Baudžiamoji byla Nr. 2K-408/2008
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.15.1.2. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. gruodžio 16 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
pirmininko Alvydo Pikelio, Rimanto Baumilo ir pranešėjo
Jono Prapiesčio,
teismo posėdyje kasacine
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. B. kasacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės
teismo 2008 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo J. B. pripažintas
kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo
kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalį dvejiems metams. Iš J. B. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui P.
B. priteista 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, Valstybinei ligonių
kasai 4485 Lt turėtų P. B. gydymo išlaidų.
Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis,
kuria Ignalinos rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 7 d. nuosprendis pakeistas
– iš J. B. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui P. B. priteista 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kita
nuosprendžio dalis palikta galioti be pakeitimų.
Teisėjų
kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą,
n u s t a t ė :
J. B. nuteistas už tai, kad 2007 m. liepos 20 d., apie 12.30
val., (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, būdamas apsvaigęs nuo
alkoholio, tarpusavio konflikto metu sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo P. B. sveikatą. J. B. vieną kartą peiliu dūrė
nukentėjusiajam P. B. į pilvą ir taip jam padarė
kiauryminę durtinę–pjautinę pilvo žaizdą su skrandžio bei kepenų pažeidimu,
kraujo išsiliejimu pilvo ertmėje.
Apeliacinės
instancijos teismas, nutartyje nurodęs, kad nukentėjusiajam P.
B. nusikaltimu turtinė žala nepadaryta, nusikaltimui padaryti įtakos turėjo
brolių tarpusavio priešiški santykiai, tiek nukentėjusiojo, tiek nuteistojo
elgesys bendraujant tarpusavyje dažnai neatitikdavo visuomenėje nusistovėjusių
moralės normų, ir atsižvelgęs į tai, kad nuteistasis J. B. yra
pensininkas, jo vienintelis pragyvenimo šaltinis – senatvės pensija, turto, į
kurį galėtų būti nukreiptas visos nuosprendžiu priteistos žalos išieškojimas, jis
neturi, duomenų apie padaryto nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymo liekamuosius
reiškinius teismui nebuvo pateikta, konstatavo, kad „pirmosios instancijos
teismo nustatytas 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydis yra aiškiai per
didelis“, ir šią nuosprendžio dalį pakeitė sumažindamas iš nuteistojo J. B. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui P.
B. priteistą neturtinės žalos atlyginimą.
Kasaciniu
skundu nuteistasis J. B. prašo pakeisti pirmosios
instancijos teismo nuosprendį sutrumpinant jam paskirtos laisvės atėmimo
bausmės laiką ir apeliacinės instancijos teismo nutartį sumažinant iš jo
priteistos atlygintinos neturtinės žalos sumą iki 5000 Lt.
Kasatorius
nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas iš jo pirmosios instancijos teismo
nuosprendžiu priteistos 20 000 Lt neturtinės žalos dydį motyvuotai sumažino iki
10 000 Lt, tačiau visapusiškai neįvertino nukentėjusiojo asmenybės bei elgesio.
Pasak kasatoriaus, nukentėjusysis anksčiau buvo teistas, tačiau bausmė
teigiamos įtakos jam nepadarė, jo elgesys buvo provokuojantis,
neprognozuojamas, jis pats kūrė kritiškas situacijas ir jas spręsdavo smurtu.
Kasatorius pabrėžia, kad byloje esantys medicinos dokumentai patvirtina, jog
nukentėjusysis jį kelis kartus buvo sumušęs, o tuo tarpu duomenų, kad jis
(kasatorius) būtų sumušęs nukentėjusįjį, nėra. Tai, kasatoriaus nuomone, yra
svarbi aplinkybė, leidžianti iš jo priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti
sumažinti iki 5000 Lt.
Kartu kasatorius
nurodo, kad, apeliaciniame skunde keldamas tik iš jo priteistos neturtinės
žalos atlyginimo dydžio klausimą ir neginčydamas bausmės dydžio, jis suklydo, todėl
dabar norėtų, kad jam būtų sutrumpintas paskirtos laisvės atėmimo bausmės
laikas, nes jis yra pensininkas, senyvo amžiaus, nedarbingas dėl amžiaus bei
ligų, nepavojingas visuomenei.
Prokuroras
atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo J. B. kasacinį
skundą atmesti.
Prokuroro
nuomone, nuteistojo J. B. prašymas švelninti jam paskirtą
bausmę yra nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam
bausmę, nepažeidė baudžiamojo įstatymo normų, reglamentuojančių bausmės
skyrimą. Prokuroras nurodo, kad nuteistasis J. B. kaltu
prisipažino iš dalies, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė,
o aplinkybe, sunkinančia jo atsakomybę, pripažino tai, jog nusikaltimą jis padarė
būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Prokuroro tvirtinimu, pirmosios instancijos
teismas „teisingai nustatė, kad nėra aplinkybių, dėl kurių būtų galima paskirti
švelnesnę, nei numato įstatymas, bausmę“, taip pat tai, jog negalima atidėti
bausmės vykdymo, nes padarytas nusikaltimas yra sunkus. Be to, prokuroras
atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nuteistajam J. B. už
BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymą paskyrė dvejų metų
laisvės atėmimo bausmę, t. y. bausmę, mažesnę už šio BK straipsnio 1 dalyje
nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Kartu prokuroras, nors atsiliepime
į kasacinį skundą tiesiogiai ir nenurodo, iš esmės mano, kad kasatoriaus
argumentai dėl neturtinės žalos yra taip pat nepagrįsti.
Nukentėjusysis
P. B. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo J. B. kasacinį skundą atmesti.
Nukentėjusysis
P. B. atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad nuteistojo
J. B. kasacinio skundo argumentai yra nepagrįsti jokiais
objektyviais duomenimis, taip siekiant išvengti atsakomybės už jo (kasatoriaus)
padarytą nusikaltimą. Nukentėjusysis teigia, kad prie kasacinio skundo pridėti
medicinos dokumentai yra visiškai nesusiję su nuteistojo J. B.
įvykdytu nusikaltimu, nes ne jis (nukentėjusysis) sužalojo nuteistąjį J. B., o atvirkščiai – šis jį, ir jis iki šiol jaučia jam
padaryto sužalojimo pasekmes. Kasatoriaus nuomone, nėra nei teisinio, nei
moralinio pagrindo švelninti nuteistajam J. B. paskirtos
laisvės atėmimo bausmės. Be to, nukentėjusysis atkreipia dėmesį į tai, kad prie
atsiliepimo į kasacinį skundą pridedamas J. B. laiškas
draugui patvirtina tai, jog nuteistasis neatsisako savo ketinimų jam
(nukentėjusiajam) atkeršyti.
Nuteistojo J. B. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl
kasatoriaus argumentų apie neturtinę žalą
Kasatorius
skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas motyvuotai iki 10 000 Lt
sumažino iš jo pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu priteistos 20 000 Lt
neturtinės žalos dydį, tačiau nevisapusiškai įvertino nukentėjusiojo asmenybę
bei elgesį. Taigi kasatorius, nors tiesiogiai skunde ir nenurodo, iš esmės
teigia, kad tai sutrukdė apeliacinės instancijos teismui tinkamai išspręsti
neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir iš jo priteistą sumą neturtinei žalai
atlyginti sumažinti iki 5000 Lt.
Pagal
baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylas
dėl kasacine tvarka apskųstų teismų įsiteisėjusių nuosprendžių ir nutarčių,
šiuos teismų baigiamuosius aktus patikrina teisės taikymo aspektu (Lietuvos
Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 366 straipsnio 1
dalis, 376 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne
teisės, bet fakto klausimas. Todėl teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos
atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas.
Pavyzdžiui, asmenims, patyrusiems sunkius sveikatos sutrikdymus, buvo priteista
ir 114 000 Lt, ir 20 000 Lt, ir 30 000 Lt, ir 15 000 Lt, ir 10 000 Lt
(kasacinės bylos Nr. 3K-7-255/2005, 3K-3-371/2003, 2K-492/2006, 2K-87/2007, 2K-108/2007).
Vadinasi, neturtinės žalos dydžio nustatymas pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį
nėra kasacinės instancijos teismo kompetencija (žr., pvz., kasacines bylas Nr.
2K-444/2006, 2K-492/2006). Taigi pagal baudžiamojo proceso
įstatymą kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, privalo
patikrinti, ar teismai, nagrinėdami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį
ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, tinkamai vadovavosi įstatymų normomis,
reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymą ir negali padidinti ar
sumažinti priteisto neturtinės žalos dydžio.
Pagal
baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju,
turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą
veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos
atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos
patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese
pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems
asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas
baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas,
tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų,
kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio
proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas,
priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio
ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą
civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1
dalis).
Pagal Lietuvos
Respublikos civilinį kodeksą (toliau – ir CK) neturtinė žala yra asmens fizinis
skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė
depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių
sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama
visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl
asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato
atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi
teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos
pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos
turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat
sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2
dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo
kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys
priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti
principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai
nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos
dydžio ribų nustatymą. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų
nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo,
bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis).
Kartu pažymėtina
ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo
principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa
apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės
praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją,
kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo
patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus netekus artimųjų ir kt.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priedermė tokiose bylose yra ir
teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas.
Apeliacinės instancijos teismas nutartyje
nurodęs, kad nuteistojo J. B. baudžiamojoje byloje, „[...]
vertinant nusikalstama veika pažeistų vertybių (sveikata, kūno neliečiamumas ir
vientisumas) pobūdį, taip pat negatyvų nuteistojo elgesį po nusikalstamos
veikos padarymo, vis dėlto svarbu atsižvelgti ir tinkamai įvertinti neturtinės
žalos kompensacijos dydį mažinančius faktorius [...]“, pagrįstai konstatavo,
jog nukentėjusiajam turtinė žala nepadaryta, nusikaltimo padarymui įtakos
turėjo įsisenėję brolių tarpusavio priešiški santykiai, abiejų brolių elgesys
jiems bendraujant dažnai neatitikdavo visuomenėje nusistovėjusių moralės normų,
todėl iš dalies pats nukentėjusysis P. B. sukūrė rizikingą
situaciją, susijusią su jo paties saugumu; nuteistasis J. B. yra
pensininkas, vienintelis jo pragyvenimo šaltinis – senatvės pensija, turto, į
kurį galėtų būti nukreiptas visos priteistos nuosprendžiu žalos išieškojimas, jis
neturi, duomenų apie padaryto nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymo liekamuosius
reiškinius teismui nepateikta.
Taigi, kolegijos
nuomone, apeliacinės instancijos teismas pakankamai įsigilino į faktines bylos
aplinkybes, atsižvelgė į BK 135 straipsnio 1 dalies nuostatomis saugomų
vertybių svarbą, nesumenkino J. B. nusikalstamos veikos
padarinių, nukentėjusiojo interesų ir padėties baudžiamajame procese, teisingai
suprato įtvirtintus įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalyje,
6.282 straipsnyje) neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus
ir juos tinkamai pritaikė. Priteisdamas iš nuteistojo J. B. neturtinę
žalą nukentėjusiajam P. B., apeliacinės instancijos
teismas vadovavosi ir CK 1.5 straipsnyje nustatytais teisės aiškinimo ir
taikymo principais, siekdamas išlaikyti skirtingų interesų (nukentėjusiosios ir
nuteistojo) interesų pusiausvyrą. Todėl kolegija neturi pagrindo manyti, kad
apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas ir spręsdamas neturtinės žalos
atlyginimo nukentėjusiajam P. B. klausimą, pažeidė
baudžiamojo proceso ar civilinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės
žalos dydžio nustatymo kriterijus. Kartu pažymėtina ir tai, kad apeliacinės
instancijos teismas, J. B. baudžiamojoje byloje spręsdamas
su P. B. atlygintinos neturtinės žalos vertinimu
susijusius teisės klausimus, nenukrypo ir nuo susiformavusios teismų praktikos.
Dėl kasacinės instancijos
teismo įgaliojimų ribų
Nuteistasis J. B. kasaciniame skunde taip pat nurodo, kad jis suklydo apeliaciniame
skunde keldamas tik iš jo priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžio
klausimą ir neginčydamas bausmės dydžio, todėl dabar norėtų, jog jam būtų sutrumpintas
paskirtos laisvės atėmimo bausmės laikas. Tuo tarpu pagal baudžiamojo proceso
įstatymą kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik
dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme
(BPK 367 straipsnio 3 dalis (2007 m. birželio 28 d. redakcija)).
Taigi minėti kasatoriaus skundo argumentai turi būti paliekami nenagrinėti, nes
pagal baudžiamojo proceso įstatymą jie negali būti kasacinio skundo dalykas ir
yra už kasacinės instancijos teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribų.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus
argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso
382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo J. B. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai
Alvydas Pikelis
Rimantas Baumilas
Jonas Prapiestis