Civilinė byla Nr. e2-16-451/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02910-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.18.4.; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.2.4.11

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 26 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Giedrė Jakštienė,

sekretoriaujant Justinai Norvaišaitei,

dalyvaujant ieškovo UAB „Slėnio projektai“ atstovui advokatui Remigijui Bukėnui,

atsakovo UAB „Projektuotojai“ atstovams direktoriui M. M. ir advokatei Evelinai Nevulienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Slėnio projektai“ ieškinį atsakovui UAB „Projektuotojai“ dėl skolos ir baudos priteisimo, trečiasis asmuo Lloyd’s Insurance Company S.A Lietuvos filialas.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Šalių reikalavimai ir argumentai, atsikirtimai

1.       Ieškovas UAB „Slėnio projektai“ (toliau – ieškovas) ieškiniu kreipėsi į teismą, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo UAB „Projektuotojai“ (toliau – atsakovas) 15 000,00 Eur gautus už netinkamai pagal Projektavimo darbų sutartį atliktus darbus, 4 235,00 Eur baudą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (CBP-3672).

2.       Ieškovas ieškinyje, dublike ir baigiamojoje kalboje nurodė, kad 2019 m. spalio 23 d. ieškovas UAB „Slėnio projektai“ ir atsakovas UAB „Projektuotojai“ sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Projektavimo darbų sutartis). Atsakovas UAB „Projektuotojai“ Projektavimo darbų sutartimi įsipareigojo parengti techninį darbo projektą 6 daugiabučių namų statybai žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) ir turinčiame unikalų Nr. (duomenys neskelbtini)  (toliau – Žemės sklypas), ir atlikti kitus šalių sutartus darbus. Atsakovas savo esminių įsipareigojimų pagal Projektavimo darbų sutartį ir Lietuvos Respublikos teisės aktus – laiku ir kokybiškai atlikti projektavimo darbus – neįvykdė. Atsakovas UAB „Projektuotojai“ šalių sutartais terminais darbų, numatytų Projektavimo darbų sutartyje, neatliko. Ieškovas teigia, kad atsakovas, nesiaiškinęs, kokius reikalavimus Kauno rajono savivaldybė yra nustačiusi daugiabučių namų projektavimui ir statybai Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, projektavimo darbus atliko nepagrįstai manydamas, jog vienam daugiabučio namo butui pakanka suprojektuoti vieną automobilio stovėjimo vietą. Toks atsakovo elgesys lėmė netinkamų sprendinių parinkimą ir numatymą rengiamoje projektinėje dokumentacijoje. Atsakovas 2020 m. gruodžio 23 d. elektroniniu laišku pripažino dėl reikalavimo vienam daugiabučio namo butui projektuoti ir įrengti dvi automobilio stovėjimo vietas būtini kiti sprendiniai nei pateikti atsakovo rengtoje projektinėje dokumentacijoje. Minėtu elektroniniu laišku atsakovas UAB „Projektuotojai“ atsakomybę už savo neatidumą ir nerūpestingumą, lėmusį projektavimo darbų vykdymą nepaisant teisinio reguliavimo atsisakė prisiimti ir pasiūlė ieškovui UAB „Slėnio projektai“ mokėti papildomai už projektavimo darbų atlikimą iš naujo. Ieškovas 2021 m. sausio 21 d. atsakovui pateikė raštą, kuriuo nuo 2021 m. sausio 26 d. nutraukė Projektavimo darbų sutartį. Ieškovas nutraukęs Projektavimo darbų sutartį, atsakovo pareikalavo grąžinti 15 000,00 Eur, gautus iš ieškovo pagal Projektavimo darbų sutartį, ir sumokėti 4 235,00 Eur baudą už Projektavimo darbų sutarties nutraukimą dėl atsakovo UAB „Projektuotojai“ kaltės.

3.       Ieškovas nurodė, kad pagal Projektavimo darbų sutarties 3.1 p. atsakovas UAB „Projektuotojai“ įsipareigojo projektą parengti tinkamai ir laiku. Projektavimo darbų sutarties 3.1 p. nustatyta, kad projektavimo darbų terminai nurodyti Projektavimo darbų sutarties 4.3 punkte. Projektiniai pasiūlymai remiantis Projektavimo darbų sutarties 4.3 p. turėjo būti parengti iki 2019 m. gruodžio 30 d., o projekto statinio architektūros dalis – iki 2020 m. vasario mėnesio pabaigos. Šiuos terminus atsakovas praleido. Kaip bylos nagrinėjimo metu teigė pats atsakovas UAB „Projektuotojai“, projektiniai pasiūlymai su ieškovu UAB „Slėnio projektai“ buvo suderinti 2020 m. sausio pabaigoje, nors dėl pritarimo projektiniams pasiūlymams buvo kreiptasi tik 2020 m. kovo pradžioje. Projekto statinio architektūros dalį atsakovas UAB „Projektuotojai“, žinodamas, kad pagal tokį projektą statyba negalės būti vykdoma, pateikė baigiantis 2020 m. birželio mėnesiui. Pasak atsakovo UAB „Projektuotojai“, jo įsipareigojimų vykdymui trukdė Covid-19 ir dėl jo paskelbtas karantinas, tačiau ieškovė atkreipė dėmesį, kad karantinas dėl Covid-19 buvo paskelbtas tik 2020 m. kovo mėnesio antroje pusėje. 2022 m. balandžio 7 d. teismo posėdyje atsakovo UAB „Projektuotojai“ vadovas pripažino, kad nei sudarant Projektavimo darbų sutartį, nei jos vykdymo metu (rengiant projektinius pasiūlymus, projekto sudėtines dalis ir kt.) nesiaiškino, kaip automobilių stovėjimo vietų skaičių projektuojant ir statant naujus daugiabučius namus reguliuoja Kauno rajono savivaldybės teisės aktai. Atsakovo UAB „Projektuotojai“ vadovas nurodė, jog apie tai, kad Kauno rajono savivaldybės teritorijoje projektuojamo daugiabučio namo 1 butui turi būti numatytos 2 automobilių stovėjimo vietos sužinojęs 2020 m. gegužės 19 dieną. Šią dieną Kauno rajono savivaldybė dėl neatitikimo parkavimo vietų skaičiaus reikalavimui ir eilės kitų trūkumų atsisakė pritarti atsakovo UAB „Projektuotojai“ parengtiems projektiniams pasiūlymams. Taigi, projektinės dokumentacijos rengimą, nuo Projektavimo darbų sutarties pasirašymo vykdytą daugiau kaip 6 mėnesius, atsakovas UAB „Projektuotojai“ grindė neteisinga prielaida, jog vienam daugiabučio namo butui pakaks suprojektuoti vieną automobilio stovėjimo vietą. Tokia prielaida lėmė netinkamų sprendinių numatymą parengtoje projektinėje dokumentacijoje ir parengtos projektinės dokumentacijos netinkamumą realizuoti atliekant statybos darbus. Ieškovas UAB „Slėnio projektai“ sutiko, kad dėl atsakovo UAB „Projektuotojai“ aplaidumo atsiradę projektavimo darbų trūkumai būtų šalinami projektuojant daugiabučius namus ant kolonų. Tačiau atsakovas UAB „Projektuotojai“ 2020 m. gruodžio 23 d. elektroniniu laišku projektavimo darbų trūkumus šalinti (parengti techninį darbo projektą daugiabučiams namams ant kolonų) savo sąskaita atsisakė. Remiantis projekto statinio architektūros dalimi statybos leidžiantis dokumentas negali būti išduotas ir projekte nurodyti daugiabučiai namai negali būti pastatyti, t. y. projekto statinio architektūros dalis yra bevertė. Projektavimo darbų sutarties 7.4 p. numato, jog ieškovui UAB „Slėnio projektai“ Projektavimo darbų sutartį nutraukus Projektavimo darbų sutarties 7.3.3 p. pagrindu, atsakovas UAB „Projektuotojai“ privalo ieškovui UAB „Slėnio projektai“ sumokėti 20 procentų sutarties kainos dydžio baudą. Ieškovas Projektavimo darbų sutartį nutraukė remiantis šios sutarties 7.3.3.1 p. ir 7.3.3.2 p. numatytais pagrindais. Pagal Projektavimo darbų sutarties 4.1 p. sutarties kaina yra 21 175,00 Eur. Tai reiškia, kad atsakovo UAB „Projektuotojai“ už Projektavimo darbų sutarties nutraukimą dėl jo kaltės mokėtina bauda yra 4 235,00 Eur.

4.       Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti (DOK- 61463). Atsakovas atsiliepime, triplike ir baigiamojoje kalboje nurodė, kad atsakovas, turėdamas 20 metų projektavimo patirtį bei ankščiau suprojektavęs (išdribęs iki smulkmenų) panašų projektą, nurodė ieškovui, kad šiame sklype jis gali pastatyti 9 butų šešis daugiabučius (54 butus) ir be abejo atitinkamai pasididinti savo projekto pelningumą. 2019 m. liepos 30 d. susitikimo metu atsakovas pristatė ieškovui projektą – šeši vienetai trijų aukštų daugiabučių. Tai stipriai viršijo ieškovo lūkesčius, ieškovas buvo sužavėtas galimu pelningumu, todėl šalys pradėjo dirbti ta kryptimi. 2019 m. rugpjūčio 28 d. ieškovui buvo nusiųstas paslaugų sutarties projektas, 2019 m. rugsėjo 4 d. buvo suderintas galutinis sutarties projektas. Taigi, atsakovo teigimu, darbų kaina, darbų apimtis ir galutinis šalių susitarimas dėl projektavimo darbų paslaugų buvo pasiūlytas ir sutartas 2019 rugpjūčio/rugsėjo mėnesį dar galiojant teisiniam reglamentavimui, pagal kurį vienam daugiabučio butui yra privaloma viena parkavimo vieta. Kauno rajono savivaldybės taryba reikalavimą 2 parkavimo vietas vienam butui nustatė 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. TS-350. Suderinus projektavimo darbų apimtis ir sutarties sąlygas ieškovas dingo. Kaip paaiškėjo vėliau, neva tai tvarkydamas teisinius klausimus dėl įmonės direktoriaus pasikeitimo. 2019 m. spalio 10 d. ieškovas atsirado, nurodydamas, kad viskas gerai ir galima pradėti darbus. Susitikimų metu atsakovas buvo skubinamas jau vykdyti Sutartį, nors faktiškai sutartis buvo pasirašyta tik 2019 m. spalio 24 d., tačiau konkretus susitarimas dėl darbų apimties, užduoties ir projektavimo darbų kainos buvo faktiškai sudarytas dar iki 2019 rugsėjo 26 dienos. Atsakovas pasitikėdamas ieškovu, dar nesant pasirašytos sutarties, pradėjo po truputį organizuotis ir atlikinėti sutartyje numatytus darbus. Kaip paaiškėjo vėliau, eigoje Sutarties pasirašymo, Kauno rajono savivaldybė pakeitė teisinį reglamentavimą dėl privalomų automobilių vietų skaičiaus reikalavimo vienam butui, numatant 2 parkavimo vietas vienam butui. Atsakovas neneigia aplinkybės, jog naujasis teisinis reglamentavimas paaiškėjo jau eigoje projektavimo darbų, tačiau priešingai nei nurodo ieškovas, atsakovas geranorišku būdu, vadovaudamasis Sutarties nuostatomis ir teisės normomis bandė išspręsti susidariusią situaciją siekdama rasti ieškovui palankiausią išeitį, atitinkamai pakoreguojant parengtą projektą. 2020 m. birželio 30 d. atsakovas perdavė ieškovui galutinį darbų rezultatą parengtą projektą. Tuo laikotarpiu paaiškėjo aplinkybė, kad statybos leidimas pagal parengtą projektą nebus išduotas, nes vienam butui yra reikalavimas 2 parkavimo vietas pagal naują teisinį reglamentavimą. Priešingai nei teigia ieškovas, atsakovas iš karto reagavo ir sprendė susidariusią situaciją – kreipėsi į LR Aplinkos apsaugos ministeriją siekdamas išsiaiškinti ar priimtas teisės aktas neprieštarauja STR techninio reglamento STR 2.06.04:2014 reikalavimams. Kaip jau minėta su tokia situacija atsakovas per savo patirtį susidūrė pirmą kartą. Atsižvelgiantį į pasikeitusias aplinkybes, atsakovas esant ieškovo pritarimui vykdė darbus toliau ir siūlė įvairius variantus, kad projektas būtų atitinkamai pakoreguotas ir būtų išduotas statybos leidimas pagal jau galiojančius teisės aktus. Tačiau dėl ieškovo nepagrįsto pervertinto lūkesčio, kurio ieškovas nenori atsisakyti pasikeitus situacijai, atsakovas nebegali įgyvendinti projektavimo paslaugų sutarties ir suteikti kokybišką paslaugą ieškovui. Bylos nagrinėjimo metu pripažinus, jog galutinio termino sutarčiai įvykdyti nebuvo, ieškovas ėmė sakyti, jog buvo praleistas 11 pozicijoje nustatytas terminas – iki 2019- 12-30 pateikti Architektūrinė PP. Siekiant atsikirsti į šį tik bylos nagrinėjimo metu išsakytą teiginį 2022- 01-21 buvo pateikti papildomi rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, jog 11 pozicijos darbai ieškovui buvo pateikti dar 2019-11-25 – 2019-11-26 ir toliau derinami pagal ieškovo pageidavimus. Galutinis suderinimas iš ieškovo gautas 2020- 01-30, todėl šio termino atsakovas taip pat nepraleido. Vienintelis terminas, prie kurio galbūt būtų galima prisirišti ir spėti, kad šio termino praleidimu yra kaltinamas atsakovas yra Architektūrinės dalies parengimas. Jos data nurodyta 2020-02-30. Architektūrinė dalis buvo parengta ir perduota 2020-06-30. Šios aplinkybės ieškovas byloje neginčijo. Šis tarpinis darbų etapas buvo parengtas vėliau dėl keleto priežasčių: pirma, dėl to, kad ieškovas vis keitė užduotį ir buvo rengiami nauji eskizai pagal ieškovo pageidavimus, antra: darbų vykdymo eigoje prasidėjo pirmasis karantinas dėl Covid-19, sustabdęs visų valstybinių įstaigų veiklą, nuo kurių tiesiogiai buvo priklausomi atliekami projektavimo darbai ir jų vykdymo terminai. Atsakovo teigimu ieškovas neįrodė, kad buvo pagrindas nutraukti sutartį 7.3.3.1 ir 7.3.3.2 punktų pagrindu, todėl iš atsakovo negali būti priteista bauda.

5.       Trečiasis asmuo Lloyd’s Insurance Company S.A Lietuvos filialas atsiliepimo byloje nepateikė. Pateikė prašymą Lloyd’s Insurance Company S.A Lietuvos filialą iš bylos, nes ginčas tarp šalių kilo ne dėl žalos atlyginimo ir deliktinės civilinės atsakomybės, bet dėl atsiskaitymo pagal sutartį. Nurodė, kad ieškovas nekelia jokių reikalavimų, dėl žalos atsiradusios suprojektavus statinį atlyginimo. Prašymas dėl pašalinimo iš bylos nebuvo tenkintas.

Teismas

konstatuoja:

           Ieškinys tenkintinas iš dalies.

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

6.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas „Slėnio projektai“ ir atsakovas „Projektuotojai“ 2019 m. spalio 23 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Projektavimo darbų sutartis) (ieškinio priedas Nr. 1, CBP-3672). Sutarties 1 punkte šalys susitarė, kad Užsakovas (ieškovas) užsako, o projektuotojas (Atsakovas) atlieka 4.3 punkte nurodytus darbus „6 daugiabučių namų“ adresu (duomenys neskelbtini). Projektuotojas įsipareigojo atlikti 4.3 punkte 10,11,12,13 pozicijas. 10 pozicija turėjo būti atlikta 30 d. nuo topo nuotraukos gavimo, 11 pozicija – 2019 m. gruodžio 30 d., 12 pozicija – atlikus komunikacijų sklypo iškėlimo darbus, 13 pozicija – 2020 m. vasario 30 d. Taigi sutartyje vėliausias įvykdymo terminas yra nurodomas 2020 m. vasario 30 d., kuomet turėjo būti parengtas architektūrinis techninis darbo projektas.

7.       Byloje kilo ginčas dėl to ar atsakovas tinkamai ir laiku įvykdė sutartį, t. y. ar atsakovas parengė ir perdavė tinkamą projektą ieškovui. Šiuo atveju esminę reikšmę ginče turi aplinkybė, kad rengiant projektą pasikeitė teisinis reglamentavimas, kuriuo buvo padidintas minimalus stovėjimo vietų skaičius vienam butui.

8.       Sutarčių aiškinimo instituto paskirtis – nustatyti sutarties turinį, iš sutarties kylančių šalių tarpusavio teisių ir pareigų apimtį tais atveja, iešis, kai kyla šalių ginčas dėl sudarytos sutarties galiojimo ir (ar) vykdymo. Sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiškinimo taisykles, reglamentuotas CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.

9.       Kasacinio teismo praktika dėl sutarčių aiškinimo yra išplėtota ir nuosekli. Kasacinio teismo praktikoje sutarčių aiškinimo klausimu yra nurodyta, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties rūšies, turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatyme įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020, 45 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Iš nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių matyti, kad pirmiausia yra įtvirtintas subjektyviojo sutarties aiškinimo metodas, įpareigojantis aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyviojo sutarties aiškinimo metodas). Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad kiekviena sutartis privalo būti aiškinama sąžiningai. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

10.       Taigi siekiant įvertinti ar tarp šalių sudaryta sutartis buvo įvykdyta tinkamai, teismas visų pirma sprendžia, dėl kokio darbų rezultato perdavimo šalys susitarė Projektavimo darbų sutartyje.

11.       Projektavimo darbų sutartyje nėra nurodytas konkretus „6 daugiabučių namų projektas“, t. y. kiek butų ir kiek stovėjimo vietų turi būti suprojektuota. Sutarties 2.3 punkte numatyta užsakovo (ieškovo) pareiga pateikti projektuotojui (atsakovui) projektavimo užduotį.

12.       Iš šalių paaiškinimų ir pateiktų procesinių dokumentų nustatyta, kad projektas buvo derinamas dar iki sutarties sudarymo. Iš kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktų priedų matyti, kad ieškovė elektroniniu laišku 2019-07-24 kreipėsi į atsakovę dėl projektavimo darbų. Ikisutartinių teisinių santykių metu ieškovės siekis buvo maksimaliai užstatyti sklypą, tačiau ieškovė konkretaus planuojamų butų skaičiaus nepasiūlė, domėjosi sklype leistinu aukštingumu ir kitais statybų reikalavimais. Projekto pasiūlymą pateikė atsakovė, t. y. atsakovė, įvertinusi tuo metu buvusį teisinį reglamentavimą, pasiūlė ieškovei galimą butų skaičių ir po vieną parkavimo vietą butui. Kaip matyti iš bylos šalių elektroninio susirašinėjimo projektas buvo suderintas 2019-09-04, tačiau sutartis sudaryta 2019-09-26.

13.       Ikisutartinių santykių metu jau suderinus Projektą pasikeitė teisinis reglamentavimas turintis esminę reikšmę projekto rengimui. Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (toliau – Reglamentas) 107 p. 30 lentelėje yra numatytas minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius, į kurį turi būti atsižvelgta atliekant projektavimo ir statybos darbus. Reglamento 108 p. aiškiai nustato, kad Reglamento 107 p. 30 lentelėje nurodytas minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius savivaldybės tarybos sprendimu gali būti padidintas ar sumažintas. Kauno rajono savivaldybės taryba 2019-09-26 sprendimu Nr. TS-350 nusprendė kad, statant ir (ar) rekonstruojant gyvenamosios paskirties trijų ir daugiau butų (daugiabučius) pastatus, keičiant pastato paskirtį į gyvenamosios paskirties trijų ir daugiau butų (daugiabučių) pastatų, nustatomas privalomas minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius – 2 vietos vienam butui. Kauno rajono savivaldybės tarybos 2019-09-26 sprendimas Nr. TS-350 įsigaliojo 2019-10-01.

14.       Taigi bylos šalims 2019-10-23 sudarius Projektavimo darbų sutartį, jau galiojo Kauno rajono savivaldybės tarybos 2019-09-26 sprendimas Nr. TS-350. Sutarties sudarymo metu atsakovas nežinojo apie pasikeitusį teisinį reglamentavimą, o būtent reikalavimą vienam butui suprojektuoti ne vieną, o dvi automobilio parkavimo vietas. Atsakovui pasikeitęs parkavimo vietų skaičiaus reikalavimas nebuvo žinomas viso projekto rengimo metu, ką patvirtina atsakovo replika į ieškovės baigiamąją kalbą. Atsakovas replikoje nurodė, kad 2020-02-05 suderino su savivaldybe projektinę užduoti. Kauno rajono savivaldybės vyriausioji architektė J. K. pritarė, kad projektas su viena parkavimo vieta yra tinkamas, kas dar kartą patvirtina, jog ne tik atsakovui, bet ir pačios Kauno rajono savivaldybės vyriausiajai architektei nebuvo žinomas Kauno rajono savivaldybės priimtas sprendimas dėl dviejų parkavimo vietų (replikos 1.12 punktas). Atsakovas 2020-06-30 perdavė ieškovui galutinį projektą. Pagal atsakovo parengtą projektą nebuvo išduotas leidimas statyboms, nes projektas neatitiko jam keliamų reikalavimų, o būtent neatitiko parkavimo vietų automobiliams skaičius.

15.       Teismo vertinimu, atsakovo perduotas galutinis rezultatas negali būti laikomas tinkamu sutarties įvykdymu. Pažymėtina, kad ieškovas kreipėsi į atsakovą kaip į profesionalų projektuotoją su tikslu gauti techninį projektą, kurio pagrindu būtų išduotas statybų leidimas ir ieškovas galėtų vykdyti statybos darbus. Ginčo atveju, atsakovas parengė techninį projektą, kuris iš esmės negali būti naudojamas, nes neatitinka tokiam projektui keliamų reikalavimų. Atsakovas 2022-06-30 perduodamas galutinį projektą, laikė kad tinkami įvykdė sutartį ir nekvestionavo parkavimo vietų skaičiaus. Tik manydamas, kad įvykdė sutartį (netinkamai įvykdė), atsakovas sužinojo, kad projektą rengė neįvertinęs pasikeitusio teisinio reglamentavimo.

16.       Atsakovas teigė, kad sutartį įvykdė, nes visa projektinė dokumentacija yra parengta pagal ieškovo užduotį, teismas su tokiu argumentu nesutinka.

17.       CK 6.700 straipsnyje įtvirtinta projektavimo ir tyrinėjimo rangos sutarties samprata patvirtina šios rūšies rangos skirtumą nuo kitų rangos rūšių. Tokios rangos sutarties pagrindu atsiradę teisiniai santykiai išskiriami dėl sutarties dalyko – užsakomų darbų ir jų rezultato pobūdžio: projektavimo rangos sutarties atveju statinys projektuojamas individualios užduoties pagrindu, tokio projekto sukūrimui vykdomos leistinų sprendinių paieškos darant brėžinius, o darbo rezultatas matyti dokumentuose – techniniame projekte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-400-916/2019, 44 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi, projektavimo rangos sutarties dalykas – kūrybinės veiklos rezultatas, įforminamas projektiniais sąmatiniais dokumentais, reikalingais tam tikram objektui statyti arba įrengti.

18.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad užsakymas atlikti projektavimo darbus susijęs su viešosios teisės normų reikalavimais, kurių imperatyvusis pobūdis riboja projektavimo rangos sutarties šalių laisvę (CK 6.156, 6.157 straipsniai). Civilinėje teisėje projektavimas reiškia techninį statybos dokumentavimą, nes statybos rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą. Statinio projektavimo užduotis ir privalomieji projekto rengimo dokumentai yra projektavimo darbų atlikimo pagrindas. Projektavimo rangos sutarties šalys sutartimi nustato terminus ir tvarką, kada užsakovas privalo pateikti rangovui darbų užduotį bei projektavimui atlikti būtinus duomenis; tačiau užduotį ir kitus pradinius duomenis užsakovo pavedimu gali parengti ir rangovas – tokiu atveju užduotis tampa privaloma abiem šalims nuo to momento, kai ją patvirtina užsakovas (CK 6.701 straipsnio 1 dalis). Projektuotojas (rangovas) patikrina užduotį ir pradinius duomenis, nes tinkamai neįvykdžius šios prievolės neįmanoma atlikti projektavimo darbų, neaiški darbų apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2010). Rangovas, kaip atitinkamos srities profesionalas, turi žinoti šiai sričiai taikytinų imperatyviųjų teisės normų reikalavimus ir gebėti įvertinti, ar užsakovo pateikti projektavimui atlikti būtini duomenys yra tinkami ir pakankami tam, kad galėtų būti pasiektas projektavimo rangos sutartimi siekiamas tikslas. Projektavimo ir tyrinėjimo rangos sutarčiai taikytinas CK 6.659 straipsnis ir jame įtvirtinta bendroji rangovo pareiga nedelsiant įspėti užsakovą apie iš jo gautos medžiagos, kito turto ar dokumentų trūkumus, dėl kurių kyla grėsmė atliekamo darbo tinkamumui.

19.       Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, konstatuotina, kad atsakovas (rangovas) kaip atitinkamos srities profesionalas, turėjo pareigą žinoti šiai sričiai taikytinų imperatyviųjų teisės normų reikalavimus ir gebėti įvertinti, kad galėtų būti pasiektas projektavimo rangos sutartimi siekiamas tikslas, tačiau šios pareigos neįvykdė ir parengė projektą, kuris negali būti įgyvendintas. Šiuo atveju atsakovo pareiga rengti teisinį reglamentavimą atitinkantį projektą egzistavo visą projekto rengimo laikotarpį, tiek projektą derinant ikisutartinių teisinių santykių metu, tiek ir sudarius sutartį ir ją vykdant. Atsižvelgiant į tai, atsakovo argumentai, kad apie pasikeitusį teisinį reglamentavimą nežinojo ir Kauno rajono savivaldybės vyriausioji architektė, nepaneigia atsakovo kaip profesionalo pareigos domėtis jo srities teisiniu reglamentavimu bei jo pokyčiais. Atsakovas į bylą pateikė atliktų darbų išklotinę, tačiau darbų atlikimo fiksavimo laikas nepaneigia aplinkybės, kad darbai buvo atliekami neįvertinus pasikeitusio teisinio reglamentavimo. Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad tinkamam sutarties įvykdymui turėjo įtakos ieškovės direktoriaus keitimas bei Covid-19 pandemija. Šios aplinkybės niekaip nėra susijusios su faktu, jog rengdamas projektą atsakovas nežinojo pasikeitusio teisinio reglamentavimo. Atsakovas neginčija ir pripažįsta, kad pakitęs teisinis reglamentavimas, dėl kurio parengtas ir ieškovui perduotas projektas negali būti realizuojamas, nebuvo žinomas atsakovui.

20.       Ieškovui įrodžius, kad atsakovas sutartį įvykdė netinkamai, nėra pagrindo laikyti kad prievolė baigėsi tinkamu įvykdymu (CK 6.123 straipsnis). Atsakovui neįvykdžius prievolės tinkamai ir laiku (2020-02-30 turėjo būti įvykdyta 13 pozicija pagal Projektavimo darbų sutartį), ieškovė įgijo teisę nutraukti projektavimo darbų sutartį ir ją nutraukė 2021-01-26. Teismo vertinimu ieškovė Projektavimo darbų sutartį nutraukė pagrįstai remdamasi sutarties 7.3.3.1. punktu, o būtent atsakovė vėlavo daugiau nei 30 dienų įvykdyti sutartį, pateikė netinkamą projektą, ko pasekoje nebuvo pasirašytas darbų perdavimo-priėmimo aktas. Ieškovė nutraukusi sutartį įgijo teisę reikalauti grąžinti atsakovei sumokėtas sumas (Projektavimo darbų sutarties 6.5., 7.3.3., 7.4., 7.3.3.3., 7.4.). Atsižvelgiant į tai, tenkintinas ieškovo reikalavimas dėl 15 000 Eur priteisimo iš atsakovo.

21.       Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad ieškovė neturėjo teisės nutraukti sutarties, nes sutartis nebuvo užbaigta vykdyti išimtinai dėl ieškovo užsispyrimo ir nenoro užbaigti projektavimo darbus. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad paaiškėjus, jog projektas parengtas pagal neaktualius teisės aktus, bylos šalys bandė kartu spręsti problemą, tačiau šalims nesuradus sprendimo dėl naujo projekto parengimo ieškovas pasirinko nutraukti sutartį. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas nesutiko pašalinti projekto trūkumų savo lėšomis, teigdamas, kad pabrango kitų paslaugų teikėjų kainos. Teismo vertinimu, atsakovui parengus netinkamą projektą ir nesutikus projekto trūkumų pašalinti savo lėšomis, ieškovas pagristai nutraukė sutartį Projektavimo darbų sutarties 7.3.3.1. punkto pagrindu.

Dėl grąžintinos sumos mažinimo pagal atliktus darbus ir baudos paskyrimo.

22.       Ieškovui vienašališkai nutraukus Projektavimo darbų sutartį 7.3.3. punkto 7.3.3.1. papunkčio pagrindu ieškovė įgijo teisę reikalauti 7.4. numatytos baudos. Projektavimo darbų sutarties 7.4. punktas nurodo, kad jei sutartis nutraukiama 7.3.3. punkto pagrindu projektuotojas (atsakovas) privalo sumokėti užsakovui (ieškovui) 20 procentų nuo šios sutarties kainos dydžio baudą ne vėliau kaip per 10 (dešimt) dienų nuo sutarties nutraukimo.

23.       Sutarties sąlygai, nustatančiai netesybas, kaip ir visai sutarčiai, taikomas sutarties laisvės principas, reiškiantis, kad šalys laisvai savo nuožiūra gali numatyti netesybas už bet kokį sutarties pažeidimą ir susitarti dėl abiem šalims priimtino jų dydžio, jei tai neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.156 str. ir 6.157 str.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymų galią (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.189 str. 1 d.). Tai, be kita ko, reiškia ir tai, kad sutartį pažeidusi šalis sutartyje nustatytais atvejais privalo mokėti sutarto dydžio netesybas, o kitai šaliai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-969/2018).

24.       Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

25.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas, nors ir įvykdęs sutartį netinkamai, t. y. parengė teisės aktų reikalavimų neatitinkantį projektą, vis dėlto ieškovei perdavė tam tikrą dokumentaciją (topo nuotrauka ir geologija), kuri yra ieškovo žinioje ir gali būti naudojama rengiant naują projektą. Nors ieškovas nesutiko, kad atsakovo perduoti pavieniai darbai gali būti naudojami, tačiau šių teiginių neįrodė ir nepagrindė. Byloje taip pat nėra duomenų patvirtinančių, kad topo nuotrauka ir geologinis tyrimas atlikti netinkamai ar kad negali būti naudojami rengiant kitą projektą. Tačiau, teismo vertinimu nėra pagrindo atliktų darbų suma mažinti ieškovui grąžintino avanso dydį, nes sutartimi atsakovas įsipareigojo perduoti projektą kaip darbų visumą, o ne jo etapų sudedamąsias dalis. Vis dėlto, atsakovui įvykdžius tam tikrus darbus tinkamai ir tų darbų rezultatus perdavus ieškovei būtų pažeistas šalių lygybės principas priteisiant ieškovei sutartyje numatytą baudą. Teigti, kad ieškovė negavo visiškai jokios naudos iš ginčo sutarties nėra pagrindo. Teismo vertinimu, pakankamas ieškovės teisių apgynimas yra viso avanso grąžinimas, iš grąžintinos sumos neatimant atliktų darbų kainos, kai atlikti darbai (topo nuotrauka ir geologiniai tyrimai) lieka ieškovo žinioje. Teismas taip pat įvertina ir atsakovo elgesį, o būtent, kad atsakovas dėjo pastangas ištaisyti darbų trūkumus, siūlė kitus projekto variantus, t. y. bandė ieškoti abiems šalims tinkančio problemos sprendimo. Ieškovas teigė, kad naujas gyvenamųjų namų projekto parengimas išaugus kainoms kainuotų apie 64 000,00 Eur, tačiau nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad yra sudaręs naują projektavimo sutartį. Duomenų apie kitus faktiškai patirtus nuostolius ieškovas taip pat nepateikė. Teismas įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes sprendžia, kad šiuo atveju baudos (netesybų) priteisimas būtų neprotingos, todėl šis ieškinio reikalavimas atmestinas.

        Dėl procesinių palūkanų.

26.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, ieškovo reikalavimas tenkinamas ir ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. vasario 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

27.       Ieškinį tenkinus iš dalies (78 procentais) ieškovui iš atsakovo priteistina 78 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui iš ieškovo priteistina 22 proc. jo turėtų bylinėjimosi išlaidų. (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

28.       Ieškovas prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal byloje pateiktus dokumentus. Nustatyta, kad paduodamas ieškinį ieškovas sumokėjo 433,00 Eur žyminį mokestį. Ieškovas į bylą pateikė prašymą atlyginti 2 123,55 Eur bylinėjimosi išlaidas už 2021 m. vasario – 2021 m. birželio mėnesiais suteiktas teisines paslaugas (DOK-57028) bei 381,15 Eur už 2021 m. spalio mėnesį (DOK-10055). Ieškovas taip pat pateikė prašymą atlyginti 408,38 Eur bylinėjimosi išlaidas už 2022 m. sausio – 2022 m. vasario mėnesiais suteiktas teisines paslaugas (DOK-45405). Viso ieškovas patyrė 3 346,08 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vadovaujantis Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintomis rekomendacijomis atsakovo prašoma priteisti teisinės pagalbos išlaidų suma neviršija maksimalaus dydžio, todėl jos mažinti nėra teisinio pagrindo. Visos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos dokumentais, protingo dydžio, todėl ieškinį tenkinus 78 procentais, ieškovui iš atsakovo priteitina 78 procentai jo turėtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 2 609,94 Eur (3 346,08 Eur x 78 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6, 9 punktai, 93 straipsnio 1 dalis).

29.       Atsakovas į bylą pateikė prašymą atlyginti 2 550,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos vedimu teisme (DOK-57028). Nurodė, kad šias išlaidas sudaro: atsiliepimo į ieškinį rengimas (800,00 Eur), tripliko rengimas (500,00 Eur), pasiruošimas ir atstovavimas dviejuose teismo posėdžiuose (750,00 Eur), baigiamosios kalbos rengimas (500,00 Eur). Vadovaujantis Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintomis rekomendacijomis atsakovo prašoma priteisti teisinės pagalbos išlaidų suma neviršija maksimalaus dydžio, todėl jos mažinti nėra teisinio pagrindo. Visos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos dokumentais, protingo dydžio, todėl 22 procentų šių išlaidų priteistina iš ieškovo atsakovui, t. y. 561,00 Eur (2 550,00 Eur x 22 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6, 9 punktai, 93 straipsnio 1 dalis).

30.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ir atsakovas vienas kito atžvilgiu turi priešpriešinius bylinėjimosi išlaidų priteisimo reikalavimus, teismas, vadovaudamasis ekonomiškumo principu šiems reikalavimas atiko įskaitymą. Atlikus ieškovo ir atsakovo priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, ieškovui iš atsakovo priteistina 2 048,94 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 609,94 Eur – 561,00 Eur).

31.       Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei iš atsakovų nepriteisiamos, kadangi jų dydis, padalijus išlaidas atsakovams lygiomis dalimis, mažesnis už minimalią 5,00 Eur valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Slėnio projektai“ (juridinio asmens kodas 302837992) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Projektuotojai“ (juridinio asmens kodas 300597915) 15 000,00 Eur (penkiolikos tūkstančių eurų) avansą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (15 000,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 048,94 Eur (dviejų tūkstančių keturiasdešimt aštuonių eurų 94 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                                                                                            Giedrė Jakštienė