Baudžiamoji byla Nr. 1A-149-1076/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35973-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos:2.1.16.1.1;

2.1.16.1.2.1.3; 2.1.16.1.13.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 2 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Aloyzo Kruopio ir Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Rasai Maldanytei,

dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei,

gynėjams advokatams Ruslanui Mazurovui (Ruslan Mazurov), Žilvinui Kalinauskui,

nuteistiesiems A. K., J. Č.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka nagrinėjant baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. ir nuteistojo J. Č. gynėjo advokato Žilvino Kalinausko apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio,

n u s t a t ė:

1.       Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, A. K. paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 11 (vienuolikai) metų, ją atliekant pataisos namuose. Nurodyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2019 m. gruodžio 10 d. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikotarpis A. K. išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2017 m. liepos 24 d. iki 2018 m. gegužės 15 d. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. K. paskirta kardomoji priemonė ‑ suėmimas, suimant jį teismo salėje, ir nurodyta suėmimo laiką, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaityti į bausmės laiką.

2.       Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. K. prašė būti paleistas iš suėmimo iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo, nes nepadarė jokių nusižengimų.

Nuteistojo A. K. prašymas atmetamas.

3.       Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad asmuo galėjo padaryti inkriminuotas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. apkaltinamasis nuosprendis dar neįsiteisėjęs, tačiau jame įvertinti įrodymai leidžia pagrįstai manyti, jog A. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo sąlygų ir pagrindų nustatymu.

4.       Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis).

5.       Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. K. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas 2017 m. liepos 24 d. Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesių laikotarpiui, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2017 m. liepos 24 d. Vėlesnėmis šio ir Kauno apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi A. K. 3 mėnesiams pratęstą kardomąją priemonę – suėmimą pakeitė į kitas kardomąsias priemones: intensyvią priežiūrą 6 mėnesiams, įpareigojant A. K. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei neišeiti iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimu, dalyvavimu teismo posėdžiuose arba darbu; dokumentų paėmimą. Vėlesnėmis Kauno apygardos teismo nutartimis kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas buvo tęsiamas.

6.       Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį subendrinta laisvės atėmimo bausme 11 (vienuolikai) metų, ją atliekant pataisos namuose, o kardomosios priemonės – intensyvi priežiūra ir dokumentų paėmimas, siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, pakeistos į suėmimą, ir A. K. suimtas teismo salėje.

7.       BPK 139 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Pažeidus švelnesnių kardomųjų priemonių sąlygas, gali būti paskirta griežtesnė kardomoji priemonė. BPK 122 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti šio Kodekso 119 straipsnyje numatytų tikslų.

8.       Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų.

9.       BPK 122 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad skiriant suėmimą turi būti nurodytas jo skyrimo pagrindas ir motyvai. BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog suėmimo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis (kaltinamasis, nuteistasis): 1) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo; 2) trukdys procesui; 3) darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. BPK 122 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti šio Kodekso 119 straipsnyje numatytų tikslų.

10.       Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nuosprendyje nenurodyta jokių motyvų, kodėl nuteistajam A. K. švelnesnės kardomosios priemonės keičiamos į pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

11.       Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas nėra procesinis įvykis keisti taikytas švelnesnes kardomąsias priemones į suėmimą, nesant BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų (bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo; trukdys procesui; darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus).

12.       Kaip minėta, Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu A. K. taikytos kardomosios priemonės – intensyvi priežiūra ir dokumentų paėmimas, siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, pakeistos į suėmimą ir A. K. suimtas teismo salėje.

13.       BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas, jeigu asmuo įtariamas (kaltinamas, nuteistas) bent vieno iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

14.       Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. K. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už dviejų tyčinių nusikaltimų padarymą, t. y. vieno labai sunkaus nusikaltimo (BK 129 straipsnio 1 dalis) ir vieno apysunkio nusikaltimo (BK 178 straipsnio 2 dalis) padarymą, kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Anksčiau A. K. du kartus buvo teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų (BK 180 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnio 2 dalis) padarymą (t. 7, b. l. 31-36, 37-40), baustas administracine tvarka (t. 7, b. l. 41-42). Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas kaltininkui susitaikius su nukentėjusiąja, A. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – įspėjimas (t. 7, b. l. 23-24). Nors teistumai jau yra išnykę, tačiau šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti ir nesilaikyti įstatymų reikalavimų, kas neigiamai charakterizuoja A. K. asmenybę. Išvardintos aplinkybės patvirtina, jog būdamas laisvėje A. K. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

15.       Nors A. K. nepažeidė jam iki nuosprendžio priėmimo taikytų švelnesnių kardomųjų priemonių sąlygų, tačiau jis anksčiau buvo teistas du kartus, be to, galimai padarė labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei. Nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte suėmimo pagrindą, kad būdamas laisvėje A. K. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, A. K. paliekama skundžiamu nuosprendžiu paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 123 straipsnio 6 dalimi, 270 straipsnio 2 dalimi,

n u t a r i a:

Nuteistojo A. K. prašymą atmesti.

Teisėjai Jolanta Čepukėnienė

                 Aloyzas Kruopys

                 Justas Namavičius