Civilinė byla Nr. e2A-117-467/2024

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00043-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.18.3 

 (S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. kovo 21 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Neringos Švedienės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Telšių statyba“, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bioline Transport Service“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Ekspertika“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Telšių statyba“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bioline Transport Service“ dėl skolos už atliktus statybos rangos darbus priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bioline Transport Service“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Telšių statyba“ dėl nuostolių atlyginimo ir be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje – uždaroji akcinė bendrovė „Rusnė“, K S., uždaroji akcinė bendrovė „Ekspertika“.

                

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Telšių statyba“ (toliau – ir ieškovė, rangovė) ieškiniu ir pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų padidinimo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Bioline Transport Service“ (toliau – ir atsakovė, užsakovė) 189 969,18 Eur skolą už atliktus statybos rangos darbus, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 34 645,68 Eur bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Ieškinyje nurodė, kad šalys 2015 m. rugpjūčio 19 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 15/08/19 dėl sandėliavimo paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), statybinių darbų (toliau – ir Sutartis), kurie buvo išvardyti Sutarties priede Nr. 1. Bendra pagal Sutarties priedą Nr. 1 numatytų darbų kaina – 294 315,50 Eur plius pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM). Atsakovė dalies Sutartyje numatytų darbų atsisakė, o kitus darbus, kurių sutartinė kaina yra 222 915,50 Eur (plius PVM), ieškovė atliko tinkamai, tačiau už juos atsakovė neatsiskaitė.

3.       Atsakovė UAB „Bioline Transport Service“ prašė ieškinį atmesti, pateikė priešieškinį, kurį patikslinusi, prašė priteisti iš ieškovės 97 821,15 Eur žalos atlyginimą, 520 Eur nuostolių atlyginimą už turtą, kurį ieškovė įgijo be teisinio pagrindo, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

4.       Atsakovė nurodė, kad ieškovė įsipareigojo atlikti darbus, numatytus Sutarties priede Nr. 1, tačiau darbų neatliko ir iš darbų objekto 2017 metais savavališkai pasišalino. Iš Sutarties priede Nr. 1 išvardytų 30 pozicijų darbų ieškovė atliko darbus, numatytus 10 pozicijų. Pradėjus vykdyti Sutartį šalys pakeitė jos Priede Nr. 1 nustatytus darbų įkainius ir susitarė dėl mažesnių darbų kainų. Šią aplinkybę patvirtina ieškovės pateikti ir atsakovės priimti 2016 m. gegužės mėn., 2016 m. rugsėjo mėn., 2017 m. kovo mėn. ir liepos mėn. atliktų darbų aktai bei juose nurodyti darbų įkainiai.

5.       Priešieškinyje atsakovė nurodė, kad ieškovė cokolio įrengimo bei „sandwitch“ tipo plokščių montavimo darbus atliko su trūkumais. Šie trūkumai paaiškėjo jau po darbų priėmimo, t. y. garantiniu laikotarpiu. Be to, atsakovė yra permokėjusi už perdangos plokščių įrengimą 520 Eur.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

6.       Kauno apygardos teismas 2023 m. spalio 24 d. sprendimu (2023 m. lapkričio 15 d. nutartimi dėl klaidos ištaisymo ir 2023 m. lapkričio 15 d. papildomu sprendimu) ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei UAB „Telšių statyba“ iš atsakovės UAB „Bioline Transport Service“ 145 850,50 Eur skolą už atliktus darbus, 5 453,68 Eur komercines palūkanas, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (151 304,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 21 096,83 Eur bylinėjimosi išlaidas; atsakovei UAB „Bioline Transport Service“ iš ieškovės UAB „Telšių statyba“ priteisė 2 058,21 Eur nuostolių atlyginimą ir 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (2 058,21 Eur) nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos (2021 m. rugsėjo 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė; priteisė trečiajam asmeniui UAB „Ekspertika“ iš ieškovės UAB „Telšių statyba“ 6,65 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, valstybei iš atsakovės UAB „Bioline Transport Service“ priteisė 17,35 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

7.       Teismas nustatė, kad šalys 2015 m. rugpjūčio 19 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 15/08/19 dėl sandėliavimo paskirties pastato (duomenys neskelbtini), statybinių darbų, kurie buvo išvardyti Sutarties priede Nr. 1 (Sutarties 1.1 punktas) ir kurių kaina – 294 315,50 Eur (be PVM). Ieškovė (rangovė) įsipareigojo darbus pradėti 2015 m. rugsėjo 1 d. ir juos užbaigti 2015 m. gruodžio 30 d.; atsakovė (užsakovė) įsipareigojo apmokėti už atliktus darbus dalimis pagal darbų atlikimo grafiką ir atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus, o paskutinę statybos objekto kainos dalį, t. y. 10 000 Eur sumokėti rangovei atlikus visus Sutartyje numatytus darbus (Sutarties 2.2, 2.3, 3.1 punktai). Objekto statyba užbaigta 2019 metais ir 2019 m. rugsėjo 10 d. statybos užbaigimo aktas Nr. ACCA-20-190910-00280 įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

8.       Ieškovė pateikė į bylą atliktų darbų aktus už 2016 m. gegužės mėn. (darbų pavadinimas: 1) „gręžtinių pamatų įrengimas“, kiekis – 38 kub. m, vnt. įkainis – 120; vertė – 4 560 Eur; 2) „kolonų montavimas“, kiekis – 37 vnt., vnt. įkainis – 350 Eur, vertė – 12 950 Eur; 3) „g/b (gelžbetoninių) rygelių montavimas“, kiekis – 6 vnt., vnt. įkainis – 500 Eur, vertė – 3 000 Eur; 4) „g/b perdangos plokščių montavimas“, kiekis – 110 kv. m, vnt. įkainis – 32 Eur, vertė – 3 520 Eur, iš viso už 24 030 Eur be PVM; 2016 m. rugsėjo mėn. (darbų pavadinimas „cokolio apšiltintų plokščių montavimas“, kiekis – 1,00 vnt., vertė (iš viso) – 9 300 Eur be PVM); 2017 m. kovo mėn. (darbų pavadinimas „metalo konstrukcijų montavimas“, kiekis – 3,90 vnt. įkainis – 1 300; vertė (iš viso) – 5 070 Eur be PVM); 2017 m. liepos mėn. (darbų pavadinimas: 1) „metalo konstrukcijų montavimas“, kiekis – 14,610 t, vnt. įkainis – 1 300 Eur, vertė – 18 890 Eur; 2) „pakloto montavimas“, kiekis – 300 kv. m, vnt. įkainis – 13 Eur, vertė – 3 900 Eur; 3) „sandwitch“ tipo plokščių montavimas“, mato vnt. – kv. m, kiekis ir darbų vertė nenurodyta, iš viso – 22 880 Eur be PVM). Atsakovė minėtus darbus pasirašytinai priėmė ir su ieškove atsiskaitė pagal 2016 m. gegužės mėn. (24 030 Eur), 2016 m. rugsėjo mėn. (9 300 Eur), 2017 m. kovo mėn. (5 070 Eur) aktus, sumokėdama rangovei, iš viso 38 400 Eur; iš dalies atsiskaitė pagal 2017 m. liepos mėn. darbų aktą, sumokėdama pagal ieškovės 2020 m. gruodžio 22 d. reikalavimą 880 Eur (2021 m. sausio 18 d. mokėjimas), kuriuos ieškovė įskaitė į 6 333,68 Eur metinių palūkanų dydį už prievolės pažeidimą.

9.       Ieškovė išsiuntė atsakovei 2020 m. gruodžio 22 d. reikalavimą sumokėti 22 880 Eur skolą pagal 2017 m. liepos mėn. darbų priėmimo–perdavimo aktą ir atsiskaityti už atliktus darbus pagal 2020 m. gruodžio mėn. rangovės parengtą atliktų darbų aktą Nr. 5, kurių vertė 137 920,50 Eur be PVM. Teismas pastebėjo, kad pagal atliktų darbų vertės skaičiavimus atsakovė pagal minėtą aktą liko skolinga ne 137 920,50 Eur, bet 113 500,50 Eur.

10.       Pradiniame ieškinyje ieškovė teigė, kad už atliktus darbus atsakovė liko skolinga 160 800,50 Eur ir 5 453,68 Eur 8 proc. metines palūkanas, apskaičiuotas nuo 2017 m. rugpjūčio 18 d. iki ieškinio pateikimo dienos (2021 m. vasario 1 d.), iš viso 166 254,18 Eur. Anot ieškovės, atsakovė dalies Sutartyje numatytų darbų atsisakė, o kitus darbus atliko tinkamai. Atsakovė teigė priešingai, t. y., kad iš statybos objekto ieškovė (rangovė) pasišalino savavališkai, neatlikusi visų Sutartyje (jos priede Nr. 1) numatytų darbų.

11.       Byloje nėra ginčo, kad pagal Sutartį (jos priedą Nr. 1) iš 30 pozicijų darbų ieškovė atliko darbus, numatytus 10 pozicijų, nurodytų Sutarties priedo 2, 3, 4, 6, 7, 9, 20, 26, 29, 30 punktuose, kurių vertė pagal Sutartį yra 213 615,50 Eur. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės skolą už darbus, kurių vertė 160 800,50 Eur, nors faktinis skolos dydis pagal pateiktus duomenis yra 136 380,50 Eur.

12.       Atsižvelgdama į pastebėtą klaidą, ieškovė bylos nagrinėjimo metu pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų padidinimo (DOK-12878) ir patikslintą 2020 m. gruodžio mėn. atliktų darbų aktą Nr. 5, nurodydama, kad pradiniame akto variante ieškovė neįtraukė 1180 kv. m pakloto montavimo darbų už 19 470 Eur (vieno kv. m kaina – 16,50 Eur). Todėl pagal minėtą aktą užsakovės skola rangovei yra ne 137 970,50 Eur, bet 132 970,50 Eur, skirtumas – 4 950 Eur. Kadangi 2016 m. gegužės mėn. ir rugsėjo mėn. bei 2017 m. kovo mėn. ir liepos mėn. atliktų darbų aktuose kai kurių darbų kainos buvo nurodytos mažesnės už Sutartyje numatytus įkainius ir šalys susitarė, kad vėliau reikiamam skirtumui bus išrašytas ir atsakovei (užsakovei) pateiktas papildomas atliktų darbų aktas, ieškovė (rangovė) perskaičiavo sumažintus įkainius ir padidino ieškinio reikalavimus 23 715 Eur (28 665 Eur dydžio perskaičiuotas darbų įkainis pagal 2016–2017 metų aktus – 4 950 Eur skirtumas pagal 2020 m. gruodžio mėn. atliktų darbų aktą Nr. 5), prašydama priteisti iš atsakovės 189 969,18 Eur nuostolių atlyginimą, iš kurių – 184 515,50 Eur skola už atliktus darbus ir 5 453,68 Eur palūkanos.

13.       Atsakovė prašė patikslintą ieškinį atmesti, kadangi, pradėjus vykdyti Sutartį, šalys pakeitė sutartinius įkainius (juos sumažino) ir šią aplinkybę patvirtina 2016–2017 metų atliktų darbų aktai, už kuriuos ieškovė gavo iš atsakovės apmokėjimą. Ieškovės vienašališkai surašytas 2020 m. gruodžio mėn. aktas Nr. 5 pakeitė šalių suderintas ir pakeistas Sutarties kainas, numatytas jos priede Nr. 1, todėl ieškovė nepagrįstai reikalauja 12 057 Eur atlyginimo. Be to, statybos objekte ieškovė atliko 53,72 proc. Sutartyje numatytų darbų, todėl ji nepagrįstai reikalauja 10 000 Eur papildomų statybvietės išlaidų, o 2020 m. gruodžio mėn. atliktų darbų akte cokolio įrengimo darbai už 18 480 Eur dubliuoja 2016 m. rugsėjo mėn. atliktų darbų akte nurodytus cokolio apšiltintų plokščių montavimo darbus, kurių vertė yra 9 300 Eur ir už kuriuos atsakovė yra atsiskaičiusi. Atsakovės samdytas ekspertas T. M. 2021 m. balandžio 9 d. išvadoje nurodė, kad ieškovės atliktų darbų akte Nr. 5 yra įrašytas 1 500 kv. m „sandwitch“ tipo plokščių kiekis, tačiau faktinis jų kiekis pagal projekto architektūrinės dalies fasado apdailos žiniaraštį yra 1 366,21 kv. m. Taigi susidaro 133,79 kv. m skirtumas, kurio vertė 4 281,28 Eur be PVM. Anot atsakovės, minėtų pinigų sumų ieškovė reikalauja nepagrįstai, o kitų reikalavimų dalies tenkinimas yra negalimas, kadangi ieškovė darbus atliko su trūkumais, nepagrįstai atsakovės sąskaita parturtėjo, todėl ieškovė pateikė priešieškinį dėl 97 821,15 Eur žalos atlyginimo ir 520 Eur nuostolių atlyginimo už turtą, kurį ieškovė įgijo be teisinio pagrindo.

14.        Teismas nurodė, kad Sutarties 2.3 punkte nustatyta, jog paskutinę likusią objekto kainos dalį, t. y. 10 000 Eur užsakovė sumoka tik rangovei atlikus visus Sutartyje numatytus darbus, įskaitant ir defektų, nustatytų priduodant objektą valstybinei komisijai, pašalinimą. Vertinant Sutarties priedą Nr. 1 (kainos pasiūlymas), 10 000 Eur yra įvertinta tik papildomos statybvietės išlaidos. Ieškovė iš 30 pozicijų darbų atliko 10 pozicijų darbus ir Sutarties iki galo neįvykdė (kitus darbus atliko atsakovės samdyti asmenys). Todėl aiškindamas minėtą Sutarties sąlygą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnio kontekste, teismas nusprendė esant pagrindui daryti išvadą, jog ieškovė neįgijo teisės į 10 000 Eur atlyginimą, kadangi neatliko visų Sutartyje numatytų darbų.

15.       Teismas pažymėjo, kad Sutarties 2.1 punkte šalys nustatė, jog Sutarties kaina nesikeičia visą jos galiojimo laiką, nebent atsakovė keičia projektinius sprendinius. Apmokėjimas už atliktus darbus atliekamas dalimis pagal darbų atlikimo grafiką, kurio pagrindas yra darbų priėmimo–perdavimo aktas, kuris pasirašomas šalims įvertinus kiekvienu etapu atliktų darbų kiekį ir kokybę, o apmokėjimas atliekamas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų po priėmimo–perdavimo akto pasirašymo (Sutarties 2.2 punktas). Visi Sutarties pakeitimai, papildymai ir nutraukimai sudaromi šalių susitarimu, rašytine forma (Sutarties 8.4 punktas). Tačiau faktiniai bylos duomenys ir šalių paaiškinimai patvirtina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė nesilaikė Sutarties reikalavimų – atsakovė nustatytu terminu ir be pateisinamos priežasties nesumokėjo 22 880 Eur už atliktus darbus pagal 2017 m. liepos mėn. atliktų darbų aktą, nors šį aktą pasirašė be pastabų, o ieškovė, faktiškai nutraukusi Sutartį (pasišalinusi iš objekto) 2017 metais, aktą už atliktus darbus išrašė tik 2020 m. gruodžio mėn. (aktas Nr. 5), kurio atsakovė neapmokėjo.

16.       Vadovaudamasis sutarčių aiškinimo principais ir suderinta šalių valia pasirašant atliktų darbų aktus už 2017 m. gegužės mėn., 2017 m. kovo ir liepos mėn., kuriuose nurodyta atliktų darbų kiekiai mažesniais įkainiais, lyginant juos su Sutarties priede Nr. 1 nurodytomis kainomis už tuos pačius darbus (sprendimo 21 punktas), taip pat ieškovės su pradiniu ieškiniu pateiktu 2020 m. gruodžio mėn. atliktų darbų aktu Nr. 5 (pasirašytu ieškovės vienašališkai), kuriame, priešingai nei teigė ieškovė, nurodyta atliktų darbų kaina (įkainiai) ne visai, o tik neapmokėtai jų daliai pagal Sutartį, atsižvelgiant į tai, kad statybos objektas yra priduotas, atsakovė juo naudojasi ir gauna finansinę naudą, jog dėl darbų kokybės atsakovė nepareiškė ieškovei pretenzijų nuo 2017 metų iki bylos nagrinėjimo teisme, o pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017), teismas padarė išvadą, kad šalys sumažino darbų kainą dėl tos jų apimties, kuri buvo nurodyta 2017 m. gegužės mėn., 2017 m. kovo ir liepos mėn. atliktų darbų aktuose, tačiau nesusitarė dėl kainų sumažinimo už darbus, nurodytus 2020 m. gruodžio mėn. atliktų darbų akte Nr. 5, nes toks susitarimas nebuvo įformintas Sutartyje nustatytu būdu (Sutarties 8.4 punktas) ir nebuvo pateikta šią aplinkybę patvirtinančių bei neginčijamų kitų įrodymų, jog šalys dėl minėtame atliktų darbų akte Nr. 5 nurodytų darbų įkainių susitarė kitaip.

17.       Atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas teismo sprendimo 23 ir 24 punktuose, bei teisinį vienašalio darbų perdavimo akto pasirašymo reglamentavimą, teismas padarė išvadą, kad atsakovei tenka pareiga atsiskaityti už ieškovės atliktus darbus ir sumokėti jai 22 880 Eur pagal atliktų darbų aktą už 2017 m. liepos mėn., taip pat sumokėti ieškovei 122 970,50 Eur pagal atliktų darbų aktą Nr. 5 už 2020 m. gruodžio mėn., nors šio akto sudarymo atveju nė viena iš šalių tinkamai nebendradarbiavo ir nevykdė pareigų – rangovė (ieškovė) prieš nutraukdama darbus laiku jų neperdavė užsakovei (atsakovei), o užsakovė nevykdė jai priskirtų teisių ir pareigų, nurodytų CK 6.658 ir 6.660 straipsniuose. Priešingas aiškinimas, byloje nustačius, jog ieškovė atliko 9 Sutarties priedo Nr. 1 pozicijose numatytus darbus, prieštarautų CK 1.5 straipsniuose įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Be to, teismas nurodė neturintis teisinio pagrindo nesutikti su ieškovės argumentais, kad atsakovei tenka pareiga sumokėti už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą 5 453,68 Eur dydžio komercines palūkanas, apskaičiuotas už atsakovės priimtus 22 880 Eur vertės darbus pagal 2017 m. liepos mėn. atliktų darbų aktą ir ieškovės pateiktą 2017 m. liepos 18 d. PVM sąskaitą faktūrą, kurios apmokėjimo terminas suėjo 2017 m. rugpjūčio 18 d., apskaičiuotas už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 18 d. iki 2021 m. vasario 1 d. (ieškinio pateikimo dienos) (CK 6.54 straipsnis). Taigi yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovei iš atsakovės 151 304,118 Eur, iš kurių – 5 453,68 Eur komercinės palūkanos ir 145 850,50 Eur skola už atliktus darbus.

18.       Ieškovės poziciją dėl ieškinio reikalavimo padidinimo, kuriame iš esmės kvestionuojamos pradiniame ieškinyje nurodytos aplinkybės, susijusios su atliktų darbų akto Nr. 5 pasirašymu, teismas pripažino prieštaringa, nenuoseklia ir leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neparemta pozicija, kuri nepatvirtina fakto, kad šalys susitarė dėl darbų kainų kompensavimo pasirašant galutinį atliktų darbų aktą, todėl ieškovės reikalavimą priteisti 23 715 Eur atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

19.       Teismas nurodė neturintis pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad 2016 m. rugsėjo mėn. atliktų darbų akte nurodytus cokolio apšiltintų plokščių montavimo darbus, kurių vertė 9 300 Eur ir už kuriuos atsakovė yra atsiskaičiusi, dubliuoja ieškovės vienašališkai pasirašytas 2020 m. gruodžio mėn. atliktų darbų aktas Nr. 5, kuriame ieškovė reikalauja sumokėti visą tokių darbų kainą – 18 480 Eur. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad paminėtuose aktuose nurodyti darbai įvardyti skirtingai, t. y. 2016 metų akte – „cokolio apšiltintų plokščių montavimas“, mato vnt. – obj., kiekis – 1 vnt., įkainis – 9 300 Eur; 2020 metų akte – „cokolio betonavimas“, mato vnt. – kub. m, įrašomas kiekis – 61,60 kub. m, vnt. įkainis – 300 Eur, vertė – 18 480 Eur. Taigi paminėtuose aktuose nurodyti darbų pavadinimai ir jų charakteristikos (aprašymas) iš esmės yra skirtingi. Teismo posėdyje ieškovės atstovas paaiškino, kad 2016 metų akte buvo įrašyti atraminės sienelės, numatytos projekte, nesutartiniai (papildomi) statybos darbai, kuriuos ieškovė atliko atsakovės prašymu. Todėl teismas atmetė minėtus atsakovės argumentus kaip nepagrįstus.

20.       Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovės 2020 m. gruodžio mėn. atliktų darbų akte Nr. 5 yra įrašytas 1 500 kv. m „sandwitch“ tipo plokštės įrengimo darbų kiekis, tačiau faktinis jų kiekis pagal projekto architektūrinės dalies fasado apdailos žiniaraštį yra 1 366,21 kv. m, dėl to susidaro 133,79 kv. m skirtumas, kurio vertė – 4 281,28 Eur be PVM, ir kurį ieškovė nepagrįstai prašo priteisti. Teismas pažymėjo, kad 1 500 kv. m nurodytas įrangos kiekis yra įtvirtintas ne tik ieškovės vienašališkai pasirašytame atliktų darbų akte Nr. 5, bet ir Sutartyje. Į bylą nepateikus įrodymų, kad nurodytas kiekis medžiagų faktiškai prieštarauja Sutarčiai ar žiniaraščiui, Sutartis joje nustatyta tvarka nėra pakeista, teismas didesnę įrodomąją reikšmę suteikė Sutarčiai ir laikė, kad atliktų darbų akte Nr. 5 įrašytas 1 500 kv. m „sandwitch“ tipo plokščių kiekis atitinka Sutarties reikalavimus ir faktinį tokių medžiagų panaudojimo kiekį.

21.       Priešieškiniu atsakovė prašė priteisti iš atsakovės 97 821,15 Eur žalos atlyginimą ir 520 Eur nuostolių atlyginimą už turtą, kurį ieškovė įgijo be teisinio pagrindo. Prašomi priteisti nuostoliai apima 2 058,21 Eur už statinio cokolio trūkumus, 77 397,65 Eur – už „sandwitch“ tipo plokščių pakeitimą ir 18 365,29 Eur – už naujos projektinės dokumentacijos parengimą.  

22.       Grįsdama 520 Eur nuostolius, kaip ieškovės be teisinio pagrindo įgytą turtą, atsakovė nurodė, kad jos samdyto specialisto (eksperto) T. M. parengtoje išvadoje buvo konstatuota, jog 2016 m. gegužės mėn. ieškovės pateiktame atliktų darbų akte įrašytas 110 kv. m perdangos plokščių, tačiau faktinis techninio projekto konstrukcinės dalies medžiagų žiniaraščio 3 lape esantis plokščių kiekis yra 97 kv. m, todėl susidaro 13 kv. m skirtumas, kurio vertė pagal Priede Nr. 1 nurodytus įkainius sudaro 520 Eur be PVM. Kadangi atsakovė pagal minėtą atliktų darbų aktą yra visiškai atsiskaičiusi, neturėjo prievolės mokėti ieškovei 520 Eur už neatliktus statybos rangos darbus, ši suma turėtų būti grąžinta atsakovei kaip ieškovės be teisinio pagrindo įgytas turtas. Tačiau teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju 2016 m. gegužės mėn. ieškovės atliktų darbų akte įrašytas 110 kv. m perdangos plokščių atitinka Sutartyje nurodytam tokių darbų kiekiui, atsakovė tokį darbų kiekį priėmė ir pretenzijų nepareiškė, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog ieškovė gavo atlygį už darbą be teisinio pagrindo, arba kad savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko ji negalėjo ir neturėjo gauti. Be to, minėtas atsakovės reikalavimas yra susijęs su sutartiniais rangos teisiniais santykiais, todėl atsakovės teisės galėtų būti ginamos kitais šio sprendimo 37 punkte nurodytais būdais. Dėl to šį atsakovės priešieškinio reikalavimą teismas atmetė kaip nepagrįstą.

23.       Vertindamas atsakovės reikalavimą priteisti iš ieškovės 18 365,29 Eur nuostolių atlyginimą už naujos projektinės dokumentacijos parengimą, teismas nustatė, kad ginčo pastato (duomenys neskelbtini), statybos darbai buvo baigti 2019 m. rugsėjo 10 d. išdavus užsakovei Statybos užbaigimo aktą Nr. ACCA-20-190910-00280. Į bylą nepateikta įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog atsakovei kilo poreikis dėl nekokybiškai atliktų darbų rengti naują statybų objekto projektinę dokumentaciją. Todėl teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad atsakovei įstatymo nustatyta tvarka pridavus objektą kompetentingai institucijai ir deklaravus 100 proc. darbų pabaigą, rengti naujus objekto projektinius dokumentus nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Todėl šį priešieškinio reikalavimą taip pat atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

24.       Teismas atmetė ir priešieškinio reikalavimą dėl atlyginimo 77 397,65 Eur nuostolių už „Sandwitch“ tipo plokščių pakeitimą, kurį atsakovė kildina iš nesavalaikiai rangovės atliktų veiksmų nuimant nuo sumontuotų plokščių apsauginę plėvelę, kadangi dėl ilgalaikio UV poveikio plėvelė sukepė, prisilydė prie plieninio plokščių paviršiaus ir jos arba visai neįmanoma nuimti, arba galima nuimti tik mažais gabaliukais grandant kietu daiktu, o atsakovės samdytas specialistas padarė išvadą, jog reikia pakeisti visas plokštes ir tokių darbų kaštai sudarys prašomą priteisti nuostolių sumą. Teismas nustatė, kad objektas buvo priduotas 2019 m. rugsėjo 10 d., atsakovė pretenziją (priešieškinį) pareiškė 2021 m. balandžio 12 d., todėl nusprendė, jog atsakovė nepraleido Sutarties 6.3 punkte nustatyto vienerių metų garantinio termino pretenzijai (reikalavimams) pareikšti, tačiau šį atsakovės reikalavimą atmetė kitu pagrindu.

25.       Teismas pažymėjo, kad kasacinis teismas byloje, kurioje reikalavimas dėl žalos atlyginimo buvo kildinamas iš rangos sutarties, konstatavo, jog specialieji užsakovo rangos sutartyje teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 6.665 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje. CK 6.665 straipsnyje įtvirtintos teisės normos yra specialiosios bendrųjų sutartinės civilinės atsakomybės normų atžvilgiu ir turi būti taikomos prioritetiškai, kai reikalavimai kildinami dėl rangos sutarties darbų trūkumų; kiti užsakovo rangos sutartyje teisių gynimo būdai taikytini tiek, kiek specialiųjų nuostatų nepakanka pažeistoms teisėms apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020 45, 46 punktai).

26.       Vadovaudamasis minėtais kasacinio teismo išaiškinimais, teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju taikytinos specialiosios CK 6.665 straipsnyje įtvirtintos teisės normos. Iš Sutarties sąlygų matyti, kad ginti ieškovės teises CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta tvarka atsakovės (užsakovės) teisė nenumatyta Sutartyje (Sutarties 5.1 punktas). Kita vertus, teismas nurodė neturintis pagrindo nesutikti su ieškovės argumentais, kad dėl nenuimtos plėvelės yra kalta atsakovė. Tokią išvadą teismui leido daryti atsakovės neveikimas, kai objektas buvo statomas ilgą laiką, t. y. nuo 2016 metų iki 2019 metų (Sutartyje buvo numatytas keturių mėnesių terminas), statomame objekte darbus užbaigė kiti rangovai, ieškovė nuo didžiosios pastato dalies plėvelę nuėmė, todėl teismas padarė išvadą, jog nuo apatinės pastato dalies plėvelė nebuvo nuimta atsakovės iniciatyva. Be to, atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad reikalavo iš ieškovės nuimti plėvelę ar būtų reiškusi su tuo susijusias kitas pretenzijas. Toks atsakovės nurodytas teisės gynimo būdas reikštų ne kokybės trūkumų šalinimą, bet naują statybą, o tai nesuderinama su CK 6.665 straipsnio nuostatomis. Todėl teismas atmetė atsakovės reikalavimą kaip nepagrįstą.

27.       Vertindamas atsakovės reikalavimo priteisti 2 058,21 Eur nuostolių atlyginimą už statinio cokolio trūkumus pagrįstumą, teismas nustatė, kad atsakovės samdyto specialisto T. M. 2021 m. balandžio 9 d. išvadoje, be kita ko, konstatuota, jog cokolio būklė yra netinkama, neatitinka vizualių / estetinių reikalavimų, nekokybiškai atliktas betono ir armavimo medžiagų parinkimas, nurodyti kiti trūkumai. Specialistas konstatavo, kad cokolio trūkumų šalinimo išlaidos sudarys 2 058,21 Eur. Ieškovė nuo pareikšto reikalavimo gynėsi argumentais, jog Sutartimi ji buvo įsipareigojusi įrengti surenkamas cokolio plokštes. Visos cokolio plokštės buvo pristatytos į objektą ir sumontuotos pastate, tai atsispindėjo statybos darbų žurnale, kurio atsakovė tyčia nepateikė į bylą. Be to, kad cokolis buvo montuojamas iš surenkamų plokščių, matyti iš 2016 m. rugsėjo mėn. atliktų darbų akto, kurį atsakovė pasirašė ir patvirtino, jog ieškovė neįrengė cokolio iš monolitinio betono.

28.       Teismas padarė išvadą, kad atsakovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrindė ir įrodė minėto darbo trūkumus – jis nustatytas asmens, turinčio specialių žinių ginčijamoms aplinkybėms tirti ir jas nustatyti; minėto darbo trūkumo nepaneigia teismo eksperto dr. Arūno Remigijaus Zabulėno 2022 m. spalio 17 d. ekspertizės akto išvados. Priešingai, atsakydamas į 7 klausimą, ekspertas nurodė, kad, vykdant statybos darbus, dalyje pastato cokolis yra įrengtas iš monolitinės betono konstrukcijos; 2023 m. rugsėjo 23 d. teismo posėdyje ieškovės atstovai patvirtino, kad 2016 m. rugsėjo mėn. atliktų darbų akte nurodyti darbai buvo atliekami įrengiant atraminę sienelę, o ne atliekant objekto cokolio įrengimo darbus. Taigi ieškovės argumentai yra prieštaringi ir nenuoseklūs, prieštarauja specialistų išvadoms, todėl atsakovės reikalavimas yra pagrįstas ir įrodytas.

29.       Atsižvelgdamas į tai, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, teismas  šalims priteisė įstatymu nustatytas 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistas sumas.

30.       Bylinėjimosi išlaidas teismas tarp byloje dalyvaujančių asmenų paskirstė taikydamas ieškiniu ir priešieškiniu patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją – ieškovės ieškinys patenkintas 79,65 proc., atsakovės priešieškinis – 2,09 proc.

31.       Spręsdamas dėl trečiojo asmens UAB „Ekspertika“ patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismas nurodė, kad trečiasis asmuo byloje dalyvavo atsakovo pusėje, o teismui nusprendus atsakovės priešieškinį tenkinti 2,09 proc., atitinkamai trečiajam asmeniui iš ieškovės priteistinos 6,65 Eur turėtos bylinėjimosi išlaidos.

 

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

 

32.       Ieškovė UAB „Telšių statyba“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 24 d. sprendimo dalį, kuria buvo nuspręsta atmesti ieškovės UAB „Telšių statyba“ reikalavimus, ir iš atsakovės UAB „Bioline Transport Service“ priteisti ieškovei 187 417,88 Eur skolą, 8 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei pakeisti pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kitą sprendimo dalį paliekant nepakeistą; priteisti iš atsakovės ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

32.1.                      Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad šalys sumažino darbų kainą dėl tos apimties, kuri buvo nurodyta 2017 m. gegužės mėn., 2017 m. kovo ir liepos mėn. atliktų darbų aktuose, todėl nepagrįstai nepriteisė ieškovei 28 665 Eur skolos pagal atliktų darbų aktą Nr. 6 ir jo pagrindu išrašytą 2021 m. gegužės 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 3768. Sutartyje susitarta dėl fiksuotos statybos rangos darbų kainos. Ieškovės darbų įkainiai, kurie numatyti Sutarties priede Nr. 1, atliktų darbų aktais nebuvo keičiami, todėl galutinis atsiskaitymas ieškovei priteistinas pagal Sutartyje ir jos prieduose numatytus darbų įkainius.

32.2.                      Šalys nekeitė darbų įkainių ir nesusitarė jų keisti atskiru susitarimu, kaip nepagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas. Ieškovės ir atsakovės atstovus, vykdant darbus, siejo geri ir draugiški tarpusavio santykiai, dėl to, atsakovei neturint lėšų atsiskaityti už ieškovės atliktus darbus, į dalį atliktų darbų aktų, laukiant, kol pagerės atsakovės turtinė padėtis, buvo įtraukiama tik medžiagų kaina (be darbų). Ši aplinkybė patvirtina, jog, įtraukus į atliktų darbų aktus medžiagų kainą, ieškovė turėjo teisę įtraukti į vėlesnius atliktų darbų aktus ir darbų kainą. Tai buvo padaryta išrašant ir pateikiant atsakovei atliktų darbų aktą Nr. 6 bei atitinkamą sąskaitą. Šie ieškovės teiginiai pirmosios instancijos teismo liko nenagrinėti ir į juos, atmetant ieškinio reikalavimus dėl 28 665 Eur skolos, nebuvo atsižvelgta.

32.3.                      Teismo motyvai, kad byloje nėra duomenų, jog šalys būtų susitarusios dėl galutinio darbų akto pasirašymo taip kompensuojant ankstesniais darbų atlikimo aktais nurodytas mažesnes darbų kainas, prieštarauja Sutarties esmei bei kasacinio teismo praktikai. Net jeigu tam tikri iš ieškovės atliktų darbų pagal Sutartį viršija Sutartyje įtvirtintas nurodytas darbų apimtis, ieškovės atliekamų darbų kaina dėl to nedidėja ir atsakovė neprivalo mokėti už ieškovės atliktus darbus didesnę kainą negu numatyta Sutartyje, ir priešingai – jeigu tam tikri ieškovės atliktų darbų kiekiai yra mažesni, negu numatyta Sutartyje, atsakovė vis tiek privalo ieškovei sumokėti Sutartyje sutartą fiksuotą darbų kainą.

32.4.                      Siekdamos išvengti panašaus pobūdžio neaiškumų ir ginčų, Sutarties šalys numatė aiškią Sutarties keitimo tvarką, pagal kurią Sutartis gali būti pakeista, papildyta ar nutraukta tik abiejų šalių susitarimu, sudarytu rašytine forma (Sutarties 8.4 punktas). Sutartyje numatytos formos susitarimas sudarytas nebuvo, o atliktų darbų aktai nėra Sutartį keičiantis dokumentas, juose nėra numatyta, kad keičiami Sutartyje numatytų darbų įkainiai. Teismas neteisingai vertino ir aiškino Sutarties 8.4 punkto nuostatas.

32.5.                      Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai liudija, kad metalo konstrukcijų montavimui ieškovė samdė subrangovę UAB „Aurometa“, kuri atliko atitinkamus darbus. Tokių darbų kaina, numatyta subrangovės sąskaitoje – 1 520 Eur už toną. Sutinkant su pirmosios instancijos teismo teiginiu, jog tariamai buvo pakeisti Sutarties priede Nr. 1 nurodyti įkainiai, sektų išvada, kad ieškovė metalo konstrukcijų darbus iš UAB „Aurometa“ perka už įkainį 1 520 Eur už toną, o atsakovei parduoda už įkainį 1 300 Eur už toną,  t. y. daug pigiau. Tai reikštų, jog ieškovė darbus atsakovės objekte atliko nuostolingai.

32.6.                      Būtent atliktų darbų aktas Nr. 6 (kainų skirtumas pagal atliktų darbų aktus ir Sutartyje numatytus įkainius) patvirtina, kad ieškovė atsakovei pateikdavo atliktų darbų aktus mažesnėmis kainomis, taip leisdama atsakovei atsiskaityti dalimis, laukiant kol pagerės atsakovės turtinė padėtis. Kadangi atsakovė vilkino atsiskaitymą su ieškove, ieškovė, vadovaudamasi Sutarties priedo Nr. 1 įkainiais, pateikė atsakovei atliktų darbų aktą Nr. 6. Šis rašytinis įrodymas atsakovės nenuginčytas, pirmosios instancijos teismo neatmestas, taigi teismas turėjo juo vadovautis ir priteisti ieškovei pagal Sutartį priklausantį atlyginimą už atliktus statybų rangos darbus.

32.7.                      Ieškovė atliktų darbų aktais Nr. 1, 2, 3, 4, 5 pateikė atsakovei darbų kainas mažesniais įkainiais, tačiau galutinių darbų įkainių, numatytų Sutarties priede Nr. 1, ieškovė nekeitė. Ieškovė, vadovaudamasi šalis saistančia Sutartimi, pasiliko teisę pateikti atsakovei atliktų darbų kainas kompensuojantį atliktų darbų aktą Nr. 6, tą ir padarė.

32.8.                      Teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl 28 665 Eur skolos, nepagrįstai ignoravo byloje esančius įrodymus, kurie patvirtina, kad ieškovės pagal Sutartyje numatytus įkainius atliktų darbų kaina yra 222 915,50 Eur – teismo eksperto dr. A. R. Zabulėno teismo paskirtos 2022 m. spalio 17 d. ekspertizės akto 8–9 lapai (3 t., b. l. 74–75); 2023 m. kovo 22 d. teismo posėdžio metu teismo eksperto dr. A. R. Zabulėno pateikti paaiškinimai, kad atitinkami darbai (nurodyti minėtoje sąskaitoje) ieškovės buvo atlikti. Todėl, nors teismas sprendimo 11 punkte konstatavo, kad byloje nėra ginčo, jog ieškovė atliko Sutarties priedo Nr. 1 2, 3, 4, 6, 7, 9, 20, 26, 29, 30 punktuose numatytus darbus, tačiau nepagrįstai nepriteisė už šiuos darbus atlyginimo vadovaujantis Sutartyje nurodytais įkainiais.

32.9.                      Teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl 10 000 Eur skolos už statybvietės išlaidas priteisimo, neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, jų pagrindu padarė nepagrįstas ir bylos medžiaga neparemtas išvadas, jog neva ieškovė neatliko visų Sutarties priede Nr. 1 nurodytų darbų, todėl neturi teisės į atliktų darbų priėmimo–perdavimo akte nurodytas 10 000 Eur papildomas išlaidas. Teismo išvadas paneigia tai, kad ieškovė šias išlaidas neginčijamai patyrė. Tokios pozicijos byloje laikėsi ir atsakovė. Patyrusi šias išlaidas ieškovė turi teisę į jų apmokėjimą. Atsakovės pasitelktas ekspertas išvadoje, atsakydamas į atsakovės atstovo suformuluotą 19-tą klausimą „Kaip normatyvai numato statybvietės išlaidų skaičiavimą? Ar jis priklausomas nuo objekto statybos kainos, ar laisvai pasirenkamas dydis, ar kt. skaičiavimo būdai?“, pateikė atsakymą, jog „statybvietės išlaidos pagal normatyvus tai santykinis dydis, tam tikras procentas nuo statinio statybos kainos, t. y. kintant statybos kainai kinta ir statybvietės išlaidų dydis.“ Teismo eksperto dr. A. R. Zabulėno 2022 m. spalio 17 d. ekspertizės akto 8–9, 25 lapuose konstatuota, jog šias išlaidas ieškovė, atlikdama darbus, kurių vertė 222 915,50 Eur, patyrė. Taigi net ir sutinkant su atsakovės siūlomu skaičiavimo metodu, ieškovė turi teisę į papildomas statybvietės išlaidas, apskaičiuojamas proporcingai pagal ieškovės atliktų darbų kainą.

32.10.                      Atsižvelgiant į tai, kad, vadovaujantis 2022 m. spalio 17 d. ekspertizės akto 8–9, 25 lapuose pateiktais atsakymais, jog ieškovė objekte yra atlikusi darbų už 222 915,50 Eur, Sutarties kaina – 294 315,50 Eur, apeliantė turi teisę į 7 488,70 Eur papildomas statybos išlaidas.

32.11.                      Teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį, turėjo spręsti dėl procesinių palūkanų priteisimo ir priteisti iš atsakovės ne 5 proc. ir ne 6 proc. procesines palūkanas, o 8 proc. procesines palūkanas, kaip buvo nurodžiusi procesiniuose dokumentuose ieškovė. Tuo atveju, jei teismas nusprendė iš dalies tenkinti ieškinio reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo, sprendimą turėjo motyvuoti, tačiau to nepadarė.

33.       Atsakovė UAB „Bioline Transport Service“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti skundžiamą Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 24 d. sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą – netenkinti ieškovės UAB „Telšių statyba“ ieškinio dėl skolos priteisimo iš atsakovės UAB „Bioline Transport Service“ ir visa apimtimi tenkinti atsakovės patikslintą priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo bei be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo iš UAB „Telšių statyba“; priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 2 832 Eur žyminis mokestis už apeliacinio skundo padavimą ir 6 292 Eur išlaidos advokatų pagalbai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

33.1.                      Iš skundžiamo sprendimo motyvų neaišku, kuo remiantis teismas nusprendė, kad ieškovės vienašališkai sudarytame 2020 m. gruodžio mėn. atliktų darbų akte Nr. 5 nurodytiems darbams šalių susitarimas dėl įkainių sumažinimo neturėtų būti taikomas, nors  2016 ir 2017 metais atliktų darbų aktų atveju pripažino šalių faktiškai sudarytą susitarimo dėl įkainių mažinimo taikymą, juolab kad 2020 m. gruodžio mėn. atliktų darbų aktas Nr. 5 yra parengtas ieškovės, sudarytas praėjus daugiau nei trejiems metams nuo faktinio darbų atlikimo ir tarp šalių jau kilus ginčui dėl atsakovės prievolės apmokėti ieškovės objekte atliktus darbus egzistavimo.

33.2.                      Nepaisant to, kad susitarimas sumažinti sutartinius įkainius nebuvo sudarytas Sutartyje nustatyta tvarka (Sutarties 8.4 punktas), konkliudentiniai šalių veiksmai, t. y. 2016 metais ir 2017 metais atliktų darbų aktų patvirtinimas, įrodo realiai egzistavus tokį susitarimą. Toks susitarimas turėjo būti taikomas ir 2020 m. gruodžio mėn. atliktų darbų įkainiams. Atitinkamai pagal šalių sutartus įkainius atliktų darbų akte Nr. 5 nurodytų gręžtinių pamatų įrengimo galutinė kaina turėjo būti ne 17 420 Eur be PVM, o 8 040 Eur be PVM (skirtumas – 9 380 Eur), metalo konstrukcijų montavimo darbų galutinė kaina turėjo būti ne 16 600,50 Eur be PVM, o 13 923 Eur be PVM (skirtumas – 2 677,50 Eur). Iš viso ieškovė nepagrįstai padidino sutartus darbų įkainius 12 057,50 Eur, o teismas nepagrįstai konstatavo egzistuojant ieškovės teisę reikalauti šios sumos apmokėjimo iš atsakovės.

33.3.                      Vien aplinkybė, kad ieškovė vienašališkai nusprendė netaikyti šalių susitarimo dėl pakeistų įkainių, savaime nepaneigia tokio susitarimo egzistavimo. Be to, ieškovės pozicija, jog įkainiai buvo mažinami atsakovės prašymu laikinai, kol atsakovė tariamai galės visiškai atsiskaityti, vertintina kritiškai, kadangi tokiu atveju atsakovei galėjo būti atidėtas prievolės įvykdymo terminas, o ne mažinami Sutartyje numatyti darbų įkainiai. Nustačius konkrečią kainą, įstatyme neįtvirtinta galimybė jos keisti nei didinant, nei mažinant.

33.4.                      Atsakovė už 2016 m. rugsėjo mėn. atliktų darbų akte nurodytus darbus t. y. cokolio plokščių montavimą su ieškove yra atsiskaičiusi. Pagal atliktų darbų aktą Nr. 5 ieškovė reikalavo atlygio už cokolio betonavimo darbus, nors bylos nagrinėjimo metu teigė tokių darbų neatlikusi. Ieškovė bylos nagrinėjimo teisme metu neteigė, kad objekte atliko nesutartinius (papildomus) atraminės sienelės įrengimo darbus ir už juos reikalavo apmokėjimo pagal 2016 m. rugsėjo mėn. atliktų darbų aktą. Ši ieškovės pozicija išdėstyta tik teismui atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės ir paprašius ieškovės paaiškinimų dėl jos atliktų cokolio įrengimo darbų, nors susitarimo tarp šalių dėl papildomų darbų įrengiant atraminę sienelę nebuvo sudaryta. Byloje nėra tokį susitarimą patvirtinančių įrodymų. Cokolio įrengimo darbai Sutarties priede Nr. 1 buvo numatyti tik vienoje pozicijoje (29 pozicija). Tai, kad 2016 metų atliktų darbų akte ir atliktų darbų akte Nr. 5 nurodytas darbo aprašymas skiriasi, nepaneigia fakto, jog ieškovė nepagrįstai reikalavo 18 480 Eur be PVM atlygio už tą patį cokolio įrengimo darbą.

33.5.                      Priešingai nei skundžiamame sprendime nurodė teismas, eksperto T. M. išvada patvirtina, kad faktinis ir projektinis daugiasluoksnių („sandwitch“) plokščių kiekis objekte yra 1 366,21 kv. m, o ne 2020 m. gruodžio mėn. atliktų darbų akte Nr. 5 ieškovės nurodytas 1 500 kv. m (skirtumas – 133,79 kv. m), todėl teismas nepagrįstai pripažino ieškovės teisę reikalauti iš atsakovės 4 281,28  Eur (skirtumo vertės).

33.6.                      Teismas neištyrė ir neįvertino atsakovės priešieškinio reikalavimo atlyginti nuostolius dėl ieškovės netinkamai objekte įrengtų daugiasluoksnių sieninių plokščių. Teismo vertinimas, kad nuo apatinės pastato dalies plėvelė nebuvo nuimta atsakovės iniciatyva, nėra paremta objektyviomis bylos aplinkybėmis. Į bylą pateikti įrodymai, kurių teismas netyrė, patvirtina, kad skubaus apsauginės plėvelės nuėmimo reikalavimus, tik sumontavus plokštes, numato panašių plokščių gamintojai. Šis reikalavimas numatytas ir objekto techninio projekto architektūrinės dalies techninių specifikacijų 21 ir 24 lapuose, todėl ieškovei neabejotinai buvo ir turėjo būti žinomas. Nors ieškovė teigia neturėjusi pareigos atsakovę informuoti apie daugiasluoksnių plokščių eksploatavimą, tai paneigia CK 6.668 straipsnyje numatyta rangovo pareiga. Ieškovei laiku nenuėmus apsauginės plėvelės nuo daugiasluoksnių plokščių, atsakovė patyrė nuostolius keičiant daugiasluoksnes sienines plokštes.  

33.7.                      Teismo išvada, kad atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl 77 397 Eur su PVM nuostolių atlyginimo priteisimo už daugiasluoksnių plokščių įsigijimą ir sumontavimą nėra tinkamas atsakovės teisių gynimo būdas, nes toks teisių gynimo būdas reikštų ne trūkumų šalinimą, bet naują statybą, o tai nesuderinama su CK 6.665 straipsnio normomis, yra teisiškai nepagrįsta. Byloje nėra įrodymų, kad susidariusius defektus dėl ieškovės netinkamai atliktų daugiasluoksnių plokščių įrengimo darbų būtų galima pašalinti kitokiu būdu (užtikrinant atsakovės teisėtą interesą į nuostolių atlyginimą), nei pakeičiant visas objekte esančias daugiasluoksnes plokštes. Tai, kad nuostolių atlyginimo suma yra didelė ir reikalauja didelės apimties defektų šalinimo darbų atlikimo objekte, nereiškia naujos statybos.

33.8.                      Teismo motyvai dėl ginčui taikytinų CK 6.665 straipsnio nuostatų, sprendžiant nuostolių atlyginimo klausimą, yra teisiškai nepagrįsti ir nagrinėjamai bylai neturi teisinės reikšmės. Atsakovės patikslinto ieškinio reikalavimas dėl garantiniu laikotarpiu paaiškėjusių trūkumų ir dėl to patirtų nuostolių atlyginimo turėjo būti tenkinamas remiantis CK 6.664 straipsnio, o ne CK 6.665 straipsnio nuostatomis.

33.9.                      Daugiasluoksnėms plokštėms buvo padaryta žala ne tik laiku nenuėmus apsauginės plėvelės, bet ir bylos nagrinėjimo metu (2021 m. rugpjūčio 26 d.) ieškovei nuvykus į objektą be atsakovės žinios bandant nulupti apsauginę plėvelę, taip padarant mechaninius pažeidimus ant plokščių, todėl ieškovės atsakomybė atsakovei atlyginti nuostolius kilo ne tik iš netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, tačiau ir iš delikto, tai sudarė savarankišką teisinį pagrindą tenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo už daugiasluoksnių fasado plokščių keitimą. Teismas skundžiamame sprendime apskritai netyrė ir nevertino šių žalos padarymo aplinkybių.

33.10.                      Objektas bus eksploatuojamas ilgą laiką, todėl techninės dokumentacijos korekcijos yra būtinos siekiant įvertinti ieškovės parinktų sprendinių (kurie neatitinka nei techninio, nei darbo projekto reikalavimų) įtaką objektui taikytiniems esminiams statinio reikalavimams, ekonomiškai pagrįstai jo naudojimo trukmei, juolab kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog projektinių skaičiavimų dėl pakeistų sprendinių įtakos pastato konstrukcijoms neatliko. Aiškinimas, kad užbaigus pastato statybą ir pastatą įregistravus, projektinės dokumentacijos patikslinimai nėra reikalingi, iš esmės paneigia atsakovės, kaip statybos rangos darbų užsakovės, teisę įsitikinti atliktų rangos darbų tinkamumu. Todėl byloje atsakovei įrodžius realų poreikį koreguoti projektinę dokumentaciją pagal ieškovės savavališkai faktiškai parinktus cokolio įrengimo darbų sprendinius, priešieškinio reikalavimas dėl atlyginimo 18 365,29 Eur nuostolių, reikalingų projektinei dokumentacijai parengti, turėjo būti tenkinamas.

33.11.                      Atsakovei byloje įrodžius, kad už atliktus darbus su ieškove turėjo būti atsiskaitoma pagal faktinius jų kiekius, teismas nepagrįstai netenkino atsakovės priešieškinio reikalavimo dėl 520 Eur, sumokėtų už didesnį perdangos plokščių plotą nei faktiškai buvo įrengta, kaip ieškovės įgytų be teisinio pagrindo priteisimo atsakovei.

34.       Trečiasis asmuo UAB „Ekspertika“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kano apygardos teismo 2023 m. spalio 24 d. sprendimo dalį, kuria trečiajam asmeniui iš ieškovės priteistas 6,65 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, priteisiant trečiajam asmeniui UAB „Ekspertika“ 1 390,24 Eur išlaidas už advokato padėjėjos suteiktą teisinę pagalbą; priteisti trečiajam asmeniui iš ieškovės 695,12 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą bei kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas, jeigu tokių bus. Trečiojo asmens apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

34.1.                      Sprendimu trečiojo asmens prašymas dėl 1 390,24 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo, neatsižvelgiant į bylos baigtį, nebuvo patenkintas, nenurodant šio prašymo atmetimo motyvų.

34.2.                      Trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo atveju teismas nepagrįstai netaikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 4 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimčių ir neatsižvelgė į šias aplinkybes: 1) UAB „Ekspertika“ trečiuoju asmeniu į bylą įtraukta nepagrįstai, nes neturėjo materialiojo suinteresuotumo bylos baigtimi, nepalaikė nė vienos iš ginčo šalių – prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra, be to, pateiktuose procesiniuose dokumentuose buvo išreiškusi prašymą pašalinti ją iš šios bylos nagrinėjimo; 2) kitoje byloje, kurioje taip pat dalyvavo trečiasis asmuo, kaip ekspertizės rangovas, susiklostė panaši procesinė situacija, kai trečiasis asmuo buvo nepagrįstai įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ir iš jos nepašalintas vienos iš šalių prašymu, yra išaiškinta, jog „sprendžiant dėl poreikio atlyginti trečiojo asmens išlaidas advokato pagalbai apmokėti, turi būti įvertintos trečiojo asmens patraukimo procese aplinkybės (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-627-781/2021). Šiuo atveju nei ieškovė, kurios prašymu ir iniciatyva trečiasis asmuo buvo įtrauktas į bylą, nei kiti byloje dalyvaujantys asmenys iki 2023 m. birželio 15 d., kaip kad teismas buvo įpareigojęs, nepateikė raštu nuomonės dėl trečiojo asmens prašymo pašalinti jį iš bylos, o 2023 m. birželio 21 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prieštaravo trečiojo asmens pašalinimui iš bylos, todėl teismas protokoline nutartimi trečiojo asmens prašymą dėl pašalinimo iš bylos atmetė.

34.3.                      Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos, taikant CPK 93 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas taisykles, trečiasis asmuo nesutinka su pirmosios instancijos teismo nemotyvuota išvada, jog dalyvavo byloje atsakovės pusėje: trečiojo asmens parengtu ekspertizės aktu, kaip rašytiniu įrodymu, byloje rėmėsi ieškovė, o ne atsakovė (ieškovė sutiko su trečiojo asmens parengto ekspertizės akto išvada ir ja vadovavosi); atsakovė, nors ir teigė, kad ieškovė dalį darbų atliko ne pagal projekto reikalavimus, trečiajam asmeniui reikalavimų nereiškė ir prieštaravo jo įtraukimui į bylą. 2023 m. balandžio 4 d. atsiliepime į ieškovės 2023 m. kovo 29 d. prašymą atsakovė nurodė, jog byloje yra keliamas klausimas tik dėl ieškovės netinkamai įvykdytų sutartinių įsipareigojimų, todėl byloje priimtas sprendimas įtakos trečiojo asmens teisėms ir pareigoms neturės; sprendimo motyvuojamoje dalyje, išskyrus dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, trečiasis asmuo ir jo parengtas ekspertizės aktas nėra paminėtas, aktas netgi nebuvo vertinamas kaip rašytinis įrodymas byloje, nors pirmosios instancijos teismas nutartyje dėl trečiojo asmens įtraukimo į bylą buvo nurodęs, kad: „vertindamas šalių argumentus teismas turės pasisakyti ir dėl UAB „Ekspertika“ statinio ekspertizės akte konstatuotų aplinkybių.“

34.4.                      Trečiasis asmuo 2023 m. gegužės 22 d. atsiliepime į ieškinį ir priešieškinį buvo išdėstęs motyvus dėl prašymo pašalinti jį iš bylos, kurios baigtimi jis neturi procesinio suinteresuotumo, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl jų (ne)pagrįstumo sprendime nepasisakė.

35.       Atsakovė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir ieškovės skundžiamą sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

35.1.                      Ieškovės parengtas atliktų darbų aktas Nr. 6 yra sudarytas 2021 m. gegužės mėn., kai ieškovė darbų objekte jau nebevykdė. Šiame akte nurodyti darbai ir darbų kiekiai atsakovei buvo perduoti ankstesniais atliktų darbų aktais. Rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą yra susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku, t. y. pagrindas rangovui reikalauti užsakovą įvykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus – yra pagrindinės sutarties rangovo pareigos įvykdymas –  sutarto darbo atlikimo faktas, kurį patvirtina specialus dokumentas – darbų perdavimo–priėmimo aktas. Minėtame atliktų darbų akte Nr. 6 nurodytos sumos ieškovė nereikalavo iš atsakovės nuo 2016 metų iki bylos iškėlimo 2021 metais momento, todėl argumentai apie tariamą jos sudarytą galimybę atsakovei už darbus atsiskaityti dalimis yra akivaizdžiai nepagrįsti.

35.2.                      Teismas, spręsdamas dėl ieškovės atliktų darbų vertės ir reikalavimo priteisti skolą pagrįstumo, neturėjo objektyvaus pagrindo remtis vien tik teismo ekspertizės akto išvadomis, kadangi teismo ekspertas faktiškai neatliko tiriamųjų ekspertizės veiksmų, apsiribojo trumpa vizualia pastato apžiūra, o nustatydamas neva ieškovės atliktų darbų kainą rėmėsi į bylą pateikta Sutartimi, jos priedu Nr. 1 ir ieškovės pateiktais darbų aktais, bet nevertino šių dokumentų pagrįstumo.

35.3.                      Byloje buvo įrodytas susitarimas dėl Sutarties priede Nr. 1 nurodytų įkainių sumažinimo. Ieškovės apeliacinio skundo teiginiai, kad ieškovė nesitarė dėl įkainių sumažinimo, o tik siekė leisti atsakovei atsiskaityti su ieškove vėliau, yra deklaratyvūs, nepagrįsti byloje susirinktais duomenimis bei prieštarauja imperatyvioms CK nuostatoms, reglamentuojančioms sutarčių aiškinimo taisykles bei statybos rangos teisinius santykius.

35.4.                      Teismas tinkamai aiškino Sutarties 2.3 punkto nuostatas ir pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl 10 000 Eur priteisimo. Priešingai nei teigia ieškovė apeliaciniame skunde, priteisiama papildomų statybvietės išlaidų dalis negalėtų sudaryti 7 488,70 Eur. Ieškovė pagal atliktų darbų aktus ir sutartas kainas objekte teigia atlikusi darbų (neskaitant papildomų statybvietės išlaidų) už 152 723 Eur be PVM, tai sudaro 53,72 proc. visų Priede Nr. 1 numatytų darbų kainos, todėl proporcingai, ieškovės teigimu, atliktų darbų daliai statybvietės išlaidos galėtų sudaryti 5 372 Eur be PVM. Be to, 2021 m. balandžio 9 d. T. M. eksperto išvados 19 punkte patvirtinama, kad statybvietės išlaidos pagal normatyvus tai santykinis dydis, tam tikras procentas nuo statinio statybos kainos, t. y. kintant statybos kainai, kinta ir statybvietės išlaidų dalis. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė teigė patyrusi statybvietės išlaidas visa Sutarties priede Nr. 1 nurodyta apimtimi, t. y. už 10 000 Eur, tačiau šių faktinių aplinkybių negalėjo pagrįsti, kokias konkrečiai statybvietės išlaidas ji tariamai yra patyrusi ir kokie įrodymai tai galėtų patvirtinti. Tuo atveju, jeigu ieškovės reikalavimas priteisti papildomas statybvietės išlaidas būtų vertinamas ne Sutarties nuostatų kontekste, o pagal faktiškai ieškovės objekte atliktų darbų dalį, ieškovė negali būti laikoma įgijusia reikalavimo teisę į atsakovę apmokėti 4 628 Eur be PVM dalį papildomų statybvietės išlaidų, kurių ji dėl iki galo neįvykdytos Sutarties negalėjo patirti ir nepatyrė.

35.5.                      Priteistos procesinės palūkanos atitinka CK 6.210 straipsnio 2 dalyje numatytą dydį, todėl apeliacinio skundo dalis dėl procesinių palūkanų dydžio taip pat turėtų būti atmesta.

36.       Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti iš atsakovės ieškovei jos apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

36.1.                      Nors darbus ginčo objekte ieškovė baigė vykdyti 2017 metais, kol nesiėmė teisme reikalauti apmokėti už minėtus darbus iš atsakovės nebuvo sulaukusi nė vienos pretenzijos dėl tariamai nekokybiškai ar ne pagal projektą atliktų darbų. Iki ieškovei kreipiantis į teismą, ieškovės darbuotojas E. M. ne kartą bendravo su atsakovės direktoriumi A. G. bei ragino apmokėti už atliktus darbus. Atsakovė nebuvo išsakiusi kaltinimų ieškovei atlikus darbus nekokybiškai arba ne pagal projektą. Tik tada, kai ieškovė teisme ėmėsi reikalauti jai priklausančio atlyginimo už prieš kelerius metus įvykdytus didelės apimties statybos rangos darbus, atsakovė ėmė reikšti pretenzijas dėl atliktų darbų kokybės.

36.2.                      Sutarties priede Nr. 1 „Kainos pasiūlymas“ šalys, įvertinusios projekto turinį, patvirtino ieškovės vykdomų darbų apimtis bei sutarė dėl darbų kainos. Sutarties šalys privalo laikytis sutarties ir jos priedų reikalavimų, kuriuos patvirtino parašais. Atsakovė be pagrindo remiasi projekte numatytais preliminariais projektiniais tam tikrų darbų kiekiais ir juos vertina kaip faktinius.

36.3.                      Visos su darbų vykdymu ginčo pastate susijusios aplinkybės buvo fiksuotos statybos darbų žurnale, kurio atsakovė, nevykdydama teismo nutarties dėl įrodymų užtikrinimo, nepateikė. Atsižvelgiant į tai, šiame ginče taikytina contra spoliatorem (pažeidėjui nepalanki) taisyklė. Atsakovė, teigdama, kad tam tikri ieškovės atliktų darbų kiekiai yra mažesni nei numatyta Sutartyje, šiuos teiginius turėtų įrodyti statybos darbų žurnalu.

36.4.                      Sutarties šalys darbų įkainių, pasirašydamos atliktų darbų aktus, nekeitė, nes atliktų darbų aktais nėra keičiamos Sutarties nuostatos. Net ir laikant, kad atliktų darbų aktais šalys pakeitė darbų įkainius šiuose aktuose numatytai darbų apimčiai, tenka sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad toks susitarimas negali turėti įtakos kitų Sutartyje numatytų darbų apimčiai.

36.5.                      Atsakovė apeliaciniu skundu prašo priteisti iš ieškovės 18 365,29 Eur už pastato konstrukcijų dalies techninio ir darbo projektų keitimo išlaidas, nes, atsakovės teigimu, ieškovė darbus atliko ne pagal projekto reikalavimus, tačiau atsakovė raštu yra patvirtinusi, kad pastato statybos darbai iki jo pridavimo buvo atlikti nenukrypus nuo projekto sprendinių, o 2019 m. rugsėjo 10 d., remiantis tokiais atsakovės patvirtinimais, pastato statyba buvo sėkmingai užbaigta. Kadangi projektas yra rengiamas / keičiamas siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą ir statybos darbams vykdyti, užbaigus darbus, poreikio atlikti techninio ir darbo projektų pakeitimus nėra.

36.6.                      Atsakovės patikslintu priešieškiniu reiškiamas turtinis reikalavimas ieškovei yra nepagrįstas. Pavyzdžiui, didžiąją patikslinto priešieškinio sumos dalį (77 397,65 Eur su PVM) sudaro reikalavimas, susijęs su visų pastato fasado daugiasluoksnių plokščių pakeitimu, nors iš bylos medžiagos nustatyta, kad tokio poreikio nėra. Kita vertus, plėvelės nebuvo nuimtos nuo dalies ieškovės sumontuotų sieninių plokščių pačios atsakovės prašymu tam, kad tokios plokštės nebūtų apgadintos kitiems rangovams vykdant tolesnius pastato statybos darbus.

36.7.                      Atsakovė klaidingai aiškina, kad plėvelių nenulupimas nuo daugiasluoksnių fasado plokščių turi būti vertinamas kaip nekokybiškai atliktas darbas. Šiuo atveju toks darbas ieškovės apskritai nebuvo atliktas, tad negalima teigti, jog ieškovė darbą atliko nekokybiškai. Atsižvelgiant į tai, atsakovė šiuo atveju galėtų reikalauti iš ieškovės nebent sumažinti statybos darbų kainą ta apimtimi, kiek darbų vykdymo metu galėjo kainuoti plėvelių nenuėmimas nuo daugiasluoksnių plokščių (tokia suma nustatyta dr. A. R. Zabulėno teismo ekspertizės akte). Tai, kad šio darbo vėliau ilgą laiką nevykdė pati atsakovė ir tuo pačiu nereiškė reikalavimų ieškovei, kad ši užbaigtų neva nebaigtus vykdyti darbus, liudija atsakovės atsakomybę bei aplaidumą tinkamai nevykdant pastato priežiūros.

36.8.                      Atsakovė yra PVM mokėtoja, todėl bet kokios atsakovės tariamai patirtų nuostolių sumos turi būti skaičiuojamos neįtraukiant PVM. Tai pripažinta ir teismų praktikoje. Atsakovė, skaičiuodama patirtų nuostolių dydį, į nuostolių sumą nepagrįstai įtraukė PVM sumas. 

36.9.                      Atsakovės priešieškinio reikalavimams dėl ieškovės atliktų darbų trūkumų yra suėjęs CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatytas ieškinio senaties terminas, nes atsakovės vadovas A. G. 2023 m. vasario 6 d. teismo posėdžio metu nurodė apie trūkumus sužinojęs dar tada, kada vyko statybos, 2016 metais ar 2015 metų rudenį. Ieškovė prašymą taikyti ieškinio senatį tinkamai ir laiku suformulavo pirmosios instancijos teismui.

37.       Ieškovė atsiliepime į trečiojo asmens UAB „Ekspertika“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti iš trečiojo asmens ieškovei jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

37.1.                      Trečiasis asmuo (priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde) į bylą buvo įtrauktas ne ieškovės, o pirmosios instancijos teismo iniciatyva, kai 2023 m. kovo 22 d. teismo posėdžio metu priimta protokoline nutartimi, teismas bylos šalis įpareigojo pateikti nuomonę dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą. Byloje nenustatyta, kad ieškovės procesinis elgesys būtų netinkamas ar nesąžiningas, todėl nėra pagrindų, dėl kurių teismas turėjo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

37.2.                      Trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nemotyvavo, kodėl trečiasis asmuo buvo įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, yra nepagrįsti. Teismas 2023 m. balandžio 13 d. nutartimi nutarė įtraukti UAB „Ekspertika“ į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, o 2023 m. birželio 21 d. protokoline nutartimi motyvuotai nutarė nepašalinti trečiojo asmens iš bylos.

37.3.                      Trečiojo asmens reikalavimas priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės prieštarautų CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai bendrajai bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese taisyklei – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Sprendimu trečiajam asmeniui buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, vadovaujantis CPK 98 straipsnio nuostatomis, t. y. proporcingai patenkintų ir atmestų atsakovės priešieškinio reikalavimų daliai. Teismas pagrįstai nurodė, kad trečiasis asmuo byloje dalyvavo atsakovės pusėje, todėl teismui nusprendus atsakovės priešieškinį tenkinti 2,09 proc., trečiajam asmeniui proporcingai iš ieškovės buvo priteistos 6,65 Eur bylinėjimosi išlaidos. Trečiojo asmens reikalavimai priteisti visas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės (laimėjusios bylą šalies, kurios ieškinio patenkinimo dalis sudaro 79,65 proc.) vertintini kaip teisiškai ir faktiškai nepagrįsti, prieštaraujantys bendrosioms civilinio proceso bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėms.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Dėl apeliacijos nagrinėjimo ribų 

 

38.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju tokių pagrindų nenustatyta, teisėjų kolegija bylą nagrinėja atsižvelgdama į pateiktais apeliaciniais skundais apibrėžtas apeliacijos ribas.

39.       Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu iš dalies tenkindamas ieškinį ir priešieškinį, priteisė ieškovei iš atsakovės 145 850,50 Eur skolą už atliktus darbus, 5 453,68 Eur komercines palūkanas, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą ir bylinėjimosi  išlaidas; atsakovei iš ieškovės priteisė 2 058,21 Eur nuostolių atlyginimą ir 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą; kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė; priteisė trečiajam asmeniui UAB „Ekspertika“ iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė apeliaciniu skundu skundžia sprendimo dalį, kuria buvo nuspręsta atmesti ieškovės reikalavimus, ir iš atsakovės prašo priteisti ieškovei 187 417,88 Eur skolą, 8 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą bei pakeisti pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kitą sprendimo dalį paliekant nepakeistą. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo ieškinį atmesti ir visa apimtimi tenkinti patikslintą priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo bei be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo iš ieškovės. Trečiasis asmuo apeliaciniu skundu skundžia sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų jam (ne)atlyginimo. Taigi iš esmės yra skundžiama dalis ieškinio reikalavimų, kuriuos sudaro ieškovei nepriteista skolos dalis ir neteisingai pritaikytas procesinių palūkanų dydis, taip pat priteista 34 818,78 Eur skola (12 057,50 Eur tariamai už padidintus įkainius, 18 480 Eur už neva dubliuojamus cokolio įrengimo darbus, 4 281,28 Eur už neva per didelį daugiasluoksnių plokščių montavimo plotą) bei bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymas.

 

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

 

40.       Atsakovė UAB „Bioline Transport Service“ (užsakovė) ir ieškovė UAB „Telšių statyba“ (rangovė) 2015 m. rugpjūčio 19 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 15/08/19 (Sutartis), kuria rangovė įsipareigojo savo jėgomis, medžiagomis ir darbo priemonėmis atlikti objekto „Sandėliavimo paskirties pastatas (duomenys neskelbtini)“ statybinius darbus, išvardytus Sutarties priede Nr. 1, pagal užsakovės pateiktus brėžinius, o užsakovė įsipareigojo priimti darbų rezultatą ir sumokėti Sutarties 2.1 punkte sutartą objekto kainą. Bendra Sutarties priede Nr. 1 numatytų darbų kaina nurodyta 294 315,50 Eur plius PVM.

41.       Sutarties 2.2 punkte, be kita ko, numatyta, kad kiekvieno dalinio apmokėjimo pagrindu yra darbų priėmimo–perdavimo aktas, kuris pasirašomas šalims įvertinus kiekvienu etapu atliktų darbų kiekį ir kokybę; apmokėjimas atliekamas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų po priėmimo–perdavimo akto pasirašymo.

42.       Sutarties 2.3 punkte numatyta, kad paskutinę likusią objekto kainos dalį, t. y. 10 000 Eur užsakovė sumoka tik rangovei atlikus visus šioje sutartyje numatytus darbus, įskaitant ir defektų, nustatytų priduodant objektą valstybinei komisijai, pašalinimą.

43.       Sutarties 8.4 punkte numatyta, kad Sutartis gali būti pakeista, papildyta ar nutraukta tik abiejų šalių susitarimu, sudarytu rašytine forma.

44.       Sutarties priede Nr. 1 „Kainos pasiūlymas“ iš viso nurodyta 30 pozicijų, ieškovės kainos pasiūlymai pateikti 19 pozicijų, tačiau faktiškai rangovė (ieškovė) atliko darbus, numatytus Sutarties priedo Nr. 1 pozicijoje Nr. 2, 3, 4, 6, 7, 9, 20, 26, 29, 30 (2. gręžtinių pamatų įrengimas; 3. g/b kolonų montavimas; 4. metalo konstrukcijų montavimas; 6. g/b rygelių montavimas; 7. g/b perdangos plokščių montavimas; 8. sienų mūras; 9. pakloto montavimas; 20. „sandwitch“ tipo plokščių montavimas; 26. cokolio betonavimas; 29. papildomos statybvietės išlaidos; 30. angokraščių parapetų skardinimas).

45.       Atsakovė 2016 m. gegužės mėn. atliktų darbu aktu pasirašytinai priėmė Sutarties priede Nr. 1 pozicijose Nr. 2, 3, 6 ir 7 nurodytus darbus už 24 030 Eur plius PVM; 2016 m. rugsėjo mėn. atliktų darbų aktu priėmė cokolio apšiltintų plokščių montavimo darbus už 9 300 Eur plius PVM; 2017 m. kovo mėn. atliktų darbų aktu priėmė metalo konstrukcijų montavimo darbus už 5 070 Eur plius PVM; 2017 m. liepos mėn. atliktų darbų aktu priėmė metalo konstrukcijų montavimo, pakloto montavimo ir „sandwitch“ tipo plokščių montavimo darbus už 22 880 Eur plius PVM. Pagal 2016 m. gegužės mėn., rugsėjo mėn., 2017 m. kovo mėn. atliktų darbų aktus išrašytas PVM sąskaitas faktūras atsakovė už darbus ieškovei yra atsiskaičiusi. Atsakovės 2021 m. sausio 18 d. 880 Eur mokėjimas pagal 2017 m. liepos mėn. atliktų darbų aktą ieškovės įskaitytas į 6 333,68 Eur metinių palūkanų dydį už prievolės pažeidimą.

46.       Atsakovė nėra apmokėjusi už 2020 m. gruodžio mėn. parengtame atliktų darbų akte Nr. 5 (ieškovės pasirašytame vienašališkai) nurodytus darbus išrašytos PVM sąskaitos faktūros už 132 960,50 Eur plius PVM, kuriuos ieškovė atsakovei pateikė 2020 m. gruodžio 22 d. rašytiniu reikalavimu, bei ieškovės 2021 m. gegužės mėn. išrašytos PVM sąskaitos faktūros už 28 665 Eur plius PVM pagal atliktų darbų aktą Nr. 6 (kainų skirtumas pagal atliktų darbų aktus ir Sutartyje numatytus įkainius).

47.       Sutarties priede Nr. 1 numatyti darbai turėjo būti pradėti 2015 m. rugsėjo 1  d. ir užbaigti 2015 m. gruodžio 30 d. (Sutarties 3.1 punktas). Faktiškai darbai pradėti 2016 m. gegužės mėn. ir baigti 2019 m. rugsėjo mėn. – pastato statybos užbaigimo aktas pasirašytas 2019 m. rugsėjo 10 d. Nuo 2019 m. rugsėjo 13 d. pastatas išnuomotas, t. y. pastatas yra naudojamas.

Dėl apeliacinių skundų argumentų, susijusių su ieškovės ieškinio reikalavimais

 

48.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, padaręs išvadas, kad, nors rašytinio susitarimo dėl įkainių sumažinimo nebuvo, tačiau pradėjusios vykdyti sutartį šalys faktiškai sumažino darbų kainas ta apimtimi, kuri nurodyta 2016 m. gegužės mėn., 2017 m. kovo ir liepos mėn. atliktų darbų aktuose, o dėl kainų sumažinimo už darbus, nurodytus 2020 m. gruodžio mėn. atliktų darbų akte Nr. 5, šalys, teismo vertinimu, nesusitarė, nes toks susitarimas nebuvo įformintas Sutartyje nustatytu būdu (t. y. abiejų šalių susitarimu rašytine forma) ir nebuvo į bylą pateikta tokio susitarimo faktą patirtinančių įrodymų. Be to, teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįgijo teisės į Sutartyje nustatytą 10 000 Eur atlyginimą už statybvietės išlaidas, kadangi neatliko visų Sutartyje numatytų darbų.

49.       Ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės šiais argumentais: 1) teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad Sutarties šalys susitarė sumažinti darbų kainą toje apimtyje, kuri buvo nurodyta 2016 m. gegužės mėn., 2017 m. kovo ir liepos mėn. atliktų darbų aktuose, todėl nepagrįstai nepriteisė ieškovei iš atsakovės 28 665 Eur skolos; 2) Sutartis nebuvo pakeista joje nustatyta tvarka (pagal Sutarties 8.4 punktą, atliktų darbų aktai nėra dokumentai, kuriais įforminamas sutarties pakeitimas); 3) Sutartyje susitarta dėl fiksuotos darbų kainos (įkainių); 4) teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl 10 000 Eur skolos už statybvietes išlaidas; 5) teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai priteisė 6 proc. procesines palūkanas, nors ieškiniu ieškovė prašė priteisti 8 proc. dydžio procesines palūkanas.

50.       Atsakovės apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 1) Sutarties šalys susitarimą sumažinti sutartinius įkainius sudarė konkliudentiniais veiksmais, todėl toks susitarimas turėjo būti taikomas ir 2020 m. gruodžio mėn. atliktų darbų akte Nr. 5 nurodytiems darbams; 2) atsakovė už 2016 m. rugsėjo mėn. atliktų darbų akte nurodytus darbus (cokolio plokščių montavimą) su ieškove yra atsiskaičiusi, todėl ieškovė 2020 m. gruodžio mėn. atliktų darbų aktu Nr. 5 nepagrįstai reikalauja 18 480 Eur be PVM atlygio už tą patį cokolio įrengimo darbą (cokolio betonavimą); 3) teismas nepagrįstai pripažino ieškovės teisę reikalauti iš atsakovės 4 281,28  Eur (skirtumo vertės), susidarančios dėl faktinio projektinio (1 366,21 kv. m) ir ieškovės įrašyto akte (1 500 kv. m) daugiasluoksnių („sandwitch“) plokščių kiekio įrengimo.

51.       Taigi tiek ieškovė, tiek atsakovė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadą dėl šalių susitarimo sumažinti Sutartyje numatytus įkainius fakto ir jo apimties. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad toks susitarimas buvo sudarytas ieškovei sudarant atliktų darbų aktus už 2016 m. gegužės mėn., 2017 m. kovo ir liepos mėn. atliktus darbus, tačiau jo nebuvo ieškovei sudarant 2020 m. gruodžio mėn. atliktų darbų aktą Nr. 5. Ieškovė apskritai neigia tokio susitarimo faktą (darbų įkainiai, numatyti sutarties priede Nr. 1, atliktų darbų aktais nebuvo keičiami, todėl galutinis atsiskaitymas ieškovei priteistinas pagal Sutartyje ir jos priede numatytus įkainius), o atsakovė, priešingai, tvirtina, kad toks susitarimas galiojo visiems atliktų darbų aktams, nes jis buvo sudarytas šalių konkliudentiniais veiksmais. Vertinant šalių argumentus, būtina nustatyti, kaip kainos nustatymą reglamentuoja teisinis reguliavimas ir kokius įsipareigojimus dėl kainos nustatymo ir galimybės ją pakeisti šalys prisiėmė jų sudaryta Sutartimi.

52.       Byloje nėra ginčo, kad tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip statybos rangos teisiniai santykiai (CK 6.681 straipsnio 1 dalis), kuriuos reglamentuoja ne tik statybos rangos teisės normos, tačiau ir bendrosios rangos nuostatos.

53.       Remiantis CK 6.687 straipsnio 1 ir 2 dalimis, užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka; šalys gali susitarti, kad darbai bus apmokami etapais arba visa sutarties kaina bus sumokėta po objekto priėmimo. CK 6.653 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangos sutartyje nurodoma darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai. Į rangos sutartyje nurodytą kainą įeina rangovo atlikto darbo atlyginimas ir jo turėtų išlaidų kompensavimas (CK 6.653 straipsnio 2 dalis). Sutartyje numatytiems darbams atlikti gali būti sudaroma konkreti ar apytikrė sąmata. Jeigu darbai atliekami pagal rangovo sudarytą sąmatą, sąmata įsigalioja ir tampa rangos sutarties dalimi nuo to momento, kai sąmatą patvirtina užsakovas (CK 6.653 straipsnio 3 dalis). Jeigu sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti. Ši taisyklė taip pat taikoma ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (CK 6.653 straipsnio 5 dalis).

54.       Nagrinėjamu atveju pagal Sutarties 1.1 punktą rangovė (ieškovė) įsipareigojo savo jėgomis, medžiagomis ir darbo priemonėmis atlikti objekto „Sandėliavimo paskirties pastato (duomenys neskelbtini)“ visus statybinius darbus, išvardytus priede Nr. 1, pagal užsakovės (atsakovės) pateiktus brėžinius, o užsakovė įsipareigojo priimti darbų rezultatą ir sumokėti 2.1 punkte sutartą objekto kainą.

55.       Sutarties 2.1 punkte nustatyta, kad Sutarties objekto kaina yra sutartinė. Ši kaina yra apskaičiuota remiantis užsakovės (atsakovės) projektais. Sutarties kaina nesikeičia visą jos galiojimo laiką, nebent užsakovė keičia projektinius sprendinius. Apmokėjimas už atliktus darbus atliekamas dalimis pagal darbų atlikimo grafiką. Kiekvieno dalinio apmokėjimo pagrindu yra darbų priėmimo–perdavimo aktas, kuris pasirašomas šalims įvertinus kiekvienu etapu atliktų darbų kiekį ir kokybę, o apmokėjimas atliekamas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų po priėmimo–perdavimo akto pasirašymo (Sutarties 2.2 punktas). Užsakovei atsisakius dalies darbų, bendra objekto kaina atitinkamai sumažinama (Sutarties 2.6 punktas). Sutarties objekto kaina gali kisti tuo atveju, jeigu užsakovė pageidauja naudoti kitas medžiagas (Sutarties 2.9 punktas). Sutartis gali būti pakeista, papildyta ar nutraukta tik abiejų šalių susitarimu, sudarytu rašytine forma (Sutarties 8.4 punktas). 

56.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai nurodomi rangos sutartyje (CK 6.653 straipsnio 1 dalis). CK 6.653 straipsnio 1–3 dalies normose nustatyta galimybė šalims pasirinkti kainos nustatymo būdus. Pagal šias normas darbų kaina gali būti nustatoma sutartyje nurodant konkrečią kainą, sudarant konkrečią ar apytikrę sąmatą arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir būdus. Kasacinis teismas nurodo, kad šių nuostatų tikslas – statybos rangos sutarties šalims suteikti alternatyvias galimybes joms labiau priimtinu būdu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, susijusias su darbų kainos koregavimu, taip užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, drausminti statybos proceso dalyvius ir kt. Šalys, statybos rangos sutartyje nustačiusios konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006; 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2012).

57.       Taigi, nors rangos teisinis reglamentavimas suteikia plačias galimybes šalims pasirinkti, ar nusistatyti konkrečią rangos sutarties kainą, sudarant konkrečią ar apytikrę sąmatą, arba sutartyje įtvirtinant kainos apskaičiavimo kriterijus ir būdus, analizuojamos Sutarties turinys patvirtina, kad šalys pasirinko kainą nustatyti sudarant konkrečią sąmatą (įtvirtindamos ją Sutarties priede Nr. 1 „Kainos pasiūlymas“ – nustatydamos konkrečius atliktinų darbų kiekius ir jų įkainius), kitaip tariant – susitarė dėl fiksuotos Sutarties kainos. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad Sutartis ir jos priedas Nr. 1 sudaryti užsakovei jau turint parengtą techninį darbo projektą (Sutarties 11.1 punktas). Tai reiškia, jog galioja įstatymuose nustatytas ribojimas sutarties kainai keisti (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Todėl tokiu atveju kaip šis, kuomet sutartyje nustatyta konkreti kaina, galimybė ją keisti didinant ar mažinant eliminuojama, kadangi tai yra imperatyvi nuostata, draudžianti keisti konkrečiai nustatytą kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir atsakovė apeliaciniame skunde pripažįsta, jog, nustačius konkrečią kainą, įstatyme neįtvirtinta galimybė ją keisti nei didinant, nei mažinant. 

58.       Padarius išvadą, kad šalys susitarė dėl fiksuotos Sutarties kainos, o Sutarties pakeitimai, jei tokių būtų, turėjo būti įforminami abiejų šalių rašytiniu susitarimu, bet rašytinių susitarimų šalys į bylą nepateikė, konstatuotina, jog susitarimo dėl įkainių sumažinimo (nei konkliudentiniais veiksmais, nei kitokiu būdu) ne tik nebuvo, tačiau nagrinėjamu atveju ir negalėjo būti. Šiame kontekste pritartina ieškovės apeliaciniame skunde dėstomai pozicijai, kad atliktų darbų aktai, kuriuose nurodyti mažesni nei Sutarties Priede Nr. 1 numatyti darbų įkainiai, negali būti laikomi įforminančiais šalių susitarimą sumažinti Sutarties priede Nr. 1 įtvirtintus darbų įkainius, ir tokio susitarimo jie nepatvirtina.

59.       Atliktų darbų akto pasirašymas reiškia, kad rangovas atliko sutartimi sulygtus darbus, o užsakovas juos priėmė, atitinkamai nustatęs, ar darbai atlikti tinkamai, ar su trūkumais (CK 6.662 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje yra pažymima, kad atliktų darbų priėmimo aktas yra dokumentas, fiksuojantis tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą, tačiau tai nėra dokumentas, kuriuo keičiamos sutarties sąlygos, tarp jų ir sutarties kaina, jeigu rangos sutartyje šalys to nenumatė. Užsakovui priėmus atliktus darbus, perduotus priėmimo aktu, atsiranda prievolė už juos atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Užsakovo pareiga priimti atliktus darbus yra esminė rangos sutarties sąlyga (CK 6.662, 6.694 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad užsakovas turi pareigą priimti rangovo perduodamus darbus. Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui praranda prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Taigi atliktų darbų priėmimas nėra siejamas su atliktų darbų kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009).

60.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad pagrindas rangovui reikalauti, jog užsakovas vykdytų jo priešpriešinę pareigą – sumokėtų už darbus, yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas. Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558-421/2015). Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad atsakovė 2020 m. gruodžio mėn. atliktų darbų akto Nr. 5 nepasirašė, o ieškovė jį pasirašė vienašališkai, neatleidžia atsakovės nuo pareigos darbus priimti ir už juos atsiskaityti, juolab kad ginčo objektas (sandėliavimo paskirties pastatas) faktiškai 2019 m. rugsėjo mėn. buvo užbaigtas statyti ir pradėtas naudoti (išnuomotas kitam asmeniui).

61.       Apibendrinant daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino esant pagrindą konstatuoti šalių susitarimą dėl įkainių sumažinimo pagal 2016 m. gegužės mėn., 2017 m. kovo ir liepos mėn. atliktų darbų aktus, kadangi toks susitarimas, Sutartyje atskirai neaptarus galimybės keisti Sutarties priede Nr. 1 numatytą kainą bei atsižvelgiant į fiksuotos kainos sutarties ypatumus, šiuo atveju negalėjo būti sudarytas.

62.       Be to, tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šalys sumažino darbų kainą tik ta jų apimtimi, kuri buvo nurodyta 2016 m. gegužės mėn., 2017 m. kovo ir liepos mėn. atliktų darbų aktuose, tačiau nesusitarė dėl kainų sumažinimo už darbus, nurodytus 2020 m. gruodžio mėn. atliktų darbų akte Nr. 5, nes toks susitarimas nebuvo įformintas Sutartyje nustatytu būdu (raštu) ir nebuvo pateikta į bylą šią aplinkybę patvirtinančių bei neginčijamų kitų įrodymų, jog šalys dėl minėtame atliktų darbų akte Nr. 5 nurodytų darbų įkainių susitarė kitaip, stokoja pagrįstumo ir logiškumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nelogiška vertinti, kad susitarimo sumažinti įkainius ieškovei parengiant už 2020 m. gruodžio mėn. atliktų darbų aktą Nr. 5 nebuvo, tačiau toks susitarimas buvo dėl anksčiau parengtų 2016 m. gegužės mėn. ir 2017 m. kovo ir liepos mėn. atliktų darbų aktų (pasirašytų ir atsakovės), nes nė vienu iš šių atvejų šalių rašytinio susitarimo keisti sutarties įkainius (atitinkamai ir sutarties kainą) į bylą nebuvo pateikta, o atliktų darbų aktai nėra dokumentai, keičiantys Sutarties kainą.

63.       Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus įvertina pirmosios instancijos teismo motyvus, kuriais remdamasis, pirmosios instancijos teismas ieškovei nepriteisė nė dalies papildomų statybvietės išlaidų konstatavęs, jog ieškovė atliko ne visus Sutartyje numatytus darbus, todėl pagal Sutarties 2.3 punktą (paskutinę objekto kainos dalį – 10 000 Eur užsakovė sumoka tik rangovei atlikus visus Sutartyje numatytus darbus, įskaitant ir defektų, nustatytų priduodant objektą valstybinei komisijai, neįgijo teisės į šių išlaidų atlyginimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad dalį darbų ieškovė atliko (ginčo dėl to nėra), objekto statybos užbaigtos ir objektas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, rodo, jog ieškovė turi teisę į papildomų statybvietės išlaidų dalį.

64.       Eksperto T. M. 2021 m. balandžio 9 d. išvadoje yra nurodyta, kad „statybvietės išlaidos pagal normatyvus tai santykinis dydis, tam tikras procentas nuo statinio statybos kainos, t. y. kintant statybos kainai, kinta ir statybvietės išlaidų dydis.“ Eksperto dr. A. R. Zabulėno 2022 m. spalio 17 d. teismo ekspertizės akte nurodyta, kad „visos statybvietės išlaidos apskaičiuojamos arba supaprastintu būdu kaip tam tikras procentas nuo išlaidų statinio statybos darbams arba pateikiamos kaip atskira sąmata.“ Be to, teismo ekspertas nurodė, jog pagal Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 6 priedą, statybvietės išlaidos kaip ir išlaidos statinio statybos darbams yra priskiriamos tiesioginėms išlaidoms. Vadinasi, tokios išlaidos yra faktiškai patiriamos, todėl ieškovei dalį darbų atlikus, dalis šių išlaidų jai turi būti atlyginama. Kadangi iš Sutarties priede Nr. 1 nurodytų darbų už 294 315,50 Eur be PVM ieškovė yra atlikusi darbų iš viso už 213 615,5 EUR be PVM (į šią sumą neįskaičiuojami Sutarties priede Nr. 1 nenurodyti cokolio apšiltintų plokščių montavimo darbai už 9 300 Eur be PVM), ieškovei proporcingai atlygintina 72,58 proc. Sutarties priede Nr. 1 numatytų papildomų statybvietės išlaidų, t. y. 7 258 Eur (72,58 x 10 000 / 100).

65.       Atsižvelgus į tai, kad susitarimo keisti atliktų darbų įkainius (ir Sutarties kainą) nebuvo ir dėl fiksuotos Sutarties kainos taikymo negalėjo būti konstatuota, į tai, jog ieškovei už jos atliktus statybos rangos darbus turėjo būti atlyginta pagal Sutarties priede Nr. 1 numatytus įkainius (nesumažintus), t. y. ieškovei turėjo būti priteista ne tik atsakovės neapmokėta atliktų darbų akte už 2017 m. liepos mėn. nurodyti 22 880 Eur (šiame akte nurodyti mažesni nei Sutarties priede Nr. 1 numatyti įkainiai) ir už 2020 m. gruodžio mėn. atliktų darbų akte Nr. 5 nurodyti 122 970,50 Eur (remiantis įkainiais, atitinkančiais nurodytus Sutarties priede Nr. 1, į kurią neįskaičiuota 10 000 Eur statybvietės išlaidos), tačiau ir 2021 m. gegužės mėn. parengtame atliktų darbų akte Nr. 6, kuriame apskaičiuotas kainų skirtumas pagal atliktų darbų aktus ir Sutarties priede Nr. 1 numatytus įkainius (skirtumas – 28 665 Eur). Taigi ieškovei turėjo būti priteista 174 515,50 Eur (22 880 Eur + 122 970,50 Eur + 28 665 Eur) už pagal Sutartį atliktus darbus bei 7 258 Eur statybvietės išlaidų, iš viso – 181 773,50 Eur.

66.       Atsakovei tenkančios pareigos sumokėti už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimas suponavo išvadą priteisti ieškovei 5 453,68 Eur dydžio komercines palūkanas (6 333,68 Eur palūkanos – 880 Eur atsakovės 2021 m. sausio 18 d. apmokėta suma), apskaičiuotas už atsakovės priimtus 22 880 vertės darbus pagal 2017 m. liepos mėn. atliktų darbų aktą ir ieškovės pateiktą 2017 m. liepos 18 d. PVM sąskaitą faktūrą, kurios apmokėjimo terminas suėjo 2017 m. rugpjūčio 18 d., apskaičiuotas už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 18 d. iki 2021 m. vasario 1 d. (ieškinio pateikimo dienos) (CK 6.54 straipsnis), kurios apeliantės pateiktuose apeliaciniuose skunduose neskundžia. Tad bendra ieškovei priteistina suma, iš dalies tenkinant ieškinį, iš viso sudaro 187 227,18 Eur (181 773,50 Eur + 5 453,68 Eur).

67.       Kitokio vertinimo nesuponuoja ir atsakovės apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, kad atsakovė už 2016 m. rugsėjo mėn. atliktų darbų akte nurodytus darbus (cokolio plokščių montavimą) su ieškove yra atsiskaičiusi, todėl ieškovė 2020 m. gruodžio mėn. atliktų darbų aktu Nr. 5 nepagrįstai reikalauja 18 480 Eur be PVM atlygio už tą patį cokolio įrengimo darbą (cokolio betonavimą). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad 2016 m. rugsėjo mėn. akte ir 2020 m. gruodžio mėn. atliktų darbų akte Nr. 5 nurodyti darbai įvardyti skirtingai, t. y. 2016 metų akte – „cokolio apšiltintų plokščių montavimas“, mato vnt. – obj., kiekis – 1 vnt., įkainis – 9 300 Eur; 2020 metų akte – „cokolio betonavimas“, mato vnt. – kub. m, įrašytas kiekis – 61,60 kub. m, vnt. įkainis – 300 Eur, vertė – 18 480 Eur. Taigi paminėtuose aktuose nurodyti darbų pavadinimai ir jų charakteristikos (aprašymas) iš esmės yra skirtingi, o teismo posėdyje ieškovės atstovas paaiškino, kad 2016 metais akte buvo įrašytos atraminės sienelės, numatytos projekte, nesutartiniai (papildomi) statybos darbai, kuriuos ieškovė atliko atsakovės prašymu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šia ieškovės 2016 m. rugsėjo mėn. atliktų darbų akte nurodytų darbų kilme, juolab kad ieškovės nurodyta versija dėl papildomų darbų yra pagrįsta tuo aspektu, kad cokolio apšiltintų plokščių montavimo darbai nebuvo numatyti Sutarties priede Nr. 1.

68.       Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovės apeliacinio skundo argumentus, kad, priešingai nei skundžiamame sprendime nurodė teismas, eksperto T. M. išvada patvirtina, jog faktinis ir projektinis daugiasluoksnių („sandwitch“) plokščių kiekis objekte yra 1 366,21 kv. m, o ne 2020 m. gruodžio mėn. atliktų darbų akte Nr. 5 ieškovės nurodytas 1500 kv. m (skirtumas – 133,79 kv. m), todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino ieškovės teisę reikalauti iš atsakovės susidariusio 4 281,28 Eur be PVM skirtumo. Vien tai, kad ieškovės įrašytas akte 1 500 kv. m kiekis neatitinka projektinio kiekio, numatyto projekto architektūrinės dalies fasado apdailos žiniaraštyje, nesudaro pagrindo sumažinti už šiuos ieškovės atliktus darbus iš atsakovės priteistiną sumą, kadangi ieškovės vienašališkai užaktuotas kiekis, kaip pagrįstai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, sutampa su šalių sudarytoje Sutartyje (Sutarties priede Nr. 1 20 pozicijoje) numatytu „sandwitch“ tipo plokščių montavimo darbų kiekiu – 1 500 kv. m. Pažymėtina, kad Sutartis ir jos priede Nr. 1 numatyti darbai ir jų kiekiai sudaryti vadovaujantis atsakovės (užsakovės) techniniu darbo projektu. Sutartis joje nustatyta tvarka nėra pakeista, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai didesnę įrodomąją reikšmę suteikė Sutarčiai ir laikė, kad atliktų darbų akte Nr. 5 įrašytas 1 500 kv. m „sandwitch“ tipo plokščių kiekis atitinka Sutarties reikalavimus ir faktinį tokių medžiagų panaudojimo kiekį.

69.       Teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės ieškinį, nepagrįstai nepriteisė ieškovės prašytų 8 proc. metinių procesinių palūkanų. Nors ieškovės ir atsakovės sudaryta Sutartis yra komercinė ir ieškovė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, 2 straipsnio 5 dalimi bei 3 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovės prašė priteisti 8 proc. metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, priteisė ne ieškovės prašomas 8 proc. metines procesines palūkanas, bet 5 proc., kurias 2023 m. lapkričio 15 d. nutartimi dėl klaidos taisymo, ištaisė į 6 proc. dydį.

70.       Iš nutarties dėl klaidos teismo sprendime ištaisymo matyti, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis, iš esmės pagrįstai prašė priteisti iš atsakovės 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas, tačiau teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje vadovavosi CK 6.210 straipsnio 2 dalies nuostata ir nurodė priteisti 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas (nemotyvuodamas sprendimo netenkinti ieškovės prašymo), tai reiškia, jog sprendimą dėl procesinių palūkanų priteisimo teismas priėmė vadovaudamasis ne ieškovės nurodyta teisės norma, bet kitu teisiniu pagrindu, todėl nesutiko su ieškove, kad tokia padėtis gali būti ištaisyta per rašymo apsirikimų ištaisymą reglamentuojančią CPK 276 straipsnio teisės normą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė suformulavo reikalavimą dėl 8 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo, pagrindo netaikyti Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatų nėra, ieškovės apeliacinio skundo dalis dėl palūkanų priteisimo tenkinama.

 

Dėl apeliacinių skundų argumentų, susijusių su atsakovės priešieškinio reikalavimais

 

71.       Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 97 821,15 Eur žalos atlyginimą ir 520 Eur nuostolių atlyginimą už turtą, kurį ieškovė įgijo be teisinio pagrindo. Prašomi priteisti nuostoliai apėmė: 2 058,21 – Eur už statinio cokolio trūkumus, 77 397,65 Eur – už „sandwitch“ tipo plokščių pakeitimą ir 18 365,29 Eur – už naujos projektinės dokumentacijos parengimą. Pirmosios instancijos teismas atsakovės priešieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas 2 058,21 Eur už statinio cokolio trūkumus, kitą priešieškinio dalį atmetė konstatavęs, kad ji yra nepagrįsta ir neįrodyta.

72.       Atsakovės UAB „Bioline Transport Service“ apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: 1) byloje nėra įrodymų, kad apsauginė plėvelė nuo daugiasluoksnių sieninių plokščių nebuvo nuimta pačios atsakovės (užsakovės) prašymu; 2) teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl 77 397 Eur su PVM nuostolių priteisimo už daugiasluoksnių plokščių įsigijimą ir sumontavimą nėra tinkamas atsakovės teisių gynimo būdas; 3) atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl garantiniu laikotarpiu paaiškėjusių trūkumų ir dėl to patirtų nuostolių atlyginimo turėjo būti tenkintas remiantis CK 6.664 straipsnio, o ne CK 6.665 straipsnio nuostatomis; 4) teismas neįvertino atsakovės nurodytų aplinkybių, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu, bandydama nulupti apsauginę plėvelę nuo daugiasluoksnių fasado plokščių, dar labiau jas sugadino, todėl žala atsakovei kyla ir iš delikto; 5) atsakovei įrodžius realų poreikį koreguoti projektinę dokumentaciją pagal ieškovės savavališkai faktiškai parinktus cokolio įrengimo darbų sprendinius, priešieškinio reikalavimas dėl 18 365,29 Eur nuostolių, reikalingų projektinės dokumentacijos parengimui, turėjo būti tenkinamas; 6) teismas nepagrįstai netenkino atsakovės priešieškinio reikalavimo dėl 520 Eur, sumokėtų už didesnį perdangos plokščių plotą, nei faktiškai buvo įrengta (įrašyta akte 110 kv. m, o įrengta 97 kv. m) kaip ieškovės įgytų be teisinio pagrindo priteisimo atsakovei. Teisėjų kolegija su atsakovės pozicija iš esmės nesutinka ir apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

73.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo nukentėjusios šalies teisių gynimo būdai įtvirtinti tiek bendrosiose sutarčių teisės normose (pvz., CK 6.207, 6.209, 6.213, 6.217, 6.256, 6.261 straipsniuose), tiek ir specialiosiose (pvz., CK 6.665 straipsnyje). Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis teisių gynimo būdus, jeigu jų bendrą taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015). 

74.       CK 6.664 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu darbų defektai nustatomi per garantinį terminą, rangovas privalo neatlygintinai juos pašalinti arba atlyginti užsakovui jų šalinimo išlaidas.

75.       Specialieji užsakovo rangos sutartyje teisių gynimo būdai, įtvirtinti CK 6.665 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje.

76.       Greta pirmiau nurodytų specialių teisių gynimo būdų, gali būti taikomas ir bendrasis pažeistų teisių gynimo būdas – civilinė atsakomybė. Subjektas, manantis, kad dėl kontrahento netinkamai atliktų darbų ar pažeisto sutarties įvykdymo termino patyrė nuostolių, turi teisę reikalauti juos atlyginti, tačiau tokiu atveju privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas pagal CK 6.246–6.249 straipsnius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2013; 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-160-687/2016 34 punktas).

77.       Svarbiausia rangovo pareiga yra atlikti tam tikrą darbą ir gauti jo rezultatą. Reikšminga šios pareigos sudėtinė dalis yra pareiga užtikrinti darbo rezultato kokybę, kitaip dar vadinama rangovo pareiga garantuoti darbų kokybės atitiktį sutarčiai – atitikties sutarčiai garantija arba kokybės garantija pagal įstatymą (statybos rangos santykius reglamentuojantis CK 6.695 straipsnis ir atitinkamai bendruosius rangos santykius reglamentuojantis CK 6.663 straipsnis bei 6.665 straipsnio 1 dalis).

78.       Be kokybės garantijos pagal įstatymą, CK išskiria ir sutartinę kokybės garantiją, kitaip dar vadinamą komercine garantija (statybos rangos santykius reglamentuojančio CK 6.697 straipsnio 2 ir 3 dalys, atitinkamai bendruosius rangos santykius reglamentuojantis CK 6.664 straipsnis). Sutartinė garantija gali apimti sąlygas, susijusias su prekės ir (ar) paslaugų kokybe, įskaitant darbų rezultato kokybės garantinį terminą, garantijos galiojimo ar įgyvendinimo sąlygas bei sąlygas, susijusias su teisių įgyvendinimo būdais. Tais atvejais, kai įstatymas nustato darbų rezultato kokybės garantinį terminą, šis terminas yra privalomas pagal įstatymą (CK 6.698 straipsnis).

79.       Darbų rezultato kokybės garantijos pagal įstatymą atveju rangovas atsako už pareigos perduoti kokybišką darbų rezultatą pažeidimą, t. y. rangovas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo darbų perdavimo užsakovui momentu, net jei tas neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.663 ir 6.665 straipsniai). Tais atvejais, kai įstatymu ar sutartimi yra nustatytas darbų rezultato kokybės garantinis terminas, rangovas atsako už garantijos, kad darbų rezultatas atitiks nustatytus kokybės reikalavimus visą garantinį terminą, pažeidimą. Kai įstatymu ar sutartimi yra nustatytas darbų rezultato kokybės garantinis terminas, užsakovas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl darbų rezultato trūkumų, kurie buvo nustatyti per garantinį terminą (CK 6.666 straipsnio 3 dalis).

80.       Aplinkybė, ar yra nustatytas darbų rezultato kokybės garantinis terminas, turi reikšmės ne tik terminui, per kurį užsakovas turi teisę pareikšti reikalavimus rangovui, bet ir įrodinėjimo naštos paskirstymui tarp užsakovo ir rangovo dėl darbų rezultato kokybės.

81.       CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. CK 6.666 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu sutartis nustato trumpesnį nei dvejų metų garantinį terminą, o trūkumus užsakovas nustatė jau pasibaigus garantiniam terminui, bet nepraėjus dvejiems metams nuo darbų rezultato perdavimo momento, rangovas atsako už šiuos trūkumus, jei užsakovas įrodo, kad trūkumai atsirado iki darbų rezultato perdavimo užsakovui momento arba dėl priežasčių, atsiradusių iki šio momento. Savo esme analogiškos nuostatos įtvirtintos ir pirkimo–pardavimo sutartį reglamentuojančiuose nuostatose – CK 6.333 straipsnio 1 ir 3 dalyse kartu su 6.338 straipsnio 5 dalimi.

82.       CK 6.697 straipsnio 3 dalies ir 6.666 straipsnio 4 dalies sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad tais atvejais, kai yra nustatytas darbų rezultato kokybės garantinis terminas, rangovas laikytinas atsakingu už darbų rezultato kokybės trūkumus visą darbų rezultato garantinį laikotarpį, todėl paaiškėjus darbų rezultato kokybės trūkumams užsakovas turi įrodyti tik patį defektų buvimo faktą. Užsakovas neturi įrodinėti aplinkybių, kad trūkumai atsirado iki darbų rezultato perdavimo užsakovui momento arba dėl priežasčių, atsiradusių iki šio momento. Rangovas, siekdamas apsiginti nuo pareikštų reikalavimų dėl darbų rezultato trūkumų, turėtų įrodyti aplinkybes, kad trūkumai atsirado dėl užsakovo ar trečiųjų asmenų kaltės ar dėl normalaus darbų rezultato nusidėvėjimo. Tokį specifinį įrodinėjimo naštos paskirstymą ne kartą yra akcentavęs ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2011 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2011). Pagal bendrąją taisyklę rangovas neatsako ir už akivaizdžius trūkumus (CK 6.662 straipsnio 2 dalis).

83.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių darbų rezultato kokybės garantiją pagal įstatymą, sutartinę garantiją ir teisių gynimo būdus, nustatytus CK 6.664 ir 6.665 straipsniuose, yra išaiškinęs, kad garantijos pagal įstatymą pažeidimo atveju taikomi CK 6.665 straipsnyje nurodyti užsakovo teisių gynimo būdai. Sutartinės garantijos pažeidimo atveju taikomi sutartyje ar įstatymuose nustatyti užsakovo teisių gynimo būdai. Sutartinės garantijos prigimtis nulemia tai, kad šalys gali laisvai susitarti dėl taikomų teisių gynimo būdų. Tais atvejais, kai šalys nesusitaria dėl teisių gynimo būdų, taikomi CK 6.664 straipsnio 3 dalyje nustatyti teisių gynimo būdai. CK nedetalizuoja garantijos pagal įstatymą ir sutartinės garantijos santykio ir kaip turėtų būti taikomi teisių gynimo būdai, kai esant nustatytai sutartinei garantijai darbų rezultato trūkumas atsirado per darbų rezultato garantinį terminą (tuo labiau kai trūkumas buvo darbų rezultato kokybės perdavimo momentu, tačiau paaiškėjo vėliau – per darbų rezultato kokybės garantinį terminą). CK nenustatyta, ar garantijos pagal įstatymą ir sutartinės garantijos nustatyti teisių gynimo būdai turėtų būti taikomi alternatyviai, subsidiariai ar kitu principu. Teisėjų kolegijos nuomone, tais atvejais, kai esant sutartinei garantijai yra nustatytas darbų rezultato kokybės garantinis terminas, nėra svarbu, ar daikto trūkumas buvo darbų rezultato perdavimo metu, svarbu, kad jis paaiškėtų per darbų rezultato kokybės garantinį terminą. Todėl tokioje situacijoje, teisėjų kolegijos vertinimu, užsakovas turėtų turėti teisę pasirinkti savo teisių gynimo būdą – ar ginti savo teises remiantis CK 6.665 straipsnyje ar sutartinėje garantijoje numatytais teisių gynimo būdais, o jei jie sutartinėje garantijoje nenustatyti – CK 6.664 straipsnio 3 dalyje nurodytais teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-1075/2018 30 punktas).

84.       Nagrinėjamu atveju Sutarties 6.1 punktas nustato, kad rangovas suteikia statybos darbams 5 metų garantiją. Paslėptiems darbams ir inžineriniams tinklams rangovas suteikia 10 metų garantiją (Sutarties 6.2 punktas). Įrengimams rangovas suteikia 1 metų garantiją (Sutarties 6.3 punktas). Garantijų laikas pradedamas skaičiuoti nuo viso objekto priėmimo­–perdavimo akto pasirašymo dienos (Sutarties 6.4 punktas).

85.       Sutartyje taip pat numatyta, kad rangovas įsipareigoja ištaisyti defektus, nustatytus per statinio garantinį laikotarpį; pašalinti trūkumus, kurie atsirado dėl subrangovų kaltės; savo sąskaita atlikti valstybinės komisijos nurodytų trūkumų pašalinimą (Sutarties 5.2.1, 5.2.15, 5.2.16 punktai). Ginčo šalių sudarytoje Sutartyje nėra numatyta užsakovės (atsakovės) teisė pačiai (ar padedamai kitų subjektų) pašalinti per garantinį terminą atsiradusius trūkumus. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad iš Sutarties sąlygų matyti, jog teisė ginti atsakovės (užsakovės) teises CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta tvarka nėra numatyta Sutartyje (Sutarties 5.1 punktas). Nepaisant to, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, daroma išvada, jog atsakovė nagrinėjamu atveju yra laisva pasirinkti bet kurį iš nurodytų savo pažeistų teisių gynimo būdų.

86.       Kita vertus, teisėjų kolegija su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad byloje nėra įrodymų, jog apsauginė plėvelė nuo daugiasluoksnių sieninių plokščių nebuvo nuimta pačios atsakovės (užsakovės) prašymu, sutinka tik tuo aspektu, jog byloje nėra tiesioginių tokio susitarimo faktą patvirtinančių įrodymų, tačiau byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą dėl pačios atsakovės (užsakovės) iniciatyvos palikti apsauginę plėvelę ant minėtų plokščių. Visų pirma, apsauginė plėvelė nenuimta nuo dviejų apatinių (t. y. žemiausiai esančių) plokščių per visą pastato perimetrą, taip pat nuo vienos eilės (viso aštuonių vienetų) daugiasluoksnių plokščių, kitaip tariant, apsauginė plėvelė nenulupta tik nuo tam tikra tvarka išdėstytų plokščių, turint tikslą ir toliau saugoti šias sienines daugiasluoksnes plokštes nuo įvairaus poveikio veiksnių (pvz., kritulių, purvo, mechaninio poveikio ir pan.) tol, kol bus tęsiami kiti statybos darbai, kurie užsitęsė ilgiau nei rekomenduojamus 4 mėnesius, skirtus plėvelei demontuoti. Antra, byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų reiškusi pretenzijas / prašymus ieškovei ar reikalavusi apsauginę plėvelę pašalinti per visą laikotarpį nuo šių plokščių sumontavimo iki statybos darbų pabaigos (2019 m. rugsėjo 10 d.) ar netgi ieškovės ieškinio atsakovei pareiškimo dienos (2021 m. vasario 1 d.).

87.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismo eksperto dr. A. R. Zabulėno 2022 m. spalio 17 d. teismo ekspertizės akte yra konstatuota, jog, priešingai nei teigia atsakovė, apsauginę plėvelę nuimti nuo pastato sieninių plokščių yra įmanoma. Vertinant plokščių nusidėvėjimą, taikoma Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje nustatytas ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvas, numatantis, kad veiklai naudojamų naujų pastatų nusidėvėjimas yra 8 metai (arba 96 mėnesiai). Įvertinus tai, kad pastatytas pastatas įregistruotas 2019 m. rugsėjo mėn., nusidėvėjimas 2022 m. rugsėjo mėn. yra 37,5 proc. Taigi, priešingai nei nurodo atsakovė, susidariusius defektus dėl ieškovės netinkamai atliktų daugiasluoksnių plokščių įrengimo darbų (nenuimtos apsauginės plėvelės nuo dalies daugiasluoksnių sieninių plokščių) yra galima pašalinti kitokiu būdu nei pakeičiant visas objekte esančias daugiasluoksnes plokštes, kurių pakeitimas kainuotų 77 397 Eur su PVM, ir, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į nuo jų sumontavimo praėjusį laikotarpį ir plokščių natūralaus nusidėvėjimo procentą, nebūtų teisinga ir sąžininga ieškovės atžvilgiu. Juo labiau kad poreikis keisti visas pilkos spalvos plokštes yra grindžiamas atsakovės gautais komerciniais pasiūlymais iš kitų potencialių rangovų, šiems teigiant, jog rinkoje nėra galimybės įsigyti tokių pat plokščių, o ne tos konkrečios plokštės gamintojo ar tiekėjo patvirtinimu, kad rinkoje tokių plokščių įsigyti nėra galimybės.

88.       Be to, iš teismo eksperto dr. A. R. Zabulėno teismo ekspertizės akte nustatytų faktinių aplinkybių taip pat galima dalyti išvadą, kad ne tik apsauginės plėvelės palikimas (nenulupimas) daro įtaką estetiniam plokščių vaizdui: „Iš byloje pateiktos kadastrinių matavimų bylos (DOK-10892, Priedas I-21-13) matoma (14.3 pav.), kad atliekant pastato statybos darbus buvo sumontuotos ir sieninės plokštės. Atkreiptinas dėmesys, kad užbaigus statybos darbus vartai buvo įrengti tik fasade 1-10 (14.3 pav. viršuje), o fasade G-A nebuvo įrengta nei projekte Laida A numatytų durų, nei projekte Laida A nenumatytų vartų (14.3 pav. apačioje). Objekto apžiūros metu ir iš byloje pateiktos medžiagos nustatyta, kad fasade G-A yra įrengtos durys (14.4 pav.) ir papildomi projekte Laida A nenumatyti vartai, kurie jau yra fiksuoti ir eksperto T. M. išvadoje (DOK-8626, Priedas 1). Fotofiksacijoje (2021-03-16) matoma, kad šalia sumontuotų durų ties ašimi D, yra papildomai sumontuoti ir vartai tarp ašių D-C (14.5 pav.). Objekto apžiūros metu yra užfiksuota, kad sumontavus papildomus vartus fasade G-A nuardyti apskardinimai nėra tinkamai užtaisyti (14.6 pav.). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pastato remonto darbai (durų ir vartų montavimas), vykdyti jau po pastato statybos užbaigimo, t. y. jau jo naudojimo metu, buvo atliekami nerūpestingai ar galimai neturint tinkamos kvalifikacijos bei atitinkamos projektinės dokumentacijos, dėl to šių darbų vykdymo metu galėjo būti pažeistos ir anksčiau statinio statybos metu sumontuotos daugiasluoksnės sieninės plokštės. Kaip pateikta atsakant į klausimą 5 (žr. 2.3.5. poskyrį), naudojamo pastato nusidėvėjimas 2022 09 datai yra 37,5 procentai, todėl defektai, atsirandantys dėl natūralaus nusidėvėjimo ar mechaninių pažeidimų vykdant pastate veiklą, turėtų būti fiksuojami statinio techninės priežiūros žurnale kartu su rekomenduojamomis priemonėmis jiems pašalinti, vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ nuostatomis“. Tačiau daugiasluoksnių sieninių plokščių natūralaus susidėvėjimo padarinių šalinimas neturėtų būti perkeliamas ieškovei.

89.       Kita vertus, atsakovė pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė (nevertino) atsakovės nurodytų aplinkybių, jog bylos nagrinėjimo metu 2021 m. rugpjūčio 26 d. ieškovė, savavališkai bandydama nulupti apsauginę plėvelę nuo minėtų plokščių, jas dar labiau sugadino, todėl, atsakovės teigimu, žala atsakovei kyla ir iš delikto. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su šia atsakovės pozicija tuo aspektu, kad iš byloje esančių įrodymų negalima daryti išvados, jog ieškovė sugadino plokštes, nuo kurių bandė nulupti apsauginę plėvelę. Tiek iš vaizdo įrašo, kuriame užfiksuota, kaip ieškovės atstovai vien tik rankomis nuo sieninių plokščių lupo apsauginę plėvelę, tiek iš po šio bandymo užfiksuotų nuotraukų (DOK-22442) negalima daryti išvados, kad ieškovė dar labiau sugadino plokštes (dvi plokštes). Pažymėtina, jog eksperto T. M. 2021 m. rugsėjo 10 d. daugiasluoksnių plokščių sugadinimo fakto fiksavimo aktas (DOK-20979 priedas) parengtas objekto apžiūrą ekspertui atlikus 2021 m. rugsėjo 7 d., t. y. praėjus beveik 2 savaitėms nuo ieškovės atstovų atlikto bandymo, todėl darytina išvada, jog eksperto akte užfiksuoti pažeidimai (spalvos pakitimai, įbrėžimai ir pan.) yra atsiradę jau po bandymo, kadangi lyginant ieškovės bandymo metu ir iš karto po jo užfiksuotas nuotraukas su eksperto fiksuotomis nuotraukomis, eksperto užfiksuotų pažeidimų nematyti. Todėl nenustačius neteisėtų ieškovės veiksmų, kaip vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, deliktinė civilinė atsakomybė negalima.

90.       Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės apeliacinio skundo teiginiais, kad ji įrodė realų poreikį koreguoti projektinę dokumentaciją pagal ieškovės savavališkai parinktus cokolio įrengimo darbų sprendinius, todėl atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl 18 365,29 Eur nuostolių, reikalingų projektinės dokumentacijos (techninio ir darbo projekto) parengimui, turėjo būti tenkintas. Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 6.19 punkte numatyta, kad techninis projektas – tai projekto pirmuoju etapu rengiamas normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentas, kuriame pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai ir kuris skirtas statybą leidžiančiam dokumentui gauti. Aptariamo reglamento 6.4 punkte numatyta, kad darbo projektas – tai projekto antrasis etapas, techninio projekto tąsa, kuriame detalizuojami techninio projekto sprendiniai ir pagal kurį atliekami statybos darbai. Remiantis Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 13–14 punktais, tik techninio projekto, o ne darbo projekto pagrindu vertinama (pagal techninių specifikacijų reikalavimus) statybos darbų ir pastatyto statinio normatyvinė kokybė. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė poreikį rengti naują projektinę dokumentaciją grindžia deklaratyvia priežastimi, juolab kad monolitinis pamatas yra patvaresnis už pamatą iš surenkamų cokolinių plokščių, todėl dėl statinio normatyvinės kokybės (patvarumo) abejonių kilti neturėtų, o iš teismo eksperto padarytų išvadų galima spręsti ir apie atsakovės galimai savavališkai, t. y. be projektinės dokumentacijos atliktus statybos darbus.

91.       Atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl priešieškinio reikalavimo priteisti 520 Eur, sumokėtų už didesnį perdangos plokščių plotą, nei kad faktiškai buvo įrengta (įrašyta akte 110 kv. m, įrengta 97 kv. m), kaip ieškovės įgytų be teisinio pagrindo, atmestini iš esmės analogiškais argumentais kaip ir dėl daugiasluoksnių „sandwitch“ tipo plokščių – Sutarties priede Nr. 1 pozicijoje Nr. 7 šalių numatytas 110 kv. m gelžbetoninių perdangos plokščių montavimo kiekis, todėl, atsižvelgus į tai, kad šalių sudaryta Sutartis yra fiksuotos kainos sutartis, ieškovė turėjo pagrindą gauti apmokėjimą už Sutartyje nustatytą kiekį darbų, atsižvelgiant į jau pirmiau aptartas nuostatas ir teismų praktiką, pagal kurią, net jeigu tam tikri iš ieškovės atliktų darbų pagal Sutartį kiekiai viršija Sutartyje įtvirtintas nurodytas darbų apimtis, ieškovės atliekamų darbų kaina dėl to nedidėja ir atsakovė neprivalo mokėti už ieškovės atliktus darbus didesnę kainą negu numatyta Sutartyje, ir priešingai – jeigu tam tikri ieškovės atliktų darbų kiekiai yra mažesni, negu numatyta Sutartyje, atsakovė vis tiek privalo ieškovei sumokėti sutartą
fiksuotą darbų kainą.

92.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nutartimi dėl įrodymų užtikrinimo buvo įpareigojęs atsakovę pateikti ginčo statybos darbų žurnalą, tačiau atsakovė šios teismo nutarties neįvykdė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra suformavęs contra spoliatorem taisyklę, kuri reiškia, jog šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2005; 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016). Statybos darbų žurnalo turinys tokėtina būtų patvirtinęs ieškovės atliktų darbų apimtis, atliktų darbų pobūdį, tokių darbų priėmimą bei tuo pačiu atitiktį projekto reikalavimams, bet atsakovė tokio žurnalo teismui nepateikė. Todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau nurodyta taisykle, padaro išvadą, kad darbai, už kuriuos apmokėjimo reikalauja ieškovė, yra atlikti tinkamai ir pagal projekto reikalavimus bei tuo pagrindu priimti statinio statybos techninio prižiūrėtojo. Sąmoningai į bylą nepateikusi statybos darbų žurnalo, atsakovė neturi teisės ginčyti ieškovės atliktų darbų apimties ir neįrodo savo apeliacinio skundo motyvų.

Dėl trečiojo asmens apeliacinio skundo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

93.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iš ieškovės trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje UAB „Ekspertika“ priteisė 6,65 Eur bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo apeliaciniu skundu prašo šią sprendimo dalį pakeisti ir priteisti jam 1 390,24 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato padėjėjos suteiktas teisines paslaugas. Trečiojo asmens teigimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turėjo atsižvelgti į tai, kad jis į šios bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu įtrauktas buvo nepagrįstai ir nepagrįstai iš jos nepašalintas, todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo netaikė CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimčių ir priteisė tik 6,65 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Trečiasis asmuo nesutinka, kad buvo įtrauktas į bylą ir dalyvavo atsakovės pusėje. Be to, skundžiamame sprendime teismas nepasisakė dėl jo 2023 m. gegužės 22 d. atsiliepime į ieškinį ir priešieškinį išdėstytų motyvų dėl prašymo pašalinti jį iš bylos.

94.       Byloje nustatyta, kad UAB „Ekspertika“, pateikusi statinio statybos ekspertizės aktą, kartu su projekto rengimo ir projekto vykdymo priežiūros funkcijas atlikusia UAB „Rusnė“ ir statinio statybos techninės priežiūros vadovu K. S. į bylos nagrinėjimą įtraukta Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 23 d. nutartimi ieškovės iniciatyva. Kauno apygardos teismas sutiko su ieškovės argumentais dėl šio asmens įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, kadangi įvertino, jog byloje nustačius, kad darbus ieškovė atliko ne pagal projekto reikalavimus, tai reikštų, jog UAB „Ekspertika“ pateikė neteisingas išvadas, kuriomis vadovaujantis Valstybinė statybos inspekcija išdavė atsakovei ginčo pastato statybos užbaigimo aktą. Teismas pripažino, kad yra pagrindas daryti išvadą, jog teismo sprendimas šioje byloje gali turėti įtakos ir UAB „Ekspertika“ teisėms bei pareigoms, nes vertindamas šalių argumentus teismas turės pasisakyti ir dėl UAB „Ekspertika“ statinio ekspertizės akte konstatuotų aplinkybių.

95.       Trečiojo asmens UAB „Ekspertika“ atsiliepime išdėstytas prašymas dėl jos pašalinimo iš byloje dalyvaujančių trečiųjų asmenų buvo išspręstas 2023 m. birželio 21 d. teismo posėdyje priimta protokoline nutartimi, konstatuojant, kad UAB „Ekspertika“ nurodytos aplinkybės ir argumentai nepaneigia Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 23 d. nutartyje nustatytų aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neturėjo pagrindo iš naujo spręsti klausimą, kurį jau buvo prieš tai išsprendęs. Pažymėtina, kad pagal CPK 47 straipsnio nuostatas, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, gali būti įtraukiami dalyvauti byloje ne tik motyvuotu šalių prašymu, bet ir teismo iniciatyva (CPK 47 straipsnio 1 dalis), o pašalinami iš bylos – motyvuota teismo nutartimi (CPK 47 straipsnio 5 dalis).

96.       Vien tai, kad UAB „Ekspertika“ nesutiko (nesutinka) su jos įtraukimu byloje dalyvaujančiu asmeniu atsakovės pusėje, nesudaro pagrindo spręsti, jog bylinėjimosi išlaidų klausimas jos atžvilgiu buvo išspręstas neteisingai. Kita vertus, teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo trečiajam asmeniui priteistų bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimus, nustato, kad apskaičiuojant UAB „Ekspertika“ priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį yra padaryta akivaizdi aritmetinė klaida („6,65 Eur (1 390,24 Eur × 2,09 proc. / 100 proc.))“, kurią būtina ištaisyti, kadangi trečiajam asmeniui priteistinos bylinėjimosi išlaidos sudaro ne 6,65 Eur, o 29,06 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindo nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių teisėjų kolegija neįžvelgia, todėl ši skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista, ištaisant minėtą aritmetinę klaidą.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme perskirstymo

97.       Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės UAB „Telšių statyba“ ieškinio pagrįstumo ir pripažindamas, jog Sutarties šalys sumažino statybos rangos darbų kainą už 2016 m. gegužės mėn., 2017 m. kovo ir liepos mėn. sudarytus atliktų darbų aktus bei jų pagrindu išrašytas sąskaitas faktūras, todėl nepriteisdamas ieškovei iš atsakovės 28 665 Eur skolos pagal 2021 m. gegužės mėn. atliktų darbų aktą Nr. 6 ir jo pagrindu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą bei visiškai nepripažindamas ieškovės teisės į proporcingą dalį papildomų statybvietės išlaidų, neatsižvelgė į tai, kad Sutartyje buvo susitarta dėl fiksuotos statybos rangos darbų kainos, darbų įkainiai Sutartyje nustatyta tvarka nebuvo keičiami, todėl galutinis atsiskaitymas turėtų būti pagal Sutarties priede Nr. 1 numatytus darbų įkainius. Taigi pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir neteisingai pritaikė materialiosios teisės normas, dėl to apskųstasis teismo sprendimas pakeičiamas. Taip pat pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė teisės normas, priteisdamas ne ieškovės prašytas 8 proc. procesines palūkanas, o 6 proc. procesines palūkanas. Teismo sprendimas dėl priešieškinio tenkinimo iš dalies paliekamas nepakeistas dėl pirmiau nutartyje aptartų motyvų.

98.       Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovės reikalavimai patenkinti iš dalies, keičiama padidinant ieškovei iš atsakovės priteistinos skolos už atliktus darbus dydį iki 187 227,18 Eur ir procesinių palūkanų dydį iki 8 procentų, priteisiant ne 145 850,50 Eur skolą už atliktus darbus, 5 453,68 Eur paskaičiuotas komercines palūkanas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (151 304,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o priteisiant 181 773,50 Eur skolą už atliktus darbus, 5 453,68 Eur apskaičiuotas komercines palūkanas, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (187 227,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

99.       Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamo Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 24 d. sprendimo sudėtine dalimi yra ir Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartis dėl klaidos ištaisymo bei 2023 m. lapkričio 15 d. papildomas sprendimas, apeliacine tvarka pakeičiant apskųstąjį teismo sprendimą, pakeičiamos ir jo sudėtinės dalys, teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant nauja redakcija. 

100.       Kadangi ieškovės apeliacinis skundas iš esmės tenkinamas, atitinkamai patenkinant didesnę ieškinio dalį, perskirstytinas pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

101.       Ieškovė pirmosios instancijos teisme prašė priteisti iš atsakovės 39 913,72 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios susideda iš: 33 967,72 Eur už suteiktas teisines paslaugas, 3 500 Eur ekspertizės išlaidos ir 2 446 Eur sumokėtas žyminis mokestis už ieškinį (2023 m. birželio 20 d. Nr. DOK-16118). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės prašyta priteisti bylinėjimosi išlaidų suma viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), nustatytus maksimalius rekomenduojamus priteisti dydžius, sumažino ieškovės prašomų priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį ir pagrįstomis pripažino 27 019 Eur bylinėjimosi išlaidas (21 073 Eur + 3 500 Eur + 2 446 Eur).

102.       Atsakovė pirmosios instancijos teisme prašė priteisti iš ieškovės 16 486,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios susideda iš: 1 738 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už priešieškinį, 38 Eur žyminio mokesčio už atskirąjį skundą, 1 500 Eur išlaidų eksperto paslaugoms apmokėti, 13 210,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų (2023 m. vasario 6 d. Nr. DOK-3571). Atsakovės teisinės pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių rekomenduojamų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžių.

103.       Teisėjų kolegijai nutarus pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir ieškovės ieškinį patenkinti 98,55 proc. (187 227,18 Eur × 100 proc. / 189 969,18 Eur), sprendimo dalį dėl atsakovės patikslinto priešieškinio paliekant nepakeistą – 2,09 proc. (2 058,21 Eur × 100 proc. / 98 341,15 Eur), atitinkamai paskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos.

104.       Ieškovei iš atsakovės priteisiama 26 627,22 Eur (27 019 Eur × 98,55 proc. / 100 proc.) pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos, atsakovei iš ieškovės priteisiama 344,57 Eur (16 486,50 Eur × 2,09 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidos. Atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteisiama 26 282,65 Eur (26 627,22 Eur – 344,57 Eur) pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai, CK 6.130 straipsnio 1 dalis, 6.131 straipsnio 1 dalis).

105.       Dėl trečiajam asmeniui UAB „Ekspertika“ priteisiamų pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio pasisakyta pirmiau, sprendžiant šios apeliantės apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą.

106.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) pirmosios instancijos teisme išlaidos sudaro 34,29 Eur. Pagal aukščiau nustatytą priteistinų bylinėjimosi išlaidų procentinę išraišką valstybei iš ieškovės turėtų būti priteisiama 0,50 Eur, iš atsakovės – 33,57 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu iš šalies pagal CPK 96 straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma (CPK 96 straipsnio 6 dalis). Taigi procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalies nepriteisiamos, jei jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeistas 2023 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur). Šiuo atveju iš ieškovės priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija 8 Eur, todėl jos iš ieškovės nepriteisiamos, o iš atsakovės valstybei priteisiamos 33,57 Eur pašto išlaidos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo

 

107.       Atsižvelgiant į procesinį šios apeliacijos rezultatą, paskirstytinos ir byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme CPK 93 ir 302 straipsniai).

108.       Ieškovė prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 7 840,80 Eur išlaidos už apeliacinio skundo ir dviejų atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimą ir pateikimą bei 805 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą.

109.       Ieškovės apeliacinis skundas iš esmės (didžiaja dalimi – 99,90 proc.) patenkintas. Už advokato suteiktas teisines paslaugas, rengiant apeliacinį skundą, maksimali rekomenduojama priteisti suma sudaro 3 400,17 Eur (2 000,10 Eur × 1,7; Rekomendacijų 8.10 papunktis). Už dviejų atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimą rekomenduojamas maksimalus dydis sudaro 5 247,32 Eur ([2 018,20 x 1,3] x 2; Rekomendacijų 8.11 papunktis). Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, patirtos advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti, neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, jų dydį ir apmokėjimą patvirtinantys įrodymai yra pateikti, todėl ieškovei priteisiamos 8 637,15 Eur (7 840,80 Eur + 805 Eur ) x 99,90 proc. / 100) bylinėjimosi išlaidos.

110.        Atsakovė prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 2 832 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą, 6 292 Eur advokato teisinės pagalbos, surašant apeliacinį skundą, išlaidos ir 2 178 Eur už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą. Atsakovės apeliacinio skundo nepatenkinus, atsakovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinės pagalbos, surašant apeliacinį skundą, išlaidų ir sumokėto žyminio mokesčio atlyginimą. Ieškovės apeliacinį skundą patenkinus 99,90 proc., atsakovei atlygintina 0,10 proc. už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą patirtų išlaidų, t. y. 2,18 Eur (2 178 Eur x 0,10 proc. / 100) bylinėjimosi išlaidos.

111.       Atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteisiama 8 634,97 Eur (8 637,15 Eur – 2,18 Eur) apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai, CK 6.130 straipsnio 1 dalis, 6.131 straipsnio 1 dalis).

112.       Trečiasis asmuo UAB „Ekspertika“ prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas 695,12 Eur išlaidas už apeliacinio skundo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.10 papunktyje nustatyto dydžio, tačiau trečiojo asmens apeliacinis skundas iš esmės atmetamas, ištaisant teisėjų kolegijos pastebėtą pirmosios instancijos teismo padarytą aritmetinę klaidą, todėl trečiasis asmuo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už jo apeliacinio skundo parengimą neįgijo.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 24 d. sprendimą (2023 m. lapkričio 15 d. nutartį dėl klaidos ištaisymo ir 2023 m. lapkričio 15 d. papildomą sprendimą), sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Ieškinį ir patikslintą priešieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bioline Transport Service“ (juridinio asmens kodas 302486486) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Telšių statyba“ (juridinio asmens kodas 180236330) 181 773,50 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną tūkstantį septynis šimtus septyniasdešimt tris eurus 50 ct) skolą už atliktus darbus, 5 453,68 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt tris eurus 68 ct) komercines palūkanas, 8 (aštuonių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (187 227,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 26 282,65 Eur (dvidešimt šešis tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt du eurus 65 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Telšių statyba“ (juridinio asmens kodas 180236330) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bioline Transport Service“ (juridinio asmens kodas 302486486) 2 058,21 Eur (du tūkstančius penkiasdešimt aštuonis eurus 21 ct) nuostolių atlyginimą ir 6 (šešių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (2 058,21 Eur) nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos (2021 m. rugsėjo 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Ekspertika“ (juridinio asmens kodas 135840360) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Telšių statyba“ (juridinio asmens kodas 180236330) 29,06 Eur (dvidešimt devynis eurus 6 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bioline Transport Service“ (juridinio asmens kodas 302486486) 33,57 Eur (trisdešimt tris eurus 57 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5662.“

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bioline Transport Service“ (juridinio asmens kodas 302486486) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Telšių statyba“ 8 634,97 Eur (aštuonis tūkstančius šešis šimtus trisdešimt keturis eurus 97 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

 

 

Teisėjos         Danguolė Martinavičienė

 

 

                                                                                                  Neringa Švedienė

 

 

                                                                                                  Alma Urbanavičienė