011 m. liepos 22 d. reikalavime pašalinti savavališkos statybos padarinius nustatytą terminą iki 2013 m. spalio 12 d. Teismas 2013 m. liepos 3 d. sprendimu šį prašymą atmetė. Šis teismo sprendimas taip pat įsiteisėjęs.

22. Taigi, ginčo, kad atsakovas po gaisro savavališkai atliko statybos darbus, nėra. Šios aplinkybės neginčija ir apeliantas Vytauto Didžiojo universitetas, tačiau jis prašo leisti pasinaudoti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta tvarka įteisinti savavališką statybą.

23. Konstitucinis Teismas 2011 m. sausio 31 d. nutarime pažymėjo, kad sprendimas įpareigoti statytoją statomą statinį nugriauti ar jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, jį perstatyti ir pan.) tais atvejais, kai atlikti statybos darbai toje vietoje yra apskritai negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar perstatant statinį, yra proporcingas (adekvatus) padarytam pažeidimui ir atitinkantis siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus apginti pažeistas asmenų teises, išlaikyti teisingą visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, užtikrinti aplinkos, saugomų teritorijų ir vertingų vietovių, kitų gamtos objektų apsaugą, tinkamą, racionalų teritorijų naudojimą, ir vertintinas kaip konstituciškai pagrįstas. Tame pačiame nutarime pažymėta, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą; už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus; tarp siekiamo tikslo ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Taigi, jei neteisėtos statybos padarinius galima pašalinti statinio negriaunant, jo griovimas gali reikšti proporcingumo principo pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

24. Apeliantas nurodo, kad administracinėje byloje priimtas teismo sprendimas niekaip nesusijęs su Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtinta teise teismui leisti parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą bei įteisinti savavališką statybą. Pasak apelianto teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas praleido terminą ir yra praradęs teisę įteisinti savavališką statybą., kadangi nei vienoje iš teismo nurodomų bylų nebuvo sprendžiamas klausimas dėl įpareigojimo vykdyti nurodymą.

25. Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas, statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Statybos įstatymo 28 straipsnyje nustatyta, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka (toliau – Priežiūros įstatymas) (Žin., 2013, Nr. 76-3841).

26. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą, kurį pasirašytinai įteikia statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui. Inspekcijos pareigūnas per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui privalomąjį nurodymą šio asmens lėšomis vienu iš šių būdų pašalinti savavališkos statybos padarinius. Nagrinėjamu atveju atsakovui VDU, vadovaujantis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 3 punktu, buvo pavesta atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis). Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad asmenys, kuriems pateikti šio straipsnio 2 dalyje išvardyti privalomieji nurodymai, turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jeigu asmuo per nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą šio straipsnio 2 dalyje nurodyto nurodymo neįvykdo arba negauna statybą leidžiančio dokumento, Inspekcija kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo vykdyti šį nurodymą.

27. Nagrinėjamu atveju, įsiteisėjusiu teismo sprendimu savavališkos statybos aktas pripažintas surašytu teisėtai ir pagrįstai, ieškovo reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius per teismo pratęstą terminą neįvykdytas, todėl ieškovas kreipėsi į teismą dėl įpareigojimo įvykdyti nurodymą.

28. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalies 1 punkte nurodyta, kad teismas savo sprendimu gali įpareigoti asmenį, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, šio asmens lėšomis per nustatytą terminą leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams;

29. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad byloje duomenų, jog nagrinėjamu atveju nėra galimybės apeliantui VDU įteisinti savavališką statybą, nėra. Pažymėtina, kad trečiojo asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus (toliau – KPD Kauno skyrius) atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta, kad KPD Kauno skyrius 2016 m. vasario 12 d. yra gavęs Vytauto Didžiojo universiteto tos pačios dienos prašymą Nr. 01 išduoti Tvarkybos darbų projektavimo sąlygas Antros oficinos (25747) remonto, restauravimo projektui rengti pagal KPD Kauno skyriaus 2013 m. gegužės 2 d. išduotas Tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygas Nr. (12.9-K02K-875 ir UAB „Archbankas“ parengtus projektinius pasiūlymus, KPD Kauno skyriaus suderintus 2013 m. rugsėjo 12 d. Nr. 13-pp-117. KPD Kauno skyrius 2016 m. balandžio 18 d. suderino Antros oficinos tvarkybos (restauravimo, remonto) darbų projektą, pagal kurį gali būti atlikti pastato tvarkybos darbai. Taip pat nurodyta, kad KPD Kauno skyrius 2016 m. vasario 12 d. yra gavęs Vytauto Didžiojo universiteto prašymą Nr. 02 išduoti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus Antrosios oficinos (25747) kapitalinio remonto projektui rengti. Šios aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad esant neišspręstam šalių ginčui teisme jau yra pradėta savavališkai atliktų darbų įteisinimo procedūra.

30. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti taikomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; kurią iš įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių; savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos v. M. R., bylos Nr. 3K-3-148/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

31. Atsakovas Vytauto Didžiojo universitetas prašo leisti įteisinti savavališką statybą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal ginčo santykių teisinį reglamentavimą neteisėta (savavališka) statyba nagrinėjamu atveju gali būti legalizuota. Savavališkos statybos legalizavimas galimas esant dviejų būtinų juridinių faktų sutapčiai: pirma, kompetentingos valstybės institucijos turi teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti statybos atitiktį normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams, antra, turi būti konstatuota, kad savavališkos statybos įteisinimas esmingai nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų.

32. Teismas, spręsdamas klausimą įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą asmenį pašalinti savavališkos statybos padarinius, atsižvelgia į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą. Tokiu būdu, teismas gali leisti statytojams savo lėšomis, nustatant terminą, parengti projektinę dokumentaciją ir sumokėjus įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiančius dokumentus, jiems neįvykdžius šių nuostatų, įpareigoti juos nugriauti savavališkai pastatytus statinius.

33. Pastatas, kuriame įvyko gaisras, yra nekilnojamosios kultūros paveldo vertybė – „oficina“, unikalus objekto Nr. 25747, kuris priklauso nekilnojamosios kultūros paveldo vertybei – Aukštosios Fredos dvaro sodybos kompleksui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartyje konstatuota, kad pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, ginčo pastatas yra kultūros paveldas, – ypatingas statinys, o VDU vykdė statinio kapitaliniam remontui priskirtinus darbus, siekdamas pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų, todėl privalėjo turėti parengtą ir patvirtintą statinio projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Tokių dokumentų VDU neturėjo, todėl ginčo pastato kapitalinis remontas pripažintas savavališku.

34. Taigi, nustatyta, kad savavališka statyba pripažinta todėl, jog apeliantas VDU neturėjo visų reikiamų dokumentų kapitaliniam ginčo pastato remontui atlikti. Tačiau byloje nėra duomenų, kad apelianto VDU atlikti kapitalinio remonto darbai neatitinka esminiams statinio reikalavimams, mechaniniam patvarumui ir pastovumui, higienos, sveikatos reikalavimams, aplinkos apsaugai. Atsakovui tereikėjo gauti Statybos įstatyme nustatytus dokumentus, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatytų aplinkybių, dėl kurių negalėtų būti taikomas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalies 1 punktas.

35. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju negali būti taikomas Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalies 1 punktas, nes įsiteisėjusiu teismo sprendimu apeliantui nepratęstas terminas reikalavimui pašalinti savavališkos statybos padarinius.

36. Apeliantas prašo leisti per 12 mėnesių teisės aktų nustatyta tvarka parengti pastato projektinę dokumentaciją ir sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Atkreiptinas dėmesys, kad Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalies 1 punkte nėra nurodytas maksimalus terminas, per kurį statytojui gali būti suteikta teisė parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis suformuota kasacinio teismo praktika, bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, sprendžia, jog yra pagrindas atsakovui leisti savo lėšomis per 12 mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti projektinę dokumentaciją ir sumokėjus įmoką už savavališkos statybos įteisinimą gauti statybą leidžiančius dokumentus Ir tik per nustatytą terminą neįvykdžius minėto reikalavimo, apeliantas VDU įpareigotinas per 12 mėnesių pašalinti savavališkos statybos padarinius (CK 1.2 str., 1.5 str., 4.103 str., Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros 2013 m. liepos 2 d. įstatymas Nr. XII-459).

37. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino atsakovo prašymo leisti pasinaudoti Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalies 1 punkte suteikta teise, todėl atsakovo Vytauto Didžiojo universiteto apeliacinis skundas tenkintinas, Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. sprendimas šioje dalyje keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl trečiojo asmens L. K. apeliacinio skundo.

38. Trečiasis asmuo L. K. 2016 m. spalio 31 d. pateikė teismui prašymą ir eilę dokumentų, kuriuos prašo pridėti prie nagrinėjamos bylos.

39. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.).

40. Kasacinio teismo suformuota nuosekli praktika, aiškinant, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Jumps“ v. UAB „Marijampolės pieno konservai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-38-969/2015, ir joje nurodytą praktiką).

41. Trečiojo asmens pateikti dokumentai išduoti 2013 m., todėl galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Nuotraukos padarytos 2016 m. spalio mėnesį, tačiau jos nėra susijusios su nagrinėjamu ginču, be to, apeliantė nenurodo, kodėl šių nuotraukų pateikimo būtinybė iškilo po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo. Pažymėtina, kad tarp trečiojo asmens L. K. ir atsakovo Vytauto Didžiojo universiteto ginčas iškilęs jau seniai, jų ginčai sprendžiami teismuose ne vienoje byloje, tačiau teikiami dokumentai šiuo konkrečiu atveju  nėra susiję su nagrinėjama byla, todėl jie prie nagrinėjamos bylos nepridėtini ir grąžintini trečiajam asmeniui L. K. (CPK 314 str.).

42. Apeliantė L. K. teismui pateiktu savarankišku ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą Vytauto Didžiojo universitetą per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaita ir jėgomis pašalinti savavališkos statybos padarinius pagal 2015 metų architekto V. A. parengtą ginčo pastato atstatymo projektą, o jei šio įpareigojimo Vytauto Didžiojo universitetas teismo nustatytą terminą neįvykdys – tai leisti padaryti trečiajam asmeniui L. K. savo sąskaita ir lėšomis, sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš Vytauto Didžiojo Universiteto.

43. Skundžiamu sprendimu teismas trečiojo asmens ieškinį atmetė. Su šiuo sprendimu apeliantė nesutinka, nes, jos vertinimu, atsakovui suteikė visiškas teises disponuoti apeliantės turtu, tuo pažeidžiant jos teises ir interesus, be to, teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus.

44. Apeliacinės instancijos teismas šia nutartimi nustatė, kad trečiasis asmuo L. K., gaisro metu apgadintame pastate nuosavybės teise valdo tik butą Nr. 1. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad statytojo teises, numatytas Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, ji galėtų įgyvendinti tik savo buto ribose, teisės aktų nustatyta tvarka parengusi statinio kapitalinio remontą projektą, kurio sprendiniai neprieštarautų teritorijų planavimo dokumentams, kultūros paveldo vertybės tyrimo medžiagai, galiojantiems teisės aktams, prisijungimo sąlygoms, savivaldybės administracijos išduotiems specialiesiems architektūros reikalavimams, kurie neprieštarautų Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos išduotiems specialiesiems paveldosaugos reikalavimams, gavusi pastato bendraturčio sutikimą ir rašytinį (-ius) valstybės įgaliotų asmenų pritarimą (-us) statinio projektui.

45. Trečiasis asmuo L. K. prašo teismo įpareigoti atsakovą pašalinti savavališkos statybos padarinius pagal 2015 metų architekto V. A. parengtą ginčo pastato atstatymo projektą. Atkreiptinas dėmesys, kad trečiojo asmens KPD Kauno skyriaus atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta, jog architektas V. A. nėra atestuotas pagal Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. ĮV-146 patvirtintas taisykles (www.kpd.lt). Be to, minėto architekto parengto projekto KPD Kauno skyrius nederino. Šios aplinkybės reiškia, kad apeliantė nepateikė teismui rašytinių įrodymų, jog architekto V. A. projektas atitinka Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nurodytus reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apeliantės L. K. ieškinio.

46. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria trečiojo asmens L. K. ieškinys atmestas, yra teisėta ir pagrįsta, todėl ji paliekama nepakeista, o trečiojo asmens L. K. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

47. Teismui nusprendus atsakovo Vytauto Didžiojo universiteto apeliacinį skundą patenkinti, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos iš ieškovo (CPK 93 str.). Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas VDU už apeliacinį skundą sumokėjo valstybei 31,00 Eur dydžio žyminį mokestį, todėl ši suma atsakovo naudai priteistina iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. sprendimą pakeisti.

Leisti atsakovui Vytauto Didžiojo universitetui (juridinio asmens kodas 111950396) per 12 (dvylika) mėnesių teisės aktų nustatyta tvarka parengti pastato, žymimo plane 1C1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Atsakovui Vytauto Didžiojo universitetui neparengus projektinės dokumentacijos ir negavus statybą leidžiančių dokumentų per nustatytą 12 mėnesių terminą dėl savavališkai pastatyto statinio įteisinimo, įpareigoti atsakovą Vytauto Didžiojo universitetą (juridinio asmens kodas 111950396) per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011 m. liepos 22 d. reikalavimą Nr. REI-20-110722-00085, t. y. pašalinti savavališkos statybos padarinius – atstatyti pastato, žymimo plane lClp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), laikančiąsias konstrukcijas – sienas ir perdangas, išlaikant pirminį pastato tūrį. Neįvykdžius teismo įpareigojimo nustatytu terminu, skirti atsakovui Vytauto Didžiojo universitetui 2896,20 (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų, 20 ct) baudą.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (juridinio asmens kodas 288600210) 31,00 Eur (trisdešimt vieną eurą 00 ct) žyminį mokestį atsakovo Vytauto Didžiojo universiteto (juridinio asmens kodas 111950396) naudai.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                         Diana Labokaitė

                                                                                         Arūnas Rudzinskas

                                                                                         Mindaugas Šimonis