MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. sausio 15 d.
Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Violeta Erlickienė,
išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Editos Ročytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje
R. J., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) U, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2012 m. spalio 24 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį, viešaisiais darbais 7 mėn., įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, bausmę atlikęs, turintis teistumą,
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį,
n u s t a t ė :
R. J. smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui: 2016 m. sausio 1 d. apie 9.00 val. savo namų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), patalpose žodinio konflikto metu ranka sudavė sugyventinei R. P. nenustatytą skaičių smūgių į veidą bei sugriebęs už kairės rankos mažojo piršto bandė jį išsukti.
Baudžiamoji atsakomybė už šią R. J. padarytą veiką yra numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis R. J. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltu pripažino įvykdęs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2016 m. sausio 1 d. po Naujųjų metų atsikėlęs iš ryto kartu su sugyventine gėrė alų. Dėl alkoholio vartojimo ir kilo konfliktas. Sugyventinė nenorėjo, kad jis daugiau gertų. Jiems susistumdžius, sugyventinė jį pradėjo varyti iš namų, tačiau jis nėjo. Besistumdant jis nukrito ant namo pamatų prie durų ir susidaužė nugarą. Besistumdant jie buvo susikibę, todėl traukdamasis galėjo sugyventinę nustumti. Po susistumdymo jis išėjo iš namų ir išvažiavo su taksi pas sūnų. Grįžo namo tik 2016 m. sausio 3 d. Su sugyventine susitaikė, ji ant jo nepyksta. Nuoširdžiai gailisi dėl konflikto, susistumdymo ir dėl to, kad galėjo užgauti sugyventinę (38 b. l.).
R. J. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:
2016 m. sausio 1 d. informaciniu pranešimu ROIK 0116000001404, nurodančiu, jog 2016 m. sausio 1 d. 9.56 val. pranešėja, vardu R., pranešė apie namuose esantį neblaivų, agresyvų sutuoktinį, kuris daužo daiktus ir muša pačią pranešėją (5–6 b. l.);
2016 m. sausio 1 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimojoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, jog, pagal informacinį pranešimą ROIK 0116000001404, adresu: (duomenys neskelbtini), namuose yra neblaivus ir agresyvus sugyventinis, kuris daužo daiktus ir muša pranešėją (7–10 b. l.);
2016 m. sausio 1 d. foto lentelės nuotraukomis, kuriose užfiksuotas namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kuriame buvo smurtauta vaizdas – išmėtyti daiktai, sulaužyta kėdė (16–17 b. l.);
asmens blaivumo testu Nr. 6720, užfiksavusiu, jog nusikalstamos veikos padarymo metu R. P. buvo apsvaigusi nuo alkoholio, 2016 m. sausio 1 d. 10.45 val. jai nustatytas 0,74 promilių girtumas (27 b. l.);
nukentėjusiosios R. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2016 m. sausio 1 d. apie 9.00 val. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis R. J. buvo neblaivus. Tarp jų virtuvėje kilo žodinis konfliktas dėl alkoholio, kurio metu jis sudavė jai kelis smūgius ranka į veidą, mėgino išsukti kairės rankos mažąjį pirštą. Tokiais veiksmais sugyventinis sukėlė jai fizinį skausmą. Kai vyko konfliktas, jis namuose sulaužė kėdę, sudaužė vazą. Su sugyventiniu gyvena kartu apie 14 metų, kartu veda bendrą ūkį. Jis ir anksčiau yra smurtavęs prieš ją, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kai ji iškvietė policiją, sugyventinis pabėgo (19–21 b. l.).
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas sukėlė fizinį skausmą artimajam giminaičiui arba šeimos nariui.
Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad R. J., suduodamas ranka smūgius sugyventinei į veidą bei mėgindamas išsukti kairės rankos mažąjį pirštą, sukėlė fizinį skausmą šeimos narei – sugyventinei R. P.. Bylos aplinkybės yra aiškios, R. J. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausų metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios parodymais, tarnybiniais pranešimais dėl smurto artimoje aplinkoje fakto.
Kaltinamojo R. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2016 m. sausio 6 d. buvo surašytas protokolas, kuriame nurodyta, kad įtariamasis R. J. suprato apie galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokurorės E. Ročytės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.
Skiriant bausmę R. J. vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybės.
R. J. padarė baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas (29–30 b. l.), baustas administracine tvarka (31 b. l.), dirbantis (32 b. l.). Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, į tai, kad nukentėjusioji pretenzijų jam neturi, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką paskiriant minėto straipsnio sankcijoje numatytą švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jo terminą nustatant trumpesnį nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas laisvės apribojimo bausmės termino vidurkis.
Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. J. prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Atsižvelgiant į tai, jog R. J. smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę, siekiant keisti jo smurtinį elgesį, kartu su bausme skirtina BK 722 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis).
Kaltinamajam R. J. išaiškintina laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 3, 7, 9–10 dalyse.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
R. J. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 60 valandų per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – laisvės apribojimą keturiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 60 valandų per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi bei 722 straipsniu, R. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Išaiškinti kaltinamajam R. J., kad jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamajam R. J..
Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Violeta Erlickienė