Civilinė byla Nr. 2S-100-345/2017

             Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36682-2016-3

              Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 5 d.

Vilnius

              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų I. K. ir T. F. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutarties, civilinėje byloje pagal pareiškėjų I. K. ir T. F. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. N. ir A. K.,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepimu į pareiškėjų T. F. K. ir I. K. skundą prašo įpareigoti T. F. K. įmokėti 1500 Eur užstatą galimoms suinteresuoto asmens A. K. bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
2. Prašymą grindė tuo, kad T.F. K. turi pareigą apmokėti užstatą, nes jis yra užsienio rezidentas, tarp pareiškėjo ir suinteresuoto asmens susiklostę santykiai netenkina CPK 794 str. 2 d. nustatytų sąlygų. Nors pareiškėjas Lietuvoje turi turto, tačiau turtas yra areštuotas, todėl jo nepakaks suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidoms atlyginimui.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 15 d. nutartimi suinteresuoto asmens A. K. prašymą tenkino iš dalies ir įpareigojo pareiškėją T. F. K. įmokėti 1000,20 Eur užstatą galimų suinteresuoto asmens A. K. bylinėjimosi išlaidų užtikrinimui.
5. Teismas nenustatęs CPK 794 straipsnio 2 dalies sąlygų, atsižvelgęs, kad T. F. K. neturi leidimo gyventi Lietuvoje, yra kitos valstybės pilietis, padarė išvadą, jog yra pagrindas pareiškėjas įpareigoti sumokėti užstatą galimų suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidų užtikrinimui.
6. Taip pat teismas įvertinęs, jog nurodyto užstato dydžio suinteresuotas asmuo nepagrindė, taip pat ir tai, jog  skundo netenkinimo atveju, pareiškėjams pareiga atlyginto suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidas tektų lygiomis dalimis, konstatavo, jog užstato dydis turi mažintinas iki 1000 Eur.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atskiruoju skundu pareiškėjai I. K. ir T. F. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartį ir prašymą dėl įpareigojimo sumokėti užstatą atmesti.
8. Nurodo, kad apie tokio prašymo gavimą teisme jie nebuvo informuoti ir teismas nenustatė termino atsiliepimams į tokį prašymą pateikti. Be to pareiškėjas turi turto Lietuvos Respublikoje, kuris yra areštuotas suinteresuoto asmens naudai pagal išduotą vykdomąjį dokumentą. Suinteresuotas asmuo prašyme nenurodė nei vieno objektyvaus argumento bei nepateikė teismui jokio įrodymo apie jos galimai patirtinas bylinėjimosi išlaidas, todėl, mano, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta.
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą A. K. prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
10. Nurodo, kad jeigu T. F. K. turėtų asmeninio turto iš kurio galėtų būti atlyginamos bylinėjimosi išlaidos, tuomet abu sutuoktiniai I. K. ir T. F. K. būtų nurodę tokį turtą atskirajame skunde, be to antstolis neranda Lietuvos Respublikoje pareiškėjui priklausančio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą.
11. Prašanti taikyti užstatą šalis neprivalo įrodyti konkretaus savo galimų bylinėjimosi išlaidų dydžio, nes neįmanoma tiksliai nustatyti, kiek procesinių veiksmų bus atlikta, kokių veiksmų imsis proceso dalyviai ir kiek užtruks pats procesas. Suinteresuoto asmens interesus byloje atstovauja profesionalūs kvalifikuoti teisininkai, taigi nėra abejonių, kad byloje bus patirtos bylinėjimosi išlaidos, o užstatas yra įmokamas į teismo depozitinę sąskaitą ir suinteresuotas asmuo šioje byloje neįgytų teisės juo naudotis, kol neįsiteisėtų teismo sprendimas. Suinteresuotas asmuo neįgytų teisės į didesnes advokato suteiktų teisinių paslaugų išlaidas, negu būtų priteista teismo sprendimu išnagrinėjus bylą iš esmės.

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Ši byla nagrinėjama pareiškėjų I. K. ir T. F. K. atskirojo skundo ribose, t.y. apeliantams skundžiant teismo nutartį, kuria teismas iš dalies tenkino suinteresuoto asmens A. K. prašymą dėl įpareigojimo pareiškėjus sumokėti užstatą būsimoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas nesudaro pagrindo panaikinti 2016 m. lapkričio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarčiai.
13. CPK 794 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškovas kitos valstybės fizinis ar juridinis asmuo atsakovo prašymu privalo šio kodekso nustatyta tvarka sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Šio straipsnio 2 dalyje yra nurodyti atvejai, kai nurodyta pareiga netaikoma. CPK 795 straipsnis nustato, kad užstato dydį nustato bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į galimas atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Jeigu bylos nagrinėjimo metu paaiškėja, kad nustatytas užstatas yra per mažas, teismas turi teisę atsakovo prašymu jo sumą padidinti.
14. Apeliantai ginčija teismo nutartį, kuria jie suinteresuoto asmens prašymu buvo įpareigoti sumokėti 1000,20 Eur užstatą bylinėjimosi išlaidų atlyginimui į teismo specialiąją sąskaitą, remdamiesi netinkamu ir nepagrįstu užstato dydžio nustatymu bei CPK 794 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytąja aplinkybe, paneigiančia užstato taikymą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas suinteresuoto asmens prašymą dėl užstato bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimui, tinkamai ir teisingai aiškino bei pritaikė teisės normas. Pažymėtina, kad nėra įmanoma tiksliai apskaičiuoti būsimų atsakovų bylinėjimosi išlaidų dydžio, kadangi nėra žinoma kiek byloje bus posėdžių, kiek ir kokių procesinių dokumentų šalys turės parengti. Tačiau pagal byloje esančius duomenis, kad byla turi tarptautinį elementą ir šalis atstovauja profesionalūs teisininkai – advokatai, galima daryti prielaidą, kad suinteresuoto asmens prašoma priteisti 1000,20 Eur užstato suma galimų bylinėjimosi išlaidų užtikrinimui yra protinga ir adekvati.  Bet to, išnagrinėjus ginčą iš esmės, nepaskirstyta užstato bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti suma bus gražinta pareiškėjui (CPK 797 straipsnio 3 dalis), dėl ko pareiškėjo interesai nenukentėtų.
15. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas T. F. K. nėra Lietuvos Respublikos pilietis, jo anksčiau turėtas leidimas yra pasibaigęs ir jis neturi turto Lietuvoje į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 794 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintos išimtys, kuomet ieškovui gali būti netaikoma pareiga sumokėti užstatą atsakovo galimų nuostolių užtikrinimui. Vienas iš tokių atvejų – jeigu ieškovas Lietuvos Respublikoje turi turto, kurio pakanka bylinėjimosi išlaidoms padengti. Vertinant atskirojo skundo argumentų dėl CPK 794 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo pagrįstumą, pirmiausia būtina įsitikinti, ar pareiškėjai iš tiesų turi Lietuvoje turto, kurio pakaktų suinteresuotų asmenų bylinėjimosi kaštams kompensuoti, jeigu ginčas būtų išspręstas jų naudai. Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad tokiu atveju svarbu įvertinti galimybės atlyginti antrosios šalies bylinėjimosi išlaidas realumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-12-03 nutartis c. b. Nr. e2-1569-943/2015). Nagrinėjant klausimą dėl pareiškėjo turimo turto Lietuvos Respublikoje atsižvelgtina į antstolio A. N. 2016 m. rugsėjo 16 d. sudarytą pareiškėjų turto aprašą vykdomojoje byloje Nr. 0157/15/02042, tačiau pažymėtina, kad apraše nurodytas turtas ir jo vertė galimai nebus pakankama padengti byloje patirtinoms bylinėjimosi išlaidoms. Iš turto aprašo Nr. B-92305 matyti, kad aprašytas turtas yra daugiausia susijęs su pareiškėjo asmeniniais dokumentais ir laikmenomis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad nagrinėjamu atveju nėra CPK 794 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos aplinkybės, eliminuojančios apelianto T. F. K. pareigą užtikrinti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes apeliantas neįrodė šiuo metu turintis Lietuvos Respublikoje realaus turto, kurio pakaktų galimoms suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidoms padengti,
16. Kaip buvo nurodyta pirmiau, užstato dydį, vadovaudamasis CPK nuostatomis, nustato bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į galimas atsakovo bylinėjimosi išlaidas (išskyrus tas, kurios atsirastų dėl priešieškinio pareiškimo) (CPK 795 str.). Kartu užstato dydis turi būti toks, kad neužkirstų šaliai galimybės pasinaudoti teise į teisminę gynybą. Todėl, atsakovams prašant nustatyti užstatą, jiems tenka ir procesinė pareiga įrodyti jų galimų bylinėjimosi išlaidų dydį, o ieškovas, ginčydamas užstato dydį, turi įrodyti aplinkybes, paneigiančias galimų atsakovų bylinėjimosi išlaidų realumą ir pagrįstumą (CPK 12 str., 178 str.; Lietuvos apeliacinio teismo 2015-05-07 nutartis c. b. Nr. e2-579-241/2015). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 795 str. nuostatos pirmosios instancijos teismas nepažeidė.
17. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta, teisėta ir naikinti ją ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo. 

                            Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                          Henrichas Jaglinskis