Civilinė byla Nr. e3K-3-460-690/2017

Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00115-2016-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.1.; 2.4.2.12.2.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Laužiko (pranešėjas), Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas) ir Gedimino Sagačio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. K. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 22 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl daikto grąžinimo iš svetimo neteisėto valdymo, nuostolių ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.95 straipsnio, įtvirtinančio savininko teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 135 straipsnio, apibrėžiančio teisminio nagrinėjimo ribas, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas prašė teismo įpareigoti atsakovą grąžinti jam priklausantį nekilnojamąjį daiktą – žemės sklypą iš svetimo neteisėto atsakovo valdymo; žemės sklypą grąžinti tokios būklės, kokios jis buvo prieš tai, kol buvo pradėtas neteisėtai valdyti, t. y. pastatyti atgal išartus riboženklius ir visiškai išvalyti žemės sklypą (nuimti derlių, išvežti šiukšles, žemės sklypą suarti ir kt.); šiems veiksmams atlikti nustatyti terminą iki 2016 m. birželio 30 d.; priteisti iš atsakovo 3108,73 Eur nuostolių atlyginimą ir atlyginti ieškovo patirtą 3000 Eur neturtinę žalą.
3. Ieškovas nurodė, kad atsakovas, pasinaudodamas ieškovo sveikatos būkle, neteisėtai užvaldė jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, ieškovas žodinio susitarimo dėl žemės naudojimosi su atsakovu nesudarė. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovas patyrė 1450 Eur nuostolių, nes pirko 15 tonų biohumuso, ir 1450 Eur patirs siekdamas grąžinti žemę į buvusią pradinę padėtį. Be to, dėl atsakovo suartos žemės ir sunaikintų riboženklių ieškovas buvo priverstas atlikti kadastrinius matavimus, už juos sumokėjo 170 Eur, už įregistravimą VĮ Registrų centre – 8,43 Eur, mokėjo žemės  mokestį nuo 2012 iki 2015 metų – 30,30 Eur. Dėl atsakovo veiksmų ieškovas patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, psichologinį atsakovo spaudimą, kuriuos įvertino 3000 Eur.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Joniškio rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 17 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies –įpareigojo atsakovą per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išvalyti ieškovo žemės sklypą, nuimant visą derlių ir išvežant šiukšles; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė valstybei iš atsakovo 28,89 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo ir 26,50 Eur žyminio mokesčio.
5. Teismas nustatė, kad atsakovas nuo 2012 m. rudens iki 2015 m. liepos mėnesio naudojosi ieškovo 0,13 ha žemės sklypu (duomenys neskelbtini), jame augino javus; rašytinės sutarties dėl sklypo nuomos ar panaudos šalys nebuvo sudariusios; bylos nagrinėjimo metu sklype liko nenuimtas atsakovo pasėtas javų derlius.
6. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas reikalauja įpareigoti atsakovą grąžinti sklypą iš neteisėto atsakovo valdymo, tačiau teismui nepateikti įrodymai, patvirtinantys tai, jog atsakovas tebėra užvaldęs ieškovui priklausantį daiktą. Įvertinęs bylos duomenis, teismas padarė išvadą, kad atsakovas, naudodamasis ieškovo sklypu, įgyvendino ne daiktinę valdymo teisę, kuri realizuojama turint ketinimą turėti tą daiktą kaip savą, o įsivaizduojamą prievolinio pobūdžio panaudos gavėjo teisę, kai daiktu naudojamasi žinant, jog tikrasis daikto savininkas yra kitas asmuo. Atsižvelgdamas į atsakovo paaiškinimus, kad jis ieškovo sklypu nebesinaudoja, į tai, kad teismui nepateikti įrodymai, patvirtinantys tebesitęsiantį svetimą neteisėtą valdymą, teismas netenkino ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovą grąžinti sklypą iš neteisėto atsakovo valdymo.
7. Vadovaudamasis CK 4.98 straipsniu, pagal kurį savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, teismas pripažino ieškovo teisę reikalauti grąžinti jam sklypą tokios būklės, kokios jis buvo iki atsakovui pradedant jį valdyti. Teismas pabrėžė, kad sklypo būklė konkrečiu momentu praeityje – įrodinėjimo dalykas. Teismas nurodė, kad byloje nepakanka duomenų, patvirtinančių tai, jog iki 2012 m. rudens ieškovo sklypas buvo pažymėtas riboženkliais ir buvo suartas. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas neįrodė teisėtai naudojęs ieškovo sklypą, pripažino sklype palikęs nenuimtą javų derlių, teismas įpareigojo atsakovą per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išvalyti ieškovo sklypą nuimant derlių ir išvežant šiukšles. Kitą aptariamo ieškinio reikalavimą pripažino nepagrįstu.
8. Teismas atsižvelgė į ieškovo paaiškinimus, kad, siekiant grąžinti žemę į pradinę padėtį (patręšti), reikia 1450 Eur biohumusui pirkti, todėl ieškovo reikalavimą priteisti dvigubą biohumusui pirkti reikalingą sumą pripažino ieškovo siekiu nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Teismas taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju neįrodytas biohumuso pirkimo ir jo naudojimo ginčo sklype faktas. Ieškovo paaiškinimais ir liudytojų parodymais apie biohumuso pirkimo ir išbarstymo sklype aplinkybes teismas nesirėmė, pripažinęs juos skirtingais ir prieštaringais, todėl tariamų nuostolių, susijusių su biohumuso pirkimu, atlyginimo nepriteisė.
9. Spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo atlyginti kadastrinių matavimų ir jų įregistravimo išlaidas,  teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad tokie matavimai ieškovo sklypui būtų buvę atlikti iki 2012 m. rudens, kai atsakovas pradėjo sklypą naudoti, ir kad atsakovas yra kokiu nors būdu atsakingas dėl šių išlaidų atsiradimo. Šias ieškovo patirtas išlaidas teismas pripažino priežastiniu ryšiu nesusijusiomis su atsakovo veiksmais. Išlaidų žemės mokesčiui sumokėti teismas taip pat nepripažino ieškovo nuostoliais, nurodydamas, kad prievolė mokėti žemės mokestį yra žemės savininko prievolė (Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), kuri nepriklauso nuo to, kas šią žemę valdo ar naudoja.
10. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas nurodė, kad neturtinės žalos faktą ieškovas įrodinėja įvairiais medicininiais dokumentais, kuriuose nurodyti jam nustatyti negalavimai, ligos, tačiau pabrėžė, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovui diagnozuotos ligos yra priežastiniu ryšiu susijusios su byloje įrodytais atsakovo neteisėtais veiksmais – žemės naudojimu be teisėto pagrindo. Ieškinyje nurodomus psichologinio spaudimo, persekiojimo, grasinimų, užpuolimo faktus teismas pripažino neįrodytais. Teismas atkreipė dėmesį, kad pradėti ikiteisminį tyrimą atsakovui buvo atsisakyta, todėl žalos, susijusios su nepagrįstais kreipimaisis į ikiteisminio tyrimo įstaigas, kilimo priežastis yra ieškovo, o ne atsakovo veiksmai. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp jo deklaruojamos neturtinės žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl netenkino reikalavimo atlyginti neturtinę žalą.
11. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus, 2017 m. vasario 22 d. sprendimu panaikino Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimo dalį, kuria atsakovas įpareigotas per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išvalyti ieškovo žemės sklypą, ir priėmė naują sprendimą – šią ieškinio dalį atmetė; panaikino sprendimo dalį, kuria valstybei iš atsakovo priteistas 28,89 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas ir 26,50 Eur žyminio mokesčio; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą; priteisė atsakovui iš ieškovo 847 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
12. Kolegija nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovas nuo 2015 metų liepos mėnesio ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo nedirba ir juo nesinaudoja, todėl sprendė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas neįrodė besitęsiančio neteisėto žemės valdymo, t. y. neįrodė aplinkybės, patvirtinančios vindikacinio reikalavimo pagrindą. Kolegija nesutiko su ieškovo argumentais, kad atsakovas dalį žemės sklypo valdo iki šiol, nes išdeklaravo 0,12 ha, nors ieškovui priklausančio žemės sklypo plotas yra 0,13 ha. Kolegija nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą ieškovui priklausančio žemės sklypo plotas yra ne 0,13 ha, o 0,1249 ha, todėl sutiko su atsakovo teiginiais, kad vieno aro paklaida, deklaruojant ieškovo žemės sklypą, galėjo atsirasti dėl duomenų netikslumo.
13. Kolegija pritarė atsakovo argumentui, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio reikalavimo ribų, pakeitė ieškinio dalyką ir performulavo ieškinio reikalavimą: vietoj reikalavimo įpareigoti grąžinti žemės sklypą tokios būklės, kokios jis buvo, kol buvo pradėtas neteisėtai valdyti, teismas įpareigojo atsakovą išvalyti ieškovo žemės sklypą, nuimant visą derlių ir išvežant šiukšles. Kolegija nurodė, kad nagrinėjama byla nėra šeimos byla ar darbo byla, joje neginamas viešasis interesas, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo išeiti už ieškinio reikalavimo ribų ir pakeisti ieškinio dalyką.
14. Kolegija nurodė, kad ieškovas, reikšdamas reikalavimą grąžinti žemės sklypą tokios būklės, kokios jis buvo, turėjo pateikti teismui įrodymus, kokios būklės buvo žemės sklypas tuo metu, kai atsakovas pradėjo jį naudoti, taip pat pateikti įrodymus, kokios būklės ieškovui priklausantis žemės sklypas yra šiuo metu. Ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių žemės sklypo būklę pradedant juo naudotis atsakovui ir dabartinę žemės sklypo būklę. Įvertinęs 2016 m. gegužės 10 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytojo S. S. parodymus, kad ieškovo žemės sklypas buvo apleistas, jame augo piktžolės, o atsakovui pradėjus dirbti žemę, žemės būklė pagerėjo; kad liudytojų G. I. bei B. D. parodymus apie gerą žemės sklypo būklę išbarsčius jame biohumusą teismas laikė prieštaringais, iš esmės skirtingais, kolegija sprendė, kad žemės sklypas, tikėtina, yra tokios būklės, kokios ir buvo prieš atsakovui pradedant jį valdyti, todėl konstatavo, kad ieškinio reikalavimas nepagrįstas.  
15. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais buvo atmesti ieškovo reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimą ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos sprendimą bei priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovo ieškinį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismai netinkamai aiškino CK 4.95 straipsnį, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos bylose, susijusiose su daikto išreikalavimu iš svetimo neteisėto valdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451-686/2015). Ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui priklausantį žemės sklypą iš neteisėto atsakovo valdymo turėjo būti tenkintas. Nagrinėjamoje byloje yra visi pagrindai grąžinti turtą iš neteisėto atsakovo valdymo – ieškovas turėjo ir turi nuosavybės teisę į žemės sklypą; atsakovas sklypą užvaldė be ieškovo valios, atsakovas neįrodė tarp šalių buvus susitarimą dėl žemės sklypo valdymo; byloje esantys įrodymai patvirtina tebesitęsiantį atsakovo valdymą (atsakovas neišdeklaravo viso ieškovui priklausančio žemės sklypo, todėl laikytina, kad dalį sklypo valdo iki šiol); daiktas yra natūra.
2. Apeliacinės instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio reikalavimo ribų, pakeisdamas ieškinio dalyką ir performuluodamas ieškinio reikalavimą: vietoj reikalavimo įpareigoti grąžinti žemės sklypą tokios būklės, kokios jis buvo, kol buvo pradėtas neteisėtai valdyti, teismas įpareigojo atsakovą per vieną mėnesį nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos išvalyti ieškovo žemės sklypą, nuimant visą derlių ir išvežant šiukšles. Būtent tokį reikalavimą ieškovas ir buvo pareiškęs, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš dalies tenkintas šis reikalavimas, buvo pagrįsta.
3. Teismai nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą priteisti nuostolius už žemės tręšimą (biohumusą), savo sprendimą grįsdami aplinkybe, kad ieškovas neįrodė biohumuso pirkimo ir išbarstymo sklype aplinkybės, o iš liudytojo S. S. parodymų nustatė, kad ieškovo žemė buvo apleista ir joje augo piktžolės. Biohumusas – sliekų perdirbta žemė. Ją supylus nereiškia, kad žemėje neaugs piktžolės, todėl pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad sklype augo piktžolės, nepaneigia aplinkybės, kad žemė nebuvo patręšta. Aplinkybes, kad ieškovas 2012 metais pirko biohumusą, patvirtino ne tik pats ieškovas, bet ir du teisme apklausti liudytojai, todėl biohumuso vežimo aplinkybes ieškovas įrodė. Jo reikalavimas dėl sumos už pirktą biohumusą priteisimo, turėjo būti tenkintas bent iš dalies, t. y. priteista 15 tonų kiekio biohumuso išlaidų suma – 1450 Eur.
4. Nuostoliai dėl riboženklių atstatymo (kadastrinių matavimų) atsirado dėl atsakovo veiksmų, todėl 178,43 Eur išlaidų atlyginimas kadastriniams matavimams turėjo būti priteistas iš atsakovo. Kadastriniai matavimai buvo atlikti tik dėl atsakovo veiksmų: jam užvaldžius ieškovui priklausantį žemės sklypą, buvo išarti riboženkliai. Riboženkliai statomi atliekant kadastrinius matavimus, todėl ieškovas kitu būdu, tik kaip atlikus kadastrinius matavimus, negalėjo pastatyti riboženklių.
5. Teismai nepagrįstai nepriteisė ieškovui neturtinės žalos atlyginimo. Bet kuris asmuo, esantis ieškovo situacijoje, būtų patyręs didesnių ar mažesnių nepatogumų, kančių, sukrėtimų. Atsakovas prieš ieškovo valią naudojosi ieškovo sklypu, žinodamas, jog ieškovas negali nuimti atsakovo neteisėtai užauginto derliaus, pats jo nenuėmė, sklypo neišvalė, todėl ieškovas gyveno bijodamas sulaukti sankcijų, neva nevykdo programos „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“ reikalavimų. Atsakovo nenuimtas derlius sukelia ieškovui nepatogumų ir išgyvenimų. Ieškovas pateikė duomenis, kad turi sveikatos problemų, ypač susijusių su širdimi, todėl visi konfliktai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą civiline tvarka sukelia ieškovui dar didesnių sveikatos problemų.
17. Atsakovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti ieškovo kasacinį skundą, o Šiaulių apygardos teismo 2017 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Kasacinis skundas priimtas nepagrįstai, jame nėra nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, kurie patvirtintų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų kasacijos pagrindų buvimą, todėl atsakovas neturi galimybių pateikti tinkamą, įstatymo reikalavimus atitinkantį atsiliepimą į kasacinį skundą. Kasaciniame skunde nėra teisinių argumentų dėl CK 4.95 straipsnio pažeidimo, todėl atsakovas negali pasisakyti dėl neegzistuojančių argumentų. Ieškovas ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes ir tvirtina, kad jos nustatytos netinkamai, tačiau kasacinis teismas neturi teisės nustatyti faktinių aplinkybių, nes tai draudžia CPK 353 straipsnis. Kasaciniame skunde nėra nurodomas joks proceso teisės pažeidimas, todėl kasacinis teismas neturės teisės svarstyti, ar buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Nagrinėjamoje byloje teismai tinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigas ir pagrįstai pripažino neįrodytais ieškovo reikalavimus.
2. Vindikaciniu ieškiniu pažeistos teisės ginamos tuo atveju, kai daikto savininkas nustojo valdyti daiktą ne savo valia ir daiktą be teisinio pagrindo valdo kitas asmuo, su kuriuo daikto savininko nesieja prievoliniai teisiniai santykiai ir daikto neteisėtas valdymas tęsiasi, egzistuoja ieškinio pareiškimo bei teismo sprendimo priėmimo momentu. Sprendžiant apie įrodymų paskirstymo pareigas, ieškovas nagrinėjamu atveju privalo įrodyti ne tik tai, kad jis yra daikto savininkas, bet kad daiktą valdo atsakovas, t. y. daiktą turi pas save (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009). Atsakovas nei ieškinio priėmimo, nei skundžiamo teismo sprendimo priėmimo momentu ginčo daikto nevaldė ir nevaldo, ir tai ieškovas pripažino pirmosios instancijos teisme. Teismai nustatė, kad deklaruoto žemės ploto paklaida galima dėl matavimo netikslumų ir kitų sprendimuose nurodytų faktinių aplinkybių. Į daikto neteisėto valdymo turinį nepatenka ieškovo nurodomos su žemės sklypo būkle susijusios faktinės aplinkybės.
3. Antrasis ieškovo reikalavimas nėra būdingas vindikaciniam ieškiniui ir yra savarankiškas reikalavimas. Šis ieškovo reikalavimas buvo išnagrinėtas dviejų instancijų teismų ir pripažintas neįrodytu, nes ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių buvusią iki teisės pažeidimo daikto būklę, kad buvo riboženkliai ir kad juos sunaikino atsakovas, kad žemės sklypas iki atsakovo užvaldymo buvo suartas, taip pat nepateikė įrodymų, kokia buvo atsakovo palikto derliaus faktinė būklė bei jos sąsajos su galimais ieškovo teisių pažeidimais.
4. Ieškovas nurodo, kad buvo nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-451-686/2015 suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Nurodytoje byloje faktinės aplinkybės yra iš esmės kitokios: tarp šalių kilo ginčas dėl nuosavybės teisės, o šioje byloje toks ginčas nekilo. Atsakovas neginčijo ieškovo nuosavybės į žemės sklypą ir neįrodinėjo esantis šio žemės sklypo savininkas; ginčas kilo tik dėl paties valdymo fakto bylos iškėlimo metu; ginčas kilo ir dėl šalių prievolinių santykių egzistavimo fakto, tačiau tai nebuvo nustatyta, šis klausimas nėra keliamas kasaciniame skunde.
5. Ieškovas neįrodė nei turtinės, nei neturtinės žalos fakto, neįrodė priežastinio ryšio tarp jo patirtų sveikatos sutrikimų, nepatogumų ir atsakovo neteisėtų veiksmų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl CK 4.95 straipsnyje įtvirtintos savininko teisės išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo įgyvendinimo sąlygų

18. CK 4.95 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Ieškovas, pasinaudodamas šia teise, reiškia vindikacinį ieškinį. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2007; 2008 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2008).
19. Reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 6) daiktas yra natūra; 7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015).
20. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai konstatavo vienos iš sąlygų, būtinų tenkinti vindikacinį ieškinį, nebuvimą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių tebesitęsiantį svetimą neteisėtą valdymą. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovas nuo 2015 metų liepos mėnesio nedirba ir nesinaudoja ieškovui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Apeliacinės instancijos teismas pripažino nepagrįstais ieškovo argumentus, kad atsakovas dalį žemės sklypo valdo iki šiol, nes išdeklaravo 0,12 ha, nors ieškovui priklausančio žemės sklypo plotas yra 0,13 ha. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovui priklausančio žemės sklypo plotas yra ne 0,13 ha, kaip teigia ieškovas, bet 0,1249 ha, todėl sutiko su atsakovo paaiškinimu, kad 1 aro paklaida deklaruojant ieškovo žemės sklypą galėjo atsirasti dėl duomenų netikslumo.
21. Taigi teismai nustatė, kad atsakovas ieškinio pareiškimo metu nebevaldo ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, todėl nėra vienos iš aplinkybių, patvirtinančių vindikacinio reikalavimo pagrindą. Dėl šių priežasčių nepagrįstais pripažintini ieškovo kasacinio skundo argumentai, kad teismai netinkamai nustatė vindikacinio ieškinio tenkinimo sąlygas; kad byloje esantys įrodymai patvirtina tebesitęsiantį atsakovo valdymą. Šie ieškovo argumentai paneigti apeliacinės instancijos teismo išsamiu byloje esančių įrodymų ir nustatytų aplinkybių įvertinimu. Kasaciniame skunde nenurodyti argumentai, kurie sudarytų pagrindą spręsti apie netinkamą byloje esančių įrodymų, sudarančių vindikacinio ieškinio tenkinimo pagrindą, įvertinimą, todėl ieškovas kasaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad nagrinėjamu atveju yra visos CK 4.95 straipsnio taikymo sąlygos.
22. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai tinkamai aiškino ir taikė CK 4.95 straipsnį ir nuo šio straipsnio aiškinimo ir taikymo praktikos nenukrypo. Ieškovo pareikštas vindikacinis ieškinys negalėjo būti patenkintas, nes atsakovas nebevaldo ieškovui priklausančio žemės sklypo.

Dėl teisminio nagrinėjimo ribų ir CK 4.98 straipsnio aiškinimo ir taikymo

23. CPK 135 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje ieškinio turinio reikalavimus, nustatyta, kad ieškinyje turi būti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), be to, ieškinyje turi būti nurodyti įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis). Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2009 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2009).
24. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-533-684/2016, 15 punktas).
25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, o ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2008; 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2011). Teismo nesaisto ieškovo ieškinyje nurodytas teisinis pagrindas; teisinis ginčo santykių kvalifikavimas turi būti atliekamas pagal nustatytas faktines aplinkybes dėl visų pareikštų reikalavimų. Teismas negali peržengti pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, kokias teisės normas, nagrinėjant ginčą pagal ieškovo faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes, taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-469/2015).
26. Ieškovas ieškinio antruoju reikalavimu prašė įpareigoti atsakovą grąžinti žemės sklypą tokios būklės, kokios jis buvo prieš tai, kol buvo pradėtas neteisėtai valdyti, t. y. pastatyti atgal išartus riboženklius, visiškai išvalyti žemės sklypą (nuimant visą derlių, išvežant visas šiukšles, žemės sklypą suariant ir kt.).
27. Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą tenkino iš dalies – įpareigojo atsakovą per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išvalyti ieškovo žemės sklypą, nuimant visą derlių ir išvežant visas šiukšles.
28. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkindamas ieškovo reikalavimą, išėjo už ieškinio ribų, pakeitė ieškinio dalyką ir performulavo ieškinio reikalavimą: vietoj reikalavimo įpareigoti grąžinti žemės sklypą tokios būklės, kokios jis buvo, kol buvo pradėtas neteisėtai valdyti, teismas įpareigojo atsakovą per vieną mėnesį nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos išvalyti ieškovo žemės sklypą.
29. Ieškovas ginčija šią teismo išvadą, kasaciniame skunde nurodo, kad būtent tokį reikalavimą buvo pareiškęs, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš dalies patenkintas šis reikalavimas, pagrįsta.
30. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, nors antruoju reikalavimu ieškovas prašė įpareigoti atsakovą grąžinti žemės sklypą tokios būklės, kokios jis buvo, kol buvo pradėtas neteisėtai valdyti, tai nereiškia, kad, teismams nekonstatavus neteisėto ieškovui priklausančio žemės sklypo valdymo ir pagrindo žemės sklypą grąžinti ieškovui, reikalavimas sutvarkyti žemės sklypą taip pat neturėtų būti tenkinamas.
31. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad, ieškovo teigimu, neteisėtas valdymas pasireiškia tuo, kad ginčo sklypas nėra sutvarkytas, neišvalytas buvęs derlius. Taigi ieškovo teisių pažeidimo suvokimas ir jo nurodytos faktinės aplinkybės (neišvalytas žemės sklypas, nuimant derlių) įrodo, kad jis siekė pašalinti ir ne su valdymo netekimu susijusį jo teisių pažeidimą.
32. Pagal CK 4.98 straipsnį savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad CK 4.98 straipsnyje įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas yra negatorinis ieškinys. Ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-344/2012; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016).
33. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015).
34. Antruoju reikalavimu ieškovas būtent ir siekė atkurti padėtį iki jo teisės pažeidimo, t. y. prašė žemės sklypą grąžinti tokios būklės, kokios jis buvo, kol buvo pradėtas neteisėtai valdyti, t. y. atstatyti išartus riboženklius ir visiškai išvalyti žemės sklypą (nuimant derlių, išvežant šiukšles, žemės sklypą suariant).
35. Pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo ieškovo nurodytas faktines bylos aplinkybes ir jo pasirinktam pažeistos teisės gynimo būdui taikė CK 4.98 straipsnį. Pirmosios instancijos teismas pripažino ieškovo teisę reikalauti grąžinti jam sklypą tokios būklės, kokios jis buvo, kol atsakovas pradėjo jį valdyti. Teismas pabrėžė, kad sklypo būklė tuo konkrečiu momentu praeityje – įrodinėjimo dalykas, nustatė, kad byloje nepakanka duomenų, patvirtinančių, jog iki 2012 m. rudens ieškovo sklypas buvo pažymėtas riboženkliais ir buvo suartas, todėl dalies reikalavimo netenkino. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas neįrodė naudojęs ieškovo sklypą turėdamas teisėtą pagrindą, kad pats pripažino žemės sklype palikęs nenuimtą javų derlių, pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovą išvalyti ieškovo sklypą nuimant visą derlių ir išvežant visas šiukšles. Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo ieškovo antrąjį reikalavimą, jo nepakeitė ir ieškinio ribų neperžengė, nenukrypo nuo šios nutarties 32 punkte aptartų kasacinio teismo praktikoje suformuluotų negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas yra žemės sklypo savininkas; kad, atsakovui ieškovo žemės sklype palikus šiukšles, nenuėmus derliaus, ieškovo teisės buvo pažeistos; atsakovas neįrodė, kad teisėtai naudojosi ieškovui nuosavybės teise priklausančiu sklypu; kad jo elgesys, svetimame žemės sklype paliekant šiukšles, nenuėmus derliaus, atitinka teisės aktų reikalavimus.
36. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs ieškinio ribų peržengimą, netinkamai nustatė bylos nagrinėjimo dalyką ir teisminio nagrinėjimo ribas, nepagrįstai sprendė, kad ieškovo nurodytos faktinės bylos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti ieškovo pasirinktą ir CK 4.98 straipsnyje įtvirtintą pažeistų teisių gynimo būdą.
37. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pakeisti apeliacinės instancijos teismo sprendimą. Panaikinti sprendimo dalį, kuria panaikinta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl įpareigojimo atsakovą išvalyti ieškovo žemės sklypą, nuimant visą derlių ir išvežant visas šiukšles, ir priimtas naujas sprendimas – ši ieškinio dalis atmesta, ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria šis reikalavimas patenkintas iš dalies; panaikinti sprendimo dalį, kuria panaikinta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria valstybei iš atsakovo priteista 28,89 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų ir 26,50 Eur žyminio mokesčio, ir šią sprendimo dalį palikti galioti; panaikinti sprendimo dalį, kuria atsakovui priteista iš ieškovo 847 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą (CPK 359 straipsnio  2, 3 punktai).

Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, sprendžiant turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimą

38. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).
39. Ieškovas nesutinka su teismų išvadomis, kuriomis atmesti jo reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalo atlyginimo. Kasaciniame skunde ieškovas teigia, kad jo reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus įsigyjant biohumusą, turėjo būti tenkintas bent iš dalies, t. y. turėjo būti priteisti 1450 Eur, nes jis įrodė, kad 2012 metais pirko biohumusą – tai patvirtino ne tik jis pats, bet ir du teisme apklausti liudytojai. Ieškovas taip pat teigia, kad 178,43 Eur, sumokėtų už kadastrinius matavimus, turėjo būti priteisti iš atsakovo, nes matavimai buvo atlikti dėl atsakovo veiksmų: jam užvaldžius ieškovui priklausantį žemės sklypą, riboženkliai buvo išarti. Neturtinės žalos faktą, anot ieškovo, patvirtina jo pateikti duomenys apie turimas sveikatos problemas. Taigi ieškovas teigia, kad jo pateikti įrodymai patvirtina tiek patirtos turtinės, tiek ir neturtinės žalos faktą.
40. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs liudytojų parodymus apie biohumuso pirkimo ir išbarstymo sklype aplinkybes, juos pripažino iš esmės skirtingais ir prieštaringais, todėl liudytojų parodymais nesivadovavo. Nesant byloje rašytinių įrodymų, patvirtinančių biohumuso pirkimo ir naudojimo faktą, teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė biohumuso įsigijimo ir jo naudojimo ginčo sklype. Pasisakydamas dėl ieškovo išlaidų kadastriniams matavimams, teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog tokie matavimai ieškovo sklype būtų buvę atlikti iki 2012 m. rudens, kai atsakovas pradėjo sklypą naudoti, todėl šias išlaidas pripažino neturinčiomis priežastinio ryšio su atsakovo neteisėtais veiksmais. Spręsdamas dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumo, įvertinęs ieškovo pateiktus jo sveikatos būklės įrodymus, teismas nurodė, kad nepateikti įrodymai, pagrindžiantys tai, kad ieškovui diagnozuotos ligos yra priežastiniu ryšiu susijusios su atsakovo veiksmais, o ieškinyje nurodyti psichologinio atsakovo spaudimo, persekiojimo, grasinimų, užpuolimo faktai nepagrįsti įrodymais. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp jo deklaruojamos neturtinės žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų.
41. Teismo sprendimo motyvuojamoji dalis patvirtina, kad teismas išsamiai tyrė ir vertino byloje esančius įrodymus ir ieškovo išdėstytas aplinkybes, susijusias su įrodinėjamos žalos faktu. Ieškovas, nesutikdamas su teismų sprendimu, kuriuo atmestas jo reikalavimas priteisti turtinę ir neturtinę žalą, nepagrindė teismo vertinant įrodymus padarytų teisės normų pažeidimų. Nurodytų teismų išvadų ieškovas kasaciniu skundu nepaneigė, nenurodė įrodymų, kurių teismas nebūtų įvertinęs ir kurie patvirtintų ieškovo reikalavimų pagrįstumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, susijusios su žalos įvertinimo faktu, nei nustatė teismai. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, spręsdami dėl ieškovo reikalavimo atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, ir pagrįstai konstatavo, kad žalos fakto ir jos dydžio ieškovas neįrodė. Šios teismų išvados padarytos nepažeidus proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
43. Apeliacinės instancijos teismas, patenkinęs atsakovo apeliacinį skundą, priteisė atsakovui iš ieškovo 847 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teisėjų kolegija, panaikinusi apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, kuria tenkintas atsakovo apeliacinis skundas, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 5 dalimi, atitinkamai perskirsto bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.
44. Atsakovo apeliacinio skundo parengimo išlaidos sudarė 302,50 Eur, o atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą surašymo išlaidos – 242 Eur. Atsakovas, atmetus jo apeliacinį skundą, neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą atlyginimą, tačiau jam priteistinos su atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą rengimu susijusios išlaidos – 242 Eur (CPK 93 straipsnis).
45. Ieškovo apeliacinis skundas buvo atmestas, todėl jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
46. Kasaciniame teisme ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 92,64 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 52 Eur žyminis mokestis.
47. Ieškovas kasaciniu skundu prašė panaikinti teismų sprendimus ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovo ieškinį: įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui priklausantį žemės sklypą iš svetimo neteisėto atsakovo valdymo; įpareigoti atsakovą grąžinti žemės sklypą tokios būklės, kokios jis buvo, kol buvo pradėtas neteisėtai valdyti; priteisti iš atsakovo 1628,43 Eur nuostolių atlyginimą ir 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ieškovo turtiniai reikalavimai pripažinti nepagrįstais, atmestas vindikacinis ieškinys ir iš dalies patenkintas negatorinis ieškinys. Tokiu atveju išlieka pirmosios instancijos teismo nustatyta ieškovo patenkintų reikalavimų proporcija – 10 procentų.
48. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ta, kad vien už ieškovo pareikštą turtinį reikalavimą (4628,43 Eur) mokėtinas 52 Eur žyminis mokestis (įvertinus aplinkybę, kad ieškovas atleistas nuo 50 proc. bylinėjimosi išlaidų atlyginimo), sprendžia, kad ieškovas, šį jo reikalavimą pripažinus nepagrįstu, neturi teisės į nurodytų išlaidų atlyginimą.
49. Atsižvelgiant į tai, kad pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovo valstybei priteistinas 9,30 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas.
50. Atsakovas už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą sumokėjo 605 Eur. Patenkinus tik nedidelę dalį ieškovo pareikšto reikalavimo, atsakovui priteistina iš ieškovo 545 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Bendra atsakovui iš ieškovo priteistina bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma yra 787 Eur.
51. Kasaciniame teisme su procesinių dokumentų įteikimu susijusios išlaidos sudaro 8,97 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kasacinį skundą patenkinus iš dalies, atsižvelgiant į tai, kad ieškovui suteikta 50 proc. antrinė teisinė pagalba, valstybei iš ieškovo priteistinas 4 Eur su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų atlyginimas (CPK 96 straipsnis).
52. CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Iš atsakovo priteistinas su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų dydis yra mažesnis už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. sausio 1 d.) nustatytą minimalią 3 Eur valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl į valstybės biudžetą iš atsakovo nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 22 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria panaikinta Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimo dalis dėl įpareigojimo atsakovą A. K. išvalyti ieškovo L. K. žemės sklypą, nuimant visą derlių ir išvežant visas šiukšles, ir priimtas naujas sprendimas – ši ieškinio dalis atmesta, ir palikti galioti Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimo dalį, kuria šis reikalavimas patenkintas iš dalies.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria panaikinta Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimo dalis, kuria valstybei priteista iš atsakovo A. K. 28,89 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo ir 26,50 Eur žyminio mokesčio, ir šią sprendimo dalį palikti galioti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria atsakovui A. K. priteista iš ieškovo L. K. 847 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 747 (septynis šimtus keturiasdešimt septynis) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 9,30 Eur (devynis Eur 30 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.

Priteisti valstybei iš ieškovo L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 4 (keturis) Eur su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų atlyginimo. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Egidijus Laužikas

Algis Norkūnas

Gediminas Sagatys